CP v2

Category: Uncategorized

  • Saulė ruošia staigmeną: kada smogs magnetinė audra ir kam ji gali būti pavojingiausia

    Artėjant gegužės pabaigai ir birželio pradžiai prognozuojami gana ramūs, tačiau nevienodi geomagnetinio aktyvumo svyravimai. Erdviniai orai gali trumpam suaktyvėti, todėl jautresni žmonės šiuo laikotarpiu dažniau pastebi nuovargį, galvos skausmą ar miego sutrikimus.

    NOAA Kosminių orų prognozavimo centras ir Europos kosmoso agentūros stebėsenos duomenys rodo, kad net ir vidutinio stiprumo sujudimai kartais sutampa su prastesne savijauta, nors tiesioginis priežastinis ryšys kiekvienu atveju nėra įrodytas. Vis dėlto gydytojai pataria rizikos grupėms elgtis atsargiau, ypač jei svyruoja kraujospūdis.

    Artimiausių dienų prognozė

    Gegužės 29 dieną geomagnetinė situacija turėtų išlikti stabili, o aktyvumo lygis prognozuojamas žemas arba vidutinis. Daugumai žmonių tai reiškia įprastą savijautą ir mažesnę tikimybę patirti staigius organizmo reakcijų pokyčius.

    Gegužės 30 dieną rimtesnių sukrėtimų taip pat nenumatoma, todėl diena turėtų būti palanki poilsiui ir įprastam fiziniam krūviui. Tačiau jautresni asmenys, kaip ir bet kuriuo laikotarpiu, turėtų stebėti skysčių balansą ir miego režimą.

    Gegužės 31 dieną gali pasirodyti silpnesni svyravimai, o geomagnetinis fonas vietomis priartėti prie padidėjusio aktyvumo ribos. Meteojautrūs žmonės tokiomis dienomis dažniau mini vangumą, mieguistumą ar sumažėjusį darbingumą.

    Birželio 1 dieną prognozuojamas kiek ryškesnis magnetosferos sujudimas, artimesnis vidutiniam lygiui. Jei turite lėtinių ligų ar esate linkę į kraujospūdžio šuolius, verta suplanuoti ramesnį ritmą ir iš anksto pasirūpinti įprastais vaistais.

    Kas yra magnetinė audra?

    Magnetinė audra kyla tuomet, kai Saulės žybsnių ar vainikinės masės išmetimų metu į kosmosą išmetamos įelektrintų dalelių srovės pasiekia Žemę. Susidūrimas su planetos magnetiniu lauku sukelia magnetosferos sujudimą, kuris ir matuojamas tokiais rodikliais kaip Kp indeksas.

    Be įspūdingų pašvaisčių, kurios dažniau pasirodo didesnio aktyvumo metu, geomagnetiniai svyravimai gali turėti įtakos technologijoms. Stiprėjant audroms, didėja ryšio trikdžių, navigacijos paklaidų ir elektros tinklų apkrovų rizika, todėl kosminių orų stebėsena svarbi ne tik sveikatai, bet ir infrastruktūrai.

    Kam tai gali būti pavojingiausia?

    Didesnę riziką jausti nemalonius simptomus dažniausiai patiria žmonės, turintys širdies ir kraujagyslių ligų, arterinę hipertenziją ar kitų lėtinių sveikatos sutrikimų. Taip pat jautriau gali reaguoti vyresnio amžiaus žmonės ir nėščiosios, ypač jei sutrinka miegas ar padidėja streso lygis.

    Dažniausiai minimi pojūčiai yra galvos skausmas, nuovargis, dirglumas, miego sutrikimai ir kraujospūdžio svyravimai. Specialistai pabrėžia, kad stiprūs ar neįprasti simptomai nėra priežastis viską nurašyti kosminiams orams, o signalas pasitikrinti sveikatą.

    Norint sumažinti galimą diskomfortą, patariama gerti daugiau vandens, riboti alkoholį, nepadauginti kofeino ir vengti itin intensyvaus fizinio krūvio, jei jaučiatės prasčiau. Jei vartojate paskirtus vaistus, svarbu jų nepraleisti ir turėti po ranka, o stipriai pablogėjus savijautai kreiptis į medikus.

  • Baigėsi grietinė? Šie 5 pakaitalai išgelbės kepinius ir padažus – rezultatas nustebins

    Grietinė daugelyje receptų atsakinga už kremišką tekstūrą, lengvą rūgštelę ir drėgmę, todėl jai pasibaigus nebūtina atidėti gaminimo. Priklausomai nuo patiekalo, ją gali pakeisti keli įprasti produktai, kurie suteikia panašų skonį arba net geriau elgiasi kaitinami.

