Category: Sveikata

  • JK tyrimas: jaunesnės kartos nesveikėja – ryškėja nutukimo, diabeto ir psichikos bėdų augimas

    JK tyrimas: jaunesnės kartos nesveikėja – ryškėja nutukimo, diabeto ir psichikos bėdų augimas

    Naujas Jungtinės Karalystės mokslininkų darbas rodo, kad jaunesnės kartos, lyginant su ankstesnėmis tuo pačiu amžiaus tarpsniu, bendrai netampa sveikesnės. Tyrėjai šį reiškinį įvardijo kaip kartų sveikatos slinktį, kai dalis rodiklių ne gerėja, o prastėja.

    Tyrimą atliko University College London, King’s College London ir Oksfordo universiteto mokslininkai. Jie lygino fizinės ir psichikos sveikatos rodiklius skirtingose kartose, remdamiesi ilgalaikiais gimimo kohortų duomenimis.

    Analizėje apžvelgti 51 kohortos tyrimai, sekę dešimtis tūkstančių Jungtinėje Karalystėje gimusių žmonių nuo 1946 iki 2002 metų. Tokie duomenys leidžia palyginti kartas ne pagal laikmetį, o pagal tą patį gyvenimo etapą.

    Rezultatai parodė, kad kelių būklių paplitimas naujesnėse kartose yra didesnis nei vyresnėse, kai jos buvo tokio pat amžiaus. Ryškiausi signalai siejami su nutukimu, psichikos sveikatos sutrikimais ir diabetu.

    Tendencija nuosekliausiai matyta nutukimo ir psichikos sveikatos srityse, o blogėjančių diabeto rodiklių požymių rasta lyginant X kartą su kūdikių bumo karta. Tyrėjai pabrėžė, kad tai nėra vien geresnės diagnostikos ar dažnesnių patikrų pasekmė.

    Nurodoma, kad nutukimas nėra vien diagnozės klausimas, o diabetas dalyje duomenų buvo fiksuojamas remiantis objektyviais biologiniais matavimais. Psichikos sveikatos palyginimai grindžiami standartizuotais klausimynais, vertinančiais depresijos ir nerimo simptomus.

    Kodėl sveikata negerėja?

    Mokslininkai teigia, kad dar reikia daugiau duomenų, jog būtų tiksliai nustatyti pagrindiniai šios slinkties varikliai. Vis dėlto labiausiai tikėtina, kad didelę įtaką daro per laiką pakitę socialiniai ir aplinkos rizikos veiksniai.

    Tarp svarbiausių galimų priežasčių minimi nepalankūs mitybos įpročiai, mažesnis fizinis aktyvumas ir kasdieniai elgsenos pokyčiai, susiję su sėslesniu gyvenimo būdu. Tyrėjai akcentuoja, kad nemaža dalis šių veiksnių yra išvengiami, todėl svarbios prevencijos priemonės.

    „Jei naujesnės kartos sveikatos prasme slenka atgal, tai reiškia, kad visuomenė nepasiekia biologinių sveikatos gerėjimo ribų“, – sakė Laura Gimeno.

    „Vietoj to matome išvengiamų socialinių ir aplinkos veiksnių pasekmes, kurios per laiką formavo gyventojų sveikatą skirtingose kartose“, – pridūrė ji.

    Ką tai reiškia sveikatos sistemai?

    Tyrėjų vertinimu, tokia kryptis gali turėti reikšmingų pasekmių viešajai politikai ir sveikatos priežiūros planavimui. Jei lėtinių būklių našta didėja jaunesniuose amžiaus tarpsniuose, tai reiškia ilgiau trunkantį gydymo ir priežiūros poreikį.

    Dėl to gali prireikti didesnių investicijų į prevenciją, ankstyvą pagalbą psichikos sveikatai, nutukimo ir diabeto rizikos mažinimą bei ilgalaikių ligų valdymą. Tai aktualu ir Europos mastu, nes prognozuojama, kad iki 2050 metų beveik trečdalis Europos Sąjungos gyventojų bus 65 metų ar vyresni.

    Mokslininkai taip pat atkreipė dėmesį į duomenų apribojimus: senesnėse Jungtinės Karalystės kohortose buvo mažiau etninės įvairovės nei dabartinėje visuomenėje. Vis dėlto pažymima, kad panašios krypties signalų aptinkama ir kituose, įvairesnėse populiacijose atliktuose tyrimuose.

  • Ukraina ragina spartinti stojimą į ES: viceministras teigia, kad kitų alternatyvų nėra

    Ukraina ragina spartinti stojimą į ES: viceministras teigia, kad kitų alternatyvų nėra

    Kyjivo žinutė Briuseliui

    Ukrainos vicepremjeras europinei ir euroatlantinei integracijai Tarasas Kačka teigia, kad Kyjivui nėra priimtinos tarpinės ar pakaitinės narystės Europos Sąjungoje formos. Pasak jo, vienintelis kelias yra greitas, pagal nuopelnus vykstantis, bet į visavertę narystę vedantis procesas.

    Interviu „Euronews“ politikas pabrėžė, kad Ukrainai reikalinga įprasta stojimo procedūra, kuri baigtųsi stojimo sutartimi pagal Europos Sąjungos sutarties 49 straipsnį. Jo vertinimu, bet kokie kiti modeliai nėra sprendimas, jei jie siūlomi kaip alternatyva pilnavertei narystei.

    „Ukrainai nėra alternatyvų greitam, pagal nuopelnus vykstančiam, bet visavertės narystės Europos Sąjungoje siekiančiam keliui“, – sakė Tarasas Kačka.

