CP v2

Category: Uncategorized

  • Du priedai rytinei kavai: žada daugiau energijos, stabilesnį cukrų ir greitesnę medžiagų apykaitą

    Rytinė kava daugeliui yra kasdienis ritualas, tačiau vis dažniau kalbama, kad ją galima praturtinti prieskoniais. Tarp populiariausių pasirinkimų minimi cinamonas ir kakava, kurie keičia gėrimo skonį ir gali turėti papildomą poveikį savijautai.

    Kavoje esantis kofeinas trumpam didina budrumą, o taip pat siejamas su geresne fizine ištverme ir dėmesio koncentracija. Tyrimuose dažnai pabrėžiama ir tai, kad saikingas kavos vartojimas gali būti susijęs su mažesne 2 tipo diabeto rizika, tačiau tai nėra gydymo priemonė ir nepakeičia mitybos bei judėjimo.

    Cinamonas paprastai vertinamas dėl aromato ir galimo poveikio gliukozės apykaitai. Mokslinėje literatūroje aptariama, kad kai kuriems žmonėms jis gali prisidėti prie geresnių cukraus kontrolės rodiklių, tačiau rezultatai nevienareikšmiai ir priklauso nuo dozės, cinamono rūšies bei individualių veiksnių.

    Kakava ir ypač mažiau apdorota kakava turi flavanolių, kurie siejami su kraujagyslių funkcija. Kartu svarbu atkreipti dėmesį, kad didelę reikšmę turi ne pats priedas, o tai, ar į gėrimą nededama daug cukraus, saldžių sirupų ar riebių grietinėlės pakaitalų.

    Norint paruošti paprastą variantą, užtenka į puodelį juodos kavos įmaišyti nedidelį kiekį kakavos ir žiupsnelį cinamono. Jei norisi švelnesnio skonio, galima įpilti šiek tiek pašildyto pieno ar augalinio gėrimo, tačiau saldinimą verta riboti, nes būtent jis dažniausiai labiausiai didina gėrimo kaloringumą.

    Specialistai taip pat primena saiką: per didelis kofeino kiekis gali didinti nerimą, trikdyti miegą ar kelti širdies plakimą. Jei vartojate vaistus, turite kepenų sutrikimų ar esate nėščia, dėl dažnesnio cinamono vartojimo verta pasitarti su gydytoju, nes kai kurios cinamono rūšys turi daugiau kumarino.

  • Jokio acto ir jokių sūkurių: sietelio triukas padės tobulai išvirti kiaušinį marškiniuose

    Kiaušinis marškiniuose, dar vadinamas be lukšto virtas kiaušinis, dažnai atrodo kaip patiekalas, kurį pavyksta pagaminti tik restoranuose. Tačiau tvarkinga forma ir skystas trynys priklauso ne nuo sudėtingų triukų, o nuo kelių paprastų žingsnių.

    Viena dažniausių nesėkmių priežasčių yra kiaušinio baltymo skystumas. Senesniuose kiaušiniuose dalis baltymo būna vandeningesnė, todėl įmušus į vandenį ji greitai išsisklaido ir kiaušinis praranda formą.

    Praktika rodo, kad padeda paprastas virtuvinis sietelis. Įmuškite kiaušinį į smulkaus tinklelio sietelį ir palaikykite kelias sekundes, kad nubėgtų skystesnė baltymo dalis, o tankesnė liktų prie trynio.

    Tada kiaušinį švelniai perkelkite į karštą, bet ne verdantį vandenį. Optimalu, kai vanduo vos juda, o paviršiuje matyti tik smulkūs burbuliukai, nes stiprus virimas ar intensyvus maišymas baltymą ardo ir gadina formą.

    Dažnai manoma, kad būtinas actas arba sūkurys, tačiau sietelio metodas leidžia apsieiti ir be jų. Jei vis dėlto norite daugiau stabilumo, svarbiausia ne priedai, o temperatūros kontrolė ir šviežesni kiaušiniai.

