Category: Sveikata

  • Donaldas Tuskas Vietname: siekia apversti nepalankią prekybą ir atverti rinką Lenkijos verslui

    Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas pradėjo vizitą Vietname, kuriame daugiausia dėmesio skiriama ekonominiams ryšiams ir prekybai. Varšuva siekia mažinti ryškų prekybos disbalansą, nes Lenkijos importas iš Vietnamo gerokai viršija eksportą.

    Lenkijos vyriausybės vertinimu, 2025 metais prekybos deficitas su Vietnamu viršijo 6 milijardus eurų. Toks atotrūkis, kaip pabrėžia valdžia, riboja Lenkijos įmonių galimybes ir didina priklausomybę nuo importuojamų prekių grupių.

    Kas slepiasi už deficito

    Vietnamas pastarąjį dešimtmetį tapo vienu svarbiausių gamybos ir eksporto centrų Pietryčių Azijoje. Į Europą iš šios šalies keliauja elektronika, tekstilė, avalynė, baldai ir kitos masinės gamybos prekės, kurios dažnai konkuruoja kaina.

    Lenkijos eksportuotojams didžiausi iššūkiai dažniausiai susiję su patekimu į platinimo tinklus, vietos konkurencija ir procedūriniais reikalavimais. Todėl Varšuva akcentuoja ne tik politinį dialogą, bet ir praktines priemones, kurios padėtų įmonėms įsitvirtinti Vietname.

    Ko tikisi Varšuva

    Vizito metu daugiausia kalbama apie sąlygų gerinimą Lenkijos verslui, ypač didesnės pridėtinės vertės sektoriuose. Tarp prioritetų paprastai minimos maisto pramonės, farmacijos, chemijos, žemės ūkio technologijų ir įvairių inžinerinių sprendimų eksporto galimybės.

    Vyriausybė taip pat siekia sustiprinti ekonominę diplomatiją, kad įmonės greičiau rastų patikimus partnerius ir lengviau pradėtų prekybą. Tokios misijos dažnai apima verslo forumus, susitikimus su institucijomis ir derybas dėl konkrečių rinkos prieigos kliūčių.

    Regiono svarba auga

    Vietnamo reikšmė Europai didėja platesniame kontekste, kai pasaulinės tiekimo grandinės diversifikuojamos, o dalis gamybos perkeliama iš Kinijos į kitas regiono valstybes. Lenkija siekia pasinaudoti šia tendencija ne tik importuodama, bet ir didindama savo eksportą.

    Varšuva signalizuoja, kad tikslas yra ne trumpalaikis politinis gestas, o kryptingas prekybos santykių perbalansavimas. Jei pavyktų išplėsti Lenkijos įmonių veiklą Vietname, tai galėtų sumažinti deficitą ir atnešti daugiau užsakymų gamintojams Europoje.

  • Šaudynės per laidotuves Jordanijoje: prie bažnyčios žuvo 6 žmonės, dešimtys sužeistų

    Jordanijos pietuose per laidotuvių ceremoniją prie bažnyčios nuaidėjo šūviai, o gedulas virto kruvina drama. Naujausiais oficialiais duomenimis, žuvo 6 žmonės, dar 28 buvo sužeisti. Saugumo pajėgos pradėjo plataus masto paiešką, o įvykis tiriamas kaip galimas teroro aktas.

    Incidentas įvyko Karako provincijoje, Hammoudo gyvenvietėje, prie vietos stačiatikių bažnyčios, kur susirinko gedintieji atsisveikinti su mirusiuoju. Pasak liudininkų, prie šventovės privažiavo automobilis, iš kurio išlipo ginkluoti vyrai. Netrukus jie atidengė ugnį į žmones bažnyčios prieigose.

    Liudininkai teigė matę skirtingus ginklus, o šūviai, jų žodžiais, tęsėsi kelias minutes. Tuo metu teritorijoje galėjo būti apie 150–200 žmonių, todėl sužeistųjų skaičius greitai augo. Dalis žmonių bandė slėptis už pastatų ir tvorų, kiti puolė ieškoti prieglobsčio pačioje bažnyčioje.

    Skaičiai keitėsi, patvirtinti 6 žuvusieji

    Iš pradžių vietos žiniasklaidoje pasirodė prieštaringa informacija apie aukų skaičių, minėta ir daugiau žuvusiųjų bei sužeistųjų. Vėliau Jordanijos viešojo saugumo institucijos patikslino, kad žuvo 6 žmonės, o 28 sužeistieji perduoti medikams. Dalis jų, kaip įprasta tokiais atvejais, galėjo būti sunkios būklės, tačiau detalių apie sužeidimų pobūdį viešai paskelbta nedaug.