    Šie pasisakymai nuskambėjo po to, kai Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas viešai svarstė, kad Ukraina prieš pilną narystę galėtų gauti asocijuoto nario statusą. Kačka tokią idėją atmetė, pabrėždamas, kad kompromisiniai statusai neturėtų stabdyti pagrindinio tikslo.

    Stojimo derybų grafikas ir derybų klasteriai

    Kyjivas ragina Europos Komisiją ir valstybes nares spartinti techninę stojimo derybų dalį ir jau birželio mėnesį atverti visus šešis derybų klasterius. Tai reikštų, kad Ukraina prie derybų stalo vienu metu galėtų aptarti pagrindines reformų sritis, nuo teisės viršenybės iki viešojo administravimo.

    Europos Komisijos plėtros komisarė Marta Kos anksčiau yra sakiusi, kad pirmąjį derybų klasterį būtų galima atverti birželio mėnesį, o likusius penkis perkelti į vėlesnį laiką. Ukrainos pusė tvirtina, kad šis grafikas per lėtas, nes dalis pasirengimo darbų, jų vertinimu, buvo atlikta dar prieš oficialų kandidato statuso suteikimą.

    „Viskas jau padaryta, todėl mes jau atsiliekame nuo grafiko“, – sakė Tarasas Kačka.

    Derybų klasterių atvėrimas yra vienas svarbiausių stojimo proceso etapų, tačiau sprendimams reikalingas vienbalsis visų 27 ES valstybių narių pritarimas. Praktikoje tai reiškia, kad techninis reformų vertinimas persipina su politiniais interesais, dvišaliais ginčais ir vidaus politikos spaudimu įvairiose sostinėse.

    Vengrijos veto ir mažumų klausimas

    Ilgą laiką Ukrainos derybų pažangą stabdė Vengrijos veto, siejamas su Budapešto keliamais reikalavimais dėl vengrų mažumos teisių Ukrainoje. Pastaruoju metu abi šalys atnaujino konsultacijas, o Kyjivas tikisi, kad politinė įtampa mažės ir blokavimo praktika bus nutraukta.

    Kačka teigia, kad Ukrainos valstybė su vengrų bendruomene elgiasi pagarbiai ir laiko ją integralia šalies visuomenės dalimi. Jo teigimu, švietimo galimybės vengrų kalba Ukrainoje išlieka, o teisės aktai gali būti tikslinami taip, kad būtų aiškios ir stabilios garantijos.

    „Vengrų bendruomenę Ukrainoje gerbiame visapusiškai, ji yra neatskiriama mūsų visuomenės dalis“, – sakė Tarasas Kačka.

    Politikas kartu pabrėžė, kad dialogas dėl tautinių mažumų teisių yra nuolatinis procesas, todėl, jo vertinimu, jis neturėtų tapti argumentu vilkinti stojimo etapų. Kyjivo tikslas yra atskirti dvišales derybas nuo bendro ES plėtros sprendimų priėmimo.

    Ar gali atsirasti naujų blokavimų?

    Nors Vengrijos pozicija dažnai įvardijama kaip pagrindinis stabdis, Kyjivas pripažįsta, kad ateityje jautrių klausimų gali kelti ir kitos valstybės narės. Viena dažniausiai minimų rizikų yra Lenkijos nuogąstavimai dėl konkurencijos žemės ūkio sektoriuje ir prekybos srautų poveikio vidaus rinkai.

    Kačka teigia, kad Ukraina jau tariasi su Varšuva ir kitomis sostinėmis dėl sektorinių sprendimų, kurie leistų sumažinti įtampą, ypač jautriose srityse. Jo teigimu, kol kas nematyti aiškaus ketinimo blokuoti klasterių atvėrimą, tačiau derybose reikės daug politinio kruopštumo.

    „Nematau ketinimo blokuoti klasterių atvėrimą, tačiau su Lenkija tai bus jautriausia ir delikačiausia tema“, – sakė Tarasas Kačka.

    Platesniame kontekste Ukrainos stojimo klausimas ES darbotvarkėje siejamas ne tik su reformomis, bet ir su saugumo situacija bei Bendrijos politiniu pasirengimu plėtrai. Net ir atvėrus klasterius, derybos paprastai trunka ne vienerius metus, o kiekvienas žingsnis priklauso nuo įgyvendintų kriterijų ir valstybių narių politinės valios.

  • Bad Bunny koncertų bilietų spekuliacija Lisabonoje: sulaikyti 6 įtariamieji, konfiskuota 14 bilietų

    Bad Bunny koncertų bilietų spekuliacija Lisabonoje: sulaikyti 6 įtariamieji, konfiskuota 14 bilietų

    Portugalijos Maisto ir ekonominio saugumo tarnyba ASAE pranešė sulaikiusi šešis asmenis, įtariamus neteisėta prekyba bilietais į Bad Bunny koncertus Lisabonoje. Operacija vykdyta prieš pasirodymus „Estádio do Sport Lisboa e Benfica“ stadione, kur dainininkas turėjo koncertuoti antradienį ir trečiadienį.

    ASAE nurodė, kad tyrimas buvo vykdomas vykdant nusikalstamų veikų prevencijos veiksmus, pavadintus operacija Puerto Rico. Per ją taip pat konfiskuota 14 bilietų, kurie, pasak pareigūnų, buvo siūlomi perpardavimui.

    Kiek, pasak pareigūnų, buvo uždirbama?

    Institucijos teigimu, tyrėjai analizavo socialiniuose tinkluose skelbtus pardavimo skelbimus ir fiksavo atvejus, kai bilietai buvo siūlomi gerokai brangiau nei oficiali kaina. Skaičiuojama, kad vieno bilieto perpardavimas galėjo atnešti nuo 120 iki 410 eurų neteisėto pelno.

