Blog

  • Mokslininkai perspėja: ši augalinė mityba gali mažinti demencijos riziką net pradėjus vėliau

    Mokslininkai perspėja: ši augalinė mityba gali mažinti demencijos riziką net pradėjus vėliau

    Suaugusieji, kurie laikosi sveikos augalinės mitybos ir renkasi vientisus, minimaliai apdorotus produktus – daržoves, vaisius, pilno grūdo produktus, ankštinius, riešutus ir sėklas – gali turėti mažesnę Alzheimerio ligos ir kitų demencijos formų riziką net ir tuomet, jei tokį mitybos modelį pradeda taikyti vėliau gyvenime.

    Žurnale Neurology paskelbtame tyrime išanalizuoti beveik 93 tūkst. suaugusiųjų duomenys. Vidutinis dalyvių amžius siekė 59 metus. Mokslininkai daugiau nei dešimtmetį stebėjo jų mitybos įpročius ir sveikatos rodiklius.

    Tyrėjai dėmesį sutelkė ne į tai, ar žmogus yra vegetaras ar veganas. Vietoje to jie išskyrė tris mitybos modelius: bendrą augalinės mitybos kryptį, sveiką augalinę mitybą, kurioje vyrauja vientisi produktai, ir nesveiką augalinę mitybą, paremtą rafinuotais bei stipriai apdorotais gaminiais.

    Iš 92 849 dalyvių, stebėtų 11 metų, 21 478 per tą laiką susirgo Alzheimerio liga arba kita demencijos forma.

    Mitybos kokybė – esminis veiksnys

    Rezultatai rodo sąsają, tačiau ne įrodo tiesioginį priežasties ir pasekmės ryšį. Taip pat akcentuojama, kad ne visos augalinės mitybos versijos suteikia vienodą naudą.

    Dalyviai, kurie apskritai suvartojo daugiausia augalinės kilmės maisto, turėjo 12 proc. mažesnę demencijos riziką, palyginti su tais, kurie augalinio maisto valgė mažiausiai.

    Tačiau įvertinus mitybos kokybę skirtumai išryškėjo dar aiškiau: sveikiausią augalinę mitybą pasirinkusių žmonių demencijos rizika buvo 7 proc. mažesnė, o tų, kurie daugiausia vartojo nesveikus augalinius produktus, – 6 proc. didesnė.

    „Augalinė mityba jau anksčiau buvo siejama su mažesne tokių ligų kaip diabetas ar padidėjęs kraujospūdis rizika, tačiau apie demenciją žinoma mažiau. Mūsų tyrimas rodo, kad lemiamas veiksnys yra mitybos kokybė“, – teigė tyrimo autorė Song-Yi Park iš Havajų universiteto.

    Pokyčiai svarbūs net ir vyresniame amžiuje

    Tyrime taip pat vertinta, kaip per laiką kito mitybos įpročiai 45 065 dalyvių pogrupyje. Iš jų 8 360 vėliau susirgo demencija.

    Mokslininkai nustatė, kad tie, kurių mityba per 10 metų krypo į nesveikesnius augalinius produktus, turėjo 25 proc. didesnę demencijos riziką. Tuo metu dalyviai, kurie pagerino mitybos kokybę, riziką sumažino 11 proc.

    Duomenys rodo, kad net ir vėlesni gyvenimo pokyčiai gali būti susiję su demencijos rizika. Pasak tyrėjų, perėjimas prie sveikesnės augalinės mitybos po 60 metų taip pat buvo siejamas su mažesne demencijos tikimybe.

    Tyrimas rėmėsi pačių dalyvių pildytomis mitybos anketomis, todėl galimi netikslumai – žmonės ne visuomet tiksliai prisimena, ką valgė. Vis dėlto didelė imtis ir ilgas stebėjimo laikotarpis sustiprina gautų rezultatų patikimumą.

    Šios išvados dera su ankstesniais tyrimais, kurie Viduržemio jūros ar MIND mitybos modelius sieja su geresne kognityvine sveikata, ypač kai akcentuojami vientisi, minimaliai apdoroti produktai.

    Ekspertai pabrėžia, kad tai stebimasis tyrimas. Tai reiškia, jog negalima teigti, kad vien mityba apsaugo nuo demencijos – reikšmę gali turėti ir kiti veiksniai, pavyzdžiui, fizinis aktyvumas, išsilavinimas ar bendras gyvenimo būdas.

  • Mokslininkai atskleidė, kodėl „Ozempic“ ir „Mounjaro“ vienus lieknina, kitus – beveik ne

    Mokslininkai atskleidė, kodėl „Ozempic“ ir „Mounjaro“ vienus lieknina, kitus – beveik ne

    Svorio mažinimo vaistai, tokie kaip „Ozempic“, „Mounjaro“ ir „Zepbound“, iš esmės pakeitė nutukimo gydymo ir svorio kontrolės galimybes. Vis dėlto jų poveikis nėra vienodas: vieni žmonės numeta mažiau nei 5 proc. kūno svorio, o kiti – daugiau nei 20 proc.

    Naujas „23andMe Research Institute“ mokslininkų tyrimas rodo, kad vienas iš galimų paaiškinimų – genetika. Tyrėjai teigia, kad genetiniai skirtumai gali lemti, kodėl GLP-1 receptorių agonistai vieniems veikia geriau nei kitiems, taip pat kodėl skiriasi patiriami šalutiniai poveikiai.

    „Svorio mažinimo rinkoje gausu pagalbos priemonių ir vaistų, tačiau dažniausiai svorio valdymo strategija tebėra bandymų ir klaidų kelias“, – sakė „23andMe Research Institute“ vyriausioji medicinos pareigūnė Noura Abul-Husn.

    „Tai gali paskatinti žmones pradėti gydymą turint daug neapibrėžtumo ir nerealių lūkesčių dėl veiksmingumo bei galimų šalutinių poveikių“, – pridūrė ji.

    Kaip veikia GLP-1 grupės vaistai

    GLP-1 receptorių agonistai – tai vaistų klasė, kuri padeda ilgiau jaustis sotiems, nes imituoja GLP-1 hormono poveikį. Šį hormoną organizmas gamina natūraliai, o jis prisideda prie apetito ir cukraus kiekio kraujyje reguliavimo.

    Ką parodė tyrimas

    Tyrimas, publikuotas mokslo žurnale Nature, analizavo genetinius žymenis ir pacientų patirtis vartojant GLP-1 grupės vaistus. Mokslininkai identifikavo genetinių variantų rinkinį, kuris gali padėti paaiškinti, kodėl nutukimo gydymui skirti vaistai skirtingiems žmonėms veikia nevienodai.

    Tyrėjai išnagrinėjo beveik 28 tūkst. dalyvių duomenis – visi jie bent kartą buvo vartoję vienus populiariausių svorio mažinimo vaistų. Dalyviai nurodė GLP-1 vaistus vartoję vidutiniškai 8,3 mėnesio.

    Nustatyta, kad tam tikras GLP1R geno variantas (vadinamasis missense variantas) buvo susijęs su didesniu šių vaistų veiksmingumu. Žmonės, turėję vieną GLP-1 receptoriaus varianto rs10305420 kopiją, per maždaug aštuonis gydymo mėnesius vidutiniškai numetė 0,76 kg daugiau nei tie, kurie šio varianto neturėjo.