    Į įvykio vietą buvo permestos papildomos saugumo pajėgos, pradėtas teritorijos patikrinimas ir įtariamųjų paieška. Tyrėjai aiškinasi, ar užpuolimas buvo nukreiptas prieš konkrečią bendruomenę, ar pasirinktas taikinys buvo atsitiktinis, pasinaudojant dideliu žmonių susibūrimu.

    Karalius Abdullah II: tai teroro aktas

    Dėl šaudynių pasisakė Jordanijos karalius Abdullah II, pareiškęs, kad tai teroro išpuolis, o atsakas esą bus griežtas. Valdžia pabrėžė, kad bus siekiama kuo greičiau nustatyti užpuolikų tapatybes ir motyvus. Kol kas oficialiai neskelbiama, kas buvo užpuolikai ir ar jie veikė organizuotoje grupėje.

    „Šis teroro išpuolis sulauks pačio griežčiausio atsako, o atsakingi asmenys bus nubausti“, – sakė Jordanijos karalius Abdullah II.

    Pastaraisiais metais saugumo ekspertai dažnai pabrėžia, kad religinės šventovės ir masiniai susibūrimai išlieka jautrūs taikiniai, nes tokiose vietose užpuolikai siekia sukelti kuo didesnį chaosą ir baimę. Jordanijos institucijos tęsia tyrimą ir žada pateikti daugiau informacijos, kai bus patikrintos pirminės versijos ir surinkti liudijimai.

  • Nauja technologija Seime: Jaroslawas Sachajko skaitė iš išmaniųjų akinių – kiek kainavo

    Lenkijos Seime dėmesį patraukė deputatas Jaroslawas Sachajko, per kalbas naudojęs išmaniuosius akinius ir žiedą, veikiančius kaip teleprompteris. Internautai pastebėjo, kad tekstas jam rodomas tiesiai regėjimo lauke, o turinys valdomas beveik nepastebimai.

    Situacija išplito po to, kai turinio kūrėjas, analizuojantis Seimo posėdžių įrašus, atkreipė dėmesį į neįprastą politikui būdingą kalbėjimo manierą ir įrenginius. Tai paskatino diskusiją, ar tokie sprendimai padeda kalbėti tiksliau, ar tampa dar vienu būdu skaityti paruoštą tekstą.

    Kiek kainuoja toks komplektas?

    Pats J. Sachajko žiniasklaidai teigė, kad įrangą įsigijo savo lėšomis ir ją pasirinko dėl praktinių priežasčių. Pasak jo, visas rinkinys kainavo apie 740 eurų, o kainą jis įvardijo kaip žemesnio segmento.

    Politikas aiškino, kad technologijos sparčiai pinga, todėl sprendimai, anksčiau buvę prieinami tik studijoms ar dideliems renginiams, persikelia į kasdienį darbą. Jo teigimu, tai leidžia išvengti klaidų, laikytis laiko ir aiškiau pateikti argumentus.

    Teleprompteris kišenėje ir nauja norma

    Teleprompteriai politikoje nėra naujiena, tačiau dažniausiai jie naudojami filmuojant įrašus ar kalbant nuo scenos su didesne technine komanda. Išmanieji akiniai ir valdymo žiedas šį principą sumažina iki asmeninio, mobiliai naudojamo formato, kai tekstas gali būti koreguojamas realiu laiku.

    J. Sachajko taip pat pabrėžė, kad akiniai jam patogesni dėl regėjimo problemų, o įrenginys praverčia ne vien tribūnoje. Pasak politiko, per akinius jis gali matyti pranešimus apie posėdžius, komitetų laikus ir žinutes, kas esą padeda efektyviau planuoti darbotvarkę.

    Kritika ir atsakymas kolegoms

    Po šios istorijos socialiniuose tinkluose netrūko pašaipų, tačiau politikas į kritiką sureagavo tiesmukai. Jo teigimu, dalis kolegų viešai ironizuoja, nors patys savo komunikacijoje naudoja panašius įrankius.

    „Jei vieni juokiasi iš akinių, bet patys filmuoja įrašus su teleprompteriais, tai sunku vadinti principingumu“, – sakė Jaroslawas Sachajko.

    Diskusija, panašu, dar nesibaigs: vieni tokias priemones laiko skaidrumo ir pasirengimo ženklu, kiti baiminasi, kad technologijos politines kalbas dar labiau pavers iš anksto surežisuotais pasirodymais. Vis dėlto akivaizdu, kad išmanieji dėvimi įrenginiai, DI ir mobilūs teleprompteriai vis dažniau persikelia iš verslo į viešąjį sektorių.

