CP v2

Category: Sveikata

  • Saulė išprovokuoja staigius bėrimus: kur jie atsiranda dažniausiai ir kaip greitai palengvinti

    Saulė išprovokuoja staigius bėrimus: kur jie atsiranda dažniausiai ir kaip greitai palengvinti

    Saulinė dilgėlinė – reta, bet itin nemaloni padidėjusio jautrumo šviesai forma, kai oda gali sureaguoti vos po kelių minučių saulėje. Dažniausi požymiai – staiga atsirandantys niežtintys iškilūs bėrimai, paraudimas, deginimas ar dilgčiojimas.

    Gydytojai aiškina, kad reakciją dažniausiai sukelia ultravioletiniai spinduliai, ypač UVA ir UVB, o kai kuriais atvejais ją gali išprovokuoti ir matoma šviesa. Dėl to simptomai kai kuriems žmonėms gali pasireikšti net esant stipriam dirbtiniam apšvietimui ar per langą patenkančiai šviesai.

    Ši būklė siejama su odos molekulėmis, kurios veikiamos šviesos gali pakisti ir paskatinti imuninį atsaką. Tuomet išsiskiria histaminas, lemiantis niežulį, tinimą ir paraudimą, todėl bėrimai primena nudilginimą dilgėle.

    Kur bėrimai pasirodo dažniausiai?

    Saulinės dilgėlinės bėrimai paprastai išryškėja ten, kur oda nėra įpratusi prie šviesos, pavyzdžiui, ant krūtinės, pečių, kaklo, rankų ar šlaunų. Įdomu tai, kad nuolat saulę matančios vietos kartais reaguoja silpniau, nes oda būna labiau prisitaikiusi.

    Tipiška, kad iškilūs rausvi plotai atsiranda greitai, o pasitraukus iš saulės ima blėsti ir per palyginti trumpą laiką gali visiškai išnykti. Vis dėlto stipresnė ekspozicija gali sukelti platesnius odos pokyčius ir ryškesnį diskomfortą.

    Kuo skiriasi nuo vadinamos alergijos saulei?

    Kasdienėje kalboje alergija saulei dažnai vadinama bet kokia šviesos sukelta odos reakcija, tačiau mediciniškai tai nebūtinai tas pats. Be saulinės dilgėlinės, dažnai pasitaiko ir polimorfinė šviesos sukelta dermatozė, kai bėrimai atsiranda lėčiau, dažniau po kelių valandų, ir gali būti įvairių formų.

    Dar vienas svarbus niuansas – kai kurios reakcijos kyla ne dėl „tikros“ alergijos, o dėl sąveikos su medžiagomis. Tam tikri vaistai ar kosmetikos sudedamosios dalys gali didinti odos jautrumą šviesai ir sukelti fototoksines ar fotoalergines reakcijas, kurios iš pažiūros panašios, bet gydomos ir vertinamos kitaip.

    Ką daryti, kad palengvėtų?

    Pirmas žingsnis – kuo greičiau pasitraukti iš šviesos šaltinio ir vėsinti sudirgusią odą. Lengvesniais atvejais gali padėti šalti kompresai ir odą raminančios priemonės, o svarbiausia – vengti pakartotinės ekspozicijos, kol simptomai nurims.

    Simptomams slopinti dažniausiai taikomi antihistamininiai vaistai, nes jie mažina histamino poveikį ir palengvina niežulį bei paraudimą. Jie nepašalina priežasties, tačiau gali reikšmingai sumažinti reakcijos intensyvumą, o daliai žmonių vartojami profilaktiškai prieš planuojamą buvimą saulėje.

    Jei reakcijos kartojasi, yra stiprios arba trukdo kasdienybei, verta kreiptis į gydytoją dermatologą ar alergologą dėl tikslesnio ištyrimo ir strategijos. Kai kuriais atvejais taikoma kontroliuojama fototerapija, kai oda palaipsniui pratinama prie šviesos, o sudėtingesnėmis situacijomis gali būti svarstomas gydymas, veikiantis imuninę sistemą.

    Ypač svarbu atpažinti pavojingus signalus: jei kartu atsiranda dusulys, ryškus silpnumas, galvos svaigimas, pykinimas ar smarkiai krenta kraujospūdis, tai gali būti sisteminės reakcijos požymiai. Tokiu atveju būtina nedelsti ir kreiptis skubios medicinos pagalbos.

    Kasdienė prevencija remiasi keliomis taisyklėmis: plataus spektro apsauga nuo UVA ir UVB, pakankamas kremo kiekis ir reguliarus atnaujinimas, dengiantys drabužiai bei vengimas intensyviausios saulės valandomis. Taip pat verta peržiūrėti vartojamus vaistus ir kosmetiką, jei pastebite, kad jautrumas šviesai pasikeitė staiga.

  • Manėte, kad sveika? Šis gėrimas cukrų gali pakelti greičiau nei kola

    Manėte, kad sveika? Šis gėrimas cukrų gali pakelti greičiau nei kola

    Glikemijos indeksas parodo, kaip greitai suvalgytas ar išgertas produktas pakelia gliukozės kiekį kraujyje. Kuo indeksas didesnis, tuo staigesnis būna cukraus šuolis, po kurio neretai seka ir greitas kritimas. Toks svyravimas gali pasireikšti mieguistumu, dirglumu ir greitai grįžtančiu alkio jausmu.

    Produktai, turintys žemą glikemijos indeksą, paprastai veikia švelniau, nes cukrus į kraują patenka pamažu. Dėl to energija išlieka stabilesnė, o užkandžiauti norisi rečiau. Tai aktualu ne tik turintiems atsparumą insulinui ar sergantiems cukriniu diabetu, bet ir kiekvienam, kas nori išvengti staigių energijos kritimų dienos eigoje.

