Category: Sveikata

2025 metais migracijos maršrutuose žuvo arba dingo apie 7 900 žmonių, o nuo 2014 metų žuvusiųjų ir dingusiųjų skaičius perkopė 80 000, antradienį pranešė Jungtinių Tautų migracijos agentūra – Tarptautinė migracijos organizacija „IOM“.

Pasak „IOM“, žmonės yra stumiami į pavojingas, nelegalias keliones, kai jiems neprieinami saugūs migracijos keliai. Agentūra ragina valstybes rasti politinės valios ir imtis priemonių, kurios leistų išgelbėti daugiau gyvybių.

„IOM“ vykdomas Dingusių migrantų projektas, anot agentūros, „nuo 2014 metų yra užfiksavęs daugiau nei 80 000 mirčių ir dingimų migracijos metu“.

„Nors šie skaičiai tėra mažiausia galima tikrojo masto riba, jie vis tiek pabrėžia skubų poreikį nutraukti migrantų žūtis ir spręsti sudėtingus šeimų, likusių be žinios apie artimuosius, poreikius“, – teigiama „IOM“ pranešime.

2025-aisiais užfiksuotos 7 904 mirtys ir dingimai yra mažesnis skaičius nei 2024 metais, kai buvo nurodyta apie 9 200 atvejų – tai didžiausias metinis rodiklis, fiksuotas iki šiol.

Vis dėlto „IOM“ pabrėžia, kad mirtys ir dingimai „rodo besitęsiantį ir gilėjantį pasaulinį nesugebėjimą nutraukti šias išvengiamas netektis“.

Agentūros teigimu, 2025 metai išsiskyrė precedento neturinčiu humanitarinės pagalbos mažinimu ir informacijos apie pavojingus nelegalius maršrutus ribojimu, dėl ko vis daugiau dingusių migrantų „tampa nematomi“.

Pokyčiai prie JAV sienos

Amerikose judėjimas į šiaurę Centrinės Amerikos maršrutu smarkiai sumažėjo, palyginti su 2024 metais.

„Pagrindinė priežastis – didelis JAV administracijos migracijos politikos pokytis ir pietinės sienos uždarymas“, – sakė „IOM“ humanitarinio atsako ir atsigavimo direktorė Maria Moita.

Nors mirčių šiame maršrute skaičius krito, agentūra nurodė, kad trūksta duomenų iš JAV ir Meksikos, o dėl finansavimo mažinimo „IOM“ pajėgumai regione yra riboti.

Europa: mažiau atvykimų, bet daug žūčių jūroje

Europoje bendras atvykimų skaičius sumažėjo, tačiau pasikeitė migracijos srautų struktūra: „IOM“ teigimu, daugiausia atvykstančiųjų sudarė Bangladešo piliečiai, o sirų atvykimai mažėjo po politinių ir politikos pokyčių.

Agentūros duomenimis, jūrų maršrutuose į Europą 2025 metais užfiksuota apie 3 400 mirčių ir dingimų. Iš jų 1 330 – centrinės Viduržemio jūros maršrute, o daugiau nei 1 200 – Vakarų Afrikos / Atlanto maršrute į Ispanijai priklausančias Kanarų salas.

„IOM“ taip pat pranešė, kad 2025 metais beveik 900 mirčių ir dingimų užfiksuota kertant Bengalijos įlanką ir Andamanų jūrą. Šiuo maršrutu beveik išimtinai naudojasi rohinjų pabėgėliai, o 2025-ieji, pasak agentūros, tapo „mirtiniausiais metais šiam maršrutui per visą stebėjimų istoriją“.

„Rizikos išlieka labai realios“

„Maršrutai kinta reaguojant į konfliktus, klimato spaudimą ir politikos pokyčius, tačiau rizikos išlieka labai realios“, – sakė „IOM“ vadovė Amy Pope.

„Už šių skaičių slypi žmonės, leidęsi į pavojingas keliones, ir šeimos, laukiančios žinių, kurios gali niekada neateiti“, – teigiama jos pareiškime.

„Duomenys yra labai svarbūs norint suprasti šiuos maršrutus ir kurti priemones, kurios mažintų riziką, gelbėtų gyvybes ir skatintų saugesnius migracijos kelius“, – pridūrė ji.

„IOM“ taip pat pabrėžė, kad nuo 2014 metų dingusių migrantų krizė tiesiogiai paveikė mažiausiai apie 340 000 jų šeimos narių.

Agentūros teigimu, šie žmonės patiria rimtų psichologinių, socialinių, teisinių ir ekonominių pasekmių, kai artimojo dingimas taip ir lieka neišaiškintas.

„Norint išsaugoti gyvybes migracijos maršrutuose visame pasaulyje ir padaryti matomas šeimas, kurios labiausiai nukenčia nuo šių išvengiamų netekčių, būtina tvari politinė valia“, – pažymėjo „IOM“.

Jūrų tarša Viduržemio jūroje ir Atlante pasiekia nerimą keliančius mastus, o mokslininkai įspėja: didžiausia grėsmė slypi ne paviršiuje, o dugne.

