CP v2

Category: Uncategorized

  • „Dila“ nustebino Kyjivą: naujo tipo laboratorijoje – elektroninė eilė ir saviregistracija

    Medicinos laboratorijų tinklas „Dila“ Kyjive atidarė naujo formato padalinį, kuriame didžiausias dėmesys skiriamas žmogaus patirčiai ir greitesniam aptarnavimui. Bendrovė teigia, kad erdvė projektuota taip, kad apsilankymo etapai būtų aiškūs, o laukimas ir stresas sumažėtų.

    Naujasis formatas orientuotas ne tik į patogesnę aplinką, bet ir į nuoseklų kliento kelią nuo registracijos iki tyrimų rezultatų. Tokia kryptis atitinka pastarųjų metų sveikatos priežiūros tendenciją, kai pacientai tikisi daugiau savitarnos ir skaitmeninių sprendimų, panašių į bankų ar logistikos paslaugas.

    Skaitmeniniai sprendimai vietoje

    Padalinyje įdiegta elektroninė eilė ir saviregistracijos stotelė, taip pat klientų srautų valdymo sprendimas, padedantis žmonėms greičiau susiorientuoti. „Dila“ akcentuoja, kad toks modelis mažina fizinių eilių poreikį ir leidžia aptarnavimą padaryti tolygesnį piko metu.

    „Naujas paslaugų modelis yra sisteminis pokytis versle ir nauja „Dila“ plėtros kryptis: norime pašalinti barjerus, supaprastinti kliento kelią, o vidinius procesus padaryti labiau automatizuotus ir efektyvesnius“, – sakė „Dila“ vadovas Mykhailo Bohatyr.

    Bendrovė pabrėžia, kad transformacija pradedama nuo technologinių sprendimų padaliniuose: skaitmenizuojamos darbo vietos, atnaujinama paslaugų sistema, o vėliau šie sprendimai turėtų būti diegiami visame tinkle. Praktikoje tai reiškia daugiau automatizuotų veiksmų administravime ir daugiau laiko darbuotojams skirti tiesioginiam aptarnavimui.

    Daugiau dėmesio prieinamumui

    „Dila“ nurodo, kad kuriant naują erdvę atskirai įvertintas prieinamumas skirtingiems lankytojų poreikiams. Įrengta taktilinė danga, platus įėjimas be slenksčių, informacinės lentelės Brailio raštu, pritaikyti baldai.

    Patogumui numatytas ir kūdikių pervystymo stalas bei vaikams skirta zona, kad apsilankymas būtų paprastesnis tėvams. Tokie sprendimai vis dažniau tampa standartu paslaugų sektoriuje, nes gerina klientų srautų valdymą ir mažina papildomą įtampą procedūrų dieną.

    Plėtra ir planai 2026 metais

    Pasak „Dila“, 2026 metais įmonė toliau plečia veiklą Ukrainoje: per pirmąjį pusmetį atidaryta 10 nuosavų ir partnerių padalinių. Bendrai tinklas jau skaičiuoja daugiau nei 290 veiklos taškų.

    Iki 2026 metų pabaigos bendrovė planuoja atidaryti 45 naujus padalinius visoje šalyje ir lygiagrečiai atnaujinti esamus, pritaikant naują vizualinę tapatybę. Įmonė tikisi, kad naujas formatas padės sukurti vientisą, be trukdžių veikiantį ryšį tarp internetinių paslaugų ir aptarnavimo vietoje.

  • Persivalgėte po sočių pietų? Šis pievų gėrimas gali palengvinti pūtimą ir pilvo skausmą

    Po sočių, riebesnių ar greitai suvalgytų pietų dalį žmonių ima varginti pilvo pūtimas, spazmai, sunkumo jausmas ar rėmuo. Tokiais atvejais dažnai ieškoma greito sprendimo, tačiau pirmiausia verta prisiminti paprastą priemonę, kuri daugelyje namų naudojama jau seniai, tai ramunėlių užpilas.

    Paprastoji ramunėlė, lotyniškai Matricaria chamomilla, Europoje plačiai paplitusi vaistažolė, žydinti nuo vėlyvo pavasario iki vasaros pabaigos. Žolininkystėje dažniausiai naudojami pilnai pražydę žiedynai, nes būtent juose sukaupta daugiausia biologiškai aktyvių medžiagų, įskaitant flavonoidus ir eterinius aliejus.

    Kaip ramunėlės veikia virškinimą?

    Ramunėlėms priskiriamas spazmus atpalaiduojantis poveikis, todėl jos dažnai vartojamos esant pilvo raižymui ir nemaloniems pojūčiams žarnyne. Manoma, kad užpilas gali padėti atpalaiduoti lygiuosius virškinamojo trakto raumenis, todėl daliai žmonių palengvėja persivalgymo sukelti simptomai.