    Kiaušinį marškiniuose patogu patiekti ant skrebučio su daržovėmis, prie salotų ar su lengvu padažu. Jis taip pat dera su avokadu, pomidorais, žalumynais ar rūkyta žuvimi, nes skystas trynys tampa natūraliu padažu.

  • Niekada neišmeskite parmezano žievės: šis triukas paverčia sriubas ir padažus restorano lygiu

    Itališkoje virtuvėje galioja paprasta taisyklė: niekas neturi virsti atlieka, jei dar gali suteikti skonio. Vienas ryškiausių pavyzdžių yra kietos brandintų sūrių, ypač parmezano, žievės ir galai, kurie dažnai be reikalo atsiduria šiukšliadėžėje.

    Brandintų kietųjų sūrių likučiai paprastai nebetinka patogiai tarkuoti ar pjaustyti, tačiau jie vis dar turi daug aromatinių junginių ir umami skonio. Įdėti į verdamą patiekalą, jie pamažu atiduoda sūrišką, riešutinę natą ir sukuria gilesnį, ilgiau išliekantį skonį be papildomų prieskonių.

    Kaip naudoti verdant?

    Paprastas būdas yra įmesti parmezano žievę į sriubą, sultinį ar pomidorų padažą ir pavirti 10–20 minučių. Skonis tampa sodresnis, o skystis įgauna lengvą tirštumą, ypač jei patiekale yra daržovių ar ankštinių.

    Geriausiai tai pasiteisina daržovių sriubose, pomidorų sriuboje, minestronėje, taip pat ilgiau troškinamuose padažuose, pavyzdžiui, prie makaronų. Svarbu prieš naudojimą žievę apžiūrėti: ji turi būti švari, be pelėsio ar nemalonaus kvapo.

    Skonis ir mažiau švaistymo

    Toks virtuvės triukas dera su vis labiau populiarėjančiu požiūriu mažinti maisto švaistymą ir iš produkto išspausti maksimumą. Praktikoje tai reiškia, kad net paprasta kasdienė sriuba gali skambėti įdomiau, o priedų, tokių kaip sultinio kubeliai, prireikia rečiau.

    Žievę patogu kaupti šaldiklyje: sudėkite į sandarų maišelį ir naudokite, kai tik verdate sultinį ar padažą. Baigus virti, žievę dažniausiai verta išimti, nes ji gali būti kieta, tačiau savo darbą būna atlikusi.

    „Brandinto sūrio žievė puode veikia kaip natūralus skonio stipriklis: ji praturtina sultinį ir suteikia patiekalui daugiau gylio“, – teigia kulinarijos praktikoje dažnai kartojama taisyklė, paremta ilgamete itališkos virtuvės tradicija.

  • Žuvis druskos šarvuose: kodėl šis triukas iškepa sultingai ir be nė gramo riebalų

    Žuvis, kepama druskos plutoje, iš pirmo žvilgsnio atrodo kaip kulinarinė avantiūra: žuvį reikia beveik visiškai užkasti stambia druska. Tačiau ši technika veikia ne kaip sūdymas, o kaip sandarus apvalkalas, kuris kepant sulaiko garus ir aromatus.

    Įkaitus orkaitei druska sukimba į kietą plutą ir tampa tarsi natūralus garų puodas. Dėl to žuvis kepa savo sultyse, mėsa išlieka sultinga, o tekstūra būna švelni net ir nenaudojant aliejaus ar sviesto.

    „Druskos pluta žuvies mėsos paprastai neperdruskina, nes ji veikia kaip izoliacija, o ne kaip prieskonis“, – aiškina virtuvės technologijas aprašantys kulinarijos šaltiniai.

    Šis būdas siejamas su Viduržemio jūros regiono tradicijomis, kur pabrėžiama produkto kokybė ir paprastumas. Kai ingredientų mažai, svarbiausia tampa žuvies šviežumas: mėsa turi būti stangri, kvapas švelnus, be aitraus žuvies aromato.

    Geriausiai tinka visa žuvis su oda, o dar geriau, jei ji nefilė, nes natūralus „apvalkalas“ papildomai saugo nuo išsausėjimo. Dažniausiai šiam kepimui pasirenkamos dorados, jūriniai ešeriai ar upėtakiai, nes jų mėsa pakankamai tvirta ir gerai išlaiko sultis.

