CP v2

Blog

  • Lenkija: kriptovaliutų turėtojų daugėja – jas turi 2,7 mln. suaugusių, ryškėja jaunimo šuolis

    Lenkija: kriptovaliutų turėtojų daugėja – jas turi 2,7 mln. suaugusių, ryškėja jaunimo šuolis

    Lenkijoje daugėja žmonių, turinčių kriptovaliutų: 2025 metų pabaigoje jas deklaravo apie 2,7 mln. suaugusiųjų, arba maždaug 12 proc. pilnamečių. Per metus tai yra apie 500 000 naujų turėtojų, o augimą labiausiai tempia jauniausios amžiaus grupės.

    Tyrimų duomenimis, kriptovaliutų žinomumas šalyje taip pat kyla: 2025 metų gruodį apie jas buvo girdėję 75 proc. suaugusių lenkų, kai prieš metus tokių buvo 71,9 proc. Palyginimui, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija nurodo, kad išsivysčiusiose ekonomikose kriptovaliutas turinčių suaugusiųjų dalis dažniausiai siekia 4–10 proc., tad Lenkijos rodiklis patenka į aukštesnę šio intervalo dalį.

    Kas dažniausiai turi kriptovaliutų?

    Ryškiausia tendencija – amžius: 18–34 metų grupėje kriptovaliutas turi apie 25 proc. žmonių, o vyresnėse grupėse šis skaičius mažėja. Tarp 55 metų ir vyresnių jas nurodo turintys tik apie 5 proc. apklaustųjų, todėl rinką vis labiau formuoja jaunimo finansiniai įpročiai ir rizikos tolerancija.

    Matomas ir lyčių skirtumas: kriptovaliutų turėtojų gerokai daugiau tarp vyrų nei tarp moterų. Tyrėjai šį atotrūkį sieja su skirtingu požiūriu į finansinę riziką ir spekuliacinius aktyvus, ką dažnai fiksuoja ir platesni finansinio elgesio tyrimai.

    Kodėl žmonės įsitraukia?

    Apklaustieji dažniausiai mini kelias priežastis: siekį apsisaugoti nuo infliacijos, potencialiai didelį uždarbį, tikėjimą ilgalaikiu vertės augimu ir portfelio diversifikaciją. Kartu dalis rinkos dalyvių kriptovaliutas traktuoja kaip spekuliacinį instrumentą, nes jų kainos istoriškai pasižymėjo itin dideliu trumpalaikiu svyravimu.

    „Labiausiai veikia matoma investicinė nauda: nuo apsaugos nuo infliacijos iki tikėjimo, kad vertė ateityje augs“, – sakė tyrimo rezultatų pristatyme cituojama Varšuvos universiteto tyrėja Katarzyna Niewińska.

    Didelę įtaką sprendimams daro socialiniai kanalai: bendruomenės, forumai, turinio kūrėjai ir draugų rekomendacijos. Tyrime pažymima, kad aukštesnes finansines žinias turintys respondentai kriptovaliutas dažniau mato kaip diversifikavimo priemonę ir labiau akcentuoja strateginį požiūrį bei ilgesnį investavimo horizontą.

    Vaikai, žaidimai ir reguliavimas

    Atskirai išskiriama tema – nepilnamečių kontaktas su kriptoturtu per žaidimų ekosistemas, kuriose pasitaiko atsiskaitymų ar pirkinių, susietų su kriptovaliutomis ir panašiais skaitmeniniais aktyvais. Tyrėja atkreipia dėmesį, kad tėvai kartais apie kriptoturtą pirmą kartą išgirsta iš savo vaikų, todėl didėja spaudimas stiprinti nepilnamečių apsaugą ir finansinį švietimą.

    Reguliavimo kontekstas Europoje keičiasi: Europos Sąjungos Kriptoturto rinkų reglamentas MiCA įveda vienodesnes taisykles kriptoturto paslaugų teikėjams, informacijos atskleidimui ir vartotojų apsaugai. Nacionalinėms valdžios institucijoms tenka užduotis šias nuostatas įgyvendinti vietos teisėje ir užtikrinti priežiūrą, ypač ten, kur rinka anksčiau augo greičiau nei taisyklės.

    DI vaidmuo šioje rinkoje taip pat didėja: nuo automatizuoto informacijos pateikimo ir prekybos strategijų iki sukčiavimo schemų, kurios geba įtikinamiau imituoti patikimus šaltinius. Dėl to ekspertai ragina investuotojus vertinti riziką, tikrinti informaciją ir nepamiršti, kad didelis svyravimas reiškia ir realią staigių nuostolių tikimybę.

    Lenkijos pavyzdys rodo, kad kriptovaliutų tema iš nišinės vis dažniau pereina į kasdienes finansines diskusijas. Tačiau kartu, augant turėtojų skaičiui, didėja ir poreikis aiškesnėms taisyklėms, atsakingam reklamavimui bei finansiniam raštingumui, ypač tarp jaunų žmonių.

    Šaltiniai:
    – https://www.oecd.org/en/topics/sub-issues/financial-literacy.html
    – https://eur-lex.europa.eu/eli/reg/2023/1114/oj

  • JAV pratęsė licenciją Serbijos NIS iki birželio 16 dienos: „Gazprom Neft“ spaudžiamas trauktis

    JAV Iždo departamentui pavaldi Užsienio turto kontrolės tarnyba (OFAC) pratęsė leidimą Serbijos naftos bendrovei NIS tęsti veiklą iki birželio 16 dienos. Sprendimas suteikia papildomo laiko įmonei susitvarkyti nuosavybės struktūrą, kad ji atitiktų JAV sankcijų reikalavimus.

    Apie pratęsimą Serbijos visuomeniniam transliuotojui RTS pranešė energetikos ir kasybos ministrė Dubravka Djedović Handanović. Pasak jos, tai svarbu tiek kasdieniam įmonės darbui, tiek deryboms dėl nuosavybės pokyčių, kurie laikomi esmine sąlyga sankcijoms sušvelninti.