    Ramunėlės taip pat siejamos su priešuždegiminėmis savybėmis, kurios gali būti svarbios, kai skrandis ar žarnynas sudirgsta po aštresnio, riebesnio ar gausesnio maisto. Vis dėlto specialistai pabrėžia, kad užsitęsus ar dažnai pasikartojant virškinimo sutrikimams reikėtų ieškoti priežasties, o ne vien maskuoti simptomus.

    Ne tik skrandžiui: gerklei ir miegui

    Ramunėlių užpilas dažnai minimas ir kaip pagalba peršalimo sezono metu, kai norisi nuraminti sudirgusią gerklę. Tokiu atveju jis gali būti naudojamas skalavimui, o kai kurie žmonės renkasi ir garų inhaliacijas, tačiau jautresniems asmenims svarbu stebėti, ar neatsiranda sudirginimo.

    Dar viena priežastis, kodėl ramunėlių arbata tokia populiari, yra jos raminantis poveikis. Ramunėlėse esanti apigeninui priskiriama sąsaja su atsipalaidavimu, todėl šiltas gėrimas vakare daugeliui tampa paprastu ritualu, padedančiu nusiraminti prieš miegą.

    Kaip paruošti užpilą ir kada atsargiau?

    Užpilui paprastai užtenka džiovintų žiedynų, užlietų verdančiu vandeniu, ir 10–15 minučių palaikyti uždengtame inde. Kasdieniam vartojimui dažniausiai pasirenkami keli puodeliai per dieną, tačiau tikslus kiekis priklauso nuo individualaus jautrumo ir kitų sveikatos aplinkybių.

    Atsargiau ramunėles reikėtų vartoti žmonėms, kurie yra alergiški astrinių šeimos augalams, taip pat tiems, kurie geria kraują skystinančius vaistus ar turi lėtinių virškinimo problemų. Jei simptomai stiprūs, atsiranda karščiavimas, vėmimas, kraujas išmatose ar skausmas nepraeina, patariama nedelsti ir kreiptis į medikus.

  • Turite virškinimo bėdų? Šias nepelnytai pamirštas uogas įdėkite į pusryčius

    Jeigu dažnai vargina sunkumo jausmas, pilvo pūtimas ar nereguliarus tuštinimasis, vienas paprasčiausių žingsnių gali būti pusryčių korekcija. Mitybos specialistai primena, kad virškinimui ypač svarbios skaidulos ir pakankamas skysčių kiekis, o vienas geriausių natūralių šaltinių – uogos.

    Tarp jų išsiskiria gervuogės, kurios Lietuvoje dažnai nustumiamos į šalį, nors savo sudėtimi nenusileidžia populiariausioms uogoms. Gervuogės yra erškėtinių šeimos augalas, artimas avietėms, o jų tamsi spalva paprastai signalizuoja didesnę biologiškai aktyvių medžiagų koncentraciją.

    Gervuogėse gausu maistinių skaidulų, kurios padeda palaikyti reguliarų tuštinimąsi ir prisideda prie žarnyno mikrobiotos įvairovės. Būtent skaidulos laikomos vienu svarbiausių veiksnių, siejamų su geresne virškinamojo trakto savijauta ir ilgesniu sotumu po valgio.

    Šios uogos taip pat vertinamos dėl antioksidantų, ypač antocianinų ir kitų polifenolių, kurie siejami su mažesniu oksidaciniu stresu organizme. Be to, gervuogėse randama vitamino C, vitamino K, mangano, kalio ir magnio, o šie mikroelementai svarbūs imuninei sistemai ir medžiagų apykaitai.

    Didžiausia nauda paprastai gaunama valgant šviežias gervuoges, nes vitaminas C yra jautrus kaitinimui ir ilgesniam kontaktui su oru bei vandeniu. Todėl uogas verta dėti į jau paruoštą ir pravėsusį maistą, pavyzdžiui, avižinę košę, natūralų jogurtą, kefyrą ar varškės užkandžius.

    Kasdieniam vartojimui tinka ir gėrimai, tačiau sumaltas uogas geriausia suvartoti iškart, nes laikant mažėja dalies vitaminų kiekis. Ne sezono metu patogus pasirinkimas yra šaldytos gervuogės, kurios dažnai išlaiko nemažą dalį maistinės vertės ir leidžia uogas įtraukti į racioną ištisus metus.

    Vis dėlto, jei virškinimo sutrikimai kartojasi ilgai, juos lydi skausmas, nepaaiškinamas svorio kritimas ar kraujas išmatose, vien mitybos pokyčių gali nepakakti. Tokiais atvejais rekomenduojama pasitarti su gydytoju, kad būtų nustatyta tiksli priežastis ir parinktas tinkamas gydymas.

