Europa šiemet susiduria su pasikartojančiomis ekstremalių karščių bangomis, o kai kuriose vietovėse temperatūra artimiausiomis dienomis gali pasiekti 43 laipsnius. Tokios sąlygos kelia riziką sveikatai, trikdo transportą ir vis dažniau verčia kalbėti apie elektros tiekimo saugumą.
Karštomis dienomis staigiai šokteli elektros paklausa, nes beveik be pertraukų veikia kondicionieriai, ventiliatoriai ir vėsinimo sistemos. Pietų Europoje vartojimo pikas gali būti ypač ryškus: pavyzdžiui, Graikijoje karščių metu poreikis elektrai gali būti didesnis beveik 39 proc. nei įprastomis sąlygomis.
Didžiausia problema ta, kad skirstomieji tinklai vienu metu turi aptarnauti milijonus papildomų prietaisų, o dalis infrastruktūros yra senstanti. Jei paklausa viršija konkrečių tinklo mazgų galimybes arba įranga perkaista, išauga lokalių gedimų ir laikino elektros tiekimo nutraukimo tikimybė.
Prancūzijoje tinklų operatorius Enedis perspėjo, kad dėl karščio požeminėse erdvėse temperatūra kai kur gali būti itin aukšta, o tai didina kabelių ir kitos įrangos pažeidimų riziką. Italijoje pastarosiomis dienomis fiksuotos laikinos elektros tiekimo pertraukos keliuose miestuose, o viena iš pasikartojančių priežasčių per karščius – perkaitę požeminiai kabeliai.
Karščiai veikia ne tik vartojimą, bet ir gamybą: dalis elektrinių per aukštą temperatūrą susiduria su techniniais apribojimais. Pavyzdžiui, Prancūzijos energetikos grupė EDF buvo sustabdžiusi vieną reaktorių Golfech atominėje elektrinėje, siekdama neviršyti leistinos upės vandens temperatūros, naudojamos aušinimui.
Energetikos ekspertai pabrėžia, kad ekstremalūs orų reiškiniai yra viena dažniausių elektros tiekimo sutrikimų priežasčių. Audros gali nutraukti oro linijas, potvyniai apgadinti pastotes, o karščio bangos sukelia ilgalaikį tinklų perkrovimą, ypač tankiai apgyvendintuose miestuose.
Tokie įvykiai taip pat atskleidžia, kaip glaudžiai tarpusavyje susietos šiuolaikinės elektros sistemos. 2025 metais pavasarį didelio masto elektros tiekimo sutrikimai Pirėnų pusiasalyje parodė, kad net ir palyginti lokalūs techniniai nesklandumai gali turėti plataus masto pasekmių, jei sutrinka tinklo darbo parametrai.
Paradoksalu, bet dalį piko per karščius gali amortizuoti saulės energetika, nes būtent saulėtomis dienomis fotovoltinės elektrinės dažnai gamina daugiausia. Vis dėlto vien to neužtenka: vakare, kai saulė leidžiasi, o kondicionavimo poreikis išlieka, sistemai reikia lanksčių rezervinių pajėgumų, patikimų perdavimo tinklų ir energijos kaupimo sprendimų.
Specialistai akcentuoja, kad riziką mažina keli veiksniai: modernizuojami skirstomieji tinklai, diegiami skaitmeniniai stebėsenos sprendimai, plečiami energijos kaupikliai ir taikomas vartojimo valdymas piko metu. Tačiau karščio bangoms dažnėjant dėl klimato kaitos, elektros sistemos atsparumas tampa vienu svarbiausių energetikos politikos klausimų visoje Europoje.
Leave a Reply