CP v2

Category: Uncategorized

  • Kaip neapsinuodyti ankstyvomis daržovėmis: gydytojo patarimai, ką tikrinti turguje ir parduotuvėje

    Atėjus ankstyvų daržovių ir uogų sezonui, pirkėjai dažnai skuba įsigyti ridikėlių, agurkų ar pirmųjų braškių. Specialistai primena, kad būtent sezono pradžioje išauga rizika nusipirkti produktų su padidintu nitratų kiekiu ar netinkamos higieninės būklės.

    Didžiausia problema ta, kad plika akimi cheminių likučių neįvertinsite, todėl svarbiausia tampa ne išvaizda, o kilmė, dokumentai ir prekybos vietos kontrolė. Ypač atidūs turėtų būti vaikai, nėščiosios ir žmonės, turintys lėtinių virškinamojo trakto ligų.

    Kaip tikrinama įvežtinė produkcija

    Įvežtini vaisiai, daržovės ir uogos paprastai patenka į valstybės priežiūros lauką dar pasienyje. Tokiai produkcijai taikoma fitosanitarinė kontrolė, o importuotojai privalo turėti dokumentus, patvirtinančius atitiktį nustatytiems saugos reikalavimams.

    Be dokumentų patikros, iš siuntų atrenkami mėginiai laboratoriniams tyrimams, kur vertinama, ar neviršijamos leistinos medžiagų normos ir ar nėra kitų rizikos veiksnių. Jei nustatomi reikšmingi pažeidimai, siunta gali būti sulaikoma, neleidžiama tiekti rinkai arba grąžinama tiekėjui.

    Ar saugiau pirkti turguje?

    Dalis pirkėjų mano, kad turguje parduodama vietinė ar namuose užauginta produkcija savaime yra saugesnė. Tačiau ankstyvo derliaus atveju riziką gali didinti intensyvus tręšimas azoto junginiais, dėl kurio kai kuriose daržovėse gali kauptis daugiau nitratų.

    Oficialiuose turgavietėse veikia veterinarinės sanitarinės kontrolės laboratorijos, kurios tikrina parduodamus maisto produktus. Pardavėjas, prekiaujantis turgavietėje teisėtai, paprastai turi pateikti laboratorijos išvadą ar leidimą prekiauti, susietą su konkrečia tądien tikrinama partija.

    Ką pirkėjas turi teisę paprašyti

    Perkant turguje verta paprašyti parodyti laboratorinės patikros dokumentą ir atkreipti dėmesį į jo datą. Svarbu, kad dokumente būtų aišku, jog tikrinta būtent ta produkcijos partija, kuri parduodama tuo metu, o ne prieš kelias savaites.

    Parduotuvėse pirkėjas taip pat gali teirautis informacijos apie kilmę ir kokybės kontrolę, o kilus įtarimams dėl kvapo, skonio ar išvaizdos, produktų geriau nevartoti. Jei abejojate jau įsigytos produkcijos sauga, galima kreiptis dėl nepriklausomų tyrimų į akredituotas laboratorijas ar visuomenės sveikatos sistemos įstaigas.

    Specialistai pataria ankstyvas daržoves namuose kruopščiai nuplauti, lapines daržoves perrinkti, o uogas plauti tekančiu vandeniu mažomis porcijomis. Taip pat verta nepersistengti su dideliais kiekiais vienu metu, ypač sezono pradžioje, ir rinktis patikimas prekybos vietas, kuriose kontrolės procedūros realiai taikomos.

  • Šis baltyminis salotas padeda išlaikyti figūrą: paslaptis slypi paprastuose ingredientuose

    Ieškantiems lengvos, bet sočios vakarienės ar pietų alternatyvos, vis dažniau siūlomi baltyminiai salotų variantai. Vienas populiariausių derinių – vištiena, daržovės ir lengvas padažas, kuris pakeičia kaloringesnius majonezinius užpilus.