  • Ši pigi žuvis lenkia lašišą: omega-3, geresnė atmintis ir spaudimas – tik rinkitės teisingai

    W Polsce makrela kojarzy się głównie z pyszną, wędzoną rybą, dodawaną rano do awanturki (czyli słynnej w PRL-u pasty twarogowo-rybnej) albo zajadaną wieczorem na kolację. Tymczasem warto zainteresować się tym, co kryje ten popularny dodatek do chleba. Makrela to źródło pełnowartościowego białka i cennych kwasów tłuszczowych omega-3, które wpływają na koncentrację, odporność i dobre samopoczucie. Podczas wyboru ryby w sklepie warto wiedzieć, który gatunek makreli zasługuje na miejsce w codziennej diecie ze względu na swoje prozdrowotne właściwości.

    W sklepach często można spotkać dwie odmiany ryby – makrelę atlantycką i makrelę królewską. Choć ich nazwy brzmią podobnie, to są to zupełnie inne gatunki, różniące się zarówno wyglądem, jak i wartościami odżywczymi.

    Makrela atlantycka to ryba mniejsza, o długości do 50 cm. Jej mięso jest delikatne, z łatwymi do usunięcia ośćmi, tłuste i bogate w kwasy omega-3. Ma błyszczące, niebieskozielone łuski z charakterystycznymi ciemnymi pręgami. To właśnie ten gatunek trafia najczęściej na polskie stoły w postaci wędzonej.

    Makrela królewska jest większa (osiąga nawet do 2 metrów długości), bardziej drapieżna, a jej mięso ma jaśniejszy kolor i intensywniejszy smak. Niestety, bywa obciążona wyższym poziomem rtęci, dlatego nie powinna być spożywana zbyt często – zwłaszcza przez dzieci, kobiety w ciąży i osoby starsze. Dr Bartek Kulczyński – dietetyk i wykładowca naukowy – podkreśla, że ten rodzaj ryby ma skłonność do wchłaniania zanieczyszczeń, które są bardzo niekorzystne dla zdrowia.

    Kupując makrelę, warto zapytać sprzedawcę o pochodzenie. Najbezpieczniejsza i najbardziej wartościowa dla organizmu może być makrela pacyficzna, ale przede wszystkim będzie to ta atlantycka (poławiana w chłodnych wodach północnego Atlantyku). Można ją rozpoznać po bardziej zaokrąglonym ciele i mniejszych rozmiarach. Natomiast makrela królewska oraz makrela hiszpańska (z Południowego Atlantyku i Zatoki Meksykańskiej) zawierają wysokie stężenia rtęci.

    Makrela atlantycka to prawdziwa skarbnica wartości odżywczych. W 100 gramach świeżego mięsa zawiera ok. 205 kcal, aż 18-20 g białka, a także dużą porcję zdrowych tłuszczów (najwięcej omega-3 spośród wszystkich ryb). Jej regularne spożywanie przynosi organizmowi szereg korzyści:

    To ryba, którą warto jeść raz – dwa razy w tygodniu (nadaje się do grillowania, pieczenia, smażenia oraz gotowania na parze).

    Wędzona makrela to klasyk polskiej kuchni. Pięknie pachnie i ma wyrazisty smak. Nie każda wędzona ryba jest jednak dobra dla zdrowia. Podczas wędzenia część cennych kwasów tłuszczowych ulega rozkładowi, a tradycyjne wędzarnie mogą nawet powodować przenikanie do mięsa związków powstających ze spalania drewna, tzw. wielopierścieniowych węglowodorów aromatycznych. Substancje te działają rakotwórczo, genotoksycznie i teratogennie.

    Nie oznacza to jednak od razu, że wędzoną makrelę trzeba omijać szerokim łukiem. Klucz tkwi w umiarkowaniu. Jeśli ryba pochodzi ze sprawdzonego źródła, jest wędzona w odpowiednich warunkach i spożywana w tej formie nie częściej niż raz na dwa tygodnie lub miesiąc, nadal będzie cennym elementem diety.

    Warto wybierać makrelę wędzoną na zimno, która zachowuje więcej kwasów omega-3, a jej mięso pozostaje bardziej sprężyste. Uważaj na produkty pakowane próżniowo – często zawierają dużo soli lub konserwantów. Lepszym zakupem będzie świeżo wędzona ryba z dobrego źródła. Zaletą wędzonej makreli jest to, że nie wymaga skomplikowanej obróbki. Można ją zjeść na śniadanie, dodać do pasty, sałatki lub makaronu. Ze względu na wysoką zawartość tłuszczu najlepiej sprawdzi się w pierwszej połowie dnia – daje uczucie sytości i energii na długie godziny.