    „Licencija NIS veiklai pratęsta 60 dienų, o tai labai svarbu stabilesniam naftos pirkimų planavimui, saugiam Pančevo perdirbimo gamyklos darbui ir patikimam naftos produktų tiekimui“, – sakė Dubravka Djedović Handanović.

    Derybos dėl savininko keitimo

    Serbijos valdžia ir rinkos dalyviai situaciją sieja su derybomis, kuriose figūruoja rusiška „Gazprom Neft“ ir Vengrijos energetikos grupė „MOL“. Aptariama galimybė, kad „MOL“ perimtų rusišką dalį NIS, tačiau bet kokiam sandoriui reikėtų ir OFAC pritarimo.

    Pagal viešai skelbtą derybų grafiką, galutiniams susitarimams dėl naujos NIS nuosavybės struktūros numatytas terminas iki gegužės 22 dienos. Lygiagrečiai minima ir Jungtinių Arabų Emyratų bendrovė „ADNOC“, su kuria, kaip skelbta, aptariamas mažumos paketo įsigijimas.

    Kodėl JAV daro spaudimą

    NIS į JAV sankcijų sąrašą pateko siekiant apriboti Rusijos naftos ir dujų sektoriaus galimybes gauti finansavimą, kuris, Vašingtono vertinimu, padeda tęsti karą Ukrainoje. Pagrindinis kelias į sankcijų sušvelninimą įvardijamas aiškiai: Rusijos kapitalas turi visiškai pasitraukti iš Serbijos bendrovės akcininkų struktūros.

    Belgradas viešai akcentuoja tikslą išbraukti NIS iš sankcionuojamų subjektų sąrašo, kad įmonė galėtų grįžti prie ilgalaikių žaliavos tiekimo sutarčių. Taip pat skelbiama apie planus didinti valstybės turimą paketą 5 proc., siekiant sustiprinti kontrolę įmonės valdyme.

    Ilgametė priklausomybė nuo rusiško kapitalo

    Serbijos degalų sektoriaus priklausomybė nuo rusiško kapitalo siekia 2008 metus, kai su „Gazprom“ grupe susijusios bendrovės įgijo kontrolinį NIS akcijų paketą. Pastaraisiais mėnesiais buvo pranešimų apie akcininkų perskirstymą, tačiau faktinės įtakos klausimas, Serbijos ir JAV santykių kontekste, išlieka vienu jautriausių.

    Ši istorija taip pat atspindi platesnį regiono energetikos paveikslą, kuriame Vengrija, skirtingai nei dauguma Europos Sąjungos valstybių, palaiko glaudesnius ekonominius ryšius su Maskva. Dėl to bet koks sandoris, kuriame dalyvautų „MOL“, būtų vertinamas ne tik kaip verslo, bet ir kaip geopolitinis sprendimas.

    Rinkoje anksčiau buvo minėta, kad galimo sandorio vertė gali siekti apie 1 000 000 000 eurų. Tačiau reali kainodara ir sandorio struktūra priklausytų nuo to, kaip greitai pavyktų įvykdyti OFAC keliamas sąlygas ir gauti formalų JAV institucijų pritarimą.

    Šaltiniai:

    – https://ofac.treasury.gov/sanctions-programs-and-country-information/russia-related-sanctions

    – https://home.treasury.gov/policy-issues/financial-sanctions/sanctions-programs-and-country-information

    – https://www.rts.rs/

  • Doleris kyla dėl karo ir brangstančios energijos: ar euro ir dolerio paritetas vėl realus?

    Doleris kyla dėl karo ir brangstančios energijos: ar euro ir dolerio paritetas vėl realus?

    Pastarosiomis savaitėmis finansų rinkose ryškėja klasikinis „rizikos vengimo“ scenarijus: augant geopolitinei įtampai ir energijos kainoms, investuotojai dažniau renkasi JAV dolerį. Tai atsispindi ir euro bei dolerio santykyje, kuris po ankstesnių lūkesčių dėl tvirtesnio euro vėl pasislinko dolerio naudai.

    Rinkų nuotaikas labiausiai veikia dvi susijusios temos: karo rizika Artimuosiuose Rytuose ir brangstantys energijos ištekliai. Tokiais laikotarpiais doleris dažnai stiprėja kaip pasaulinė atsiskaitymo valiuta, o papildomą paklausą kuria ir JAV trumpalaikiai iždo vertybiniai popieriai, laikomi saugesne užuovėja.

    Kaip karas stiprina dolerį

    Kai dėl konflikto brangsta nafta ir dujos, išauga infliacijos sugrįžimo tikimybė, o centriniai bankai priversti ilgiau išlaikyti aukštesnes palūkanų normas. JAV ekonomika, palyginti su Europa, laikoma atsparesnė energijos kainų šokams, nes šalis yra gerokai labiau energetiškai savarankiška.

    Tai svarbu euro zonai: didesnės importuojamos energijos sąnaudos blogina prekybos sąlygas ir gali silpninti eurą. Rinkos dalyviai prisimena 2022 metus, kai energetinis šokas prisidėjo prie euro silpnėjimo ir laikino euro bei dolerio pariteto pramušimo.

    Energetikos aspektas išlieka kertinis: jei naftos kainos išsilaiko aukštai, tai kelia riziką, kad infliacija taps „lipnesnė“, o palūkanų normų mažinimas bus atidedamas. Tokia aplinka paprastai palanki doleriui, nes JAV aktyvai išlieka patrauklūs dėl palyginti aukštesnių pajamingumų.

    Fed ir ECB skirtumai vėl tampa esminiai

    Doleriui papildomai padeda JAV centrinio banko laikysena. Kai Federalinė rezervų sistema signalizuoja, kad palūkanų normos gali išlikti aukštos ilgiau, stiprėja argumentas laikyti kapitalą JAV doleriais, nes tikimasi geresnės grąžos už mažesnę riziką.