    Pagrindinė problema dažnai prasideda tuomet, kai vaisius paverčiamas sultimis. Visi vaisiai turi skaidulų, kurios lėtina cukrų pasisavinimą ir padeda ilgiau jaustis sotiems. Išspaudus sultis didelė dalis skaidulų pašalinama, o cukrūs į kraujotaką patenka gerokai greičiau.

    Įtakos turi ir apdorojimas bei produkto struktūra. Pavyzdžiui, žalia morka paprastai turi žemesnį glikemijos indeksą, tačiau termiškai apdorota jis reikšmingai padidėja, nes pasikeičia krakmolo ir cukrų prieinamumas. Panašus principas galioja ir vaisiams: kuo labiau jie susmulkinti ar „išlaisvinti“ nuo skaidulų, tuo greitesnis gali būti poveikis gliukozei.

    Praktiškai tai reiškia, kad stiklinė apelsinų sulčių gali sukelti spartesnį cukraus šuolį nei suvalgyti keli apelsinai. Nors tai gali skambėti paradoksaliai, skirtumą lemia ne tik cukrų kiekis, bet ir tai, kokiu greičiu jie pasisavinami.

    Dalies sulčių glikemijos indeksas gali būti aukštas net ir tuomet, kai jos yra natūralios ir be pridėtinio cukraus. Ypač budrūs turėtų būti žmonės, kurie tokį gėrimą renkasi ryte ar tarp valgymų, nes išgertos tuščiu skrandžiu sultys dažniau sukelia ryškesnius gliukozės svyravimus.

    Vertinant poveikį svarbus ne tik glikemijos indeksas, bet ir glikemijos krūvis, kuris parodo realų konkrečios porcijos efektą. Net ir vidutinio glikemijos indekso gėrimas, išgertas didesniu kiekiu, gali lemti nepalankų gliukozės šuolį. Todėl „sveikas“ pasirinkimas dažnai priklauso nuo porcijos dydžio ir vartojimo konteksto.

    Stabiliai glikemijai palankiausias pasirinkimas išlieka sveiki vaisiai, nes skaidulos lėtina cukrų pasisavinimą. Toliau rikiuotųsi kokteiliai, ypač ruošiami su natūraliu jogurtu, kefyru ar kitu baltymingu pagrindu, nes baltymai ir riebalai gali sulėtinti gliukozės kilimą. Mažiausiai palankus variantas dažniausiai yra grynos sultys, net jei jos šviežiai spaustos.

    Jei sulčių visiškai atsisakyti nesinori, verta rinktis mažesnę porciją ir gerti kartu su maistu, o ne vietoje jo. Taip pat gali padėti alternatyvos, kuriose išlieka daugiau skaidulų, pavyzdžiui, tirštesnis kokteilis su priedais, tokiais kaip linų sėmenys ar avižos. Sąmoningas pasirinkimas dažnai leidžia išvengti staigių cukraus šuolių ir geriau jaustis kasdien.

  • Šie terminai painiojami nuolat: sužinokite, kuo iš tiesų skiriasi vėžys ir navikas

    Šie terminai painiojami nuolat: sužinokite, kuo iš tiesų skiriasi vėžys ir navikas

    Kasdienėje kalboje žodžiai vėžys ir navikas dažnai vartojami kaip sinonimai, tačiau medicinoje tai nėra tas pats. Navikas yra bendras terminas, apibūdinantis nenormaliai susiformavusį audinį, kuris auga dėl sutrikusios ląstelių kontrolės ir dauginimosi mechanizmų.

    Navikai gali būti gerybiniai arba piktybiniai, o jų elgesys organizme skiriasi iš esmės. Nuo pirmosios pakitusios ląstelės atsiradimo iki pastebimų simptomų neretai praeina daug laiko, kartais net dešimtmečiai, todėl ankstyvos stadijos gali būti nepastebimos.

    Navikas: gerybinis ar piktybinis?

    Gerybiniai navikai paprastai auga lėčiau, neplinta į kitus organus ir dažniau būna aiškiai apriboti nuo aplinkinių audinių. Vis dėlto jie gali kelti grėsmę, jei spaudžia gyvybiškai svarbias struktūras, pavyzdžiui, galvos smegenyse ar kvėpavimo takuose.

    Piktybiniai navikai pasižymi agresyvesniu biologiniu augimu, gebėjimu įaugti į aplinkinius audinius ir formuoti metastazes tolimuose organuose. Šios savybės dažnai lemia sudėtingesnį gydymą ir didesnę riziką sveikatai.

    Kodėl ne kiekvienas piktybinis navikas yra vėžys?

    Vėžys yra piktybinio naviko rūšis, kuri atsiranda iš epitelinių ląstelių. Epitelis dengia kūno paviršių ir iškloja daugelį vidaus organų, todėl vėžys gali vystytis, pavyzdžiui, plaučiuose, storojoje žarnoje, odoje ar kai kuriuose liaukiniuose audiniuose.

    Tuo tarpu piktybiniai navikai, kilę iš kitų audinių, vadinami kitaip. Iš raumenų, kaulų ar jungiamojo audinio kilę piktybiniai navikai yra sarkomos, o kraujodaros sistemos ligos, tokios kaip leukemijos ar limfomos, taip pat priskiriamos piktybinėms, bet nėra vėžys epitelio kilmės prasme.

    Simptomai dažnai vėluoja

    Svarbu žinoti, kad navikas, įskaitant piktybinį, ne visada sukelia aiškius požymius anksti. Tokie simptomai kaip nepaaiškinamas svorio kritimas, nuolatinis nuovargis, kraujavimas, užsitęsęs skausmas ar pakitimai odoje gali pasirodyti tik ligai pažengus.

