Category: Verslas

Lenkijos energetikos ir naftos perdirbimo grupė „Orlen“ pradėjo naujo vadovo atranką. Bendrovė paskelbė kvalifikacinį konkursą į svarbiausias valdybos pozicijas, įskaitant prezidento pareigas, nuo kurių priklauso strateginiai sprendimai visame koncerne.

Apie ketinimą vėl siekti prezidento posto viešai patvirtino dabartinis grupės vadovas Ireneusz Fąfara. Jo dalyvavimas reiškia, kad konkurse bus vertinama ne tik naujų kandidatų patirtis, bet ir dabartinės vadovybės pasiektų rezultatų bei pasirinktos krypties tęstinumas.

Atranka apims ir viceprezidentus

„Orlen“ nurodė, kad kandidatus galima teikti nuo 2026 metų balandžio 2 dienos iki 2026 metų balandžio 16 dienos. Atranka apima ne tik prezidento pareigas, bet ir viceprezidentų pozicijas, todėl per artimiausias savaites gali paaiškėti platesni valdymo komandos pokyčiai.

Pasak bendrovės, procedūra yra formali ir atvira: vertinami pateikti dokumentai, kandidato patirtis ir kompetencijos, vyksta pokalbiai, o vėliau parengiamos rekomendacijos sprendimus priimantiems organams. Toks modelis įprastas didelėse valstybės ir privataus kapitalo įmonėse, kur svarbus skaidrumas bei aiškiai apibrėžti reikalavimai.

Kokių kompetencijų ieško „Orlen“

„Orlen“ akcentuoja, kad iš kandidatų tikimasi didelių organizacijų valdymo patirties, strateginio mąstymo ir sektoriaus išmanymo. Priklausomai nuo pareigų, reikalavimai gali būti papildomi energijos, investicijų ar transformacijos projektų patirtimi, nes regiono energetikos įmonėms tenka derinti tradicinį verslą su spartėjančiais pokyčiais.

Bendrovė taip pat nurodė, kad konkursas neapima visų dabartinių valdybos narių. Kartu numatoma atsirasianti nauja pozicija, siejama su plėtra ir investicijomis, o tai signalizuoja, kad valdymo struktūroje gali būti stiprinamos funkcijos, susijusios su ilgalaikiais projektais.

Pradėtas konkursas reiškia, kad artimiausiu metu paaiškės, kas vadovaus „Orlen“ ateinančiais metais. Rinkos dalyviams tai svarbu ne tik dėl įmonės vaidmens Lenkijos ekonomikoje, bet ir dėl koncerno įtakos regiono energetikos bei degalų rinkoms.

„Ketinu dar kartą kandidatuoti į „Orlen“ prezidento pareigas“, – sakė Ireneusz Fąfara.

Šaltiniai:

– https://bnbn.pl/kto-pokieruje-orlenem-ruszyl-konkurs-i-pojawil-sie-kandydat/

– https://businessinsider.com.pl/biznes/orlen-oglosil-konkurs-na-prezesa-ireneusz-fafara-zamierza-kandydowac/

Vienoje didžiausių Lenkijos mažmeninės prekybos bendrovių „Dino Polska“ kolektyvinis ginčas artėja prie lemiamo etapo. Balandžio 7 dieną įmonės vadovybė ir profesinių sąjungų atstovai planuoja sėsti prie derybų stalo, o pagrindiniai klausimai siejami su atlyginimais ir darbo organizavimu.

Ginčas tęsiasi jau kelis mėnesius ir, kaip pabrėžia darbuotojus atstovaujanti OPZZ Konfederacja Pracy, apima ne vien darbo užmokestį. Tarp pagrindinių reikalavimų minima 900 zlotų dydžio mėnesinė algaų didinimo dalis, kuri, perskaičiavus pagal apytikrį 2026 metų valiutų kursą, sudaro apie 210 eurų.

Derybos turėtų vykti Varšuvoje, Socialinės partnerystės centre „Dialog“. Balandžio 3 dieną numatytas susitarimo su tarpininku pasirašymas, jis turėtų nustatyti mediacijos taisykles ir derybų eigą, o tarpininką skiria už darbo politiką atsakinga institucija.

Ne tik algos, bet ir darbo krūvis

Vienas ryškiausių darbuotojų įvardijamų skaudulių yra personalo trūkumas ir dėl to augantis darbo krūvis parduotuvėse. Profesinės sąjungos teigia, kad tinklo plėtra ne visada lydi proporcingas darbuotojų skaičiaus didėjimas, todėl daliai komandų tenka dirbti viršijant įprastą darbo tempą.