Jūros dugne randama įvairiausių šiukšlių, tačiau ypač pavojinga tarša laikomi vadinamieji vaiduokliai – pamesti arba tyčia palikti žvejybos įrankiai. Tai tinklai, valai ir gaudyklės, kurie, likę vandenyje, dar ilgai „žvejoja“ toliau.

Tokie įrankiai gaudo ir žaloją jūrų gyvūniją, o kai kuriose vietose pamažu formuoja savotišką „įrangos kapinyną“, pavojingą net patiems žvejams.

„Žvejybos tinklai gali kelti saugumo problemų laivams“, – „Euronews“ sakė žvejas Juanas Pablo Pérezas iš Póvoa de Varzim apylinkių netoli Porto.

Spręsti šią problemą siekia Europos Sąjungos finansuojamas projektas „NETTAG+“, subūręs mokslininkus, inžinierius ir žvejus. Jo tikslas – užkirsti kelią įrankių praradimui ir padėti susigrąžinti jau prarastą įrangą, taip mažinant žalą jūrų ekosistemoms.

Viena iš krypčių – technologinė. Projekte kuriamos akustinės žymos su unikaliu identifikatoriumi, kurios tvirtinamos prie žvejybos tinklų. Jos leidžia įrankius sekti mobiliojoje programėlėje net ir iš didesnio nei 2 kilometrų atstumo.

„Tai akustinė lokalizavimo sistema: nedideli įrenginiai tvirtinami prie tinklo ar kitos įrangos, o jei ji lieka jūros dugne, aš iš paviršiaus, naudodamas garsinį ryšį, galiu paklausti, kur yra pamestas tinklas, ir jį rasti“, – aiškino Alfredo Martinsas, „Sistemų ir kompiuterių inžinerijos, technologijų ir mokslo instituto“ (INESC TEC) tyrėjas ir Porto aukštosios inžinerijos mokyklos profesorius.

Įrankiams, kurie jau seniai pradingę gelmėse, pasitelkiama robotinė sistema IRIS. Ji sonarais aptinka pamestą žvejybos įrangą, sudaro dugno žemėlapius ir taip prisideda prie saugesnių bei efektyvesnių paieškos ir iškėlimo operacijų.

„Iš esmės robotas yra transporto priemonė, kurią galiu nusiųsti į konkrečią vietą ir pavesti atlikti tam tikro sudėtingumo užduotį“, – sakė A. Martinsas.

Žvejai – svarbiausi sąjungininkai

Projekte pabrėžiama, kad žvejų vaidmuo yra esminis tiek prevencijoje, tiek testuojant technologinius sprendimus realiomis sąlygomis.

„Žvejai dalyvauja ne tik pirmoje projekto dalyje – prevencijoje, šiukšlių surinkime ir vandenyno sveikatos palaikyme. Jie taip pat įsitraukia į technologinius sprendimus“, – „Euronews“ teigė A. Martinsas.

„NETTAG+“ komanda išbando sukurtas technologijas su žvejais skirtingomis jūros sąlygomis, naudodama įvairių tipų žvejybos įrankius.

„Žvejai nori aktyviai prisidėti sprendžiant jūrų šiukšlių problemą, nes būtent jie pirmieji su ja susiduria ir pirmieji pajunta pasekmes“, – „Euronews“ sakė Sandra Ramos, „Tarpdisciplininio jūrų ir aplinkos tyrimų centro“ (CIIMAR) tyrėja.

„Todėl jų dalyvavimas toks svarbus: jie nėra tik suinteresuota pusė – jie yra projekto partneriai. Jų atvirumas nuo pat pradžių, kai planavome sprendimus, net ir pačius technologiškiausius, rodo, kad sektoriui rūpi padėti išspręsti problemą, kuri juos taip stipriai vargina“, – pridūrė ji.

Be technologinių priemonių, dalis kurių jau komercializuojama, projekte parengtas ir valdymo bei politikos sprendimų rinkinys, kurį būtų galima taikyti tiek pramoninėje, tiek smulkiojoje žvejyboje.

Sprendimai išbandyti Póvoa de Varzim regione šiaurės Portugalijoje kartu su vietos žvejais, tačiau siekiama juos pritaikyti visos Europos mastu.

„Visi šie sprendimai, ypač rekomendacijos, perduodami ne tik Europos, bet ir nacionaliniu lygmeniu – institucijoms, kurios valdo žuvininkystę. Yra bendrų rekomendacijų, bet taip pat ir kiekvienai šaliai specifinių. Todėl visą projekto sukauptą informaciją ir žinias siunčiame atitinkamoms organizacijoms“, – aiškino tyrėja.

Projektas taip pat vertina, kokį poveikį aplinkai daro palikta žvejybos įranga kaip mikroplastikų, pavojingų cheminių medžiagų ir patogenų šaltinis.

Tikimasi, kad pažangesnės technologijos, glaudesnis bendradarbiavimas ir tvaresnė praktika leis galiausiai sumažinti vaiduokliškos žvejybos įrangos mastą jūrose.