    Makrela, zwłaszcza atlantycka, to ryba, która może śmiało konkurować z łososiem. Jest tańsza, łatwiej dostępna, a jej wartości odżywcze wpływają niemal na cały organizm. Warto wybierać ją zamiast cięższych mięs – dobrze wpływa na serce, pamięć i odporność. Jeśli nie przepadasz za zapachem wędzonej makreli, możesz go nieco zneutralizować, skrapiając rybę sokiem z cytryny lub dodając odrobinę świeżego koperku. Taki zestaw odświeży dodatkowo smak, ale również wzmocni działanie prozdrowotne makreli.

    Źródło: terazgotuje.pl

  • Jau pasirodė daržovynuose, bet kainuoja brangiai: ši ankštinė daržovė stebina nauda

    Pavasario pabaigoje daržovynuose ir turguose vis dažniau pasirodo šviežios pupos, dar vadinamos bobais. Nors sezono pradžioje jos paprastai kainuoja brangiau, daugelis skuba paragauti dėl skonio ir maistinės vertės.

    Pagrindinis bobų sezonas dažniausiai tęsiasi nuo birželio iki rugpjūčio pabaigos, kai derlius būna gausiausias, o kainos krenta. Sezono pradžioje kainą kelia ribota pasiūla, trumpas šviežumo langas ir didesnės logistikos sąnaudos.

    Bobai vertinami dėl augalinių baltymų, kurie padeda ilgiau jaustis sotiems ir svarbūs raumenų būklei. Ne mažiau reikšmingos maistinės skaidulos, prisidedančios prie reguliaraus žarnyno darbo ir padedančios stabiliau valdyti gliukozės bei cholesterolio rodiklius.

    Ši ankštinė daržovė taip pat yra folio rūgšties šaltinis, todėl aktuali planuojančioms nėštumą ir nėščiosioms, kurioms svarbus normalus vaisiaus vystymasis. Be to, bobuose yra įvairių B grupės vitaminų, taip pat vitamino C ir vitamino K, kurie siejami su imunitetu, kraujotaka ir kaulų sveikata.

    Iš mineralų dažniausiai minimi geležis, cinkas, manganas, fosforas ir kalcis. Jie svarbūs kraujodarai, imuninei sistemai, nervų sistemai bei kaulų ir dantų tvirtumui, todėl bobai gali prasmingai papildyti subalansuotą mitybą.

    Vis dėlto bobai tinka ne visiems. Dėl didesnio glikeminio poveikio jų kiekį verta aptarti diabetu sergantiems ar turintiems atsparumą insulinui, o sergantiesiems podagra ankštinės daržovės neretai ribojamos dėl purinų.

    Kita dažna problema yra pilvo pūtimas, ypač jei ankštinių racione mažai arba jos vartojamos dideliais kiekiais. Jautresniems virškinimui žmonėms dažniau rekomenduojama pradėti nuo mažesnių porcijų ir rinktis gerai termiškai apdorotus bobus.

    Jauni bobai paprastai išverda per 10–15 minučių, o brandesniems gali prireikti apie 20 minučių, priklausomai nuo dydžio. Druską verta dėti pačioje pabaigoje, o patiekimui tinka krapai, petražolės ar česnakas, taip pat kepimas orkaitėje ar trumpas apkepimas keptuvėje.

    Žalius bobus valgyti galima, tačiau dažniau rekomenduojamas virimas, nes termiškai neapdoroti gali sunkiau virškintis ir sukelti nemalonius pojūčius. Jei norisi ragauti žalius, verta rinktis itin jaunus, labai šviežius ir pradėti nuo mažo kiekio.

  • Į verdančias šparagines pupeles įberkite tai: bus tvirtesnės ir ryškiai geltonos

    Šparaginės pupelės vertinamos dėl mažo kaloringumo ir skaidulų, kurios prisideda prie ilgesnio sotumo bei sklandesnės virškinimo sistemos veiklos. Jose taip pat yra folio rūgšties ir vitamino K, o mineralų, ypač kalio, kiekis svarbus normaliai kraujospūdžio kontrolei.

    Norint išsaugoti skonį ir kuo daugiau maistinių medžiagų, svarbiausia jų nepervirti. Jaunos geltonos šparaginės pupelės dažniausiai išverda per 7–10 minučių nuo momento, kai suberiamos į verdantį vandenį, o žalioms veislėms gali prireikti keliomis minutėmis daugiau.

    Per ilgas virimas pupeles suminkština iki košės, o dalis vandenyje tirpių vitaminų pereina į nuovirą. Todėl verta ragauti dar verdant ir nukelti nuo ugnies, kai pupelės jau minkštos, bet dar išlieka lengvai traškios.

    Į vandenį būtina įberti druskos, tačiau yra ir paprastas triukas, kurį naudoja daugelis namų virtuvių. Kad skonis būtų ryškesnis, o geltonos pupelės išlaikytų patrauklų atspalvį, į verdantį vandenį galima įberti žiupsnelį cukraus.