    Tuo metu atskiras GIPR (skrandžio slopinančio polipeptido receptoriaus) variantas buvo siejamas su pykinimu ir vėmimu vartojant tirzepatidą (kaip „Mounjaro“ ar „Zepbound“), tačiau neturėjo reikšmingos įtakos tam, kiek svorio žmonės numetė.

    Ne vien genetika lemia rezultatą

    Tyrimo autoriai teigia, kad gauti rezultatai gali atverti kelią labiau individualizuotam gydymui, tačiau pabrėžia: genetinių veiksnių įtaka – gana nedidelė, o išvadoms patvirtinti reikia daugiau tyrimų.

    Kembridžo universiteto tyrimų programos vadovė Marie Spreckley, kuri tyrime nedalyvavo, teigė, kad rezultatai pateikia biologiškai pagrįstų įrodymų, jog genetiniai skirtumai prisideda prie skirtingo atsako į gydymą.

    „Vis dėlto šių genetinių efektų dydis klinikine prasme yra nedidelis“, – sakė ji.

    Pasak jos, klinikiniuose tyrimuose įprastas svorio sumažėjimas vartojant šiuos vaistus dažnai siekia apie 10–15 proc., todėl mažesnis nei 1 kg skirtumas, tenkantis vienam aleliui, yra santykinai menkas. M. Spreckley pridūrė, kad didesnę atsako variacijos dalį greičiausiai paaiškina kiti veiksniai, tokie kaip lytis, vaisto tipas, dozė ir vartojimo trukmė.

    Sevilijos „Vithas“ ligoninės metabolinės sveikatos, diabeto ir nutukimo skyriaus vadovas Cristóbal Morales, taip pat Ispanijos nutukimo tyrimų draugijos (SEEDO) narys, teigė, kad šie duomenys rodo perspektyvią kryptį ateičiai.

    Jo vertinimu, galimybė iš anksto numatyti gydymo atsaką pasitelkiant farmakogenomiką – mokslą, tiriantį, kaip genetika veikia reakciją į vaistus – yra svarbus lūžis. Tai leistų tiksliau parinkti terapiją, optimizuoti gydymą, atskirti tuos, kuriems vaistai padeda, nuo tų, kuriems poveikis menkas, ir identifikuoti žmones, turinčius didesnę šalutinių reiškinių riziką.

  • Tyrimas skelbia: ilgasis COVID gali kasmet kainuoti iki 115,3 mlrd. eurų dar dešimtmetį

    Tyrimas skelbia: ilgasis COVID gali kasmet kainuoti iki 115,3 mlrd. eurų dar dešimtmetį

    Praėjus šešeriems metams nuo COVID-19 pandemijos pradžios, jos ekonominės pasekmės vis dar jaučiamos. Nauji vertinimai rodo, kad vadinamasis ilgasis COVID gali smarkiai paveikti tiek žmonių sveikatą, tiek darbo rinką, o kartu – ir valstybių ekonomikas.

    Remiantis naujausiais duomenimis, per artimiausią dešimtmetį ilgasis COVID Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) šalims, įskaitant 21 Europos Sąjungos valstybę narę, kasmet gali kainuoti nuo 58,54 mlrd. iki 115,3 mlrd. eurų.

    Ekspertai pabrėžia, kad ilgasis COVID daro įtaką ne tik kasdieniam žmonių gyvenimui. Jis didina apkrovą sveikatos apsaugos sistemoms ir gali mažinti bendrąjį vidaus produktą (BVP).

    Prognozės iki 2035 metų rodo, kad optimistiškiausiu atveju BVP nuostoliai galėtų sumažėti iki beveik nepastebimo lygio. Vis dėlto realesniuose scenarijuose numatomi nuolatiniai metiniai praradimai, siekiantys 0,1–0,2 proc. BVP. Tokie skaičiai, kaip teigiama ataskaitoje, prilygsta visam metiniam Nyderlandų arba Ispanijos sveikatos biudžetui.

    Taip pat akcentuojama, kad tiesioginės sveikatos apsaugos išlaidos, skirtos ligai valdyti, iki mažiausiai 2035 metų gali išlikti didelės – apie 9,5 mlrd. eurų per metus.

    Vis dėlto ataskaitoje įspėjama, kad realus ilgalaikis poveikis gali būti dar platesnis, nei šiuo metu įvertinama. SARS-CoV-2 infekcija, be pagrindinių ilgojo COVID simptomų, gali padidinti įvairių lėtinių ligų riziką, įskaitant širdies ir kraujagyslių sutrikimus, diabetą, neurologinius pažeidimus bei autoimunines ligas. Tai papildomai didins spaudimą sveikatos sistemoms ir išlaidas ateityje.

    Pažymima ir tai, kad dalis pasekmių gali išryškėti tik po ilgesnio laiko. Be to, ilgasis COVID gali paveikti vaikų raidą bei jų mokymosi rezultatus – šie veiksniai dar nėra pilnai įtraukti į dabartines ekonomines prognozes.

    Kas yra ilgasis COVID?

    Ilgasis COVID ir toliau paveikia milijonus žmonių visame pasaulyje. Nors prognozuojama, kad per ateinančius 10 metų juo sirgs mažiau nei 1 proc. Europos Sąjungos ir EBPO šalių gyventojų, 2021 metais šią būklę turėjo apie 75 mln. žmonių.

    Ilgasis COVID gali paveikti beveik visas organų sistemas. Tarp dažniausiai minimų simptomų – vadinamasis „smegenų rūkas“, nuolatinis nuovargis ir bendras skausmas.

    2021 metais labiausiai nuo šios būklės kentėjo dalis Rytų ir Vidurio Europos. Tais metais ilguoju COVID, vertinama, gyveno apie 1,1 mln. Bulgarijos, 1,4 mln. Vengrijos ir 1,2 mln. Čekijos gyventojų.

    Grįžimas į darbo rinką – vienas didžiausių iššūkių

    Ataskaitoje pabrėžiama, kad ilgasis COVID lemia žmonių pasitraukimą iš darbo rinkos, dažnesnius nedarbingumus bei mažesnį produktyvumą. Tyrimai rodo, kad darbo sutrikimų patiria maždaug kas penktas darbuotojas, kuriam pasireiškia ši būklė.

    Skelbiama, kad tik Austrija, Belgija, Prancūzija, Vokietija, Liuksemburgas ir Nyderlandai turi struktūruotus planus, kuriuose aiškiai apibrėžti pagrindiniai pacientų, turinčių konkretų klinikinį sutrikimą, priežiūros žingsniai.

    Ataskaitos autoriai teigia, kad diagnozės, gydymo ir sveikatos priežiūros stiprinimas, taip pat socialinės paramos priemonės yra būtinos tiek gerinant pacientų sveikatos būklę, tiek padedant jiems sugrįžti į darbo rinką ir mažinant ekonominius nuostolius.

    Kaip vienas praktinių pavyzdžių įvardijami Jungtinėje Karalystėje atlikti tyrimai, kuriuose pabrėžiama darbo lankstumo svarba. Tarp rekomendacijų – lankstus darbo grafikas, galimybė dirbti nuotoliu ir palaikanti organizacijos kultūra.