Persijos įlankos regione paliaubos kol kas laikosi, tačiau – vos vos. Jungtinės Karalystės ambasadorius Jungtiniuose Arabų Emyratuose Edwardas Hobartas sako, kad ši trapi pauzė yra vienintelis dalykas, skiriantis suvaldytą įtampą nuo naujo eskalacijos šuolio.

Interviu „Euronews“ diplomatas pabrėžė, kad svarbiausia – išsaugoti ugnies nutraukimą, nes tik tuomet atsiranda reali erdvė politiniams sprendimams.

„Svarbiausia tai, kad paliaubos vis dar galioja… mes neišspręsime karo, kol dar kovojame“, – sakė E. Hobartas.

Pasak jo, diplomatija neprasideda lygiagrečiai su aktyviais karo veiksmais – ji seka po jų. Todėl regionas dabar tarsi pakibęs siauroje erdvėje tarp kovų ir galimų derybų.

„Manau, kad dar nežinome… bet, žinoma, tikimės, jog tai yra pirmas žingsnis į tai, kas mus atves prie tvaraus sprendimo“, – kalbėjo ambasadorius.

Ar ši viltis virs ilgalaike taika, didžiąja dalimi priklausys nuo 33 kilometrų pločio vandens ruožo – Hormūzo sąsiaurio. Tai ne tik regioninis įtampos taškas, bet ir globalus spaudimo svertas, kuriuo keliauja reikšminga pasaulio naftos tiekimo dalis. Sąsiauriui užsidarius, pasekmės būtų greitos ir plačiai jaučiamos.

„Negalima lengvai kalbėtis, kai per Hormūzo sąsiaurį skrieja raketos“, – teigė E. Hobartas.

Šis skubos jausmas, pasak diplomato, jau formuoja Londono ir Abu Dabio dialogą – ypač per pastaruosius Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretoriaus ir Jungtinių Arabų Emyratų užsienio reikalų ministro pokalbius.

Saugumo bendradarbiavimas

E. Hobartas sako, kad derybose dėmesys buvo sutelktas į esamą regioninę situaciją ir Iraną, taip pat į kritinę būtinybę užtikrinti, kad Hormūzo sąsiauris vėl veiktų be trikdžių.

Už šių pokalbių slypi platesnis strateginis persiderinimas: stiprinamas saugumo bendradarbiavimas ir kartu kuriamos ilgalaikio atsparumo priemonės – nuo energetikos transformacijos iki finansinio saugumo.

„Sutarėme dėl bendradarbiavimo tarp mūsų šalių pagrindų“, – sakė ambasadorius, pabrėždamas, kad tai apima ne tik užsienio politiką ir gynybą, bet ir dirbtinį intelektą, energetikos perėjimą, kovą su tarptautiniu nusikalstamumu bei neteisėtais finansais.

Pasak jo, pastarieji išpuoliai nebuvo „eiliniai“ – jie žymėjo pavojingą lūžį, kuris, ambasadoriaus vertinimu, buvo precedento neturintis ir keliantis grėsmę gyvybėms.

Vis dėlto, anot E. Hobarto, padariniai galėjo būti dar skaudesni: Jungtinių Arabų Emyratų gynybos sistemos suveikė, o perimtų taikinių dalis, jo teigimu, siekė 95 proc.

Ambasadorius pabrėžė, kad Jungtinė Karalystė laikosi apgalvotos pozicijos – teikti paramą, bet vengti eskalacijos.

„Tai nebuvo Jungtinės Karalystės karas… tačiau, ypač ginant Persijos įlankos šalis, mes sudarėme sąlygas JAV padėti paremti tą gynybą“, – sakė E. Hobartas.

Išliekanti rizika

Krizė paskatino ir platesnį tarptautinį susitelkimą. Jūrinis saugumas, anksčiau dažnai laikytas techniniu klausimu, tapo geopolitiniu prioritetu. Pasak ambasadoriaus, tikslas – kad būtų laikomasi jūrų teisės ir tarptautiniai laivybos keliai išliktų atviri.

Jis teigė, kad šią kryptį palaiko platus valstybių ratas – daugiau kaip 50 šalių esą prisidėjo prie pastangų remti laisvą laivybą Hormūzo sąsiauryje.

Vis dėlto, E. Hobarto vertinimu, esminė rizika niekur nedingo – ji tik suvaldyta, o ne pašalinta.

„Manau, kad rizika išlieka… ji mažesnė, kai nevyksta kovos ir yra galimybė kalbėtis“, – sakė ambasadorius.

Gyvenantiems Jungtiniuose Arabų Emyratuose tai reiškia atsargią normalybę: kasdienybė tęsiasi, tačiau išlieka suvokimas, kad situacija gali staigiai pasikeisti. Pasak diplomato, užsieniečiai šiuo metu gali gyventi įprastai, bet turėtų atidžiai sekti, ką skelbia vietos institucijos.

Jis pridūrė, kad svarbu išlaikyti pusiausvyrą tarp raminančios žinutės ir realistiško atsako į neįprastą situaciją.