    Dėl to gydytojai pabrėžia profilaktikos ir ankstyvos diagnostikos svarbą: dalis dažnų onkologinių ligų gali būti aptinkamos atliekant patikras, kol simptomų dar nėra. Jei atsiranda užsitęsusių, neįprastų ar progresuojančių nusiskundimų, svarbu neatidėlioti konsultacijos.

    „Kiekvienas vėžys yra piktybinis navikas, tačiau ne kiekvienas piktybinis navikas yra vėžys“, – pabrėžia onkologijoje taikomas klasifikavimo principas.

  • Ekspertai įspėja: demencijos šaknys – vaikystėje, o rizika auga dar iki 40-ies

    Ekspertai įspėja: demencijos šaknys – vaikystėje, o rizika auga dar iki 40-ies

    Demencija dažnai siejama su senatve, tačiau vis daugiau tyrimų rodo, kad rizikos veiksniai gali pradėti kauptis gerokai anksčiau – nuo nėštumo, kūdikystės ir vaikystės iki jauno suaugusiojo amžiaus. Mokslininkai pabrėžia, kad dalį šių veiksnių galima keisti, todėl prevencija turėtų prasidėti ne tada, kai atsiranda simptomai, o daug anksčiau.

    Naujesniuose darbuose nagrinėjama, kaip ankstyvojo gyvenimo sąlygos siejasi su vėlesne smegenų sveikata. Tyrėjai mini, kad kai kurie gimimo ir šeimos planavimo veiksniai, pavyzdžiui, gimdymas vyresniame amžiuje ar mažesni tarpai tarp gimdymų, gali būti susiję su šiek tiek padidėjusia demencijos rizika vėliau, nors tai nereiškia tiesioginės priežasties.

    Kodėl svarbūs pirmieji gyvenimo metai?

    Mokslininkai vis dažniau remiasi ilgalaikiais stebėjimais, kurie rodo, kad kognityviniai gebėjimai vaikystėje gali būti susiję su kognityvinių funkcijų lygiu vyresniame amžiuje. Kitaip tariant, dalis skirtumų tarp žmonių gali būti matomi dar ankstyvame amžiuje, o ne vien atsirasti dėl spartesnio blogėjimo senstant.

    Pastebima ir tai, kad smegenų vaizdinimo tyrimuose kai kurie pokyčiai, siejami su vėlesne demencija, gali labiau atitikti ankstyvuoju laikotarpiu patirtas rizikas nei vien dabartinius įpročius. Dėl to vis dažniau kalbama apie demencijos prevenciją kaip apie viso gyvenimo tikslą.

    Rizikos veiksniai jaunystėje: ne vien alkoholis

    Tyrėjai, vertinantys 18–39 metų amžiaus grupę, išskiria ir su gyvenimo būdu susijusias rizikas: žalingą alkoholio vartojimą, rūkymą, mažą fizinį aktyvumą bei socialinę izoliaciją. Šie veiksniai svarbūs tuo, kad dažnai įsitvirtina būtent jaunystėje ir vėliau tampa sunkiau pakeičiami.

    Kita dalis rizikų susijusi su sveikatos būkle ir aplinka: galvos traumos, oro tarša, prastesnė klausa ar rega, taip pat mažesnis išsilavinimo lygis. Prie riziką didinančių būklių dažnai minimi nutukimas, cukrinis diabetas, padidėjęs kraujospūdis, padidėjęs MTL cholesterolis ir depresija, nes jos gali ilgainiui veikti kraujagyslių ir smegenų sveikatą.

    Ką siūlo ekspertai ir kas dar tiriama?

    Specialistai pabrėžia, kad vien žinoti rizikas nepakanka, todėl siūloma veikti keliais lygiais. Individualiai tai reiškia ankstyvą švietimą apie smegenų sveikatą, o bendruomenėse ir valstybiniu mastu – nuoseklias prevencines priemones, kurios padėtų mažinti žalingų įpročių paplitimą ir didinti sveikatai palankios aplinkos prieinamumą.

    Kartu akcentuojama, kad dalis galimų rizikos veiksnių dar tik vertinami ir reikalauja daugiau duomenų. Tarp jų minimas itin perdirbtas maistas, psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas, ilgas laikas prie ekranų, lėtinis stresas ir mikroplastikų poveikis, tačiau šiose srityse mokslinė bendruomenė dar ieško aiškesnių atsakymų.

    Ekspertai sutaria dėl vieno: kuo anksčiau pradedama rūpintis miego kokybe, fiziniu aktyvumu, širdies ir kraujagyslių rodikliais, klausa, rega bei psichikos sveikata, tuo daugiau šansų sumažinti demencijos riziką vėlesniais dešimtmečiais. Tai ypač aktualu jaunimui, nes būtent šiame etape formuojasi įpročiai, kurie gali lemti ilgalaikes pasekmes.

  • Mados sprogo: ekspertė įvardijo 2 papildus, kurie menopauzėje tikrai gali padėti

    Mados sprogo: ekspertė įvardijo 2 papildus, kurie menopauzėje tikrai gali padėti

    Socialiniuose tinkluose menopauzės sprendimų pasiūla tapo milžiniška: nuo miltelių dėl smegenų miglos iki guminukų miegui ar kapsulių, žadančių hormonų pusiausvyrą. Vis dėlto mokslo įrodymai daugeliu atvejų atsilieka nuo rinkodaros, todėl verta atsiremti į tai, kas ištirta geriausiai.

