Category: Sveikata

Karo Irane pasekmės vis labiau veikia žmonių emocinę savijautą, o ekonominis neapibrėžtumas daugeliui kelia nerimą, sako psichiatras Kazuhiro Tajima.

Pasak specialisto, tokioje situacijoje natūralu patirti kontrolės praradimo jausmą, kuris ilgainiui gali peraugti į nerimo sutrikimus.

„Logiška, kad esant ekonominiam neapibrėžtumui patiriame kontrolės praradimo jausmą, o tai galiausiai veda į nerimo problemas“, – perspėjo jis.

Norint su tuo susidoroti, K. Tajima rekomenduoja rinktis tiek informacijos, kiek iš tiesų būtina, ir kartu stiprinti socialinius ryšius. Anot jo, būtent artima aplinka ir bendravimas yra vieni svarbiausių veiksnių, padedančių apsaugoti psichologinę gerovę nestabilumo laikotarpiais.

Specialistas taip pat pabrėžia kasdienių įpročių ir rutinos svarbą. Jo teigimu, nereikėtų atsisakyti įprasto laisvalaikio, sporto ar kitų veiklų, kurios padeda palaikyti emocinę pusiausvyrą.

„Neturėtume laužyti kasdienės rutinos – laisvalaikio, sporto ar kitų veiklų. Deja, ekstremaliomis situacijomis ar esant ekonominiam neapibrėžtumui daugelis žmonių pirmiausia to atsisako, o tai tik didina nerimą“, – teigė psichiatras.

K. Tajima įsitikinęs, kad rūpestis savo socialine aplinka yra esminis.

„Bendravimas padės sušvelninti visus tuos padarinius, kurie gali griauti mūsų psichikos sveikatą. Turime stiprinti socialinius ryšius, kad šio ekonominio neapibrėžtumo metu netaptume izoliuoti“, – sakė jis.

Pašnekovo teigimu, kai pritrūksta rutinos arba sumažėja bendravimo, žmonės ima nuolat suktis minčių apie problemas rate. O prisidėjus finansiniams rūpesčiams, nerimas dar labiau sustiprėja – pradedama galvoti, kaip sudurti galą su galu.

Krizės metu dalis žmonių, siekdami sutaupyti, pirmiausia atsisako laisvalaikio ir sporto. Vis dėlto psichiatras pataria elgtis priešingai.

„Atsisakyti laisvalaikio ar sporto yra klaida, nes tai padeda atsitraukti nuo rūpesčių. Šias veiklas būtina išlaikyti ar net skatinti, kad psichologiškai „persikrautume“, – aiškino jis.

Dar vienas svarbus dalykas, anot K. Tajimos, yra prasmės jausmas ir suvokimas, kad esi reikalingas.

„Nėra nieko blogiau nei jaustis nenaudingu“, – teigė jis, rekomenduodamas užsiimti veiklomis – tiek laisvalaikio, tiek darbo – kurios suteikia pasitenkinimo ir leidžia jaustis geriau.

Pasak psichiatro, neapibrėžtumo laikotarpiu vėl ryškėja ir dalijimosi, bendradarbiavimo ekonomikos tendencijos.

„Matome mainų – šiuo atveju skaitmeninių – atgimimą, kuris gali padėti visuomenei jaustis taip, lyg visi būtume naudingi“, – sakė jis.

Kaip pavyzdį K. Tajima pateikė platformą „Saco“, kurią jis su kitu verslininku įkūrė tam, kad žmonės galėtų keistis įgūdžiais ir paslaugomis, o mainų „valiuta“ būtų laikas. Anot jo, šią idėją planuojama plėsti ir į kitas šalis.

Augant geopolitinei įtampai ir brangstant pragyvenimui, psichikos sveikatos apsauga, K. Tajimos teigimu, tampa dar svarbesnė – tai padeda atlaikyti ekonominius iššūkius ir stiprina visuomenės atsparumą krizės metu.

Neinfekcinių ligų plitimas ir augantys nutukimo rodikliai visame pasaulyje vis dažniau verčia atsigręžti į gyvenimo būdą – mitybą ir fizinį aktyvumą. Vienas svarbiausių sveikos mitybos elementų yra vaisiai ir daržovės.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja visiems vyresniems nei 10 metų žmonėms kasdien suvartoti bent 400 gramų vaisių ir daržovių. Tačiau svarbu ne tik kiekis – reikšmę turi ir tai, kokiu pavidalu vaisiai valgomi.

Dažniausiai vaisiai vartojami trimis būdais: valgomi sveiki, spaudžiamos sultys arba gaminami glotnučiai. Naujas tyrimas rodo, kad šie pasirinkimai sveikatai daro nevienodą poveikį.

Moksliniame žurnale Frontiers in Nutrition publikuotame tyrime buvo analizuojamos sąsajos tarp sveikų vaisių, vaisių sulčių ir vaisių glotnučių bei įvairių sveikatos rodiklių.

