Category: Sveikata

  • Panna młoda 238 serija: Cihano įtarimai auga – ką slepia Hancer ir Melih?

    Turkiška telenovelė „Panna młoda“ toliau pasakoja Hancer istoriją, kurioje meilė nuolat susiduria su pareiga ir paslaptimis. 238 serijos centre atsiduria Cihano augančios abejonės ir klausimas, ką nuo jo iš tiesų slepia Hancer bei Melih. Serijos premjera numatyta lapkričio 2 dieną per TVP2.

    Serialas išsiskiria klasikinei turkiškai melodramai būdingu tempu: šeimos konfliktai, moralinės dilemos ir neatsakyti klausimai čia tampa kasdienybe. Hancer, anksti netekusi tėvų, yra priversta greitai suaugti ir priimti sprendimus, nuo kurių priklauso artimųjų gerovė.

    Iki šiol svarbiausiu siužeto varikliu išlieka Hancer pasirinkimas sutikti su suplanuota santuoka, siekiant išgelbėti brolio sveikatą. Šis sprendimas iš pradžių buvo labiau sandoris nei jausmų istorija, tačiau ilgainiui santykiai su Cihanu įgavo vis daugiau tikro artumo.

    238 serijoje įtampa auga dėl Cihano stiprėjančio nepasitikėjimo. Jis vis dažniau pastebi detales, kurios, jo manymu, nesutampa, todėl ima ieškoti atsakymų, ar Hancer ir Melih neslepia informacijos, galinčios pakeisti jų visų ateitį.

    Tuo pat metu Hancer atsiduria tarp noro apsaugoti artimuosius ir poreikio būti atvirai žmogui, kuris jai vis svarbesnis. Būtent ši vidinė kova, o ne vien išoriniai konfliktai, dažniausiai ir lemia ryškiausius „Panna młoda“ lūžius.

    Tokie serialai išlieka populiarūs dėl aiškios emocinės ašies: žiūrovas seka, kaip paslaptys griauna pasitikėjimą, o atvirumas tampa rizika. 238 serija žada naują įtampos etapą, kuriame vienas atsakymas gali atverti dar didesnę paslapčių grandinę.

  • Mandaryna išliejo emocijas po griežtų Iwony Pavlović įvertinimų: kainuoja daug nervų

    Marta Wiśniewska, žinoma sceniniu vardu Mandaryna, pripažįsta, kad griežti komisijos balai šokių projekte ją veikia labiau, nei norėtųsi. Kartu su partneriu Krystianu Rzymkiewicziu ji sako nesitikinti jokių nuolaidų, ypač iš komisijos pirmininkės Iwony Pavlović.

    Po paskutinės laidos pora komentavo, kad vertinimai buvo reiklus priminimas, jog kiekvieną savaitę tenka pradėti beveik nuo nulio. Anot jų, televiziniame šokių formate svarbu ne tik pats pasirodymas, bet ir stabilumas, nes net vienas silpnesnis elementas gali nulemti galutinį balą.

    „Kai išgirstu žemesnį Iwony balą, viduje užverda emocijos, nes įdėta daug darbo“, – sakė Mandaryna.

    Dainininkė atviravo, kad tokie momentai kainuoja nemažai nervų, tačiau kartu tampa papildoma motyvacija repeticijose. Ji pabrėžė, kad spaudimas ypač juntamas tada, kai tenka derinti pasiruošimą su kasdieniais įsipareigojimais ir nuolatiniu viešumu.

    Pora teigia, kad kritika jiems svarbi kaip orientyras, ką būtina taisyti iki kitos savaitės, o griežtesni balai padeda aiškiau suprasti komisijos lūkesčius. Mandaryna pridūrė, kad noras įrodyti savo progresą scenoje išlieka stiprus, net jei emocijos po pasirodymo kurį laiką dar nepaleidžia.

  • Peilio ataka Varšuvos centre prie „Novotel“: sužeistas indas, įtariamasis sulaikytas

    Varšuvos centre, netoli viešbučio „Novotel“ Nowogrodzkos gatvėje, dienos metu įvyko išpuolis su aštriu daiktu. Per incidentą sužeistas 58 metų Indijos pilietis, o po kelių valandų policija pranešė sulaikiusi įtariamą užpuoliką.

    Varšuvos policija nurodė, kad pranešimas apie užpultą vyrą gautas apie 12.30 valandą. Į įvykio vietą nedelsiant atvyko pareigūnai ir greitosios medicinos pagalbos ekipažas, sužeistajam suteikta pirmoji pagalba.

