CP v2

Category: Sveikata

  • Venecijos bienalė be tarptautinės žiuri: komisija pasitraukė kilus ginčui dėl Rusijos dalyvavimo

    Venecijos bienalė be tarptautinės žiuri: komisija pasitraukė kilus ginčui dėl Rusijos dalyvavimo

    Vos kelioms dienoms likus iki Venecijos šiuolaikinio meno bienalės atidarymo, iš pareigų pasitraukė tarptautinė renginio žiuri. Bienalės organizatoriai nurodė, kad atsistatydino visa komisija, tačiau sprendimo motyvų neįvardijo.

    Bienalė pranešė, kad darbą nutraukė komisijos pirmininkė Solange Farkas ir nariai Zoe Butt, Elvira Dyangani Ose, Marta Kuzma bei Giovanna Zapperi. Toks žingsnis laikomas neįprastu, nes žiuri tradiciškai skelbia prestižinių apdovanojimų laureatus oficialią atidarymo dieną.

    Ginčas dėl Rusijos paviljono

    Atsistatydinimai įvyko fone, kai Italijos valdžia kritikavo bienalės sprendimą leisti Rusijai dalyvauti tarptautinėje parodoje. Likus dienai iki žiuri pasitraukimo, į Veneciją buvo atvykę Kultūros ministerijos atstovai, kurie rinko informaciją apie Rusijos paviljono atnaujinimą.

    Italijos premjerė Giorgia Meloni, paklausta apie situaciją, kartojo, kad Vyriausybė nepritaria Rusijos dalyvavimui, tačiau pabrėžė bienalės autonomiją. Ji teigė negalinti patvirtinti, ar žiuri atsistatydinimai susiję su ministerijos sprendimu siųsti pareigūnus į Veneciją.

    Kaip bus skiriami apdovanojimai?

    Žiuri turėjo išrinkti Auksinio liūto ir kitų prizų laimėtojus, tačiau po atsistatydinimo bienalė pakeitė apdovanojimų skyrimo tvarką. Organizatoriai pranešė, kad du prizus šįkart rinks lankytojai: geriausią kuratorinės parodos In Minor Keys dalyvį ir geriausią nacionalinį pasirodymą tarp maždaug 100 paviljonų.

    Šiuos apdovanojimus planuojama įteikti uždarymo dieną lapkričio 22 dieną. Tuo metu tradicinė tarptautinės žiuri funkcija, bent šioje bienalėje, faktiškai būtų perkelta publikai.

    ES finansavimas ir politinis spaudimas

    Situaciją dar labiau paaštrino tai, kad Europos Sąjunga sumažino paramą bienalei, motyvuodama Rusijos dalyvavimu. Paramos suma siekė apie 2 000 000 eurų, o sprendimas tapo papildomu signalu, kad kultūriniai renginiai Europoje vis dažniau vertinami ir geopolitinių sprendimų kontekste.

    Rusijos menininkai po plataus masto invazijos į Ukrainą 2022 metais buvo pasitraukę iš bienalės, o 2024 metais Rusija savo nuolatinėje erdvėje ekspozicijos nepristatė. Paskutinį kartą Rusija tarptautinėje parodoje dalyvavo 2019 metais.

    Bienalė savo poziciją grindžia tuo, kad neturi teisinių galių užkirsti kelią šaliai dalyvauti, jei ją pripažįsta Italijos Respublika. Organizatoriai pabrėžė, kad siekia išlikti dialogo ir meninės laisvės erdve, nors šiemet ši laikysena akivaizdžiai tapo politinių ginčų epicentru.

    Tarp į viešą erdvę patekusių politinių reakcijų išsiskyrė ir Italijos vicepremjero Matteo Salvini pareiškimas, kad idėja leisti publikai rinkti nugalėtojus yra gera. Jo teigimu, toks sprendimas bienalę padarytų labiau autonomišką ir demokratišką.

    Venecijos bienalė laikoma vienu svarbiausių šiuolaikinio meno renginių pasaulyje, kur greta pagrindinės parodos vyksta ir nacionalinių paviljonų programa. Todėl žiuri atsistatydinimas, apdovanojimų modelio pakeitimas ir finansavimo mažinimas gali turėti ilgalaikių pasekmių ne tik šių metų renginiui, bet ir pačiai bienalės reputacijai.

  • Balandžio pabaigoje Žemę pasieks magnetinė audra: prognozuojamas G1–G2 lygis ir datos

    Balandžio 30 dieną Žemę turėtų pasiekti padidėjusio Saulės vėjo srautas, susijęs su vainikine skyle Saulėje. Kosminių orų prognozėse nurodoma, kad tai gali sukelti G1 lygio geomagnetinę audrą, o gegužės 1 dieną ji gali sustiprėti iki G2 lygio.

    Vainikinės skylės yra Saulės sritys, iš kurių į kosmosą lengviau išteka greitesnis Saulės vėjas. Kai tokio srauto kryptis sutampa su Žemės orbitos padėtimi, mūsų planetos magnetosfera patiria didesnį krūvį, o tai ir fiksuojama kaip geomagnetinė audra.

