Category: Verslas

ES vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams Kaja Kallas teigia, kad politizuojamas veto naudojimas griauna Europos Sąjungos demokratinius principus, nes vienos šalies sprendimas gali užblokuoti likusių 26 valstybių valią. Interviu „Euronews“ ji sakė besitikinti naujo etapo po ilgamečio Vengrijos premjero Viktoro Orbano eros.

Kallas pabrėžė, kad ES sutartys numato vienbalsiškumą dalyje sričių, tačiau realybėje tai sudaro sąlygas „pagrobti“ bendrus sprendimus. Jos teigimu, kai 26 valstybės remia vieną kryptį, o viena prieštarauja, galutinis rezultatas neretai tampa artimesnis būtent tos vienos šalies interesui.

„Kai 26 šalys nori vieno sprendimo, o viena nenori, galiausiai darome tai, ko nori ta viena šalis. Tai nėra demokratija“, – sakė Kaja Kallas.

Ši kritika ypač aktuali užsienio politikai, kur ES Taryboje dažnai taikomas vienbalsiškumas. Kallas pripažino, kad dėl blokadų ne kartą buvo priversta viešai skelbti pozicijas savo vardu, kai bendrų pareiškimų suderinti nepavykdavo.

Ar įmanoma atsisakyti vienbalsiškumo?

Teisiškai ES turi mechanizmų pereiti nuo vienbalsiškumo prie balsavimo kvalifikuota balsų dauguma, tačiau tai, paradoksaliai, taip pat reikalauja visų šalių pritarimo. Dėl to diskusijos apie sprendimų priėmimo reformą tęsiasi jau ne vienerius metus, ypač augant geopolitiniam spaudimui dėl karo Ukrainoje ir sankcijų Rusijai.

Kallas akcentavo, kad ES patikimumas tiesiogiai priklauso nuo gebėjimo priimti sprendimus laiku. Jos teigimu, „geopolitiniame pasaulyje“ Sąjunga privalo išlikti vieninga, nes priešingu atveju nukenčia ir jos atgrasymas, ir derybinė galia.

„Šiame geopolitiniame pasaulyje turime būti patikimi, o tam turime būti vieningi ir gebėti priimti sprendimus“, – sakė Kaja Kallas.

Vengrijos veto ir Ukraina

Pastarosiomis dienomis Vengrija atšaukė du anksčiau taikytus veto: dėl 90 mlrd. eurų paskolos Ukrainai ir dėl 20-ojo ES sankcijų paketo Rusijai. Vis dėlto didžiausias politinis ginčas lieka dėl Ukrainos stojimo į ES proceso, kurį Budapeštas yra blokavęs beveik dvejus metus, todėl derybos iki šiol realiai nepajudėjo į priekį.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis nuolat ragina ES aiškiau įvardyti narystės perspektyvą ir terminus, tačiau dalis valstybių narių prieštarauja bet kokiems „pagreitinimams“, baimindamosi, kad tai susilpnintų plėtros politikos patikimumą. Kallas, laikoma viena ryškiausių Kyjivo rėmėjų, teigia, kad būtina dirbti ir su visuomenės nuomone ES šalyse, ir su reformomis Ukrainoje.

„Ukraina gina ne tik save, bet ir Europą. Ir tai nėra simboliška, žmonės iš tiesų žūsta“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

Ką reikštų Ukraina ES?

Kallas ragina keisti retoriką apie kandidačių prisijungimą ir daugiau kalbėti apie tai, ką ES iš to laimi. Jos argumentas paprastas: didesnė Europa reikštų didesnį bendrąjį vidaus rinkos mastą, daugiau ekonominių galimybių įmonėms ir stipresnį saugumo stuburą.

Ji taip pat atkreipė dėmesį į Ukrainos karinį potencialą, primindama, kad Ukraina turi vieną didžiausių kariuomenių Europoje. Tokiu požiūriu, pasak Kallas, Ukrainos integracija būtų ne vien solidarumo, bet ir strateginis pasirinkimas, stiprinantis Europos gynybą.

Interviu Kallas teigė besitikinti konstruktyvesnio dialogo su būsimąja Vengrijos valdžia, kuri, jos žodžiais, galėtų peržiūrėti anksčiau blokuotus sprendimus. Vis dėlto ji pripažino, kad vertinti realius pokyčius bus galima tik susiformavus naujai vyriausybei ir paaiškėjus, kaip ji praktikoje taikys veto kaip politinį instrumentą.

„Pirmiausia reikia, kad susiformuotų nauja Vengrijos vyriausybė. Tada pamatysime, ar galėsime grįžti prie anksčiau blokuotų sprendimų“, – sakė Kaja Kallas.

Diskusija dėl veto mechanizmo ateities ES išlieka vienu svarbiausių klausimų, nes nuo to priklausys, ar Bendrija sugebės greitai reaguoti į karinius, ekonominius ir politinius iššūkius. Karo Ukrainoje kontekste tai tampa ne tik procedūriniu, bet ir strateginiu ES patikimumo testu.