Be atlyginimų didinimo, tarp reikalavimų įvardijamas ir didesnis etatų skaičius bei Zakładowy Fundusz Świadczeń Socjalnych įsteigimas, tai yra darbdavio administruojamas socialinių išmokų ir paramos fondas. Tokie fondai Lenkijoje dažniausiai siejami su papildoma parama darbuotojams, pavyzdžiui, atostogų ar tikslinių išmokų finansavimu.

Darbo sąlygos ir dialogo kokybė

Viešojoje erdvėje ginčas įgavo papildomą dėmenį dėl darbo sąlygų. Plačiau aptarta buvusios parduotuvės vadovės Sochačeve istorija, kai ji kėlė klausimą dėl žemų temperatūrų patalpose, o vėliau buvo atleista; profesinių sąjungų atstovai yra užsiminę, kad tai galėjo būti susiję su jos aktyvumu.

Darbuotojų atstovai taip pat kritikuoja patį derybų procesą, teigdami, kad pokalbiuose esą dominuoja teisininkai, o tiesioginio ryšio su sprendimų priėmėjais trūksta. Papildomos įtampos kilo ir dėl nesutarimų, kaip turėtų būti organizuojamas darbas su tarpininku, todėl mediacijos startas buvo atidėtas.

Artėjantis susitikimas Varšuvoje bus svarbus testas abiem pusėms, nes nuo jo gali priklausyti, ar pavyks pasiekti susitarimą dėl algų, etatų ir platesnio darbo sąlygų paketo. Jei kompromiso nebus, kolektyviniai ginčai Lenkijoje įprastai gali pereiti į tolesnes procedūras, įskaitant darbuotojų spaudimo priemones, tačiau mediacijos tikslas yra tokio scenarijaus išvengti.

Šaltiniai:

– https://bnbn.pl/spor-w-dino-wchodzi-w-kluczowa-faze-na-stole-podwyzki-i-etaty/

Lenkijos darbo rinkoje ryškėja įtampa: dalis įmonių vis dažniau svarsto etatų mažinimą, nors kitos tuo pat metu vis dar planuoja plėtrą ir ieško darbuotojų. Naujausi duomenys rodo, kad kryptys skiriasi priklausomai nuo sektoriaus, o bendra padėtis išlieka nevienalytė.

Lenkijos ekonomikos instituto analizėje nurodoma, kad 12 proc. įmonių planuoja atleidimus iki 2026 metų pabaigos. Tuo metu 6 proc. bendrovių teigia jau sumažinusios darbuotojų skaičių, tad daliai rinkos tai nebe planai, o įgyvendinti sprendimai.

Kartu matoma ir priešinga tendencija: 26 proc. įmonių ketina samdyti naujų darbuotojų, o 11 proc. jau didino užimtumą metų pradžioje. Tai reiškia, kad rinkoje vienu metu veikia dvi jėgos: vieni optimizuoja sąnaudas, kiti plečia veiklą arba bando užpildyti kritines pozicijas.

Kur rizika didžiausia?

Didžiausia atleidimų rizika siejama su gamybos sektoriumi. Skaičiuojama, kad 14 proc. gamybos įmonių jau mažino darbuotojų skaičių, o tai leidžia daryti prielaidą, jog pramonė jautriau reaguoja į paklausos svyravimus ir užsakymų portfelio pokyčius.

Statybų sektoriuje vaizdas dar labiau mišrus: 17 proc. įmonių planuoja atleidimus, tačiau net 34 proc. ketina samdyti. Toks skirtumas paprastai rodo didelį projektų cikliškumą, nevienodą užsakymų pasiskirstymą tarp įmonių ir nuolatinę kvalifikuotų darbuotojų pasiūlos problemą.

Panaši dinamika matoma ir transporto, ekspedijavimo bei logistikos srityje, kur dalis darbdavių deklaruoja norą priimti darbuotojų net ir susidurdami su paieškos sunkumais. Ekspertų vertinimu, Lenkijos darbo rinka tampa vis labiau fragmentuota: vienuose sektoriuose dominuoja taupymas ir etatų mažinimas, kituose išlieka darbuotojų trūkumas.