    Kodėl audra gali sustiprėti?

    Meteorologai ir kosminių orų stebėtojai taip pat vertina papildomą riziką, kad Žemę gali „kliudyti“ lėtesnis vainikinės masės išmetimas, užfiksuotas balandžio 26 dieną. Tokie išmetimai ne visuomet pataiko tiesiai į Žemę, todėl poveikis iš anksto gali būti įvardijamas kaip tikėtinas, bet ne garantuotas.

    Jeigu vainikinės masės išmetimo smūgis vis dėlto pasiektų Žemę, geomagnetiniai trikdžiai galėtų būti stipresni nei vien nuo greitesnio Saulės vėjo srauto. Tokiu atveju labiau išauga ir techninių sutrikimų tikimybė, ypač aukštesnėse platumose.

    Ką reiškia G1–G2 lygis?

    G1 audra laikoma silpna, o G2 – vidutinė. Praktikoje tai reiškia, kad daliai žmonių gali paaštrėti savijautos svyravimai, o technologijų srityje kartais fiksuojami ryšio, navigacijos ir radijo signalų pokyčiai.

    Jautresniems žmonėms tokiomis dienomis dažniau pasitaiko galvos skausmai, nuovargis, miego kokybės prastėjimas ar kraujospūdžio svyravimai. Specialistai paprastai rekomenduoja daugiau ilsėtis, gerti pakankamai vandens, vengti perteklinio streso ir didelių fizinių krūvių.

    Kas svarbu sekant prognozes?

    Kosminių orų prognozės gali kisti artėjant įvykiui, nes Saulės vėjo greitis, tankis ir magnetinio lauko kryptis tikslinami realiu laiku pagal palydovų duomenis. Dėl to galutinis poveikis Žemei gali būti tiek silpnesnis, tiek kiek stipresnis nei prognozuota.

    Didžiausi sutrikimai paprastai siejami ne vien su pačiu greičiu, bet ir su Saulės vėjo magnetinio lauko kryptimi, kuri gali sustiprinti sąveiką su Žemės magnetosfera. Todėl galutinė audros „jėga“ dažnai paaiškėja tik artėjant pagrindiniam srautui.

  • Ne cukrus kaltas: štai ryto kavos klaida, kuri gali sukelti rėmenį ir energijos nuosmukį

    Ne cukrus kaltas: štai ryto kavos klaida, kuri gali sukelti rėmenį ir energijos nuosmukį

    Rytinė kava daugeliui tapo automatiniu ritualu, tačiau mitybos specialistai ir gastroenterologai primena, kad svarbu ne tik tai, ką dedame į puodelį, bet ir kada jį išgeriame. Kai kava geriama vos atsikėlus ir dar nevalgius, daliai žmonių tai gali sukelti nemalonių virškinimo ir savijautos pokyčių.

    Po nakties virškinimo sistema pamažu pradeda aktyviau dirbti, o skrandis dažnai būna tuštesnis nei dieną. Kofeinas ir kiti kavos junginiai gali skatinti skrandžio rūgšties sekreciją, todėl be maisto „amortizacijos“ jautresniems žmonėms gali pasireikšti deginimas, rėmuo, pykinimas ar pūtimas.

    Reguliariai kartojamas įprotis kai kuriems asmenims gali sustiprinti refliukso simptomus ir pabloginti bendrą virškinimo komfortą. Ypač atsargūs turėtų būti tie, kuriems jau diagnozuotas gastroezofaginio refliukso sutrikimas, dažnai kartojasi rėmuo ar vargina padidėjęs skrandžio jautrumas.

    Kortizolis ir per greitas „užvedimas“

    Rytais natūraliai pakyla kortizolio lygis, kuris padeda organizmui pabusti ir mobilizuoti energijos išteklius. Kava, išgerta pirmomis minutėmis po atsikėlimo, kai kuriems žmonėms gali sustiprinti šį stimulą ir sukelti pernelyg ryškų „užvedimo“ efektą.

    Tuomet vietoj tolygaus žvalumo gali atsirasti vidinis nerimas, dirglumas ar įtampa, o vėliau ir staigesnis energijos kritimas. Šį efektą dažniau mini žmonės, turintys padidėjusį jautrumą kofeinui, patiriantys daugiau streso arba miegantys per trumpai.

    Kas nutinka, kai praleidžiami pusryčiai

    Kava nevalgius dažnai eina kartu su įpročiu atidėti pusryčius arba jų visai neprisiruošti. Tokiu atveju organizmas negauna energijos iš maisto, tačiau gauna stiprų stimulą, o tai gali prisidėti prie savijautos svyravimų ir greitesnio nuovargio vėliau.

    Kai kuriems žmonėms po pradinio suaktyvėjimo pasireiškia mieguistumas, didesnis alkis ar vadinamasis energijos nuosmukis, dėl kurio norisi dar vieno puodelio. Taip lengva patekti į ratą, kai kava tampa ne palaikančiu įpročiu, o bandymu „gesinti“ svyravimus.