Tyrėjai apklausė daugiau kaip 400 žmonių apie jų kasdienį vaisių vartojimą ir suskirstė respondentus į keturias grupes: mažai vaisių vartojančius asmenis, sulčių mėgėjus, glotnučių mėgėjus ir tuos, kurie dažniausiai renkasi sveikus vaisius.

Rezultatai parodė, kad prasčiausi bendri sveikatos rodikliai buvo mažai vaisių vartojančių žmonių grupėje. Antroje vietoje pagal nepalankius rezultatus atsidūrė sulčių vartotojai.

Mažai vaisių vartojančių asmenų grupėje dažniausiai fiksuota hipertenzija ir širdies bei kraujagyslių ligos, o sulčių mėgėjų grupėje – padidėjęs cholesterolio kiekis ir diabetas.

Be to, vidutinis kūno masės indeksas buvo didesnis tiek mažai vaisių vartojančių, tiek sulčių vartotojų grupėse, palyginti su tais, kurie dažniau rinkosi sveikus vaisius ar glotnučius.

Vaisių vartojimo būdas siejosi ne tik su fizine, bet ir su emocine savijauta. Tyrimo duomenimis, žmonės, kurie vaisių valgo mažai, taip pat tie, kurie dažniau renkasi sultis, per pastaruosius metus dažniau pranešė patyrę psichikos sveikatos sunkumų nei sveikų vaisių ir glotnučių grupės dalyviai.

Sulčių vartotojai, anot tyrėjų, taip pat nurodė turintys mažiausiai energijos ir prasčiausią miego kokybę. Tai siejama su tuo, kad sultys iš visų vaisių vartojimo formų suteikia mažiausiai sotumo ir energijos.

Kuo skiriasi glotnutis nuo sulčių?

Vaisiai yra svarbus maistinių medžiagų, skaidulų ir antioksidantų šaltinis. Jie gali padėti gerinti virškinimą, palaikyti imuninę sistemą ir prisidėti prie lėtinių ligų rizikos mažinimo.

Tačiau dalis naudingų sveikų vaisių komponentų apdorojant vaisius į sultis prarandama – ypač skaidulos.

Tuo tarpu vaisius sutrinant į glotnutį skaidulos dažniausiai išlieka, o kai kurių medžiagų, pavyzdžiui, vitamino C ar folio rūgšties, įsisavinamumas gali būti net geresnis. Dėl to glotnučiai laikomi maistingesniu pasirinkimu nei sultys.

Tyrimo autoriai pabrėžė, kad sveikas gyvenimo būdas gali padėti išvengti daugelio neinfekcinių ligų, todėl svarbu aiškiai atskirti mitybos modelius, kurie efektyviausiai mažina šių būklių riziką.

Ar svarbus ir kiekis?

Nors vieni vaisių vartojimo būdai laikomi palankesniais sveikatai nei kiti, specialistai sutaria, kad lemiamas veiksnys – saikas.

Jungtinės Karalystės Nacionalinė sveikatos tarnyba (NHS) rekomenduoja vaisių ir daržovių sultis riboti iki 150 ml per dieną.

Taip pat pabrėžiama, kad sulčių ir glotnučių nauda gali labai skirtis priklausomai nuo naudojamų vaisių. Citrusiniai vaisiai yra itin gausus vitamino C šaltinis, mėlynės vertinamos dėl antioksidantų, vitaminų C ir K, skaidulų bei mangano, o spanguolės dėl proantocianidinų (PAC) jau seniai siejamos su pasikartojančių šlapimo takų infekcijų profilaktika.

Po vizito Kamerūne popiežius Leonas XIV šeštadienį nusileido Luandoje, Angoloje, kur jį pasitiko tikintieji. Tai trečiasis pontifikas, apsilankęs Angoloje po Jono Pauliaus II (1992 m.) ir Benedikto XVI (2009 m.).

Skrydžio metu popiežius pareiškė, kad jam „visiškai neįdomu“ ginčytis su JAV prezidentu Donaldu Trumpu dėl JAV ir Izraelio karo su Iranu. Kartu jis pabrėžė norintis patikslinti, jog ne viskas, ką jis sako, yra nukreipta į D. Trumpą – tai, pasak jo, platesnė Evangelijos taikos žinia.

Vos atvykęs į Luandą, popiežius turėjo susitikti su Angolos prezidentu João Lourenço ir pasakyti kalbą. Ši kelionė vyksta tuo metu, kai pontifikas viešai griežtina savo retoriką, o pats yra tapęs D. Trumpo kritikos taikiniu.

Sekmadienį Šventasis Tėvas sraigtasparniu turėtų vykti į Muksimos kaimą, esantį maždaug 130 kilometrų į pietryčius nuo Luandos. Ten stovinti XVI amžiaus bažnyčia, pastatyta portugalų, tapo viena svarbiausių piligrimystės vietų Afrikoje.

Prieš penkis šimtus metų ši Marijos šventovė buvo susijusi su portugalų vykdyta transatlantine prekyba žmonėmis: būtent čia pavergtieji buvo krikštijami prieš išgabenimą į Ameriką.