    Renkantis pakaitalą svarbu įvertinti, ar patiekalas bus kaitinamas, ar reikės standžios konsistencijos. Kai kurie produktai puikiai tinka padažams ir sriuboms, kiti labiau pasiteisina kepiniuose, kur rūgštis aktyvina kepimo sodą ir padeda tešlai iškilti.

    Kremiški pakaitalai karštiems patiekalams

    Krem-frešas yra prancūziškos kilmės fermentuota riebi grietinėlė, dažniausiai 30–40 proc. riebumo. Dėl didesnio riebumo ir švelnesnės rūgšties jis kaitinamas rečiau sušoka, todėl tinka sriuboms, padažams ir apkepams, kai norisi stabilios, glotnios tekstūros.

    Jei krem-frešo neturite, panašų efektą kartais suteikia riebesnė grietinėlė, švelniai parūgštinta citrinų sultimis. Tokia masė įgauna lengvą rūgštelę ir šiek tiek sutirštėja, o skonis būna tarp grietinės ir krem-frešo.

    Lengvesni variantai kasdienai

    Graikiškas jogurtas gaminamas nusausinant išrūgas, todėl yra tirštesnis ir kremiškesnis už įprastą jogurtą. Jis dažnai būna baltymingesnis ir liesesnis nei grietinė, todėl tinka salotų padažams, užtepėlėms, šaltoms sriuboms, taip pat daliai kepinių, kai norisi lengvesnio rezultato.

    Naudojant graikišką jogurtą karštuose patiekaluose verta vengti intensyvaus virimo ir produktą įmaišyti pabaigoje, kad nesikeistų konsistencija. Jei reikia švelnesnio skonio, patogu rinktis jogurtą be priedų ir su didesniu riebumu.

    Kepiniams ir augalinei alternatyvai

    Pasukos yra fermentuotas pieno produktas, skystesnis už grietinę, su lengva rūgštele ir mažesniu riebumu. Kepiniuose jos ypač vertinamos dėl poveikio tešlai: kartu su kepimo soda dažnai padeda išgauti puresnę struktūrą, todėl tinka blynams, keksiukams, pyragams ir sausainiams.

    Augalinei alternatyvai gali tikti anakardžių kremas, gaminamas sumalus pamirkytus riešutus su vandeniu. Jis suteikia riebų, kremišką pojūtį ir yra gana stabilus maišant su padažais ar trintomis sriubomis, o rūgštelę galima sureguliuoti citrinų sultimis pagal skonį.

    Jei grietinę keičiate kepiniuose, kur svarbi drėgmė ir rūgštis, dažniausiai tinka graikiškas jogurtas arba pasukos. Jei gaminate padažą ar sriubą ir bijote, kad produktas sušoks, saugiausias pasirinkimas dažnai būna krem-frešas arba riebesnė grietinėlė su citrinų sultimis.

  • Neviltį keliantis uodų platinamas virusas artėja prie Europos: mokslininkai įspėja

    Uodų platinamas čikungunijos virusas, ilgą laiką laikytas tropikų ir subtropikų problema, vis dažniau siejamas su augančia rizika Europoje. Mokslininkai perspėja, kad šylantis klimatas ir švelnesnės žiemos sudaro palankesnes sąlygas virusą galintiems platinti uodams įsitvirtinti naujose teritorijose.

    Didžiausias dėmesys krypsta į azijinį tigriuką uodą Aedes albopictus, kuris geriau nei daugelis kitų rūšių prisitaiko prie vėsesnių sąlygų. Ši rūšis jau fiksuojama vis platesnėje pietų ir vidurio Europos dalyje, o jos plitimą spartina ir žmonių judėjimas bei prekyba, kai uodų kiaušinėliai ar lervos netyčia pervežami su prekėmis.

    Kas yra čikungunija?

    Čikungunija yra virusinė liga, dažniausiai perduodama per Aedes genties uodų įkandimus. Pirmą kartą ji aprašyta 1952 metais, o Pasaulio sveikatos organizacija ne kartą atkreipė dėmesį, kad ši infekcija neretai nuvertinama, nes daug dėmesio tenka kitoms uodų platinamoms ligoms.

    Ligai būdingas staigus karščiavimas, bendras silpnumas, galvos ir raumenų skausmai, bėrimas, tačiau labiausiai išsiskiria itin stiprus sąnarių skausmas. Daliai žmonių sąnarių skausmai gali užsitęsti mėnesius ar dar ilgiau ir apsunkinti kasdienę veiklą, ypač vyresnio amžiaus ar lėtinių ligų turintiems pacientams.

    Kodėl rizika auga Europoje?