    Paprastas sprendimas, kuris tinka daugumai

    Dažniausiai rekomenduojama išeitis paprasta: kavą perkelti į laiką po lengvų pusryčių arba bent jau po nedidelio užkandžio. Net keliolikos ar keliasdešimties minučių pauzė po atsikėlimo kai kuriems žmonėms padeda sumažinti skrandžio dirginimo tikimybę.

    Taip pat verta stebėti bendrą kofeino kiekį per dieną ir nevartoti kavos per vėlai, kad nenukentėtų miegas. Svarbiausia, kad vienos taisyklės visiems nėra: vieni kavą nevalgius toleruoja puikiai, o kitiems net nedidelis kiekis ryte sukelia aiškius simptomus.

    Jei rėmuo, pilvo pūtimas ar pykinimas kartojasi, o ryto kava atrodo kaip galimas trigeris, praktiškiausias žingsnis yra pakeisti vartojimo laiką ir įvertinti pokytį per kelias savaites. Užsitęsus simptomams ar jiems stiprėjant, verta pasitarti su gydytoju.

  • Tyrėjai rado švino vaikų greitojoje madoje: ryškios spalvos kelia didžiausią riziką

    Tyrėjai rado švino vaikų greitojoje madoje: ryškios spalvos kelia didžiausią riziką

    Švinas vaikų drabužiuose: ką rodo duomenys

    Pasaulio sveikatos organizacija pabrėžia, kad nėra tokio švino poveikio lygio, kurį būtų galima laikyti visiškai saugiu. Net mažos dozės siejamos su rimtais sveikatos padariniais, o jautriausia grupė yra vaikai.

    PSO įspėja, kad švinas gali sutrikdyti nervų sistemos vystymąsi, mažinti kognityvinius gebėjimus ir turėti ilgalaikių pasekmių sveikatai suaugus. Dėl to raginama sistemingai mažinti švino šaltinius ir kuo plačiau jį eliminuoti iš kasdienės aplinkos.

    Marian University tyrimas ir ribos

    Marian University mokslininkų komanda, vadovaujama Kamilos Deavers, ištyrė 11 skirtingų spalvų vaikiškų marškinėlių, įsigytų iš keturių skirtingų pardavėjų. Tyrime vertintos ryškios ir neutralios spalvos, nuo raudonos bei geltonos iki pilkos ir mėlynos.

    Rezultatai parodė, kad visų tirtų marškinėlių švino kiekis viršijo JAV taikomą vaikų drabužiams skirtą 100 ppm ribą. Didžiausios koncentracijos nustatytos ryškiuose audiniuose, ypač raudonos ir geltonos spalvos, nepriklausomai nuo prekės ženklo.

    Didžiausia problema – ne tik kiekis, bet ir pasisavinimas

    Kitas tyrimo etapas buvo švino biologinio prieinamumo vertinimas, tai yra, kiek švino teoriškai galėtų patekti į vaiko organizmą įprasto kontakto su drabužiu metu. Tam naudota skrandžio terpę imituojanti metodika, leidžianti įvertinti maksimalų švino išsiskyrimą.

    Gauti skaičiavimai leidžia daryti prielaidą, kad net epizodinis audinio kramtymas ar čiulpimas gali viršyti JAV Maisto ir vaistų administracijos nustatomas dienos suvartojimo gaires. Reguliari ekspozicija, tyrėjų vertinimu, teoriškai galėtų pasiekti lygius, dėl kurių reikėtų klinikinės stebėsenos.

    Mažiems vaikams rizika ypač aktuali ne tik dėl intensyvaus smegenų vystymosi, bet ir dėl elgesio ypatumų. Kūdikiai ir mažyliai dažniau deda audinius į burną, juos kramto, o tai gali didinti tikimybę, kad dalis teršalų pateks į organizmą.

    Skalbyklė, plovikliai ir antrinė tarša

    Tyrėjai planuoja tęsti darbus, kad būtų aiškiau, ar švino kiekis audinyje tiesiogiai virsta realiu pasisavinimu žmogaus organizme. Taip pat ketinama išsamiau įvertinti, kaip skalbimas veikia švino junginius ir ar jie gali migruoti į kitus drabužius.

    Vienas iš svarstomų scenarijų yra švino turinčių nuosėdų susidarymas skalbyklėje, kurios galėtų tapti antrinės taršos šaltiniu. Mokslininkai nori įvertinti ir skirtingų ploviklių poveikį, nes cheminė sąveika gali keisti junginių elgseną ir jų išsiskyrimą.

    Ką tai reiškia vartotojams ir pramonei

    Tyrimo autoriai akcentuoja, kad vienas pagrindinių tikslų yra vartotojų švietimas ir spaudimas tekstilės pramonei pereiti prie saugesnių alternatyvų dažymo procesuose. Pasak mokslininkų, pakaitalų jau yra, tačiau jų diegimą dažnai riboja kaštai ir lėtas reguliacinis tempas.