    Perimenopauzės ir menopauzės metu estrogenų lygis svyruoja ir mažėja, o tai siejama su karščio bangomis, naktiniu prakaitavimu, miego sutrikimais, nerimu, nuotaikų svyravimais, sąnarių skausmais bei raumenų masės ir kūno sudėties pokyčiais. Daliai moterų veiksmingiausias gydymas išlieka pakaitinė hormonų terapija, tačiau ji tinka ne visoms, o kai kurios jos sąmoningai renkasi vengti.

    Magnis: realiausia nauda miegui

    Magnis dalyvauja šimtuose organizmo procesų, susijusių su nervų signalais, raumenų atsipalaidavimu ir kraujospūdžio reguliavimu. Dėl to jis dažnai minimas kaip papildas, galintis prisidėti prie savijautos pokyčių, kurie perimenopauzėje pasireiškia ypač dažnai.

    Klinikiniai tyrimai su suaugusiaisiais, įskaitant vyresnio amžiaus grupes, rodo, kad magnio papildai kai kuriems žmonėms gali pagerinti užmigimą ir sumažinti nemigos simptomų intensyvumą. Tai svarbu, nes miego fragmentacija ir ankstyvas prabudimas yra vieni dažniausių nusiskundimų menopauzės laikotarpiu.

    Duomenų apžvalgos taip pat rodo, kad magnis gali nedaug sumažinti nerimo simptomus, ypač kai organizme jo trūksta. Tačiau svarbu pažymėti, kad nemaža dalis šių tyrimų atlikta ne būtent su menopauzę išgyvenančiomis moterimis, todėl rezultatai nebūtinai tiesiogiai perkeliami į šią grupę.

    Kita svarbi kryptis yra kaulų sveikata: mažėjant estrogenams didėja osteoporozės rizika, nes kaulų irimas gali vykti greičiau nei jų atsinaujinimas. Magnis siejamas su kaulų mineralų apykaita ir kaulinio audinio formavimosi procesais, tad moterims, kurioms nustatomas jo trūkumas, papildymas gali būti prasmingas kaip bendros strategijos dalis.

    Vis dėlto magnis nėra stebuklingas sprendimas visiems simptomams: įrodymai nerodo aiškios naudos karščio bangoms, svorio pokyčiams ar pažintiniams sunkumams. Praktikoje svarbi ir forma, nes citratas ar glicinatas dažnai įvardijami kaip geriau pasisavinami nei oksidas, o didesnės dozės gali sukelti viduriavimą.

    Žmonėms, sergantiems inkstų ligomis, papildų vartojimas be gydytojo priežiūros gali būti nesaugus. Taip pat verta įvertinti, ar magnis nesidubliuoja su kitais vartojamais papildais ar vaistais, nes per didelis kiekis nebūtinai reiškia didesnę naudą.

    Kreatinas: dėmesys raumenims ir energijai

    Kreatinas ilgą laiką buvo siejamas su sportu ir tyrinėtas daugiausia vyrų grupėse, tačiau naujesni darbai vis dažniau apima ir moteris, ypač perimenopauzėje. Šiuo laikotarpiu didėja sarkopenijos rizika, o raumenų jėgos ir masės mažėjimas gali paveikti ne tik išvaizdą, bet ir medžiagų apykaitą, laikyseną bei kasdienį funkcionalumą.

    Tyrimuose su perimenopauzę išgyvenančiomis moterimis kreatino vartojimas buvo siejamas su apčiuopiamu apatinės kūno dalies jėgos didėjimu, o kai kuriais atvejais fiksuotas ir miego kokybės pagerėjimas. Tai ypač aktualu, nes menopauzės metu fizinis nuovargis ir prastesnis miegas dažnai sustiprina vienas kitą.

    Po menopauzės rezultatai nėra tokie vienareikšmiai: apžvalgose minima, kad trumpalaikė nauda gali būti nedidelė, o ilgalaikis poveikis raumenų ar kaulų rodikliams ne visada reikšmingas. Tačiau kreatinas išlieka vienu labiausiai ištirtų sporto mitybos papildų, o jo saugumas sveikiems žmonėms vertinamas palankiai, laikantis rekomenduojamų dozių.

    Taip pat daugėja darbų apie galimą kreatino naudą smegenų funkcijoms, pavyzdžiui, dėmesiui, nuotaikai ar kognityviniam nuovargiui, ypač esant hormonų svyravimams. Vis dėlto šioje srityje dar trūksta didelių, gerai suprojektuotų tyrimų, atliktų būtent su menopauzės amžiaus moterimis.

    Kaip ir su magniu, pagrindinė atsargumo grupė yra žmonės, turintys inkstų veiklos sutrikimų ar kitų rimtų sveikatos problemų. Prieš pradedant vartoti kreatiną kartu su vaistais ar esant lėtinėms ligoms, saugiausia pasitarti su gydytoju arba vaistininku.

    Ką verta žinoti prieš perkant

    Rinkoje gausu produktų, kurie menopauzės laikotarpiu reklamuojami kaip būtinybė, pavyzdžiui, liūto karčių grybas ar kolagenas. Tačiau įrodymai dažnai yra mišrūs: liūto karčių atveju daug žadančių rezultatų gaunama su gyvūnais, o žmonių tyrimai maži ir ne visada atlikti su menopauzės grupėmis, todėl tvirtų išvadų daryti anksti.

    Kolagenas teoriškai svarbus odai, sąnariams ir kaulams, o kai kuriuose tyrimuose po menopauzės fiksuoti nedideli kaulų mineralinio tankio pokyčiai. Vis dėlto skirtingi kolageno tipai ir gamybos būdai lemia nevienodą pasisavinimą, todėl vienu vardu vadinamų produktų poveikis gali skirtis, o bendras įrodymų vaizdas išlieka nevienodas.