    Pagrindas šiame recepte – virta vištienos filė, kuri suteikia daug kokybiškų baltymų. Toks pasirinkimas ypač naudingas, kai siekiama ilgiau jaustis sotiems ir kartu kontroliuoti bendrą dienos kalorijų kiekį.

    Salotoms taip pat naudojamos šparaginės pupelės, švieži agurkai ir korėjietiškos morkos, kurios patiekalui suteikia traškumo bei ryškesnio skonio. Daržovės padidina skaidulų kiekį, todėl patiekalas tampa palankesnis virškinimui ir kasdieniam racionui.

    Kaip pasigaminti salotas?

    Vištienos filė išvirkite, atvėsinkite ir išardykite pluoštais arba supjaustykite nedideliais gabalėliais. Šparagines pupeles trumpai apvirkite arba garinkite, kad išliktų tvirtos ir neprarastų tekstūros.

    Agurkus supjaustykite, sudėkite kartu su korėjietiškomis morkomis ir paruošta vištiena. Viską sumaišykite su graikišku jogurtu arba grietine, pagardinkite druska ir juodaisiais pipirais.

    Kodėl toks derinys laikomas palankiu figūrai?

    Vištiena ir graikiškas jogurtas padidina baltymų kiekį, o tai svarbu raumenų palaikymui ir sotumui. Dėl šios priežasties tokie patiekalai dažnai rekomenduojami kaip lengvesnė alternatyva sumuštiniams ar riebesniems pusgaminiams.

    Šparaginės pupelės ir agurkai prideda daugiau tūrio su santykinai nedideliu kalorijų kiekiu, o skaidulos padeda palaikyti pastovesnį alkio jausmą. Tuo metu korėjietiškos morkos suteikia papildomo skonio, tačiau verta atkreipti dėmesį į jų sudėtį, nes kai kuriuose variantuose gali būti daugiau cukraus ar aliejaus.

    Norint dar labiau sumažinti patiekalo kaloringumą, padažui dažniausiai pasirenkamas graikiškas jogurtas vietoj majonezo. Taip išlaikomas kremiškumas, bet sumažinamas riebalų kiekis ir padidinamas baltymų indėlis.

  • Sotesni už mėsą ir padeda širdžiai: šią ankštinę daugelis pamiršo, bet ji verta vietos lėkštėje

    Žirniai ir kiti ankštiniai augalai daugeliui vis dar asocijuojasi su sunkesniu virškinimu, todėl jų lėkštėje atsiranda retokai. Tačiau mitybos specialistai pabrėžia, kad ankštiniai yra vienas naudingiausių kasdienės mitybos pasirinkimų: suteikia sotumo, padeda surinkti pakankamai skaidulų ir gali tapti kokybiška alternatyva mėsai.

    Žirniai vertinami dėl augalinių baltymų, kurie svarbūs raumenų atsistatymui ir ilgiau trunkančiam sotumui. Ne mažiau reikšmingos skaidulos: jos palaiko reguliarią žarnyno veiklą, prisideda prie palankesnių cholesterolio rodiklių ir lėčiau kelia gliukozės kiekį kraujyje po valgio.

    Ankštiniai apskritai laikomi žemo ar vidutinio glikeminio poveikio maistu, todėl jie dažnai rekomenduojami žmonėms, kuriems aktuali glikemijos kontrolė. Praktikoje tai reiškia paprastą dalyką: patiekalas su žirniais ar lęšiais ilgiau išlaiko energiją ir rečiau sukelia staigius alkio šuolius.

    Žirniuose taip pat gausu B grupės vitaminų ir mineralų, tarp jų kalio, magnio, fosforo. Šios medžiagos svarbios širdies ir kraujagyslių sistemai, normaliai nervų sistemos veiklai, raumenų funkcijai, o subalansuota jų mityba siejama su mažesne kai kurių lėtinių ligų rizika.

    Vis dėlto žirniai tinka ne visiems vienodai. Jei vargina refliuksas, aktyvūs skrandžio ar žarnyno uždegimai, opinės ligos ar ryškus pilvo pūtimas, didesni ankštinių kiekiai gali sukelti diskomfortą, todėl verta pradėti nuo mažų porcijų ir stebėti savijautą.