    „Viskas, ką darome, yra svarbu ir naudinga tik tada, kai apie tai kalbame“, – sakė Avello, pabrėždamas tėvų informavimo reikšmę apie galimas, plika akimi nematomas grėsmes greitojoje madoje.

    PSO savo ruožtu ragina valstybes ir pramonę spartinti priemones, mažinančias švino poveikį, nes didžiausia nauda visuomenės sveikatai pasiekiama prevencija. Vaikų atveju tai ypač svarbu, nes net nedidelės dozės gali turėti neproporcingai didelį poveikį vystymuisi.

  • Mįslingai skamba, bet gali baigtis koma: kas yra japoniškas encefalitas ir kam gresia labiausiai

    Mįslingai skamba, bet gali baigtis koma: kas yra japoniškas encefalitas ir kam gresia labiausiai

    Japoniškas encefalitas yra virusinė infekcija, pažeidžianti centrinę nervų sistemą ir galinti sukelti smegenų uždegimą. Nors dauguma užsikrėtusiųjų simptomų visai nejaučia, nedidelei daliai liga progresuoja iki sunkių neurologinių komplikacijų.

    Šią ligą sukelia japoniško encefalito virusas, priklausantis flavivirusams, tai pačiai grupei kaip dengės ar Zikos virusai. Daugiausia atvejų registruojama tropinėje ir subtropinėje Azijoje bei vakarinėje Ramiojo vandenyno dalyje.

    Kaip plinta ir kodėl svarbūs uodai

    Infekcija neplinta tiesiogiai nuo žmogaus žmogui. Dažniausias kelias yra uodo įkandimas, kai uodas prieš tai maitinosi užsikrėtusiais gyvūnais, ypač vandens paukščiais arba kiaulėmis.

    Didesnė rizika siejama su kaimo vietovėmis, ryžių laukais, užliejamomis teritorijomis ir vandens telkiniais, kur uodams palankios veisimosi sąlygos. Uodai aktyviausi sutemus ir naktį, o rizika paprastai išauga lietinguoju sezonu.

    Simptomai gali klaidinti

    Jei simptomai pasireiškia, ankstyvoje stadijoje jie dažnai primena įprastą virusinę infekciją: karščiavimą, galvos skausmą, silpnumą, kartais pykinimą ar kitus virškinamojo trakto nusiskundimus. Dėl to liga šiame etape gali būti nuvertinta.

    Sunkesnė forma vystosi tada, kai pažeidžiama nervų sistema. Tuomet gali atsirasti sprando rigidiškumas, sąmonės sutrikimai, kalbos problemos, traukuliai, galūnių silpnumas, o sunkiausiais atvejais ištinka koma ir kyla reali grėsmė gyvybei.

    Net ir pasveikus daliai pacientų išlieka ilgalaikės pasekmės, pavyzdžiui, judėjimo sutrikimai ar pažintinių funkcijų pablogėjimas. Dėl to svarbus ne tik gydymas, bet ir savalaikė rizikos įvertinimo bei profilaktikos strategija.

    Diagnozė, gydymas ir profilaktika

    Diagnozė remiasi klinikiniais požymiais ir epidemiologine informacija apie buvimą endeminėse teritorijose. Patvirtinimui taikomi laboratoriniai tyrimai, dažniausiai antikūnų nustatymas serologiniais metodais, taip pat gali būti naudojami molekuliniai tyrimai ir smegenų skysčio analizė.

    Specifinio antivirusinio gydymo, kuris eliminuotų virusą, paprastai nėra, todėl taikomas simptominis gydymas: traukulių kontrolė, smegenų edemos mažinimas, kvėpavimo ir kitų gyvybinių funkcijų palaikymas. Sunkiais atvejais būtina hospitalizacija, neretai intensyviosios terapijos skyriuje.

    Didžiausia apsauga yra profilaktika: uodų įkandimų vengimas ir skiepai. Skiepijimas dažniausiai rekomenduojamas keliautojams, vykstantiems ilgesniam laikui į endemines teritorijas, planuojantiems būti kaimo vietovėse ar daug laiko leisti lauke vakarais ir naktimis.

  • Pėdos gali išduoti širdies bėdas: 3 požymiai, kuriuos daugelis nurašo nuovargiui

    Pėdos gali išduoti širdies bėdas: 3 požymiai, kuriuos daugelis nurašo nuovargiui

    Širdies ir kraujagyslių ligos neretai vadinamos tyliuoju žudiku, nes ilgą laiką gali nesukelti aiškių simptomų. Dėl to dalis žmonių apie aukštą kraujospūdį ar širdies nepakankamumą sužino tik tada, kai būklė pažengusi, o rizika komplikacijoms jau didelė.

    Medikai pabrėžia, kad organizmas dažnai siunčia ankstyvus signalus, tik jie būna ne tokie akivaizdūs kaip krūtinės skausmas ar dusulys. Viena kūno vieta, kuri gali išduoti kraujotakos sutrikimus, yra pėdos ir kulkšnys.

