Category: Sveikata

  • Cinko trūkumas gali smogti netikėtai: šie požymiai išduoda, kad jo organizmui stinga

    Cinko trūkumas gali smogti netikėtai: šie požymiai išduoda, kad jo organizmui stinga

    Cinkas yra vienas svarbiausių mikroelementų, kurio organizmui reikia nedideliais kiekiais, tačiau jo vaidmuo itin platus. Jis dalyvauja šimtų fermentų veikloje, prisideda prie DNR ir baltymų sintezės, ląstelių dalijimosi ir audinių atsinaujinimo. Dėl to cinko pakankamumas svarbus augimui, medžiagų apykaitai ir bendrai organizmo pusiausvyrai.

    Cinkas taip pat reikšmingas imuninei sistemai, nes dalyvauja imuninių ląstelių brendime ir padeda reguliuoti uždegiminį atsaką. Tai reiškia, kad organizmas gali efektyviau kovoti su infekcijomis, o uždegimas netampa perteklinis. Kartu cinkas siejamas su oksidacinio streso mažinimu, o tai svarbu įvairių lėtinių būklių kontekste.

    Vienas dažniausių signalų, kad cinko gali stigti, yra lėtesnis žaizdų gijimas ir prastesnė odos būklė. Taip pat gali silpnėti plaukai, jie ima labiau slinkti, o nagai tampa trapūs ir lengviau lūžinėja. Šie požymiai nėra specifiški tik cinkui, tačiau jų visuma dažnai skatina įtarti mikroelementų trūkumą.

    Trūkumas gali pasireikšti ir mažiau akivaizdžiai: nuolatiniu nuovargiu, sumažėjusiu apetitu, dirglumu ar sunkesne koncentracija. Kai kuriems žmonėms pasikeičia skonio pojūtis, rečiau pasitaiko ir uoslės sutrikimų. Vaikams nepakankamas cinko kiekis gali turėti įtakos augimui ir vystymuisi, o suaugusiesiems gali atsispindėti hormonų pusiausvyroje ir vaisingume.

    Rekomenduojamas cinko poreikis priklauso nuo amžiaus ir lyties, o didesnio kiekio dažniau reikia vyrams, taip pat nėščioms ir žindančioms moterims. Praktikoje subalansuota mityba dažniausiai leidžia šį poreikį padengti, tačiau kai kurios grupės susiduria su didesne rizika. Tai žmonės, turintys virškinamojo trakto ligų ar įsisavinimo sutrikimų, vyresnio amžiaus asmenys, intensyviai sportuojantys, patiriantys ilgalaikį stresą, taip pat laikantys labai ribojančių ar vienpusių dietų.

    Nemažai dėmesio vertas ir kitas kraštutinumas, kai cinko suvartojama per daug, dažniausiai dėl neapgalvotos papildų vartojimo praktikos. Suaugusiesiems dažnai minima saugi viršutinė riba yra apie 40 miligramų per parą, o didesnės dozės gali sukelti pykinimą, pilvo skausmus ar viduriavimą. Ilgalaikis perteklius gali sutrikdyti kitų mikroelementų pusiausvyrą, ypač vario, ir būti siejamas su mažakraujyste, imuniteto pokyčiais ar neurologiniais simptomais.

    Kitaip tariant, papildai su cinku nėra skirti vartoti profilaktiškai visiems ir visada. Jei įtariamas trūkumas, pirmiausia verta įvertinti mitybą ir rizikos veiksnius, o prireikus pasitarti su gydytoju ar vaistininku dėl tinkamiausio sprendimo. Tai ypač svarbu, jei kartu vartojami keli maisto papildai, nes perteklius gali susidaryti nepastebimai.

  • Smegenys ginčo metu išjungia empatiją: psichologė paaiškino, kaip per 20 minučių atsigauti

    Smegenys ginčo metu išjungia empatiją: psichologė paaiškino, kaip per 20 minučių atsigauti

    Karšti ginčai su artimaisiais dažnai baigiasi tuo pačiu scenarijumi: pasakome tai, ko vėliau gailimės, o pašnekovo jausmai mums tarsi tampa nebesvarbūs. Psichologai šį reiškinį vadina emociniu užtvindymu, kai organizmą užlieja stiprus fiziologinis stresas ir įsijungia išlikimo režimas.

    Tuo metu dažnėja pulsas, kyla kūno temperatūra, atsiranda prakaitavimas, drebulys, o mąstymas tampa siauresnis. Tyrimai rodo, kad pakilus sujaudinimui, žmogui sunkiau išlaikyti vadinamąjį mes mąstymą ir lengviau pereinama prie gynybinio aš mąstymo, kai svarbiausia apsisaugoti, o ne suprasti.

    Kodėl smegenys sureaguoja taip aštriai?

    Smegenys nuolat remiasi ankstesne patirtimi ir bando numatyti, ką reiškia kito žmogaus signalai. Jei praeityje patyrėte daug atstūmimo, konfliktų ar trauminių situacijų, neutralūs gestai, pavyzdžiui, nusisukimas ar atodūsis, gali būti interpretuojami kaip grėsmė.

    Tokiais momentais empatija ne dingsta visam laikui, o tiesiog tampa sunkiai pasiekiama, nes prioritetas atiduodamas greitam reagavimui. Nors atrodo, kad kalta tik nuotaika, iš tiesų veikia visa nervų sistemos grandinė, kurią stipriai veikia ir kito žmogaus tonas, laikysena, net pokalbio tempas.