    Dažniausia priežastis, kodėl ankštiniai „nesueina“, yra jų fermentuojamos angliavandenės ir netinkamas paruošimas. Mirkyti viso grūdo džiovintus žirnius per naktį, vandenį nupilti, virti šviežiame vandenyje ir nesūdyti virimo pradžioje yra paprasti žingsniai, kurie daugeliui sumažina pilvo pūtimą.

    Žirniai virtuvėje yra gerokai universalesni nei vien tradicinė žirnių sriuba. Juos galima dėti į salotas, troškinius, tirštas daržovių sriubas, gaminti žirnių apkepus, kotletus ar užtepėles sumuštiniams, o sotumą subalansuoti daržovėmis ir pilno grūdo produktais.

    Šiuolaikinės mitybos tendencijos rodo aiškią kryptį: daugiau augalinių baltymų kasdienybėje, mažiau perdirbtos mėsos, daugiau skaidulų. Jei ieškote paprasto pokyčio, žirniai yra vienas pigiausių ir praktiškiausių būdų sustiprinti racioną neaukojant skonio.

  • Parduotuvėje dažnai praeiname pro šalį: šis vaisius gali padėti širdžiai ir kraujospūdžiui

    Marakuja, dar vadinama valgomoji pasiflora, Lietuvos parduotuvėse neretai lieka nepastebėta, nors jos maistinė vertė išties solidi. Tropinis vaisius vertinamas dėl vitamino C, skaidulų ir kalio, o šios medžiagos siejamos su širdies ir kraujagyslių sistemos palaikymu.

    Valgomoji pasiflora kilusi iš Pietų Amerikos, tačiau dabar plačiai auginama tropiniuose regionuose. Prinokusi marakuja dažniausiai būna tamsiai violetinė arba geltona, o jos viduje yra kvapnus, saldžiarūgštis minkštimas su valgomomis sėklomis.

    Kas joje naudinga?

    Marakujoje yra skaidulų, antioksidantų ir kelių vitaminų, tarp jų A ir C, taip pat folio rūgšties. Nors vienas vaisius stebuklų nepadarys, tokia sudėtis prisideda prie subalansuotos mitybos, ypač jei maiste trūksta vaisių ir daržovių.

    Ypatingo dėmesio verta skaidulų dalis: jos svarbios virškinimui, gali padėti ilgiau jaustis sotiems ir prisideda prie normalios žarnyno veiklos. Specialistai pabrėžia, kad skaidulų poveikis labiausiai pasireiškia tuomet, kai jos gaunamos reguliariai, iš įvairių šaltinių.

    Širdis ir kraujospūdis

    Marakuja išsiskiria kalio kiekiu, o kalis yra viena svarbiausių mineralinių medžiagų, siejamų su normalios kraujospūdžio kontrolės palaikymu. Būtent todėl kalio turintys produktai dažnai minimi mitybos rekomendacijose žmonėms, kurie nori mažinti suvartojamos druskos kiekį.

    Be to, vaisiuose esantys antioksidantai padeda apsaugoti ląsteles nuo oksidacinio streso, kuris siejamas su širdies ir kraujagyslių rizikos veiksniais. Vis dėlto medikai pabrėžia, kad kraujospūdžio ar cholesterolio pokyčiams įtaką daro visas gyvenimo būdas: mityba, fizinis aktyvumas, kūno svoris, miegas ir stresas.

    Kaip išsirinkti ir valgyti?

    Perkant marakują verta ieškoti vaisių su lengvai susiraukšlėjusia odele: tai dažnai rodo didesnį prinokimą ir intensyvesnį skonį. Per kieti, visiškai lygūs vaisiai gali būti dar neprinokę, todėl skonis būna blankesnis.