Muksimoje šiuo metu statoma nauja bazilika – tai dalis kelių milijonų eurų vertės valdžios projekto, kuriuo siekiama paversti vietovę reikšmingu turizmo traukos centru.

„Tai istorinis malonės momentas, gilių emocijų akimirka – su ašaromis akyse ir dėkingumu širdyse“, – katalikiškam naujienų portalui „ACI Africa“ sakė šventovės rektorius kunigas Mpindi Lubanzadio Alberto.

Tikimasi, kad į Muksimą popiežių pamatyti atvyks dešimtys tūkstančių maldininkų. Jo raginimai siekti taikos turėtų ypač skambėti Angoloje, kuri 2002 m. baigė 27 metus trukusį pilietinį karą, prasidėjusį po nepriklausomybės nuo Portugalijos paskelbimo 1975 m.

Be raginimų dėl taikos, popiežius, kaip teigiama, ketina kalbėti ir apie korupciją bei išnaudojimą šalyje. Nepaisant didelių iškastinio kuro išteklių, trečdalis Angolos gyventojų gyvena žemiau skurdo ribos.

Tarptautinės energetikos agentūros duomenimis, Angola yra ketvirta didžiausia naftos gamintoja Afrikoje ir patenka į 20 didžiausių pasaulyje. Šalis taip pat yra trečia pagal deimantų gavybą pasaulyje, turi reikšmingų aukso ir retųjų žemių elementų telkinių.

Vis dėlto, nepaisant įvairių gamtinių išteklių, Pasaulio bankas 2023 m. skaičiavo, kad daugiau nei 30 proc. šalies gyventojų pragyvena už mažiau nei 1,83 euro per dieną.

Angoloje gyvena apie 38 mln. žmonių, o 44 proc. jų – katalikai. Nors šalis nepriklausomybę nuo Portugalijos iškovojo 1975 m., netrukus prasidėjęs pilietinis karas paliko gilius randus. Manoma, kad per konfliktą žuvo daugiau nei pusė milijono žmonių.

Vatikanas pranešė, kad per keturių dienų vizitą Angoloje popiežius ypatingą dėmesį skirs jaunimui, siekdamas suteikti vilties ir paskatinti gydančius pokyčius.

Popiežiaus Leono XIV kelionė po Afriką jau apėmė Alžyrą ir Kamerūną. Po Angolos jo paskutinė stotelė žemyne turėtų būti Pusiaujo Gvinėja.

Šaltiniai: AFP, AP.

Šeštadienį Milane tūkstančiai žmonių dalyvavo demonstracijoje „Šeimininkai savo namuose“, kurią surengė „Lega“ ir „Patriots for Europe“ grupė. Prieš pasiekiant Duomo aikštę apie du tūkstančius dalyvių žygiavo miesto centru – eiseną lydėjo traktorius, simboliškai remiantis „Made in Italy“, o priekyje ėjo „Lega“ merai su trispalvėmis juostomis.

Scenoje „Lega“ lyderis ir Italijos vicepremjeras Matteo Salvini kalbą pradėjo prisimindamas Giacomo Bongiorni, kuris, kaip teigta, buvo mirtinai sumuštas dviejų jaunuolių Masoje. „Kaip bendruomenė turime jūsų atsiprašyti, nes žmogus negali mirti vien už tai, kad priminė kitiems elementarias manieras“, – sakė vicepremjeras. Jis taip pat pagerbė „Lega“ įkūrėją Umberto Bossi, mirusį kovo 19 dieną.

M. Salvini dėkojo ir Vengrijos premjerui Viktorui Orbánui, kuris, pasak straipsnio, neseniai pralaimėjo rinkimus. „Jūs gynėte sienas ir kovojote su žmonių bei ginklų prekeiviais; tęskime kartu šią kovą už laisvę ir teisės viršenybę“, – teigė jis.

Remigracija ir taškais grįstas leidimas gyventi

Kalbėdamas apie migracijos politiką, M. Salvini pristatė viziją, paremtą „remigracijos“ sąvoka ir nauju, nuopelnais grindžiamu pilietybės suteikimo modeliu.

„Remigracija nereiškia, kad išsiųsime kiekvieną sutiktą gatvėje. Tačiau leidimas gyventi ir pilietybė yra pasitikėjimo aktas. Mes garantuojame išmokas ir nemokamą sveikatos apsaugą, bet jeigu žmogus daro klaidų, kaip yra su taškais pagrįstu vairuotojo pažymėjimu, taip turi būti ir taškais pagrįstas leidimas gyventi: po tam tikro skaičiaus pažeidimų grįžtama į savo šalį“, – sakė M. Salvini.

Jis taip pat kartojo ketinimą prioritetą teikti migracijos srautams iš kultūriškai artimesnių šalių. Pasak jo, taip būtų užtikrinama „tikra integracija“, o ne „chaosas“, kuris, jo teigimu, naudingas „globalistinei kairei“, siekiančiai mažinti atlyginimus gamyklose.