    Praktinis kriterijus išlieka paprastas: papildai gali būti pagalbinė priemonė, tačiau menopauzės savijautą dažnai labiausiai keičia baziniai dalykai. Reguliarus judėjimas, ypač jėgos treniruotės, miego higiena, subalansuota mityba, alkoholio ribojimas ir streso valdymas yra tie veiksniai, kurių nauda ilgalaikei širdies, kaulų ir raumenų sveikatai pagrįsta stipriausiais įrodymais.

    Jei simptomai ryškūs arba trukdo kasdienybei, svarbu neapsiriboti vien papildais ir aptarti situaciją su sveikatos priežiūros specialistu. Tai padeda įvertinti ir galimas gydymo alternatyvas, ir individualias rizikas, įskaitant kaulų tankio mažėjimą ar nuotaikos sutrikimų paūmėjimą.

  • Dziudo „Grand Slam“ Dušanbėje finišavo svorių gigantais: penki finalai, penki čempionai

    Dziudo „Grand Slam“ Dušanbėje finišavo svorių gigantais: penki finalai, penki čempionai

    Dušanbėje, Tadžikistano sostinėje, pasibaigė 2026 metų dziudo „Grand Slam“ turnyras, kurio paskutinę dieną dėmesys krypo į sunkiausias svorio kategorijas. Pilnutėlė arena ir aukšto tempo kovos tapo ryškiu finišu vienam svarbiausių Tarptautinės dziudo federacijos pasaulio turo etapų regione.

    Paskutinę varžybų dieną aukso medalius iškovojo Mansuras Lorsanovas, Jelyzaveta Lytvynenko, Fuchunas Huangas, Asya Tavano ir Jakubas Sordylas. Finalai atskleidė skirtingas pergalių formules: nuo pratęsimo ir aktyvumo iki vieno tikslaus metimo, nulėmusio dvikovos baigtį.

    Dramatiškas sprendimas pratęsime

    Svorio kategorijos iki 90 kilogramų finale Mansuras Lorsanovas susitiko su olimpiniu prizininku Theodorosu Tselidiu. Kova buvo itin lygi ir persikėlė į pratęsimą, kuriame nugalėtoją lėmė vertinimas už aktyvumą.

    Šis finalas tapo vienu iš tų, kuriuose ypač svarbus ne tik technikos arsenalas, bet ir taktika bei ištvermė. Tokiose dvikovose dažnai laimi sportininkas, gebantis išlaikyti iniciatyvą, spaudimą ir priversti varžovą klysti.

    Metimas, kuris užbaigė finalą

    Svorio kategorijoje iki 78 kilogramų Jelyzaveta Lytvynenko finale pademonstravo pranašumą patirtimi ir situacijos kontrole. Lemiamu momentu ji atliko įspūdingą o-goši metimą, už kurį skirta ipon, ir taip užtikrintai uždarė kovą.

    Sportininkė po pergalės išskyrė atmosferą, kuri, anot jos, išsiskiria šio regiono varžybose.

    „Man labai patinka ši atmosfera Dušanbėje, kaip ir Uzbekistane. Žmonės čia sukuria ypatingą nuotaiką“, – sakė Jelyzaveta Lytvynenko.

    Kinijos dziudo laukta pergalė

    Svorio kategorijos iki 100 kilogramų finale Fuchunas Huangas susikovė su Adamu Sangarijevu ir laimėjo atlikęs tikslų o-uči gari metimą. Šis triumfas išsiskyrė tuo, kad, pagal turnyro organizatorių ir federacijos pateiktą kontekstą, tai buvo pirmasis Kinijos vyro iškovotas pasaulio turo auksas per devynerius metus.

    Pats sportininkas pabrėžė, jog prieš metus Dušanbėje tenkinosi bronza, o šįkart atvyko su aiškiu tikslu žengti dar vienu laipteliu aukščiau.

    „Praėjusiais metais čia buvau trečias, o šiemet jaučiau, kad iki sidabro ir aukso trūksta visai nedaug. Šįkart pavyko tai padaryti“, – sakė Fuchunas Huangas.

    Moterų svorio kategorijoje virš 78 kilogramų Asya Tavano finale įveikė Jinesinuer Ayiman ir apgynė pernai iškovotą titulą. Lemiamu tapo dar vienas o-uči gari, pademonstravęs, kad aukščiausiame lygyje dažnai laimi ne triukų gausa, o laiku pritaikyta klasika.

    Vyrų svorio kategorijos virš 100 kilogramų finale 22 metų Jakubas Sordylas iškovojo pirmąjį savo pasaulio turo auksą. Jis įveikė Bislana Katamardovą, pergalingai užbaigdamas veiksmą perėjimu į laikymą ir išlaikydamas kontrolę iki dvikovos pabaigos.

    Turnyro organizatoriai pabrėžė elektrizuojančią atmosferą ir šeimininkų sėkmę: Tadžikistano sportininkai šiame „Grand Slam“ iškovojo tris aukso medalius. Kitas pasaulio turo sustojimas numatytas Astanoje, kur sportininkai tęs kovą dėl reitingo taškų ir pozicijų prieš svarbiausius sezono čempionatus.

  • Darbo įtampa kasmet nusineša 840 000 gyvybių: ILO įspėja apie smūgį ir ekonomikai

    Darbo įtampa kasmet nusineša 840 000 gyvybių: ILO įspėja apie smūgį ir ekonomikai

    Darbo įtampa ir su ja susiję psichosocialiniai veiksniai kasmet prisideda prie daugiau nei 840 000 mirčių visame pasaulyje, skelbia naujas Tarptautinės darbo organizacijos (ILO) tyrimas. Anot jo, riziką didina ilgos darbo valandos, nesaugumas dėl darbo vietos ir priekabiavimas, o pasekmės paliečia ne tik darbuotojų sveikatą, bet ir šalių ekonomiką.