    Euro zonoje situacija sudėtingesnė: Europos Centrinis Bankas turi balansuoti tarp silpnesnio ekonomikos augimo ir rizikos, kad brangesnė energija vėl pakels infliaciją. Rinkos jautriai reaguoja į bet kokias užuominas, ar ECB labiau linksta į ekonomikos skatinimą mažinant palūkanas, ar į griežtesnę poziciją dėl kainų stabilumo.

    Ką tai gali reikšti regiono valiutoms

    Kai pasaulyje daugėja neapibrėžtumo, kapitalas dažnai traukiasi iš besivystančių ir mažesnių rinkų į JAV, o tai didina spaudimą regiono valiutoms. Papildomas veiksnys yra energijos importo sąskaita: brangesnė nafta ir dujos reiškia didesnį užsienio valiutų poreikį atsiskaitymams.

    Tokioje aplinkoje paritetas tarp euro ir dolerio vėl tampa realiu orientyru prognozėse, nors galutinį rezultatą nulems konflikto eiga ir tai, kiek ilgai energijos kainos išliks padidėjusios. Kuo ilgiau rinkos gyvens su aukštų kainų ir didesnės infliacijos rizika, tuo stipresnis išlieka dolerio „saugios užuovėjos“ argumentas.

    „Kai geopolitinė rizika ir energijos kainos kyla vienu metu, rinkos dažniau renkasi dolerį ir trumpalaikius JAV skolos vertybinius popierius“, – sako rinkų analitikai.

    Šaltiniai:

    – https://www.federalreserve.gov/monetarypolicy/fomc.htm

    – https://www.ecb.europa.eu/press/pressconf/html/index.en.html

    – https://www.iea.org/reports/oil-market-report

    – https://www.eia.gov/todayinenergy/

  • Ataka prieš tanklaivį prie Hormūzo sąsiaurio: Iranas skelbia vėl ribojantis laivybą

    Prie Hormūzo sąsiaurio įvyko išpuolis prieš tanklaivį, o Iranas netrukus perdavė signalus apie sugriežtintą laivybos kontrolę šiame strategiškai svarbiame regione. Incidentas, remiantis kapitono pateikta informacija, įvyko maždaug 20 jūrmylių į šiaurę nuo Omano pakrantės.

    Skelbiama, kad padėtis laive buvo suvaldyta, o tanklaivis ir jo įgula šiuo metu yra saugūs. Ankstesniuose panašiuose incidentuose šiame rajone buvo pranešta ir apie sužeistuosius, todėl naujas išpuolis rinkose vėl sustiprino įtampą dėl energijos išteklių tiekimo.

    Iranas: sąsiauris vėl kontroliuojamas

    Irano kariuomenė, kurią citavo valstybinė agentūra „Tasnim“, teigė perėmusi griežtesnę kontrolę Hormūzo sąsiauryje. Tuo pat metu dalis regione esančių prekybinių laivų per radijo ryšį gavo perspėjimus, kad sąsiauris esą vėl uždaromas ir šiuo maršrutu naudotis draudžiama.

    „JAV nuolat laužo pažadus ir, prisidengdamos vadinamąja blokada, tęsia banditizmą bei piratavimą“, – sakoma Irano kariuomenės pranešime.

    Irano pusė taip pat skelbė, kad padėtis akvatorijoje „grįžo į ankstesnę būseną“, o ginkluotosios pajėgos užtikrina „griežtą kontrolę“ šiame ruože. Ši retorika sutapo su suintensyvėjusia Irano kariškių komunikacija, didinančia neapibrėžtumą tarptautinei laivybai.

    Trumpa atokvėpio pauzė baigėsi

    Nauji pareiškimai žymi staigų posūkį po ankstesnių signalų, kad sąsiauris laikinai atveriamas prekybinei laivybai. Teheranas buvo deklaravęs, jog pralaidumas visiems prekybiniams laivams turėtų galioti ribotą laiką, tačiau dabar situacija vėl grįžo prie ribojimų.

    JAV administracija viešai laikėsi pozicijos, kad spaudimas Iranui jūroje būtų tęsiamas iki galutinio susitarimo. Iranas savo ruožtu yra siejęs Hormūzo sąsiaurio režimą su JAV veiksmais regione, įspėdamas apie galimus pakartotinius ribojimus.

    Kodėl Hormūzas svarbus pasauliui

    Hormūzo sąsiauris yra vienas svarbiausių pasaulio energetikos „butelio kakliukų“, todėl kiekvienas incidentas čia greitai atsiliepia naftos ir dujų kainų lūkesčiams, draudimo kaštams bei laivybos maršrutams. Net ir pavieniai apšaudymai ar grasinimai riboti tranzitą verčia vežėjus perskirstyti riziką ir brangina gabenimą.

    Pastaraisiais mėnesiais įtampa regione jau buvo sumažinusi tranzito apimtis ir privertusi rinkos dalyvius ieškoti alternatyvų, nors jos dažnai yra lėtesnės ir brangesnės. JAV buvo ėmusios taikyti papildomas saugumo priemones, tarp jų ir komercinių laivų palydą, tačiau naujausias incidentas rodo, kad net padidinta karinė apsauga neužtikrina visiškai sklandžios laivybos.

    Kol kas neaišku, kiek plačiai realiai bus taikomi Irano paskelbti ribojimai ir ar jie reiškia faktinį sąsiaurio uždarymą, ar tik sugriežtintą patikrą ir selektyvų pralaidumą. Vis dėlto pats signalas pakako, kad tarptautinė prekyba ir energijos rinkos vėl pradėtų vertinti naują tiekimo sutrikimų rizikos bangą.