M. Salvini kritikuoja ES: prieš „energetinį karantiną“ ir už rusiškos naftos grąžinimą

Vėliau M. Salvini aštriai kritikavo Europos Sąjungos ekonominį valdymą. Jis atmetė galimybę įvesti naujus energijos vartojimo ribojimus, ragino „sustabdyti Stabilumo pakto taisykles“ ir sudaryti sąlygas „italų pinigus naudoti italams, kuriems sunku“. Taip pat buvo raginama nutraukti sankcijas rusiškoms dujoms.

Vicepremjeras Europos Komisiją ir Tarptautinį valiutos fondą pavadino „kenkėjišku duetu“, esą „valdomu marsiečių“. Jis kaip pavyzdį minėjo Jungtines Valstijas, kalbėdamas apie energetinės prekybos su Maskva atnaujinimą: „Jei taip daroma Vašingtone, taip turi būti daroma ir Briuselyje“, – teigė M. Salvini.

Kalbėdamas apie teisingumo referendumą, kurio rezultatas jo stovyklai buvo nepalankus, M. Salvini tvirtino, kad valdantieji išlieka vieningi. „Šeima, kuri laimi ar pralaimi, atsitiesia ir auga kartu. Po pergalės „ne“ referendume esame dar labiau susitelkę, stiprūs ir pasiryžę dirbti kartu, nebijodami spartinti reformų, kurių reikia italams“, – sakė jis.

„Patriots for Europe“ lyderiai susitelkė aplink M. Salvini

Renginyje pasisakė ir kiti „Patriots for Europe“ priklausantys Europos politikai, kartodami sienų apsaugos ir nacionalinio suvereniteto akcentus. Čekijos premjeras Andrej Babiš pabrėžė, kad „patriotai atstovauja Europai, kurioje saugomos sienos“.

„Party for Freedom“ įkūrėjas Geertas Wildersas pasmerkė penktadienio vakarą Milane įvykdytą išpuolį ir seksualinį smurtą prieš du jaunus Nyderlandų piliečius, dėl kurio kaltinti du migrantai. „Turime sustabdyti imigraciją iš islamo šalių – gana, nė vieno. Jie yra nusikaltėliai, norintys vadovautis šariato teise“, – pareiškė jis.

Tarptautinę delegaciją papildė Prancūzijos Jordan Bardella, Ispanijos Santiago Abascal ir Austrijos Udo Landbauer. J. Bardella, kalbėdamas apie Prancūzijos prezidento rinkimus, sakė, kad „„National Rally“ pergalė Prancūzijoje būtų ne tik prancūzų, bet ir visų Europos tautų pergalė“.

„Vox“ lyderis S. Abascal kritikavo Ispanijos premjero Pedro Sánchez vyriausybę dėl masinio migrantų statuso įteisinimo. „Būtent todėl svarbu, kad mes, patriotai, išliktume vieningi ir gintume sienas, kaip tai darė Matteo Salvini ir Italijos vyriausybė“, – teigė jis.

Austrijos „Freedom Party“ atstovas U. Landbauer kalbėjo apie žemyno kultūrinės tapatybės išsaugojimą ir dabartinę situaciją apibūdino kaip grėsmę „Europai, kurią visi mylime ir kuri dabar atsidūrė pavojuje“.

Kontrprotestai ir susirėmimai su policija

Tuo pat metu Milane vyko ir priešingos stovyklos protestai, kuriuos organizavo radikalesnės grupės ir socialiniai centrai. Apie penkis tūkstančius demonstrantų žygiavo skanduodami „fašistai lauk iš Milano“ ir bandė pralaužti policijos užtvarą Via Borgogna gatvėje, kad pasiektų Duomo aikštę.

Policija, siekdama sulaikyti petardų, dūminių užtaisų ir butelių mėtymą, panaudojo vandens patrankas. Po susirėmimų „Antifa“ kolektyvų eisena pasuko Medaglie d’Oro aikštės link, o protestuotojai piktinosi tuo, kad „Patriots for Europe“ mitingas vyko pačiame miesto centre.

Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sánchezas šį savaitgalį Barselonoje subūrė pasaulio lyderius į dviejų dienų suvažiavimą, kurį organizatoriai vadino „progresyviuoju CPAC“. Renginyje jis siekė sutelkti tarptautinės kairės jėgas, nors pačioje Ispanijoje jam tenka atlaikyti vis didėjančią politinę įtampą.

Savo kalboje Sánchezas perspėjo apie tarptautinę „reakcinę bangą“, kuri, pasak jo, kursto neapykantos kalbą, seksizmą, karus ir visuomenės skaldymą. JAV prezidento Donaldo Trumpo jis tiesiogiai neminėjo, tačiau kritikos taikinys buvo lengvai atpažįstamas.

„Nesvarbu, kaip garsiai jie šaukia ar kiek melo skleidžia. Reakcinės ultradešinės laikas baigėsi“, – šeštadienį kalbėjo P. Sánchezas.