    Dažniausiai pakanka vieno arbatinio šaukštelio cukraus visam puodui, kad saldumas nejaustųsi, o tik paryškintų natūralų pupelių skonį. Svarbu nepersistengti, ypač jei pupeles patieksite su saldesniais priedais.

    Jaunas pupeles paprastai užtenka nuplauti ir iš karto virti, o senesnėms verta nupjauti galiukus ir, jei reikia, pašalinti kietesnes gysleles. Išvirus naudinga jas trumpai perlieti šaltu vandeniu, kad sustabdytumėte virimą ir išlaikytumėte tvirtesnę tekstūrą.

    Klasikinis patiekimas daugeliui asocijuojasi su svieste paskrudintais džiūvėsėliais, tačiau tinka ir lengvesni vasariški variantai. Šparaginės pupelės dera su alyvuogių aliejumi, česnaku, citrinos žievele ir smulkintomis petražolėmis, o norint sotesnio skonio galima pridėti džiovintų pomidorų ir fetos.

  • 14 produktų vyresniems: ekspertai įspėja, ko dažniausiai trūksta mityboje po 50-ies

    Senstant organizmo poreikiai keičiasi: dažniau ryškėja baltymų, skaidulų, kai kurių vitaminų ir mineralų trūkumas, o troškulio pojūtis silpnėja. Dėl to net ir valgant įprastai galima nepastebėti, kad kasdienėje lėkštėje ima stigti svarbių medžiagų, turinčių įtakos energijai, kaulams ir širdžiai.

    Mitybos specialistai pabrėžia, kad po 50-ies svarbu ne tik kalorijų kiekis, bet ir maistinių medžiagų tankis. Pirmenybė turėtų tekti produktams, kurie vienu metu aprūpina baltymais, vitaminais, mineralais ir sveikaisiais riebalais, o perdirbtų gaminių dalį verta mažinti.

    Vanduo ir skysčiai

    Vanduo dažnai pamirštamas, nors hidratacija tiesiogiai veikia savijautą, kraujospūdį, inkstų darbą ir kognityvines funkcijas. Vyresniame amžiuje organizmas prasčiau signalizuoja troškulį, todėl daliai žmonių reikia sąmoningai sekti, ar per dieną išgeriama pakankamai skysčių.

    Skysčius galima rinkti ne vien iš vandens: tinka nesaldintos arbatos, sultiniai, daržovių sriubos. Papildomai padeda ir vandeningi produktai, pavyzdžiui, agurkai, salotos ar arbūzas, ypač šiltuoju sezonu.

    Mineralai: magnis, kalis, kalcis

    Magnis siejamas su raumenų ir nervų funkcija bei kaulų būkle, o jo dažnesnis nepakankamumas pastebimas vyresniame amžiuje. Daug magnio turi lapinės daržovės, ankštiniai, pilno grūdo produktai, riešutai ir sėklos, taip pat kai kurie mineraliniai vandenys.

    Kalis svarbus širdies veiklai ir raumenims, o jo šaltiniai – ne tik bananai. Daug kalio yra pupelėse, lęšiuose, bulvėse, pomidoruose, džiovintuose vaisiuose, taip pat kai kuriose žaliose daržovėse, todėl kasdienė įvairovė čia ypač reikšminga.

    Kalcis išlieka svarbus kaulams ir dantims, ypač moterims po menopauzės, kai didėja osteoporozės rizika. Be pieno produktų, kalcio galima gauti iš sardinų su kauliukais, kai kurių žalumynų, kalciu praturtintų augalinių gėrimų, tačiau verta atkreipti dėmesį į sudėtį ir cukraus kiekį.

    Baltymai, skaidulos ir vitaminai

    Baltymai būtini raumenų masei išlaikyti, o su amžiumi natūraliai didėja sarkopenijos rizika. Geros išeitys – kiaušiniai, žuvis, paukštiena, liesesnė mėsa, varškė, graikiškas jogurtas, taip pat augaliniai šaltiniai, tokie kaip lęšiai, avinžirniai ar pupelės.

    Skaidulos palaiko virškinimą, cholesterolio kontrolę ir cukraus kiekio stabilumą, tačiau jų dažnai suvalgoma per mažai. Kasdienėje mityboje padeda uogos, avokadai, pilno grūdo košės, daržovės, ankštiniai, o desertams geriau rinktis vaisius ar juodąjį šokoladą mažesnėmis porcijomis.

    Vitaminas C prisideda prie kolageno gamybos ir imuninės sistemos veiklos, todėl verta dažniau rinktis juoduosius serbentus, kopūstines daržoves, paprikas ar citrusus. Vitaminas E svarbus ląstelių apsaugai nuo oksidacinio streso, o jo šaltiniai – riešutai, sėklos, augaliniai aliejai ir špinatai.