    Vyras dėl patirtų sužalojimų buvo išvežtas į ligoninę, o užpuolikas iš įvykio vietos pasišalino. Policija pradėjo intensyvią paiešką, pasitelkė papildomas pajėgas ir tarnybinį šunį.

    Įtariamasis sulaikytas po kelių valandų

    Paieška truko kelias valandas, kol po 16 valandos įtariamasis buvo aptiktas ir sulaikytas Volios rajone, automobilių stovėjimo aikštelėje prie vieno prekybos centro. Pasak pareigūnų, sulaikymo metu vyras elgėsi agresyviai.

    Policija pranešė, kad sulaikytasis yra 37 metų Indijos pilietis. Pareigūnai taip pat nurodė, jog kuprinėje rastas ir paimtas nedidelis peilis.

    „Pirmiausia užtikrinome, kad nukentėjusysis kuo greičiau gautų pagalbą, o tuomet sutelkėme pajėgas įtariamojo paieškai ir sulaikymui“, – sakė Varšuvos miesto centro policijos atstovas Jakubas Pacyniakas.

    Tyrimas tęsiamas, motyvas neatskleidžiamas

    Kol kas tyrėjai viešai neįvardija galimo užpuolimo motyvo, o incidentas tiriamas kaip kriminalinio pobūdžio veika. Pareigūnai renka vaizdo įrašus, apklausia liudytojus ir tikslina įvykio aplinkybes.

    Policija taip pat pabrėžė, kad sulaikymo metu nenukentėjo nei pareigūnai, nei pats sulaikytasis. Artimiausiomis dienomis planuojami tolesni procesiniai veiksmai, kurie leis tiksliau atkurti įvykio eigą.

  • Tyrimas dėl incidento prie Konstitucinio Tribunolo: įtariami išpuoliai prieš policiją ir premjerą

    Lenkijoje pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl įvykių prie Konstitucinio Tribunolo, kur, teisėsaugos vertinimu, galėjo būti padarytos nusikalstamos veikos policijos pareigūnų ir ministro pirmininko atžvilgiu. Tyrimą inicijavo Ščecino apygardos prokuratūra, reaguodama į Vidaus reikalų ir administracijos ministerijos pateiktą pranešimą.

    Prokuratūra nurodo, kad vienas iš epizodų susijęs su raginimais per televizijos kanalą „TV Republika“ dalintis informacija apie policijos pareigūnės privatų gyvenimą. Tyrėjai aiškinsis, ar tokia informacija vėliau nebuvo viešai paskleista be jos sutikimo ir ar tai galėjo kelti grėsmę pareigūnės ar jos artimųjų saugumui.

    Antrasis tyrimo epizodas siejamas su transliuota informacija ir reporterių pasisakymais, kuriuose, kaip teigiama, galėjo būti įžeidžiamų ir žeminančių teiginių policijos pareigūnų bei ministro pirmininko atžvilgiu. Prokuratūra vertins, ar tai atitinka viešo pareigūnų įžeidimo ar šmeižimo požymius.

    Trečiasis epizodas apima galimus neteisėtus grasinimus pareigūnams, kurie užtikrino viešąją tvarką prie Konstitucinio Tribunolo. Tyrime bus vertinama, ar grasinimais pradėti baudžiamąjį persekiojimą buvo siekiama priversti pareigūnus atsisakyti teisėtų tarnybinių veiksmų.

    „Aprašyti veiksmai galėjo būti padaryti policijos pareigūnės, kitų nenustatytų pareigūnų ir ministro pirmininko nenaudai“, – nurodė prokuratūra.

    Pasak teisėsaugos, tyrimo metu bus nuosekliai atkuriama įvykių eiga, vertinamos aplinkybės ir nustatomas paskelbtos medžiagos pobūdis, turinys bei kontekstas. Taip pat bus aiškinamasi, ar viešojoje erdvėje paskleista informacija galėjo peržengti leistinos kritikos ribas ir tapti veikomis, už kurias taikoma baudžiamoji atsakomybė.

    Įvykiai siejami su įtampa dėl politinių ginčų aplink Konstitucinį Tribunolą, prie kurio pastaruoju metu vyksta įvairios demonstracijos. Pranešama, kad vienos manifestacijos metu kilo konfliktas, o viešojoje erdvėje po to plito agresyvūs komentarai policijos pareigūnų atžvilgiu.

    Vidaus reikalų ir administracijos ministras Marcinas Kierwińskis paskelbė pateikęs pranešimus prokuratūrai dėl, jo vertinimu, policijos pareigūnų kurstymo ir menkinimo viešojoje erdvėje. Tyrimas turėtų atsakyti, ar konkrečiais atvejais buvo peržengtos žiniasklaidos atsakomybės ir teisės į saviraišką ribos.