    Ką daryti, kai kyla emocijų banga?

    Pirmas žingsnis yra realiu laiku pastebėti kūno signalus: padažnėjusį pulsą, karštį, įtampą žandikaulyje ar pečiuose. Vien sąmoningas šių ženklų atpažinimas gali sumažinti automatinę reakciją ir suteikti kelias papildomas sekundes apsispręsti, kaip elgtis.

    Antras įrankis yra kognityvinis pervertinimas, kai sąmoningai ieškoma alternatyvaus paaiškinimo, o ne laikomasi pirmosios, dažnai grėsmę piešiančios interpretacijos. Tai nereiškia jausmų slopinimo, nes slopinimas neretai tik didina įtampą ir sustiprina emocinį užtvindymą.

    Kodėl pertrauka dažnai veikia geriausiai?

    Jei įtampa pasiekė ribą, veiksmingiausia priemonė gali būti trumpas pasitraukimas iš situacijos, bet ne kaip demonstratyvus tylėjimas. Poroms ir šeimoms padeda iš anksto sutarti neutralų žodį ar frazę, kuri reikštų, kad žmogui reikia pauzės, tačiau jis nepasitraukia iš santykio.

    Dažnai rekomenduojama bent 20 minučių pertrauka, nes tiek laiko organizmui gali prireikti, kad fiziologiniai rodikliai imtų grįžti į įprastą lygį. Svarbu, kad pauzė būtų skirta nusiraminimui ir dėmesio nukreipimui, o ne ginčo kartojimui mintyse, nes tai palaiko stresą.

    Toks principas tinka ir tėvams bendraujant su vaikais: geriau trumpam atsitraukti ir aiškiai pasakyti, kad tai yra nusiraminimas, o ne bausmė. Ilgainiui vaikai iš to mokosi emocijų reguliavimo, o namuose sumažėja situacijų, kai konfliktas įkaista iki abiem pusėms žalingo lygio.

    Žmonėms, kuriems sunku pajusti, kada sujaudinimas jau per didelis, gali padėti biologinis grįžtamasis ryšys, pavyzdžiui, pulsą matuojantys įrenginiai. Stebint skaičius lengviau suprasti savo ribą ir laiku imtis nusiraminimo veiksmų, kol ginčas dar netapo nevaldomas.

    Konfliktai santykiuose neišnyks, tačiau tikslas yra išmokti juose išlikti pakankamai ramiems, kad grįžtų empatija ir gebėjimas girdėti. Kai kūnas nusiramina, atsiranda daugiau šansų kalbėti ne apie laimėjimą, o apie sprendimą.

  • Sportuojate, bet vis tiek rizikuojate? Ekspertė paaiškino, ką daro sėdėjimas visą dieną

    Sportuojate, bet vis tiek rizikuojate? Ekspertė paaiškino, ką daro sėdėjimas visą dieną

    Ilgas sėdėjimas tapo kone naujuoju biuro darbuotojų kasdienybės standartu, tačiau vis daugiau tyrimų rodo, kad tai nėra nekaltas įprotis. Specialistai pabrėžia, jog net ir reguliariai sportuojant, ilgos nejudrumo valandos gali išlikti reikšmingu rizikos veiksniu sveikatai.

    Pasaulio sveikatos organizacija nurodo, kad su fiziniu neaktyvumu siejama apie 4–5 milijonus mirčių per metus. Vis dėlto svarbu suprasti, kad fizinis neaktyvumas ir sėslus elgesys nėra tas pats: galima pasiekti rekomenduojamas fizinio aktyvumo normas, bet vis tiek didžiąją dienos dalį praleisti sėdint.

    Kodėl sėdėjimas kenkia net sportuojant?

    Fizinis aktyvumas dažniausiai apibrėžiamas kaip ne mažiau nei 150 minučių vidutinio intensyvumo krūvio per savaitę arba 75 minutės didelio intensyvumo krūvio. Tačiau sėslus elgesys reiškia ilgas valandas sėdint ar gulint su labai mažu energijos sunaudojimu, pavyzdžiui, prie kompiuterio, automobilyje ar prie televizoriaus.

    Kai kūnas ilgai nejuda, mažėja griaučių raumenų aktyvumas, o tai apsunkina gliukozės pasisavinimą iš kraujo. Ilgainiui tai gali prisidėti prie atsparumo insulinui, kuris laikomas vienu svarbiausių antro tipo diabeto vystymosi kelių.

    Be to, lėtėja riebalų apykaita, o kraujotaka tampa mažiau efektyvi, todėl audiniai prasčiau aprūpinami deguonimi ir maisto medžiagomis. Šie pokyčiai siejami su didesne kardiometabolinių problemų rizika, įskaitant padidėjusį kraujospūdį, nepalankius cholesterolio rodiklius ir pilvinio riebalo kaupimąsi.

    Ne tik širdis: kenčia ir nugara

    Ilgas sėdėjimas veikia ne vien medžiagų apykaitą. Prasta laikysena ir ribotas judėjimas didina krūvį kaklui, pečiams ir juosmens sričiai, todėl nenuostabu, kad biuro darbuotojai dažnai skundžiasi nugaros bei sprando skausmais.

    Nejudrumas gali atsispindėti ir savijautoje: žmonės neretai mini sumažėjusį budrumą, prastesnę koncentraciją bei energijos stoką. Ilgai sėdint, nuovargis gali atsirasti net ir tada, kai darbas nėra fiziškai sunkus.