Šaltiniai:
https://www.euronews.com/my-europe/2026/04/24/orban-style-vetoes-undermine-eu-democracy-kaja-kallas-tells-euronews-hoping-for-reset
https://www.consilium.europa.eu/en/council-eu/voting-system/qualified-majority/
https://european-union.europa.eu/institutions-law-budget/law/types-legislation_en

Europos Sąjungoje vėl atsinaujino aštrus ginčas dėl santykių su Izraeliu. Užsienio reikalų ministrai aptarė siūlymą iš dalies sustabdyti ES ir Izraelio asociacijos susitarimą, tačiau iniciatyva buvo blokuota, atskleidžiant senas ES šalių takoskyras.

Šis klausimas sugrįžo į darbotvarkę tuo metu, kai Gaza ir Vakarų Krantas vėl tapo tarptautinės politikos centru. Briuselyje vyko susitikimai, skirti dviejų valstybių sprendimo įgyvendinimui ir ilgalaikės taikos perspektyvoms, tačiau vieningo ES balso pasiekti nepavyko.

Kodėl susitarimas laikomas svertu?

ES ir Izraelio asociacijos susitarimas apima politinio dialogo bei bendradarbiavimo dalis, tačiau praktikoje daugiausia dėmesio tenka prekybai. Susitarimas suteikia lengvatines sąlygas prekėms, o ES yra didžiausia Izraelio prekybos partnerė, todėl būtent prekybos komponentas laikomas vienu stipriausių Briuselio svertų.

Diskusijoje dėl galimo stabdymo svarbus ir teisinis aspektas: susitarime įtvirtinta žmogaus teisių nuostata. ES institucijos anksčiau yra vertinusios, ar ši nuostata nėra pažeidžiama dėl karo veiksmų Gazoje, humanitarinės pagalbos pristatymo ribojimų ir padėties okupuotose teritorijose.

Izraelis tokius vertinimus atmeta, argumentuodamas, kad veikia gindamasis ir spręsdamas saugumo iššūkius. Vis dėlto dalis ES valstybių pabrėžia, kad jei žmogaus teisių nuostata lieka be pasekmių, silpnėja viso bloko patikimumas tarptautinėje politikoje.

Kodėl šalys nesutaria?

Siūlymą iš dalies stabdyti susitarimą aktyviausiai rėmė Ispanija, Airija ir Slovėnija, kurios tradiciškai laikomos ryškiausiomis palestiniečių teisių gynėjomis ES viduje. Tačiau kelių didžiųjų valstybių parama nebuvo užtikrinta, todėl iniciatyva nesurinko reikalingos daugumos.

Skirtingas pozicijas lemia istoriniai ir vidaus politikos veiksniai, taip pat santykiai su Izraeliu saugumo ir gynybos srityse. Be to, ES sprendimų priėmimas priklauso nuo procedūros: viso susitarimo sustabdymui reikėtų vienbalsiškumo, o prekybos dalies ribojimui taikoma kvalifikuota dauguma.

Dalies valstybių atsargumą sustiprina ir baimė, kad spaudimo priemonės gali sumažinti ES įtaką regione. Kritikai atsako, kad be realių politinių veiksmų ES rizikuoja būti vertinama kaip negebanti nuosekliai taikyti savo deklaruojamų principų.

Kas gali keistis artimiausiais mėnesiais?

Diplomatiniai šaltiniai ir analitikai prognozuoja, kad diskusijos dėl priemonių Izraeliui tęsis, net jei šį kartą susitarimo stabdymas neįvyko. Tarp svarstomų idėjų minimas griežtesnis atskyrimas, susijęs su prekėmis iš Izraelio gyvenviečių okupuotose Palestinos teritorijose, kad prekyba su tokiomis prekėmis nebūtų traktuojama taip pat kaip su Izraelio kilmės produkcija.

Papildomą spaudimą politinėms institucijoms didina visuomenės nuotaikos ir pilietinės iniciatyvos. Europos Komisija, gavusi reikiamą parašų skaičių surinkusias iniciatyvas, privalo pateikti oficialų atsakymą, o tai reiškia, kad tema neišnyks iš Europos Parlamento ir Komisijos darbotvarkių.

Tuo pat metu situacija regione išlieka nepastovi: net ir esant paliauboms, pavieniai smūgiai ir įtampa aplink Gazą bei Libaną išlaiko aukštą politinę temperatūrą. Dėl to ES šalims vis sunkiau išlaikyti ankstesnį status quo, tačiau bendras sprendimas ir toliau stringa tarp vertybinių argumentų ir realpolitik.

Šaltiniai:

https://www.euronews.com/my-europe/2026/04/24/podcast-a-vote-on-trade-ties-with-israel-why-is-the-eu-so-divided

https://www.euronews.com/my-europe/2026/04/21/eu-ministers-reject-calls-to-suspend-israeli-trade-agreement-over-war-crimes

https://www.ohchr.org/en/press-releases/2026/04/un-experts-call-immediate-suspension-eu-israel-trade-agreement-minimum

Jungtinių Tautų laikinoji taikos palaikymo misija Libane (UNIFIL) pranešė, kad ligoninėje mirė Indonezijos karys, kuris buvo sunkiai sužeistas per išpuolį prieš jo bazę kovo 29 dieną. Pasak misijos, mirtinai sužeistas taikdarys buvo kapralas Rico Pramudia.