Žvelgiant plačiau, ambasadorius akcentavo, kad Jungtiniai Arabų Emyratai veikia regione, kurio visų procesų kontroliuoti negali, todėl esminis jų stiprybės šaltinis – gebėjimas prisitaikyti ir reaguoti. Anot jo, nepaisant spaudimo, šalies pagrindiniai pranašumai išlieka: geografinė padėtis ir atvira, verslui palanki aplinka.

Kol kas ši pusiausvyra laikosi.

Pastarosiomis dienomis Žemėje buvo fiksuojama vidutinio stiprumo magnetinė audra. Tačiau nauja darbo savaitė, remiantis prognozėmis, turėtų prasidėti ramiai.

Duomenys rodo, kad balandžio 20 dieną reikšmingų magnetinių audrų nesitikima, o situacija turėtų stabilizuotis po savaitgalį užfiksuotų suaktyvėjimų.

Savaitgalį mokslininkai registravo apie 6 balų geomagnetinius trikdžius – tai atitiko vidutinio stiprumo magnetinę audrą. Vis dėlto šiandien, kaip teigiama, Žemės magnetosfera turėtų grįžti į įprastą būseną.

Ramią savaitės pradžią patvirtina ir Britanijos geologijos tarnybos pateikiami vertinimai – balandžio 20-ajai magnetinių audrų neprognozuojama.

Tuo metu mokslininkai skelbia priartėję prie magnetinių audrų prigimties paaiškinimo. Tyrėjai identifikavo galimą pagrindinių magnetinių procesų šaltinį Saulės gelmėse: nustatyta, kad vadinamasis „magnetinis variklis“, inicijuojantis žybsnius ir vainikinės masės išmetimus, gali būti maždaug 200 tūkst. km gylyje po Saulės paviršiumi.

Kalbama apie tachokliną – pereinamąją zoną tarp spinduliuotės sluoksnio ir konvekcinės Saulės apvalkalo dalies. Manoma, kad būtent čia formuojasi itin stiprūs magnetiniai laukai, kurie vėliau pasireiškia Saulės dėmėmis ir žybsniais bei gali daryti įtaką ir Žemei.

Ilgą laiką mokslininkai diskutavo, kur tiksliai gimsta Saulės magnetinis laukas, tačiau nauji duomenys sustiprina tachoklinos svarbos hipotezę. Analizė taip pat parodė, kad plazmos srautai Saulės viduje sudaro vadinamąjį „drugelio raštą“, sutampantį su 11 metų Saulės aktyvumo ciklu.

Taip pat nustatyta, kad pokyčiai Saulės gelmėse iki paviršiaus „ateina“ su kelių metų vėlavimu. Tai gali atverti galimybių iš anksto tiksliau prognozuoti būsimus Saulės aktyvumo ciklus ir su jais susijusias magnetines audras.

Specialistai sardines vadina produktu, kuris veikia tarsi „grožio priežiūra iš vidaus“. Šios mažos žuvys pasižymi itin turtinga maistine sudėtimi: jose gausu omega-3 riebalų rūgščių, kurios prisideda prie širdies ir nervų sistemos veiklos bei padeda mažinti uždegiminius procesus organizme.

Sardinės taip pat yra vitaminų D ir B12 bei visaverčių baltymų šaltinis. Šios medžiagos svarbios ląstelių atsinaujinimui ir bendrai organizmo būklei palaikyti. Dėl savo maistinės vertės sardinės laikomos viena naudingiausių jūrinių žuvų, kurią verta reguliariai įtraukti į mitybą.

„Sardinės turi daug baltymų, yra nebrangios ir yra vienas geriausių nepakeičiamųjų omega-3 riebalų rūgščių šaltinių“, – teigė dietologė Rhiannon Stephenson.

Pasak ekspertų, sardinėse esantys naudingi riebalai padeda atkurti natūralų odos lipidinį barjerą, kuris svarbus drėgmės sulaikymui epidermyje. Dėl to oda gali atrodyti stangresnė, gaivesnė ir labiau pailsėjusi.

„Reguliarus sardinių vartojimas gali palaikyti natūralius organizmo apsaugos mechanizmus, mažinti uždegimus ir gerinti bendrą odos būklę. Oda tampa atsparesnė išsausėjimui, o jos struktūra – elastingesnė ir lygesnė“, – rašoma publikacijoje.

Taip pat pažymima, kad žuvies, turinčios daug omega-3, vartojimas gali prisidėti prie lėtesnių odos senėjimo procesų. Teigiama, jog gali mažėti smulkių netobulumų matomumas, o veido odos atspalvis tapti tolygesnis.

Vienas paprasčiausių būdų įtraukti sardines į racioną – patiekti jas ant pilno grūdo duonos su avokadu, pomidoru ir keliais lašais citrinos sulčių. Sardines taip pat galima dėti į salotas, gaminti užtepėles ar naudoti makaronų patiekaluose.