    Mokslininkų vertinimu, kylanti vidutinė temperatūra ir ilgesni šilti sezonai didina tikimybę, kad uodai išgyvens, sėkmingiau veisis ir ilgiau išliks aktyvūs. Tai reiškia didesnę tikimybę, kad atvežtiniai čikungunijos atvejai, kai žmogus užsikrečia kelionėje, gali tapti vietinių protrūkių pradžia, jei tą žmogų įkanda vietoje paplitęs pernešėjas.

    Vietiniai protrūkiai Europoje jau anksčiau buvo siejami su Aedes genties uodais, todėl sveikatos apsaugos sistemoms svarbiausia ne panika, o pasirengimas. „Šie signalai pirmiausia skirti sveikatos sistemoms, kad jos laiku sustiprintų stebėseną ir reagavimo planus“, – pabrėžia tyrėjai, vertinantys klimato kaitos poveikį pernešėjų plitimui.

    Ką turėtų daryti institucijos ir gyventojai?

    Ekspertai pabrėžia, kad didžiausią efektą duoda ankstyva uodų stebėsena, greitesnė diagnostika ir aiškios procedūros, kaip reaguoti nustačius vietinio plitimo riziką. Medicinos įstaigoms svarbu atpažinti simptomus, ypač jei pacientas neseniai keliavo, o savivaldybėms aktualu planuoti dezinfekcijos ir uodų kontrolės priemones rizikos vietose.

    Gyventojams rekomenduojama mažinti uodų veisimosi vietas prie namų, nes Aedes uodai dažnai veisiasi nedideliuose vandens telkiniuose, pavyzdžiui, vandeniui užsistovėjus induose ar talpose. Keliaujantiems į regionus, kur čikungunija paplitusi, svarbiausia apsauga nuo įkandimų, o sugrįžus ir pajutus simptomus verta kuo greičiau kreiptis į gydytoją.

  • Atrodo ne itin skaniai, bet dietologai sako: 5 produktai, kurių verta turėti racione

    Kai kurie maisto produktai dėl kvapo, tekstūros ar išvaizdos daugeliui atrodo neviliojantys, tačiau mitybos specialistai pabrėžia, kad būtent jie neretai yra tikros maistinių medžiagų bombos. Į racioną įtraukus kelis rečiau pasirenkamus produktus galima paprasčiau surinkti svarbiausius vitaminus, mineralus, skaidulas ir baltymus.

    Mitybos ekspertai primena, kad nauda sveikatai dažnai priklauso ne nuo to, kaip maistas atrodo, o nuo jo sudėties ir to, kaip jis paruošiamas. Pavyzdžiui, subproduktai, fermentuotos daržovės ar konservuota žuvis gali būti itin praktiški kasdienybėje, o jų kaina dažnai mažesnė nei madingų alternatyvų.

    Kepenys: geležis ir vitaminas A

    Kepenys dažnai nuvertinamos dėl ryškaus skonio, tačiau jos laikomos vienu maistingiausių gyvūninės kilmės produktų. Jose gausu geležies, vitamino A, B grupės vitaminų, ypač B12, taip pat kokybiškų baltymų, svarbių audinių atsinaujinimui ir raumenims.

    Šios medžiagos siejamos su normalia raudonųjų kraujo kūnelių gamyba, energijos apykaita ir imuninės sistemos funkcijomis. Vis dėlto kepenų nereikėtų valgyti kasdien, nes dėl didelio vitamino A kiekio per dažnas vartojimas gali būti netinkamas, ypač nėštumo metu.

    Rauginti kopūstai ir žarnyno sveikata

    Rauginti kopūstai yra skaidulų, vitamino C ir vitamino K šaltinis, o taip pat gali suteikti naudingų bakterijų, kurios siejamos su žarnyno mikrobiotos įvairove. Fermentacijos metu natūralios bakterijos kopūstuose esančius cukrus paverčia pieno rūgštimi, todėl susidaro būdingas rūgštus skonis ir produktas geriau išsilaiko.

    Fermentuoti produktai dažnai minimi kaip paprastas būdas paįvairinti racioną, tačiau svarbu atkreipti dėmesį į sudėtį. Kai kurie pramoniniai variantai būna pasterizuoti, todėl juose gali nelikti gyvų mikroorganizmų, o taip pat gali būti nemažai druskos.

    Sardinės: baltymai, omega-3 ir kalcis

    Sardinės daug kam atrodo nepatraukliai, ypač kai konservuose matyti oda ar kaulai, tačiau būtent tai ir yra privalumas. Jos suteikia daug baltymų, o riebesnės žuvys vertinamos dėl omega-3 riebalų rūgščių, siejamų su širdies ir kraujagyslių sistemos bei smegenų funkcijų palaikymu.