UNIFIL teigimu, karys buvo sužeistas, kai naktį jo dislokacijos vietoje Adchit Al Qusayr rajone sprogo sviedinys. Šis atvejis papildė žuvusių taikdarių statistiką nuo naujausio Izraelio ir „Hezbollah“ karo pradžios kovo 2 dieną – jų skaičius išaugo iki šešių.

Kas žinoma apie kovo 29 dienos ataką

Po kovo 29 dienos incidento UNIFIL buvo skelbusi, kad vienas Indonezijos karys žuvo, o kitas buvo sužeistas. Vėliau, remiantis pirminėmis Jungtinių Tautų išvadomis, nurodyta, kad žuvusį kariškį mirtinai sužeidė Izraelio tanko sviedinys.

Kitą dieną žuvo dar du Indonezijos taikdariai, kai sprogo savadarbis sprogmuo. To paties Jungtinių Tautų tyrimo vertinimu, tikėtina atsakomybė siejama su „Hezbollah“, nors grupuotė ankstesniuose panašiuose epizoduose kaltinimus yra neigusi.

„UNIFIL apgailestauja dėl kapralo Rico Pramudios mirties – jis buvo kritiškai sužeistas po sviedinio sprogimo bazėje kovo 29 dienos naktį“, – sakoma misijos pranešime.

Įtampa misijos zonoje ir raginimai tirti

Indonezija ragino Jungtines Tautas atlikti išsamų abiejų incidentų tyrimą, pabrėždama, kad taikdarių saugumas turi būti užtikrintas net ir intensyvėjant koviniams veiksmams. UNIFIL veikia kaip buferinė jėga pietų Libane, tačiau pastaraisiais mėnesiais vis dažniau atsiduria apšaudymų ir išpuolių epicentre.

Balandžio 18 dieną per pasalą žuvo du Prancūzijos kariai, tarnavę UNIFIL sudėtyje. Prancūzijos institucijos ir Jungtinės Tautos dėl šio išpuolio kaltino „Hezbollah“, tačiau grupuotė savo dalyvavimą neigė.

Kokia UNIFIL misija ir kas vyksta dabar

UNIFIL taikos palaikymo operaciją vykdo nuo 1978 metų, jos tikslas – padėti išlaikyti stabilumą tarp Izraelio ir Libano bei prižiūrėti paliaubų režimo laikymąsi. JT duomenimis, misijoje tarnauja beveik 8 200 karių iš 47 valstybių.

Tuo pat metu regione įsigaliojo paliaubos tarp Izraelio ir Irano remiamos „Hezbollah“ – jos galioja nuo balandžio 17 dienos. Jungtinių Valstijų teigimu, balandžio 23 dieną vakare sutarta šias paliaubas pratęsti dar trims savaitėms, tačiau UNIFIL pranešimai rodo, kad incidentų rizika išlieka didelė.

Pastarųjų savaičių įvykiai atnaujino diskusijas dėl taikos palaikymo misijų saugumo, ypač kai taikdariai dirba teritorijose, kuriose intensyviai naudojama artilerija, tankai ir improvizuoti sprogmenys. JT praktikoje tokie incidentai dažnai tampa pagrindu peržiūrėti pajėgų apsaugos priemones, patruliavimo taisykles ir ryšio kanalus su konflikto šalimis.

Šaltiniai:

https://www.euronews.com/2026/04/24/indonesian-peacekeeper-dies-of-wounds-suffered-in-lebanon-last-month-unifil-says

https://peacekeeping.un.org/en/mission/unifil

Švedijos prokuratūra pareiškė kaltinimus aukšto rango diplomatui, ėjusiam specialiojo pasiuntinio Sirijai pareigas. Pasak tyrėjų, jis neteisėtai laikė įslaptintus dokumentus, kurių paviešinimas ar perdavimas užsienio valstybei galėjo pakenkti Švedijos nacionaliniam saugumui.

Bylos medžiagoje teigiama, kad diplomatas slaptą informaciją gavo eidamas ankstesnes pareigas, tačiau vėliau, neturėdamas leidimo, dokumentus pasiėmė ir laikė savo namuose bei poilsio būste. Prokuratūra akcentuoja, jog kalbama apie aukščiausio slaptumo lygio turinį, todėl netinkamas jo saugojimas vertinamas kaip rizika valstybei.

„Tai labai įslaptinta informacija, kurią kaltinamasis neteisėtai tvarkė, pasiėmė namo ir laikė savo būste bei poilsio namuose“, – sakė prokuroras Mats Ljungqvistas.

Diplomatas buvo sulaikytas 2025 metų gegužę, kai Švedijos saugumo tarnyba SAPO atliko kratas dviejuose jo būstuose. Tyrimas taip pat buvo nukreiptas į įtarimus, kad dokumentai galėjo būti perduoti buvusiam politikui iš Gėvlės, tačiau ši tyrimo kryptis, prokuratūros teigimu, nutraukta pritrūkus įrodymų.