    Ką daryti, jei darbas sėdimas?

    Mokslinėje literatūroje vis dažniau kartojama paprasta mintis: svarbu ne tik sportuoti, bet ir mažinti nejudrumo laiką. Tyrimai rodo, kad trumpi, reguliarūs sėdėjimo pertraukimai gali turėti apčiuopiamą naudą, ypač gliukozės apykaitai.

    Praktikoje tai gali būti 2–5 minučių pasivaikščiojimas ar lengvas pajudėjimas kas 30–60 minučių. Tokios pertraukos nereikalauja sporto klubo ar didelių gyvenimo pokyčių, bet padeda mažinti sėdėjimo žalą per visą dieną.

    Darbdaviai taip pat vis dažniau ieško sprendimų: nuo priminimų atsistoti ar prasitempti iki vaikščiojamų susitikimų. Prie to prisideda ir darbo vietos dizainas, pavyzdžiui, reguliuojamo aukščio stalai, leidžiantys kaitalioti sėdėjimą ir stovėjimą.

    Ekspertai pabrėžia, kad sportas išlieka būtinas, tačiau jis ne visada panaikina ilgalaikio sėdėjimo pasekmes. Todėl šiuolaikinėje darbo rutinoje sveikatą saugoti reiškia ir sąmoningai įtraukti daugiau judėjimo pačios darbo dienos metu.

  • Mokslininkai atskleidė, kodėl krūties vėžio rizika su amžiumi šauna į viršų: lūžis per menopauzę

    Mokslininkai atskleidė, kodėl krūties vėžio rizika su amžiumi šauna į viršų: lūžis per menopauzę

    Naujas tarptautinis tyrimas rodo, kad senstant krūties audinys patiria ryškius struktūrinius ir imuninius pokyčius, kurie gali sudaryti palankesnes sąlygas vėžinėms ląstelėms įsitvirtinti. Didžiausias lūžis fiksuotas apie menopauzę, kai audinio „ekosistema“ keičiasi ypač sparčiai.

    Mokslininkai, dirbę Kembridžo universitete ir Britų Kolumbijos universitete, sudarė vieną detaliausių iki šiol krūties audinio senėjimo žemėlapių. Jis paremtas daugiau kaip 3 milijonų ląstelių analize ir leidžia sekti, kaip bėgant metams kinta skirtingi audinio komponentai.

    Tyrimui buvo panaudoti 527 moterų, kurių amžius siekė nuo 15 iki 86 metų, normaliojo krūties audinio mėginiai. Jie surinkti atliekant krūtų mažinimo operacijas, o ląstelės analizuotos pažangiais vaizdinimo metodais, leidžiančiais matyti pokyčius ląstelių lygiu.

    Kas keičiasi krūties audinyje?

    Duomenys parodė, kad su amžiumi mažėja ląstelių kiekis ir silpnėja audinio „karkasas“: rečiau dalijasi ląstelės, mažėja stromos ląstelių bei epitelio ląstelių, kurios dengia latakus ir sudaro pieną gaminančias struktūras. Tyrėjų teigimu, tai iš dalies logiška, nes pieno gamyba vyresniame amžiuje tampa mažiau aktuali, tačiau pokyčių mastas nustebino.

    Kartu kinta ir pati krūties sandara: pieną gaminančios skiltys traukiasi arba nyksta, didėja riebalinio audinio dalis, mažėja kraujagyslių. Tokia pertvarka gali keisti ir tai, kaip greitai audinys atsinaujina bei kaip efektyviai „pastebimi“ pavieniai pakitę židiniai.

    Pastebėta ir erdvinė dinamika: imuninės bei stromos ląstelės senstant pasislenka toliau nuo epitelio ląstelių. Tai gali silpninti natūralią kontrolę, kai imunitetas ir aplinkinės struktūros padeda atpažinti bei „sulaikyti“ potencialiai pavojingas ląsteles ankstyvoje stadijoje.

    Imunitetas sensta kartu

    Jaunesniame amžiuje krūties audinyje aptikta daugiau aktyvių T ląstelių ir B ląstelių, kurios siejamos su stipresne imunine priežiūra. Vyresniame amžiuje tokių ląstelių mažėja, o dažniau randami M2 tipo makrofagai, kurie mokslinėje literatūroje siejami su navikams palankesne mikroaplinka.

    Šie pokyčiai gali reikšti labiau uždegiminę ir vėžinių procesų vystymuisi palankesnę terpę, kurioje imuninė sistema prasčiau „sutvarko“ atsitiktinai atsirandančias pakitusias ląsteles. Tyrėjai pabrėžia, kad tikslūs mechanizmai dar nėra iki galo aiškūs, tačiau kryptis ryški.

    „Mūsų sudarytas žemėlapis parodė, kad su amžiumi krūties audinyje vyksta dideli pokyčiai, o ryškiausi jie yra menopauzės laikotarpiu“, – sakė vienas iš tyrimo autorių Pulkit Gupta.

    Kodėl svarbi menopauzė?

    Tyrime išskirtas ryškus senėjimo „pikas“ vėlyvuosiuose 40-uosiuose, kuris sutampa su menopauzės laikotarpiu. Tai siejama su hormoninės aplinkos pokyčiais, kurie veikia audinių struktūrą, riebalinio audinio proporcijas ir imuninės sistemos signalus.