  • Prieš kirvio smūgius ir padegimą kunigas galėjo mėginti apnuodyti Anatolą: naujos detalės

    Lenkijoje nagrinėjamoje kunigo Mirosławo M. byloje dėl ypač žiauraus Anatolo nužudymo teisme pasigirdo naujų versijų apie galimus ankstesnius išpuolius. Liudytojų parodymuose minimi epizodai, po kurių vyras staiga ėmė smarkiai vemti, o po kito susitikimo grįžo su susiūta galva.

    Bylą nagrinėjant teisme buvo perskaityti socialinių paslaugų sektoriuje dirbančių liudytojų parodymai. Jie tvirtino, kad Anatolas kunigo parapijoje lankydavosi ne kartą, o po vieno vizito pasijuto itin prastai ir visą dieną skundėsi stipriu negalavimu.

    Anot liudytojos, per vieną apsilankymą Anatolui buvo pasiūlyta kiaušinienė ir kava, o vyras esą atkreipė dėmesį į neįprastą gėrimo skonį. Grįžęs į nakvynės vietą jis buvo nusilpęs ir smarkiai vėmė, todėl kilo įtarimų, kad galėjo būti bandoma jį apnuodyti.

    Kitoje teisme aptartoje situacijoje minėta kelionė automobiliu, kurios metu, pasak liudytojų, kunigas sustojo nuošalioje vietoje ir paprašė Anatolo pasilenkti prie automobilio galo. Būtent tada vyras, kaip teigta, pajuto stiprų smūgį į pakaušį, o vėliau pats negalėjo aiškiai paaiškinti, kas tiksliai įvyko.

    Konflikto šaknys ir turtiniai klausimai

    Teisme taip pat aptartas Anatolo ir dvasininko santykių kontekstas. Nors vyras buvo benamis ir, liudytojų teigimu, kunigu pasitikėjo, byloje figūruoja informacija apie jam priklausiusį turtą ir pažadus dėl ilgalaikės globos.

    Pasak parodymų, Anatolas esą perleido nekilnojamąjį turtą mainais į pažadėtą priežiūrą, tačiau laikui bėgant ėmė aktyviau reikalauti realios gyvenamosios vietos ir pagalbos. Tyrimo versijoje tai įvardijama kaip viena iš galimų augusio konflikto priežasčių.

    Kaip, įtariama, baigėsi tragedija

    Bylos duomenimis, lemtingas nusikaltimas įvyko 2025 metais liepos 24 dieną Lasopole netoli Grójeco. Prokurorų versija skelbia, kad po dar vieno konflikto kunigas Anatolui sudavė kelis smūgius kirviu į galvą.

    Teigiama, kad po to auka buvo aplieta degiu skysčiu ir padegta, kai dar buvo gyva. Įtariamasis po įvykio, kaip nurodoma byloje, automobiliu grįžo į parapiją, o vėliau buvo sulaikytas.

    Kas laukia toliau

    Skelbiama, kad kunigas yra suimtas, o teisme jis pripažino kaltę dėl jam pareikštų kaltinimų. Taip pat nurodoma, kad teismo psichiatrai pripažino jį pakaltinamu nusikaltimo metu.

    Pagal Lenkijos baudžiamosios teisės praktiką už nužudymą, kvalifikuojamą kaip ypač žiaurų, gali grėsti laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Teismo procesas tęsiamas, o papildomi liudytojų parodymai gali turėti įtakos galutiniam sprendimui.

  • Širdis dažnai įspėja tyliai: šie ženklai gali rodyti bėdą, gydytojai ragina nedelsti

    Širdies ir kraujagyslių ligos išlieka viena didžiausių sveikatos problemų Europoje, o jų rizika didėja dėl aukšto kraujospūdžio, padidėjusio cholesterolio, rūkymo, antsvorio ir nejudraus gyvenimo būdo. Medikai pabrėžia, kad dalis sutrikimų ilgą laiką gali nesukelti aiškių simptomų, todėl žmonės juos nurašo nuovargiui ar stresui. Vis dėlto pasikartojantys požymiai dažnai būna pirmas signalas, kad verta išsitirti.

    Prie dažniausių širdies ir kraujagyslių ligų priskiriama arterinė hipertenzija, aterosklerozė, išeminė širdies liga, širdies ritmo sutrikimai, įskaitant prieširdžių virpėjimą, taip pat širdies vožtuvų ydos. Šios būklės gali vystytis palaipsniui, o pasekmės kartais pasireiškia staiga, pavyzdžiui, infarktu ar insultu.