    Skoniui pakanka kelių paprastų akcentų: į pilvą įdėkite kelias citrinos riekeles ir po šakelę čiobrelio ar krapų. Svarbu nepadauginti, kad žolelės neužgožtų natūralaus žuvies skonio, kurį druskos pluta kaip tik padeda išryškinti.

    Kepant verta laikytis saugaus maisto ruošimo principų: žuvis turi būti iškepusi tolygiai, o mėsa lengvai atsiskirti šakute. Ištraukus iš orkaitės, plutą reikėtų atsargiai pramušti ir nuimti, kad ant mėsos nepatektų per daug druskos gabalėlių.

  • Jaunas česnakas pavasarį žada energiją, bet kai kuriems gali baigtis spaudimo kritimu

    Jaunas česnakas ir jo žali laiškai pavasarį dažnai vadinami natūraliu toniku, tačiau organizmo reakcija ne visiems vienoda. Dalis žmonių po tokio maisto pajunta energijos antplūdį, kiti skundžiasi mieguistumu ar silpnumu.

    Skirtumą lemia aktyviosios česnako medžiagos, ypač sieros junginiai, kurie susidaro sutraiškius ar sukramčius česnaką. Jos gali trumpam paveikti kraujagyslių tonusą ir kraujotaką, todėl vieniems savijauta pagerėja, o kitiems pasireiškia nemalonūs pojūčiai.

    Kaip česnakas veikia spaudimą

    Česnakas tradiciškai siejamas su širdies ir kraujagyslių sistemos palaikymu, nes kai kurie jo junginiai gali skatinti kraujagyslių atsipalaidavimą. Žmonėms, kurių kraujospūdis padidėjęs, toks poveikis kartais būna palankus, ypač jei mityba apskritai subalansuota.

    Tačiau turintiems žemą kraujospūdį ar polinkį į jo svyravimus reakcija gali būti priešinga lūkesčiams. Jei po jauno česnako atsiranda galvos svaigimas, vangumas ar šaltas prakaitas, tai gali būti ženklas, kad spaudimas sumažėjo per stipriai.

    Kodėl jautresniam skrandžiui jis gali netikti

    Nors jauni žalumynai dažnai laikomi lengvesni už subrendusius produktus, česnakas virškinimo sistemą gali dirginti. Jo eteriniai junginiai ir aštresnės medžiagos skatina skrandžio sulčių išsiskyrimą, todėl jautresniems žmonėms tai gali baigtis rėmeniu ar pilvo diskomfortu.

    Ypač atsargūs turėtų būti turintys gastritą, refliuksą ar opaligę, nes aštresni produktai dažniau provokuoja simptomų paūmėjimą. Jei jaučiate deginimą ar skausmą, verta mažinti kiekį arba rinktis švelnesnius žalumynus.

    Kiek ir kaip valgyti saugiau

    Didžiausios koncentracijos poveikis dažniausiai siejamas ne su laiškais, o su besiformuojančiais mažais baltais svogūnėliais, kai jaunas česnakas dar tik bręsta. Tokiu atveju pakanka nedidelio kiekio, ypač jei kartu vartojate ir kitus aštresnius produktus.

    Norint sumažinti dirginimą, česnaką dažniau patariama derinti su neutralesniu maistu, pavyzdžiui, su jogurtu, varške ar aliejumi, ir nevalgyti tuščiu skrandžiu. Jei vartojate kraujospūdį mažinančius vaistus ar kraują skystinančias priemones, dėl didesnių česnako kiekių verta pasitarti su gydytoju.

  • Beveik be riebalų ir labai skanūs: mitybos specialistė atskleidė mažakalorių kotletų receptą

    Mažesnio kaloringumo kotletai nebūtinai turi būti sausi ar prėski. Mitybos specialistai vis dažniau siūlo rinktis liesą baltymų šaltinį ir daržoves, kurios suteikia sultingumo bei apimties, bet neapkrauna patiekalo riebalais.