Ši situacija svarbi ir platesniam regionui, nes Lenkija yra viena didžiausių ES ekonomikų Vidurio Europoje, o jos pramonės, statybų ir logistikos ciklai dažnai atspindi bendresnes tiekimo grandinių ir paklausos tendencijas. Todėl įmonėms ir darbuotojams vis aktualiau vertinti ne tik bendrą ekonominį foną, bet ir konkretaus sektoriaus bei specializacijos perspektyvas.

Šaltiniai:

– https://pie.net.pl/

– https://businessinsider.com.pl/

Pietų Italijoje esantis Brindisio oro uostas laikinai sustabdė aviacinio kuro tiekimą, o turimos atsargos skirtos tik prioritetiniams skrydžiams. Apribojimai, apie kuriuos pranešė vietos žiniasklaida, turėtų galioti mažiausiai iki antradienio.

Dėl susidariusios situacijos oro bendrovės priverstos koreguoti veiklą ir planuoti degalų užpylimą kituose oro uostuose dar prieš atvykstant į Brindisį. Praktikoje tai reiškia didesnę apkrovą logistikai ir galimus skrydžių tvarkaraščių pokyčius, ypač trumpuose maršrutuose.

Turimas kuras pirmiausia rezervuotas valstybiniams, gelbėjimo ir medicininiams skrydžiams. Tokie prioritetai taikomi tam, kad nenutrūktų kritinės paslaugos, net jei komerciniai reisai susiduria su ribojimais.

Kuro ribojimai plečiasi

Brindisio atvejis nėra vienkartinis. Apribojimai dėl kuro tiekimo anksčiau buvo fiksuoti ir kituose Italijos oro uostuose, tarp jų Bolonijoje, Milano Linatėje, Trevize ir Venecijoje, kur pirmenybė taip pat buvo teikiama medicininiams ir ilgesniems skrydžiams.

Vėliau panašios priemonės paliestų ir kitus oro uostus, įskaitant Reggio Calabria bei Peskarą. Tai rodo, kad sutrikimai gali persimesti per visą regioninę tiekimo grandinę, o pasekmės tampa vis labiau apčiuopiamos keleiviams ir vežėjams.

Kodėl trūkinėja tiekimas?

Italijos oro uostuose minimų ribojimų fone akcentuojama įtempta padėtis energijos išteklių rinkose ir rizikos, susijusios su naftos bei jos produktų tiekimo maršrutais. Vienas jautriausių taškų pasaulinėje logistikoje yra Hormūzo sąsiauris, per kurį keliauja reikšminga dalis pasaulinės naftos srautų.

Rinkose tokios rizikos paprastai greitai virsta brangesnėmis draudimo, transporto ir tiekimo sąnaudomis, o jos persiduoda ir aviacijos sektoriui. Kuras sudaro vieną didžiausių oro linijų kaštų dalių, todėl net laikini sutrikimai gali lemti maršrutų korekcijas ar dažnesnį degalų planavimą alternatyviuose oro uostuose.

Jei tiekimo grandinės neatsistatys, panašūs ribojimai gali pasiekti ir kitų Europos šalių oro uostus. Tokiu atveju labiausiai tikėtini padariniai būtų vėlavimai, operaciniai apribojimai piko valandomis ir didesnis spaudimas regioniniams oro uostams, kurie tampa alternatyvomis degalų papildymui.

Šaltiniai:

– https://www.eia.gov/todayinenergy/detail.php?id=53899

– https://www.iea.org/reports/oil-market-report-april-2026

– https://www.iata.org/en/iata-repository/publications/economic-reports/jet-fuel-price-monitor/

Italijos konkurencijos ir rinkos priežiūros institucija AGCM skyrė „Revolut“ grupės bendrovėms 11,5 mln. eurų baudą už, institucijos vertinimu, vartotojų teisių pažeidimus ir nepakankamai aiškią komunikaciją teikiant finansines paslaugas. Sprendimas priimtas po tyrimo, kuriame vertintos investicinių paslaugų sąlygos ir klientų informavimas.

AGCM nurodo, kad dalis „Revolut“ grupės įmonių galėjo pateikti klientams informaciją taip, kad ji nepakankamai aiškiai atskleidė paslaugų kainodarą, apribojimus ir konkrečias sąlygas. Reguliuotojo teigimu, tai galėjo klaidinti vartotojus priimant sprendimus dėl investavimo paslaugų pasirinkimo.

Kas sulaukė didžiausių sankcijų?