  • Seime kilo triukšmas: J. Sachajko kalbas skaito per išmaniuosius akinius – kiek kainavo?

    Lenkijos Seime dėmesį patraukė parlamentaro Jarosławo Sachajko pasisakymai – ne tiek dėl turinio, kiek dėl priemonių. Politikas kalbas skaito per išmaniuosius akinius, o tekstą valdo žiedu, veikiančiu tarsi teleprompteris. Jis teigia, kad taip taupo laiką ir rodo pagarbą rinkėjams.

    Apie neįprastą sprendimą viešai imta kalbėti po to, kai socialiniuose tinkluose pasirodė įrašai iš posėdžių, kuriuose pastebėta, kad parlamentarui tekstas rodomas tiesiai regėjimo lauke. Tokie akiniai leidžia skaityti parengtą kalbą nežiūrint į lapus ar telefoną.

    Šalia akinių naudojamas ir žiedas, kuriuo, nedarant akivaizdžių judesių, galima slinkti tekstą pirmyn. Tokia pora dažniausiai siejama su pristatymais ar turinio kūrėjais, tačiau pastaraisiais metais panašių sprendimų vis daugiau matoma ir viešajame sektoriuje.

    Kiek kainavo įranga?

    Internete iškart kilo diskusija, ar tai nėra itin brangi, tik didžiosioms institucijoms prieinama įranga. Pats J. Sachajko žiniasklaidai nurodė, kad visas komplektas jam kainavo apie 700 eurų, o tai, pasak jo, yra žemesnės kainos segmento sprendimas.

    Politikas pabrėžė, kad technologijos atpigo ir tapo lengviau prieinamos, todėl nemato priežasties jų nenaudoti kasdieniame darbe. Jo teigimu, tikslas paprastas – mažiau improvizacijos ir daugiau aiškumo, kai kalbama apie įstatymus ar procedūras.

    Kodėl tai kelia ginčus?

    Kritikai tokį kalbėjimo būdą vertina skeptiškai ir juokauja, kad tai primena iš anksto surežisuotą pasirodymą. Kita vertus, parlamentuose įprasta naudoti parengtą medžiagą, o politinė komunikacija seniai persikėlė į vaizdo įrašus, kur teleprompteriai yra dažnas įrankis.

    J. Sachajko aiškina, kad išmanieji akiniai jam patogūs ir dėl regėjimo, nes taip lengviau skaityti nei iš popieriaus. Be to, tokie įrenginiai gali rodyti pranešimus apie posėdžių laiką ar kitą darbinę informaciją, o tai, anot politiko, padeda geriau planuoti dienotvarkę.

    Ši istorija atnaujino platesnę diskusiją apie technologijų ribas politikoje: kur baigiasi patogumas ir prasideda manipuliacijos įspūdis. Kartu tai parodo tendenciją, kad dėvimi įrenginiai ir skaitmeniniai pagalbininkai vis dažniau naudojami ne tik biuruose, bet ir aukščiausio lygio politinėse tribūnose.

  • 2026-aisiais laiko sukimas gali nustebinti: kada Lietuvoje vėl grįš žiemos laikas

    2026 metais rudenį Lietuvoje ir kitose Europos Sąjungos šalyse vėl bus sukami laikrodžiai. Perėjimas iš vasaros į žiemos laiką numatytas spalio pabaigoje, o daugumai žmonių tai reikš viena valanda ilgesnę naktį.

    Pagal dabar galiojančią tvarką žiemos laikas įvedamas paskutinį spalio sekmadienį. 2026 metais tai bus spalio 25 dieną, kai paryčiais laiką reikės pasukti viena valanda atgal.

    Kaip bus sukami laikrodžiai?

    Pereinamasis momentas įvyksta naktį, kai 4.00 valandą vasaros laiku laikrodžiai atsukami į 3.00 valandą. Tai reiškia, kad tą naktį miegui teoriškai atsiranda papildoma valanda.

    Dauguma išmaniųjų telefonų, kompiuterių ir prie interneto prijungtų įrenginių laiką atnaujina automatiškai. Vis dėlto verta nepamiršti sieninių laikrodžių, kai kurių buitinės technikos prietaisų ar senesnių automobilių laikrodžių, kuriuos dažnai tenka nustatyti rankiniu būdu.

    Kodėl laikas vis dar keičiamas?