Prokuratūra pažymi, kad šiuo metu byloje nekeliama versija, jog diplomatas veikė siekdamas tarnauti užsienio valstybei. Vis dėlto pabrėžiama, kad net ir be tokio tikslo neteisėtas itin slaptos informacijos laikymas už institucijų ribų gali sudaryti sąlygas nutekėjimui, šantažui ar prieigai tretiesiems asmenims.

Diplomato advokatas Thomasas Olssonas viešai pareiškė, kad jo klientas kaltinimus neigia. Gynėjo teigimu, diplomatas per dešimtmečius valstybės tarnyboje dirbo su dešimtimis tūkstančių dokumentų, o ginčas esą labiau susijęs su Užsienio reikalų ministerijos vidinėmis procedūromis, o ne su nacionalinio saugumo pažeidimu.

Ši byla Švedijoje atkreipė papildomą dėmesį ir dėl platesnio konteksto, kai pastaraisiais metais šalyje vis dažniau kalbama apie žvalgybos ir kontržvalgybos iššūkius, informacijos saugumo stiprinimą bei didesnį jautrumą įslaptintų duomenų apsaugai. Skirtingose Europos valstybėse ryškėjant hibridinėms grėsmėms, institucijos vis dažniau peržiūri, kaip įslaptinta informacija tvarkoma praktiškai, ypač kai pareigūnai dirba su tarptautiniais klausimais ir jautriomis užsienio politikos temomis.

Teismas turės įvertinti, ar dokumentų laikymas namuose ir poilsio būste atitiko teisės aktus, ir ar buvo sukurta reali grėsmė, kad informacija galėjo patekti į pašalinių rankas. Jei kaltinimai pasitvirtintų, sprendimas gali tapti precedentu, aiškiau apibrėžiančiu ribą tarp procedūrinių pažeidimų ir veikų, keliančių grėsmę nacionaliniam saugumui.

Šaltiniai:
https://www.euronews.com/my-europe/2026/04/24/swedish-official-charged-with-having-secret-documents-that-could-have-threatened-national-
https://www.sakerhetspolisen.se/other-languages/english-engelska.html

Prancūzijos mažmeninės prekybos grupė „Carrefour“ mažina savo tinklą Lenkijoje: per metus šalyje nebeliko 73 parduotuvių. Naujausi bendrovės rezultatai rodo, kad Lenkija išlieka viena silpniausių grupės rinkų, nors globaliu mastu pardavimai auga.

2026 metų pirmojo ketvirčio pabaigoje „Carrefour“ Lenkijoje turėjo 704 prekybos vietas, kai prieš metus jų buvo 777. Toks kritimas rodo ne pavienių uždarymų bangą, o nuoseklų tinklo traukimąsi, kai dalis taškų uždaromi, perleidžiami partneriams arba restruktūrizuojami.

Lenkija krenta, grupė auga

Per 2026 metų pirmuosius tris mėnesius „Carrefour“ grupės pardavimai, vertinant palyginamųjų parduotuvių rodikliu, augo 2,2 proc. ir pasiekė 21,1 mlrd. eurų. Didžiausią indėlį į bendrą augimą davė Prancūzija ir Ispanija.

Prancūzijoje pardavimai siekė 11,1 mlrd. eurų, Ispanijoje 2,8 mlrd. eurų, abiejose rinkose fiksuojant augimą. Tuo metu Lenkijoje situacija priešinga: palyginamųjų parduotuvių pardavimai smuko 2,9 proc., o tai signalizuoja mažėjantį pirkėjų aktyvumą net ir veikiančiose vietose.

Kas spaudžia „Carrefour“ rinkoje?

„Carrefour“ Lenkijoje per ketvirtį sugeneravo 548 mln. eurų pardavimų. Bendras pardavimų pokytis buvo minus 2,8 proc., o organinis nuosmukis siekė 4,3 proc., tai reiškia, kad traukimąsi lemia ne vien tinklo sumažėjimas, bet ir silpnesnė dinamika esamose parduotuvėse.

Bendrovė kaip vieną pagrindinių priežasčių įvardija prastėjančias vartotojų nuotaikas ir sudėtingesnę mažmeninės prekybos aplinką. Praktikoje tai dažnai reiškia didesnį kainų jautrumą, pirkėjų migraciją į pigesnius formatus bei stiprėjančią konkurenciją dėl kasdienio krepšelio.

Kokio formato tinklas liko?

Nors tinklas mažėja, Lenkijoje „Carrefour“ vis dar veikia keliais formatais. 2026 metų kovo pabaigoje šalyje buvo 94 hipermarketai, 141 supermarketas, 463 patogumo parduotuvės ir 6 minkštojo diskonto tipo parduotuvės.

Hipermarketų formatas daugelyje Europos rinkų susiduria su iššūkiais dėl pirkėjų įpročių pokyčių, o augimo varikliais dažniau tampa patogumo parduotuvės, e. prekyba ir lojalumo programos. Vis dėlto Lenkijos rezultatai rodo, kad vien formato įvairovės nepakanka, kai silpsta bendras vartojimas ir spaudžia kainų konkurencija.

„Rezultatai atitinka mūsų planą, tęsiame strategiją Carrefour 2030 ir didiname konkurencingumą“, – sakė „Carrefour“ grupės vadovas Alexandre Bompard.