    Palyginimai su kitomis lėtinėmis ligomis atskleidžia galimą mastą

    Jei ilgojo COVID socialinis ir ekonominis poveikis būtų lyginamas su kitomis didelę naštą sukeliančiomis lėtinėmis ligomis, pavyzdžiui, išsėtine skleroze, pagal EBPO ataskaitą Prancūzijai tai kainuotų apie 2,7 mlrd. eurų, o Italijai – apie 4,8 mlrd. eurų per metus.

    Tuo metu, jei numanomi nuostoliai būtų lyginami su insulto ekonomine našta, Europos mastu kaina siektų apie 60 mlrd. eurų.

    „Vis dėlto, nors tokios lėtinės ligos kaip insultas ir išsėtinė sklerozė didžiąją dalį kaštų sukuria per sveikatos priežiūros išlaidas ir neformalią globą, nuolatinė ilgojo COVID našta daugiausia kyla dėl sumažėjusio dalyvavimo darbo rinkoje ir produktyvumo praradimų. Tai rodo platesnį makroekonominį poveikį, o ne vien medicinines išlaidas“, – teigiama tyrime.

  • Švedai nustebino: dirbtinis intelektas melanomos riziką gali „pamatyti“ net prieš 5 metus

    Švedai nustebino: dirbtinis intelektas melanomos riziką gali „pamatyti“ net prieš 5 metus

    Dirbtinis intelektas gali padėti nustatyti, kuriems žmonėms per artimiausius penkerius metus kyla didesnė melanomos rizika, rodo naujas tyrimas.

    Švedijoje, Geteborgo universitete, dirbantys mokslininkai pasitelkė dirbtinį intelektą ir išskyrė nedideles gyventojų grupes, kurioms per ateinančius penkerius metus rizika susirgti šia sunkia ir dažnai greitai plintančia odos vėžio forma yra reikšmingai didesnė.

    „Mūsų tyrimas rodo, kad duomenys, kurie jau yra prieinami sveikatos priežiūros sistemose, gali būti naudojami identifikuojant asmenis, kuriems kyla didesnė melanomos rizika“, – teigė Geteborgo universiteto doktorantas Martinas Gillstedtas.

    „Tai nėra sprendimų paramos priemonė, kuri šiuo metu būtų įprastai taikoma kasdienėje sveikatos priežiūroje, tačiau mūsų rezultatai aiškiai parodo, kad registrų duomenys ateityje gali būti naudojami strategiškiau“, – pridūrė jis.

    Tyrėjai išanalizavo visų suaugusių Švedijos gyventojų klinikinius duomenis: į tyrimą pateko maždaug 6 mln. žmonių, gyvenusių šalyje 2005–2014 metais.

    Dirbtinio intelekto modeliams buvo pateikta platesnė klinikinė informacija nei įprastai vertinami amžius ir lytis. Buvo įtraukti duomenys apie vartotus vaistus, ankstesnes diagnozes bei kiti su sveikata susiję įrašai.

    Pažangiausias modelis maždaug 73 proc. atvejų gebėjo atskirti žmones, kuriems vėliau buvo diagnozuota melanoma, nuo tų, kuriems ši liga nepasireiškė. Palyginimui, naudojant tik amžių ir lytį, tikslumas siekė apie 64 proc.

    Sujungę diagnozių, vartotų vaistų ir sociodemografinius duomenis, mokslininkai taip pat galėjo identifikuoti mažas didelės rizikos grupes, kuriose per penkerius metus melanomos tikimybė siekė apie 33 proc., pažymėjo tyrimo autoriai.

    Ankstyvas nustatymas – kritiškai svarbus

    Pagrindinė melanomos priežastis yra ultravioletinė spinduliuotė – tiek natūrali, sklindanti nuo saulės, tiek dirbtinė, naudojama soliariumuose.

    Melanoma gali išplisti į kitas kūno dalis, o jai išplitus išgyvenamumo rodikliai smarkiai prastėja. Dėl šios priežasties ankstyvas ligos nustatymas laikomas itin svarbiu.

    Skaičiuojama, kad 2020 metais Europos Sąjungoje odos melanoma sudarė apie 4 proc. visų naujų vėžio diagnozių ir apie 1,3 proc. mirčių nuo vėžio. Dėl to tai buvo šeštas dažniausiai nustatomas vėžys ir viena iš 20 dažniausių su vėžiu susijusių mirties priežasčių, nurodo Europos Komisijos Jungtinis tyrimų centras.

    Tyrimo autoriai teigia, kad identifikavus žmones, kuriems prognozuojama didesnė rizika, medikai galėtų efektyviau planuoti stebėseną ir teikti kvietimus profilaktiniam patikrinimui – paštu arba skaitmeniniais kanalais.

    „Mūsų analizė rodo, kad atrankinė patikra mažose, didelės rizikos grupėse galėtų užtikrinti ir tikslesnę stebėseną, ir efektyvesnį sveikatos priežiūros išteklių panaudojimą“, – sakė pagrindinis tyrimo autorius Samas Polesie.

    Pasak mokslininkų, dirbtinio intelekto modeliai, apmokyti naudojant didelius registrų duomenų kiekius, ateityje gali tapti svarbia priemone kuriant labiau individualizuotą rizikos vertinimą ir naujas patikros strategijas.

    Vis dėlto pabrėžiama, kad prieš pradedant taikyti šį metodą įprastoje sveikatos priežiūroje reikia papildomų tyrimų ir atitinkamų politinių sprendimų.

  • Dirbtinis intelektas atvėrė proveržį: atrasti pirmieji nauji antibiotikai per 60 metų

    Dirbtinis intelektas atvėrė proveržį: atrasti pirmieji nauji antibiotikai per 60 metų

    Dirbtinis intelektas (DI) vis labiau keičia mediciną – mokslininkai, pasitelkę šią technologiją, praneša aptikę pirmąją naują antibiotikų klasę per daugiau nei 60 metų.

    Naujo junginio, galinčio naikinti vaistams atsparias bakterijas, atradimas gali tapti svarbiu lūžiu kovoje su antibiotikų atsparumu. Ypač daug dėmesio skirta meticilinui atspariai auksinio stafilokoko atmainai (MRSA), kuri kasmet nusineša tūkstančius gyvybių visame pasaulyje.

    „Pagrindinė įžvalga buvo ta, kad galėjome matyti, ką modeliai išmoksta ir kuo remdamiesi prognozuoja, jog tam tikros molekulės gali tapti gerais antibiotikais“, – teigiama vieno iš tyrimo autorių, Masačusetso technologijos instituto (MIT) Medicinos inžinerijos ir mokslo profesoriaus Jameso Collinso pareiškime.

    „Mūsų darbas pateikia sistemą, kuri taupo laiką ir išteklius bei leidžia geriau suprasti mechanizmą cheminių struktūrų požiūriu – taip, kaip iki šiol neturėjome galimybės“, – pridūrė jis.

    Tyrimo rezultatai paskelbti žurnale „Nature“. Straipsnį bendraautoriais pasirašė 21 tyrėjas.

    Tyrimo tikslas – „atverti juodąją dėžę“

    Projekto komanda naudojo giliojo mokymosi modelį, kad prognozuotų naujo junginio aktyvumą ir galimą toksiškumą.

    Gilusis mokymasis – tai metodas, kai dirbtiniai neuroniniai tinklai mokosi iš duomenų ir patys išskiria svarbius požymius be tiesioginio programavimo. Šis metodas vis dažniau taikomas vaistų paieškai: jis padeda greičiau identifikuoti galimus kandidatus, prognozuoti jų savybes ir optimizuoti vaistų kūrimo procesą.