Jos dera ir su alyvuogių aliejumi, česnaku, kaparėliais bei šviežiomis žolelėmis. Dietologai pataria sardines valgyti reguliariai – bent 2–3 kartus per savaitę.

„Būtinai skaitykite etiketes. Kai kurie konservuotų produktų prekių ženklai vis dar naudoja pridėtinį cukrų, per daug druskos ir kitus priedus, todėl, kaip ir visur, svarbu atkreipti dėmesį į kokybę“, – perspėjo R. Stephenson.

Lašiša ir skumbrė – riebios žuvys, laikomos puikiais omega-3 riebalų rūgščių šaltiniais. Šios medžiagos siejamos su geresne širdies ir smegenų veikla. Nors abi žuvys turi panašių naudingų savybių, jų maistinė sudėtis skiriasi: skumbrėje paprastai būna daugiau „gerųjų“ riebalų, taip pat kai kurių vitaminų ir mineralų, o lašiša dažniausiai yra mažiau kaloringa ir gali turėti daugiau kitų mikroelementų. Apie tai rašo „Verywell Health“.

Abu žuvų tipai yra geri omega-3 ir kitų organizmui svarbių maistinių medžiagų šaltiniai. Nors omega-3 kiekis lašišoje ir skumbrėje gali būti panašus, šios žuvys šiek tiek skiriasi kitų vitaminų bei mineralų profiliu.

Omega-3 riebalų rūgštys padeda palaikyti širdies, smegenų, imuninės sistemos ir kraujagyslių funkcijas. Specialistai dažnai rekomenduoja per savaitę suvalgyti dvi porcijas žuvies – maždaug po 85 g.

„Omega-3 kiekis ir tipas žuvyje gali priklausyti nuo to, kuo ji maitinasi – tiek laukinė, tiek auginta. Dauguma augintos žuvies, priklausomai nuo pašaro, gali turėti tiek pat arba net daugiau omega-3 nei sugaunama laukinėje gamtoje“, – pažymima publikacijoje.

Nors abiejų žuvų nauda panaši, kiekviena turi savų privalumų. Riebioje žuvyje esančios maistinės medžiagos gali prisidėti prie įvairių sveikatai palankių efektų.

Vis dėlto specialistai pabrėžia ir atsargumo svarbą: kai kurios žuvų rūšys gali turėti padidintą gyvsidabrio ar kitų teršalų kiekį. Tai gali būti ypač aktualu nėščiosioms, žindančioms moterims ir mažiems vaikams.

Teigiama, kad atlantinė skumbrė paprastai turi mažiau gyvsidabrio nei kai kurios kitos skumbrių rūšys, pavyzdžiui, karališkoji ar ispaninė skumbrė.

Smegenys dirba visą parą: apdoroja informaciją, reguliuoja nuotaiką ir užtikrina sklandžią viso organizmo veiklą. Nors daugelis rūpinasi širdies sveikata ar kūno svoriu, apie smegenų gerovę dažnai prisimenama tik tada, kai atsiranda užmaršumas, „smegenų rūkas“ ar sunku susikaupti.

Pasak neurologų, nemažai kasdienių įpročių nepastebimai silpnina smegenų veiklą. Specialistai išskiria penkis dalykus, kurių verta atsisakyti jau dabar, jei norite ilgiau išsaugoti aiškų protą ir gerą savijautą.

1. Lėtinis miego trūkumas

Miegas smegenims nėra poilsis „išjungus“ funkcijas – priešingai, tuo metu jos intensyviai dirba: „sutvarko“ sukauptą informaciją, stiprina atmintį ir šalina medžiagų apykaitos atliekas. Neurologė Kimberly Idoko pabrėžia, kad būtent miego metu vyksta procesai, būtini optimaliam organizmo funkcionavimui.

„Kai miegas sutrumpėja arba tampa fragmentiškas, šie procesai lieka nebaigti, o tai sutrikdo funkcijas“, – teigia gydytoja.

Lėtinis neišsimiegojimas siejamas su prastėjančiomis pažintinėmis funkcijomis ir didesne neurologinių ligų rizika. Neurologas Rabas Nawazas Khanas pažymi, kad miegas ypač nukenčia ir tada, kai žmogus serga negydoma miego apnėja.

„Esant lėtiniam miego trūkumui ar negydomai apnėjai, smegenys gauna mažiau atstatomojo gilaus miego, o fragmentacija didėja. Tai veikia atminties konsolidaciją, emocijų reguliavimą, kraujagyslių sveikatą ir naktines smegenų „apsivalymo“ sistemas“, – sako jis.

2. Ilgas sėdėjimas be pertraukų

Ilgos sėdėjimo valandos gali nepastebimai bloginti smegenų kraujotaką, medžiagų apykaitą ir kraujagyslių elastingumą. Pasak R. N. Khano, tai svarbu todėl, kad smulkiųjų kraujagyslių pažeidimai yra viena pagrindinių kognityvinio senėjimo priežasčių.