    Jei sardinės valgomos su minkštais kauliukais, jos gali būti ir reikšmingas kalcio šaltinis. Renkantis verta pasižiūrėti, kas naudota konservavimui: aliejus, vanduo ar padažai gali smarkiai pakeisti bendrą kalorijų ir druskos kiekį.

    Baklažanai: skaidulos ir antioksidantai

    Baklažanų kempiniška tekstūra ne visiems patinka, tačiau jie vertinami dėl skaidulų ir įvairių augalinių junginių. Baklažanuose yra kalio ir polifenolių, o šie junginiai siejami su širdies ir kraujagyslių sistemos bei cukraus kiekio kraujyje reguliavimo procesais.

    Baklažanų odelėje aptinkamas antioksidantas nasuninas, kuris siejamas su ląstelių apsauga nuo oksidacinio streso. Praktinis patarimas paprastas: baklažanus geriausia kepti, troškinti ar ruošti orkaitėje su nedideliu kiekiu riebalų, nes jie linkę sugerti aliejų.

    Tofu: visavertis augalinis baltymas

    Tofu dažnai atrodo blankiai, nes jis neturi ryškaus kvapo ar skonio, tačiau tai kartu yra ir jo stiprybė. Tofu gaminamas iš sojų pupelių ir, ypač kietesnės konsistencijos variantai, gali suteikti daug baltymų.

    Sojų baltymas laikomas visaverčiu, nes turi visas nepakeičiamąsias aminorūgštis. Tofu lengvai pritaikomas skirtinguose patiekaluose, nes gerai sugeria prieskonius ir marinatus, todėl gali būti patogus pasirinkimas mažinant mėsos kiekį racione.

  • Pavojingas TikTok #nopoo trendas: atsisakius šampūno gresia plaukų slinkimas ir žilimas

    Socialiniuose tinkluose, ypač TikTok, sparčiai populiarėja #nopoo judėjimas, kai atsisakoma įprasto plaukų plovimo šampūnu. Šio „plaukų treniravimo“ šalininkai tikina, kad taip esą galima sumažinti riebalavimąsi ir leisti galvos odai „susireguliuoti“ natūraliai.

    Vis dėlto dermatologai ir trichologai įspėja, kad toks eksperimentas gali baigtis ilgai trunkančiais galvos odos sutrikimais. Pagrindinė rizika siejama ne su pačiu plovimo dažniu, o su tuo, kad nevaloma oda pradeda kaupti riebalus, nešvarumus ir negyvas ląsteles.

    Kodėl „neplovimas“ gali pakenkti?

    Reguliariai nenuplaunant odos riebalų, prakaito ir aplinkos taršos dalelių, ant galvos odos susidaro sluoksnis, galintis dirginti odą ir skatinti uždegiminius procesus. Tokia terpė taip pat palankesnė mieliagrybių ir bakterijų dauginimuisi, todėl dažnėja pleiskanojimas, niežėjimas, paraudimas.

    Ilgainiui uždegimas gali paveikti plaukų folikulų veiklą: plaukai tampa silpnesni, gali lūžinėti, o slinkimas tampa labiau pastebimas. Nors plaukų slinkimas turi daug priežasčių, lėtinis galvos odos sudirginimas ir netinkama higiena yra dažni veiksniai, kurie problemą paaštrina.

    Mitas apie „dažnas plovimas kenkia“

    Vienas dažniausiai kartojamų teiginių socialiniuose tinkluose yra tai, kad dažnas plovimas neva skatina plaukų slinkimą. Praktikoje dažniau nutinka priešingai: kai galvos oda nevaloma, riebalų ir negyvų ląstelių perteklius gali kimšti folikulų angas, o kartu didėja sudirginimo ir pleiskanų tikimybė.

    Žmonės, ilgiau bandantys #nopoo metodą, neretai skundžiasi ne tik stipriu niežėjimu ar nemaloniu kvapu, bet ir tarsi „pluta“ ar „smėlio“ jausmu prie šaknų. Tai signalai, kad galvos odai trūksta efektyvaus, bet švelnaus valymo, o problema nėra vien estetinė.

    Ką daryti, jei norite švelnesnės rutinos?

    Jei tikslas yra mažinti dirginimą ar sausumą, specialistai paprastai rekomenduoja ne visiškai atsisakyti šampūno, o pasirinkti galvos odos tipui tinkamą priemonę ir peržiūrėti įpročius. Dažnai padeda švelnesni šampūnai, retesnis agresyvus šveitimas, tinkamas kondicionieriaus naudojimas tik plaukų ilgiui ir nuoseklus skalavimas.

    Jei atsirado ryškus pleiskanojimas, skausmingumas, šašai, pūlinukai ar staigus slinkimas, verta nedelsti ir kreiptis į dermatologą. Tokiais atvejais gali reikėti ne tik kasdienės priežiūros korekcijos, bet ir gydomųjų priemonių, nes užsitęsęs uždegimas gali paveikti plaukų būklę ilgesniam laikui.