    Šiuo atveju tyrėjai susitelkė į MRSA – infekcijas, kurios gali svyruoti nuo lengvų odos pažeidimų iki sunkių, gyvybei pavojingų būklių, tokių kaip plaučių uždegimas ar kraujo užkrėtimas.

    Pagal Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenis, Europos Sąjungoje kasmet užfiksuojama beveik 150 tūkst. MRSA infekcijų, o nuo antimikrobinėms medžiagoms atsparių infekcijų bloke per metus miršta apie 35 tūkst. žmonių.

    MIT tyrėjai apmokė gerokai išplėstą giliojo mokymosi modelį, pasitelkdami didesnius duomenų rinkinius. Mokymui buvo įvertinta apie 39 tūkst. junginių, nustatant jų antibiotines savybes prieš MRSA. Vėliau šie duomenys kartu su informacija apie junginių cheminę struktūrą buvo pateikti modeliui.

    „Šiame tyrime siekėme atverti juodąją dėžę. Šie modeliai susideda iš milžiniško skaičiaus skaičiavimų, imituojančių neuroninius ryšius, ir iš esmės niekas tiksliai nežino, kas vyksta jų viduje“, – sakė MIT ir Harvardo podoktorantūros tyrėjas Felixas Wongas, vienas pagrindinių tyrimo autorių.

    Naujo junginio paieška

    Kad atranka būtų tikslesnė, mokslininkai pasitelkė dar tris giliojo mokymosi modelius. Jie buvo apmokyti vertinti junginių toksiškumą trims skirtingiems žmogaus ląstelių tipams.

    Suderinę toksiškumo prognozes su anksčiau įvertintu antimikrobiniu aktyvumu, tyrėjai atrinko junginius, kurie, tikėtina, veiksmingai naikina mikrobus, tačiau kuo mažiau kenkia žmogaus organizmui.

    Pasitelkus šią modelių sistemą, buvo patikrinta maždaug 12 mln. komerciškai prieinamų junginių. Modeliai išskyrė junginius iš penkių skirtingų klasių – jos sugrupuotos pagal tam tikras chemines molekulių substruktūras – kuriems prognozuotas aktyvumas prieš MRSA.

    Vėliau tyrėjai įsigijo apie 280 tokių junginių ir laboratorijoje išbandė juos prieš MRSA. Taip pavyko identifikuoti du perspektyvius antibiotikų kandidatus iš tos pačios klasės.

    Bandymuose su dviem pelių modeliais – vienu, imituojančiu MRSA odos infekciją, ir kitu, atitinkančiu sisteminę MRSA infekciją – kiekvienas iš šių junginių sumažino MRSA bakterijų kiekį dešimteriopai.

  • Graikija rado būdą sutrumpinti eiles priėmimuose: QR apyrankės keičia visą sistemą

    Graikija rado būdą sutrumpinti eiles priėmimuose: QR apyrankės keičia visą sistemą

    Graikija sumažino laukimo laiką skubios pagalbos skyriuose valstybinėse ligoninėse, įdiegusi elektroninę pacientų stebėjimo sistemą su specialiomis apyrankėmis.

    Sveikatos apsaugos pareigūnai teigia, kad programa iš esmės pakeitė skubios pagalbos organizavimą 10 ligoninių, kuriose ji jau taikoma. Artimiausiais mėnesiais sistemą planuojama išplėsti ir į kitas gydymo įstaigas.

    Atvykus į skubios pagalbos skyrių, pacientui išduodamas bilietas – apyrankė su QR kodu. Šis kodas naudojamas visuose medicininės pagalbos etapuose.

    Apyrankių sistema padeda įvertinti paciento būklės sunkumą ir atitinkamai nustatyti prioritetus. Nuskenavęs QR kodą pacientas gali matyti, kiek žmonių laukia prieš jį, ir preliminarų laukimo laiką.

    Gegužę „Evangelismos“ bendroji ligoninė Atėnuose tapo pirmąja įstaiga, pradėjusia naudoti apyrankes skubios pagalbos skyriuje. Skelbiama, kad laukimas čia sutrumpėjo nuo 9 valandų iki kiek daugiau nei 5 valandų, nors tai vis dar ilgiausias laukimo laikas tarp dalyvaujančių ligoninių. Pacientams, kurių būklė kelia grėsmę gyvybei, laukti nereikia.

    Trumpiausias laukimo laikas fiksuotas „Aghia Sophia“ vaikų ligoninėje – kiek mažiau nei 2 valandos.

    Vidutinis aptarnavimo laikas 10 projekte dalyvaujančių ligoninių siekia 4 valandas. Per laikotarpį nuo gegužės vidurio iki liepos vidurio šiose įstaigose buvo suteikta pagalba daugiau nei 44 tūkst. pacientų.

    Dažniausiai trumpiausiai laukiama radiologijos paslaugų – apie 15 minučių. Toliau rikiuojasi chirurgija ir kardiologija – maždaug po 1 valandą, o vidaus ligų gydytojų (patologijos) konsultacijų vidurkis nesiekia 2 valandų.

    Sveikatos ministras Adonis Georgiades teigia, kad ligoninėse, kuriose įdiegta naujoji sistema, atsirado daugiau ramybės ir tvarkos, nes pacientai žino, kada ateis jų eilė ir kur turės vykti toliau.

    Artimiausias etapas numato apyrankių sistemos diegimą dar keturiose ligoninėse, o iki rugsėjo pabaigos – dar dešimtyje. Pareigūnų teigimu, iki 2026 m. vasario sistema turėtų veikti 100 ligoninių.

    Maždaug lapkritį elektroninė pacientų stebėjimo sistema turėtų pereiti į kitą fazę – planuojama sukurti platformą, leidžiančią stebėti laukimo laikus skubios pagalbos skyriuose. Tikimasi realiuoju laiku rinkti duomenis apie situaciją priėmimuose, kad būtų galima operatyviai reaguoti į pernelyg didelius vėlavimus, o pacientai matytų vidutinį laukimo laiką kiekvienoje ligoninėje.

    Vis dėlto pripažįstama, kad apyrankių sistema neišsprendė visų problemų. Skelbiama, jog apie 30 proc. pacientų, besikreipiančių į skubią pagalbą, išvis neturėtų vykti į ligoninę, jei šalyje pilnai veiktų pirminės sveikatos priežiūros sistema.

    Pareigūnų duomenimis, maždaug 17 tūkst. pacientų, kuriems pagal naująją programą buvo išduotos apyrankės, skubios pagalbos skyriuje neturėjo atsidurti.

  • Mokslininkai įspėja: paukščiai ir lapės gali išduoti, kur plinta atsparumas antibiotikams

    Mokslininkai įspėja: paukščiai ir lapės gali išduoti, kur plinta atsparumas antibiotikams

    Atsparumas antimikrobinėms medžiagoms (AAM) jau ne vienerius metus laikomas vis didėjančia problema. Ypač neramina tai, kad vis dažniau neveikia žmogaus medicinai itin svarbūs antimikrobiniai vaistai.

    Naujas tyrimas rodo, kad laukiniai gyvūnai – pavyzdžiui, lapės ir paukščiai – gali tapti itin svarbia ankstyvojo perspėjimo sistema, padedančia pastebėti atsparumo antibiotikams plitimą ekosistemų mastu.