    Valgyti paprasta: perpjaukite per pusę ir šaukšteliu išimkite minkštimą kartu su sėklomis. Marakuja tinka įmaišyti į natūralų jogurtą, varškę, košes, kokteilius ar naudoti desertų kremams pagardinti, o rūgštelė gali maloniai subalansuoti saldžius patiekalus.

    Jei turite lėtinių ligų ar vartojate vaistus nuo kraujospūdžio, verta pasitarti su gydytoju ar vaistininku dėl individualių mitybos rekomendacijų. Marakuja gali būti puikus kasdienio raciono priedas, tačiau ji nepakeičia gydymo ir nėra vaistas.

  • Prasidėjo Baltijos belonų sezonas: žali kaulai gąsdina, bet skonis primena vištieną

    Gegužę ir birželį Baltijos jūroje prasideda belonų sezonas – tai trumpas laikotarpis, kai ši žuvis dažniau pasirodo pakrantėse ir žvejybos laimikyje. Dėl sezoniškumo belona neretai vadinama tikru delikatesu, o jos paklausa šiuo metu šokteli.

    Belona lengvai atpažįstama iš pailgo kūno ir ilgo, snapą primenančio žandikaulio. Suaugusios žuvys dažniausiai siekia apie 60–100 centimetrų, o jų šonai būna sidabriški, nugara tamsesnė – melsvai žalsva.

    Didžiausia belonos staigmena – žalsvos kaulo struktūros. Tai natūralus reiškinys, susijęs su pigmentu biliverdinu, todėl tokia spalva nereiškia, kad žuvis sugedusi ar pavojinga valgyti.

    Belonos mėsa yra šviesi, tvirta ir gana liesa, todėl daugeliui ji atrodo lengvesnė nei riebesnės žuvys. Kai kurie ragautojai skonį lygina su vištiena, ypač kai belona kepama orkaitėje arba keptuvėje be agresyvių prieskonių.

    Mitybos požiūriu belona vertinama dėl visaverčių baltymų, reikalingų raumenims ir audinių atsinaujinimui. Kaip ir kitos jūrinės žuvys, ji taip pat gali būti naudingas omega-3 riebalų rūgščių šaltinis, siejamas su širdies ir kraujagyslių sistemos funkcija.

    Belonoje aptinkami ir mikroelementai, būdingi jūrų žuvims, įskaitant jodą, fosforą, geležį ir cinką. Šie mineralai svarbūs skydliaukės veiklai, energijos apykaitai, kraujodarai ir imuninei sistemai, tačiau tikslūs kiekiai priklauso nuo žuvies dydžio ir kilmės.

    Renkantis šviežią beloną verta atkreipti dėmesį į kvapą, akių skaidrumą ir stangrią mėsą. Kadangi žuvis ilga ir kaulėta, ją patogu kepti filė gabalais, o prie patiekalo dažnai tinka bulvės, kruopos ir šviežios daržovės.

  • Neišmeskite obuolių žievelių: taip namuose pasigaminsite natūralų obuolių actą

    Sąmoningas valgymas ir maisto nešvaistymas tampa vis aktualesni, o vienas paprasčiausių pokyčių gali prasidėti nuo smulkmenos. Obuolių žievelės, kurios dažnai keliauja į šiukšliadėžę, gali virsti naminiu obuolių actu. Jį žmonės vertina dėl skonio, universalumo virtuvėje ir natūralios fermentacijos.

    Naminio acto pranašumas tas, kad tiksliai žinote, kas patenka į stiklainį. Parduotuvėje neretai siūlomas pasterizuotas ar filtruotas actas, kuriame gali nebelikti dalies natūralių fermentacijos produktų. O namuose actas susiformuoja savaime, jei sudaromos tinkamos sąlygos.

    Kaip susidaro actas?

    Procesas vyksta dviem etapais: pirmiausia mielės cukrų paverčia alkoholiu, o vėliau acto rūgšties bakterijos alkoholį paverčia actu. Tam reikia oro, tinkamos temperatūros ir laiko. Dažniausiai visas procesas užtrunka apie 4–6 savaites, tačiau trukmė priklauso nuo šilumos ir žaliavos saldumo.