  • 8 produktai, kurių nelaikykite šaldytuve: sugadinsite skonį ir tekstūrą net greičiau nei manote

    Daugelis įpratę beveik viską dėti į šaldytuvą, tačiau tai ne visada geriausias sprendimas. Žema temperatūra kai kuriems produktams kenkia: jie praranda aromatą, keičiasi tekstūra, greičiau genda arba net pradeda dygti.

    Buitinės technikos specialistas Matthew Glynn iš bendrovės „Hisense“ atkreipia dėmesį, kad svarbu vertinti ne tik galiojimo laiką, bet ir tai, kaip šaltis veikia konkretaus produkto cheminius procesus. Tinkamas laikymas dažnai reiškia paprastą dalyką: laikyti kambario temperatūroje, pavėsyje ir sausai.

    Ką geriau palikti ant stalo

    Pomidorai šaldytuve praranda ryškų aromatą, o minkštimas tampa miltingas ir vandeningas. Geriausia juos laikyti ant virtuvės stalo, toliau nuo tiesioginių saulės spindulių, kad išliktų skonis ir elastinga tekstūra.

    Avokadai, jei padedami į šaldytuvą kieti, gali sunokti labai lėtai arba netolygiai. Patogiausia avokadą laikyti kambario temperatūroje, kol šiek tiek suminkštėja, o tik tada trumpam perkelti į šaldytuvą, jei norite pristabdyti nokimą.

    Šviežias bazilikas šaltyje greitai pajuoduoja ir suglemba, nes jam kenkia šaltas oras ir drėgmės svyravimai. Praktinis būdas yra laikyti baziliką kaip gėles: pamerkti kotelius į stiklinę vandens kambario temperatūroje ir laikyti atokiau nuo kaitros.

    Produktai, kuriems šaltis kenkia labiausiai

    Bulvėms šaldytuvas netinka, nes žemoje temperatūroje krakmolas ima virsti cukrumi. Dėl to atsiranda salstelėjęs poskonis, keičiasi konsistencija, o gaminant kai kurie patiekalai gali paruduoti kitaip nei įprasta.

    Svogūnai šaldytuve greitai prisigeria drėgmės, minkštėja, gali pradėti pelyti ir praranda traškumą. Česnakai šaltyje linkę dygti anksčiau laiko ir silpsta jų aštrumas, todėl abu produktus geriau laikyti sausoje, vėsioje ir tamsioje vietoje.

    Duona šaldytuve dažnai sužiedėja greičiau, nes žemoje temperatūroje spartėja krakmolo kristalizacija, o tai sausina minkštimą. Jei duonos per daug, praktiškiau ją supjaustyti riekelėmis ir laikyti šaldiklyje, o kasdieniam naudojimui rinktis duoninę.

    Alyvuogių aliejus šaldytuve sutirštėja ir gali kristalizuotis, todėl keičiasi jo tekstūra ir juntamas aromatas. Geriausia vieta yra tamsi spintelė, atokiau nuo viryklės ir saulės, nes šviesa ir šiluma taip pat spartina aliejaus senėjimą.

    Norint išvengti maisto švaistymo, verta įvertinti ir bendras sąlygas: daugumai šių produktų svarbiausia stabili kambario temperatūra, mažesnė drėgmė ir pavėsis. Toks laikymas padeda ilgiau išsaugoti skonį, kvapą ir natūralią tekstūrą.

  • Dažnas paniką palaiko infarktu: gydytojai įvardijo vieną požymį, padedantį atskirti

    Krūtinės skausmas, dusulys, širdies plakimas ir rankų tirpimas daugeliui skamba kaip infarkto signalai, tačiau daliai žmonių tai gali būti panikos priepuolis. Specialistai pabrėžia, kad simptomai abiem atvejais gali būti panašūs, todėl nereikėtų nei numoti ranka, nei bandyti diagnozuoti savarankiškai.

    Panikos priepuolio metu organizmas įjungia staigų pavojaus režimą: suaktyvėja simpatinė nervų sistema, išsiskiria streso hormonai, padažnėja pulsas, gali spausti krūtinę. Prie šių pojūčių prisideda hiperventiliacija, dėl kurios atsiranda galvos svaigimas, dilgčiojimas ar lūpų bei pirštų tirpimas.

    Kodėl būsenas taip lengva supainioti?

    Širdies skausmas ir panikos simptomai persidengia todėl, kad kūnas abiem atvejais reaguoja intensyviai, o žmogus patiria realų, stiprų fizinį diskomfortą. Išgąstis dažnai dar labiau sustiprina pojūčius, nes nerimas didina pulsą ir raumenų įtampą.