    Šaltiniai:

    – https://www.reuters.com/world/middle-east/

    – https://www.eia.gov/international/analysis/regions-of-interest/Hormuz

    – https://www.iea.org/reports/oil-market-report

  • Zlotas ar euras Lenkijoje: ką numato ES sutartys ir kokios kliūtys dar stabdo euro įvedimą

    Zlotas ar euras Lenkijoje: ką numato ES sutartys ir kokios kliūtys dar stabdo euro įvedimą

    Diskusija, ar Lenkija turėtų likti prie zloto, ar pereiti prie euro, periodiškai atsinaujina tiek politikoje, tiek ekonomikos komentaruose. Teisiškai Lenkija, įstodama į Europos Sąjungą, įsipareigojo ateityje prisijungti prie euro zonos, tačiau konkreti data sutartyse nėra nustatyta.

    Skirtingai nei kai kurios ES šalys, Lenkija neturi nuolatinės išimties, leidžiančios neribotai pasilikti nacionalinę valiutą. Praktikoje tai reiškia, kad pareiga pereiti prie euro egzistuoja, bet ji įgyvendinama tik tada, kai įvykdomos ekonominės ir teisinės sąlygos bei priimamas politinis sprendimas.

    Ar Lenkija privalo įsivesti eurą?

    ES teisinėje sistemoje Lenkija laikoma valstybe, turinčia nukrypti leidžiančią išlygą, kuri galioja tol, kol šalis atitinka euro įvedimo kriterijus. Kitaip tariant, euro įvedimas yra tikslas, bet įgyvendinimo laikas priklauso nuo pasirengimo ir sprendimų nacionaliniu lygmeniu.

    Svarbu tai, kad euro įvedimui neužtenka vien politinės valios ar visuomenės nuomonės. Reikia realiai atitikti vadinamuosius konvergencijos kriterijus, kurie skirti užtikrinti, kad į euro zoną įstojanti šalis nesukels papildomo nestabilumo visai valiutos sąjungai.

    Kokie yra Mastrichto kriterijai?

    Pirmasis kriterijus yra kainų stabilumas: infliacija negali reikšmingai viršyti trijų ES valstybių, turinčių stabiliausias kainas, vidurkio. Taip siekiama, kad šalis į euro zoną neįžengtų su pernelyg įkaitusia ekonomika ir nuvertėjančia vidaus valiuta.

    Antrasis blokas susijęs su viešaisiais finansais: biudžeto deficitas neturi viršyti 3 proc. bendrojo vidaus produkto, o valdžios sektoriaus skola turi būti ne didesnė nei 60 proc. bendrojo vidaus produkto arba aiškiai mažėti link šios ribos.

    Taip pat vertinamas valiutos kurso stabilumas, kuris paprastai siejamas su dalyvavimu valiutų kurso mechanizme ERM II ir ribotu kurso svyravimu euro atžvilgiu. Be to, egzistuoja ilgalaikių palūkanų normų kriterijus, rodantis, ar rinkos pasitiki šalies kainų stabilumu ir fiskaline drausme.

    Kas šiandien labiausiai stabdo?

    Pastaraisiais metais vienu jautriausių klausimų išlieka fiskaliniai rodikliai ir ES biudžeto taisyklių laikymasis. Jei šalis patenka į perviršinio deficito procedūrą, tai tampa rimtu signalu, kad Mastrichto kriterijų įvykdymas artimiausiu metu gali būti sudėtingas.

    Kita svarbi dalis yra teisinis suderinamumas: nacionalinė teisė turi atitikti ES reikalavimus dėl centrinio banko nepriklausomumo ir jo integracijos į Eurosistemą. Lenkijos atveju viešojoje erdvėje dažnai akcentuojama, kad euro įvedimas gali reikalauti Konstitucijos pakeitimų, o tam reikalinga kvalifikuota dauguma Seime.

    Galutinis sprendimas paprastai yra politinis ir instituciškai daugiasluoksnis: vertinama ekonominė situacija, valdžios įsipareigojimai, visuomenės palaikymas, o Europos Komisija ir Europos Centrinis Bankas savo konvergencijos ataskaitose pateikia oficialų vertinimą. Kol nėra tvaraus atitikimo kriterijams ir politinio sutarimo, zlotas išlieka Lenkijos teisėta mokėjimo priemonė.

    Šaltiniai:

    – https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=CELEX:12012E140

    – https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=CELEX:12012E126

    – https://commission.europa.eu/business-economy-euro/economic-and-fiscal-policy-coordination/eu-economic-governance-monitoring-prevention-correction/stability-and-growth-pact_en

    – https://www.ecb.europa.eu/press/key/date/2024/html/ecb.sp240626~b275379678.en.html

  • Lenkijos greitojo geležinkelio startas: 6 konsorciumai varžosi dėl pirmojo 350 km/h ruožo

    Lenkijoje įsibėgėja pirmosios didelio greičio geležinkelio atkarpos parinkimo procesas: dėl projekto ruožo tarp Kotovicų ir oro uosto mazgo dalyvauti konkurenciniame dialoge paraiškas pateikė šeši rangovų konsorciumai. Ši atkarpa yra prioritetinės Varšuvos–Lodzės KDP linijos dalis, kurią koordinuoja valstybės valdoma bendrovė „Centralny Port Komunikacyjny“ (CPK).

    Pasak CPK, artimiausiu metu bus vertinami pateikti dokumentai, o į kitą etapą gali būti pakviesti visi šeši dalyviai. Investuotojas planuoja sutartį pasirašyti 2027 metų ketvirtąjį ketvirtį, o tai reikštų, kad statybų ir projektavimo grafikas būtų tvirtinamas dar iki pagrindinių darbų įsibėgėjimo.

    Kas varžosi dėl pirmojo ruožo?

    Į konkurencinį dialogą pretenduoja tiek Lenkijos rinkos lyderiai, tiek tarptautinę patirtį turintys konsorciumai. Tarp pateikusių paraiškas minimos „Budimex“ ir kelių bendrovių grupės, kuriose dalyvauja ZUE, „Duna Polska“, „Polaqua“, „Torpol“, „Mirbud“, „Kobylarnia“, „Trakcja“, „PORR“, „Mostostal Warszawa“, NDI, „Intercor“, „Gülermak“, „UNIBEP“ ir kitos įmonės.