    ASAE pabrėžia, kad tokia spekuliacinė perpardavimo schema dažniausiai remiasi paklausos piku ir ribotu bilietų kiekiu, o socialiniai tinklai tampa greičiausiu kanalu pasiekti pirkėjus. Dėl to kontrolės institucijos vis dažniau seka ne tik fizinius perpardavėjus prie arenų, bet ir skaitmeninius skelbimus.

    Kokios priemonės pritaikytos įtariamiesiems?

    Pranešime teigiama, kad šešiems asmenims pradėtos baudžiamosios procedūros, jie įpareigoti pateikti tapatybės ir gyvenamosios vietos duomenis bei atvykti į teismą, kai bus iškviesti. Vėliau, jiems pasirodžius teisminėje institucijoje, taikyta laikina proceso sustabdymo priemonė.

    Ši priemonė, anot ASAE, numatyta penkių–šešių mėnesių laikotarpiui su sąlyga, kad įtariamieji sumokės nuo 400 iki 1 000 eurų arba sutiks atlikti iki 110 valandų viešųjų darbų. Tokie sprendimai paprastai taikomi, kai siekiama greitai užkirsti kelią veiklai ir užtikrinti atgrasomąjį poveikį.

    Ką institucijos pataria pirkėjams?

    ASAE taip pat perspėjo vartotojus nepirkti bilietų už didesnę nei oficiali kaina, nes spekuliacinis perpardavimas laikomas nusikalstama veika. Institucija nurodo, kad už tai gali grėsti laisvės atėmimo bausmė nuo šešių mėnesių iki trejų metų ir piniginė bauda.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad pirkėjams rizika dažnai būna dviguba: permokama, o kartu didėja tikimybė gauti negaliojantį ar dubliuotą bilietą, ypač kai perpardavimas vyksta ne per oficialius kanalus. Dėl to daugelyje šalių stiprinamos priemonės prieš automatizuotą bilietų supirkimą ir neskaidrų perpardavimą internete.

    Bad Bunny koncertų Lisabonoje programa, kaip skelbta, turėjo prasidėti 20 valandą, o atlikėjo pasirodymas planuotas apie 21 valandą. ASAE nurodo, kad operacija buvo vykdoma pastarosiomis dienomis, siekiant užkirsti kelią spekuliacijai dar prieš renginius.

  • Belgijoje traukinys taranavo mokyklinį mikroautobusą: žuvo 4, aiškinamasi, kodėl kirsta pervažą

    Belgijoje traukinys taranavo mokyklinį mikroautobusą: žuvo 4, aiškinamasi, kodėl kirsta pervažą

    Antradienio rytą Belgijos Buggenhout miestelyje traukinys per geležinkelio pervažą susidūrė su mokykliniu mikroautobusu. Per avariją žuvo keturi žmonės, o penki vaikai buvo sužeisti ir išgabenti į ligoninę.

    Pasak pareigūnų, mikroautobuse važiavo devyni keleiviai: septyni vaikai ir du suaugusieji. Transporto priemonė vyko į mokyklą, skirtą specialiųjų poreikių turintiems vaikams.

    „Tai vienas blogiausių nelaimingų atsitikimų Belgijoje geležinkelio pervažoje“, – sakė geležinkelių infrastruktūros valdytojo Infrabel atstovas Thomas Baeken.

    Federalinės policijos atstovė An Berger nurodė, kad žuvo du vaikai, taip pat vairuotojas ir lydintis asmuo. Sužeistųjų gyvybei, pasak jos, pavojaus nėra, jie gydomi ligoninėje.

    Kas žinoma apie pervažą?

    Infrabel teigimu, susidūrimo momentu pervaža buvo uždaryta: degė raudonas signalas, o užtvarai buvo nuleisti. Šiuo metu aiškinamasi, kodėl vairuotojas vis tiek įvažiavo į pervažą.

    Traukinys, važiavęs iš Briugės Mecheleno kryptimi, smūgio metu judėjo maždaug 90 kilometrų per valandą greičiu. Pranešama, kad mašinistas bandė stabdyti avariniu stabdžiu, tačiau susidūrimo išvengti nepavyko.

    Po smūgio mikroautobusas buvo nusviestas į stulpą ir sustojo prie netoliese esančio namo. Tyrėjai vertina ir tai, per kiek laiko prieš traukinį užsidaro pervaža, bei ar visi perspėjimo signalai veikė tinkamai.

    Traukinio keleiviai nenukentėjo

    Nacionalinės Belgijos geležinkelių bendrovės SNCB atstovas Dimitri Temmerman pranešė, kad traukinyje buvo apie šimtą keleivių. Jie evakuoti, sužeistų tarp jų nėra.

    Incidento vietoje dirbo gelbėtojai ir policija, eismas geležinkeliu laikinai buvo sutrikdytas. Tyrimas pradėtas siekiant tiksliai nustatyti avarijos aplinkybes ir atsakomybę.

    Kodėl pervažos vis dar išlieka rizikingos?

    Infrabel duomenimis, nelaimių pervažose Belgijoje mažėja, o pernai šalyje fiksuota apie 20 tokių incidentų. Šioje konkrečioje pervažoje ankstesnė avarija, kaip skelbiama, įvyko 2007 metais.

    Belgijoje yra beveik 1 600 geležinkelio pervažų, o jų apsaugos lygis priklauso nuo vietos ir eismo intensyvumo. Buggenhout pervaža, pasak Infrabel, turi du užtvarus, keturis šviesoforus ir garsinį signalą.