    Geras naminis obuolių actas turi ryškų rūgštų kvapą ir skonį, bet neturi būti aitrus ar nemaloniai „aštrus“. Spalva paprastai tampa auksinė ar gintarinė, o paviršiuje gali susiformuoti vadinamoji acto motina, natūrali bakterijų kultūra. Tai įprastas ženklas, kad fermentacija vyksta sklandžiai.

    Į ką atkreipti dėmesį?

    Actui ypač svarbi švara, nes netinkamai prižiūrint gali atsirasti nepageidaujamas pelėsis. Jei ant paviršiaus susiformuoja pūkuotas, ryškių spalvų sluoksnis, tokio turinio vartoti nereikėtų. Taip pat svarbu, kad žievelės būtų be gedimo požymių, o indas laikomas taip, kad patektų oras, bet nepatektų vabzdžiai.

    Skonis kiekvieną kartą gali skirtis, nes jį lemia obuolių rūšis, temperatūra ir fermentacijos trukmė. Naminis actas dažnai būna švelniai drumstas ir vaisiškesnis nei dalis pramoninių produktų. Būtent ši natūrali įvairovė daugeliui ir yra didžiausias privalumas.

    Kur naudojamas naminis actas?

    Virtuvėje jis tinka salotų padažams, marinatams, daržovių užpilams ar padažų subalansavimui, kai reikia lengvos rūgšties. Kai kurie žmonės jį naudoja ir kasdienėje rutinoje, tačiau jei planuojate vartoti reguliariai dėl savijautos, verta pasitarti su gydytoju, ypač turint skrandžio ar stemplės problemų.

    Galiausiai šis receptas patrauklus dar ir tuo, kad padeda mažinti atliekų kiekį. Vietoje to, kad žievelės būtų išmetamos, jos tampa produktu, kuris praverčia ilgai. Kartais didžiausi pokyčiai prasideda nuo vieno sprendimo neišmesti to, kas dar gali būti panaudota.

  • Čizkeikas per 3 minutes: desertui prireiks mikrobangės ir kelių ingredientų iš šaldytuvo

    Greitas čizkeikas mikrobangų krosnelėje tampa vis populiaresniu pasirinkimu tiems, kurie nori deserto be ilgo kepimo ir sudėtingų gaminimo etapų. Toks variantas ypač patogus, kai norisi mažos porcijos čia ir dabar, o virtuvėje nėra orkaitės arba tiesiog nesinori jos kaitinti.

    Šiam receptui dažniausiai naudojamas kreminis sūris, kiaušinis ir keli priedai, padedantys suformuoti tvirtą, bet švelnią tekstūrą. Krakmolas veikia kaip stabilizatorius, todėl masė po kaitinimo lengviau sustingsta, o jogurtas suteikia lengvą rūgštelę ir sumažina bendrą riebumo pojūtį.

    Kas reikalinga greitam čizkeikui

    Vienai porcijai prireiks apie 90 gramų kreminio sūrio, 1 kiaušinio, 50 gramų 3 proc. riebumo jogurto, pusės arbatinio šaukštelio kukurūzų krakmolo ir pasirinkto saldiklio. Papildomai galima įtarkuoti ar įmaišyti apie 10 gramų juodojo šokolado, kuris suteikia ryškesnį skonį.

    Tokio deserto maistinė vertė priklauso nuo pasirinktų produktų, tačiau panašios sudėties porcija be papildomų užpilų gali turėti apie 310 kilokalorijų. Joje gali būti maždaug 15 gramų baltymų, 20 gramų riebalų ir 12 gramų angliavandenių.

    Kaip paruošti per kelias minutes

    Pirmiausia kiaušinį, kreminį sūrį, jogurtą, saldiklį ir krakmolą sumaišykite iki vientisos masės. Patogiausia tai daryti dubenėlyje, o vėliau masę supilti į puodelį ar nedidelį indą, tinkamą mikrobangų krosnelei.