    Tyrimas, publikuotas žurnale Frontiers in Microbiology, vertino laukinių gyvūnų išmatų mėginiuose aptinkamus fermentus koduojančius genus. Tokie genai gali rodyti atsparumą itin svarbiems antibiotikams, pavyzdžiui, trečios kartos cefalosporinams, kurie naudojami gydant sepsį, plaučių uždegimą ar meningitą.

    Šie genai gali plisti tarp bakterijų grupių, tokių kaip ESKAPE – jos pasižymi dideliu atsparumu ir dažnai geba „apeiti“ antibakterinių vaistų poveikį. Viena iš šiai grupei priskiriamų bakterijų, Klebsiella pneumoniae, pasak mokslininkų, yra paplitusi gerokai plačiau nei vien tik vietose ar sistemose, tiesiogiai veikiamose antibiotikų, ir gali sukelti sunkias žmonių infekcijas.

    „Iš laukinių gyvūnų, gyvenančių toli nuo žmogaus veiklos, išskyrėme didelės rizikos K. pneumoniae ST307 kloną ir NDM-5 karbapenemazę – fermento variantą, galintį inaktyvuoti antibiotikus“, – teigė Parmos universiteto Veterinarijos medicinos mokslų katedros docentas dr. Mauro Conter.

    „Tai patvirtina laukinės faunos vaidmenį kaip kliniškai reikšmingo atsparumo rezervuarų. Vadinasi, laukinių gyvūnų stebėsena galėtų tapti ankstyvojo perspėjimo sistema, padedančia laiku pastebėti atsparumo plitimą už klinikinės aplinkos ribų“, – pridūrė jis.

    Paukščiai ir lapės gali perspėti apie atsparumo plitimą

    Tyrime išanalizuota beveik 500 išmatų mėginių, paimtų iš varnų, šarkų, raudonųjų lapių ir kelių vandens paukščių rūšių.

    Mėginiai rinkti gyvūnams natūraliai judant kaimo, miesto ir laukinėse teritorijose. Tai leido įvertinti, kaip atsparumas gali „keliauti“ per skirtingus regionus ir ekosistemas net ir tais atvejais, kai patys gyvūnai antibiotikų nebuvo gavę. Mėginiai tirti dėl Klebsiella genties bakterijų, į kurią patenka ir K. pneumoniae, bei kiti pavojingi patogenai.

    Ypač svarbu tai, kad Klebsiella bakterijos gali gaminti karbapenemazes – fermentus, dėl kurių neveiksmingi tampa vadinamieji „paskutinės vilties“ antibiotikai, skirti gydyti sunkias infekcijas, kurias sukelia daugeliui vaistų atsparios bakterijos.

    Tyrimo rezultatai parodė, kad paukščiai, tikėtina, labiausiai prisideda prie atsparumo „išsklaidymo“ ore dideliais atstumais, o lapės – prie trumpesnio nuotolio atsparumo plitimo sausumoje.

    Klebsiella genties bakterijų aptikta 32 mėginiuose, o K. pneumoniae sudarė apie 2 proc. visų mėginių – daugiausia lapių ir vandens paukščių atvejais.

    „Net ir 2 proc. paplitimas laukinėje gamtoje rodo aplinkos taršą didelės rizikos klonais. K. pneumoniae lengvai plinta per vandenį ir atliekų kelius, sudarydama nuolatinį atsparumo ciklą tarp žmogaus, gyvūnų ir aplinkos“, – pažymėjo M. Conter.

    Pasak mokslininko, lyginant su 2024 metų duomenimis, šiame tyrime išskirti K. pneumoniae izoliatai pasižymėjo didesniu atsparumu beveik visoms antibiotikų klasėms.

    „Mūsų tyrimas parodė, kad laukinėje gamtoje aptinkamas atsparumas viršija klinikinius rodiklius“, – aiškino M. Conter.

    „100 proc. mūsų tyrime iš laukinių gyvūnų išskirtų K. pneumoniae izoliatų buvo atsparūs trečios kartos cefalosporinams. Palyginimui, pagal naujausius Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro stebėsenos duomenis, Italijoje trečios kartos cefalosporinams atsparūs buvo 19,6 proc. žmonių pacientų K. pneumoniae izoliatų“, – teigė jis.

    Kaip stabdyti atsparumą antibiotikams ekosistemų mastu

    Siekdamos pristabdyti AAM bakterijų plitimą laukinėje gamtoje ir ekosistemose, kurios nėra tiesiogiai veikiamos antibiotikų, tiek įmonės, tiek valdžios institucijos, anot mokslininkų, turėtų imtis aktyvių priemonių mažinti antibiotikų taršą nuotekose.

    Taip pat pabrėžiama būtinybė gerinti nuotekų valymo sistemas ir atsargiau naudoti antimikrobines medžiagas gyvulininkystėje – kad būtų ribojamas žmogaus medicinai kritiškai svarbių antibiotikų vartojimas.

    Vis dėlto tyrimo autoriai pripažįsta, kad dar trūksta aiškių duomenų apie konkrečius perdavimo ryšius tarp laukinių gyvūnų ir žmonių, taip pat apie tikslų atsparumo paplitimą.

    Didesnės apimties tyrimai, pasak jų, galėtų atskleisti realesnę laukinėje gamtoje esančių bakterijų įvairovę, tačiau tokie projektai yra brangūs ir sudėtingai įgyvendinami.

    „Matome sudėtingą problemą, kuriai reikia „vienos sveikatos“ sprendimų: antibiotikų taršos mažinimo, klimato nulemtų laukinių gyvūnų elgsenos pokyčių įvertinimo ir bakterijų populiacijų dinamikos supratimo“, – sakė M. Conter.

    „Mūsų duomenys pagrindžia, kad reguliari laukinių gyvūnų AAM stebėsena gali tapti visuomenės sveikatos ankstyvojo perspėjimo sistema, padedančia nukreipti aplinkosaugines intervencijas dar prieš atsparumui pasiekiant klinikinę aplinką“, – apibendrino jis.

  • „OpenAI“ pristatė GPT-Rosalind: AI įrankis, galintis paspartinti vaistų kūrimą ir tyrimus

    „OpenAI“ pristatė GPT-Rosalind: AI įrankis, galintis paspartinti vaistų kūrimą ir tyrimus

    „OpenAI“ pristatė naują dirbtinio intelekto modelį, skirtą padėti biologijos, vaistų kūrimo ir translacinės medicinos tyrimams.

    Naujas įrankis pavadintas GPT-Rosalind – taip pagerbiama britų mokslininkė Rosalind Franklin, geriausiai žinoma dėl savo vaidmens nustatant DNR struktūrą.

    Pasak „OpenAI“, GPT-Rosalind gyvybės mokslų modelių serija kurta šiuolaikiniam moksliniam darbui: ji pritaikyta dirbti su publikuotais įrodymais, duomenimis, įrankiais ir eksperimentais. Apie tai bendrovė pranešė penktadienį.

    „OpenAI“ vis daugiau dėmesio skiria sveikatos sričiai ir medicininiams tyrimams: kuria naujus didžiuosius kalbos modelius ir bendradarbiauja su tarptautinėmis farmacijos įmonėmis.

    Dirbtinis intelektas jau dabar keičia šią sritį – padeda tyrėjams ir vaistų kūrėjams greičiau identifikuoti perspektyvias medžiagas, taip pat spartina kelią nuo pirminių tyrimų iki klinikinio pritaikymo.