    Specialistai pabrėžia, kad nors techninė įranga skirtingose Europos šalyse gali skirtis, pagrindinė taisyklė išlieka ta pati: pamačius raudoną signalą ir nuleistus užtvarus, kirsti pervažą draudžiama. Tyrimas turėtų atsakyti, ar šį kartą lemtinga tapo žmogiška klaida, ar susidėjo keli veiksniai.

  • Azijos skaitmeninė atskirtis gilėja: kaip privatus kapitalas gali paspartinti interneto plėtrą

    Azijos skaitmeninė atskirtis gilėja: kaip privatus kapitalas gali paspartinti interneto plėtrą

    Azijos ekonomikos vis labiau priklauso nuo skaitmeninės infrastruktūros, tačiau investicijos pasiskirsto netolygiai. Dalis šalių dar kovoja dėl bazinio, įperkamo interneto, o tuo pat metu turi ruoštis DI erai, kai reikalingi didžiuliai skaičiavimo pajėgumai ir duomenų centrai.

    Tokį reiškinį plėtros finansuotojai vadina dviguba skaitmenine atskirtimi: vieniems trūksta elementarios prieigos, kiti atsilieka pagal pasirengimą DI sprendimams. Praktikoje tai reiškia, kad šimtai milijonų žmonių vis dar turi ribotas galimybes mokytis, dirbti ar gauti paslaugas internetu.

    Interneto prieiga ir nelygybė

    Ryšys tarp interneto prieigos ir šalies išsivystymo lygio išlieka labai aiškus. Aukštų pajamų valstybėse internetas pasiekiamas beveik visiems, o mažų pajamų šalyse prieiga išlieka gerokai mažesnė, ypač kaimo vietovėse.

    Problema neapsiriboja vien kabelių tiesimu ar bokštų statyba. Besivystančias rinkas stabdo brangus plačiajuostis ryšys, nepastovios skaitmeninės paslaugos, ribota prieiga prie įrenginių ir nepatikimas elektros tiekimas, be kurio neveikia nei tinklai, nei duomenų centrai.

    Tuo pat metu kapitalas dažnai telkiasi ten, kur grąža labiau prognozuojama: duomenų centruose, debesijos ir DI infrastruktūroje. Kai bazinis ryšys lieka nuošalyje, technologinė pažanga gali ne mažinti, o didinti nelygybę, nes DI nauda paprasčiausiai nepasiekia neturinčių prisijungimo.

    Kodėl privatus kapitalas neseka į regionus

    Privatūs investuotojai natūraliai renkasi segmentus, kuriuose paklausa aiški, mastelis didelis, o rizikos suvaldomos. Tuo tarpu atokesnėse teritorijose verslo logika dažnai nepalanki: vartotojų mažiau, vidutinės pajamos mažesnės, o tinklo plėtra kainuoja daugiau.

    Situaciją apsunkina ir reguliavimo fragmentacija, licencijų neapibrėžtumas bei riboti vietos institucijų pajėgumai. Tokiose sąlygose net techniškai gerai parengti projektai gali būti laikomi nefinansuojamais, nes investuotojams trūksta aiškių taisyklių ir teisinės apsaugos.

    „Skaitmeninė įtrauktis vis dažniau tampa ne technologiniu, o finansavimo ir koordinavimo iššūkiu“, – pabrėžiama tarptautinių plėtros bankų diskusijose apie Azijos ryšio plėtrą.

    Dėl to vis didesnė reikšmė tenka rizikos pasidalijimui: viešieji pinigai gali būti nukreipiami ten, kur rinka neateina, o plėtros bankai prisideda mažindami politinę ir reguliacinę riziką. Kai taisyklės stabilios, o paklausa pagrįsta, privatūs žaidėjai paprastai gali išplėsti projektus greičiau nei vien valstybės investicijos.

    Indija ir Indonezija: skirtingos trajektorijos

    Indijos pavyzdys rodo, kaip svarbi infrastruktūros seka. Pirmiausia buvo stiprinamas bazinis ryšys, įskaitant kaimo plačiajuostį internetą, o rinkai augant atsirado erdvės privatiems investuotojams finansuoti pelningesnius skaitmeninius aktyvus.

    Indonezijoje iššūkiai kitokie: salynui būdingi dideli atstumai ir brangios sausumos jungtys, todėl kaštai sparčiai auga nutolus nuo didžiųjų miestų. Tokiu atveju svarbų vaidmenį gali suvaidinti katalitinis finansavimas, pavyzdžiui, viešojo ir privataus sektorių partnerystės, įskaitant palydovinius ryšio sprendimus regionams, kurių komerciniai bankai dažnai nefinansuoja.

    Abu atvejai leidžia daryti bendrą išvadą: laimi ne viena universali technologija, o nuoseklus planas, derinantis paskatas, reguliavimą ir rizikos paskirstymą per visą skaitmeninę ekosistemą.

    Toliau Azijoje svarbiausi bus trys dalykai: investicijų nukreipimas ne tik į pelningiausius segmentus, stipresnė reguliacinė aplinka ir geresnis tarptautinių plėtros bankų bendradarbiavimas. Tik taip skaitmeninė infrastruktūra gali pasiekti kitą milijardą vartotojų ir tapti ilgalaikio augimo pagrindu.

  • Motinos dieną skauda labiausiai: kaip kalbėti apie nevaisingumą nežeidžiant ir nedalijant patarimų

    Motinos dieną skauda labiausiai: kaip kalbėti apie nevaisingumą nežeidžiant ir nedalijant patarimų

    Motinos diena daugeliui asocijuojasi su dėkingumu ir švente, tačiau daliai žmonių ji tampa itin skausmingu priminimu apie nevaisingumą. Reklamose ir socialiniuose tinkluose vyraujančios žinutės apie motinystę gali sustiprinti vienišumo jausmą ir išryškinti tai, ko pora vis dar neturi.