    ILO pabrėžia, kad tokie veiksniai siejami su depresija, perdegimu, nerimo sutrikimais ir net kai kuriomis onkologinėmis ligomis. Įmonėms tai reiškia didesnę kaitą, prastesnius darbo rezultatus ir daugiau nedarbingumo dienų, o valstybių mastu auga sveikatos sistemos ir socialinės apsaugos našta.

    Daugiausia mirčių siejama su širdies ir kraujagyslių ligomis, tačiau didžiausius prarastus sveiko gyvenimo metus dažnai lemia psichikos sutrikimai, nes jie gali tęstis ilgai ir riboti žmogaus darbingumą. ILO vertinimu, dėl darbo įtampos pasaulio ekonomika netenka apie 1,37 proc. bendrojo vidaus produkto, o Europoje ir Centrinėje Azijoje nuostolis siekia apie 1,43 proc.

    Europoje beveik kas trečias darbuotojas nurodo patiriantis su darbu susijusį stresą, depresiją ar nerimą, o moterys apie tai praneša dažniau nei vyrai. Tyrime akcentuojama, kad viena didžiausių kliūčių prevencijai yra stigma, dėl kurios darbuotojai vengia kreiptis pagalbos arba atvirai kalbėti apie patiriamus sunkumus.

    Europos Sąjungoje su darbu susijusios depresijos metinės sąnaudos vertinamos daugiau nei 100 milijardų eurų, o daugiau nei 80 proc. šios naštos tenka darbdaviams. Tai apima ne tik nedarbingumą, bet ir produktyvumo kritimą, darbuotojų išėjimą iš darbo bei papildomas atrankos ir apmokymų išlaidas.

    2025 metais Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūros apklausa parodė ryškius šalių skirtumus: Graikijoje, Kipre, Prancūzijoje ir Italijoje daugiau nei 6 iš 10 darbuotojų baiminasi neigiamų pasekmių, jei apie psichikos sveikatą prabiltų su vadovu. Tuo metu Šiaurės šalyse apie 8 iš 10 darbuotojų teigia galintys tai daryti be didesnės baimės.

    Autonomija ir technologijų spaudimas

    Kitas aspektas, susijęs su darbo įtampa, yra kontrolės jausmas darbo vietoje. 2025 metais „Eurofound“ duomenimis, apie pusė vyrų Europoje teigia turintys bent dalinę kontrolę savo darbo valandoms, kai tarp moterų taip sako 43 proc. Be to, 17 proc. ES darbuotojų nurodo stokojantys autonomijos ar įtakos darbo tempui ir procesams.

    Technologijos taip pat tampa papildomu spaudimo šaltiniu, nors kai kuriems jos padeda dirbti efektyviau. Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūros duomenimis, 48 proc. darbuotojų sako, kad technologijos nustato jų darbo tempą, 19 proc. mano, kad jos mažina galimybes panaudoti žinias ir įgūdžius, o 16 proc. įvardija mažesnes sprendimų priėmimo galimybes.

    Dar viena ilgalaikė tendencija Europoje yra monotoniškų užduočių augimas: darbuotojų, teigiančių, kad jų darbas monotoniškas, dalis didėjo nuo 39 proc. 1995 metais iki 48 proc. 2024 metais. ES sektorių pjūvyje didžiausia ekspozicija fiksuojama žemės ūkyje, transporte bei prekybos ir svetingumo veiklose, kur darbo tempas dažnai priklauso nuo išorinių srautų ir griežtų grafikų.

    ILO išvados rodo, kad sprendimų reikia ne tik individualiame, bet ir organizaciniame lygmenyje: aiškesnio darbo krūvio planavimo, realistiškų terminų, psichologinio saugumo ir galimybės darbuotojams daryti įtaką savo darbui. Kuo ilgiau įtampa ignoruojama, tuo didesnė tikimybė, kad ji virs ne tik sveikatos, bet ir produktyvumo bei konkurencingumo problema.

  • Šimtamečių vaikų mityba: tyrimas rodo, kas jų lėkštėse dažniau ir ko vis dar trūksta

    Šimtamečių vaikų mityba: tyrimas rodo, kas jų lėkštėse dažniau ir ko vis dar trūksta

    Ką parodė šimtamečių šeimų duomenys

    Šimtamečių vaikų mityba, kaip rodo naujas JAV mokslininkų darbas, vidutiniškai yra kiek palankesnė sveikatai nei daugumos bendraamžių. Vis dėlto net ir šioje grupėje aiškiai matyti spragos: kai kurių rekomenduojamų produktų valgoma per mažai.

    Tyrimą atlikę Bostono universiteto mokslininkai analizavo 2005 metais užpildytas mitybos anketas iš Naujosios Anglijos šimtamečių tyrimo. Į analizę pateko 457 vyresnio amžiaus žmonės, dauguma jų buvo šimtamečių suaugę vaikai.

    Anketas pildžiusių dalyvių amžius svyravo nuo maždaug keturiasdešimties vidurio iki devyniasdešimties pradžios, o vidurkis buvo apie septyniasdešimt penkerius metus. Tyrėjai siekė praktiško atsakymo: kuo iš tiesų minta šeimos, kuriose pasitaiko išskirtinai ilgaamžių žmonių.