    „OpenAI“ teigimu, gyvybės mokslų pažangą riboja ne vien pačio mokslo sudėtingumas, bet ir komplikuotos tyrimų darbo eigos.

    „Manome, kad pažangios dirbtinio intelekto sistemos gali padėti tyrėjams šias darbo eigas įveikti greičiau – ne tik didindamos esamo darbo efektyvumą, bet ir padėdamos mokslininkams išnagrinėti daugiau galimybių, atskleisti ryšius, kurie kitu atveju galėtų likti nepastebėti, ir greičiau suformuluoti geresnes hipotezes“, – rašoma „OpenAI“ pranešime.

    Bendrovė nurodė, kad modelis geriausiai pasirodo užduotyse, kuriose reikia samprotavimo apie molekules, baltymus, genus, biologinius kelius ir su ligomis susijusius biologinius procesus.

    Taip pat teigiama, kad modelis efektyviau naudoja mokslinius įrankius ir duomenų bazes kelių žingsnių darbo eigoje, pavyzdžiui, atliekant literatūros apžvalgą, interpretuojant ryšį nuo sekos iki funkcijos, planuojant eksperimentus ir analizuojant duomenis.

    Po pirmojo GPT-Rosalind serijos pristatymo „OpenAI“ žada toliau plėsti biocheminio samprotavimo galimybes ilgesnėse, įrankiais grįstose mokslinėse darbo eigose.

    „Tai laikome ilgalaikio įsipareigojimo pradžia kurti dirbtinį intelektą, galintį paspartinti mokslinius atradimus srityse, kurios visuomenei ypač svarbios – nuo žmogaus sveikatos iki platesnių biologinių tyrimų“, – teigiama pranešime.

    Kam skirtas šis modelis?

    „OpenAI“ pranešė bendradarbiaujanti su biotechnologijų ir farmacijos įmonėmis bei tyrimų centrais, tarp jų – „Amgen“, „Moderna“, „Allen Institute“ ir „Thermo Fisher Scientific“. Tikslas – taikyti GPT-Rosalind darbo eigose, kurios spartina tyrimus ir atradimus.

    „GPT-Rosalind yra svarbus žingsnis, padedantis mokslinėms komandoms pasitelkti pažangų dirbtinį intelektą samprotaujant apie sudėtingus biologinius įrodymus, duomenis ir darbo eigas“, – teigė „Moderna“ generalinis direktorius Stéphane’as Bancelis.

    „„Moderna“ jau matome, kaip jis gali apibendrinti sudėtingus duomenis ir paversti šias įžvalgas eksperimentinėmis darbo eigomis, o tai potencialiai gali paspartinti mokslinių tyrimų ir plėtros tempą“, – pridūrė jis.

    Augantis statymas už DI varomą mokslą

    Balandžio 14 d. „OpenAI“ paskelbė apie partnerystę su Danijos farmacijos bendrove „Novo Nordisk“, kuria siekiama „padėti įmonei greičiau pasiūlyti pacientams naujas ir geresnes gydymo galimybes“.

    „Dirbtinis intelektas keičia pramonės šakas, o gyvybės moksluose jis gali padėti žmonėms gyventi geriau ir ilgiau“, – sakė „OpenAI“ vadovas Samas Altmanas.

    Bandomosios programos startuos mokslinių tyrimų ir plėtros, gamybos bei komercinėse veiklose. Siekiama, kad iki metų pabaigos sprendimai būtų pilnai integruoti.

  • Naftos srautas į Vengriją vėl pajudės? „MOL“ prabilo apie „Družbos“ vamzdyno startą

    Naftos srautas į Vengriją vėl pajudės? „MOL“ prabilo apie „Družbos“ vamzdyno startą

    Vengrijos išrinktasis ministras pirmininkas Péter Magyar penktadienį pareiškė, kad rusiškos naftos tiekimas į Vengriją „Družbos“ naftotiekiu gali būti atnaujintas jau kitą savaitę.

    Pasak jo, Vengrijos naftos ir dujų koncernas „MOL“ informavo, jog, remiantis partnerių pateikta informacija, tikimasi, kad „Družbos“ naftotiekis vėl pradės veikti artimiausiomis dienomis.

    „Družbos“ naftotiekis, kuriuo rusiška nafta per Ukrainos teritoriją pasiekia Vengriją ir Slovakiją, pastaruoju metu tapo įtampos šaltiniu tarp Budapešto ir Kyjivo. Tiekimas buvo sustabdytas po to, kai sausio pabaigoje naftotiekis buvo apgadintas per Rusijos dronų smūgį.

    Vengrija, neturinti priėjimo prie jūros, itin priklausoma nuo rusiškų energijos išteklių. Po tiekimo sustabdymo kadenciją baigiantis ministras pirmininkas Viktoras Orbánas pasinaudojo veto teise ir blokavo 90 mlrd. eurų paskolą Ukrainai.

    Dėl šio finansinio mechanizmo 27 Europos Sąjungos (ES) lyderiai susitarė dar gruodį, tačiau vasario viduryje V. Orbánas sustabdė teisinę procedūrą, siejamą su ginču dėl „Družbos“ naftotiekio, ir savo nesėkmingoje perrinkimo kampanijoje pagrindiniu oponentu pavertė Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskyy.

    Įtemptos derybos su ES

    Tuo pat metu ES pareigūnai penktadienį Budapešte susitinka su P. Magyar komandos atstovais. Tarp aptariamų klausimų – maždaug 17 mlrd. eurų paramos Vengrijai atlaisvinimas. Šios lėšos buvo įšaldytos V. Orbáno valdymo laikotarpiu.

    P. Magyar pareigas perims gegužę, tačiau ES siekia paspartinti dialogą ir kuo greičiau atnaujinti bendradarbiavimą su būsima Vengrijos vyriausybe. Europos Komisijos atstovė spaudai Paula Pinho Briuselyje ketvirtadienį teigė, kad preliminarios derybos prieš oficialų valdžios pasikeitimą padėtų išvengti laiko švaistymo.

    „Laikrodis tiksi daugeliu klausimų“, – sakė P. Pinho, pabrėždama, kad ankstyvos konsultacijos reikalingos tam, jog naujai vyriausybei pradėjus darbą sprendimai galėtų būti priimami nedelsiant.

    ES buvo įšaldžiusi milijardus eurų Vengrijai dėl susirūpinimo korupcija ir demokratijos silpnėjimu per 16 metų trukusį V. Orbáno valdymą. Vis dėlto tiek Briuselis, tiek būsimi Vengrijos lyderiai dabar akcentuoja, kad lėšas būtina kuo greičiau atlaisvinti – tai suteiktų reikalingą impulsą silpstančiai Vengrijos ekonomikai.

    Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen antradienį socialiniame tinkle „X“ rašė, kad Vengrijai reikia skubių veiksmų, jog būtų „atkurta, perorientuota ir reformuota“ politika, leidžianti panaikinti finansavimo blokavimą.

    Pasak jos, būtina atkurti teisės viršenybę, vėl suderinti politiką su bendromis Europos vertybėmis ir įgyvendinti reformas, kurios atvertų galimybes pasinaudoti europinėmis investicijomis. Pati U. von der Leyen per rinkimų kampaniją taip pat buvo dažnai kritikuojama V. Orbáno.