    40-metė Malvina pasakoja, kad gegužė jai sunkiausia, nes aplinkoje nuolat girdimi klausimai apie vaikus ir padrąsinimai, kurie nepadeda. Ji jaučiasi įsprausta į lūkesčius, nors realybėje tenka gyventi tarp vilčių, tyrimų ir nusivylimų.

    „Būti ne mama Motinos dieną dar sunkiau, tarsi tą dieną būčiau nevaisinga dar labiau“, – sakė Malvina.

    Nevaisingumo priežasčių gali būti daug ir jos ne visada greitai nustatomos. Moterims dažniau minimi ovuliacijos sutrikimai, endometriozė, policistinių kiaušidžių sindromas, kiaušintakių nepraeinamumas, taip pat sumažėjusi kiaušidžių rezervų būklė ar priešlaikinis kiaušidžių funkcijos išsekimas.

    Problema gali slypėti ir skydliaukės veikloje, autoimuniniuose susirgimuose ar po persirgtų uždegimų, o daliai porų priežastys siejamos su vyro vaisingumu. Kartais, net ir atlikus išsamią diagnostiką, aiškios priežasties nustatyti nepavyksta, todėl situacija emociškai alina dar labiau.

    Pasaulio sveikatos organizacija nevaisingumą apibrėžia kaip ligą, kai nėštumas nepasiekiamas po 12 mėnesių reguliarių nesaugių lytinių santykių. PSO vertinimu, nevaisingumą per gyvenimą patiria maždaug 1 iš 6 žmonių, todėl tai nėra reta išimtis, nors viešai apie tai vis dar kalbama nedrąsiai.

    Lietuvoje ir kitose Europos šalyse dažnai akcentuojama tendencija, kad tėvystė planuojama vis vėlesniame amžiuje, o tai mažina natūralaus pastojimo tikimybę. Riziką didina ir gyvenimo būdo veiksniai, tokie kaip rūkymas, nutukimas, lėtinis stresas, miego stoka, taip pat kai kurios lėtinės ligos.

    Gydytojai pabrėžia, kad būtent dėl amžiaus faktoriaus delsti su diagnostika ne visada saugu, ypač jei yra nereguliarus ciklas, įtariama endometriozė, buvusios dubens uždegiminės ligos ar ankstesni persileidimai. Praktikoje svarbu vertinti ir vyro sveikatą, nes poros vaisingumas yra abiejų partnerių klausimas.

    „Nevaisingumas yra medicininė problema, o diagnostikos atidėliojimas gali turėti realų poveikį gydymo galimybėms“, – sakė gydytoja Anna Wajda.

    Ne mažiau svarbus ir psichologinis krūvis: vizitų grafikai, laukimas, procedūrų nesėkmės bei nuolatinis nežinomumas gali keisti kasdienį gyvenimą ir santykius. Tokiais laikotarpiais šeimos šventės, krikštynos ar Motinos diena neretai tampa emociškai sudėtingomis ribinėmis situacijomis.

    Specialistai atkreipia dėmesį, kad aplinkinių reakcijos dažnai, nors ir iš gerų ketinimų, skaudina. Tokios frazės kaip pasistenkite mažiau galvoti, jums dar yra laiko ar tikrai pavyks gali stiprinti kaltės jausmą ir kurti įspūdį, kad žmogaus patirtis nuvertinama.

    Užuot dalijus patarimus, kurie primena moralą ar spaudimą, labiau padeda paprastas, neutralus rūpestis. Klausimai kaip kaip tu jautiesi arba kuo galiu padėti palieka žmogui teisę nuspręsti, kiek jis nori pasakoti, ir sumažina riziką netyčia įžeisti.

    Motinos diena gali būti proga ne tik švęsti, bet ir prisiminti, kad dalis žmonių tą dieną išgyvena tyliai ir sunkiai. Didesnis jautrumas, mažiau smalsavimo ir daugiau pagarbos riboms padeda kurti aplinką, kurioje apie nevaisingumą nereikia kalbėti vienumoje.

  • Įspėja gydytojai: sergantis mikrobiomas siunčia signalus nuo žarnyno iki smegenų

    Įspėja gydytojai: sergantis mikrobiomas siunčia signalus nuo žarnyno iki smegenų

    Žarnyno mikroorganizmų bendrija daro įtaką ne tik virškinimui, bet ir imunitetui, medžiagų apykaitai bei savijautai. Pastaraisiais metais vis daugiau tyrimų nagrinėja vadinamąją žarnyno ir smegenų ašį, kuri aiškina, kodėl pokyčiai žarnyne gali atsispindėti nuotaikoje ar energijos lygyje.

    Svarbu atskirti sąvokas: mikrobiota reiškia pačius mikroorganizmus, gyvenančius žmogaus organizme, o mikrobiomas apima jų genetinę informaciją. Praktikoje abi sąvokos dažnai vartojamos greta, tačiau medicininiuose tekstuose skirtumas gali būti reikšmingas.

    Kai žarnyne sutrinka pusiausvyra tarp naudingų ir potencialiai žalingų mikroorganizmų, kalbama apie disbiozę. Tokius pokyčius gali skatinti antibiotikų vartojimas, ilgalaikis stresas, mažai skaidulų turinti mityba, miego stoka, kai kurios lėtinės ligos ir kiti gyvenimo būdo veiksniai.