    Vienas paprastesnių variantų – kapotos vištienos kotletai su cukinija. Cukinija šiame recepte veikia kaip natūralus drėkiklis: ji prideda vandens ir skaidulų, todėl kotletai tampa minkštesni, o bendras patiekalo kaloringumas mažėja.

    Kaip paruošti kotletus?

    Dviem porcijoms reikės maždaug 100 gramų cukinijos, 250 gramų vištienos filė, 1 kiaušinio, apie 30 gramų miltų, druskos ir prieskonių. Kepimui pakanka apie 5 gramų aliejaus, o dar geriau – nepridegančios keptuvės, kad riebalų reikėtų minimaliai.

    Vištienos filė supjaustykite labai smulkiai, cukiniją sutarkuokite ir gerai nuspauskite skystį. Tuomet sudėkite kiaušinį, prieskonius ir miltus, masę gerai išmaišykite ir formuokite nedidelius kotletus.

    Kepkite įkaitintoje keptuvėje ant silpnesnės ar vidutinės kaitros, kol abi pusės gražiai apskrus ir mėsa bus pilnai iškepusi. Jei turite termometrą, saugiam vištienos iškepimui vidinė temperatūra turėtų pasiekti apie 74 laipsnius.

    Kuo toks patiekalas naudingas?

    Vištienos filė laikoma vienu liesesnių gyvūninės kilmės baltymų šaltinių, todėl patiekalas tinka siekiantiems didesnio baltymų kiekio racione. Baltymai svarbūs raumenų palaikymui, atsigavimui po fizinio krūvio ir padeda ilgiau išlikti sotiems.

    Cukinija prideda skaidulų ir kalio, o didelis vandens kiekis leidžia sumažinti patiekalo energinį tankį. Tai ypač aktualu svorio kontrolei, kai norisi didesnės porcijos jausmo neviršijant dienos kalorijų normos.

    Kiaušinis šiame recepte veikia kaip rišamoji dalis, tačiau kartu prisideda maistinėmis medžiagomis, įskaitant B grupės vitaminus ir choliną. Pastarasis dažnai minimas kaip svarbus nervų sistemos veiklai ir normaliai kepenų funkcijai.

    Kaip dar sumažinti kalorijas?

    Jei norite dar lengvesnės versijos, miltų kiekį galima mažinti, o vietoje jų įmaišyti smulkintų avižinių dribsnių arba naudoti pilno grūdo miltus. Prieskoniai taip pat daro didelę įtaką skoniui: česnakas, paprika, pipirai ar džiovintos žolelės leidžia sumažinti druskos poreikį.

    Prie šių kotletų tinka gaivios daržovės ar natūralaus jogurto padažas. Taip patogu susikomplektuoti subalansuotą lėkštę, kurioje būtų ir baltymų, ir skaidulų, ir saikingas riebalų kiekis.

  • Hummusas vadinamas viena naudingiausių užtepėlių: sotina, padeda mesti svorį ir saugo širdį

    Hummusas, gaminamas iš avinžirnių ir sezamų pastos tahini, pastaraisiais metais tapo vienu populiariausių užtepėlių pasaulyje. Dietologai jį vertina dėl augalinių baltymų, skaidulų ir nesočiųjų riebalų derinio, kuris ilgiau suteikia sotumo.

    Gegužės 13 dieną minint Tarptautinę hummuso dieną, šis patiekalas vėl atsiduria dėmesio centre. Nors tai Artimųjų Rytų virtuvės klasika, namuose jį pasigaminti paprasta, o sudėtį lengva pritaikyti pagal savo mitybos tikslus.

    Kuo hummusas naudingas sveikatai?

    Avinžirniai yra geras skaidulų šaltinis, todėl reguliariai vartojamas hummusas gali prisidėti prie sklandesnio virškinimo. Skaidulos taip pat padeda palaikyti palankią žarnyno mikrobiotos pusiausvyrą, o ji siejama su imunitetu ir bendra savijauta.

    Hummuse esantys nesočieji riebalai, ypač jei naudojamas alyvuogių aliejus, yra siejami su palankesniais širdies ir kraujagyslių rizikos veiksniais. Ankštinių vartojimas mityboje taip pat dažnai siejamas su geresniu cholesterolio rodiklių profiliu.