    „Simptomai yra tikri, tačiau panikos atveju jų priežastis dažniausiai slypi nervų sistemos reakcijoje, o ne širdies kraujagyslių užsikimšime“, – aiškina medikai, pabrėždami, kad bet koks naujas ar neįprastas krūtinės skausmas turi būti įvertintas specialistų.

    Panikos priepuoliai, remiantis epidemiologiniais tyrimais, per gyvenimą paliečia reikšmingą dalį suaugusiųjų, o dalis žmonių pirmąjį epizodą palaiko infarktu ir kreipiasi skubios pagalbos. Toks elgesys suprantamas, nes saugumas šiuo atveju svarbiausias.

    Vienas požymis, kuris dažnai padeda atskirti

    Gydytojai atkreipia dėmesį į svarbų skirtumą: infarkto atveju skausmas dažniau stiprėja fizinio krūvio metu ir nepraeina ramybėje, o panikos priepuolio metu pojūčiai gali sumažėti nusiraminus ar nukreipus dėmesį. Vis dėlto šis požymis nėra absoliutus, todėl juo vienu remtis negalima.

    Infarktui būdingas spaudžiantis, gniaužiantis krūtinės skausmas, kuris gali plisti į kairę ranką, petį, kaklą ar žandikaulį, lydimas šalto prakaito, pykinimo, ryškaus silpnumo. Panikos priepuolis dažniau prasideda staiga, pasiekia piką per kelias ar keliolika minučių ir gali būti lydimas mirties baimės ar nerealumo jausmo.

    Jei kyla bent menkiausia abejonė, specialistai pataria rinktis saugesnį kelią ir kreiptis pagalbos, nes laikas infarkto atveju yra kritinis. Širdies būklę greitai padeda įvertinti elektrokardiograma ir kiti tyrimai, o jie leidžia atskirti pavojingą būklę nuo nerimo sukelto epizodo.

    Ką daryti, jei tai panikos priepuolis?

    Jeigu gydytojai atmetė ūminę širdies problemą, panikos simptomus gali padėti suvaldyti lėtas kvėpavimas, aplinkos įvardijimas ir dėmesio nukreipimas, taip mažinant hiperventiliaciją. Dažnai minimas metodas yra kvėpavimas 4-7-8 ritmu, kuris padeda sulėtinti kvėpavimą ir sumažinti įtampą.

    Medikai primena, kad vienkartinis panikos priepuolis paprastai nėra pavojingas gyvybei, tačiau pasikartojantis nerimas ir ilgalaikis stresas gali būti susiję su padidėjusia širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Ilgainiui nuolat padidėjęs streso hormonų fonas siejamas su aukštesniu kraujospūdžiu, prastesniu miego režimu, uždegiminiais procesais ir žalingais gyvenimo būdo pokyčiais.

    Jei epizodai kartojasi, verta kreiptis į šeimos gydytoją ar psichikos sveikatos specialistą, nes veiksmingai padeda psichoterapija, o kai kuriais atvejais ir medikamentinis gydymas. Kuo anksčiau pradedama spręsti problemą, tuo mažesnė tikimybė, kad nerimas taps lėtinis ir ims reikšmingai trikdyti kasdienį gyvenimą.

  • Šie džiovinti vaisiai vadinami gamtos saldainiais: padeda širdžiai ir žarnynui, bet valgome per mažai

    Medjool datulės – viena populiariausių datulių veislių, išsiskirianti didesniu dydžiu, minkštu ir drėgnu minkštimu bei itin saldžiu, karamelę primenančiu skoniu. Dėl šių savybių jos dažnai vadinamos gamtos saldainiais, nors iš tiesų tai maistingas, bet energijos požiūriu koncentruotas užkandis.

    Kasdienėje prekyboje dažnai sutinkamos ir kitos datulės, pavyzdžiui, Deglet Noor – jos paprastai šviesesnės, mažesnės ir sausesnės. Tokios datulės patogesnės pjaustyti ar naudoti kepiniuose, o Medjool labiau tinka trinti į pastą, nes greitai tampa kremiškos konsistencijos.

    Pagal USDA maistinių medžiagų duomenų bazę viena be kauliuko Medjool datulė vidutiniškai sveria apie 24 gramus ir suteikia maždaug 66 kilokalorijas. Joje yra apie 18 gramų angliavandenių, apie 1,6 gramo skaidulų ir apie 167 miligramai kalio, todėl net 1–2 datulės sudaro pastebimą šių medžiagų dalį racione.