    Disbiozės simptomai ne visada būna akivaizdūs ir neapsiriboja pilvo sritimi. Dažniausiai minimi pilvo pūtimas, spazmai, gurguliavimas, viduriavimas ar užkietėjimas, tačiau daliai žmonių pasireiškia ir nuolatinis nuovargis ar prastesnė savijauta.

    Kokius signalus gali siųsti žarnynas?

    Žarnyno barjerui susilpnėjus, organizmas gali lengviau reaguoti uždegiminiais procesais, o tai siejama su platesniu simptomų spektru. Dėl to žarnyno būklė kartais aptariama ir tada, kai vargina dažnesnės infekcijos, odos problemos ar alergijų paūmėjimai.

    Mokslinėje literatūroje disbiozė siejama su dirgliosios žarnos sindromu ir uždegiminėmis žarnyno ligomis, tokiomis kaip Krono liga ar opinis kolitas. Taip pat tiriamos sąsajos su atsparumu insulinui, nutukimu, antro tipo cukriniu diabetu ir nealkoholine suriebėjusių kepenų liga.

    Vis daugiau dėmesio skiriama ir nervų sistemai: žarnyno ir smegenų ašis siejama su nuotaikos svyravimais, nerimo simptomais, o kai kuriuose tyrimuose nagrinėjami ryšiai su neurodegeneracinėmis ligomis. Vis dėlto specialistai pabrėžia, kad tai nėra vienas paprastas priežasties ir pasekmės modelis, o sudėtingas biologinių veiksnių tinklas.

    Kas padeda palaikyti mikrobiotos įvairovę?

    Mikrobiotai palankūs kasdieniai įpročiai dažniausiai sutampa su bendromis sveikos gyvensenos rekomendacijomis. Mityboje svarbiausia įvairovė ir skaidulos, kurių gausu daržovėse, ankštiniuose, viso grūdo produktuose, uogose, riešutuose ir sėklose.

    Dažnai minimi ir fermentuoti produktai, pavyzdžiui, kefyras ar natūralios raugo daržovės, tačiau jų toleravimas individualus. Kartu reikšmingi reguliarus miegas, fizinis aktyvumas ir ilgalaikio streso mažinimas, nes šie veiksniai siejami su žarnyno funkcija ir uždegiminiais procesais.

    Probiotikai: kada verta, o kada ne?

    Probiotikai kai kuriais atvejais gali būti naudingi, ypač po antibiotikų kurso arba esant tam tikriems virškinimo sutrikimams. Tačiau jų poveikis nėra universalus, nes rezultatą lemia konkrečios bakterijų padermės, dozės, vartojimo trukmė ir žmogaus sveikatos būklė.

    Specialistai įspėja, kad probiotikus verta rinktis tikslingai, o ne atsitiktinai, nes ne kiekvienas produktas tinka kiekvienai problemai. Jei simptomai kartojasi, stiprėja arba atsiranda nerimą keliančių požymių, pavyzdžiui, kraujas išmatose, nepaaiškinamas svorio kritimas ar nuolatinis skausmas, rekomenduojama kreiptis į gydytoją.

  • Į kavą įdėkite 2 šaukštelius: taps kremiška ir sotesnė – bet svarbi viena detalė

    Į kavą įdėkite 2 šaukštelius: taps kremiška ir sotesnė – bet svarbi viena detalė

    Kava daugeliui seniai tapo ne tik būdu prabusti, bet ir kasdieniu ritualu. Tačiau riba tarp paprasto gėrimo ir skysto deserto dažnai išnyksta, kai į puodelį keliauja sirupai, plakta grietinėlė ar papildomas cukrus. Dėl to vis daugiau žmonių ieško priedų, kurie praturtintų skonį, bet neapsunkintų mitybos pertekliniu saldumu.

    Vienas populiarėjantis pasirinkimas – pistacijų pasta. Įdėjus maždaug 2 arbatinius šaukštelius, kava gali tapti kremiškesnė, įgauti švelniai riešutinį skonį ir sotesnę tekstūrą. Toks priedas tinka tiek espresso pagrindu ruošiamai kavai, tiek variantams su karvės pienu ar augaliniais gėrimais.

    Kas svarbiausia renkantis pastą?

    Daug ką lemia sudėtis. Vertingiausia pistacijų pasta paprastai turi kuo didesnę pistacijų dalį, o ingredientų sąrašas būna trumpas ir aiškus. Jei sudėtyje dominuoja cukrus, įvairūs riebalai ar kvapiosios medžiagos, tai dažniau primena saldų kremą, o ne riešutų pastą.

    Reikėtų atkreipti dėmesį ir į porciją. Pistacijos yra maistingos, bet kaloringos, todėl 2 šaukšteliai dažniausiai laikomi saikingu kiekiu, o kelios didelės kupinos šaukštų porcijos greitai paverčia kavą desertu. Jei tikslas yra mažiau cukraus, verta rinktis nesaldintą pastą ir kavos papildomai nesaldinti.

    Kuo pistacijos išsiskiria mityboje?

    Pistacijos vertinamos dėl nesočiųjų riebalų, augalinių baltymų ir skaidulų, taip pat dėl mikroelementų, tokių kaip kalis ir magnis. Dėl šios sudėties kava su pistacijų pasta kai kuriems gali būti sotesnė nei įprasta kava su pienu. Tai ypač aktualu tiems, kurie ryte nespėja pavalgyti, o po vien tik kavos greitai pajunta alkį.

    Kita vertus, toks priedas nėra subalansuoto pusryčių patiekalo pakaitalas. Pistacijų pasta gali būti geresnė alternatyva saldiems kavos priedams, tačiau sveikatai didžiausią įtaką turi visa mityba, o ne vienas ingredientas. Jei turite tikslų mažinti pridėtinio cukraus kiekį, riešutiniai priedai dažnai padeda išgauti sodresnį skonį be sirupų.