    Tahini suteikia ne tik skonį, bet ir papildomų maistinių medžiagų, tarp jų mineralų ir antioksidantų. Vis dėlto svarbu prisiminti, kad tai kaloringa sudedamoji dalis, todėl porcijos dydis turi reikšmę.

    Ar hummusas tikrai padeda mesti svorį?

    Hummusas dažnai minimas kaip geresnė alternatyva itin sūriems ar daug sočiųjų riebalų turintiems užkandžiams. Baltymų ir skaidulų derinys gali padėti ilgiau jaustis sotiems, todėl kai kuriems žmonėms tampa lengviau sumažinti bereikalingą užkandžiavimą.

    Tačiau hummusas nėra stebuklinga priemonė lieknėjimui, nes kalorijų jame nemažai, ypač jei dedama daugiau tahini ir aliejaus. Norint mažinti svorį, svarbiausia išlieka bendras dienos energijos balansas ir produktų kokybė.

    Praktinis sprendimas paprastas: rinktis mažesnę porciją ir hummusą derinti su daržovėmis, o ne su itin kaloringais traškučiais ar bandelėmis. Taip išlaikomas sotumas, bet sumažėja perteklinių kalorijų tikimybė.

    Kaip pasigaminti kremišką hummusą namuose

    Klasikiniam variantui dažnai naudojama apie 400 gramų virtų avinžirnių, 3–5 šaukštai tahini, 1–2 šaukštai alyvuogių aliejaus ir pusės citrinos sultys. Masę patogu trinti trintuvu, o norint švelnesnės tekstūros po truputį įpilti kelių šaukštų labai šalto vandens.

    Skoniui pagyvinti tinka žiupsnelis kumino ir česnakas, jei jis patinka. Jei naudojami konservuoti avinžirniai, verta atkreipti dėmesį į sudėtį ir rinktis variantus su mažiau druskos bei priedų.

    Hummusą šaldytuve įprastai galima laikyti kelias dienas sandariame inde. Prieš valgant pravartu įvertinti kvapą ir tekstūrą, o patiekalą patiekti su daržovėmis, pilno grūdo duona ar kaip padažą prie kitų patiekalų.

    Žmonėms, alergiškiems sezamams, hummusas gali būti netinkamas, nes tahini gaminama iš sezamų. Taip pat didesnis skaidulų kiekis kai kuriems gali sukelti pilvo pūtimą, todėl, jei ankštinių valgote retai, porciją geriau didinti palaipsniui.

  • Užtenka 15 minučių: ši arbata gali mažinti cukrų ir padėti kepenims – ką sako mokslas

    Ožragės, dar vadinamos vaistine ožrage (Trigonella foenum-graecum), sėklos nuo seno naudojamos kulinarijoje ir tradicinėje fitoterapijoje. Pastaraisiais metais jos vėl atsidūrė dėmesio centre dėl tyrimų apie galimą poveikį gliukozės ir cholesterolio rodikliams.

    Ožragės sėklose gausu tirpiųjų skaidulų, taip pat randama baltymų, mineralų ir biologiškai aktyvių junginių. Tyrimai sieja šias medžiagas su lėtesniu angliavandenių pasisavinimu ir galimai mažesniais gliukozės šuoliais po valgio, nors efektas priklauso nuo dozės ir bendros mitybos.

    Ar tikrai mažina cukrų?

    Mokslinėje literatūroje aprašoma, kad ožragės sėklos kai kuriems žmonėms gali padėti pagerinti glikemijos kontrolę, ypač kai vartojamos reguliariai ir pakankamomis dozėmis. Dažniausiai minimas mechanizmas yra tirpiųjų skaidulų gebėjimas sulėtinti gliukozės pasisavinimą žarnyne.

    Vis dėlto tai nėra greitas ar stebuklingas sprendimas, o labiau papildoma priemonė greta gydytojo paskirto gydymo, fizinio aktyvumo ir subalansuotos mitybos. Sergantiems diabetu svarbu nepamiršti, kad papildomi augaliniai produktai gali keisti gliukozės rodiklius ir sąveikauti su vaistais.