    Laiko persukimo idėja istoriškai buvo siejama su siekiu geriau išnaudoti dienos šviesą ir mažinti energijos sąnaudas. Tačiau pastaraisiais dešimtmečiais vis daugiau diskusijų kyla dėl realios naudos ir poveikio sveikatai bei kasdieniams įpročiams.

    Europos Sąjungoje jau ne vienerius metus svarstoma atsisakyti sezoninio laiko keitimo, tačiau bendro sprendimo valstybės narės kol kas nėra įgyvendinusios. Todėl 2026 metais tvarka nesikeičia, o perėjimas į žiemos laiką vyks kaip įprasta, spalio pabaigoje.

    Ką svarbu žinoti gyventojams?

    Nors papildoma valanda daugeliui atrodo kaip privalumas, daliai žmonių laiko keitimas gali išbalansuoti miego režimą. Specialistai paprastai rekomenduoja kelias dienas prieš pokytį palaipsniui koreguoti miego laiką ir vengti vėlyvo kofeino.

    Reikia įvertinti ir praktinius dalykus: po perėjimo į žiemos laiką anksčiau temsta, todėl intensyvesnis eismas bei prastesnis matomumas dažniau sutampa su piko valandomis. Dėl to vairuotojams pravartu atkreipti dėmesį į apšvietimą ir atšvaitus.

    Jei tvarka nebus pakeista, kitas persukimas lauks 2027 metų pavasarį. Tuomet paskutinį kovo sekmadienį laikrodžiai bus pasukami viena valanda į priekį.

  • Peršoko tvorą, išsivedė šunį iš Varšuvos prieglaudos: 51-erių paaiškinimas pribloškė

    Varšuvoje, benamių gyvūnų prieglaudoje, įvyko incidentas, sukrėtęs darbuotojus: 51 metų vyras peršoko tvorą, pateko į aptvarą ir pasiėmė šunį. Įtariamasis buvo pastebėtas darbuotojų, sulaikytas su gyvūnu ir perduotas policijai.

    Įvykis užfiksuotas prieglaudoje Varšuvoje. Policijos teigimu, vyras į teritoriją pateko neteisėtai ir bandė išeiti vedinas mišrūnu, kurį paėmė iš vieno gardo.

    Prieglaudos darbuotojai vyrą pastebėjo ir mėgino sustabdyti. Įtariamasis bandė sprukti, tačiau buvo sulaikytas vietoje, o šuo saugiai grąžintas prieglaudos prižiūrėtojams.

    Įtariamojo versija nustebino

    Sulaikytas vyras teisėsaugai aiškino esą neketinęs vogti gyvūno. Jo teigimu, šunį jis tik norėjo išsivesti pasivaikščioti.

    „Jis pareigūnams aiškino, kad norėjo tik išvesti šunį pasivaikščioti, nes, kaip teigė, prieglaudos vadovė jam tai buvo uždraudusi“, – nurodė policijos atstovė.

    Tačiau toks paaiškinimas nuo atsakomybės neatleidžia: pareigūnai pradėjo ikiteisminį tyrimą. Vyrui pareikšti įtarimai dėl vagystės įsibraunant, o už tai Lenkijoje gali grėsti laisvės atėmimas nuo vienų iki 10 metų.

    Ką svarbu žinoti gyvūnų mylėtojams

    Prieglaudos primena, kad gyvūno pasiėmimas ar vedimas be darbuotojų leidimo laikomas neteisėtu veiksmu, net jei žmogus tvirtina turėjęs gerų ketinimų. Daugelyje prieglaudų galioja aiškios lankymo ir šunų vedžiojimo taisyklės, skirtos gyvūnų saugumui ir darbuotojų atsakomybei užtikrinti.

    Ši istorija baigėsi laimingai bent jau gyvūnui: šuo nenukentėjo ir liko prieglaudoje. Toliau sprendimus dėl įtariamojo veiksmų priims teisėsauga ir teismas.

  • 1930 metais Nobelis už kraujo grupes: atradimas, be kurio transfuzijos būtų mirtinai pavojingos

    Kas pakeitė mediciną

    Kraujo perpylimas šiandien atrodo įprasta procedūra, tačiau dar prieš šimtmetį jis neretai baigdavosi tragedijomis. Esminis lūžis įvyko tada, kai mokslininkai įrodė, kad skirtingų žmonių kraujas nėra vienodas, o nesuderinamumas gali sukelti pavojingą imuninę reakciją.