    B grupės vitaminai (B1, B2, B3, B6) dalyvauja energijos apykaitoje ir nervų sistemos veikloje, todėl jų stabilų kiekį padeda užtikrinti pilno grūdo produktai, žuvis, mėsa, ankštiniai ir daržovės. Vitaminas B12 ypač aktualus vyresniame amžiuje, nes jo įsisavinimas gali prastėti, tad svarbūs šaltiniai yra mėsa, žuvis, kiaušiniai, pieno produktai arba praturtinti produktai.

    Vitaminas D Lietuvoje dažnai minimas kaip probleminis dėl riboto saulės kiekio dalį metų. Jo suteikia riebi žuvis, praturtinti pieno produktai ar grūdiniai gaminiai, tačiau individualų poreikį ir papildų vartojimą geriausia aptarti su gydytoju, ypač jei yra kaulų tankio ar kitų sveikatos rizikų.

    Omega-3 riebalų rūgštys siejamos su širdies ir smegenų sveikata, todėl į racioną verta įtraukti lašišą, skumbrę, sardines. Augaliniai šaltiniai, pavyzdžiui, graikiniai riešutai ar linų sėmenys, taip pat gali prisidėti, nors jų sudėtis skiriasi nuo žuvų omega-3.

    Specialistai primena, kad vieno universalaus produktų sąrašo visiems nėra: svarbi bendra mitybos struktūra, fizinis aktyvumas, miegas ir gretutinės ligos. Jei vargina nuovargis, mėšlungis, virškinimo sutrikimai ar krenta svoris, verta pasitarti su šeimos gydytoju ir atlikti pagrindinius tyrimus.

  • „Epiцентras“ darbuotojai paaukojo 500 litrų kraujo: ekspertai paaiškino, kodėl tai tapo gyvybiškai svarbu

    Karo metu donorinis kraujas tampa kritiniu ištekliumi, kurio prireikia kasdien tiek kariškiams, tiek civiliams. Prekybos tinklo „Epiцентras“ darbuotojai per pastaruosius dvejus metus paaukojo beveik 500 litrų kraujo, o iniciatyva iš pavienės akcijos išaugo į nuolatinę programą.

    Įmonė nurodo, kad tai buvo jau ne viena, o kelinta organizuota donorystės diena, rengiama kartu su Ukrainos kariuomenės kraujo centru ir paramos organizacijomis. Tokie išvažiuojamieji kraujo paėmimai, kai medikų komandos atvyksta į darbo vietą, leidžia vienu metu priimti daugiau donorų ir sumažina logistikos kliūtis.

    Kodėl kraujo poreikis karo metu auga

    Medikai pabrėžia, kad masinių sužeidimų atveju kraujo komponentai yra būtini skubiai chirurgijai, traumų gydymui ir intensyviai terapijai. Didžiausias iššūkis yra ne tik surinkti kraują, bet ir užtikrinti, kad reikiamos grupės būtų prieinamos tada, kai jų prireikia, nes dalies komponentų galiojimo laikas yra ribotas.

    Ypatingą vertę turi retos kraujo grupės, ypač neigiamo rezuso, kurių atsargos įprastai būna mažesnės. Praktikoje tai reiškia, kad net ir dideliuose miestuose ligoninės gali susidurti su situacijomis, kai būtina skubiai ieškoti donorų ar organizuoti keitimą per kraujo centrus.

    Kaip veikia organizuota donorystė darbovietėse

    Pasak iniciatyvos koordinatorių, didžiausias proveržis įvyksta tuomet, kai donorystė tampa patogi ir aiškiai suplanuota. Išvažiuojamosios komandos dirba mobiliuose punktuose, o darbuotojai prieš procedūrą įvertinami pagal sveikatos būklę, kad būtų laikomasi saugumo reikalavimų tiek donorui, tiek recipientui.

    Tokiose akcijose įprastai susiduriama ir su realybe, kad dalis žmonių laikinai negali aukoti dėl peršalimo, vartotų vaistų, nesenų medicininių procedūrų ar kitų priežasčių. Organizatoriai akcentuoja, kad donorystė yra tik savanoriška, todėl pagrindinis darbas yra informuoti ir paneigti baimes, o ne spausti.

    Ką svarbu žinoti norintiems tapti donorais

    Dažniausiai donoru gali tapti pilnametis, pakankamo kūno svorio ir geros savijautos žmogus, o kiekvieną kartą sprendimą priima medicinos personalas, įvertinęs individualią situaciją. Kraujas imamas naudojant tik vienkartines sterilias priemones, todėl rizikos dėl infekcijų kontrolės yra griežtai valdomos.