Jis taip pat nurodė, kad bendrovė kol kas nemato reikšmingo įtampos Artimuosiuose Rytuose poveikio veiklai ir patvirtino 2026 metų finansinius tikslus. Tai reiškia, kad grupė tikisi stabilumo bendrai, tačiau atskirose rinkose, tokiose kaip Lenkija, gali tęsti griežtesnį kaštų ir tinklo peržiūros kursą.

Šaltiniai:

– https://www.carrefour.com/en/finance/publications

– https://www.carrefour.com/en/group/strategy

Buvęs NASA astronautas Danielis Tani, kosmose praleidęs daugiau nei 130 dienų, sako, kad romantiškas įsivaizdavimas apie darbą orbitoje dažnai prasilenkia su realybe. Jo teigimu, įspūdingiausi momentai ateina kartu su fiziniu diskomfortu, o didžiausia įtampa kyla dėl baimės suklysti, kai klaidos kaina gali būti milžiniška.

Šis pokalbis pasirodė tuo metu, kai NASA ruošiasi „Artemis II“ misijai. Ji turėtų tapti pirmuoju po „Apollo“ laikų skrydžiu su įgula aplink Mėnulį ir svarbiu žingsniu tolimesnei „Artemis“ programai, kuria siekiama grąžinti žmones į Mėnulio paviršių ir kurti ilgalaikę infrastruktūrą.

Kaip tampama astronautu

D. Tani pasakoja, kad vaikystėje nebuvo apsėstas svajonės tapti astronautu. Jį labiau traukė konstruoti daiktus ir spręsti technines užduotis, o vėliau pasirinktas inžinerijos kelias natūraliai atvedė į kosmoso sektorių ir galiausiai prie paraiškos NASA.

Pasak jo, atranka reikalauja ne tik aukštos kvalifikacijos, bet ir atkaklumo, nes atmetimai nėra reti. D. Tani prisimena, kad lemtingas skambutis buvo formuluojamas labai santūriai, o žodis „astronautas“ net nebuvo ištartas.

„Tai labai tradicinis skambutis, kai niekada nepasakomas žodis astronautas. Tiesiog paklausiama: ar norėtum ateiti dirbti pas mus?“, – sakė Danielis Tani.

Kosminis pasivaikščiojimas: skausmas ir privilegija

D. Tani atvirai teigia, kad išėjimas į atvirą kosmosą nėra patogus ar lengvas darbas. Skafandras, nors ir saugo nuo vakuumo bei ekstremalių temperatūrų, yra gremėzdiškas, sunkus ir varžo judesius, todėl astronautai turi ilgai treniruotis, kad priprastų prie jo keliamų apribojimų.

Jis pabrėžia, kad net jei pats kosminis pasivaikščiojimas trunka 6 ar 7 valandas, realus laikas skafandre gerokai ilgesnis. Dėl to atsiranda nuovargis, skausmas ir išbandymas ištvermei, tačiau emocinis atlygis, pasak buvusio astronauto, yra išskirtinis.

„Net jeigu kosminis pasivaikščiojimas trunka šešias ar septynias valandas, skafandre būni dešimt ar dvylika valandų, ir tai skauda“, – sakė Danielis Tani.

„Tai privilegija atverti liuką ir išplaukti į lauką, laikantis už stoties. Aplink tamsa, o po kojomis matai Žemę ir atpažįsti vietas“, – sakė Danielis Tani.

Tuo pačiu jis primena, kad grožis nereiškia atsipalaidavimo. Pirmojo kosminio pasivaikščiojimo atmintyje, anot D. Tani, ryškiausiai išliko ne vaizdai, o spaudimas tiksliai vykdyti procedūras ir nepamiršti nė menkiausios detalės.

Kas laukia po TKS eros

D. Tani didžiąją savo misijų dalį praleido Tarptautinėje kosminėje stotyje, kuri ilgus metus buvo viena svarbiausių tarptautinio bendradarbiavimo platformų. Šio projekto partneriai yra JAV, Rusija, Japonija, Kanada ir Europos šalys per Europos kosmoso agentūrą.

Stotis sensta, todėl planuojama ją eksploatuoti iki šio dešimtmečio pabaigos ir tuomet kontroliuojamai deorbituoti. NASA viešai nurodo tikslą pereiti prie komercinių orbitinių stočių, kurias vystytų privatūs operatoriai, o agentūra taptų viena iš pagrindinių jų klientų.

„Tai buvo neįtikėtinas pavyzdys, kaip tarptautinis bendradarbiavimas dėl gero tikslo gali išgyventi politinius sukrėtimus“, – sakė Danielis Tani.

Pasak buvusio astronauto, didėjantis privačių bendrovių vaidmuo ir auganti geopolitinė konkurencija kosmose kelia naujų klausimų: nuo kainų ir greičio iki taisyklių, atsakomybės bei ilgalaikės partnerystės. Jo manymu, konkurencija gali paspartinti inovacijas, tačiau svarbiausia rasti pusiausvyrą, kad kosmosas netaptų dar viena konfliktų erdve.