    Mokslininkai taip pat atkreipia dėmesį, kad krūties audinio senėjimas gali vykti nevienodu tempu, priklausomai nuo individualių ypatumų. Tai teoriškai galėtų paaiškinti, kodėl panašaus amžiaus moterų rizika nėra vienoda, net kai gyvenimo būdas atrodo panašus.

    Šis darbas papildo seniai žinomą faktą, kad amžius yra vienas svarbiausių daugelio vėžio formų rizikos veiksnių, nes bėgant metams ląstelėse kaupiasi genetinės klaidos. Nauji duomenys leidžia geriau suprasti, kad svarbus ne tik mutacijų kaupimasis, bet ir tai, kaip senstanti audinio mikroaplinka gali padėti ar trukdyti pakitusioms ląstelėms išlikti.

    Tyrimo autoriai pabrėžia, kad analizėje nebuvo atskirai vertinami tokie veiksniai kaip etninė kilmė ar konkretūs genetiniai rizikos variantai, todėl reikalingi papildomi darbai. Vis dėlto ankstesni tyrimai rodo, kad moterų, turinčių paveldimų rizikos veiksnių, normalus krūties audinys gali turėti spartesnio biologinio senėjimo požymių, o tai gali būti svarbi kryptis ateities prevencijai ir ankstyvesnei rizikos prognozei.

    Tyrimo rezultatai paskelbti mokslo žurnale „Nature Aging“.

  • Britai šokiruoti: sveiko gyvenimo trukmė smuko daugiau nei 2 metais – iki pensijos nebepakanka

    Britai šokiruoti: sveiko gyvenimo trukmė smuko daugiau nei 2 metais – iki pensijos nebepakanka

    Nauja analizė rodo, kad Jungtinėje Karalystėje per dešimtmetį pastebimai sumažėjo sveiko gyvenimo trukmė – vidutinis metų skaičius, kuriuos žmonės praleidžia jausdamiesi geros sveikatos, krito daugiau nei dvejais metais. Tyrėjai perspėja, kad vis daugiau gyventojų su lėtiniais negalavimais susiduria dar iki pensinio amžiaus.

    Sveiko gyvenimo trukmė skiriasi nuo bendros tikėtinos gyvenimo trukmės: ji apjungia mirtingumo rodiklius ir gyventojų savijautos vertinimus, todėl leidžia tiksliau įvertinti, kiek metų žmogus realiai gyvena be reikšmingų sveikatos sutrikimų. Šis rodiklis laikomas vienu svarbiausių visuomenės sveikatos barometrų, nes atspindi ne tik ilgaamžiškumą, bet ir gyvenimo kokybę.

    Health Foundation bendraautoris Andrew Mooney teigė, kad šalies gyventojų sveikata prastėja ir Jungtinė Karalystė vis labiau atsilieka nuo panašaus išsivystymo valstybių. Palyginus 2012–2014 metų ir 2022–2024 metų laikotarpius, sveiko gyvenimo trukmė vyrams sumažėjo nuo 62,9 iki mažiau nei 61 metų, o moterims – nuo 63,7 iki taip pat mažiau nei 61 metų.

    Analizėje akcentuojama, kad tai tapo lūžio tašku, nes sveiko gyvenimo trukmė nusileido žemiau pensinio amžiaus ribos. Jungtinėje Karalystėje pensinis amžius šiuo metu yra 66 metai, o 2026 metais jis didės iki 67 metų, todėl atotrūkis tarp darbo metų ir geros sveikatos metų, tikėtina, dar labiau išryškės.

    Neramina darbingo amžiaus gyventojų sveikata

    Tyrėjai pabrėžia, kad blogėjančios tendencijos ypač matomos tarp darbingo amžiaus žmonių: tai reiškia didesnę spaudimo sveikatos apsaugai, socialinėms paslaugoms ir darbo rinkai riziką. Prastėjanti savijauta dažniau siejama su lėtinėmis ligomis, psichikos sveikatos problemomis, nutukimu, mažesniu fiziniu aktyvumu ir socialinėmis sveikatos nelygybėmis.

    Ataskaitoje teigiama, kad iš 21 dideles pajamas gaunančios šalies Jungtinė Karalystė yra viena iš penkių, kuriose sveiko gyvenimo trukmė 2011–2021 metų laikotarpiu mažėjo, o kritimas buvo vienas staigiausių. Pasak A. Mooney, tarp lyginamų šalių žemesnį rodiklį dabar demonstruoja tik Jungtinės Amerikos Valstijos.

    Skirtumai tarp rajonų – iki dviejų dešimtmečių

    Ataskaita taip pat įspėja apie ryškėjančią nelygybę tarp turtingesnių ir labiau skurstančių vietovių. Anglijoje skirtumas tarp labiausiai pasiturinčių ir labiausiai nepasiturinčių teritorijų siekia 19,4 metų vyrams ir 20,3 metų moterims.

    Pavyzdžiai atskleidžia kontrastą: turtingesniame Richmond rajone Vakarų Londone sveiko gyvenimo trukmė vyrams siekia 69,3 metų, moterims – 70,3 metų. Tuo metu skurdesniame pajūrio mieste Blackpool sveiko gyvenimo trukmė vyrams krenta iki 50,9 metų.