    P. Magyar, kurio partija „Tisza“ parlamente iškovojo superdaugumą ir tai leidžia greitai įgyvendinti gilesnes reformas, yra sakęs, kad jo vyriausybė prioritetą teiks teismų nepriklausomumui, akademinei ir žiniasklaidos laisvei bei kovai su korupcija. Šios sritys, pasak jo, yra esminės norint atnaujinti ES finansavimą.

    Po triuškinamos pergalės balandžio 12 dieną surengtoje pirmoje spaudos konferencijoje P. Magyar teigė, kad Vengrija yra „labai sudėtingoje finansinėje situacijoje“, o naujosios vyriausybės užduotis – „susigrąžinti Vengrijai priklausančius pinigus“.

    Įšaldytos lėšos skirstomos į dvi dalis: 10 mlrd. eurų COVID-19 ekonomikos gaivinimo fondo pinigų ir 6,3 mlrd. eurų sanglaudos lėšų, skirtų silpnesniems ES regionams ir ekonomikai stiprinti.

    Briuselis ir Budapeštas siekia pirmiausia atlaisvinti būtent COVID-19 ekonomikos gaivinimo lėšas, nes jų panaudojimo terminas baigiasi rugpjūtį.

    Vengrija, būdama viena didžiausių ES paramos gavėjų, ilgą laiką sulaukdavo kritikos dėl nutolimo nuo demokratinių standartų. Europos Komisija daugiau nei dešimtmetį kaltino V. Orbáną silpninant demokratines institucijas, perimant žiniasklaidos kontrolę ir pažeidžiant mažumų teises.

    V. Orbánas šiuos kaltinimus atmetė ir teigė, kad tai yra kišimasis į Vengrijos suverenitetą.

  • White House vs the pope: What is behind the clash and Catholic just war doctrine?

    White House vs the pope: What is behind the clash and Catholic just war doctrine?

    By Aleksandar Brezar
    Published on Updated

    Share

    Comments

    Share
    Close Button












    Theologians Euronews spoke to believe that the escalating war of words between Washington and the Holy See has raised important questions over Catholic and Christian moral thought.

    When US Vice President JD Vance converted to Catholicism in 2019, he chose Saint Augustine as his patron.


    ADVERTISEMENT


    ADVERTISEMENT

    On Tuesday, speaking at a Turning Point USA event, Vance invoked the tradition of the fifth-century theologian and one of the most important Church fathers to push back against Pope Leo XIV’s criticism of the war in Iran.

    The White House number two warned the pontiff to “be careful when he talks about matters of theology,” citing “more than a 1,000-year tradition of just war theory” in his defence.

    Meanwhile, the supreme pontiff of the Catholic Church was in the Algerian port city of Annaba, paying homage at the basilica not far from where St Augustine died and was initially interred.

    Hippo Regius, as it was known in the bishop’s time, is where St Augustine wrote most of what became the intellectual basis of the just war principles Vance was claiming to defend. Pope Leo XIV is the first pontiff to hail from the Augustinian order.

    Whether Vance knew what the Holy Father’s itinerary was that day, his office did not say.

    Vice President JD Vance shakes hands with Turning Point USA spokesperson Andrew Kolvet during a Turning Point USA event in Athens, GA, 14 April 2026

    Vice President JD Vance shakes hands with Turning Point USA spokesperson Andrew Kolvet during a Turning Point USA event in Athens, GA, 14 April 2026
    AP Photo

    Vance was not the first member of the administration to weigh in.

    Days earlier, US President Donald Trump had posted on Truth Social and later reiterated to the press that Pope Leo XIV was “weak on crime” and “terrible for foreign policy,” suggesting the pontiff believed Tehran should be allowed to develop nuclear weapons.

    The pope never made any comments regarding the Islamic Republic’s right to nukes.

    The post came after the pope had called Trump’s threat to destroy Iran’s “whole civilisation” “truly unacceptable”.

    Pope Leo XIV responded the following morning on board the papal plane to Algiers. “I’m not afraid of the Trump administration or of speaking out loudly about the message of the Gospel,” he said.

    “I will continue to speak out loudly against war, looking to promote peace, promoting dialogue and multilateral relationships among the states to look for just solutions to problems.”

    What the doctrine says

    Just war theory, rooted in St Augustine and further elaborated on by Thomas Aquinas in his Summa Theologiae, sets out strict conditions for the moral use of military force.

    The threat must be lasting, grave and certain, and success must be realistically achievable. Most importantly, all other means of resolution must be genuinely exhausted, and the harm caused must not exceed the harm it seeks to prevent.

    Put simply, the purpose of this set of rules is to prevent those engaged in war from being the final judges of their own righteousness.

    “The just war doctrine doesn’t merely ask whether your cause feels just,” Joseph Capizzi, Dean of the School of Theology and Religious Studies at the Catholic University of America, told Euronews. “As we all know, everybody thinks their situation is just.”

    “It understands that most people think of their causes as just. But it is a means by which you can distinguish legitimately just causes of war from illegitimate causes of war.”

    FILE: Pontificial Swiss Guards enter the St Damasus Courtyard at the Vatican ahead of the arrival of French President Emmanuel Macron, 10 April 2026

    FILE: Pontificial Swiss Guards enter the St Damasus Courtyard at the Vatican ahead of the arrival of French President Emmanuel Macron, 10 April 2026
    AP Photo

    The doctrine has also shifted in how it is applied. For most of its history, it was used by priests to authorise their rulers’ wars. Spurred on by world wars and the discovery of nuclear weapons, the modern papacy has used it in the other direction.

    “Before, just war doctrine was used often by national clergy to give permission to their emperor or their king to go to war,” Massimo Faggioli, professor of ecclesiology at Trinity College Dublin told Euronews.

    “Right now, it is used mostly — I would say almost always — to say ‘well, no, this military intervention doesn’t meet those criteria.’”

    Writing as the Roman Empire crumbled, St Augustine had already posed the question of what is righteous in one of the most well-known open checks on power in Catholic moral thought.

    “Justice removed,” he asked in The City of God, “what are kingdoms but great bands of robbers?”

    Vance has cited The City of God as “the best criticism of our modern age” he has ever read, deeply affecting his religious outlook and thoughts on domestic and foreign policy.

    Vatican’s track record

    The administration’s framing of Pope Leo XIV as a pacifist who simply does not understand that force is sometimes necessary contradicts the pontiff’s and the Church’s track record, experts say.

    Before his election just last year, the pontiff was a registered Republican voter. While he has criticised the Iran war, the Holy Father has shown support for Ukraine’s right to self-defence.

    In recent decades, past popes also carefully deliberated the context before commenting on any given conflict.

    The Holy See quietly regarded the post-September 11 intervention in Afghanistan as meeting just war criteria, as the US went after Taliban extremists and Al-Qaeda’s Osama bin Laden.

    Yet Pope John Paul II opposed both the 1991 Gulf War and 2003 invasion of Iraq not as a pacifist, but on the grounds that last resort had not been demonstrated. Pope Leo XIV’s position on Iran is in line with his predecessors, according to theologians.

    FILE: Charlie Company Task Force 1-64 of the 3rd Infantry Division rolls into a major park in downtown Baghdad, 7 April 2003

    FILE: Charlie Company Task Force 1-64 of the 3rd Infantry Division rolls into a major park in downtown Baghdad, 7 April 2003
    Brant Sanderlin/ 2003 Atlanta Journal-Constit

    “To accuse the pope of being a pacifist is really absurd,” Faggioli said. “Vance and Trump are accusing the pope of thinking about war like a European Catholic. But that’s not true.”