    Medikai primena, kad kraujo aukojimas yra vienas greičiausių būdų prisidėti prie gyvybių gelbėjimo, ypač kai ligoninėms reikia nuolat pildyti atsargas. Didelių kolektyvų įsitraukimas, kaip rodo „Epiцентras“ pavyzdys, gali reikšmingai stabilizuoti kraujo bankų pajėgumą regionuose ir sumažinti kritinių trūkumų riziką.

  • Vitaminai be tablečių: 5 kasdieniai produktai, kurie gali pakeisti papildus ir sutaupyti

    Maisto papildai daugeliui tapo kasdienybe, tačiau mitybos specialistai primena, kad didelę dalį reikalingų vitaminų ir mineralų dažnai galima gauti iš įprasto maisto. Natūralūs produktai kartu suteikia skaidulų, baltymų ir bioaktyvių junginių, kurie gali gerinti bendrą mitybos kokybę.

    Specialistai pabrėžia, kad organizmas neretai geriau įsisavina maistines medžiagas iš maisto nei iš koncentruotų kapsulių. Be to, vienodas valgiaraštis ilgainiui didina riziką neįtraukti dalies svarbių mikroelementų, todėl verta sąmoningai didinti produktų įvairovę.

    Saulėgrąžų sėklos

    Nesūdytos saulėgrąžų sėklos yra vienas paprasčiausių būdų papildyti mitybą vitaminu E, magniu ir skaidulomis. Ketvirtis stiklinės gali reikšmingai prisidėti prie dienos normų, todėl tai patogus užkandis ar priedas prie košių ir salotų.

    Vitaminas E veikia kaip antioksidantas, o magnis svarbus nervų sistemai ir raumenų funkcijai. Vis dėlto dėl didelės energinės vertės šį produktą verta vartoti saikingai, ypač jei siekiama kontroliuoti svorį.

    Spalvingi vaisiai ir daržovės

    Kuo įvairesnės spalvos lėkštėje, tuo platesnis fitocheminių medžiagų spektras. Pomidoruose esantis likopenas siejamas su širdies ir kraujagyslių sistemos apsauga, o uogose aptinkami antocianinai vertinami dėl antioksidacinių savybių.

    Svogūnuose ir česnakuose esantys sieros junginiai, tarp jų alicinas, dažnai minimi kaip galintys prisidėti prie imuninės sistemos palaikymo. Vaisiai ir daržovės taip pat yra pagrindinis folio rūgšties, kalio ir vitamino C šaltinis, kurio trūkumas pasitaiko dažniau, nei manoma.

    Riebi žuvis ir augalinės omega-3 alternatyvos

    Riebi žuvis, pavyzdžiui, lašiša, upėtakis ar sardinės, yra vertinama dėl omega-3 riebalų rūgščių ir kokybiškų baltymų. Tokie patiekalai gali būti praktiškas pasirinkimas tiems, kurie omega-3 bando gauti vien iš papildų.

    Nevalgantiems žuvies alternatyva gali būti graikiniai riešutai, čija ar linų sėmenys. Jie suteikia ne tik omega-3, bet ir skaidulų, mineralų bei sotumo, todėl dažnai tampa funkcionalesniu pasirinkimu nei vien tik aliejaus kapsulės.

    Rudieji ryžiai ir kiti pilno grūdo produktai

    Pilno grūdo produktai, tokie kaip rudieji ryžiai, avižos, kynva ar pilno grūdo duona, padeda gauti B grupės vitaminų, magnio ir skaidulų. Šių medžiagų dažnai sumažėja rafinuotuose grūduose, todėl vien jų keitimas pilno grūdo alternatyvomis gali turėti apčiuopiamą efektą.

    Subalansuotas patiekalas, kai pilno grūdo garnyras derinamas su baltymų šaltiniu ir daržovėmis, dažnai būna paprastas būdas natūraliai padidinti mikroelementų kiekį. Toks principas padeda siekti stabilaus energijos lygio ir geresnės žarnyno veiklos.

    Kada papildai vis tiek gali būti reikalingi?

    Nors daugeliui pakanka įvairios mitybos, tam tikroms grupėms papildai gali būti aktualūs dažniau. Tai gali būti nėščiosios ir žindančios moterys, vyresnio amžiaus žmonės, maži vaikai, taip pat veganiškos ar itin ribojančios mitybos besilaikantys asmenys.

    Specialistai įspėja, kad didelės dozių „profilaktikos“ principu vartojami papildai ne visada yra saugūs ir gali sąveikauti su vaistais. Prieš pradedant vartoti papildus tikslinga pasitarti su gydytoju ir, jei reikia, atlikti kraujo tyrimus, kad būtų aišku, ar deficitas iš tiesų egzistuoja.