Didžiausios baudos, po 5 mln. eurų, skirtos „Revolut Securities Europe UAB“, taip pat su bankine veikla siejamiems „Revolut Group Holdings“ ir „Revolut Bank UAB“ subjektams. AGCM sprendime akcentuojama, kad vartotojams esą ne visada buvo pateikiama pakankamai aiški ir nedviprasmiška informacija apie investicinių paslaugų kaštus ir apribojimus.

Reguliuotojas taip pat kėlė klausimus dėl klientų paskyrų valdymo praktikos, ypač tais atvejais, kai sąskaitos būdavo blokuojamos ar apribojamos. AGCM vertinimu, tokie veiksmai galėjo būti atliekami pernelyg griežtai, ne visuomet iš anksto tinkamai informuojant klientus ir nepakankamai aiškiai paaiškinant sprendimų priežastis.

Itališko IBAN keitimas ir informavimo spragos

Dar 1,5 mln. eurų bauda skirta dėl, institucijos vertinimu, nepakankamai skaidrios informacijos apie itališko IBAN suteikimo procesą, kai klientų sąskaitos buvo perkeliamos nuo lietuviško IBAN prie itališko. AGCM teigimu, vartotojams turėjo būti aiškiau paaiškinta, kaip vyksta šis pokytis ir kokias praktines pasekmes jis gali turėti kasdieniams mokėjimams.

Tokios situacijos ypač jautrios, nes IBAN pasikeitimas gali paveikti tiesioginių debetų, darbdavio pervedimų, periodinių įmokų ar mokėjimų tiekėjams vykdymą. Dėl to reguliuotojai visoje Europoje vis dažniau akcentuoja pareigą finansų įstaigoms pakeitimus komunikuoti paprastai, iš anksto ir su aiškiais veiksmais klientui.

„Revolut“ pozicija ir platesnis Europos kontekstas

„Revolut“ su Italijos sprendimu nesutinka ir pranešė ketinanti jį apskųsti. Bendrovė tvirtina, kad veikia laikydamasi taikomų reikalavimų, o komunikacija su klientais, jos vertinimu, yra aiški ir skaidri.

Šis atvejis išryškina griežtėjančią Europos institucijų laikyseną fintech sektoriaus atžvilgiu: dėmesys vis dažniau krypsta ne tik į licencijavimą ar pinigų plovimo prevenciją, bet ir į vartotojų informavimo kokybę, skaidrią kainodarą bei sprendimų dėl sąskaitų apribojimų pagrindimą. Praktikoje tai reiškia, kad finansų paslaugų teikėjams tenka vis aukštesnė pareiga paaiškinti sudėtingus produktus paprastai ir laiku, ypač kai sprendimai gali tiesiogiai paveikti kliento prieigą prie lėšų.

Vartotojams tokie tyrimai yra priminimas, kad renkantis skaitmeninius finansų sprendimus verta atidžiai peržiūrėti paslaugų įkainius, apribojimus ir taisykles, o kilus klausimams išsaugoti susirašinėjimą bei pranešimus programėlėje. Ginčo atveju tai tampa svarbia informacine medžiaga aiškinantis, ar paslauga buvo pristatyta pakankamai skaidriai.

Šaltiniai:
https://www.reuters.com/

Lenkijos automobilių rinkoje ryškėja nauja tendencija: daugėja iš Kinijos atgabenamų automobilių, kurie dokumentuose ar skelbimuose pateikiami kaip naudoti, nors realiai neretai būna beveik nauji. Pirkėjams tokie pasiūlymai atrodo patrauklūs, tačiau rizikos dažnai paaiškėja tik vėliau.

Remiantis Automobilių rinkos tyrimų instituto SAMAR duomenimis, 2026 metų pirmąjį ketvirtį į Lenkiją įvežta daugiau nei 200 tokių automobilių. Prieš metus jų buvo tik keliolika, todėl augimas skaičiuojamas daugiau nei 1 000 proc.

Pagrindinis masalas yra kaina: importuojami automobiliai gali kainuoti iki 25 proc. mažiau nei analogiški modeliai, siūlomi Europos gamintojų atstovybėse. Vis dėlto mažesnė kaina dažnai reiškia ir mažiau aiškią atsakomybę už gedimus, programinės įrangos atnaujinimus ar garantinius įsipareigojimus.

Didžiausia rizika: garantija ir servisas

Esminis skirtumas tas, kad automobiliai, kurie į Europą patenka ne per oficialius gamintojų kanalus, gali neturėti gamintojo garantijos arba ji gali negalioti Europos Sąjungos rinkoje. Tai reiškia, kad oficialūs servisai neprivalo jų aptarnauti garantiniu principu, o dalies darbų gali net apskritai nepriimti dėl regioninių specifikacijų.