„Šiek tiek konkurencijos yra gerai, ji mažina kainas ir greitina procesus. Tačiau ji taip pat sukelia įtampų, todėl reikės išmokti tai subalansuoti“, – sakė Danielis Tani.

„Artemis“ programos kontekste šie pokyčiai ypač aktualūs, nes Mėnulio misijoms reikės ne tik raketų ir kapsulių, bet ir ilgalaikės logistikos, ryšių, energijos bei mokslinių platformų. NASA planuose numatyta, kad dalis šių paslaugų ateityje vis labiau remsis komerciniais sprendimais, todėl D. Tani išskirtos rizikos ir naudos tampa ne teorinės, o praktiškai artėjančios.

Šaltiniai:

– https://www.euronews.com/next/2026/04/01/whats-it-like-to-be-an-astronaut-with-former-astronaut-daniel-tani-euronews-tech-talks

– https://www.nasa.gov/artemis-ii/

– https://www.nasa.gov/humans-in-space/commercial-low-earth-orbit-destinations/

– https://www.nasa.gov/international-space-station/space-station-frequently-asked-questions/

Europos Sąjunga pastaraisiais metais vis dažniau kalba apie Socialinę Europą, kurioje socialinės teisės tampa ne priedu prie ekonomikos, o jos dalimi. Praktikoje tai reiškia siekį mažinti skurdą, didinti užimtumą ir sudaryti sąlygas persikvalifikuoti, kai darbo rinką keičia skaitmenizacija, žalioji transformacija ir DI.

Vienas ryškiausių socialinės politikos testų yra būstas. Rumunijoje, šiaurėje nuo Bukarešto esančiame Berceni, šeima, gyvenusi perpildytomis sąlygomis ir susidūrusi su prasta higiena bei pelėsiu, į naują būstą persikėlė per programą, kurią įgyvendina nevyriausybinė organizacija „Habitat for Humanity“.

„Kai mus išvarė, tris dienas miegojome automobilyje: aš, žmona ir dukra“, – sakė Valentinas Alexe.

Šeimos istorija atskleidžia, kaip būsto krizė, žemos pajamos ir brangi nuoma gali stumti žmones į nestabilumą net ir tada, kai jie dirba. Programos modelis remiasi savanorystės valandomis ir ilgalaikiu, įperkamesniu nuomos laikotarpiu, o tikslas yra suteikti realią galimybę tapti būsto šeimininkais.

Kas yra Socialinė Europa

Socialinės Europos kryptį ES įtvirtina Europos socialinių teisių ramstis ir jo veiksmų planas, numatantis 2030 metų tikslus. Tarp jų yra siekis, kad dirbtų bent 78 proc. 20–64 metų gyventojų, kad kasmet mokytųsi ne mažiau kaip 60 proc. suaugusiųjų, o skurdas sumažėtų bent 15 000 000 žmonių, įskaitant 5 000 000 vaikų.

Gyventojų nuomonė čia taip pat svarbi: Eurobarometro apklausose fiksuojamas platus palaikymas stipresnei socialinei Europai, orientuotai į sąžiningas darbo sąlygas, įtrauktį ir lygias galimybes. Tačiau palaikymas nereiškia automatinio rezultato, nes pažadai turi virsti finansavimu ir nacionalinėmis priemonėmis.

Mokymai ir įgūdžiai, kai darbo rinka keičiasi

Persikvalifikavimas tampa centrine tema, nes skaitmeninės kompetencijos reikalingos ne tik technologijų sektoriuje. Rumunijoje mokytoja Rodica Ionas pasirinko dvejų metų informacinių technologijų mokymus Bukarešto politechnikos universitete, siekdama atnaujinti savo kompetencijas ir jas pritaikyti mokykloje.

„Tai buvo galimybė, nes kursus finansavo Švietimo ministerija“, – sakė Rodica Ionas.

Toks modelis atspindi platesnę ES kryptį skatinti suaugusiųjų mokymąsi ir investicijas į įgūdžius. Po Europos įgūdžių metų dėmesys vis labiau krypsta į tai, kaip mokymus pritaikyti realiems regionų ir sektorių poreikiams, kad jie vestų į darbą, o ne tik į pažymėjimą.

Darbas vietoje pašalpų: Prancūzijos eksperimentas

Prancūzijoje nuo 2016 metų taikomas „Zero Long-Term Unemployment Territories“ modelis siūlo kitokį požiūrį į ilgalaikį nedarbą. Idėja remiasi principu, kad dalį nedarbo kainos galima nukreipti į darbo vietų kūrimą vietos bendruomenėse, ypač regionuose, kur trūksta darbdavių.

Vienoje iš teritorijų veikianti įmonė „Tezea“ įdarbina dešimtis žmonių ir vykdo veiklas nuo pakartotinio naudojimo ir rūšiavimo iki sandėliavimo bei vietos paslaugų. Modelis akcentuoja ne trumpalaikius projektus, o pastovias darbo vietas ir socialinę integraciją, kuri ypač svarbi vyresniems darbuotojams ar po sveikatos krizių grįžtantiems į rinką.

„Tai leido man susigrąžinti socialinį gyvenimą ir kasdienybės prasmę“, – sakė Marie-Fabienne Lavoisier.