    Į masę įmaišykite šokoladą arba įdėkite jo gabalėlių ant viršaus, tuomet kaitinkite didesne galia apie 3–4 minutes. Kadangi mikrobangių krosnelių galia skiriasi, geriau pradėti nuo trumpesnio laiko ir, jei reikia, pakaitinti dar 20–30 sekundžių.

    Iškepus desertą verta palikti kelioms minutėms pastovėti, kad stabilizuotųsi tekstūra. Atvėsus čizkeiką galima apversti ir patiekti su pasirinktu priedu, pavyzdžiui, uogomis ar šaukštu jogurto, tačiau papildomi priedai reikšmingai padidina kalorijų kiekį.

    Į ką atkreipti dėmesį dėl saugumo

    Kadangi recepte naudojamas kiaušinis, svarbu desertą pakankamai pakaitinti, jog masė sutvirtėtų ir neliktų skystų vietų. Jei po 3 minučių vidurys dar atrodo perninkštas, geriau kaitinti trumpais intervalais, o ne iškart gerokai ilgiau, kad kraštai neperdžiūtų.

    Norint mažiau cukraus, saldiklį galima rinktis pagal poreikį, o norint daugiau baltymų, dalį jogurto verta keisti baltyminiu arba tirštesniu graikišku jogurtu. Tekstūrai padeda ir trumpas atšaldymas šaldytuve, jei turite kelias papildomas minutes.

  • Vienas taurės triukas vakarienei: gėrimas, siejamas su mažesniu cholesteroliu ir geresniu miegu

    Teiginiai, kad nedidelė taurė raudonojo vyno su vakariene gali būti naudinga širdžiai, periodiškai grįžta į viešąją erdvę. Kai kurie tyrimai iš tiesų sieja saikingą vartojimą su palankesniais cholesterolio rodikliais ir geresne insulino apykaita, tačiau medikai pabrėžia ir kitą pusę: alkoholis didina kai kurių ligų riziką, todėl naudos ir žalos balansas priklauso nuo kiekio, žmogaus sveikatos ir įpročių.

    Dažniausiai minima galima nauda siejama ne su pačiu alkoholiu, o su raudonajame vyne esančiais polifenoliais, ypač flavonoidais ir resveratroliu. Šios augalinės kilmės medžiagos aptinkamos vynuogių odelėse ir gali veikti kaip antioksidantai, prisidėti prie kraujagyslių funkcijos ir uždegiminių procesų reguliavimo.

    Kas rodo tyrimai apie rodiklius

    Kai kuriuose klinikiniuose ir stebėjimo tyrimuose saikingas raudonojo vyno vartojimas su maistu siejamas su geresniais DTL cholesterolio rodikliais ir tam tikrais metabolinės sveikatos parametrais. Taip pat aprašoma, kad daliai žmonių, ypač vartojant su vakariene, gali pagerėti subjektyvi miego kokybė, nors tai nėra universalus efektas ir ne visada patvirtinamas skirtingose populiacijose.

    Svarbu suprasti, kad stebėjimo tyrimuose išlieka vadinamasis sveiko vartotojo efektas: saikingai vartojantys dažnai apskritai turi palankesnį gyvenimo būdą, daugiau juda, geriau maitinasi, rečiau rūko. Dėl to ryšys nebūtinai reiškia priežastį, o „vienas gėrimas“ dar nereiškia, kad jis tiks visiems.

    Kur baigiasi nauda ir prasideda rizika

    Europos ir pasaulio sveikatos institucijos nuosekliai pabrėžia, kad alkoholis yra kancerogenas, o saugaus kiekio, kuris būtų visiškai be rizikos, nėra. Net ir saikingas vartojimas gali didinti kai kurių vėžio rūšių tikimybę, o didesnės dozės siejamos su kepenų, kasos, nervų sistemos pažeidimais, padidėjusiu kraujospūdžiu bei priklausomybės rizika.