  • Pamiršite sausumą ir lūžinėjimą: 8 kasdieniai įpročiai, kurie atgaivins plaukus

    Sausi, šiurkštūs ir lūžinėjantys plaukai dažniausiai signalizuoja ne vien apie netinkamas priemones, bet ir apie kasdienius įpročius. Dermatologai pabrėžia, kad plauko būklę lemia galvos odos priežiūra, temperatūra, trintis, UV spinduliai ir mechaninis tempimas, o rezultatus dažnai duoda paprastos korekcijos.

    Gera žinia ta, kad daugeliu atvejų plaukus galima sustiprinti nesiimant radikalių procedūrų. Svarbiausia yra sumažinti žalą, kuri kyla dėl perniego karšto vandens, šiurkštaus džiovinimo, agresyvaus šukavimo ir nuolatinio įtempimo surišant plaukus.

    Šukavimas ir tinkamas įrankis

    Plaukus verta švelniai iššukuoti kasdien, tačiau svarbu tai daryti ne jėga. Šukavimas padeda paskirstyti natūralius galvos odos riebalus per plauko ilgį, taip pat pašalina susikaupusius nešvarumus ir formavimo priemonių likučius, kurie ilgainiui gali dirginti odą.

    Ypač svarbus šepetys arba šukos: geriausiai tinka plačiais dantukais arba specialiai išpainiojimui pritaikytos šukos, kurios netraukia sruogų. Jei plaukai linkę veltis, patogiau pirmiausia iššukuoti galiukus, o tik tada kilti aukštyn link šaknų.

    Šukavimas prieš plovimą daugeliui padeda sumažinti plaukų lūžinėjimą duše, nes iš anksto pašalinami mazgeliai. Jei plaukai šlapi, juos išpainiojant svarbu, kad jie būtų padengti kondicionieriumi, nes taip sumažinama trintis.

    Šampūnas, kondicionierius ir vandens temperatūra

    Šampūno paskirtis yra nuvalyti galvos odą, todėl jį rekomenduojama tepti tik į šaknis ir masažuoti pirštų pagalvėlėmis. Stiprus trynimas per visą ilgį neretai išsausina plauką, ypač galiukus, kurie ir taip yra pažeidžiamiausia dalis.

    Kondicionierius veikia priešingai: jis skirtas ilgiui ir galiukams, todėl į šaknis jo paprastai nereikia, nebent priemonė sukurta galvos odai. Norint geresnio efekto, kondicionierių verta palaikyti tiek, kiek nurodyta instrukcijoje, o ne tiesiog iškart nuplauti.

    Plaunant galvą geriau vengti karšto vandens, nes jis gali pažeisti plauko kutikulę ir pašalinti natūralius riebalus. Žmonėms, linkusiems į pleiskanojimą ar jautrumą, karštas vanduo taip pat gali sustiprinti galvos odos dirginimą, todėl saugesnis pasirinkimas yra šiltas vanduo, o pabaigoje trumpas vėsesnis perliejimas.

    Džiovinimas, saulė ir įtempimas

    Šlapi plaukai yra trapesni, todėl po dušo jų nereikėtų stipriai trinti rankšluosčiu. Vietoje to geriau švelniai nuspausti drėgmės perteklių, o jei įmanoma, rinktis mikropluošto rankšluostį, kuris sukelia mažiau trinties ir mažiau šiaušia plauką.

    Plaukus ir galvos odą veikia ultravioletiniai spinduliai: jie ardo plauko baltymus ir pigmentą, todėl plaukai gali tapti sausesni, labiau lūžinėti ir prarasti blizgesį. Vasarą ar ilgiau būnant lauke verta prisiminti galvos apdangalą, ypač jei matoma sklastymo linija dažnai lieka neapsaugota.

    Kitas dažnas žalos šaltinis yra nuolat labai stipriai suveržtos uodegos ar kuodai. Ilgalaikė įtampa gali silpninti plaukus ties šaknimis ir didinti slinkimo riziką, todėl geriau rinktis laisvesnes šukuosenas ir minkštas, audiniu aptrauktas gumeles be metalinių detalių.

    Naktį plaukams taip pat reikia mažiau trinties: prieš miegą verta įsitikinti, kad jie visiškai sausi, nes drėgni plaukai lengviau lūžta. Jei plaukai ilgi ar linkę veltis, trintį gali sumažinti šilkinis arba atlasinis pagalvės užvalkalas.

    Jei, nepaisant įpročių korekcijų, plaukų būklė staiga blogėja, atsiranda niežėjimas, paraudimas ar intensyvus slinkimas, tai gali būti ir sveikatos problemos ženklas. Tokiais atvejais verta pasitarti su dermatologu, nes kartais prireikia ne tik kosmetikos, bet ir tikslesnės galvos odos priežiūros.