Kita problema yra atsarginių dalių tiekimas ir remonto terminai. Net ir nedidelis gedimas gali virsti ilgu laukimu, jei konkrečios modifikacijos komponentai nenumatyti Europoje įprastame sandėliavimo tinkle.

Techniniai skirtumai, kurie išlenda kasdienybėje

Kinijos rinkai skirti modeliai neretai skiriasi nuo Europoje parduodamų versijų: gali būti kitokios multimedijos ir navigacijos sistemos, ryšio moduliai, programinė įranga ar net dalis elektronikos sprendimų. Praktikoje tai gali reikšti ribotą funkcionalumą vietinėse paslaugose, sudėtingesnį atnaujinimų diegimą ir mažesnį suderinamumą su europiniais standartais.

Ekspertai taip pat atkreipia dėmesį į likutinę vertę. Neoficialiais kanalais įvežti automobiliai dažniau nuvertėja greičiau, o jų perpardavimas gali būti sunkesnis dėl pirkėjų atsargumo, neaiškios garantinės istorijos ir specifikacijų skirtumų.

Nors bendras tokių automobilių skaičius Lenkijoje kol kas nėra didelis, augimo tempas rodo, kad su šia rizika gali susidurti vis daugiau vairuotojų. Prieš perkant svarbu ne tik įvertinti kainą, bet ir aiškiai pasitikrinti garantijos sąlygas, serviso galimybes, dalių prieinamumą bei konkretaus automobilio rinkos specifikaciją.

„Mažesnė kaina vilioja, tačiau pirkėjas turi suprasti, kad kartu gali prisiimti ir visą aptarnavimo riziką“, – pažymi automobilių rinką stebintys ekspertai.

Šaltiniai:

– https://www.samar.pl/

– https://bnbn.pl/z-chin-do-polski-trafiaja-uzywane-auta-kierowcy-powinni-uwazac/

Kas slepiasi po Satoshi Nakamoto vardu, iki šiol lieka viena didžiausių technologijų pasaulio mįslių. „The New York Times“ po daugiau nei metus trukusio tyrimo paskelbė, kad tikėtiniausiu kandidatu laiko britų kriptografą Adamą Backą, tačiau pats jis tokias prielaidas kategoriškai atmeta.

Tyrime remtasi kelių krypčių analize: kalbos ir rašysenos ypatumais, cypherpunk bendruomenės archyvais bei tiesioginiu žurnalistų pokalbiu su A. Backu. Leidinys pabrėžė, kad surinkti duomenys yra netiesioginiai, todėl galutinės išvados dėl Bitcoin autoriaus pateikti neįmanoma.

Kas sieja Backą ir Bitcoin

Vienas svarbiausių argumentų susijęs su A. Backo darbais dar devintajame ir dešimtajame dešimtmetyje, kai jis viešai svarstė apie bankams nepavaldžios skaitmeninės valiutos idėjas. Tyrime išskiriamas ir jo sukurtas Hashcash mechanizmas, laikomas ankstyva proof of work koncepcijos realizacija.

Proof of work yra esminė Bitcoin veikimo dalis: būtent skaičiavimo darbas padeda užtikrinti tinklo saugumą ir blokų grandinės vientisumą. Bitcoin baltajame dokumente Hashcash minimas kaip viena iš idėjinių prielaidų, todėl A. Backo indėlis į ankstyvąsias kriptografines diskusijas tapo svarbiu tyrimo atspirties tašku.

Kalbos pėdsakai ir laiko sutapimai

„The New York Times“ teigia išanalizavęs didelį kiekį kriptografijos tematikos diskusijų sąrašų įrašų ir ieškojęs pasikartojančių stiliaus bruožų. Tarp minėtų požymių akcentuojama britiška rašyba, specifinės formuluotės ir sakinių konstravimo įpročiai.

Leidinys taip pat atkreipė dėmesį į laiko sutapimus: esą A. Backas buvo gerokai mažiau matomas viešose diskusijose tuo laikotarpiu, kai 2008 metais pasirodė Bitcoin dokumentas, o aktyviau sugrįžo vėliau. Vis dėlto tokie sutapimai patys savaime nėra įrodymas, o kriptografijos bendruomenėje panašūs interesų laukai tuo metu buvo gana įprasti.

Kodėl mįslė vis dar neišspręsta?