    CPK nurodo, kad atrankos etape svarbiausia yra patirtis įgyvendinant panašius statybos projektus, įskaitant darbus Lenkijos teritorijoje. Taip pat vertintas pagrindinės komandos gebėjimas dirbti lenkų kalba, o galutiniame pasiūlymų vertinime didžiausią svorį turės kaina ir siūlomos garantijos trukmė.

    „Pagrindinis atrankos kriterijus yra patirtis įgyvendintuose statybos darbuose, taip pat Lenkijoje. Vienas iš atrankos kriterijų buvo pagrindinės komandos lenkų kalbos mokėjimas, o pasiūlymų vertinime bus svarbiausia kaina ir garantijos laikotarpio pratęsimas“, – informavo CPK.

    120 kilometrų naujų bėgių ir 350 km/h projektinis greitis

    CPK skaičiuoja, kad kartu su šiuo ruožu planuojami dar penki Varšuvos–Lodzės linijos segmentai sudarys apie 120 kilometrų naujų bėgių, kurių projektinis greitis sieks 350 kilometrų per valandą. Tai būtų vienas techniškai ambicingiausių geležinkelio projektų regione, reikalaujantis griežtų saugos, trasavimo ir triukšmo kontrolės sprendimų.

    Be pačios trasos statybų, CPK žada atskirus pirkimus ir gretutinei infrastruktūrai. Tarp jų numatomi sprendiniai eismo valdymui ir teletechnikai, taip pat kontaktinio tinklo ir elektros tiekimo infrastruktūrai visai Varšuvos–Lodzės linijai, o archeologinių tyrimų procedūros jau yra komisijos analizės stadijoje.

    Kada planuojama pirmoji linija?

    CPK teigia, kad Varšuvos–Lodzės maršrutui jau pateiktos visos 12 paraiškų dėl lokalizacijos sprendimų, o 2025 metais bendrovė yra gavusi pirmąjį tokį sprendimą atkarpai Varšuvos Zachodnios rajone. Tai vienas svarbiausių žingsnių, nes lokalizacijos procedūros paprastai lemia, kaip greitai projektas pereina nuo planavimo prie realių statybų.

    Pagal dabartinį grafiką Varšuvos–Lodzės didelio greičio linija turėtų pradėti veikti 2032 metais, kartu su naujo centrinio oro uosto atidarymu. CPK investicijų programoje numatyta, kad oro uosto statybos teritorijose tarp Varšuvos ir Lodzės turėtų startuoti 2026 metais, 2031 metais planuojama sertifikacija, o 2032 metais oro uostas turėtų priimti pirmuosius keleivius.

    „Vėlesniuose geležinkelio pirkimuose taip pat tikimės didelio vietos įmonių dalyvavimo, o tai reikštų reikšmingą impulsą Lenkijos ekonomikai“, – pridūrė CPK atstovas Maciejus Lasekas.

    Ilgesnėje perspektyvoje CPK sieja projektą su vadinamąja „Y“ linija, kuri turėtų sujungti pagrindinius šalies ekonominius centrus. Skelbiama, kad 2035 metais keleiviai turėtų pasiekti Poznanę ir Vroclavą, o dabartinis konkursas įvardijamas kaip pirmasis tokio masto KDP linijos statybų pirkimas ne tik Lenkijoje, bet ir platesniame Vidurio ir Rytų Europos kontekste.

    Europos kontekstas: greitesni tarpvalstybiniai ryšiai

    Lenkijos projektas vystomas platesniame Europos transporto politikos fone, kai Europos Sąjunga siekia spartinti transeuropinio transporto tinklo TEN-T plėtrą. Europos Komisija yra pateikusi siūlymus, kuriais siekiama greičiau plėtoti didelio greičio geležinkelių tinklą ir trumpinti kelionių laiką tarp pagrindinių miestų.

    Europos vizijoje akcentuojami ir nauji tarpvalstybiniai maršrutai, įskaitant jungtis Baltijos regione, pavyzdžiui, Talinas–Ryga–Vilnius–Varšuva. Tokios kryptys svarbios ir Lenkijai, nes didelio greičio infrastruktūra didina šalies tranzitinę reikšmę, o keleiviams suteikia alternatyvą aviacijai vidutiniais atstumais.

    Šaltiniai:

    – https://www.money.pl/gospodarka/szesciu-chetnych-do-budowy-pierwszego-odcinka-kolei-duzych-predkosci-

    – https://commission.europa.eu/strategy-and-policy/priorities-2019-2024/european-green-deal/sustainable-and-smart-mobility_en

    – https://transport.ec.europa.eu/transport-themes/infrastructure-and-investment/trans-european-transport-network-ten-t_en

  • Bitcoin krenta jau šeštą mėnesį: kas spaudžia kainą ir kokių lygių tikisi analitikai

    Bitcoin krenta jau šeštą mėnesį: kas spaudžia kainą ir kokių lygių tikisi analitikai

    Kriptovaliutų rinkai pastarieji mėnesiai yra sudėtingi: bitcoin po trumpesnio atšokimo vėl atsidūrė spaudime, o investuotojų nuotaikas blogina išaugęs neapibrėžtumas pasaulio ekonomikoje. Rinkoje vis dažniau kartojamas scenarijus, kad po kelių mėnesių kritimo gali laukti dar viena „kapituliacijos“ banga.

    Po kilimo kovo viduryje, kai bitcoin buvo perkopęs apie 74 000 JAV dolerių, kovo pabaigoje kaina staigiai smuko. Dalis techninės analizės šalininkų akcentuoja svarbų palaikymo lygį ties maždaug 63 400 JAV dolerių, tai yra apie 58 500 eurų, ir perspėja, kad jo pramušimas gali pagreitinti kritimą.