Jam pritarė Brazilijos prezidentas Luizas Inácio Lula da Silva, sukritikavęs tuos, kurie „vadina save patriotais, bet savo suverenitetą išparduoda ir ragina taikyti sankcijas“.

Barselonos „Fira“ auditorijoje skambėjo šūkiai „Ne karui“.

Tarp svečių buvo Pietų Afrikos Respublikos prezidentas Cyrilas Ramaphosa, Kolumbijos prezidentas Gustavo Petro ir Meksikos prezidentė Claudia Sheinbaum. Visi trys yra susidūrę su D. Trumpo administracija dėl muitų ir migracijos, o Pietų Afrika papildomai atsidūrė kaltinimų „antibaltuoju“ rasizmu taikinyje – panašias žinutes viešai kartojo technologijų milijardierius Elonas Muskas.

Iš Europos atvyko Vokietijos vicekancleris Larsas Klingbeilis, Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretorius Davidas Lammy, Italijos opozicijos lyderė Elly Schlein, Belgijos politikas Paulas Magnette. Renginyje dalyvavo ir ekonomistas Gabrielis Zucmanas, išgarsėjęs idėjomis apie turtingųjų apmokestinimą.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas António Costa dalyvavimą atšaukė paskutinę minutę, nurodęs asmenines priežastis. Jo aplinka užsiminė, kad tokio pobūdžio susitikimas galėjo būti pernelyg politiškas jo pareigoms.

Meksikos prezidentė C. Sheinbaum prisijungė prie diskusijos apie demokratijų apsaugą, tačiau šeštadienio politiniame mitinge nedalyvavo. Šiuo metu JAV administracija peržiūri JAV, Meksikos ir Kanados prekybos susitarimą, todėl vyksta jautrios derybos dėl sąlygų.

„Progresyvusis CPAC“ – atsakas į pasaulinę MAGA bangą

P. Sánchezo teigimu, Barselonos konferencija, neoficialiai pristatoma kaip kairiųjų atsakas į konservatyvųjį CPAC, turėtų suvienyti „progresyvias jėgas“ po vienu vėliavnešiu. Su renginio organizavimu susijęs šaltinis teigė, kad Brazilija prašė datą perkelti į pavasarį, o galiausiai pasirinktas balandis.

Nors dauguma lyderių D. Trumpo tiesiogiai neįvardijo, jo politika nuolat buvo minima kaip kontekstas – nuo muitų iki karo Irane. Renginyje skambėjo raginimai parengti bendrą progresyvų atsaką į, pasak dalyvių, stiprėjančią „reakcinę bangą“.

Minesotos gubernatorius Timas Walzas, kandidatavęs nacionaliniuose rinkimuose kartu su Hillary Clinton, šeštadienį kreipėsi į susirinkusius per pirmąją „Globalią progresyvią mobilizaciją“. Jis apibūdino D. Trumpą kaip linkusį impulsyviai reaguoti ir neturintį realaus plano.

T. Walzas taip pat perspėjo apie autoritarizmo stiprėjimo požymius ir teigė, kad tai būtina įvardyti tiesiai: „Tai fašizmas. Arba bent jau smalsumas fašizmui.“

Brazilijos prezidentas L. I. Lula da Silva prisidėjo prie kritikos dėl karo Irane ir pasveikino Ispanijos sprendimą neleisti JAV pajėgoms naudotis Ispanijos karinėmis bazėmis smūgiams Iranui.

„Noriu pasveikinti draugą Pedro Sánchezą už drąsą (pasakyti „ne“)“, – pridūrė L. I. Lula da Silva.

Sudėtinga savaitė P. Sánchezui namuose

Užsienio politikoje dažnai demonstruodamas savarankišką poziciją – nuo Gazos iki karo Irane – P. Sánchezas pritraukė tarptautinį dėmesį ir tapo vienu ryškiausių kairiųjų lyderių Europoje. Vis dėlto tokia laikysena sulaukė ne tik palaikymo, bet ir Baltųjų rūmų kritikos.

D. Trumpas ne kartą pareiškė, kad „nenori turėti nieko bendra su Ispanija“, o P. Sánchezą vadino prastu lyderiu, esą „nesumokančiu“ savo dalies už NATO teikiamą apsaugą. Jis taip pat grasino visiška prekybos blokada, tačiau konkrečių priemonių kol kas nepaskelbta.

Tuo pat metu suvažiavimas užbaigė sudėtingą savaitę pačioje Ispanijoje: P. Sánchezo žmonai Begoñai Gómez pareikšti kaltinimai korupcija, o po dvejus metus trukusio tyrimo ji turėtų stoti prieš teismą. Sutuoktiniai kaltę neigia.

Šaltiniai, artimi P. Sánchezui, teigia, kad byla yra politiškai motyvuota, ir tikisi, jog B. Gómez bus išteisinta.