    Patinimai, kurių nereikėtų ignoruoti

    Vienas dažniausių įspėjamųjų ženklų yra pėdų ir kulkšnių tinimas, ypač jei jis kartojasi arba stiprėja dienos eigoje. Nors patinimas dažnai siejamas su ilgu stovėjimu, karščiu ar nuovargiu, kartais jis rodo skysčių kaupimąsi organizme.

    Esant širdies veiklos sutrikimams, kraujas ir skysčiai gali užsistovėti apatinėse galūnėse, todėl tinimas tampa nuolatiniu. Jei patinimai atsiranda ir rytais, spaudžiant lieka įdubimas, o kartu jaučiamas nuovargis ar dusulys, verta nedelsti ir pasitarti su gydytoju.

    Spalvos pokyčiai ir skausmingi mazgeliai

    Dar vienas nerimą keliantis požymis yra pakitusi pirštų spalva, pavyzdžiui, melsvas ar violetinis atspalvis. Tai gali reikšti, kad audiniai gauna per mažai deguonies, o kraujotaka galūnėse sutrikusi.

    Ypač dėmesį turėtų atkreipti skausmingi, rausvai melsvi, nedideli mazgeliai ant pėdų ar rankų pirštų, kurie atsiranda staiga ir po kelių dienų išnyksta. Tokie odos pakitimai kartais siejami su uždegiminėmis būklėmis, kurios gali būti susijusios ir su širdimi, todėl reikalinga gydytojo apžiūra ir tyrimai.

    Ką daryti, kad rizika mažėtų

    Specialistai primena, kad pėdų simptomai dažnai klaidingai priskiriami smulkmenoms, o profilaktiniai patikrinimai atidedami. Vis dėlto ankstyvas kraujotakos problemų nustatymas gali padėti laiku pradėti gydymą ir sumažinti miokardo infarkto, insulto bei širdies nepakankamumo riziką.

    Širdžiai palankus gyvenimo būdas remiasi nuoseklumu: rekomenduojama bent 150 minučių vidutinio intensyvumo fizinio aktyvumo per savaitę, rūkymo atsisakymas, subalansuota mityba ir kūno svorio kontrolė. Taip pat svarbu reguliariai tikrinti kraujospūdį, cholesterolį ir gliukozės kiekį, ypač jei šeimoje yra širdies ligų atvejų.

    Jei pėdų patinimas, spalvos pokyčiai ar skausmingi odos mazgeliai kartojasi, trunka ilgiau arba juos lydi krūtinės skausmas, dusulys, staigus silpnumas ar alpimas, reikėtų kreiptis skubios pagalbos. Kuo anksčiau įvertinama priežastis, tuo didesnė tikimybė išvengti rimtų pasekmių.

  • Dažnai skiriami vaistai nuo podagros siejami su mažesne infarkto ir insulto rizika

    Dažnai skiriami vaistai nuo podagros siejami su mažesne infarkto ir insulto rizika

    Naujas didelės apimties kohortinis tyrimas rodo, kad dažniausiai podagrai skiriami šlapimo rūgšties kiekį mažinantys vaistai gali būti susiję su mažesne infarkto ir insulto rizika. Mokslininkai pabrėžia, kad ryšys statistinis, todėl dar neįrodo tiesioginės priežasties.

    Tyrime įvertinti 109 504 žmonės, pradėję šlapimo rūgštį mažinantį gydymą; didžiajai daliai buvo skiriamas alopurinolis. Gydytojams koreguojant dozes, tyrėjai galėjo palyginti pacientus, kurie per pirmus 12 mėnesių pasiekė tikslinį rodiklį, ir tuos, kuriems to padaryti nepavyko.

    Rezultatai parodė, kad pacientams, kurių šlapimo rūgšties kiekis kraujyje per metus sumažėjo iki mažiau nei 6 miligramų decilitre, per maždaug 5 metų stebėjimo laikotarpį didelio širdies ir kraujagyslių įvykio rizika buvo 9 proc. mažesnė. Taip pat matyta tendencija, kad kuo geriau kontroliuojamas šlapimo rūgšties kiekis, tuo rečiau fiksuojami tiek podagros paūmėjimai, tiek nepageidaujami širdies ir kraujagyslių įvykiai.

    „Žmonėms, sergantiems podagra, būdinga didesnė širdies ligų ir insulto rizika“, – sakė Notingamo universiteto reumatologas Abhishek Abhishek.

    Podagra siejama su pasikartojančiais uždegimo epizodais, kuriuos sukelia sąnariuose besikaupiantys šlapimo rūgšties kristalai. Tyrėjų aiškinimu, būtent šie uždegimo paūmėjimai gali prisidėti prie didesnės širdies ir kraujagyslių komplikacijų rizikos, todėl veiksmingas uždegiminio proceso suvaldymas teoriškai galėtų turėti platesnę naudą.

    Vis dėlto mokslininkai atkreipia dėmesį į svarbų apribojimą: dalis podagros paūmėjimų nėra fiksuojami sveikatos sistemoje, nes žmonės neretai juos valdo savarankiškai. Tai apsunkina tikslesnį mechanizmo įvertinimą ir reiškia, kad būtini papildomi tyrimai, geriau registruojantys paūmėjimus ir gretutinius rizikos veiksnius.