    Kas jų mityboje buvo stipriausia

    Vertinant pagal kelis plačiai taikomus mitybos kokybės indeksus, šimtamečių vaikai surinko vidutinius, tačiau palyginti geresnius balus nei panašaus amžiaus žmonių grupės JAV. Tai reiškia, kad bendra mitybos kryptis buvo palankesnė širdies ir kraujagyslių sveikatai, lėtinių ligų prevencijai bei kai kuriems kognityvinės sveikatos rodikliams.

    Ryškiausios stiprybės siejosi su dažnesniu vaisių, daržovių, žalumynų ir ankštinių vartojimu, taip pat su jūrų gėrybėmis. Tyrėjai taip pat fiksavo palankesnius pasirinkimus baltymų šaltinių kokybės požiūriu, kai dažniau renkamasi mažiau perdirbta mėsa ar žuvis.

    Kitas pozityvus aspektas buvo saikingesnis natrio, pridėtinio cukraus ir rafinuotų grūdų vartojimas. Šie mitybos komponentai daugelyje gairių siejami su didesne hipertenzijos, 2 tipo cukrinio diabeto bei širdies ir kraujagyslių ligų rizika, kai jų suvartojama per daug.

    Ko vis tiek trūko ir kodėl tai svarbu

    Nors bendras vaizdas buvo palankesnis, tyrimas parodė, kad šimtamečių vaikai nepasiekė rekomenduojamų kiekių kelioms svarbioms produktų grupėms. Tarp jų minimi pilno grūdo produktai, ankštiniai, sojų produktai ir riešutai.

    Tokie produktai paprastai siejami su didesniu skaidulų, augalinių baltymų ir nesočiųjų riebalų kiekiu, o tai svarbu tiek žarnyno sveikatai, tiek cholesterolio kontrolei. Pasaulio sveikatos organizacija sveikos mitybos rekomendacijose pabrėžia visavertės, įvairesnės mitybos naudą lėtinių ligų rizikos mažinimui.

    Tyrėjai pabrėžia, kad rezultatai neįrodo priežastinio ryšio: vien iš šių duomenų negalima teigti, jog būtent mityba nulėmė ilgesnį gyvenimą šeimose. Analizė buvo stebėjimo pobūdžio ir rėmėsi vienu laiko tašku, o ne ilgalaikiu valgymo įpročių sekimu.

    Taip pat svarbus apribojimas yra dalyvių sudėtis: grupė buvo labiau išsilavinusi ir daugiausia baltaodžiai žmonės, todėl išvadų negalima automatiškai perkelti visoms visuomenės grupėms. Vis dėlto tyrimas suteikia užuominų, kokie kasdieniai pasirinkimai dažniau sutampa su ilgaamžių šeimų profiliu.

    Vienas aiškiausių veiksnių, siejusiųsi su aukštesne mitybos kokybe, buvo išsilavinimas. Pasak mokslininkų, tai rodo poreikį stiprinti vyresnio amžiaus žmonių mitybos raštingumą, įskaitant etikečių skaitymą ir praktinius maisto gaminimo įgūdžius, taip pat taikyti labiau tikslines priemones skirtingoms grupėms.

    Autoriai taip pat akcentuoja, kad viešoji politika gali turėti reikšmės: jei pilno grūdo produktai ar ankštiniai yra sunkiau prieinami ar brangūs, net ir motyvuoti žmonės dažniau renkasi mažiau palankias alternatyvas. Todėl kalbama apie prieinamumo ir įperkamumo gerinimą, ypač vyresnio amžiaus gyventojams.

    Platesniame kontekste ilgaamžiškumo rodikliai Europoje išlieka aukšti: pagal Eurostato skelbiamus išankstinius 2024 metų duomenis, tikėtina gyvenimo trukmė Europos Sąjungoje siekė 81,7 metų. Tačiau skirtumai tarp šalių išlieka dideli, o mityba laikoma vienu svarbių, nors ir ne vieninteliu, sveiko senėjimo veiksnių.

  • Baselyje į Cezanne parodą su maudymosi kostiumėliais: muziejus vienai dienai įleido nemokamai

    Baselyje į Cezanne parodą su maudymosi kostiumėliais: muziejus vienai dienai įleido nemokamai

    Baselyje, netoli miesto įsikūrusioje Fondation Beyeler, gegužės 1 dieną lankytojai buvo pakviesti į Paulo Cezanne parodą neįprastu būdu: atvykti su maudymosi kostiumėliais. Tą vienos dienos akciją pasirinkusieji sutaupė įprastą įėjimo mokestį ir į parodą pateko nemokamai.

    Muziejus skelbė, kad standartinis bilietas tądien kainavo 25 Šveicarijos frankus, tai yra apie 27 eurus. Dalis svečių pasirodė su papildomais atributais, pavyzdžiui, maudymosi kepurėlėmis, kai kurie vaikščiojo basi ir, esant geram orui, leido laiką muziejaus sode.

    „Iš pradžių man tai atrodė gana absurdiška, bet idėja patiko, ir man pasirodė drąsu, kad muziejus ryžtasi tokiam sumanymui. Pagalvojau: gerai, įsitrauksiu ir ateisiu“, – sakė parodos lankytojas Julien Rondez.

    Idėja susieta su Cezanne kūriniais

    Vienos dienos renginys pavadintas Mauduolių diena, o jo koncepciją pasiūlė italų menininkas Maurizio Cattelan. Organizatorių sumanymas buvo ne tik sukurti šventišką nuotaiką, bet ir paskatinti žiūrovą kitaip pajusti parodos temą.

    Parodoje daug dėmesio skiriama Cezanne kūrinių serijai Mauduoliai, kurioje vaizduojamos nuogos figūros, įkomponuotos gamtoje, o kūnas ir peizažas tarsi susilieja. Muziejus akcentuoja, kad maudymosi apranga simboliškai priartina lankytoją prie šio motyvo ir padeda patirti kūrinius ne vien pro tradicinio etiketo prizmę.