Šios priemonės glaudžiai siejamos su ES finansavimu: Europos socialinis fondas plius yra vienas pagrindinių instrumentų, iš kurių valstybės narės finansuoja užimtumo, įtraukties, mokymų ir skurdo mažinimo programas. Fondas padeda pritaikyti sprendimus prie konkrečių nacionalinių ir regioninių problemų, tačiau sėkmę lemia gebėjimas užtikrinti tęstinumą, o ne vienkartines iniciatyvas.

Socialinės Europos realybė šiandien yra mišri: ambicingi tikslai sutampa su kasdieniais žmonių iššūkiais, tokiais kaip brangus būstas, įgūdžių trūkumas ar sunkiai įveikiamas ilgalaikis nedarbas. Tai, ar kryptis taps apčiuopiama daugumai, priklausys nuo to, kaip greitai ES ir valstybės narės pavers planus ilgalaikėmis, lengvai pasiekiamomis paslaugomis ir finansavimu.

Šaltiniai:

– https://www.euronews.com/business/2024/05/29/homes-training-and-jobs-whats-the-reality-of-social-europe

– https://europa.eu/eurobarometer/surveys/detail/3187

– https://commission.europa.eu/strategy-and-policy/priorities-2019-2024/economy-works-people/european-pillar-social-rights_en

– https://european-social-fund-plus.ec.europa.eu/en/what-esf

– https://ec.europa.eu/social/main.jsp?catId=1428&langId=en

– https://www.tzcld.fr/decouvrir-le-projet/lassociation/

Prieš 20 metų įvykusi didžiausia Europos Sąjungos plėtra iš esmės pakeitė žemyno ekonomikos žemėlapį. 2004 metais prie ES prisijungė 10 valstybių, daugiausia iš Vidurio ir Rytų Europos, o narystė atvėrė kelią laisvesnei prekybai, investicijoms ir spartesniam vietos verslų augimui.

Tuometinis prisijungimas daugeliui šalių reiškė ne tik politinį lūžį po komunistinio laikotarpio, bet ir praktinius verslo pokyčius. Bendrosios rinkos taisyklės supaprastino eksportą, sumažino administracines kliūtis, o vienodi standartai leido greičiau plėstis į kitas ES šalis.

Kaip bendroji rinka padėjo augti

Latvijoje įsikūrusi ekologiškos kosmetikos gamintoja „MADARA Cosmetics“ yra vienas iš pavyzdžių, kaip narystė ES skatino mąstyti plačiau nuo pat pirmųjų veiklos metų. Įmonė pradėjo veiklą Rygoje nedidelėje komandoje, o savo produktuose akcentavo vietinę žaliavą ir tyrimus, paremtus Šiaurės regiono gamta.

„Būti ES dalimi nuo pirmos dienos suformavo įkūrėjų mąstyseną, kad tai bus globali įmonė“, – sakė „MADARA Cosmetics“ vadovė Gunta Šulte.

Įmonės atstovų teigimu, vienodi ES kosmetikos reglamentai palengvino ženklinimą, atitikties užtikrinimą ir prekybos susitarimus, todėl plėtra tapo mažiau rizikinga ir greitesnė. Papildomą impulsą suteikė elektroninė prekyba, leidusi pasiekti vartotojus už Baltijos šalių ribų ir auginti pardavimus tokiose rinkose kaip Prancūzija ar Vokietija.

Žaliosios ekonomikos banga

Čekijoje bendrosios rinkos privalumus išnaudojo ir atsinaujinančios energetikos sektorius. Prahoje veikianti saulės energetikos įrangos didmeninės prekybos bendrovė „Raylyst Solar“ augo tuo metu, kai Europoje išaugo investicijos į atsinaujinančią energiją, o tiekimo grandinės tapo labiau integruotos.

„Bendroji rinka mums labai svarbi: laisvas produktų judėjimas, greitesni procesai ir mažesnės sąnaudos leidžia konkuruoti, o kartu lengviau samdyti žmones iš kitų šalių“, – sakė „Raylyst Solar“ atstovas Michalas Petřekas.

Energetikos transformaciją spartina ir ES tikslai mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, plėsti atsinaujinančių išteklių dalį bei modernizuoti tinklus. Tokia kryptis ypač sustiprėjo po 2022 metais kilusios energetikos krizės, kai daugelis valstybių ėmė greičiau ieškoti būdų mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro importo.

Plėtra tęsiasi, bet kartelė aukštesnė

Nors 2004 metų plėtra laikoma istoriniu lūžiu, ES didėjimas nesustojo. 2007 metais prisijungė Bulgarija ir Rumunija, 2013 metais – Kroatija, o kandidatėmis ar potencialiomis kandidatėmis laikomos kelios valstybės, tarp jų Ukraina ir Vakarų Balkanų šalys.

Ekspertai pabrėžia, kad šiandien narystės procesas yra reiklesnis: akcentuojama teisinės valstybės kokybė, institucijų atsparumas, konkurencinga ekonomika ir gebėjimas įgyvendinti ES teisę. Tačiau verslui pagrindinė narystės vertė išlieka panaši kaip ir prieš 20 metų: didesnė rinka, aiškesnės taisyklės ir mažiau barjerų prekybai.