    Kam vertėtų būti atsargesniems?

    Atsargumo reikėtų žmonėms, alergiškiems riešutams. Taip pat verta įsivertinti kofeino toleravimą: daliai žmonių kava gali didinti nerimą, sukelti širdies plakimą ar trukdyti miegui, todėl net ir pagerintas receptas netiks visiems. Jei turite virškinimo jautrumą ar gydytojo nurodymą riboti kavą, priedai problemos neišspręs.

    Paruošimas paprastas: pistacijų pastą pirmiausia išmaišykite su nedideliu kiekiu karštos kavos, kad lengviau susijungtų, ir tik tada supilkite likusią kavą bei pieną ar augalinį gėrimą. Jei norite ypač glotnios tekstūros, gėrimą galima trumpai suplakti plaktuvu. Taip namuose galima išgauti kavinių stiliaus pistacinį latte be perteklinio saldumo.

  • Šios smulkmenos griauna senjorų miegą: pavojingiausia – ne amžius, o miegamasis

    Šios smulkmenos griauna senjorų miegą: pavojingiausia – ne amžius, o miegamasis

    Ramus miegas vyresniame amžiuje dažnai prastėja ne vien dėl natūralių organizmo pokyčių. Didelę įtaką turi miegamojo aplinka: lovos aukštis, čiužinio kietumas, temperatūra ir net tai, kas naktį guli ant grindų.

    Specialistai pabrėžia, kad svarbiausias senjoro miegamojo baldas yra stabili lova. Ji neturėtų būti nei per žema, nei per aukšta, kad atsisėdus pėdos tvirtai remtųsi į grindis, o keliai būtų maždaug stačiu kampu. Jei lova kliba ar girgžda, kasdienis stojimasis tampa rizikingas.

    „Jeigu žmogui tenka „išsikapanoti“ iš lovos arba sėdantis jis slysta žemyn, didėja nuovargis ir griuvimo tikimybė“, – sako kineziterapeutai, vertinantys judėjimo saugumą namuose.

    Ne mažiau svarbus ir čiužinys: per minkštas gali sustiprinti nugaros skausmus ir apsunkinti padėties keitimą, o per kietas didina spaudimą klubams, pečiams ir keliams. Optimalu, kai čiužinys palaiko kūną, bet nesukelia skausmingo spaudimo, ypač jei vargina sąnarių ar stuburo problemos.

    Pagalvė turėtų paremti kaklą ir neversi galvos nenatūraliai krypti į priekį ar atgal. Esant refliuksui ar kvėpavimo sunkumams, kai kuriems žmonėms padeda šiek tiek aukščiau pakeltas liemuo, tačiau svarbiausia išlieka patogumas ir stabilumas miegant.

    Miegui kenkia ir netinkama temperatūra. Per šiltas kambarys gali skatinti prabudimus, burnos džiūvimą, prakaitavimą ir sunkumo pojūtį, o per vėsus – didinti raumenų įtampą bei sąnarių skausmus. Dažniausiai geriausia, kai patalpa išvėdinta, bet neperšaldyta.

    Vienas pavojingiausių momentų senjorams – naktinis kėlimasis į tualetą. Žmogus būna apsnūdęs, regėjimui reikia laiko prisitaikyti prie tamsos, o kliūtimi gali tapti šlepetės, užsirietęs kilimėlis ar net ant grindų paliktas laidas.

    „Delikus naktinis apšvietimas dažnai sumažina griuvimų riziką, nes padeda iš karto matyti lovos kraštą ir taką iki durų“, – teigia ergonomikos ir slaugos specialistai, rekomenduojantys judesio daviklio lempeles ar silpną šviestuvą prie lovos.

    Prie lovos pravartu turėti stabilų naktinį staliuką patogiame aukštyje, kad lengvai pasiekiami būtų akiniai, vanduo, telefonas ar gydytojo paskirti vaistai. Tačiau paviršiaus nereikėtų perkrauti, nes daiktų gausa didina riziką netyčia numesti stiklinę ar supainioti tabletes.

    Kokybišką poilsį lemia ne tik baldai, bet ir vakaro rutina. Vėlyva kava ar stipri arbata, alkoholis, sunkus maistas, ilgi poguliai dieną ar užmigimas prie televizoriaus dažnai dar labiau suskaido miegą. Vyresniame amžiuje organizmui ypač padeda reguliarus dienos ritmas ir ramesnis perėjimas į nakties poilsį.

    Gera senjoro miegamojo aplinka – tokia, kurioje lengva užmigti, patogu apsiversti, saugu atsistoti ir prireikus greitai išsikviesti pagalbą. Dažniausiai poveikį duoda ne brangūs remontai, o mažos korekcijos: tvirtesnė lova, tinkamesnis čiužinys, naktinė šviesa ir laisvas, neapkrautas takas.

  • Po vėžio gydymo – reali galimybė susilaukti: kaip Lenkijoje saugomas vaisingumas ir kas keičiasi

    Po vėžio gydymo – reali galimybė susilaukti: kaip Lenkijoje saugomas vaisingumas ir kas keičiasi

    Šiuolaikinis onkologinis gydymas vis dažniau leidžia pasiekti remisiją, tačiau chemoterapija, radioterapija ar operacijos gali paveikti vaisingumą. Rizika priklauso nuo naviko tipo, taikyto gydymo intensyvumo, jo trukmės ir paciento amžiaus.