    „Šiame duomenų rinkinyje negalime patvirtinti numanomo priežastinio mechanizmo, nes dauguma podagros paūmėjimų nėra užregistruojami“, – rašė tyrimo autoriai.

    Tyrimas taip pat parodė praktinę problemą: tik apie 27 proc. gydymą pradėjusių žmonių per metus pasiekė tikslą sumažinti šlapimo rūgšties kiekį iki mažiau nei 6 miligramų decilitre. Tai leidžia manyti, kad realioje praktikoje daliai pacientų gali prireikti nuoseklesnio stebėjimo, dozės korekcijų ir ilgalaikio gydymo plano laikymosi.

    Mokslininkai pabrėžia, kad šie rezultatai nereiškia, jog vaistai nuo podagros turėtų būti vartojami širdies ligų profilaktikai žmonėms, kurie podagra neserga. Ankstesni tyrimai, vertinę šlapimo rūgštį mažinančio gydymo poveikį be podagros, neparodė aiškios didžiųjų širdies ir kraujagyslių įvykių rizikos mažėjimo naudos.

    Tyrimo išvados paskelbtos žurnale JAMA Internal Medicine. Autoriai teigia, kad ateityje reikalingi papildomi darbai, kurie padėtų tiksliau suprasti, ar rizikos sumažėjimą lemia pats šlapimo rūgšties kontrolės faktas, uždegimo paūmėjimų sumažėjimas, ar jų derinys.

  • Mokslininkai nustatė netikėtą ryšį: balsuojantys senjorai gyvena ilgiau

    Mokslininkai nustatė netikėtą ryšį: balsuojantys senjorai gyvena ilgiau

    Ką parodė ilgalaikis tyrimas

    Sociologai ir sveikatos tyrėjai nustatė reikšmingą sąsają tarp pilietinio aktyvumo ir ilgaamžiškumo: vyresni žmonės, kurie dalyvauja rinkimuose, statistiškai rečiau miršta artimiausiais metais nei tie, kurie nebalsuoja.

    Tyrimas rėmėsi JAV Viskonsino valstijos ilgalaike gyventojų stebėsena, kur vienos kohortos dalyviai sekami nuo 1957 metais baigtos mokyklos. Mokslininkai jų elgseną ir sveikatos baigtis lygino remdamiesi patikrintais administraciniais įrašais.

    Skirtumai išliko net įvertinus sveikatą

    Analizėje buvo vertinama, ar 65 metų ir vyresni žmonės, balsavę 2008 metų prezidento rinkimuose, turėjo mažesnę mirties riziką per 5, 10 ir 15 metų laikotarpius. Rezultatai rodė aiškią tendenciją: balsavusieji turėjo mažesnę mirtingumo tikimybę visais stebėtais intervalais.

    Svarbu tai, kad tyrėjai bandė atmesti paprastą paaiškinimą, esą balsuoja tik sveikesni. Net įtraukus tokius veiksnius kaip lytis, pajamos, šeiminė padėtis, ankstesnė sveikatos būklė ir kitos pilietinio dalyvavimo formos, ryšys tarp balsavimo ir mažesnės mirtingumo rizikos išliko.

    Nesvarbu, kaip ir už ką balsavo

    Duomenys taip pat leido patikrinti, ar reikšmę turi balsavimo būdas. Skirtumai tarp balsavusiųjų paštu ir atvykusiųjų balsuoti gyvai nebuvo esminiai, o ilgalaikė nauda sveikatai iš esmės išliko abiem atvejais.

    Kitas netikėtas aspektas buvo tai, kad rezultatams, panašu, neturėjo įtakos politinės preferencijos ar tai, ar laimėjo kandidatas, kurį žmogus rėmė. Kitaip tariant, siejamas ne konkretus politinis pasirinkimas, o pats dalyvavimo faktas.

    Kodėl tai gali būti susiję su ilgaamžiškumu

    Mokslininkai pabrėžia, kad toks ryšys nebūtinai reiškia tiesioginę priežastį, tačiau jis dera su platesniais tyrimais apie savanorystę, bendruomeniškumą ir socialinius ryšius. Įrodyta, kad socialinis įsitraukimas dažnai siejamas su mažesniu stresu, geresne psichologine savijauta ir aktyvesniu gyvenimo būdu.

    Viena iš hipotezių yra ta, kad pilietinis dalyvavimas stiprina saviveiksmingumo jausmą, pareigos bendruomenei suvokimą ir socialinį ryšį. Tai gali paskatinti ir kitus sveikatai palankius sprendimus, pavyzdžiui, dažniau rūpintis profilaktika, palaikyti bendravimą ar išlikti fiziškai aktyviems.