Net ir pateikus argumentus, patikimo, visus įtikinančio įrodymo iki šiol nėra. Plačiai sutariama, kad vienintelis galutinis patvirtinimas būtų galimybė pasirašyti žinute privačiais raktais, siejamais su ankstyvaisiais Bitcoin blokais, kuriuos priskiria Satoshi Nakamoto.

Šie raktai iki šiol nebuvo panaudoti taip, kad abejonių neliktų, o ankstyvosiose su Satoshi siejamose piniginėse laikomi Bitcoin išlieka itin reikšmingu rinkos veiksniu. Dėl to periodiškai atsinaujinančios diskusijos apie kūrėjo tapatybę turi ne tik istorinę, bet ir finansinę bei politinę reikšmę kriptovaliutų ekosistemai.

„Aš nesu Satoshi Nakamoto“, – sakė Adamas Backas.

„The New York Times“ pabrėžė, kad pateikta versija tėra viena iš tikėtinų hipotezių, o pats Bitcoin fenomenas peržengė vieno žmogaus biografijos ribas. Kol neatsiras kriptografinis įrodymas, Satoshi tapatybė greičiausiai ir toliau bus vertinama per netiesioginių sutapimų, analizės ir interpretacijų prizmę.

Šaltiniai:

– https://www.nytimes.com/

– https://bitcoin.org/bitcoin.pdf

– https://en.bitcoin.it/wiki/Genesis_block

Technologijų bendrovė „Oracle“ balandžio 9 dieną surengė vieną didžiausių pastarųjų metų atleidimų bangų: per labai trumpą laiką darbo neteko apie 30 000 darbuotojų. Dalis žmonių apie sprendimą sužinojo gavę trumpą elektroninį laišką, be išankstinių pokalbių ar aiškaus įspėjimo.

Skelbiama, kad tai sudarė apie 18 proc. visos „Oracle“ darbuotojų bazės pasaulyje. Labiausiai paveikti du padaliniai: Revenue and Health Sciences bei SaaS ir Virtual Operations Services, o kai kuriose komandose atleidimų mastas esą siekė iki 30 proc.

Kas slypi už sprendimo

Atleidimai siejami su platesne „Oracle“ reorganizacija ir prioritetų perskirstymu. Bendrovė siekia mažinti veiklos kaštus ir daugiau lėšų nukreipti į duomenų centrų infrastruktūrą bei DI sprendimų plėtrą.

Žiniasklaidoje minimos planuojamos sutaupytos lėšos – apie 7–9 milijonus eurų, kurios būtų perkeltos į technologines investicijas. Nors tokia suma pasaulinio masto korporacijai nėra didelė, signalas aiškus: įmonės struktūroje daugėja automatizavimo, o kai kurios funkcijos laikomos lengviau pakeičiamomis.

DI ir automatizacija keičia darbo rinką

Ekspertai pabrėžia, kad „Oracle“ nėra išimtis: technologijų sektoriuje tęsiasi tendencija mažinti administracines ir operacines roles, kai dalį procesų perima automatizavimo įrankiai ir DI. Dažniausiai pirmiausia peržiūrimos vidinės paslaugos, veiklos palaikymo ir kai kurios klientų aptarnavimo grandys.

Pastaraisiais mėnesiais apie mažinimus pranešė ir kitos didžiosios technologijų įmonės, tarp jų „Amazon“, „Meta“ bei „Block“. Rinka vis aiškiau rodo poslinkį: daugiau investicijų keliauja į infrastruktūrą, skaičiavimo pajėgumus ir produktų vystymą, o ne į tradicinių komandų plėtrą.

Darbuotojams tai reiškia didesnį spaudimą turėti persikvalifikavimo planą ir stiprinti įgūdžius, susijusius su duomenų analitika, procesų automatizavimu, kibernetiniu saugumu ir debesų kompiuterija. Įmonėms tai tampa ne vien kaštų mažinimo priemone, bet ir būdu greičiau persiorientuoti į DI pagrįstus produktus bei paslaugas.

Šaltiniai:

– https://www.oracle.com/corporate/pressrelease/

– https://layoffs.fyi/

Lenkijos kelių statybų sektoriuje auga įtampa: rangovai įspėja apie galimą masinių ieškinių bangą prieš už kelių infrastruktūros užsakymus atsakingą GDDKiA ir neatmeta, kad dalis darbų gali sustoti. Priežastis – smarkiai išaugusios sąnaudos, kurių, pasak įmonių, nekompensuoja galiojantys sutarčių indeksavimo mechanizmai.