    Ekspertai pabrėžia, kad šie skaičiai turi ir tiesioginę ekonominę kainą: didėja nedarbingumas, auga gydymo ir slaugos poreikis, o prastėjanti sveikata mažina produktyvumą. Ataskaitoje teigiama, kad ilgalaikių sprendimų trūkumas kelia ne tik fiskalinę, bet ir didelę žmogiškąją kainą.

    Analitikai ragina politikos formuotojus daugiau dėmesio skirti prevencijai ir priemonėms, mažinančioms sveikatos nelygybę: nuo ankstyvos diagnostikos ir visuomenės sveikatos programų iki gyvenamosios aplinkos, mitybos ir fizinio aktyvumo skatinimo. Taip pat akcentuojama, kad vien sveikatos sistemos pajėgumų didinimo nepakanka, jei nebus nuosekliai sprendžiamos socialinės ir ekonominės priežastys, lemiančios prastesnę gyventojų savijautą.

  • Anglijoje jaunimui dažnėja 11 vėžio rūšių: tyrimas rodo, kad vien gyvenimo būdo nepakanka paaiškinti

    Anglijoje jaunimui dažnėja 11 vėžio rūšių: tyrimas rodo, kad vien gyvenimo būdo nepakanka paaiškinti

    Anglijoje daugėja 20–49 metų žmonėms diagnozuojamų kai kurių vėžio formų, o vien įprastais gyvenimo būdo veiksniais šio augimo paaiškinti nepavyksta. Tokią išvadą pateikė mokslininkai, išanalizavę vėžio atvejų dinamiką 2001–2019 metų laikotarpiu.

    Tyrimą atliko Vėžio tyrimų instituto ir Imperatoriškojo koledžo Londone mokslininkai, vertinę sergamumo rodiklius Anglijoje. Jie nustatė 11 vėžio rūšių, kurių dažnis jaunesnių suaugusiųjų grupėje per analizuotą laikotarpį augo.

    Kokios vėžio rūšys augo?

    Tarp dažnėjančių vėžio formų įvardyti krūties, storosios žarnos ir tiesiosios žarnos, kasos bei inkstų navikai. Taip pat fiksuotas kepenų, tulžies pūslės, skydliaukės, burnos ertmės, gimdos gleivinės ir kiaušidžių vėžio atvejų augimas, be to, daugėjo ir daugybinės mielomos atvejų.

    Mokslininkai pabrėžė, kad daugumos šių vėžio rūšių rodikliai kilo ir vyresnėse amžiaus grupėse, kur vėžys apskritai yra gerokai dažnesnis. Tai gali rodyti dalį bendrų rizikos veiksnių skirtingiems amžiams, tačiau situacija skiriasi priklausomai nuo konkretaus naviko tipo.

    Išskirtinės buvo dvi diagnozės: storosios žarnos ir tiesiosios žarnos bei kiaušidžių vėžys. Tyrime pažymėta, kad šių dviejų vėžio formų augimas ryškiau matomas būtent jaunesnių suaugusiųjų grupėje, todėl ieškoma veiksnių, galinčių specifiniau veikti šį amžių.

    Kodėl vien gyvenimo būdas nepaaiškina?

    Analizėje vertinti gerai žinomi rizikos veiksniai: rūkymas, alkoholio vartojimas, mityba, fizinis aktyvumas ir kūno svoris. Tyrėjai apskaičiavo, kad šie veiksniai, priklausomai nuo vėžio rūšies, gali lemti maždaug 7–65 proc. rizikos dalį.

    Tačiau pabrėžiama, kad dauguma šių rizikų tarp jaunesnių suaugusiųjų per pastaruosius dešimtmečius nedidėjo. Tyrime nurodoma, kad rūkymas mažėjo, alkoholio vartojimas krito arba išliko stabilus, fizinio neaktyvumo lygis paprastai mažėjo, o raudonos ir perdirbtos mėsos vartojimas taip pat traukėsi.

    Pagrindinė išimtis buvo nutukimas, kurio paplitimas augo skirtingose suaugusiųjų amžiaus grupėse ir laikomas svarbiu vėžio rizikos veiksniu. Vis dėlto tyrėjai teigia, kad vien nutukimo didėjimas nepaaiškina bendro vėžio atvejų augimo tarp jaunesnių žmonių.

    Net ir toms vėžio rūšims, kurios siejamos su didesniu kūno svoriu, pavyzdžiui, žarnyno, inkstų, kasos, kepenų, tulžies pūslės ar gimdos vėžiui, vien nutukimo rodiklių pokytis nepaaiškino stebėtos tendencijos. Tai reiškia, kad dalis veiksnių gali būti susiję su ankstyvo gyvenimo laikotarpio poveikiais, aplinkos rizikomis arba sveikatos sistemos pokyčiais.

    Ką dar gali reikšti šios tendencijos?

    Tyrimo autoriai atkreipė dėmesį į galimą didesnio ištyrimo ir geresnės diagnostikos vaidmenį, nes plečiantis tyrimų prieinamumui dalis navikų gali būti nustatomi anksčiau. Kartu pabrėžiama būtinybė skubiai tirti kitus galimus paaiškinimus, įskaitant naujai išryškėjančius rizikos veiksnius ir ankstyvųjų metų įtaką sveikatai.

    Be to, mokslininkai ragina nenutraukti prevencijos priemonių ir daugiau dėmesio skirti nelygybėms. Tyrime akcentuojama, kad rūkymas ir nutukimas dažniau paplitę labiau nepasiturinčiose bendruomenėse, o nutukimo augimas jose gali būti staigesnis, todėl daliai gyventojų rizika didėja labiau.