Tyrimai rodo, kad net lengvas fizinis aktyvumas gali pagerinti pažintines funkcijas, atmintį ir vadinamąsias vykdomąsias funkcijas, susijusias su planavimu bei sprendimų priėmimu.

3. Nuolatinis blaškymasis ir skaitmeninis perdegimas

Pastovus šokinėjimas tarp užduočių, telefono, el. pašto ir socialinių tinklų smegenims sukuria didelę įtampą. K. Idoko aiškina, kad nepertraukiamas skaitmeninis informacijos srautas palaiko smegenis nuolatinės parengties būsenoje.

„Nuolatinis skaitmeninis informacijos srautas laiko smegenis padidinto budrumo būsenoje. Dėmesys išsiskaido, o sąlygos, reikalingos atminčiai ir emocijų reguliacijai, ne visada susiformuoja“, – teigia neurologė.

Neurologas Williamas Scottas Berginas priduria, kad daugiafunkciškumas dažnai yra iliuzija: smegenys vienu metu dviejų užduočių neatlieka, o kiekvienas persijungimas kainuoja dėmesio ir energijos.

4. Nuolatinis užkandžiavimas ir itin perdirbtas maistas

Mitybos įpročiai tiesiogiai veikia smegenų būklę. Dažni užkandžiai visą dieną ir saldūs gėrimai gali skatinti insulino šuolius ir sukelti vadinamąjį metabolinį chaosą.

„Dažnas itin perdirbtų produktų vartojimas siejamas su didesniu oksidaciniu stresu ir uždegimu, įskaitant smegenyse. Šie metaboliniai poveikiai gali sutrikdyti gliukozės reguliavimą ir mažinti energijos efektyvumą, o tai gali pasireikšti „smegenų rūku“ ir mažesne kognityvine ištverme“, – sako K. Idoko.

5. Apleista klausa ir nuolatinis triukšmas

Klausa – svarbi kognityvinės sveikatos dalis, kuri neretai nuvertinama. Pasak R. N. Khano, negydomas klausos susilpnėjimas arba reguliarus buvimas triukšmingoje aplinkoje verčia smegenis dirbti sunkiau vien tam, kad „iššifruotų“ garsus.

„Esant negydomam klausos praradimui ar nuolatiniam stiprių garsų poveikiui, smegenys turi įdėti daugiau pastangų vien garsams suprasti. Tai didina kognityvinę apkrovą ir gali mažinti socialinį aktyvumą, o abu šie veiksniai siejami su spartesniu kognityviniu nuosmukiu“, – pažymi jis.

Kadangi klausos pokyčiai dažnai vystosi pamažu, juos lengva ignoruoti. Vis dėlto laiku imantis sprendimų galima geriau apsaugoti smegenų sveikatą ilguoju laikotarpiu.

Specialistai pabrėžia, kad keisti įpročius nėra lengva, tačiau net keli nedideli žingsniai gali duoti apčiuopiamą rezultatą. Jie rekomenduoja laikytis pastovaus miego režimo ir riboti ekranų laiką prieš miegą, dienos metu daugiau judėti bei pertraukti ilgas sėdėjimo atkarpas.

Taip pat svarbu duoti smegenims poilsio, rūpintis subalansuota mityba, rinktis kuo mažiau perdirbtus produktus ir išlikti intelektualiai aktyviems: mokytis, skaityti, spręsti logines užduotis.

Po savaitgalį Žemę užklupusios 6 balų magnetinės audros pirmadienį situacija stabilizavosi. Vis dėlto balandžio 21 dieną stipraus geomagnetinio šoko nesitikima, tačiau neatmetama trumpalaikė silpna magnetinė audra, skelbia Britanijos geologijos tarnyba.

Mokslininkai aiškina, kad Saulės vėjo greitis išlieka padidėjęs dėl Saulėje esančios koroninės skylės poveikio. Apskritai prognozuojama, kad artimiausiomis dienomis geomagnetinis aktyvumas bus gana ramus, o didesnė silpnos magnetinės audros tikimybė numatoma būtent šiandien.

Taip pat pranešama, kad balandžio 19 dieną Saulėje įvyko koroninės masės išmetimas. Pirminiai vertinimai rodo, kad jis turėtų praskrieti pro mūsų planetą, o jei smūgis vis dėlto pasiektų Žemę, jis būtų silpnas.

Silpnos magnetinės audros, priskiriamos G1 lygiui, paprastai nelaikomos pavojingomis, tačiau gali turėti įtakos savijautai ir technologijoms. Tokiomis dienomis dalis žmonių skundžiasi galvos skausmu, nuovargiu ar nuotaikų kaita. Taip pat galimi nežymūs palydovų ir ryšio sutrikimai bei silpni elektros tinklų svyravimai.

Norint sumažinti galimą poveikį, patariama daugiau ilsėtis, gerti pakankamai vandens, vengti streso ir pernelyg didelių fizinių krūvių. Meteojautriems žmonėms rekomenduojama stebėti prognozes ir laikytis ramesnio dienos režimo. Nors G1 lygio audros rimtos grėsmės paprastai nekelia, jų poveikio visiškai nuvertinti nereikėtų.