    Įspėjamieji simptomai, kurių neignoruokite

    Įtarimą turėtų kelti skausmas, spaudimas ar deginimas krūtinėje, ypač jei pojūtis plinta į kairę ranką, kaklą ar žandikaulį. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į dusulį, kuris iš pradžių pasireiškia tik fizinio krūvio metu, o vėliau gali varginti ir ramybėje. Nerimą gali kelti ir širdies plakimo permušimai, dažnas ar staiga padažnėjęs pulsas.

    Dar vienas dažnas, bet nuvertinamas ženklas yra sumažėjusi fizinio krūvio tolerancija, kai įprasti kasdieniai veiksmai ima varginti labiau nei anksčiau. Įspėjimu laikomi ir galvos svaigimas, apalpimas, kojų tinimas, taip pat užsitęsęs kosulys, ypač jei jis kartojasi be aiškios priežasties. Nors šie simptomai gali būti susiję ir su kitomis ligomis, naujai atsiradę, stiprėjantys ar pasikartojantys požymiai turėtų paskatinti kreiptis į gydytoją.

    Kas didina riziką ir ką galima pakeisti

    Specialistai pabrėžia, kad reikšminga rizikos dalis priklauso nuo gyvenimo būdo. Rūkymas, mažas fizinis aktyvumas, gausus perdirbto maisto vartojimas, per didelis druskos kiekis, antsvoris ir nutukimas didina tikimybę susidurti su hipertenzija, ateroskleroze bei kitomis širdies ir kraujagyslių ligomis.

    Širdžiai palankesnį kasdienį režimą dažniausiai sudaro reguliarus judėjimas, subalansuota mityba ir svorio kontrolė. Daugelyje rekomendacijų akcentuojama augalinio maisto įvairovė, pilno grūdo produktai, ankštiniai, riešutai, žuvis, augaliniai aliejai, pakankamas daržovių ir vaisių kiekis, taip pat sočiųjų riebalų ir pridėtinio cukraus ribojimas. Ne mažiau svarbu reguliariai matuoti kraujospūdį ir stebėti cholesterolio bei gliukozės rodiklius.

    Kada verta pasitikrinti profilaktiškai

    Medikai primena, kad širdies ir kraujagyslių ligų rizika didėja su amžiumi, o svarbus veiksnys yra ir paveldimumas, todėl ne viską galima kontroliuoti vien gyvenimo būdu. Dėl to profilaktiniai tyrimai ir periodinės šeimos gydytojo konsultacijos padeda laiku pastebėti padidėjusį kraujospūdį ar lipidų apykaitos sutrikimus, kurie ilgą laiką gali nepasireikšti jokiais ryškiais simptomais.

    „Veikime iš anksto ir neleiskime ligai užklupti netikėtai. Reguliarūs tyrimai leidžia pastebėti rizikas tada, kai pakanka koreguoti įpročius, o tai gali sumažinti sunkių komplikacijų tikimybę“, – sakė gydytoja Agata Strukow iš „ALAB laboratorijos“.

    „Nelaukime, kol širdis pati pareikalaus dėmesio. Pagrindiniai tyrimai ir nuosekli kontrolė gali tapti pirmu signalu, kad kraujotakoje vyksta nepageidaujami pokyčiai, o kuo anksčiau sureaguojame, tuo daugiau galimybių išvengti rimtų pasekmių“, – sakė Agnieszka Wołczenko iš pacientų asociacijos „EcoSerce“.

    Jei krūtinės skausmas yra stiprus, naujai atsiradęs ar lydimas dusulio, šalto prakaito, pykinimo, silpnumo, būtina nedelsti ir kreiptis skubios pagalbos. Kuo greičiau suteikiama pagalba ūmių būklių atveju, tuo didesnė tikimybė išvengti ilgalaikių širdies pažeidimų.

  • Lenkės nori nepriklausomybės, bet atideda sveikatą: naujas „Gedeon Richter Polska“ tyrimas

    Lenkijoje atliktas tyrimas rodo paradoksą: moterys sveikatą sieja su savarankiškumu ir nepriklausomybe, tačiau beveik pusė prisipažįsta dažnai atidedančios save ir savo sveikatos poreikius vėlesniam laikui. Didžiausia rizika tai tapti įpročiu fiksuojama jaunų ir 30–44 metų amžiaus moterų grupėse.

    Ataskaitoje „W kobiecym interesie: 4 pokolenia Polek o zdrowiu kobiet i dbaniu o siebie“, parengtoje „Gedeon Richter Polska“, teigiama, kad svarbiausia motyvacija rūpintis sveikata tampa ne baimė susirgti, o noras išlikti darbingoms ir nepriklausomoms. Tai kaip pagrindinį stimulą nurodė 51,1 proc. apklaustųjų.