    Stiprus doleris ir brangūs pinigai

    Vienas svarbiausių veiksnių, kuris pastaruoju metu nepalankus kriptovaliutoms, yra sustiprėjęs JAV doleris ir aukštos palūkanų normos. Kai pinigai brangūs, o saugesnės investicijos, pavyzdžiui, JAV valstybės obligacijos, siūlo didesnį pajamingumą, kapitalas dažniau traukiasi iš rizikingesnių aktyvų.

    Prie spaudimo prisideda ir JAV 10 metų obligacijų pajamingumo šuoliai, nes tai didina alternatyvią grąžą investuotojams, kurie anksčiau ieškojo augimo technologijų akcijose ar kriptovaliutose. Tokia aplinka paprastai mažina apetitą spekuliaciniam kapitalui, ypač kai rinkose daug geopolitinių rizikų.

    ETF srautai ir Wall Street nuotaikos

    Rinkos dalyviai vis atidžiau stebi ir bitcoin ETF fondų pinigų srautus, nes institucinė paklausa buvo vienas svarbiausių ankstesnio augimo variklių. Jei fiksuojami nuoseklūs pinigų nutekėjimai, tai paprastai tampa papildomu argumentu, kad rinka pereina į atsargesnę fazę.

    Kriptovaliutų kainoms svarbios ir JAV akcijų rinkos nuotaikos, ypač technologijų sektoriuje. Kai krenta Nasdaq indeksai, investuotojai dažnai mažina riziką visame portfelyje, o bitcoin neretai tampa vienu iš aktyvų, kurį parduodama siekiant didesnio likvidumo arba dengiant priverstinius įsipareigojimus kitose pozicijose.

    Kokius kainų scenarijus mini analitikai?

    Dalis analitikų dabartinį etapą vertina kaip ketverių metų ciklo kritimo fazę, kurioje rinkai būdinga emocinė „kapituliacija“. Remiantis istorinių kritimų logika, pasitaiko prognozių, kad iki metų pabaigos bitcoin galėtų leistis į 30 000–40 000 JAV dolerių zoną, tai yra maždaug 27 500–36 700 eurų, nors tai nėra konsensusas ir labiau atspindi rizikos scenarijų.

    Ilgesnio laikotarpio vertinimai išlieka atsargesnio optimizmo: dalis rinkos veteranų mano, kad sugrįžimui į ankstesnes rekordines aukštumas gali prireikti ne kelių savaičių, o metų. Skamba ir prognozės, kad naujas ciklas, priklausomai nuo makroekonomikos ir likvidumo sąlygų, per 3–3,5 metų galėtų kelti kainą gerokai aukščiau, tačiau tokie skaičiai labiau remiasi cikliškumo prielaidomis nei garantuotais fundamentaliais rodikliais.

    Įdomu tai, kad dalis rinkos dalyvių mato ir „šviesesnį“ scenarijų: jei ekonomika smarkiau sulėtėtų, o centriniai bankai galiausiai būtų priversti švelninti pinigų politiką, rinkose galėtų vėl atsirasti daugiau likvidumo. Istoriškai tai buvo aplinka, kurioje rizikingesni aktyvai, įskaitant bitcoin, atsigaudavo sparčiau.

    „Kainą labiau nei technologinis pažadas trumpuoju laikotarpiu lemia emocijos ir pinigų kaina, todėl dugno gaudymas dažnai baigiasi nusivylimu“, – sako rinkos analitikai, akcentuojantys rizikos valdymo svarbą.

    Kol kas bitcoin kryptį, panašu, lems ne vien kriptovaliutų ekosistemos naujienos, bet ir platus makroekonominis fonas: dolerio stiprumas, obligacijų pajamingumai, infliacijos lūkesčiai bei geopolitinės įtampos. Investuotojams tai reiškia vieną dalyką: svyravimai gali išlikti dideli, o rinkos nuotaikos keistis greitai.

    Šaltiniai:

    – https://www.federalreserve.gov/monetarypolicy.htm

    – https://fred.stlouisfed.org/series/DGS10

    – https://www.nasdaq.com/market-activity/index/ndx

    – https://coinmarketcap.com/currencies/bitcoin/

  • A2 plėtra tarp Lodzės ir Varšuvos: „Budimex“ pasiūlymas pasirinktas, bet startą gali sustabdyti skundai

    Lenkijoje artėja svarbus etapas plečiant greitkelį A2 tarp Lodzės ir Varšuvos. Nacionalinių kelių ir greitkelių generalinė direkcija pranešė, kad paskutinėje šio projekto atkarpoje nuo mazgo Lodzė Šiaurė iki Lyškovicų (24,4 kilometro) geriausiu pripažintas bendrovės „Budimex“ pasiūlymas.

    Vis dėlto sprendimas dar nereiškia, kad sutartis bus pasirašyta automatiškai. Konkurentai turi teisę per nustatytą terminą teikti skundus, o rinkoje skundų praktika pastaraisiais metais tapo vienu didžiausių veiksnių, galinčių reikšmingai užtempti viešųjų pirkimų procedūras.

    „Jei per artimiausias 10 dienų kiti konkurso dalyviai nepateiks skundų, dokumentai bus nedelsiant perduoti įprastai išankstinei Viešųjų pirkimų tarnybos vadovo kontrolei. Jai pasibaigus galėsime pasirašyti sutartį, planuojame tai padaryti metų viduryje“, – teigiama direkcijos pranešime.

    Ką apims A2 rekonstrukcija

    Plėtros esmė – papildomų eismo juostų įrengimas intensyviausioje A2 dalyje. Nuo mazgo Lodzė Šiaurė iki Pruszkovo numatoma įrengti trečią eismo juostą, o iki Konotopos mazgo – ketvirtą, kad ten, kur dabar yra dvi juostos, būtų trys, o kur trys – būtų keturios.