Šis mokslinis proveržis gali leisti farmacijos pramonei atsisakyti dalies toksiškų cheminių medžiagų.

Kalifornijos universiteto Riversaide mokslininkai paskelbė atradimą, kuris gali tapti reikšmingu įvykiu chemijos istorijoje. Jie patvirtino dar 1958 metais chemiko Ronaldo Breslou iškeltą hipotezę apie vitamino B1 veikimo mechanizmą.

Mokslininkų dėmesio centre – karbenas. Tai itin reaktyvi anglies junginio forma, kuri, patekus į vandenį, paprastai suyra beveik akimirksniu. Dėl šios priežasties ilgus metus buvo manoma, kad tokios dalelės vandeninėje terpėje neįmanoma nei stabilizuoti, nei tiesiogiai stebėti.

Vis dėlto Kalifornijos universiteto Riversaide komanda sukūrė specialią apsauginę struktūrą, kuri tarsi „uždengia“ reaktyvų molekulės centrą ir leidžia jam vandenyje išlikti gerokai ilgiau, nei iki šiol manyta. Tai suteikė galimybę pirmą kartą tiesiogiai patikrinti mechanizmą, kuris anksčiau daugiausia buvo laikomas teoriniu.

„Tai pirmas kartas, kai kam nors pavyko stebėti stabilų karbeną vandenyje“, – teigė Kalifornijos universiteto Riversaide chemijos profesorius ir pagrindinis publikacijos autorius Vincentas Lavallo. „Daugelis manė, kad tai beprotiška idėja. Tačiau paaiškėjo, kad Breslou buvo teisus.“

Atradimas svarbus ne tik teorinei chemijai. R. Breslou hipotezė buvo susieta su vitaminu B1, dar vadinamu tiaminu, kuris atlieka reikšmingą vaidmenį įvairiuose medžiagų apykaitos procesuose.

Jau seniai buvo spėjama, kad organizme tiaminas tam tikru metu gali pereiti per karbeninę stadiją ir taip padėti inicijuoti svarbias biochemines reakcijas. Tačiau iki šiol trūko apčiuopiamų įrodymų, kad tokia struktūra apskritai gali egzistuoti terpėje, panašioje į biologines sąlygas.

Tyrimo autoriai pabrėžia, kad šio atradimo reikšmė gali gerokai peržengti vien vitamino B1 ribas. Karbenų stabilizavimo vandenyje galimybė atveria kelią kurti naujas, aplinkai draugiškesnes chemines reakcijas.

Praktiškai tai gali reikšti naujus sintezės metodus, kurie mažiau remtųsi toksiškais organiniais tirpikliais. Tokie pokyčiai ypač aktualūs farmacijos pramonei ir šiuolaikinei medžiagų chemijai.

Balandžio 17 d. prasidėjo magnetinė audra.

Prieš savaitgalį, balandžio 17 d., Žemėje užfiksuota vidutinio stiprumo magnetinė audra, kuri tęsis ir savaitgalį. Apie tai pranešė Britanijos geologijos tarnyba.

Skelbiama, kad mūsų planetą pasiekė didelio greičio dalelių srautas iš Saulės koroninės skylės. Per ankstesnį Saulės apsisukimo ciklą ši koroninė skylė generavo Saulės vėją, kurio greitis siekė iki 700 km/s.

„Tikimės, kad artėjantis Saulės vėjo sustiprėjimas padidins geomagnetinio aktyvumo tikimybę iki G2 lygio balandžio 18 ir 19 dienomis“, – teigia mokslininkai.

Pasak jų, balandžio 19–20 dienomis prognozuojamas laipsniškas Saulės vėjo greičio mažėjimas, todėl magnetinė audra turėtų rimti ir galiausiai baigtis.

G2 lygio magnetinės audros laikomos vidutinėmis, tačiau jos gali pastebimai paveikti savijautą. Tokiomis dienomis galimi galvos skausmai, silpnumas, kraujospūdžio svyravimai ir miego sutrikimai, ypač meteorologiniams pokyčiams jautriems žmonėms. Taip pat gali pasitaikyti ryšio ir navigacijos sistemų sutrikimų.

Siekiant sumažinti poveikį, rekomenduojama daugiau ilsėtis, gerti pakankamai vandens, vengti streso ir didelio fizinio krūvio. Naudingos ramios išvykos į lauką ir lengvesnis maistas. Žmonėms, sergantiems lėtinėmis ligomis, patariama atidžiau stebėti savo būklę ir prireikus pasitarti su gydytoju.

Naujas tyrimas su pelėmis parodė, kad duonos vartojimas gali būti susijęs su kūno svorio ir riebalų masės didėjimu net tada, kai bendras suvartojamų kalorijų kiekis išlieka panašus.

Tyrimą atliko Japonijos Osakos metropoliteno universiteto mokslininkų komanda. Anot jų, svorio augimą gali lemti ne vien per didelis riebalų kiekis mityboje, į kurį dažnai orientuojamos mitybos rekomendacijos, bet ir angliavandeniai bei su jais susiję medžiagų apykaitos pokyčiai.