    Kita dažna priežastis rūpintis savijauta – noras gerai jaustis ir gerai atrodyti, tai pabrėžė 38,1 proc. respondenčių. Dar 32,2 proc. sakė, kad sveikatą stiprina dėl artimųjų, kad galėtų jais pasirūpinti ir būti šalia.

    Savęs atidėjimo kaina

    Tyrime išryškėjo, kad 49,2 proc. moterų dažnai savo poreikius, įskaitant sveikatos, nustumia į antrą planą. Ryškiausiai tai matyti tarp 30–44 metų moterų, kur šį atsakymą pasirinko 59,5 proc., ir 18–29 metų grupėje, kur rodiklis siekė 57,7 proc.

    Ataskaita pabrėžia, kad toks elgesys ne visada tiesiogiai susijęs su vaikų auginimu. Dažniau jį lemia finansinis nesaugumas: prastesnę materialinę padėtį nurodžiusiose grupėse savęs atidėjimas pasitaikė gerokai dažniau nei tarp tų, kurios savo situaciją vertino kaip gerą.

    Praktikoje tai reiškia paprastą mechanizmą: kai trūksta laiko ir resursų, profilaktika, vizitai pas gydytojus ar tyrimai tampa lengviausiai atidedamu sprendimu. Ilgainiui tai gali didinti vėlyvos diagnostikos riziką ir apsunkinti gydymą, ypač ten, kur svarbus reguliarumas.

    Vizitai pas gydytoją kelia stresą

    Tyrimo duomenimis, jaunos moterys dažniau patiria stresą prieš vizitą pas gydytoją, ypač kalbant apie intymią sveikatą. Dalis respondenčių nurodė bijančios vertinimo dėl pasiruošimo ar išvaizdos, o dalis atvirai pripažino vengiančios ginekologo konsultacijų.

    30–44 metų moterys, nors ir dažniausiai atidedančios save, tuo pačiu yra aktyviausiai besilankančios pas ginekologą. Tai siejama su dideliu gyvenimo tempu, darbu, šeimos įsipareigojimais ir tuo, kad šiuo laikotarpiu sveikatos klausimai dažnai sprendžiami tik tada, kai tampa nebeišvengiami.

    Vyresnėse grupėse išryškėjo kitas reiškinys: dalis 60 metų ir vyresnių moterų rečiau lankosi profilaktiškai, nors dažniau akcentuoja norą išlikti savarankiškoms. Ataskaitoje minimas ir klaidingas įsitikinimas, kad vyresniame amžiuje ginekologiniai tyrimai nebereikalingi, dėl ko gali sumažėti profilaktinių vizitų reguliarumas.

    Profilaktikos spragos ir kas keičiasi

    Ataskaitoje nurodoma, kad 39,6 proc. moterų per pastaruosius dvejus metus neatliko nei krūtų ultragarso tyrimo, nei mamografijos, o reguliarią krūtų savityrą kas mėnesį deklaravo 30,8 proc. apklaustųjų. Tyrimo autoriai tai sieja su laiko stoka, stresu ir nepakankamai įtvirtintais profilaktikos įpročiais.

    Platesniame kontekste sveikatos ekspertai vis dažniau pabrėžia prevencijos ir ankstyvos diagnostikos svarbą, nes būtent reguliarūs patikrinimai leidžia pastebėti pokyčius anksčiau ir sumažinti sudėtingo gydymo tikimybę. Kartu vis labiau kalbama apie tai, kad pacientėms svarbi ne tik paslaugų prieiga, bet ir pagarbus, aiškus bendravimas bei psichologinis saugumas.

    „Moterys sveikatą sieja su nepriklausomybe, tačiau kasdienybėje dažnai pasirenka atidėti save“, – teigiama ataskaitoje.

    Tyrimo autoriai akcentuoja, kad reali nepriklausomybė prasideda nuo sprendimų, kurie saugo darbingumą ir gyvenimo kokybę: nuo laiku suplanuotų vizitų iki įpročio neignoruoti simptomų. Ši žinutė aktuali visoms amžiaus grupėms, tačiau labiausiai toms, kurios gyvena didžiausiu tempu ir turi mažiausiai laiko sau.

  • Krūtys „neserga tik spalį“: kas antra moteris nesitikrina laiku, gydytojai ragina keisti įpročius

    Krūties vėžio prevencija dažnai suaktyvėja rudenį, kai viešojoje erdvėje daugėja kampanijų ir priminimų. Tačiau gydytojai pabrėžia, kad sveikata nėra sezoninis reikalas, o atidėliojimas kainuoja brangiai. Nauja apklausa rodo, kad per pastaruosius dvejus metus reikšminga dalis moterų neatliko nei krūtų echoskopijos, nei mamografijos.