    Didžiausią grėsmę dažniausiai kelia chemoterapija, nes vaistai veikia greitai besidalijančias ląsteles ir gali pažeisti kiaušialąstes bei spermatozoidus. Dalis preparatų sukelia laikinus menstruacijų sutrikimus, o kiti gali lemti ilgalaikį kiaušidžių funkcijos nusilpimą ir ankstyvą menopauzę.

    Amžius čia yra kritinis veiksnys, nes kiaušidžių rezervas su metais mažėja. Dėl to moterims po 35 metų dažniau kyla nuolatinio vaisingumo sumažėjimo rizika, o laikas sprendimams prieš gydymo pradžią tampa ypač svarbus.

    Radioterapija taip pat gali turėti didelį poveikį, ypač jei švitinimas taikomas dubens srityje. Tokiais atvejais gali būti pažeidžiamos kiaušidės ar gimda, o pasekmės apima ne tik sunkumus pastoti, bet ir didesnę persileidimų ar priešlaikinių gimdymų riziką.

    Kalbant apie taikinių terapiją ir imunoterapiją, ilgalaikių duomenų vis dar trūksta, todėl gydytojai paprastai rekomenduoja vengti nėštumo gydymo metu ir tam tikrą laiką po jo. Sprendimai priimami individualiai, įvertinus vaistų poveikį hormonų pusiausvyrai ir bendrą ligos eigą.

    Chirurginis gydymas kai kuriais atvejais tiesiogiai panaikina galimybę pastoti natūraliai, pavyzdžiui, kai būtina pašalinti gimdą ar kiaušides. Vis dėlto daliai pacienčių gali būti taikomos vaisingumą tausojančios operacijos, jei tai leidžia onkologinė situacija.

    Specialistai pabrėžia, kad pokalbis apie vaisingumo išsaugojimą turėtų vykti dar prieš pradedant onkologinį gydymą, nes laikas neretai skaičiuojamas savaitėmis. Tokiu atveju pacientė gali būti skubiai nukreipiama į reprodukcinės medicinos centrą, kur įvertinamos realios galimybės.

    „Vaisingumas yra labai asmeniška tema, tačiau apie ją reikia kalbėtis dar prieš terapiją, nes chemoterapija, švitinimas ar operacijos gali smarkiai pakeisti reprodukcinės sistemos veiklą“, – sakė ginekologijos ir reprodukcinės medicinos specialistas profesorius Robertas Jachas.

    Dažniausiai taikomas sprendimas yra kiaušialąsčių užšaldymas. Procedūra apima hormoninę kiaušidžių stimuliaciją, kiaušialąsčių paėmimą ir jų užšaldymą, kad vėliau, pasibaigus gydymui, jos galėtų būti panaudotos pagalbiniam apvaisinimui.

    Kai pacientė turi partnerį arba nusprendžia pasinaudoti donoro sperma, galimas ir embrionų užšaldymas. Šis metodas laikomas vienu efektyviausių, tačiau reikalauja apsispręsti dėl embrionų panaudojimo ateityje.

    Kai kuriais atvejais taikoma ir medikamentinė kiaušidžių apsauga, skiriant gonadotropiną atpalaiduojančio hormono analogus. Tai gali sumažinti kiaušidžių pažeidimo riziką chemoterapijos metu, tačiau šis būdas nelaikomas visiška alternatyva užšaldymo procedūroms.

    Lenkijoje vaisingumo išsaugojimas onkologiniams pacientams tampa vis labiau integruojamas į gydymo kelią, ypač didžiuosiuose centruose, kur dirba daugiadalykės komandos. Tokios pacientės neretai aptarnaujamos prioriteto tvarka, nes onkologinį gydymą būtina pradėti greitai.

    Finansinė pusė išlieka jautria tema, nes procedūrų kainos skiriasi priklausomai nuo klinikos ir regiono. Įvertinus, kad tekste minima suma siekia kelis ar keliolika tūkstančių zlotų, tai apytikriai atitinka maždaug 700–3 500 eurų, o papildomai prisideda biologinės medžiagos saugojimo mokestis.

    „Valstybinės pagalbinio apvaisinimo programos onkologiniams pacientams yra svarbus sisteminis signalas, kad gydymas neturi atimti ateities planų. Daugeliui žmonių vien žinojimas, jog vaisingumas išsaugotas, suteikia vilties ir kontrolės jausmą“, – sakė profesorius Robertas Jachas.

    Sprendimas planuoti nėštumą po onkologinio gydymo visada turėtų būti priimamas kartu su gydytojų komanda. Vertinamas naviko tipas, taikyto gydymo pobūdis, atkryčio rizika ir tai, kaip atsistatė organizmas.

    Praktikoje dažnai rekomenduojama palaukti bent dvejus metus po gydymo pabaigos, nes šiuo laikotarpiu kai kurių vėžio formų atkryčio rizika gali būti didžiausia. Vis dėlto kai kurioms pacientėms šis terminas gali būti trumpesnis ar ilgesnis, priklausomai nuo individualios situacijos.

    Hormonams jautraus krūties vėžio atvejais gydymas hormonoterapija gali trukti penkerius ar net dešimt metų, todėl šeimos planavimas tampa sudėtingesnis. Pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio sulaukia klinikinė praktika, kai atrinktoms pacientėms, griežtai prižiūrint medikams, svarstoma laikina terapijos pertrauka nėštumui.

    Prieš pradedant bandymus susilaukti vaiko paprastai įvertinama kiaušidžių funkcija ir rezervas, gimdos būklė bei bendra sveikata po gydymo. Dauguma tyrimų rodo, kad tinkamai parinktu laiku nėštumas dažniausiai nedidina ligos atsinaujinimo rizikos, o po gydymo gimę vaikai įprastai vystosi normaliai.