Socialiniame tinkle X neseniai įsiplieskė diskusija apie tai, kaip dauguma žmonių prausiasi duše: ar stovi veidu į vandens srovę, ar atsukę jai nugarą. Tema sulaukė didžiulio dėmesio, o nuomonės, kaip paaiškėjo, iš tiesų išsiskiria.

Dalies žmonių teigimu, maloniausia stovėti nugarą atsukus vandeniui, kiti gi tvirtina mėgstantys vandens srovę jausti veide.

„Man patinka žiūrėti į vandenį. Tai tarsi malonūs šilti apkabinimai“, – rašė vienas vartotojas.

2021 m. apklausa parodė, kad visuomenė šiuo klausimu pasidalijusi beveik per pusę. „YouGov“ tyrime, kuriame dalyvavo 4 040 suaugusiųjų, 44 proc. respondentų nurodė, jog duše stovi veidu į vandenį, o 43 proc. – nugara. Dar 5 proc. teigė niekada nesiprausiantys duše, o 8 proc. pasirinko atsakymą „nežinau“.

Kadangi daugelis įsitikinę, jog jų pasirinkimas yra teisingiausias, specialistai pabandė šį ginčą užbaigti remdamiesi odos priežiūros principais.

„Dermatologai paprastai pataria duše stovėti nugara į vandens srovę. Taip sumažinama tikimybė, kad šampūnas ar kondicionierius pateks ant veido, o tai gali skatinti porų užsikimšimą, dirginimą ar bėrimus“, – teigė „Harley Street Skin“ bendraįkūrėja Lesley Reynolds.

Pasak jos, toks įprotis taip pat riboja tiesioginį karšto vandens poveikį jautriai veido odai: tai gali padėti apsaugoti odos barjerą, sumažinti sausumą ir palaikyti tolygesnę veido odos būklę.

Vis dėlto dermatologė Susan Mayou laikosi nuomonės, kad odai naudingiausia periodiškai keisti padėtį.

„Jeigu nuolat stovite veidu į vandens srovę, veidas, krūtinė ir pečiai ilgiau patiria tiesioginį šilumos ir vandens spaudimo poveikį. Tai gali sustiprinti paraudimą ir padidinti jautrumą jautresnėse odos vietose“, – aiškino ji.

Dermatologės teigimu, laikas nuo laiko nusukus veidą nuo srovės, plaukų ir odos priežiūros priemonės nusiplauna tolygiau, todėl mažėja sudirginimo rizika ir lengviau išlaikyti sveiką odos barjerą.

Ji pabrėžė, kad žmonėms, turintiems jautrią odą, egzemą ar rožinę, kontaktuojant su vandeniu reikėtų būti ypač atsargiems.

Taip pat paskelbta, kad Surrey universiteto tyrėjai pateikė duomenis apie vidutinę prausimosi duše trukmę Jungtinėje Karalystėje. Tyrimo rezultatai rodo, kad ji siekia 6,7 minutės, nors dalis gyventojų duše praleidžia gerokai ilgiau.

Ar žarnynas veikia „greituoju režimu“, ar maistas ir išmatos keliauja lėtai, gali turėti kur kas didesnę reikšmę sveikatai, nei daugeliui atrodo iš pirmo žvilgsnio.

2023 m. apžvalgoje, sujungusioje dešimčių tyrimų duomenis, nustatyta, kad žmonių, kurių žarnyno turinys juda greitai, ir tų, kurių tranzitas lėtas, žarnyno mikrobioma skiriasi iš esmės. Kadangi žarnyno mikrobioma glaudžiai susijusi su bendra organizmo būkle, tokie skirtumai gali paaiškinti iki šiol neįvertintas sveikatos rizikas.

Ypač pabrėžiama, kad lėtas tranzitas ir vidurių užkietėjimas siejami su metaboliniais ir uždegiminiais sutrikimais, taip pat kai kuriais neurologiniais sutrikimais, pavyzdžiui, Parkinsono liga. Mokslininkai mano, kad geriau supratus, kokie mikrobiomos profiliai būdingi skirtingam žarnyno tranzito laikui, ateityje būtų galima tiksliau kurti šių būklių valdymo ir gydymo strategijas.

„Atsižvelgdami į skirtumus tarp žmonių ir to paties žmogaus organizme kintantį žarnyno tranzito laiką, galime geriau suprasti mitybos ir mikrobiotos sąveiką bei su ligomis susijusius mikrobiomos požymius“, – rašo tyrėjų komanda, vadovaujama Kopenhagos universiteto mitybos specialistų Nicolos Procházkovos ir Henriko Roagerio.

„Apskritai, norint aiškiau suprasti žarnyno mikrobiomos įvairovę sveikatos ir ligų kontekste, būtina geriau perprasti sudėtingas, dvikryptes sąveikas tarp mikrobiotos ir tranzito laiko“, – priduria autoriai.