    Lenkijoje parengtoje „Gedeon Richter“ ataskaitoje nurodoma, kad 39,6 proc. moterų per dvejus metus nepasidarė nė vieno iš šių tyrimų. Dar 27,4 proc. teigia niekada nesidariusios krūtų echoskopijos, o 42 proc. niekada neatliko mamografijos. Tai išryškina atotrūkį tarp žinojimo, kad tikrintis svarbu, ir realių veiksmų.

    Krūties vėžys išlieka dažniausia onkologinė moterų liga daugelyje Europos šalių, o ankstyvas nustatymas lemia gydymo sėkmę. Ataskaitoje taip pat primenama, kad vien 2023 metais Lenkijoje krūties vėžys diagnozuotas 21 716 moterų, todėl prevencijos klausimas išlieka ypač aktualus.

    Kodėl tyrimai neatliekami laiku?

    Ataskaitos duomenys rodo, kad moterys dažniau renkasi įprastus ginekologinius patikrinimus nei krūtų vaizdinius tyrimus. Per dvejus metus citologinį tepinėlį nurodė atlikusios 60,5 proc. respondenčių, o ginekologinę echoskopiją 59,8 proc., kai tuo metu krūtų echoskopiją atliko 40 proc., mamografiją 36,9 proc.

    Svarbi detalė ir tai, kad krūtų tema ne visada aptariama gydytojo kabinete. 38,6 proc. moterų teigė, jog per paskutinį vizitą pas ginekologą apie krūtų sveikatą nebuvo kalbėta, nors profilaktinė konsultacija tam yra tinkamas metas.

    „Vizitas pas ginekologą yra proga ne tik aptarti bendrą reprodukcinę sveikatą, bet ir paklausti apie krūtų tyrimus, rizikos veiksnius bei tinkamą stebėsenos planą“, – sako ataskaitoje cituojami prevencijos šalininkai.

    Įprotį trukdo suformuoti ne tik žinių stoka

    Reguliarus savityros įprotis taip pat išlieka silpnas. Kas mėnesį krūtų savityrą deklaravo atliekanti 30,8 proc. moterų, dar tiek pat ją atlieka kelis kartus per metus, o 38,4 proc. tai daro kartą per metus, rečiau arba niekada.

    Skirtumai ryškūs pagal amžių: 18–29 metų grupėje kas mėnesį savityrą atlieka 24,1 proc., o 60 metų ir vyresnių grupėje 37,6 proc. Ataskaita taip pat parodė, kad daliai jaunų moterų trūksta pasitikėjimo, ar savityra atliekama teisingai, o tai mažina reguliarumą.

    Praktinės kliūtys išlieka vienos svarbiausių. Dažniausiai minimos priežastys yra privačios konsultacijos kaina (27,1 proc.) ir ilgos eilės valstybinėje sistemoje (26 proc.), taip pat laiko trūkumas, sunkumai registruojantis ir emociniai veiksniai, pavyzdžiui, nerimas dėl rezultato.

    Ką svarbu žinoti apie patikrą?

    Gydytojai akcentuoja, kad tyrimų dažnis priklauso nuo amžiaus, individualios rizikos ir medicininių indikacijų, todėl vieno universalaus grafiko nėra. Vis dėlto bendras principas aiškus: atsiradus naujiems pakitimams, guzeliam, spenelio įtraukai, odos pokyčiams ar neįprastam skausmui, delsimas nėra išeitis ir reikėtų kreiptis į specialistus.

    Prevencijos ekspertai pabrėžia, kad kampanijos ir simboliniai priminimai yra naudingi, tačiau tikrosios naudos duoda nuoseklus elgesys visus metus. Reguliarūs vizitai, aiškus tyrimų planas ir atviras pokalbis su gydytoju gali sumažinti baimę ir padėti laiku pastebėti pavojingus pokyčius.

    „Svarbiausia ne vien žinoti, o turėti konkretų veiksmų planą ir jo laikytis, nes ankstyvas nustatymas tiesiogiai didina sėkmingo gydymo tikimybę“, – sakė sveikatos specialistai.

  • Širdis ar kalis: gydytojai įspėja apie pavojingą spąstą gydant širdies nepakankamumą

    Gydytojui įvertinus širdies nepakankamumu sergančios pacientės tyrimus, sprendimas dažnai būna skubus: tenka mažinti vieno svarbiausių vaistų dozę, nes jis gali didinti kalio kiekį kraujyje. Tai ypač rizikinga, kai inkstų funkcija jau susilpnėjusi, nes būtent inkstai daugiausia atsakingi už kalio pusiausvyrą organizme.