    Poveikis kepenims ir virškinimui

    Ožragė dažnai siejama ir su virškinimo komfortu, nes sėklose esančios skaidulos gali turėti teigiamą poveikį žarnyno veiklai. Kai kuriuose darbuose aptariamas ir galimas poveikis lipidų apykaitai, todėl ožragė kartais minima šalia mitybos priemonių, padedančių mažinti MTL cholesterolio rodiklius.

    Teiginiai apie kepenų ar kasos apsaugą dažniausiai remiasi ribotais duomenimis ir nėra pagrindas savarankiškai gydytis. Jei jau yra diagnozuotos kepenų ligos, pankreatitas ar kiti virškinimo sistemos sutrikimai, prieš vartojant didesniais kiekiais verta pasitarti su sveikatos priežiūros specialistu.

    Kaip ruošiama ožragės arbata ir kam būti atsargiems

    Dažniausiai siūloma 1–2 arbatinius šaukštelius ožragės sėklų užpilti verdančiu vandeniu ir palaikyti apie 15 minučių. Skonis specifinis, kartokas, su riešutų natomis, todėl dalis žmonių renkasi sėklas naudoti ir kaip prieskonį patiekaluose.

    Nors dažnai minima rekomendacija neviršyti 3 puodelių per dieną, universalios saugios dozės nėra, nes ją lemia individuali sveikatos būklė ir vartojami vaistai. Nėščiosioms, žindančioms, žmonėms su alergijomis ankštiniams, taip pat vartojantiems gliukozę mažinančius vaistus ar kraują skystinančius preparatus, ožragę reikėtų vartoti itin atsargiai.

    Jei tikslas yra mažinti cukraus rodiklius, svarbiausia yra ilgalaikiai įpročiai: mažiau pridėtinio cukraus, daugiau skaidulų, pakankamas baltymų kiekis ir kasdienis judėjimas. Ožragės arbata gali būti tik papildomas elementas, bet ne pakaitalas gydymui ar medicininei konsultacijai.

  • PRL laikų žvaigždė grįžta į parduotuves: ši žuvis gali būti sveikesnė už daugelį jūrinių

    Į parduotuvių lentynas vis dažniau grįžta sajra – šiaurinio Ramiojo vandenyno žuvis, Lietuvoje ir Lenkijoje išpopuliarėjusi dar sovietmečiu dėl patogios konservų formos. Nors ilgą laiką ji buvo primiršta, dabar ją atranda iš naujo: ieškoma paprastų, baltymingų ir ilgiau galiojančių produktų.

    Sajra natūraliai gyvena vandenyse prie Japonijos, Korėjos, Kinijos ir Rusijos pakrančių, o Azijos virtuvėse laikoma sezonine žuvimi. Ten ji dažnai kepama ant grotelių ar orkaitėje, patiekiama su ryžiais ir daržovėmis, tačiau mūsų regione labiausiai įsitvirtino konservuota jos versija.

    Mitybos požiūriu sajra priskiriama riebesnėms žuvims, todėl ji gali būti vertingas omega-3 riebalų rūgščių, ypač EPA ir DHA, šaltinis. Šios medžiagos siejamos su širdies ir smegenų veiklai svarbiais procesais, o sveikatos rekomendacijose nuolat pabrėžiama, kad žuvį verta valgyti reguliariai ir rinktis skirtingas rūšis.

    Sajra taip pat suteikia nemažai baltymų, be to, joje aptinkama mikroelementų, tokių kaip selenas, cinkas ir geležis. Vis dėlto reali maistinė vertė priklauso nuo žuvies kilmės, sezono ir to, kaip ji apdorota, todėl skirtingų gamintojų produktai gali pastebimai skirtis.

    Didžiausias konservuotos sajros trūkumas – galimai didesnis druskos kiekis, kuris svarbus žmonėms, turintiems padidėjusį kraujospūdį ar ribojantiems natrį. Verta atkreipti dėmesį ir į tai, ar sajra konservuota savo sultyse, ar aliejuje: aliejuje esanti versija paprastai būna kaloringesnė.