Nors mitybos specialistai apie duonos ir angliavandenių ryšį su svorio augimu kalba jau seniai, iki šiol trūko detalesnių duomenų, ypač apie kvietinius miltus ir tai, kas vyksta medžiagų apykaitos lygmeniu.

Mokslininkai nustatė, kad didesnis kvietinės duonos kiekis racione siejosi su mažesnėmis energijos sąnaudomis. Tai reiškia, kad medžiagų apykaita linko į būseną, kai organizmas prioritetą teikia riebalų kaupimui, net jei kalorijų kiekis išlieka panašus.

„Šie rezultatai rodo, kad svorio augimą gali lemti ne specifinis kviečių poveikis, o stiprus polinkis rinktis angliavandenius ir su tuo susiję medžiagų apykaitos pokyčiai“, – teigė Osakos metropoliteno universiteto mitybos specialistas Shigenobu Matsumura.

Eksperimentų metu laboratorinėms pelėms buvo suteikta galimybė rinktis: įprastą, sveikesnį grūdų pagrindu sudarytą pašarą arba angliavandenių gausius variantus – paprastą duoną, keptus kvietinius miltus ar keptus ryžių miltus. Vėliau buvo stebima, kaip kinta jų svoris ir kaip organizmas degina kalorijas ramybės būsenoje bei aktyvumo metu.

Be to, iš kraujo mėginių tyrėjai vertino hormonų, cukraus kiekio kraujyje ir įvairių metabolitų rodiklius, o po eksperimento atliktos audinių analizės leido įvertinti genų raišką kepenyse.

Rezultatai parodė, kad pelės ryškiai preferavo pereiti nuo standartinės mitybos prie angliavandenių gausių užkandžių. Tai buvo siejama su didesniu svoriu ir didesniu riebalinio audinio kiekiu, ypač patinams.

Tolesnė analizė ir papildomi testai leido daryti išvadą, kad du pagrindiniai pokyčiai – svorio augimas ir riebalinio audinio didėjimas – greičiausiai buvo nulemti ne persivalgymo ar mažesnio fizinio aktyvumo, o pačių produktų poveikio. Kvietinių miltų grupėje bendrai buvo sudeginama mažiau kalorijų, o su angliavandenių pavertimu riebalais susiję genai suaktyvėjo.

Dar vienas papildomas bandymas, sutelktas į kvietinių miltų grupę, parodė, kad sugrąžinus pelėms įprastą pašarą, svorio augimas sustojo, o medžiagų apykaitos pokyčiai pasisuko atgal.

„Ateityje tikimės, kad tai taps moksliniu pagrindu siekiant subalansuoti „skonį“ ir „sveikatą“ mitybos rekomendacijų, maisto edukacijos ir maisto kūrimo srityse“, – sakė Shigenobu Matsumura.

Tyrimas papildo įrodymus, kad svarbu ne tik tai, kiek suvalgome, bet ir kaip konkretus maistas pakeičia organizmo gebėjimą apdoroti maistines medžiagas bei deginti jose esančias kalorijas. Duonos atveju, mokslininkų teigimu, ji gali tarsi sulėtinti medžiagų apykaitos „variklį“.

Vis dėlto tyrimas turi ribojimų: jis atliktas su pelėmis, o ne su žmonėmis. Nors tikėtina, kad panašūs procesai gali vykti ir žmogaus organizme, to dar negalima tvirtai teigti – tai turėtų patvirtinti būsimi tyrimai.

Mokslininkai taip pat planuoja išbandyti platesnį maisto produktų pasirinkimą, kad tiksliau nustatytų, kas konkrečiai duonoje sukelia tokį organizmo atsaką.

Be to, pabrėžiama, kad į medžiagų apykaitos reakciją į maistą gali reikšmingai įsiterpti ir kiti veiksniai, pavyzdžiui, amžius ar hormonų pokyčiai.

Ateities darbai turėtų padėti geriau įvertinti kviečių ir duonos vietą mityboje bei paaiškinti, kodėl paprasta taisyklė, kad svarbiausia yra „kalorijos įeina – kalorijos išeina“, ne visada veikia taip tiesmukai, kaip gali atrodyti.

„Toliau planuojame tyrimų dėmesį perkelti į žmones, kad patikrintume, kiek šiame tyrime nustatyti medžiagų apykaitos pokyčiai pasireiškia realiuose mitybos įpročiuose“, – sakė Shigenobu Matsumura.

„Taip pat ketiname tirti, kaip tokie veiksniai kaip pilno grūdo produktai, mažiau apdoroti grūdai ir skaidulų gausūs maisto produktai, jų deriniai su baltymais ir riebalais, maisto apdorojimo būdai bei vartojimo laikas veikia medžiagų apykaitos reakcijas į angliavandenių suvartojimą“, – pridūrė jis.

Tyrimas publikuotas žurnale Molecular Nutrition & Food Research.