    Gydytojams ši kryptis svarbi ir dėl praktinių sprendimų: jeigu kai kurios vėžio rūšys išties dažnėja jaunesniame amžiuje, gali tekti peržiūrėti budrumo kriterijus, simptomų vertinimą ir dalies patikrų amžiaus ribas. Vis dėlto tyrėjai pabrėžia, kad vien tik iš šios analizės daryti išvadas apie konkrečias priežastis dar anksti.

  • Yomifas Kejelcha Londono maratone pirmuoju bandymu įveikė 2 valandų ribą: kas nulėmė finišą

    Yomifas Kejelcha Londono maratone pirmuoju bandymu įveikė 2 valandų ribą: kas nulėmė finišą

    Etiopijos bėgikas Yomifas Kejelcha Londono maratone debiutavo įspūdingai: distanciją jis įveikė per 1 valandą 59 minutes ir 41 sekundę. Tai vienas rečiausių rezultatų maratono istorijoje, nes oficialiose varžybose žemiau 2 valandų riba peržengiama itin retai.

    Kejelcha finiše nusileido vos 11 sekundžių Kenijos atstovui Sabastianui Sawe, kuris tą dieną laimėjo varžybas ir užfiksavo 1 valandos 59 minučių ir 30 sekundžių rezultatą. Pats Kejelcha po finišo pabrėžė, kad svarbiausia jam buvo įgyvendinti seną svajonę startuoti Londone ir pajausti, kad maratonas jam „pakeitė viską“.

    Debiutas, virtęs rekordu

    Nors antros vietos paprastai nevadiname istorine, šįkart situacija kitokia: Kejelcha tapo greičiausio maratono debiuto autoriumi. 28 metų sportininkui tai buvo pirmas startas 42,195 kilometro distancijoje po ilgos karjeros stadione ir trumpesnėse rungtyse.

    Jis anksčiau buvo pasiekęs aukštumų pusmaratonio ir bėgimo uždarose patalpose rungtyse, todėl maratonui reikėjo ne tik didesnės ištvermės, bet ir kitokios treniruočių logikos. Kejelcha teigė, kad fiziškai ir psichologiškai buvo pasiruošęs bėgti apie 2 valandas, tačiau rekordų nesitikėjo.

    Kaip klostėsi dvikova su Sawe

    Didžiąją dalį distancijos Kejelcha bėgo greta Sawe, o tempas buvo stabilus ir aukštas. Pasak etiopo, iki maždaug 40 kilometro jis jautėsi valdantis situaciją, tačiau paskutinėje atkarpoje varžovas buvo tiesiog greitesnis.

    Lemiamu momentu Sawe atsiplėšė ir sukūrė persvarą, kurios finiše užteko pergalei. Kejelcha pripažino, kad tai sportinė konkurencija, kurioje kažkas laimi, o kažkas lieka antras, tačiau kartu pabrėžė, kad po šio starto jis labiau pasitiki savimi ir jaučiasi pasirengęs ateities tikslams.

    Kodėl 2 valandų riba tokia svarbi

    Maratone 2 valandų riba laikoma simboline dėl fiziologinių ribų ir taktinio sudėtingumo: reikia išlaikyti itin aukštą vidutinį greitį daugiau nei 42 kilometrus, idealiai paskirstyti jėgas ir turėti palankias sąlygas trasoje. Net ir nedidelės klaidos mityboje, atsigeriant ar parenkant tempą dažnai kainuoja minutes.

    Londono maratonas laikomas vienu prestižiškiausių pasaulyje ir priklauso didžiausių maratonų serijai, kuri pritraukia tiek elitą, tiek masinį dalyvių srautą. Greita trasa, stiprūs lyderiai ir aukštas varžybų tempas sudaro prielaidas rekordams, todėl rezultatai Londone dažnai tampa atskaitos tašku visam sezonui.

    Po istorinio debiuto Kejelcha teigė, kad artimiausiu metu nori grįžti į Etiopiją, pailsėti ir su treneriu bei vadyba aptarti kitus startus. Nors konkretaus kalendoriaus jis dar neįvardijo, sportininko tikslas aiškus: toliau gerinti asmeninį rezultatą ir įsitvirtinti tarp pačių stipriausių maratonininkų.

  • ES ir JAV žada skaitmeninį dialogą, bet taisyklių nežada keisti: įstrigę plieno tarifai

    ES ir JAV žada skaitmeninį dialogą, bet taisyklių nežada keisti: įstrigę plieno tarifai

    Europos Sąjunga sutiko su Jungtinėmis Valstijomis pradėti naują skaitmeninių taisyklių dialogą, tačiau pabrėžia, kad savo teisės aktų perrašyti neketina. Tai po kelių dienų derybų Vašingtone pareiškė už prekybą atsakingas Europos Komisijos narys Marošas Šefčovičius.

    Pastaraisiais mėnesiais JAV spaudė Briuselį švelninti ES skaitmeninį reguliavimą, kurį Vašingtonas vertina kaip kliūtį JAV technologijų bendrovėms veikti Europoje. Europos Komisija laikosi pozicijos, kad tokios taisyklės skirtos vartotojų apsaugai ir sąžiningai konkurencijai užtikrinti.