    Vis dėlto tyrėjai pabrėžia, kad balsavimas nėra stebuklinga sveikatos priemonė ir nepakeičia mitybos, judėjimo, miego ar gydytojų rekomendacijų. Tačiau rezultatai išryškina svarbią tendenciją: dalyvavimas visuomenės gyvenime gali būti vienas iš veiksnių, siejamų su geresnėmis senėjimo baigtimis.

  • Mokslininkai perspėja: šis kasdienis užkandis gali tyliai silpninti jūsų dėmesį

    Mokslininkai perspėja: šis kasdienis užkandis gali tyliai silpninti jūsų dėmesį

    Ypač perdirbti produktai, tokie kaip saldinti gėrimai, bulvių traškučiai ar paruošti patiekalai, Vakarų šalių mityboje tapo kasdienybe. Vis daugiau tyrimų rodo, kad toks maistas gali būti susijęs ne tik su metabolinėmis ligomis, bet ir su prastesne smegenų sveikata.

    Nauja Australijoje atlikta analizė nagrinėjo ryšį tarp ypač perdirbtų produktų dalies racione, dėmesio funkcijų ir demencijos rizikos. Tyrime dalyvavo 2 192 40–70 metų amžiaus žmonės, kuriems tyrimo pradžioje nebuvo diagnozuota demencija.

    Ką parodė testai ir apklausos

    Dalyviai užpildė mitybos klausimyną ir atliko keturis kognityvinius testus, vertinusius dėmesį, informacijos apdorojimo greitį ir atmintį. Tyrėjai taip pat rinko duomenis apie fizinį aktyvumą, sociodemografinius veiksnius ir bendrą sveikatos būklę.

    Skaičiuota ir ilgalaikė demencijos rizika, pasitelkiant plačiai taikomą rizikos vertinimo metodiką, skirtą prognozuoti tikimybę susirgti per artimiausius 20 metų. Tyrėjai pabrėžė, kad tai stebimasis tyrimas, todėl jis neįrodo priežastinio ryšio, tačiau leidžia matyti reikšmingas sąsajas.

    Vidutiniškai ypač perdirbti produktai sudarė apie 41 proc. visos suvartojamos energijos. Didesnė šių produktų dalis buvo būdingesnė jaunesniems dalyviams ir vyrams.

    Maža riba, bet apčiuopiami pokyčiai

    Tyrėjai nustatė, kad kiekvienas papildomas 10 proc. ypač perdirbtų produktų racione buvo susijęs su išmatuojamu dėmesio rodiklių kritimu. Taip pat fiksuota sąsaja su didesne demencijos rizika, vertinama balais, kurie naudojami ilgalaikėms prognozėms.

    „Kad būtų paprasčiau įsivaizduoti, 10 proc. padidėjimas maždaug prilygsta vienam standartiniam traškučių pakeliui, papildomai suvalgomam kasdien“, – sakė mitybos biochemikė Barbara Cardoso.

    Įdomu tai, kad aiškios sąsajos su atminties rodikliais šiame tyrime nenustatyta. Ryškiausi pokyčiai fiksuoti būtent dėmesio ir apdorojimo greičio testuose, kurie kasdienybėje siejami su gebėjimu susikaupti, sekti informaciją ir greitai reaguoti.

    Kodėl tai gali veikti smegenis

    Tyrėjai atkreipė dėmesį, kad ypač perdirbtų produktų vartojimas dažniau buvo susijęs su mažesniu išsilavinimu, nutukimu ir prastesniu Viduržemio jūros dietos laikymusi. Vis dėlto analizė rodė, kad net ir renkantis iš pažiūros sveikesnį mitybos modelį, didelė ypač perdirbtų produktų dalis gali išlikti problema.

    „Ypač intensyvus perdirbimas dažnai suardo natūralią maisto struktūrą ir gali įnešti papildomų medžiagų, pavyzdžiui, dirbtinių priedų ar junginių, atsirandančių gamybos metu“, – sakė Barbara Cardoso.

    Viena iš galimų priežasčių siejama su tuo, kad tokie produktai dažnai turi daug druskos, pridėtinio cukraus ir rafinuotų riebalų, o tai ilgainiui didina metabolinių sutrikimų riziką. Šie sutrikimai, įskaitant 2 tipo diabetą, hipertenziją ir nutukimą, literatūroje siejami su prastesniais kognityviniais rodikliais.

    Ekspertai taip pat primena, kad ryšys gali būti abipusis: silpnesnis dėmesys ir prastesni savikontrolės mechanizmai gali didinti polinkį rinktis patogų, greitai prieinamą, ypač perdirbtą maistą. Svarbus veiksnys yra ir aplinka, nes gyvenamoji vieta bei prieinamumas dažnai nulemia, ar žmogus kasdien turi realią galimybę rinktis šviežesnius produktus.

    Specialistai ragina šiuos rezultatus vertinti kaip paskatą peržiūrėti kasdienius įpročius, o ne kaip vienkartinį draudimą. Praktinis principas paprastas: kuo didesnę raciono dalį sudaro minimaliai perdirbti produktai, tokie kaip daržovės, vaisiai, ankštiniai, pilno grūdo produktai, žuvis ar nesaldinti pieno produktai, tuo daugiau šansų sumažinti rizikas, susijusias su ilgalaike sveikata.