    Medjool datulėse vyrauja gliukozė ir fruktozė, todėl saldumas juntamas greitai ir ryškiai. Vis dėlto skaidulos lėtina cukrų pasisavinimą, todėl energijos kreivė dažnai būna stabilesnė nei suvalgius įprastų saldumynų, nors porcijos dydis vis tiek išlieka svarbus.

    Pastaraisiais metais daug dėmesio skiriama tam, kaip datulės dera subalansuotoje mityboje, įskaitant žmones, turinčius angliavandenių apykaitos sutrikimų. 2022 metais publikuoto randomizuoto tyrimo duomenys rodo, kad žmonėms, sergantiems 2 tipo cukriniu diabetu, 12 savaičių vartojant po 60 gramų datulių per dieną, nepastebėta nepalankių pokyčių nei glikuoto hemoglobino, nei gliukozės nevalgius, nei kai kurių širdies ir kraujagyslių rizikos rodiklių.

    Širdies sveikatos kontekste datulės dažniausiai minimos dėl kalio, skaidulų ir polifenolių. Kalis prisideda prie normalios kraujospūdžio kontrolės, o skaidulos siejamos su palankesniais lipidų rodikliais ir ilgesniu sotumu, kas ypač svarbu kontroliuojant kūno svorį.

    Įdomių įžvalgų pateikia ir nedidelės apimties klinikiniai darbai. Izraelio mokslininkų publikuotame pilotiniame tyrime dalyviai keturias savaites kasdien valgė po 100 gramų datulių, o Medjool grupėje vidutiniškai fiksuotas apie 8 proc. trigliceridų sumažėjimas, nepadidėjus gliukozės nevalgius rodikliams.

    Virškinimo sistemai datulės vertingos pirmiausia dėl skaidulų, kurios padeda palaikyti reguliarias tuštinimosi įpročius ir didina sotumo jausmą. 2014 metais publikuoti duomenys rodo, kad datulių ekstraktai gali skatinti bifidobakterijų augimą ir didinti trumpųjų grandinių riebalų rūgščių gamybą, kuri siejama su palankesne žarnyno mikrobiotos veikla.

    Kulinarijoje Medjool datulės dažnai naudojamos kaip natūralus saldiklis. Trumpai pamirkytos karštame vandenyje ir sutrintos jos virsta tiršta pasta, kuri tinka desertams, kokteiliams ar kepinių tešlai saldinti, tačiau reikėtų įvertinti, kad tokia pasta keičia kepinių tekstūrą ir didina jų drėgnumą.

    Kasdienei mitybai daugeliui suaugusiųjų dažnai rekomenduojama saikinga porcija – 1–2 Medjool datulės per dieną, ypač jei tai tampa saldumynų pakaitalu. Turintiems atsparumą insulinui, 2 tipo cukrinį diabetą, padidėjusius trigliceridus ar siekiantiems mažinti svorį, pravartu datules valgyti po pagrindinio valgio arba derinti su baltymais ir riebalais, pavyzdžiui, su natūraliu jogurtu ar riešutais.

  • Krakove ją kisė visi, vėliau pamiršo: ši salota turi 4 kartus daugiau vitamino C nei įprastos

    Kotelinė salota, Lietuvoje dar vadinama smidrų salota, o Lenkijoje žinoma kaip Krokuvos głąbik, kadaise buvo įprastas daržų augalas ir dažnas rauginių ingredientas. Ji kilusi iš Azijos, ypač siejama su Kinijos virtuve, tačiau XX amžiaus pradžioje buvo auginama ir aplink Krokuvą, kur tapo vietos kulinarine tradicija.

    Vėliau ši daržovė pamažu pralaimėjo konkurenciją įprastoms gūžinėms salotoms ir kitiems lengviau parduotuvėse randamiems žalumynams. Maždaug nuo XX amžiaus antros pusės kotelinė salota regione buvo primiršta, tačiau pastaraisiais metais vėl grįžta į valgiaraščius kartu su atgimstančiu fermentavimo ir sezoninės mitybos populiarumu.

    Kodėl ji vėl grįžta?

    Viena priežasčių yra maistinė vertė: kotelinė salota turi vitaminų A, E, K, taip pat B grupės vitaminų, o jos sudėtyje yra kalio, kalcio ir geležies. Skirtinguose šaltiniuose pabrėžiama, kad vitamino C joje gali būti kelis kartus daugiau nei gūžinėse salotose, todėl ji dažnai pristatoma kaip stipresnė alternatyva įprastiems lapiniams žalumynams.

    Ne mažiau svarbu ir tai, kad tai labai lengvas produktas: 100 gramų kotelinės salotos turi apie 18 kilokalorijų. Dėl skaidulų ji gali ilgiau suteikti sotumo jausmą, todėl tinka žmonėms, kurie nori sumažinti bendrą suvartojamų kalorijų kiekį, bet išlaikyti daržovių apimtį lėkštėje.