    Renkantis parduotuvėje, praktiškiausia ieškoti trumpiausios sudėties, kurioje būtų žuvis, druska ir, jei reikia, aliejus, be ilgo priedų sąrašo. Jei ant etiketės nurodytas didelis druskos kiekis, daliai žmonių geresnė išeitis gali būti alternatyva su mažiau druskos arba tiesiog mažesnė porcija.

    Lyginant sajrą su kitomis populiariomis žuvimis, pavyzdžiui, skumbre, vieno universalaus atsakymo, kas sveikiau, nėra. Daug lemia, ar žuvis šviežia, rūkyta, sūdyta, konservuota, ir kaip dažnai ji valgoma, todėl geriausi rezultatai dažniausiai pasiekiami kaitaliojant rūšis ir ruošimo būdus.

    Kasdienėje virtuvėje sajra dažniausiai virsta greitu užtepėlių pagrindu: sutrinta šakute su svogūnu, marinuotu agurku ir keliais lašais citrinos sulčių. Jei žuvis konservuota savo sultyse, skonį galima sušvelninti šaukšteliu jogurto ar majonezo, o jei aliejuje – papildomų riebalų paprastai nebereikia.

  • Braškėtas tiramisu be sąžinės graužaties: mažiau kalorijų, daugiau baltymų ir skonis kaip vasarą

    Vasarą norisi gaivių desertų, tačiau daugelis jų slepia nemažai cukraus ir riebalų. Lengvesnė alternatyva – braškinis tiramisu, kuriame dalis įprastų ingredientų pakeičiami baltymingais pieno produktais, o saldumą suteikia nekaloringi saldikliai.

    Šio tipo receptuose dažniausiai vietoj maskarponės naudojama liesa varškė ar varškės sūrelio tipo produktai, o kremiškumą sustiprina tirštas jogurtas. Taip galima sumažinti bendrą energinę vertę, bet išlaikyti deserto tekstūrą ir sotumą.

    Kaip pagaminti lengvesnį variantą?

    Pagrindui tinka sausainiai be pridėtinio cukraus, kuriuos galima trumpai pamirkyti atvėsintoje juodoje kavoje. Kremas ruošiamas varškę sutrinant su tirštu jogurtu ir pasirinktu saldikliu, kol masė tampa vientisa.

    Desertas sluoksniuojamas: sausainiai, kremo sluoksnis, braškių tyrė be pridėtinio cukraus, tada vėl sausainiai ir kremas. Ant viršaus užbarstoma kakavos, o indas paliekamas šaldytuve per naktį, kad skoniai susijungtų.

    Ką verta žinoti apie maistingumą?

    Pagal pateiktą receptą viena porcija siekia apie 325 kilokalorijas ir turi apie 24,5 gramo baltymų. Riebalų kiekis nurodomas apie 7 gramus, o angliavandenių – apie 39,9 gramo, tačiau galutiniai skaičiai priklauso nuo pasirinktų produktų.

    Baltymų gausesni desertai paprastai sotesni, todėl kai kuriems žmonėms padeda lengviau kontroliuoti užkandžiavimą. Vis dėlto svarbu prisiminti, kad net ir lengvesnis desertas išlieka saldus patiekalas, todėl porcijos dydis ir bendras dienos racionas išlieka lemiami.

    Pastarųjų metų tendencija – mažiau cukraus

    Pastaraisiais metais vis dažniau ieškoma receptų su mažiau pridėtinio cukraus, daugiau baltymų ir paprastesne sudėtimi. Tam pasitelkiami saldikliai, uogų tyrės be cukraus, o taip pat didesnio baltymingumo pieno produktai, kurie padeda išgauti kreminę konsistenciją.

    Jei norisi dar lengvesnės versijos, dalį sausainių galima keisti uogomis ar jų gabalėliais, o kakavą rinktis be pridėtinio cukraus. Svarbiausia – stebėti produktų etiketes, nes net „be cukraus“ užrašas ne visada reiškia mažą kaloringumą.