    Atkarpa tarp mazgų Lodzė Šiaurė ir Konotopa suskirstyta į keturias įgyvendinimo dalis. Direkcija nurodo, kad dalies ruožų dokumentai jau perduoti išankstinei kontrolei, tačiau vienoje atkarpoje procesą gali pristabdyti skundai ir bylos nagrinėjimas Krajowe Izba Odwoławcza, kuri sprendžia viešųjų pirkimų ginčus.

    Kada prasidės darbai ir ko tikėtis vairuotojams

    Fiziniai darbai A2 greitkelyje, pagal dabartinį planą, turėtų prasidėti 2026 metais ir baigtis iki 2028 metų pabaigos. Rangovai įpareigoti organizuoti darbus taip, kad abiem kryptimis visą laiką būtų išlaikytos po dvi eismo juostas.

    Tačiau net ir palaikant eismą, nepatogumų bus. Rekonstrukcijos zonoje greičio ribojimas turėtų sumažėti nuo 140 iki 70 kilometrų per valandą, o greičiui kontroliuoti planuojamas vidutinio greičio matavimas.

    Tai reiškia, kad kelionės laikas tarp Lodzės ir Varšuvos A2 greitkeliu gali pailgėti maždaug perpus, ypač piko metu ir ruožuose, kur bus suvaržytas greitis. Dėl to galima tikėtis ir didesnio srautų persiskirstymo į kitus maršrutus, įskaitant greitkelį S8.

    Kaina ir srautai: kodėl A2 plečiama dabar

    Direkcijos duomenimis, visam A2 plėtros konkursui pateikta 18 pasiūlymų, kuriuos pateikė keturios įmonės ir keturi konsorciumai. Bendra projekto vertė siekia apie 465 000 000 eurų, o „Budimex“ pasiūlymas dėl minėtos 24,4 kilometro atkarpos – apie 105 000 000 eurų.

    Planuojama, kad visa rekonstrukcija apims 92 kilometrus A2: apie 89 kilometrus sudarys naujai įrengiamos eismo juostos, o likę darbai bus susiję su mazgo Lodzė Šiaurė infrastruktūra, įskaitant dangos atnaujinimą ir apšvietimo modernizavimą.

    A2 tarp Lodzės ir Varšuvos eksploatuojama jau 13 metų, o eismo intensyvumas išaugo iki lygio, kai pralaidumo didinimas tampa kritiškai svarbus. Generalinis eismo matavimas, atliktas 2025 metais, rodo, kad ruože nuo Pruszkovo iki Konotopos per parą vidutiniškai fiksuota apie 110 600 transporto priemonių, todėl papildomos juostos vertinamos kaip būtinos siekiant sumažinti spūstis ir pagerinti kelionių patikimumą.

    Direkcija taip pat akcentuoja, kad srautai tarptautiniuose koridoriuose auga, o modernizuojamas A2 ruožas turi išlaikyti pagrindinio šalies logistikos ir tranzito maršruto funkciją. Galutinis darbų startas dabar labiausiai priklausys nuo to, ar viešųjų pirkimų procedūros neįstrigs dėl skundų, kurie kai kuriais atvejais gali reikšmingai atitolinti sutarties pasirašymą.

    Šaltiniai:

    – https://www.gov.pl/web/gddkia

    – https://www.uzp.gov.pl

    – https://www.money.pl/mobility

  • Lenkijos CPK pasirinko centrinio oro uosto inžinierių: priežiūros sutartis už apie 370 mln. eurų

    Lenkijos bendrovė Centralny Port Komunikacyjny (CPK) paskelbė išsirinkusi generalinį kontrakto inžinierių, kuris prižiūrės naujo centrinio oro uosto projekto įgyvendinimą. Konkurse geriausiai įvertintas konsorciumas, kurio lyderė yra „Hill International“, o paslaugų kaina siekia kiek daugiau nei 370 mln. eurų.

    CPK pabrėžė, kad sprendimą lėmė ne vien mažiausia kaina. Kainos kriterijus sudarė 50 proc. vertinimo, o likę balai skirti kokybei: komandos patirčiai, siūlomai darbų metodikai ir detaliam projekto organizavimo planui.

    Konkurencija ir reikalavimai

    Dėl šio vaidmens varžėsi penki konsorciumai, kuriuose dalyvavo tiek Lenkijos, tiek tarptautinės įmonės. Kiti pasiūlymai, CPK duomenimis, siekė maždaug nuo 400 mln. iki beveik 820 mln. eurų, tad laimėtojo kaina buvo žemiausia tarp pateiktų.

    Užsakovas leido dalyvauti tik ypač didelę patirtį turintiems dalyviams. Viena esminių sąlygų buvo per pastaruosius 15 metų įgyvendintas projektų valdymo kontraktas statant, plečiant ar paleidžiant oro uostą, kurio pajėgumas siekia bent 20 mln. keleivių per metus.

    Taip pat numatyta, kad tokio projekto sutarties vertė negalėjo būti mažesnė nei maždaug 2 mlrd. eurų be mokesčių. CPK reikalavo, kad pagrindinė vadovų komanda mokėtų lenkų kalbą ir būtų sukaupusi patirties prižiūrint projektavimo ar statybos darbus Lenkijoje.

    Ką darys kontrakto inžinierius?

    Generalinio kontrakto inžinieriaus funkcija šiame projekte apima daugiau nei įprastą statybų priežiūrą. Pasak CPK, laimėtojas turės užtikrinti kompleksinį investicijos valdymą: planavimą, grafikus, atskirų sutarčių ir statybos darbų integravimą į vieną koordinuotą procesą.

    Numatyta, kad konsorciumas taip pat padės užsakovui užtikrinti, jog statyba ir vėlesnis oro uosto paleidimas vyktų pagal terminus, apimtį ir biudžetą. Vėlesnėje stadijoje jis prisidės prie pasirengimo eksploatacijai ir dalyvaus objektų bei infrastruktūros sertifikavimo procesuose.