Ketvirtadienį paskelbta išsami apžvalga rodo, kad vaistai, kurie buvo vadinami proveržiu kovoje su Alzheimerio liga, pacientams nesuteikia kliniškai reikšmingos naudos. Vis dėlto dalis ekspertų su tokia išvada nesutinka ir kritikuoja analizės metodiką.

Apžvalgą atliko organizacija „Cochrane“, laikoma vienu patikimiausių šaltinių, vertinant mokslinių tyrimų įrodymus. Joje nagrinėti vaistai, nukreipti prieš amiloidus – apnašas, kurios kaupiasi Alzheimerio liga sergančių žmonių smegenyse.

Mokslininkai seniai ieško būdų, kaip pašalinti šias apnašas, nes tikėta, kad jos gali būti viena dažniausios demencijos formos priežasčių. Ši liga kasmet paveikia milijonus vyresnio amžiaus žmonių.

Po dešimtmečius trukusių brangių, bet dažnai nesėkmingų bandymų du prieš amiloidus nukreipti vaistai – lekanemabas ir donanemabas – iš pradžių buvo pristatyti kaip galintys sulėtinti sekinančios ligos progresavimą. Per pastaruosius kelerius metus abu preparatai buvo patvirtinti Jungtinėse Valstijose ir Europos Sąjungoje.

Tačiau vėliau kilo abejonių dėl jų veiksmingumo, kainos ir galimų šalutinių poveikių, tarp jų – padidėjusios smegenų tinimo ir kraujavimo rizikos. Dėl to Jungtinės Karalystės ir Prancūzijos valstybinės sveikatos sistemos atsisakė kompensuoti šiuos vaistus.

Naujojoje „Cochrane“ apžvalgoje sujungti 17 klinikinių tyrimų duomenys. Iš viso juose dalyvavo daugiau kaip 20 tūkst. žmonių, turinčių lengvų kognityvinių sutrikimų arba ankstyvos stadijos demenciją.

Maždaug 18 mėnesių trukusiuose tyrimuose analizuoti septyni skirtingi prieš amiloidus nukreipti vaistai. Tik viename tyrime buvo vertintas donanemabas, kurį JAV farmacijos bendrovė „Eli Lilly“ parduoda pavadinimu „Kisunla“. Dar viename tyrime nagrinėtas lekanemabas, parduodamas kaip „Leqembi“ – preparatas, siejamas su bendrovėmis „Biogen“ ir „Eisai“.

Pagrindinis apžvalgos autorius Francesco Nonino iš Italijos instituto IRCCS spaudos konferencijoje teigė, kad ankstesniuose tyrimuose fiksuotas statistiškai reikšmingas skirtumas nevirto pacientams apčiuopiama, kliniškai svarbia nauda.

Tuo pat metu pabrėžta, jog smegenų skenavimas parodė, kad vaistai iš tiesų padeda pašalinti amiloidus. Vis dėlto bendra išvada, pasak tyrimo bendraautorio Edo Richardo iš Radboud universiteto medicinos centro Nyderlanduose, yra tokia: mintį, kad amiloidų šalinimas automatiškai atneš naudą pacientams, šie rezultatai paneigia.

Ekspertų kritika ir atsakas

E. Richardas, anksčiau jau viešai reiškęs skepticizmą dėl prieš amiloidus nukreiptų vaistų, teigė besitikintis, kad ateityje daugiau dėmesio bus skiriama kitiems galimiems Alzheimerio ligos mechanizmams, kurie galėtų padėti sukurti veiksmingesnių gydymo būdų.

Tuo tarpu britų biologas Johnas Hardy, 1990-aisiais suformulavęs amiloidų hipotezę, apžvalgą kritikavo dėl to, kad joje į vieną analizę sujungti lekanemabo ir donanemabo duomenys kartu su vaistais, kurie, kaip teigiama, yra žinomi kaip neveiksmingi – taip, pasak jo, galėjo būti sumažintas bendras vidurkis.

„Tai kvailas straipsnis, kurio apskritai neturėjo publikuoti“, – naujienų agentūrai AFP sakė J. Hardy, nurodęs, kad yra konsultavęs bendroves „Eli Lilly“, „Biogen“ ir „Eisai“.

Atsakydamas į tokią kritiką, E. Richardas teigė, kad nors į apžvalgą įtraukti vaistai gali veikti skirtingais mechanizmais, jų taikinys yra tas pats – amiloido beta baltymai.

Australų neuromokslininkas Bryce’as Visselis, kuris tyrime nedalyvavo, pažymėjo, kad apžvalga neįrodo, jog amiloidai neturi jokio vaidmens Alzheimerio ligai, ir neatmeta galimybės, kad ateityje gali atsirasti naujų, efektyvesnių į amiloidus nukreiptų terapijų.

„Tačiau ji parodo, kad dabartinė prieš amiloidus nukreiptų vaistų karta nepateisina su ja sietų lūkesčių“, – sakė B. Visselis.

© „Agence France-Presse“