Žinoma, kad žarnyno mikrobioma – tiek jos sudėtis, tiek aktyvumas – yra svarbi sveikatai. Jai įtaką daro įvairūs veiksniai: fizinis aktyvumas, mityba, taip pat skirtingos ligos. Vis dėlto Procházkova ir kolegos kėlė klausimą, ar nepraleidžiame paprasto, bet reikšmingo dalyko – kiek laiko mikroorganizmams tenka „būti kartu“ su žarnyno turiniu, kol šis pasišalina iš organizmo.

Komanda rėmėsi anksčiau publikuotais tyrimais, kuriuose vertintas dalyvių žarnyno tranzito laikas, išmatų konsistencija (kaip netiesioginis tranzito rodiklis), mityba, mikrobiomos sudėtis ir mikroorganizmų gaminami metabolitai. Į analizę pateko tyrimai, apėmę tūkstančius dalyvių – tiek sveikų žmonių, tiek sergančių, pavyzdžiui, dirgliosios žarnos sindromu, kenčiančių nuo vidurių užkietėjimo ar turinčių kepenų cirozę.

Žarnyno tranzito laiką nustatyti ne visada paprasta vien tik fiksuojant tuštinimosi dažnį. Kai kuriuose tyrimuose naudojamos nuryjamos kapsulės su jutikliais, fiksuojančiais kelionę virškinamuoju traktu. Kitas būdas – „Bristolio išmatų skalė“, vizualinė diagnostikos priemonė, skirstanti išmatas pagal konsistenciją: nuo kietų, į akmenukus panašių gabalėlių (ilgas tranzitas) iki vandeningos masės (trumpas tranzitas). Kai kur vertinama ir tai, per kiek laiko pasišalina su maistu suvartoti žymekliai, pavyzdžiui, mėlynas dažiklis ar kukurūzų grūdai.

Visų šių metodų tikslas tas pats – įvertinti, kiek laiko maisto turinys užsibūna storojoje žarnoje. Kuo ilgiau jis ten išlieka, tuo daugiau laiko bakterijos turi fermentuoti turinį, keisti terpės rūgštingumą ir gaminti metabolitus, kurie įvairiais būdais gali veikti organizmo sveikatą.

Analizės rezultatai parodė ryškius skirtumus: žmonių, kurių tranzitas greitas, mikrobioma stipriai skyrėsi nuo tų, kurių tranzitas lėtas. Be to, įtraukus tranzito laiką į duomenų vertinimą, mikrobiotos ypatumus pavyko prognozuoti tiksliau, nei remiantis vien mityba.

Nustatyta ir tendencija, kad greitam tranzitui dažniau būdinga mikrobioma, kurioje vyrauja sparčiau augančios rūšys, geriau prisitaikiusios prie daug angliavandenių ir mažai riebalų turinčios mitybos. Lėtesnio tranzito atvejais kartais dominavo rūšys, kurios geriau „jaučiasi“ aplinkoje, kurioje daugiau baltymų.

Abu kraštutinumai – tiek labai greitas, tiek labai lėtas judėjimas – buvo siejami su mažesne žarnyno mikrobiomos įvairove, palyginti su žmonėmis, kurių tranzitas vidutinis. Tai leidžia manyti, kad itin greita arba itin lėta žarnyno terpė sudaro sąlygas įsigalėti labiau „specializuotoms“ rūšims.

Tyrėjai pažymi, kad tai gali sukurti savotišką grįžtamąjį ryšį: konkrečioje aplinkoje dominuojančios bakterijos išskiria metabolitus, kurie padeda palaikyti tą pačią būseną.

Apibendrindami autoriai teigia, kad žarnyno tranzito laikas yra nepelnytai nuvertintas rodiklis, galintis padėti geriau suprasti žarnyno veiklą, jo ryšį su bendra sveikata ir tai, kaip žmonės reaguoja į skirtingas intervencijas, įskaitant probiotikus.

Tokie duomenys taip pat gali paaiškinti, kodėl tie patys patarimai, skirti „gerai žarnyno sveikatai“, ne visiems veikia vienodai. Du žmonės gali suvalgyti identišką patiekalą, tačiau rezultatai gali skirtis vien dėl to, kad jų žarnyno ritmas – skirtingas.

Manoma, kad tranzito laikas gali daryti įtaką ir tam, kaip organizmas reaguoja į probiotikus, kai kuriuos papildus ar vaistus, kurie sąveikauja su žarnynu. Todėl individualaus žarnyno ritmo atpažinimas ateityje galėtų padėti tiksliau pritaikyti mitybos rekomendacijas ir gydymą konkrečiam žmogui.

„Įtraukdami žarnyno tranzito laiko matavimus į su mikrobioma susijusius tyrimus, galime geriau suprasti ryšius tarp žarnyno mikrobiomos, mitybos ir ligų“, – rašo mokslininkai.

„Tokios įžvalgos gali būti svarbios kelių ligų – tiek žarnyne, tiek už jo ribų – prevencijai, diagnostikai ir gydymui viso gyvenimo laikotarpiu“, – pabrėžiama publikacijoje.

Tyrimas 2023 m. publikuotas žurnale Gut.