    “He is using just war doctrine — and the American cardinals who have spoken against the war in Iran, they have used just war doctrine in ways that Europeans would not. So this is, in some sense, an intra-American debate.”

    There is also the matter of what Vance actually said — not just about just war, but about the pope’s remit, after he suggested Pope Leo XIV should confine himself to morality and stay out of foreign policy, Faggioli explained.

    “Vance is one of those typical Catholics who thinks that morality is only sexual morality,” Faggioli said. “When he said the pope should stick only to morality, he meant sexual morality — as if war were not a matter of morality. Of course it is.”

    Thousand-year tradition and its tenets

    The US bishops and other Catholic Church clergy indeed did not stay quiet. On Wednesday, Chairman of the USCCB Committee on Doctrine Bishop James Massa issued a statement in support of the Holy Father’s position, but also the Catholic Church as a whole.

    “A constant tenet of that thousand-year tradition is a nation can only legitimately take up the sword ‘in self-defence, once all peace efforts have failed,’” Massa, auxiliary bishop of Brooklyn, wrote.

    “When Pope Leo XIV speaks as supreme pastor of the universal Church, he is not merely offering opinions on theology. He is preaching the Gospel and exercising his ministry as the Vicar of Christ.”

    A woman holds a rosary as she attends a vigil for peace led by Pope Leo XIV inside St Peter's Basilica at the Vatican, 11 April 2026

    A woman holds a rosary as she attends a vigil for peace led by Pope Leo XIV inside St Peter’s Basilica at the Vatican, 11 April 2026
    Gregorio Borgia/Copyright 2026 The AP. All rights reserved

    Unlike in other public exchanges in recent times with those opposing Washington’s view, the Trump administration has struggled to find the usual levers, experts say. “It’s very hard for them to use the usual tactics to delegitimise the pope, because he is American,” Faggioli said.

    “They can’t call him a communist, they can’t call him a radical leftist — his record as a theologian doesn’t support that.”

    Euronews contacted several Catholic institutions and theologians for perspectives to further outline the Trump administration’s application of just war doctrine, but none agreed to speak on the record.

    ‘A consistent lesson of our faith’

    On Thursday, from a peace meeting in Cameroon — a country not without its own existing tensions — the pope said, “Woe to those who manipulate religion and the very name of God for their own military, economic, and political gain, dragging that which is sacred into darkness and filth.”

    The post on X from his official Pontifex account drew nearly 10 million views in English alone by Friday evening.

    Capizzi urged against reading every papal statement as aimed at Washington, however. “You’re in Cameroon, on a continent marked by severe religious conflict; that comment has a much broader application.”

    Still, according to Capizzi, the Holy Father’s words are meant for all of the faithful.

    “Any believer who appeals to God — as though God is on their side — ought to do so with great fear and trembling,” he said. “That is a consistent lesson of our faith: that a believer is the person who has a healthy fear of God and of God’s judgment of his or her actions. And that includes the way he or she speaks about God.”

    Pope Leo XIV with the Archbishop Andrew Nkea Fuanya frees a white dove at Saint Joseph's Cathedral in Bamenda, Cameroon, 16 April 2026

    Pope Leo XIV with the Archbishop Andrew Nkea Fuanya frees a white dove at Saint Joseph’s Cathedral in Bamenda, Cameroon, 16 April 2026
    AP Photo

    The same day at the Pentagon, US Secretary of Defence Pete Hegseth led a worship service and read what he described as a prayer recited by Combat Search and Rescue crews during the Iran operation.

    He introduced it as “CSAR 25:17,” meant to reflect Ezekiel 25:17. What followed was nearly verbatim the monologue delivered by Samuel L Jackson’s hitman in Quentin Tarantino’s Pulp Fiction, in the scene immediately before his character Jules Winnfield commits a murder.

    The actual Ezekiel 25:17 is considerably shorter and less specific. Tarantino’s version was itself adapted from a 1973 Japanese martial arts film.

    ‘Nothing against the pope’

    Trump won around 55% of US Catholic votes in 2024. A poll conducted in late March, jointly by Republican pollster Shaw & Co Research and Democratic pollster Beacon Research, found his approval among Catholics had fallen to 48%, with 52% disapproving.

    A Fox News poll found US Catholics opposed to military action in Iran by 10 points and against Trump’s conduct toward Iran by 20. A separate NBC survey found US registered voters now view the pope more favourably than the president by a net margin of 46 points.

    US President Donald Trump arrives on Air Force One at Harry Reid International Airport in Las Vegas, 16 April 2026

    US President Donald Trump arrives on Air Force One at Harry Reid International Airport in Las Vegas, 16 April 2026
    AP Photo

    On Thursday, Trump told reporters he has “nothing against the pope” and is “all about the Gospel,” while continuing to state Pope Leo XIV was in favour of Tehran having nuclear weapons.

    Trump also said his preference remained with the pope’s brother Louis, who lives in Florida. “Louis is all MAGA. He gets it, and Leo (XIV) doesn’t,” Trump said.

    “If I wasn’t in the White House, Leo wouldn’t be in the Vatican,” he reiterated.

    The night before, police had surrounded the New Lenox home of a different brother of the pope, John Prevost, following a bomb threat. K9 explosive-detection units found nothing. The investigation remains ongoing.

    The greater picture

    For Faggioli, the dispute is a symptom of something that has been building for years: not a domestic row about one war, but a contest over what Christianity means and who speaks for it.

    “America always had a religious understanding of itself as a nation, but presidents were very cautious about not looking like messianic figures — at least in life,” Faggioli said.

    “Trump has exploited the creation of a vacuum of secularisation in America, and he has filled that vacuum with a certain degree of messianism — and some American Christians are happy about that.”

    “Trumpism is a form of political messianism. He sees himself — and many people see in him — someone with a divine mission: a political Messiah who will deliver salvation to America, to Americans, to Christianity. And he is serious when he posts those things.”

    FILE: US President Donald Trump and other dignitaries attend the funeral of Pope Francis in St Peter's Square at the Vatican, 26 April 2025

    FILE: US President Donald Trump and other dignitaries attend the funeral of Pope Francis in St Peter’s Square at the Vatican, 26 April 2025
    AP Photo

    Capizzi, for his part, was more of the belief that the US president would eventually mend bridges with the Holy See. “I actually consider this a hopeful sign — that it’s touching and impacting President Trump, despite what he’s saying and what he’s posted.”

    “This conversation has shown that the Church retains her moral authority,” he said.

    “This is a teaching moment. Catholics and others are getting to see that these doctrines are over a thousand years old, that we have thought about these questions for a very long time, and there is a moral gravity behind these claims.”

    As for the pope, John Prevost said something crucial about his brother before any of this began. “I don’t think he’ll stay quiet for too long if he has something to say,” he told the New York Times last year. “He won’t just sit back.”

    Go to accessibility shortcuts

    Share

    Comments

    Read more


    Algeria hit by two suicide attacks during Pope Leo XIV’s visit, sources say


    Trump refuses to apologise after clash with Pope Leo XIV over Iran war


    First cruise ship transits the Strait of Hormuz since Iran war began