    „Tai bus projektas be precedento Lenkijoje, o nuo jo valdymo kokybės priklausys galutinis rezultatas“, – sakė už CPK projektą atsakingas vyriausybės įgaliotinis Maciej Lasek.

    Kada planuojamos statybos?

    CPK programa Port Polska numato centrinį oro uostą, kuris būtų statomas maždaug pusiaukelėje tarp Varšuvos ir Lodzės. Pagal naujausią oficialų grafiką, pirmieji statybų darbai Baranów, Wiskitki ir Teresin savivaldybėse turėtų prasidėti 2026 metais.

    Planuojama, kad 2031 metais oro uostas gaus visas reikalingas sertifikacijas, o keleiviams jis turėtų būti atvertas 2032 metais. Šis grafikas svarbus ir rangovams, nes nuo jo priklauso pagrindinių sutarčių derinimas, resursų planavimas bei rizikų valdymas.

    Kontrakto inžinieriaus parinkimas laikomas vienu kertinių organizacinių sprendimų, nes būtent ši grandis koordinuoja didelės apimties pirkimus ir techninius sprendinius, padeda suvaldyti terminų bei kaštų rizikas ir užtikrinti, kad skirtingos projekto dalys būtų suderintos tarpusavyje.

    Šiame tekste sumos perskaičiuotos į eurus, taikant apytikslį 1 Lenkijos zloto ir 0,23 euro santykį, todėl pateikiamos reikšmės yra orientacinės.

    Šaltiniai:
    – https://www.money.pl/wiadomosci/cpk-wybralo-inzyniera-kontraktu-oferta-na-1-6-mld-zl-6999849936116640a.html

  • Doleris smuko, zlotas stiprėja: kas iš tiesų slypi už euro ir dolerio šuolio po paliaubų žinios

    Doleris smuko, zlotas stiprėja: kas iš tiesų slypi už euro ir dolerio šuolio po paliaubų žinios

    Valiutų rinkose pastaruoju metu dėmesio centre atsidūrė JAV dolerio silpnėjimas ir ryškesnis Lenkijos zloto stiprėjimas. Judesį sustiprino žinia apie JAV prezidento Donaldo Trumpo paskelbtą dviejų savaičių paliaubų su Iranu laikotarpį, pasirodžiusi prieš pat ultimatumui artėjant prie pabaigos.

    Rinkos tai įvertino kaip riziką mažinantį signalą: investuotojai dažniau traukiasi iš „saugių prieglobsčių“ ir grįžta prie rizikingesnio turto. Tokiais momentais doleris neretai praranda dalį paklausos, o regiono valiutos, įskaitant zlotą, linkusios brangti.

    „Stebėtojai perspėja, kad tai greičiau palengvėjimo ralis, o ne tvarus tendencijos apsivertimas“, – komentavo „DM BOŚ“ analitikas Konradas Ryczko.

    Jo vertinimu, euro ir dolerio kursas Azijos prekybos metu kilo ir testavo apie 1,1696 ribą, o doleris pasiekė žemiausią lygį per maždaug mėnesį. Tokie šuoliai dažnai susiję ne tik su geopolitikos antraštėmis, bet ir su trumpalaikiu pozicijų uždarymu, kai rinkos dalyviai skuba fiksuoti pelnus ar mažinti riziką.

    Kas neaišku dėl paliaubų?

    Nors Vašingtonas paliaubas pateikė kaip reikšmingą laimėjimą ir kelią į diplomatinį sprendimą, viešojoje erdvėje trūksta aiškių detalių, kokie konkretūs įsipareigojimai prisiimti abiejose pusėse. Ši informacijos spraga ir yra viena priežasčių, kodėl analitikai ragina nepervertinti vienos dienos valiutų judesių.

    JAV administracijos atstovai taip pat kalbėjo apie Hormūzo sąsiaurio atvėrimą, kas rinkoms ypač svarbu dėl energijos išteklių tiekimo ir naftos kainų. Tačiau iš Irano pusės skelbti pareiškimai leidžia suprasti, kad interpretacijos skiriasi, todėl investuotojai gali greitai pakeisti nuomonę, jei pasirodys priešinga informacija.

    Kodėl tai svarbu zlotui ir regionui?

    Zlotas dažnai reaguoja į pasaulinį dolerio kursą ir investuotojų rizikos apetitą, nes yra priskiriamas prie besiformuojančių Europos rinkų valiutų. Kai doleris silpnėja, o investuotojai ieško didesnės grąžos, kapitalas dažniau nukreipiamas į regiono rinkas, stiprindamas vietines valiutas.

    Vis dėlto tvariam zloto kilimui vien geopolitinių antraščių nepakanka. Rinkos vertina ir Lenkijos ekonomikos rodiklius, infliacijos bei palūkanų normų trajektoriją, o taip pat bendrą euro zonos perspektyvą, nes zlotas glaudžiai susijęs su Europos prekybos ciklu.

    Ką stebės rinkos artimiausiomis dienomis?

    Trumpuoju laikotarpiu pagrindinis kintamasis išlieka faktinės paliaubų sąlygos ir tai, ar neatsiras naujų eskalacijos ženklų. Ne mažiau svarbūs bus ir JAV makroekonominiai duomenys bei centrinių bankų komunikacija, nes būtent palūkanų normų lūkesčiai dažnai lemia dolerio kryptį labiau nei vienkartinės naujienos.

    Analitikų perspėjimas dėl „palengvėjimo ralio“ reiškia, kad dalis dabartinio judesio gali būti laikinas. Jei geopolitinė įtampa vėl padidės arba paaiškės, kad susitarimai yra trapūs, doleris gali atgauti dalį prarastų pozicijų, o zlotas – prarasti dalį prieaugio.

    Šaltiniai:

    – https://www.ecb.europa.eu/stats/policy_and_exchange_rates/euro_reference_exchange_rates/html/index.en.html

    – https://www.federalreserve.gov/monetarypolicy/fomccalendars.htm

    – https://www.reuters.com/world/