    Už šį proveržį 1930 metais fiziologijos ar medicinos Nobelio premija buvo skirta austrų gydytojui Karlui Landsteineriui. Jo tyrimai padėjo pagrindą šiuolaikinei transfuzijų medicinai ir iki šiol gelbsti gyvybes operacijų, traumų ir gimdymo komplikacijų atvejais.

    Nuo pavojingų bandymų iki mokslo

    Istoriškai gydytojai ilgai ne papildydavo kraują, o jį nuleisdavo, tikėdami, kad taip galima atkurti organizmo pusiausvyrą. Vėliau, XVII amžiuje, Europoje pasitaikė bandymų žmonėms perpilti gyvūnų kraują, tačiau tokie eksperimentai dažnai baigdavosi sunkiomis komplikacijomis ar mirtimi.

    XIX amžiaus pradžioje britų gydytojas Jamesas Blundellas atliko vienus pirmųjų dokumentuotų kraujo perpylimų iš žmogaus žmogui, ypač siekdamas gelbėti gimdyves. Vis dėlto net ir tuomet gydytojai dar negalėjo paaiškinti, kodėl vieni perpylimai pavyksta, o kiti staiga baigiasi paciento būklės kritimu.

    Kaip atrastos ABO grupės

    XX amžiaus pradžioje Karlas Landsteineris pastebėjo dėsningumą: sumaišius skirtingų žmonių kraujo mėginius, eritrocitai kartais sulimpa, o kartais ne. Šis reiškinys, vadinamas agliutinacija, parodė, kad kraujyje yra biologiškai reikšmingų skirtumų.

    1901 metais mokslininkas aprašė tris pagrindines kraujo grupes, kurias pavadino A, B ir C, o vėliau C imta žymėti kaip 0. Netrukus buvo aprašyta ir ketvirtoji grupė AB, o tai leido praktiškai pradėti vertinti suderinamumą prieš perpylimą.

    ABO sistemos supratimas paaiškino, kodėl netinkamai parinktas donoro kraujas gali sukelti staigią, gyvybei pavojingą reakciją. Nuo tada atsirado prielaidos standartizuoti tyrimus ir kurti taisykles, kurios sumažino mirties riziką perpylimo metu.

    Kodėl tai svarbu ir šiandien

    Kraujo grupių žinojimas tapo kritiškai svarbus ne tik skubiojoje medicinoje, bet ir planinėse operacijose, kai kraujo atsargos leidžia atlikti sudėtingas procedūras. Pirmojo pasaulinio karo laikotarpiu transfuzijos pradėtos taikyti plačiau, o geresnis suderinamumo supratimas prisidėjo prie išgyvenamumo didėjimo.

    Vėliau paaiškėjo, kad vien ABO nepakanka. 1940 metais Karlas Landsteineris kartu su Alexandru Wieneriu aprašė Rh faktorių, kuris itin svarbus perpylimams ir nėštumui, nes Rh nesuderinamumas gali sukelti rimtų komplikacijų vaisiui ir naujagimiui.

    Šiandien žinoma daug kraujo grupių antigenų, tačiau ABO ir Rh sistemos išlieka pagrindinės kasdienėje praktikoje. Jos taip pat svarbios transplantologijoje, nes suderinamumas padeda mažinti atmetimo reakcijų riziką.

    Lenkų mokslininko indėlis

    Kraujo grupių istorijoje ryškų pėdsaką paliko ir lenkų mokslininkas Ludwikas Hirszfeldas. 1910 metais jis su Emiliu von Dungernu parodė, kad kraujo grupės yra paveldimos, o tai sustiprino mokslinį pagrindą genetikai ir medicininei diagnostikai.

    Dirbdamas su skirtingų šalių karių kraujo mėginiais, Hirszfeldas pastebėjo, kad kraujo grupių paplitimas populiacijose skiriasi. Šie stebėjimai prisidėjo prie seroantropologijos raidos ir platesnio supratimo, kaip biologiniai požymiai pasiskirsto tarp žmonių grupių.

    1928 metais tarptautiniu mastu buvo įtvirtintas iki šiol naudojamas A, B, AB ir 0 žymėjimas. Tai tapo svarbia standartizacijos dalimi, leidusia medicinai visame pasaulyje kalbėti ta pačia kalba, kai sprendžiama, koks kraujas pacientui yra saugiausias.

  • Pūslelės – tik pradžia: klastingas juostinės pūslelinės skausmas ir kaip jo išvengti

    Kas yra juostinė pūslelinė?

    Juostinė pūslelinė dažnai siejama su niežtinčia, skausminga pūslelių juosta ant odos, tačiau medikai pabrėžia, kad tai pirmiausia nervų sistemos liga. Ją sukelia vėjaraupių ir juostinės pūslelinės viruso reaktyvacija, kai po persirgtų vėjaraupių virusas lieka „miegoti“ nerviniuose mazguose.