  • Netikėtas „Ozempic“ efektas: tyrėjai sako, kad lieknėjimo vaistai gali veikti Alzheimerio baltymus

    Netikėtas „Ozempic“ efektas: tyrėjai sako, kad lieknėjimo vaistai gali veikti Alzheimerio baltymus

    Didelio masto mokslinėje apžvalgoje vertinta, ar vadinamieji GLP-1 receptorių agonistai, plačiai naudojami 2 tipo diabetui ir svorio mažinimui, gali paveikti Alzheimerio ligai būdingus baltymų sankaupas smegenyse. Tyrėjai iš Anglia Ruskin universiteto analizavo 30 publikuotų darbų, daugiausia atliktų su ląstelių kultūromis ir laboratoriniais gyvūnais.

    Apžvalgoje daugiausia dėmesio skirta dviem Alzheimerio ligai siejamiems procesams: amiloido beta plokštelėms ir tau baltymo raizginiams. Iš nagrinėtų ikiklinikinių tyrimų 22 fiksavo mažesnį amiloido beta sankaupų susidarymą, o 19 – mažesnį tau baltymo patologinių darinių kiekį, tačiau rezultatų stiprumas priklausė nuo konkrečios veikliosios medžiagos ir tyrimo modelio.

    Kas yra GLP-1 vaistai

    GLP-1 receptorių agonistai veikia imituodami žarnyno hormoną, kuris padeda reguliuoti apetitą, sulėtina skrandžio išsituštinimą ir skatina insulino išsiskyrimą, kai padidėja gliukozės kiekis kraujyje. Dėl šio poveikio jie tapo vienais svarbiausių pastarųjų metų vaistų, gydant nutukimą ir 2 tipo diabetą, o kartu vis dažniau tiriami ir dėl galimos naudos kitoms būklėms.

    Apžvalgoje vertintos keturios veikliosios medžiagos: semagliutidas, liragliutidas, eksenatidas ir dulagliutidas, kuriomis paremti skirtingi rinkoje esantys preparatai. Tyrėjų vertinimu, nuosekliausi signalai dėl abiejų baltymų mažėjimo dažniau fiksuoti tiriant liragliutidą, o eksenatido poveikis daugelyje darbų buvo silpnesnis, nors kai kur taip pat matytas teigiamas ryšys.

    Ką rodo žmonių tyrimai

    Nors ikiklinikiniai rezultatai atrodo viltingi, įrodymai iš žmonių tyrimų kol kas riboti. Apžvalgoje paminėti du nedideli klinikiniai tyrimai, kuriuose rezultatai buvo nevienareikšmiai: viename stebėtas palankesnis smegenų ląstelių medžiagų apykaitos išsaugojimas, kitame – tam tikri pokyčiai su amiloido beta susijusiuose žymenyse.

    Vis dėlto abiejuose nedideliuose tyrimuose nebuvo aiškaus patvirtinimo, kad šios grupės vaistai reikšmingai mažina amiloido beta kaupimąsi pačiose smegenyse ar patikimai lėtina kognityvinį blogėjimą. Dėl to mokslininkai pabrėžia, kad apie demencijos rizikos mažinimą ar Alzheimerio prevenciją kalbėti dar per anksti.

    Kodėl ryšys apskritai svarstomas

    Mokslininkai aiškina, kad galimi mechanizmai siejami su uždegimo mažinimu, geresniu insulino signalų perdavimu smegenyse ir fermentų, dalyvaujančių amiloido beta gamyboje, veiklos pokyčiais. Šie keliai domina todėl, kad lėtinis uždegimas ir metaboliniai sutrikimai yra dažnai minimi kaip veiksniai, galintys prisidėti prie neurodegeneracinių procesų.

    Be to, nutukimas ir 2 tipo diabetas patys siejami su didesne demencijos rizika, todėl dalis galimo teigiamo efekto, jei jis pasitvirtintų, galėtų būti netiesioginis. Kitaip tariant, geresnė medžiagų apykaitos kontrolė, mažesnis kūno svoris ir geresni širdies bei kraujagyslių rodikliai teoriškai gali mažinti ir ilgalaikę smegenų pažaidos tikimybę.

    „Ši apžvalga yra viena iš išsamiausių, nagrinėjančių, kaip GLP-1 vaistai gali veikti Alzheimerio ligos mechanizmus, įskaitant uždegimo mažinimą ir insulino signalų gerinimą smegenyse“, – sakė fiziologas Simonas Corkas.

    Tyrėjai pabrėžia, kad dabar labiausiai trūksta didesnių, ankstyvos stadijos klinikinių tyrimų, kurie leistų patikimai įvertinti, ar ikiklinikiniai signalai virsta realia nauda žmonėms. Iki tol GLP-1 vaistai išlieka perspektyvia kryptimi mokslui, tačiau ne pagrindu keisti Alzheimerio prevencijos ar gydymo praktiką.