    Skaitmeninės taisyklės liks galioti

    M. Šefčovičius teigė, kad abi pusės mato prasmę kalbėtis apie praktinius klausimus, tokius kaip vaikų saugumas internete ir konkurencijos užtikrinimas skaitmeninėse rinkose. Vis dėlto jis akcentavo, jog dialogas nereiškia, kad ES atsisakys pamatinių reikalavimų, įtvirtintų Skaitmeninių paslaugų akte ir Skaitmeninių rinkų akte.

    „Negalime atiduoti nieko, kas susiję su mūsų teisės aktais, bet esame pasirengę kalbėtis. Mums abiem reikia skaitmeninio dialogo“, – sakė M. Šefčovičius.

    Europos Komisija pastaruoju metu vis dažniau pabrėžia bendradarbiavimo kryptį, o ne vien baudų ir sankcijų logiką. Toks tonas laikomas bandymu sumažinti įtampą transatlantiniuose santykiuose, ypač kai skaitmeninės ekonomikos klausimai persipina su platesnėmis prekybos derybomis.

    Plieno ir aliuminio tarifai lieka skaudžiausia vieta

    Nors vasarą abi pusės buvo pasiekusios platesnį susitarimą dėl prekybos sąlygų daugeliui prekių, plienas ir aliuminis į jį nepateko. JAV šiems produktams taiko 50 proc. tarifą, galiojantį nuo 2025 metų birželio, o Europos pramonė jį vadina iš esmės ribojančiu eksportą.

    Vašingtonas ne kartą siejo tarifų mažinimą su ES skaitmeninių taisyklių švelninimu, tačiau kol kas, pasak M. Šefčovičiaus, proveržio plieno ir aliuminio klausimu nėra. „Vis dar turime problemą. Tai labai aišku“, – sakė jis.

    Bendra grėsmė – pasaulinė perteklinė gamyba

    Europos Komisijos atstovas taip pat pabrėžė, kad tiek ES, tiek JAV labiausiai neramina pasaulinė plieno ir aliuminio perteklinė gamyba, kuri spaudžia kainas ir iškreipia konkurenciją. Jo teigimu, globali plieno gamybos perteklinė galia siekia apie 720 milijonų tonų, kai Europos suvartojimas yra apie 140 milijonų tonų.

    Šiame kontekste Kinija dažnai įvardijama kaip didžiausias perteklinės pasiūlos šaltinis, o tai buvo vienas svarbiausių argumentų, kai JAV apsisprendė taikyti plačius muitus plieno ir aliuminio importui. M. Šefčovičius teigė, kad ES taip pat ėmėsi priemonių ir per tarifus bei kvotas importą į Bendriją sumažino perpus.

    ES prekybos vadovas Vašingtone dar kartą kėlė vadinamojo plieno žiedo idėją, kuri reikštų glaudesnį ES ir JAV koordinavimą, siekiant apsaugoti vidaus rinkas nuo perteklinės pasiūlos poveikio. Jo vertinimu, abipusė prekyba plienu nėra pagrindinė problema, todėl sprendimo reikia ieškoti kartu.

    „Turėtume dirbti kartu“, – sakė M. Šefčovičius.

  • Trumpas perspėja dėl JAV karių mažinimo Vokietijoje: aštrus atsakas kancleriui Merzui

    Trumpas perspėja dėl JAV karių mažinimo Vokietijoje: aštrus atsakas kancleriui Merzui

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas atnaujino viešą kritiką Vokietijos kancleriui Friedrichui Merzui, ragindamas Berlyno lyderį daugiau dėmesio skirti Rusijos karui prieš Ukrainą ir Vokietijos vidaus problemoms. Jo pareiškimai pasirodė po Merzo pastabų apie JAV derybines pozicijas Irano klausimu.

    Trumpas savo socialiniame tinkle „Truth Social“ teigė, kad Vokietijos vadovas turėtų labiau koncentruotis į karo Europoje pabaigos paieškas, o ne vertinti JAV veiksmus Artimuosiuose Rytuose. Kartu jis išvardijo temas, kurias, jo nuomone, Vokietija turėtų spręsti pirmiausia, įskaitant migraciją ir energijos politiką.

    „Vokietijos kancleris turėtų daugiau laiko skirti tam, kad būtų užbaigtas karas tarp Rusijos ir Ukrainos, ir sutvarkyti savo šalies problemas, o ne kištis į kitų sprendimus“, – rašė Donaldas Trumpas.

    Įtampą dar labiau pakurstė Trumpo užuomina, kad Vašingtonas gali peržiūrėti JAV karių dislokavimą Vokietijoje. Jis nurodė, kad sprendimas dėl galimo karių skaičiaus mažinimo galėtų būti priimtas artimiausiu metu, nors konkrečių skaičių ar terminų nepateikė.

    „Jungtinės Valstijos svarsto ir peržiūri galimą karių mažinimą Vokietijoje, sprendimas bus priimtas artimiausiu laikotarpiu“, – rašė Donaldas Trumpas.

    Ši retorika yra reakcija į kanclerio Merzo pasisakymus, kad JAV esą patiria spaudimą Irano vadovybės akivaizdoje, o derybose neturi pakankamai įtikinamos strategijos. Merzas taip pat kritikavo Vašingtono požiūrį į karo pradžią ir pabaigą, kalbėdamas apie sprendimų nuoseklumą ir ilgalaikius tikslus.