    Virusui vėl suaktyvėjus, pažeidžiami nervai, todėl skausmas gali būti ryškus dar iki bėrimo arba užsitęsti ilgai po to, kai oda jau sugija. Dėl to juostinė pūslelinė vertinama ne tik kaip odos bėrimas, bet ir kaip būklė, galinti sukelti rimtų, ilgalaikių komplikacijų.

    Kuo pavojingos komplikacijos?

    Didžiausia grėsmė – poherpetinė neuralgija, kai deginantis ar duriantis skausmas išlieka mėnesiais, o kartais ir ilgiau. Tokia komplikacija dažniau ištinka vyresnius žmones, taip pat tuos, kurių imuninė sistema nusilpusi dėl ligų ar gydymo.

    Jei bėrimas atsiranda veido srityje, ypač aplink akį, gali išaugti regėjimo pažeidimo rizika, todėl tokiais atvejais būtina kuo skubesnė gydytojo apžiūra. Medikai taip pat atkreipia dėmesį, kad uždelstas gydymas didina užsitęsusio skausmo tikimybę.

    Kas turi didžiausią riziką?

    Rizika susirgti didėja su amžiumi, nes natūraliai silpnėja ląstelinis imunitetas, svarbus šio viruso kontrolei. Didesnė tikimybė susidurti su juostine pūsleline siejama ir su kai kuriomis lėtinėmis ligomis bei imunitetą silpninančiu gydymu.

    Gydytojai ypatingą dėmesį skiria žmonėms, sergantiems cukriniu diabetu, lėtinėmis širdies, plaučių ar inkstų ligomis, taip pat pacientams, turintiems imunodeficitą ar sergantiems tam tikromis onkologinėmis ligomis. Svarbu žinoti ir tai, kad persirgta juostinė pūslelinė ne visada garantuoja, jog liga nepasikartos.

    Skiepai: kuo skiriasi nuo vėjaraupių?

    Praktikoje dažnai painiojami du skiepų tipai: skiepai nuo vėjaraupių ir skiepai nuo juostinės pūslelinės. Nors abu siejami su tuo pačiu virusu, jų paskirtis skiriasi: vėjaraupių vakcina skiriama tiems, kurie dar nėra persirgę ir neturi imuniteto, o juostinės pūslelinės vakcina – tiems, kurie vėjaraupiais jau yra sirgę ir turi organizme užsilikusį virusą.

    Lietuvoje naudojama vakcina „Shingrix“ yra negyvoji, t. y. joje nėra gyvo viruso, o imunitetas sužadinamas rekombinantiniu antigeno komponentu ir imuninį atsaką stiprinančia medžiaga. Dėl to ji taikoma suaugusiesiems, ypač vyresniame amžiuje ir padidintos rizikos grupėse.

    Ką svarbu žinoti apie skiepijimo schemą ir saugumą?

    Norint pasiekti pilną apsaugą, paprastai reikalingos dvi dozės, o antroji suleidžiama po kelių mėnesių, priklausomai nuo gydytojo rekomendacijos ir žmogaus būklės. Sprendimą skiepytis turėtų lydėti individuali gydytojo konsultacija, ypač jei vartojami imunitetą veikiantys vaistai ar sergama lėtinėmis ligomis.

    Gydytojai primena, kad prieš skiepą vertinama bendra sveikatos būklė ir galimos kontraindikacijos, o susirgus ūmia infekcija skiepijimas gali būti atidedamas. Kilus staigiam, neįprastam skausmui ar atsiradus bėrimui, ypač veido srityje, delsimas gali kainuoti brangiai, todėl rekomenduojama kuo greičiau kreiptis į medikus.

  • Christina Applegate sukrėtusi žinia: gydytojai sako, kad ji neturi išsėtinės sklerozės

    Holivudo aktorė Christina Applegate pranešė gavusi netikėtą žinią: gydytojai esą teigia, kad jai nėra išsėtinės sklerozės diagnozės, kuri buvo minėta anksčiau. Apie tai ji kalbėjo tinklalaidėje „MeSsy“, kurią veda kartu su aktore Jamie-Lynn Sigler.

    Applegate viešai pasakojo, kad pirmuosius simptomus pajuto dar 2019 metais filmavimo aikštelėje, kai ėmė prastėti pusiausvyra. Vėliau atsirado didelis nuovargis, tirpimo pojūtis ir tai, kad fizinio krūvio metu ji greičiau išsekdavo.