    Praktikoje didžiausią reikšmę turi ne tik kiekis, bet ir vartojimo modelis. Vartojimas kartu su maistu paprastai sukelia lėtesnį alkoholio įsisavinimą nei geriant nevalgius, tačiau tai nepanaikina bendros žalos rizikos, ypač jei gėrimas tampa kasdieniu įpročiu.

    Ką rinktis vietoj „taurės“

    Jei tikslas yra mažinti cholesterolį ir gerinti miegą, gydytojai dažniau rekomenduoja priemones, kurių nauda patikimesnė: Viduržemio jūros tipo mitybą, pakankamą skaidulų kiekį, reguliarią fizinę veiklą, svorio kontrolę ir rūkymo atsisakymą. Miego kokybę dažnai labiausiai pagerina pastovus režimas, mažiau kofeino popiet ir vakare, mažiau ekranų prieš miegą bei tinkama miegamojo aplinka.

    Žmonėms, turintiems padidėjusį kraujospūdį, širdies ritmo sutrikimų, kepenų ligų, vartojantiems tam tikrus vaistus ar turintiems priklausomybės riziką, alkoholis gali būti ypač nepalankus pasirinkimas. Kilus abejonių, saugiausia aptarti individualią situaciją su šeimos gydytoju, ypač jei kartu sprendžiami cholesterolio ar gliukozės kontrolės klausimai.

  • Perkate lašišą ar menkę? Ši neįvertinta gėlavandenė žuvis turi daugiau baltymų ir stebina skoniu

    Jei dažniausiai renkatės lašišą ar menkę, verta prisiminti dar vieną dažnai nuvertinamą pasirinkimą – europinį šamą. Tai viena didžiausių gėlavandenių žuvų Europoje, gyvenanti upėse ir tvenkiniuose, o jos mėsa vertinama dėl švelnaus skonio ir palyginti mažo ašakų kiekio.

    Europinis šamas gali užaugti itin stambus: palankiomis sąlygomis jis siekia apie 3 metrų ilgį ir gali sverti apie 100 kilogramų. Išvaizda taip pat išskirtinė – žuvis neturi žvynų, jos oda gleivėta, dažnai tamsiai žalsvos spalvos, o prie burnos matomi būdingi ūsai.

    Mitybos požiūriu šamas dažnai nustebina: 100 gramų šios žuvies paprastai turi apie 100 kilokalorijų, o kartu suteikia daug baltymų. Be to, šamo mėsoje yra omega-3 ir omega-6 riebalų rūgščių, taip pat vitamino D ir B grupės vitaminų, o mineralų sąrašas platus – nuo fosforo ir kalio iki seleno bei jodo.

    Šios maistinės medžiagos siejamos su širdies ir kraujagyslių sistemos funkcijomis, nervų sistema bei raumenų atsistatymu, todėl žuvis dažnai rekomenduojama įtraukti į subalansuotą racioną. Specialistai taip pat pabrėžia, kad žuvį verta rinktis kaip baltymų šaltinį, ypač kai norisi sumažinti perdirbtos mėsos kiekį.

    Renkantis šamą svarbi kilmė ir kokybė. Kaip ir kitos žuvys, jis gali kaupti teršalus, jeigu gyvena užterštuose vandens telkiniuose, todėl verta teirautis, iš kur žuvis atvežta, ir rinktis patikimus pardavėjus. Šviežumas atpažįstamas pagal neutralų, gaivų kvapą ir elastingą odą.

    Virtuvėje šamas yra universalus: jį galima kepti keptuvėje, orkaitėje, troškinti ar ruošti ant grilio. Dažnas pasirinkimas – filė pabarstyti druska, pipirais ir žolelėmis, lengvai apvolioti miltuose ir trumpai kepti įkaitintuose riebaluose, kad išorė apskrustų, o vidus liktų sultingas.