Dalis ginčijamų sutarčių pasirašyta dar iki karo Ukrainoje, kai medžiagų, energijos ir darbo jėgos kainų šuoliai nebuvo įskaičiuoti į pradinius biudžetus. Rangovai teigia, kad dabartinis indeksavimas nebeatitinka rinkos realybės, todėl projektai, kurie anksčiau atrodė pelningi, šiandien virsta nuostoliais.

Indeksavimo lubos ir nuostoliai

Rangovų vertinimu, kai kuriose sutartyse jau pasiektos maksimalios leidžiamos indeksavimo ribos arba jos bus pasiektos vykdymo metu. Tai reiškia, kad tolesnis sąnaudų augimas lieka įmonių pusėje, o nuostolių padengti iš veiklos maržų nebeįmanoma.

Lenkijos statybos darbdavius vienijančios organizacijos nurodo, kad reikalavimai gali paliesti praktiškai didžiąją dalį kelių projektų vykdytojų. Bendra galimų pretenzijų vertė, viešai minėta rinkos atstovų, gali viršyti apie 700 000 000 eurų.

Stabdymo scenarijus tampa realus

Verslo atstovai pabrėžia, kad didžiausia rizika kyla ne dėl pačių teisminių ginčų, o dėl sprendimų, kuriuos rangovai gali priimti nesant kompromiso. Vis dažniau svarstoma trauktis iš nuostolingų sutarčių arba riboti darbus, kad įmonės nepatirtų dar didesnių finansinių praradimų.

Jei toks scenarijus išsipildytų, gali būti sutrikdyta greitkelių ir kitų strateginių infrastruktūros projektų įgyvendinimo eiga, o dalis statybų aikštelių rizikuotų sustoti. Sektorius įspėja, kad investicijų paralyžiaus tikimybė, anksčiau laikyta kraštutine, nebėra vien teorinė.

Kodėl valstybė gali mokėti brangiau?

Statybų organizacijos ragina didinti indeksavimo lygį ir teigia, kad susitarimas su rangovais valstybei galėtų kainuoti mažiau nei ilgi teisminiai procesai ir potencialios kompensacijos. Jų argumentas paprastas: jei projektai bus stabdomi ar nutraukiami, valstybė patirs papildomas išlaidas dėl naujų pirkimų, terminų nukėlimo ir darbų atnaujinimo.

Kol kas sprendimo nėra, tačiau rinkoje signalizuojama, kad artimiausios savaitės gali tapti lemiamos, siekiant išvengti didelio masto ginčų ir užtikrinti kelių projektų tęstinumą. Derybų baigtis parodys, ar bus rasta lankstesnė finansinė formulė, leidžianti projektus užbaigti neperkeliant visos rizikos rangovams.

„Jeigu indeksavimo mechanizmas nebus pritaikytas prie realių sąnaudų, dalis sutarčių taps ekonomiškai neįgyvendinamos“, – teigė statybų sektoriaus atstovai.

Šaltiniai:

– https://bnbn.pl/miliardowe-roszczenia-i-ryzyko-zatrzymania-budow-branza-alarmuje/

– https://www.ecb.europa.eu/stats/policy_and_exchange_rates/euro_reference_exchange_rates/html/index.en.html

Kriptovaliutų birža „Zondacrypto“ atsidūrė dėmesio centre po to, kai su 2024 metų finansinėmis ataskaitomis siejami duomenys sukėlė klausimų dėl klientų lėšų naudojimo ir didelės apimties paskolų. Dokumentuose nurodoma, kad dalis platformoje laikytų klientų lėšų buvo naudojama veikloje ir investuojama, o mastai siekė dešimtis milijonų eurų.

Ataskaitoje, siejamoje su Estijoje registruota bendrove BB Trade Estonia OÜ, teigiama, kad 2024 metais įmonė disponavo daugiau kaip 82 mln eurų klientų lėšų, kurios buvo toliau panaudotos investicijoms. Didžiausia pozicija įrašuose buvo daugiau kaip 75 mln eurų paskola, suteikta kriptovaliutomis, o pateikiamoje informacijoje akcentuojama, kad nebuvo aiškiai nurodyto užtikrinimo.

Kas buvo numatyta taisyklėse

Esminė aplinkybė, minima kontekste, yra ankstesnės platformos taisyklių formuluotės. Jose buvo numatyta galimybė biržai naudoti vartotojų lėšas, o klientams nebuvo įtvirtinta pareiga mokėti palūkanas už tokį panaudojimą.