    Ką iš tiesų valgome?

    Valgoma ne visa daržovė: dažniausiai vartojamas sultingas, traškus stiebas ir jauni lapai. Vyresni lapai gali būti kietesni, skaidulingi ir kartesni, todėl dažniau paliekami ne maistui, o kompostui.

    Žalias stiebas yra traškus, sultingas ir švelnaus, lengvai riešutinio poskonio, todėl tinka salotoms ar kaip užkandis. Jį taip pat galima trumpai kepti, troškinti ar dėti į sriubas, o jauni lapai dažniausiai naudojami švieži, kaip įprasti salotų lapai.

    Rauginimas ir fermentavimo banga

    Tradiciškiausias šios daržovės panaudojimas regione buvo rauginimas, kai rauginamas būtent stiebas. Taip paruošta kotelinė salota išlieka traški, įgauna gaivų rūgštumą ir kai kam primena raugintus agurkus, tik skoniu švelnesnė ir labiau daržoviška.

    Fermentuoti produktai pastaraisiais metais vėl madingi ne tik dėl skonio, bet ir dėl to, kad tai patogus būdas išsaugoti derlių bei paįvairinti racioną natūraliai rūgščiais priedais. Vis dėlto mitybos specialistai primena, kad rauginti produktai turi daugiau druskos, todėl jų kiekį verta derinti prie bendrų mitybos įpročių.

    Parduotuvėse kotelinę salotą rasti gali būti sudėtinga, todėl dažniausias kelias ją išbandyti yra užsiauginti patiems iš sėklų. Augintojai vertina ją už greitą augimą ir galimybę panaudoti tiek stiebą, tiek jaunus lapus, o virtuvėje ji tampa paprastu būdu paįvairinti kasdienes salotas ar rauginių lentyną.

  • Viena skaniausių Baltijos jūros žuvų: sultinga balta mėsa, mažai ašakų ir lengva paruošti

    Baltijos jūroje gyvenanti plekšninių šeimos žuvis plačiapelekė plekšnė (Pleuronectes platessa) dažnai lieka šešėlyje, nors virtuvėje ji vertinama dėl švelnaus skonio. Tai dugninė žuvis, atpažįstama iš suploto kūno ir abiejų akių vienoje galvos pusėje.

    Ši rūšis dažniau sutinkama vakarinėje ir centrinėje Baltijos dalyje, kur vanduo sūresnis, o sąlygos jai palankesnės. Suaugusios žuvys paprastai laikosi kelių dešimčių metrų gylyje, o jaunikliai dažniau priekrantėje, ant smėlingo ar molingo dugno.

    Plačiapelekė plekšnė gali gyventi ilgai, kai kurie individai pasiekia kelis dešimtmečius, nors žvejyboje dažniau pasitaiko gerokai jaunesni laimikiai. Užaugusi ji gali siekti apie pusę metro, o didesni egzemplioriai sverti apie 2 kilogramus.

    Virtuvėje ši žuvis išsiskiria sultinga, balta ir tvirtesnės struktūros mėsa, kuri neužgožia prieskonių ir lengvai sugeria aromatus. Dėl palyginti nedidelio ašakų kiekio ji dažnai rekomenduojama tiems, kurie žuvį valgo rečiau, taip pat šeimoms su vaikais.

    Mitybos požiūriu tai liesesnė žuvis: 100 gramų gali turėti apie 85–90 kilokalorijų, o baltymų joje daug, riebalų – nedaug. Tokia sudėtis ypač aktuali ieškantiems lengvesnių, tačiau sočių patiekalų, kai norisi mažiau riebių alternatyvų.

    Gaminant geriausiai pasiteisina paprasti būdai, nes per ilgas kaitinimas gali išsausinti delikesnę mėsą. Dažniausiai pakanka druskos, pipirų, šiek tiek sviesto ir citrinos sulčių, o norint išraiškingesnio skonio tinka krapai, petražolės ar švelnūs žolelių mišiniai.

    Kepant orkaitėje dažnai pasirenkama apie 190 laipsnių temperatūra ir maždaug 15 minučių, priklausomai nuo filė ar žuvies storio. Prieš kepimą ją galima lengvai apšlakstyti aliejumi ir pabarstyti džiūvėsėlių bei sūrio mišiniu, kad paviršius gražiai apskrustų, o vidus liktų sultingas.

    Pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio skiriama ir tvaresniam žuvies pasirinkimui, todėl pirkėjams verta pasidomėti kilme bei žvejybos būdu. Šviežią žuvį išduoda švarus kvapas, elastinga mėsa ir skaidrios akys, o perkant filė svarbu, kad ji nebūtų pažliugusi ar stipriai apsausėjusi.