    Kepant orkaitėje skonis būna švelnesnis: prieskoniais pagardintą žuvį galima kepti su daržovėmis, pavyzdžiui, porais ar morkomis, apie 180 laipsnių temperatūroje maždaug 25–30 minučių. Šamui tinka citrinos sultys, čiobreliai ir aitresni prieskoniai, tačiau dažniausiai pakanka paprasto, neperkrauto pagardinimo.

  • PRL laikų gatvėse gaivino troškulį: šis gėrimas grįžta ir žarnynui veikia kaip balzamas

    Duonos gira – saldžiarūgštis, lengvai kartokas fermentuotas gėrimas, kurį daugelis prisimena iš senesnių laikų, vėl grįžta į populiarumo viršūnes. Ilgą laiką ją nustelbė saldinti gazuoti gėrimai, tačiau šiandien vartotojai vis dažniau renkasi natūralios fermentacijos produktus.

    Istoriškai duonos gira buvo žinoma plačiame Rytų ir Vidurio Europos regione, o jos šaknys siejamos su senomis slavų fermentacijos tradicijomis. Dėl paprastos gamybos ji ilgai buvo laikoma kasdieniu, prieinamu gėrimu, tinkamu atgaivai po fizinio darbo.

    Laikui bėgant gėrimo skonį ir savybes įvertino ir pasiturintys sluoksniai, o receptai šeimose buvo perduodami iš kartos į kartą. Namuose ruošta gira daugeliui asocijuojasi ir su XX amžiaus kasdienybe, kai ji buvo gaminama virtuvėse ir pardavinėjama kaip greita atgaiva šiltuoju sezonu.

    Kas šiandien traukia pirkėjus?

    Didžiausias duonos giros išskirtinumas – fermentacija, kurios metu susidaro organinės rūgštys ir kiti junginiai, lemiantys skonį bei galimą poveikį virškinimo savijautai. Būtent dėl fermentuotų produktų susidomėjimo augimo rinka pastaraisiais metais mato aiškią tendenciją: žmonės dažniau ieško mažiau perdirbtų, tradicinių alternatyvų.

    Dažnai pabrėžiama, kad fermentuoti gėrimai gali prisidėti prie žarnyno mikrobiotos įvairovės palaikymo, tačiau svarbu suprasti skirtumą tarp tradicinių fermentuotų produktų ir rinkoje esančių gėrimų su daug pridėtinio cukraus. Jei gira saldinta, jos nauda gali būti mažesnė, o per didelis cukraus kiekis tampa svarbiausiu minusu.

    Ką rodo sudėtis ir mitybos gairės?

    Tradicinėje duonos giroje gali būti B grupės vitaminų pėdsakų, o fermentacija suteikia specifinį rūgštumą, kuris daugeliui atrodo gaivus. Vis dėlto vitaminų ir mineralų kiekiai labai priklauso nuo recepto ir gamybos, todėl šio gėrimo nereikėtų vertinti kaip pagrindinio maistinių medžiagų šaltinio.

    Renkantis girą verta perskaityti etiketę: kuo trumpesnė sudėtis, tuo dažniau tai ženklas, kad gėrimas artimesnis tradicijai. Taip pat aktualu atkreipti dėmesį į cukrų, nes viešosios sveikatos rekomendacijos nuosekliai ragina riboti pridėtinio cukraus vartojimą kasdienėje mityboje.

    Ar galima pasigaminti namuose?

    Duonos gira neretai gaminama namuose iš džiovintos ar paskrudintos ruginės duonos, vandens ir priedų pagal skonį. Praktikoje svarbiausia laikytis švaros, tinkamos temperatūros ir protingo fermentacijos laiko, kad gėrimas būtų saugus ir stabilaus skonio.

    Jei norisi labiau nuspėjamo rezultato, dalis žmonių renkasi pradines kultūras arba patikimus, aiškios sudėties gamintojų produktus. Bet kuriuo atveju, tai gėrimas, kurio populiarumo sugrįžimas aiškiai atspindi bendrą kryptį: daugiau dėmesio tradicijoms, fermentacijai ir mažiau saldintoms alternatyvoms.