    Vokietijos kancleris, lankydamasis pas kariškius ir komentuodamas transatlantinius ryšius, akcentavo partnerystės tęstinumą. Jis pabrėžė, kad Berlynas palaiko nuolatinį kontaktą su sąjungininkais, įskaitant Vašingtoną, ir akcentavo abipusės pagarbos bei atsakomybės dalijimosi principą.

    Diskusija dėl JAV karių buvimo Europoje tęsiasi ne pirmus metus, tačiau dažnėjantys vieši signalai apie galimus pokyčius didina neapibrėžtumą NATO planavime. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad tokie pareiškimai veikia atgrasymo patikimumą ir skatina Europos valstybes spartinti savo gynybos pajėgumų stiprinimą.

    NATO kolektyvinės gynybos pagrindas yra 5 straipsnis, numatantis, kad išpuolis prieš vieną Aljanso narę laikomas išpuoliu prieš visas. Būtent todėl bet kokios užuominos apie JAV įsipareigojimų masto peržiūrą Vokietijoje ar kitur Europoje yra atidžiai stebimos tiek sostinėse, tiek Aljanso kariniuose štabuose.

    Pastaruoju metu Trumpo užsienio politikos pareiškimai ne kartą kėlė įtampą su sąjungininkais, ypač kai kalbama apie paramos ir naštos pasidalijimo klausimus. Tuo pat metu Europoje vis dažniau akcentuojama strateginės autonomijos idėja, įskaitant didesnes investicijas į gynybą ir pramonę, kad žemynas būtų atsparesnis politiniams svyravimams Vašingtone.

  • JK po išpuolio Londone pakėlė terorizmo grėsmės lygį iki didelio: ką reiškia „severe“?

    JK po išpuolio Londone pakėlė terorizmo grėsmės lygį iki didelio: ką reiškia „severe“?

    Jungtinės Karalystės vyriausybė balandžio 30 dieną pakėlė oficialų terorizmo grėsmės lygį iš reikšmingo į didelį, po to, kai Šiaurės Londone buvo subadyti du žydų bendruomenės nariai. Policija šį išpuolį įvardijo kaip teroro aktą, o abu nukentėjusieji gydomi ligoninėje, jų būklė stabili.

    Grėsmės lygis didelis Jungtinėje Karalystėje yra antras pagal aukštumą penkiabalėje skalėje. Jis reiškia, kad žvalgybos tarnybos vertina teroro ataką kaip labai tikėtiną artimiausiu laikotarpiu, todėl institucijos gali stiprinti prevencines priemones ir apsaugą jautriausiose vietose.

    Kas nutiko Golders Green rajone?

    Išpuolis įvyko Golders Green rajone, kuris laikomas vienu svarbiausių Londono žydų bendruomenės centrų. Sužeisti 34 ir 76 metų vyrai, o incidentas sukėlė didelį nerimą vietos gyventojams ir paskatino politikų pažadus skubiai didinti saugumą.

    Ministras pirmininkas Keiras Starmeris, apsilankęs rajone, teigė, kad valdžia imsis visų priemonių neapykantos nusikaltimams pažaboti. Vizito metu dalis protestuotojų kritikavo vyriausybę, tvirtindami, kad antisemitizmo problema sprendžiama per lėtai.

    „Antisemitizmas yra sena neapykanta. Istorija rodo, kad jos šaknys gilios, o nusisukus ji sugrįžta ir sustiprėja“, – sakė Keiras Starmeris.

    Įtariamasis ir tyrimo kryptys

    Policija sulaikė 45 metų vyrą, įtariamą pasikėsinimu nužudyti, o patį išpuolį kvalifikavo kaip terorizmą. Pareigūnai nurodė, kad įtariamasis anksčiau buvo minimas dėl rimto smurto ir psichikos sveikatos problemų, taip pat galėjo būti susijęs su kitu incidentu Londone dar prieš užpuolimą.

    Skelbiama, kad 2020 metais jis buvo patekęs į „Prevent“ programos akiratį, kuri skirta nukreipti asmenis nuo radikalizacijos. Byla vėliau buvo uždaryta, tačiau viešai neatskleidžiama, kodėl jis buvo nukreiptas į šią programą.

    Augantis antisemitizmo spaudimas ir saugumo priemonės

    Pastaraisiais metais Jungtinėje Karalystėje fiksuojama daugiau antisemitinių incidentų tiek internete, tiek viešose erdvėse, o įtampa sustiprėjo po 2023 metų spalio 7 dienos įvykių Izraelyje ir vėlesnio karo Gazos Ruože. Šiame kontekste institucijos vis dažniau kalba apie būtinybę sparčiau reaguoti į neapykantos nusikaltimus ir ekstremizmo rizikas.

    Vidaus reikalų sekretorė Shabana Mahmood teigė, kad tikrinama, ar internete pasirodę pareiškimai dėl atsakomybės už ataką yra patikimi, ar tik bandymas pasinaudoti situacija. Saugumo ekspertai taip pat ragina vertinti tokius pareiškimus atsargiai, nes pavadinimai ir „prekės ženklai“ kartais naudojami siekiant klaidinti tyrėjus.

    Britų saugumo tarnybos pastaruoju metu ne kartą viešai įspėjo apie bandymus vykdyti išpuolius Europoje, pasitelkiant tarpininkus ar nusikalstamas grupes. Šiame fone grėsmės lygio pakėlimas reiškia ne tik politinę žinutę visuomenei, bet ir praktinį signalą institucijoms griežtinti apsaugą bei stiprinti žvalgybinį darbą.