    Kai kalio koncentracija kraujyje pakyla per daug, išsivysto hiperkalemija, galinti sukelti pavojingus širdies ritmo sutrikimus. Klinikinėje praktikoje tai neretai priverčia gydytojus rinktis tarp dviejų blogybių: tęsti gyvybę gelbstinčią terapiją ir rizikuoti komplikacijomis arba riboti gydymą ir didinti ligos paūmėjimo tikimybę.

    Kas yra hiperkalemija?

    Hiperkalemija vadinama būklė, kai kalio kiekis kraujyje padidėja daugiau, nei organizmas pajėgia saugiai toleruoti. Kalis būtinas normaliam raumenų ir nervų darbui, tačiau per didelė jo koncentracija gali sutrikdyti elektrinių impulsų sklidimą širdyje.

    Dažniausia priežastis – sumažėjęs kalio pasišalinimas per inkstus, ypač sergant lėtine inkstų liga. Rizika išauga ir tuomet, kai vartojami vaistai, mažinantys kalio šalinimą, nors jie yra vieni svarbiausių gydant širdies nepakankamumą pagal šiuolaikines gaires.

    Kodėl tai tampa gydymo spąstais?

    Širdies nepakankamumo gydyme plačiai taikomi renino, angiotenzino ir aldosterono sistemą veikiantys vaistai, kurie mažina mirštamumą ir hospitalizacijų riziką. Tačiau daliai pacientų jie gali didinti kalio koncentraciją, ypač jei kartu yra inkstų funkcijos sutrikimas, vyresnis amžius ar vartojami keli panašiai veikiantys preparatai.

    Dėl didėjančio kalio kiekio gydytojai neretai sumažina dozę arba laikinai nutraukia bazinį gydymą, kad stabilizuotų laboratorinius rodiklius. Problema ta, kad toks sprendimas gali pabloginti prognozę: pacientui didėja širdies nepakankamumo paūmėjimų, pakartotinių hospitalizacijų ir mirties rizika.

    „Kai atsiranda hiperkalemija, gydytojai atsiduria dramatiško pasirinkimo situacijoje: rizikuoti pavojingais ritmo sutrikimais ar riboti pagrindinį gydymą. Dėl to pacientas gali prarasti galimybę būti gydomas taip, kaip rekomenduoja šiuolaikinės gairės“, – sakė kardiologė Marta Kałużna.

    Ko tikisi pacientai ir gydytojai?

    Kardiologijoje vis daugiau kalbama apie papildomas priemones, padedančias kontroliuoti kalio perteklių ir išlaikyti bazinį gydymą reikiamomis dozėmis. Tokie sprendimai aktualiausi pacientams, kuriems širdies nepakankamumas ir lėtinė inkstų liga eina kartu, nes tada hiperkalemijos rizika ypač didelė.

    „Šiandien yra priemonių, kurios padeda suvaldyti hiperkalemiją ir leidžia tęsti pagrindinį gydymą nemažinant dozių. Pacientams svarbu, kad prieiga prie šiuolaikinio gydymo būtų vienoda, nes nuo to priklauso ir gyvenimo trukmė, ir jo kokybė“, – sakė pacientų atstovė Agnieszka Wołczenko.

    Specialistai pabrėžia, kad saugus širdies nepakankamumo gydymas remiasi ne tik vaistų parinkimu, bet ir reguliaria laboratorinių rodiklių kontrole. Kalio ir inkstų funkcijos stebėsena, dozės koregavimas bei individuali rizikos analizė leidžia sumažinti pavojingų komplikacijų tikimybę ir kartu išlaikyti veiksmingiausią terapiją.

  • Kaip teisingai matuoti temperatūrą: šios klaidos iškreipia rodmenis ir slepia karščiavimą

    Peršalimo ir kitų infekcijų metu temperatūros matavimas dažnai tampa pirmuoju žingsniu sprendžiant, ar pakanka poilsio, ar jau verta kreiptis į medikus. Tačiau net ir geras termometras gali rodyti netiksliai, jei matuojama netinkamai, o tai ypač svarbu stebint vaikų būklę.

    Šiuolaikiniai termometrai per pastaruosius dešimtmečius smarkiai pasikeitė: dėl saugumo iš kasdienio naudojimo daugelyje šalių pasitraukė gyvsidabrio termometrai, o juos pakeitė elektroniniai ir infraraudonųjų spindulių modeliai. Nors patogumas išaugo, matavimo taisyklės išliko kritiškai svarbios, nes skirtingos kūno vietos natūraliai turi skirtingą temperatūros normą.