    Pasak aktorės, po daugybės tyrimų jai buvo pasakyta, kad tai atitinka išsėtinės sklerozės vaizdą. Ji taip pat yra minėjusi skausmą, judėjimo sunkumus, šlapimo nelaikymo problemą ir tai, kad laikui bėgant prireikė lazdos, o vėliau ir neįgaliojo vežimėlio.

    Visgi naujausia žinia, kaip pati aktorė pabrėžė, neatnešė palengvėjimo, o veikiau sugrąžino į pradžią. Ji sakė, kad dabar vėl tenka ieškoti tikslaus atsakymo, kas sukelia simptomus, ir kartoti diagnostiką.

    Kodėl išsėtinę sklerozę sunku patvirtinti?

    Išsėtinė sklerozė yra lėtinė centrinės nervų sistemos liga, kai imuninė sistema pažeidžia nervinių skaidulų mielino dangalą. Dėl to sutrinka nervinių impulsų perdavimas, o simptomai gali būti labai įvairūs ir kisti laikui bėgant.

    Neurologijoje pabrėžiama, kad nėra vieno vienintelio testo, kuris savarankiškai patvirtintų arba paneigtų išsėtinę sklerozę. Diagnozė paprastai remiasi simptomų istorija, neurologiniu ištyrimu, galvos ir nugaros smegenų magnetinio rezonanso vaizdais, o kai kuriais atvejais ir smegenų skysčio tyrimais.

    Vertinant magnetinio rezonanso tyrimus svarbu ne tik tai, ar matomi pakitimai, bet ir jų pobūdis, vieta bei tai, ar požymiai rodo ligos plitimą skirtingu laiku. Kartu gydytojai turi įsitikinti, kad simptomų geriau nepaaiškina kita būklė.

    Ligos, kurios gali priminti šią diagnozę

    Specialistai atkreipia dėmesį, kad pusiausvyros sutrikimai, galūnių tirpimas, silpnumas, nuovargis ar skausmas nėra būdingi tik išsėtinei sklerozei. Panašiai gali pasireikšti ir kitos neurologinės ar sisteminės būklės, todėl kartais prireikia ilgesnio ir detalesnio ištyrimo.

    Viena iš dažniau minimų klaidinančių būklių yra fibromialgija, siejama su lėtiniu išplitusiu skausmu, miego sutrikimais, nuovargiu ir koncentracijos sunkumais. Nors tai nėra demielinizuojanti liga, dalis pojūčių pacientams gali atrodyti kaip neurologiniai.

    Simptomus, panašius į nervų sistemos pažeidimą, gali sukelti ir vitamino B12 stoka. Ji gali pasireikšti galūnių dilgčiojimu, jutimų sutrikimais, nestabilia eisena, silpnumu, o užsitęsus trūkumui kai kuriais atvejais kyla ir ilgalaikių neurologinių pasekmių rizika.

    Į diferencinę diagnostiką taip pat patenka autoimuninės ir uždegiminės ligos, pavyzdžiui, sisteminė raudonoji vilkligė ar sarkoidozė, taip pat neuromielito optikos spektro sutrikimas. Pastaroji būklė gali sukelti regėjimo sutrikimus, galūnių silpnumą ir jutimų pakitimus.

    Klaidinti gali ir kraujagysliniai galvos smegenų pakitimai, ypač jei žmogus turi hipertenziją, cukrinį diabetą ar kitų širdies ir kraujagyslių rizikos veiksnių. Tokiais atvejais magnetinio rezonanso vaizduose kartais matomi pakitimai, kurie iš pirmo žvilgsnio gali būti neteisingai interpretuoti.

    Dar viena galimybė yra nervų sistemą pažeidžianti boreliozės forma, kai infekcija susijusi su erkėmis. Tačiau klinikinėje praktikoje pabrėžiama, kad vien teigiamų antikūnų nepakanka, o diagnozė vertinama pagal simptomus ir papildomus tyrimus, įskaitant kai kuriuos smegenų skysčio rodiklius.

    Retesniais atvejais, ypač vertinant kelionių istoriją, į diferencinę diagnostiką gali patekti parazitinės infekcijos, tokios kaip neurocisticerkozė. Ji dažniau nustatoma regionuose už Europos ribų, tačiau gali būti svarbi, jei žmogus gyveno ar keliavo į didesnės rizikos teritorijas.

    Ką rodo ankstesni tyrimai?