    Muziejai ieško naujų auditorijų

    Toks formatas atspindi platesnę tendenciją, kai muziejai ir galerijos Europoje ieško būdų pritraukti platesnę publiką ir paskatinti žmones sugrįžti į kultūros erdves. Pastaraisiais metais daugėja teminių vakarų, interaktyvių ekskursijų, bendruomeninių renginių ir akcijų, kurios mažina psichologinį barjerą tiems, kurie muziejų vis dar laiko pernelyg formalia vieta.

    Fondation Beyeler atstovai pabrėžė dialogo tarp meno ir žiūrovo svarbą, o renginį pristatė kaip žaismingą kvietimą išeiti iš komforto zonos, išlaikant pagarbą kūriniams. Cezanne paroda Baselyje veiks iki 2026 metų gegužės 25 dienos.

  • Lyderiai renkasi Jerevane į 8-ąjį EPC susitikimą: ką armėnų posūkis į Europą reiškia ES

    Lyderiai renkasi Jerevane į 8-ąjį EPC susitikimą: ką armėnų posūkis į Europą reiškia ES

    8-asis EPC susitikimas Jerevane

    Jerevane sekmadienį pradėjo rinktis beveik 50 valstybių lyderiai, atvykę į aštuntąjį Europos politinės bendrijos (EPC) susitikimą. Renginys vyksta geopolitinių pokyčių fone, o darbotvarkėje numatytos saugumo ir strateginės politikos temos.

    Pirmadienį prie diskusijų prisijungs visos 27 Europos Sąjungos valstybės narės, o dalis pokalbių, kaip tikimasi, bus skirta ir įtampoms tarp Jungtinių Valstijų ir Irano. Formatui būdingi tiesioginiai lyderių pokalbiai, kuriuose ieškoma bendrų sprendimų be ilgų procedūrų.

    Į Jerevaną atvyko Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Keiras Starmeris, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas. Susitikimui bendrai pirmininkaus Europos Vadovų Tarybos pirmininkas António Costa ir Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas.

    V. Zelenskis taip pat turėtų surengti dvišalius susitikimus paraštėse, nes EPC dažnai tampa platforma greitiems politiniams derinimams dėl paramos Ukrainai ir saugumo Europoje. Tokie susitikimai paprastai išnaudoja progą sutarti dėl praktinių sprendimų, kurie vėliau persikelia į ES ar NATO darbotvarkes.

    Kanada EPC formate

    Tarp svečių šį kartą išsiskiria Kanados ministras pirmininkas Markas Carney, kurio dalyvavimas įvardijamas kaip pirmas kartas, kai šiame formate dalyvauja ne Europos valstybė. Tai sustiprina signalą, kad EPC vis labiau matomas kaip platesnės politinės koalicijos erdvė, o ne vien regioninis susitikimas.

    „Europa ir Kanada yra daugiau nei bendraminčiai partneriai, kartu kuriame pasaulinį aljansą, ginantį taiką, bendrą gerovę ir daugiašališkumą“, – sakė António Costa.

    M. Carney anksčiau yra akcentavęs, kad tarptautinės tvarkos stabilumas patiria lūžį, todėl vidutinės galios šalys turi glaudžiau telktis, gindamos tarptautinių taisyklių sistemą. Pastaraisiais metais Europos ir Kanados ryšiai įgavo papildomą pagreitį, ypač saugumo ir ekonominio atsparumo srityse.

    EPC buvo įkurta 2022 metais po Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą, siekiant sukurti politinių ir strateginių diskusijų platformą platesnei Europai. Šiame formate dalyvauja ir ES narės, ir valstybės už bloko ribų, todėl jis dažnai pasitelkiamas jautrioms regioninėms temoms aptarti.

    Armėnijos kelias arčiau ES

    Jerevane taip pat laukiama dešimčių Europos lyderių pirmajame tokio tipo ES ir Armėnijos viršūnių susitikime. Armėnija tikisi, kad šis vizitas sustiprins jos ryšius su Europa ir padės aiškiau įtvirtinti politinį posūkį, kai šalis mėgina mažinti priklausomybę nuo Rusijos.

    Armėnijos ir Rusijos santykiai pastaraisiais metais įtempti, o Jerevane kritikuota, kad Rusijos taikdariai neparodė ryžtingesnės laikysenos per konfliktus su kaimyniniu Azerbaidžanu. Šis nepasitikėjimas tapo viena priežasčių, kodėl Armėnijos užsienio politika vis dažniau remiasi alternatyvų paieška.

    „Armėnijai šis susitikimas su ES reiškia paprastą žinutę: mes esame čia ir esame pasirengę“, – sakė saugumo Pietų Kaukaze analitikė Olesya Vartanyan.

    Premjeras N. Pašinianas šalies kryptį apibūdina kaip diversifikaciją, kai ryšiai plėtojami ir su Vakarais, ir su Rusija, tačiau prioritetai tampa lankstesni. Armėnija 2017 metais pasirašė išsamų partnerystės susitarimą su Europos Sąjunga, kuris sustiprino bendradarbiavimą prekybos ir kitose srityse.

    Praėjusiais metais Armėnija priėmė teisės aktą, formaliai deklaruojantį ketinimą siekti narystės Europos Sąjungoje. Kovo mėnesį Armėnijoje viešėjusi už plėtrą atsakinga eurokomisarė Marta Kos pabrėžė, kad Armėnija ir ES dar niekada nebuvo taip arti, o dabartinis etapas gali tapti svarbiu atskaitos tašku tolesnėms deryboms.