    Kur matuoti ir kokia norma?

    Matavimas pažastyje yra vienas populiariausių, tačiau jam reikia sausos odos ir tvirtai priglaustos termometro galvutės. Suaugusiesiems dažniausiai laikoma, kad pažastyje įprasti rodmenys svyruoja maždaug nuo 35,4 iki 37 laipsnių, o vaikams dažnai būna kiek aukštesni.

    Matuojant burnoje termometrą reikia laikyti po liežuviu, burną užčiaupti, o prietaisą prieš ir po naudojimo dezinfekuoti. Burnoje įprasta norma dažniausiai yra apie 36,0–37,5 laipsnio, tai yra dažnai maždaug 0,2–0,5 laipsnio aukščiau nei pažastyje.

    Tikslesniu vidinės kūno temperatūros atspindžiu laikomas matavimas tiesiojoje žarnoje, tačiau jis turi būti atliekamas atsargiai, ypač vaikams. Tokiu atveju rodmenys paprastai būna aukščiausi, o norma dažnai siekia apie 37,7 laipsnio.

    Bekontakčiai kaktos termometrai patogūs, bet jautrūs aplinkos sąlygoms: rezultatą gali iškreipti prakaitas, kremas ant odos, vėjas ar staigūs temperatūros pokyčiai patalpoje. Kaktos srityje įprasta temperatūra dažnai laikoma apie 36,5 laipsnio, tačiau svarbiausia yra matuoti tomis pačiomis sąlygomis ir lyginti dinamiką.

    Ausies termometrai matuoja infraraudonaisiais spinduliais ir, tinkamai naudojami, gana gerai atspindi kūno vidų. Stebint karščiavimą rekomenduojama matuoti visada toje pačioje ausyje, nes anatominiai skirtumai tarp ausų gali lemti nevienodus rodmenis.

    Dažniausios klaidos, kurios iškreipia rodmenis

    Vienas tipinių netikslumų šaltinių yra matavimas iškart po fizinio krūvio, karšto dušo, ką tik suvalgius ar išgėrus karšto arba šalto gėrimo. Tokiais atvejais organizmui reikia laiko grįžti į įprastą būseną, todėl verta palaukti ir tik tada kartoti matavimą.

    Pažastyje dažnai suklystama paliekant odą drėgną arba laikant termometrą nepakankamai priglaustą. Taip pat svarbu nejudą laikysena ir pakankamas matavimo laikas, ypač jei naudojamas ne greito matavimo prietaisas.

    Netikslumus gali lemti ir paprastos techninės priežastys: išsikrovusi baterija, pažeistas sensorius, neteisingai uždėtas ausies antgalis ar nedezinfekuotas prietaisas, kai juo naudojasi keli šeimos nariai. Jei rodmuo atrodo nelogiškas, patikimiausia yra pakartoti matavimą laikantis gamintojo instrukcijos ir pasirinkus tą pačią matavimo vietą.

    Kada tai jau karščiavimas?

    Suaugusiesiems įprasta kūno temperatūra dažniausiai yra apie 36–37 laipsnius, tačiau ji kinta dėl paros meto, fizinio aktyvumo ir matavimo vietos. Dažniausiai laikoma, kad subfebrili temperatūra yra maždaug 37,1–38 laipsniai, o karščiavimas paprastai prasideda nuo 38 laipsnių.

    Apie 39 laipsnius ir daugiau dažnai vertinama kaip aukštas karščiavimas, o 40 laipsnių ar daugiau paprastai laikoma situacija, kai būtinas skubus medicininis įvertinimas, ypač jei kartu atsiranda nerimą keliančių simptomų. Sprendžiant dėl veiksmų svarbu vertinti ne tik skaičių, bet ir bendrą savijautą, kvėpavimą, sąmonės būklę, skysčių vartojimą.

    Ne visada pakilusią temperatūrą būtina iškart mažinti, jei savijauta gera ir nėra kitų pavojingų požymių, dažnai pakanka poilsio ir skysčių. Vis dėlto kūdikiams iki 3 mėnesių amžiaus 38 laipsnių ar didesnė temperatūra yra signalas nedelsti ir kreiptis į gydytoją.

    Karščiavimą mažinantys vaistai, tokie kaip paracetamolis ar ibuprofenas, dažniausiai svarstomi tuomet, kai temperatūrą lydi aiškus diskomfortas, skausmas ar prasta savijauta. Jei atsiranda dusulys, sprando rigidiškumas, sąmonės sutrikimai, neįprastas bėrimas ar labai stiprus galvos skausmas, reikalinga skubi medicininė pagalba.