    Neurologų bendruomenėje ne kartą buvo aptarta, kad daliai pacientų išsėtinė sklerozė gali būti nustatyta klaidingai, ypač kai simptomai yra nespecifiniai, o vaizdiniai tyrimai interpretuojami pernelyg plačiai. Viename plačiai cituojamame 2016 metais publikuotame darbe analizuotos situacijos, kai ankstesnė diagnozė vėliau buvo pripažinta klaidinga arba tikėtina klaidinga.

    Ten tarp dažnesnių alternatyvų minėtos migrenos, fibromialgija, įvairūs nespecifiniai neurologiniai nusiskundimai ir neuromielito optikos spektro sutrikimas. Daliai žmonių klaidinga diagnozė buvo išlikusi ilgą laiką, o tai pabrėžia, kodėl svarbu periodiškai peržiūrėti diagnozę, jei klinikinis vaizdas nesutampa.

    Pati Christina Applegate kol kas nėra įvardijusi, kokia alternatyvi diagnozė galėtų paaiškinti jos simptomus. Ji akcentuoja, kad laukia pakartotinių vertinimų, o aiškus atsakymas paaiškės tik atlikus naujus tyrimus.

    Gydytojai primena, kad bet kokie progresuojantys neurologiniai simptomai, tokie kaip silpnumas, pusiausvyros prastėjimas, tirpimas ar regėjimo pakitimai, yra priežastis nedelsti ir kreiptis į specialistus. Ankstyvas, nuoseklus ištyrimas gali padėti greičiau atskirti panašias būkles ir parinkti tinkamą gydymą.

  • Lenkijos Mlava keičiasi neatpažįstamai: užsieniečiai gali sudaryti net 28 proc. gyventojų

    Šiaurės Mazovijoje esanti Mlava vis dažniau minima kaip vienas ryškiausių demografinių pokyčių pavyzdžių Lenkijos mažesniuose miestuose. Lenkijos statistikos tarnybos GUS eksperimentinis vertinimas rodo, kad šiame mieste užsieniečiai gali sudaryti iki 28 proc. gyventojų. Toks rodiklis išsiskiria tarp panašaus dydžio savivaldybių ir siejamas su darbo migracija.

    Mlavoje gyvena ne tik Ukrainos ar Baltarusijos piliečiai, kurie Lenkijoje sudaro didelę atvykstančiųjų dalį. Pastaraisiais metais čia matomas ir tolimesnių šalių atvykėlių augimas, ypač iš Kolumbijos, Filipinų ir Indonezijos. Vietos pokyčius spartina darbdavių poreikis užpildyti darbo vietas pramonėje ir maisto perdirbimo sektoriuje, įskaitant paukštienos gamybą.

    Atvykusiųjų kasdienybę dažnai lemia kalbos barjeras, kuris tampa vienu didžiausių integracijos iššūkių. Dalis žmonių dirba ir kuria gyvenimą ilgesniam laikui, tačiau lenkų kalbos mokėjimas neretai lieka minimalus, todėl padeda vertimo programėlės ir bendruomenių tarpusavio pagalba. Kartu daugėja paslaugų, orientuotų į migrantus, o tai keičia miesto veidą ir vietos vartojimo įpročius.

    „Daugelis nori čia likti ilgam, bet sunkiausia yra kalba ir kasdieniai formalumai“, – sakė Mlavos centre sutikta Kolumbijos kilmės gyventoja, bendraudama per vertėją telefone.

    Vietos gyventojų reakcijos į pokyčius išlieka nevienodos: vieni migraciją vertina kaip būtinybę ekonomikai ir darbo rinkai, kiti nerimauja dėl tapatybės, saugumo ar konkurencijos dėl darbo. Toks požiūrių išsiskyrimas būdingas daugeliui Europos regionų, kuriuose darbdaviai vis aktyviau ieško darbuotojų už šalies ribų, o mažesni miestai tampa naujais traukos centrais.

    „Man netrukdo, pats esu dirbęs užsienyje ir žinau, ką reiškia būti atvykėliu“, – sakė Mlavos gyventojas, komentuodamas vis dažniau mieste girdimas užsienio kalbas.

    Ekspertai Lenkijoje pabrėžia, kad realų migracijos poveikį dažniausiai lemia ne vien skaičiai, o tai, kaip savivaldybės ir valstybės institucijos suvaldo integracijos, būsto, švietimo ir viešųjų paslaugų klausimus. Jei užsieniečių dalis iš tiesų artėja prie trečdalio, Mlavoje neišvengiamai daugės diskusijų apie mokyklų pajėgumą, sveikatos priežiūros prieinamumą, darbo sąlygas ir vietos bendruomenių sanglaudą.