Naujesnėse taisyklių redakcijose tokio pobūdžio nuostatų, kaip nurodoma, nebeliko. Praktikoje tai reiškia, kad skaidrumo reikalavimai ir klientų lūkesčiai dėl turto atskyrimo nuo įmonės veiklos lėšų tampa dar aktualesni, ypač po ankstesnių kriptoturto rinkos sukrėtimų Europoje ir pasaulyje.

Pajamų struktūra ir pelno klausimas

Finansiniuose duomenyse taip pat išryškinama įtampa tarp pagrindinės veiklos rezultatų ir galutinio pelno. Nurodoma, kad 2024 metais pajamos iš įprastos veiklos, siejamos su prekybos mokesčiais, buvo neigiamos, o nuostolis viršijo 13 mln eurų.

Vis dėlto bendrai fiksuotas grynasis pelnas, kurį, pagal pateikiamą informaciją, padėjo sugeneruoti operacijos, susijusios su nuosavu žetonu ZND. Teigiama, kad šios operacijos sudarė daugiau kaip 70 proc. veiklos pajamų, todėl natūraliai kyla klausimų dėl pajamų tvarumo ir rizikų, kai reikšminga dalis rezultatų priklauso nuo vidinių tokenomikos sprendimų ir rinkos kainodaros.

Susiję mokėjimai, audito pastabos ir reguliavimo fonas

Ataskaitų kontekste minimi ir pinigų srautai susijusiems subjektams bei augantys administraciniai kaštai. Nurodoma, kad 2024 metais įmonė išmokėjo daugiau kaip 30 mln eurų avansų, tačiau jų paskirtis dokumentuose nebuvo išsamiai paaiškinta, o vadovybės atlygis per kelerius metus išaugo daug kartų.

Diskusijas papildo ankstesni auditorių komentarai. Teigiama, kad 2021–2023 metų laikotarpiu auditoriai ne kartą akcentavo sunkumus patvirtinant dalį kriptoturto aktyvų, o tai kriptoturto sektoriuje dažniausiai susiję su turto kontrolės, prieigos prie piniginių ir patikimų trečiųjų šalių patvirtinimų klausimais.

Minima, kad 2024 metų audito išvada buvo palanki, tačiau viešojoje erdvėje keliami klausimai, kas konkrečiai pasikeitė procedūrose ar kontrolėse, kad ankstesnės rizikos būtų laikomos suvaldytomis. Tuo pat metu nurodoma, kad 2024 metų pabaigoje platformoje laikomų klientų lėšų bendra vertė viršijo 700 mln eurų.

Šie klausimai svarbūs ir reguliavimo požiūriu, nes Europos Sąjungoje įsigalioja kriptoturto rinkas vienodinantis reglamentavimas MiCA. Pagal šį režimą kriptoturto paslaugų teikėjams keliami griežtesni reikalavimai dėl valdymo, rizikų kontrolės, klientų turto apsaugos ir informacijos atskleidimo, o rinkos dalyviams pereinamasis laikotarpis reiškia būtinybę laiku prisitaikyti prie licencijavimo ir priežiūros standartų.

Vartotojams, naudojantiems kriptovaliutų biržų paslaugas, tokio pobūdžio informacija paprastai yra signalas įsivertinti, kaip platforma tvarko klientų turtą, ar taiko turto atskyrimo principus, kokias rizikas aprašo savo taisyklėse ir kaip skaidriai pateikia finansinius bei audito duomenis. Rinkoje tai ypač jautru, nes pasitikėjimas dažnai priklauso ne tik nuo produkto patogumo, bet ir nuo aiškios finansinės drausmės.

„Svarbiausia tokiose situacijose yra skaidrumas: ką tiksliai birža gali daryti su klientų lėšomis ir kaip tai aprašyta taisyklėse bei ataskaitose“, – sakė rinkos dalyvių vertinimus apibendrinantis finansų analitikas.

Redakcija pažymi, kad vertinant bet kurios kriptoturto platformos patikimumą svarbu remtis ne vien viešais pareiškimais, bet ir audituotomis ataskaitomis, priežiūros institucijų reikalavimais bei aiškiai įvardytais rizikos veiksniais.

Šaltiniai:

– https://bnbn.pl/75-mln-euro-pozyczki-i-srodki-klientow-kontrowersje-wokol-zondacrypto/

– https://eur-lex.europa.eu/eli/reg/2023/1114/oj