2004 metų naujokėms rezultatai dažniausiai siejami su sparčia konvergencija su senosiomis ES valstybėmis, didesniu produktyvumu ir investicijų augimu. Vis dėlto pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio skiriama ir kokybiniam augimui: inovacijoms, aukštesnei pridėtinei vertei, žaliajai ir skaitmeninei transformacijai, kurioms reikalingos tiek viešos, tiek privačios investicijos.

Šaltiniai:

– https://www.euronews.com/business/2024/05/14/20th-anniversary-of-eu-expansion-that-opened-new-business-horizons

– https://commission.europa.eu/strategy-and-policy/priorities-2019-2024/european-green-deal_en

– https://www.consilium.europa.eu/en/policies/enlargement/

– https://www.oecd.org/economy/surveys/

Buvęs Italijos premjeras ir akademikas Enrico Letta perspėja, kad Europos Sąjungos bendroji rinka, kadaise tapusi integracijos varikliu, šiandien nebepajėgia užtikrinti konkurencingumo. Jo teigimu, atotrūkis nuo JAV ir Kinijos didėja, o geopolitinė realybė per tris dešimtmečius pasikeitė iš esmės.

Letta parengė Belgijos pirmininkavimo ES Tarybai užsakytą ataskaitą apie bendrosios rinkos ateitį. Joje teigiama, kad 1993 metais sukurta sistema buvo pritaikyta kitokiam pasauliui, todėl reikalingas naujas šuolis, apimantis ne tik prekybą, bet ir strategines investicijas bei inovacijas.

„Pradedu nuo labai ryškaus raudono signalo: atotrūkis nuo JAV didėja“, – sakė E. Letta.

Kur stringa konkurencingumas

ES bendroji rinka tradiciškai remiasi keturiomis laisvėmis: laisvu prekių, paslaugų, kapitalo ir žmonių judėjimu. Tačiau, anot Lettos, praktikoje Europa vis dar susiduria su fragmentacija ten, kur globalioje konkurencijoje lemia mastas ir greitis.

Jis išskiria tris sritis, kuriose integracija, jo vertinimu, nepakankama: energetiką, finansines paslaugas ir telekomunikacijas. Ypač telekomunikacijų sektoriuje Europos rinką silpnina didelis operatorių skaičius ir nacionalinės ribos, todėl įmonėms sunkiau konkuruoti su JAV ir Kinijos gigantais.

Ne mažiau problemų kelia ir finansų rinkų susiskaidymas. Lettos argumentas paprastas: kai kapitalas ir investicijos juda lėčiau, inovatyvūs verslai rečiau užauga iki pasaulinio lygio, o dalis ambicingų projektų natūraliai migruoja ten, kur finansavimo ekosistema gilesnė.

Siūlo taupymo ir investicijų sąjungą

Vienas centrinių Lettos siūlymų – taupymo ir investicijų sąjunga, kuri sustiprintų privataus kapitalo vaidmenį finansuojant Europos prioritetus, įskaitant perėjimą prie klimatui neutralios ekonomikos. Jis pabrėžia, kad be aiškaus atsakymo, kaip bus apmokėta transformacija, socialinė įtampa tik augs.

Letta atkreipia dėmesį, kad taisyklės ir skirtingos nacionalinės teisinės sistemos dažnai tampa kliūtimi mažoms ir vidutinėms įmonėms. Didelės bendrovės gali samdyti teisininkų komandas ir prisitaikyti, tačiau mažesniems verslams veikla keliose šalyse neretai virsta brangiu ir lėtu procesu.

„Idėja tokia: nuo teisinės aplinkos pradėti kurti pagrindinį raktą, savotišką universalų leidimą, vieną teisinę sistemą“, – sakė E. Letta.

Penktosios laisvės idėja

Ryškiausia ataskaitos mintis – penktoji laisvė, kuri apimtų mokslinius tyrimus, švietimą ir inovacijas. Lettos teigimu, būtent žinių ekonomika šiandien lemia valstybių gerovę, o Europa privalo sukurti sąlygas, kad idėjos ir talentai galėtų augti čia, o ne išvyktų į JAV.

Kaip pavyzdį jis akcentuoja medicinos mokslo pažangą, kai atviresnė prieiga prie tyrimų publikacijų ir duomenų leidžia greičiau kurti sprendimus ir išvengti dubliavimo. Tai, jo vertinimu, mažina kaštus ir spartina proveržius, todėl bendrosios rinkos logika turėtų apimti ir žinių bei inovacijų apykaitą.

Lettos siūlymai įsipina į platesnę ES diskusiją apie konkurencingumą, pramonės politiką ir kapitalo rinkų stiprinimą. Klausimas, ar valstybės narės sutars dėl gilesnės integracijos, išliks vienu svarbiausių artimiausio politinio ciklo išbandymų.

Šaltiniai:
– https://www.consilium.europa.eu/media/ny3j24sm/much-more-than-a-market-report-by-enrico-letta.pdf
– https://www.consilium.europa.eu/en/infographics/30-years-of-the-eu-single-market/
– https://trade.ec.europa.eu/access-to-markets/en/content/eu-single-market