CP v2

Blog

  • Kodėl prieš išvykdami į šaldiklį įdėkite monetą: paprastas triukas parodo daugiau, nei manėte

    Yra paprastas, bet labai naudingas triukas su moneta, padedantis įvertinti, ar šaldiklyje laikyti produktai nebuvo atitirpę. Šis metodas ypač praverčia tuomet, kai ilgesniam laikui išvykstate iš namų arba nesate tikri, ar nebuvo dingusi elektra.

    Pirmiausia pasiimkite nedidelį dubenėlį ir įpilkite vandens maždaug iki trijų ketvirtadalių. Svarbu palikti šiek tiek vietos viršuje, kad vanduo neužlietų kraštų. Tuomet dubenėlį įdėkite į šaldiklį ir palikite kelioms valandoms, kol vanduo visiškai sušals.

    Kai vanduo virs kietu ledu, išimkite dubenėlį ir ant ledo viršaus uždėkite įprastą monetą. Po to dubenėlį grąžinkite atgal į šaldiklį. Geriausia jį pastatyti taip, kad būtų lengvai matomas – tuomet būklę galėsite patikrinti vos atidarę šaldiklį.

    Šio metodo esmė paprasta: jei šaldiklis veikia be sutrikimų, moneta liks ant ledo paviršiaus. Tačiau dingus elektrai ledas pradės tirpti, o moneta pamažu nusės žemyn. Kai elektros tiekimas atsistatys, vanduo vėl sušals, bet moneta jau bus įšalusi ledo viduje arba nugrimzdusi į dubenėlio dugną.

    Tokia situacija gali reikšti, kad produktai buvo atitirpę ir vėliau vėl užšalę. Tokiu atveju jų vartoti nerekomenduojama, nes tai gali kelti riziką sveikatai.

    Šis paprastas būdas leidžia greitai suprasti, ar jūsų nebuvimo metu šaldiklis veikė stabiliai. Triukas nieko nekainuoja, užtrunka vos kelias minutes ir gali padėti išvengti nemalonių pasekmių.

    Jei norite papildomos ramybės, tokį patikrinimą verta atlikti prieš kiekvieną ilgesnę kelionę – nedidelis veiksmas gali apsaugoti nuo didesnių problemų.

  • Į purkštuvą įberkite 1 šaukštą krakmolo: lyginant patalynę efektas kaip 5 žvaigždučių viešbutyje

    Į purkštuvą įberkite 1 šaukštą krakmolo: lyginant patalynę efektas kaip 5 žvaigždučių viešbutyje

    Tobulos patalynės paslaptis, kuri ilgai išlieka minkšta ir kelias dienas nesusiglamžo, gali būti visai šalia – jūsų virtuvėje. Kalbama apie paprastą krakmolą. Įmaišykite jo lyginant, ir patalynė atrodys tarsi iš viešbučio.

    Vienas valgomasis šaukštas krakmolo, įpiltas į vandens purkštuvą, gali įprastą patalynę paversti „viešbutine“. Nei skalbimas, nei brangūs audinių minkštikliai dažnai nesuteikia tokio rezultato kaip paprastas krakmolas: audinys tampa švelnesnis, ilgiau išlieka lygus ir net vizualiai atrodo kokybiškesnis.

    Krakmolo tirpalas audinį veikia švelniai, bet efektyviai. Ypač jis praverčia lininei ir medvilninei patalynei, kurią paprastai sunku išlyginti iki idealaus lygumo.

    Naudojant krakmolą, paviršius gali tapti lygesnis, šiek tiek blizgesnis ir malonesnis odai.

    Reikės 500 ml švaraus vandens ir 1 valgomojo šaukšto kukurūzų krakmolo. Būtent kukurūzų krakmolas laikomas tinkamesniu, nes yra smulkesnės tekstūros ir neturėtų palikti dėmių nei ant baltų, nei ant spalvotų užvalkalų.

    Kad krakmolas gerai ištirptų, pirmiausia jį išmaišykite keliuose šaukštuose šalto vandens – kol susidarys vientisa, be gumulėlių masė. Tuomet supilkite į likusį vandens kiekį.

    Prieš naudojimą purkštuvą būtina gerai suplakti, nes krakmolas greitai nusėda ant dugno. Purkškite ant sausos arba vos drėgnos medžiagos iš 20–30 cm atstumo, kad dulksna pasiskirstytų tolygiai.

    Nereikia patalynės permirkdyti – pakanka lengvai sudrėkinti paviršių prieš pat perbraukiant karštu lygintuvu.

    Susidaro plona krakmolo plėvelė, todėl lygintuvas slysta lengviau. Be to, ji gali padėti apsaugoti pluoštą nuo perkaitinimo, tad patalynė dėvisi lėčiau.

    Tokį būdą viešbučiuose vertina ir dėl higienos: krakmolas neleidžia nešvarumams taip giliai įsigerti į audinį, todėl vėliau skalbiant jie lengviau pasišalina.

    Lyginant svarbu parinkti tinkamą temperatūrą: jei ji bus per aukšta, krakmolas gali pradėti svilti ir palikti žymes. Optimalu, kad temperatūra būtų apie 150–180 laipsnių – dažniausiai tai vidutinis režimas, žymimas dviem taškais. Jei lygintuvo padas ima lipti, sumažinkite kaitrą arba tirpalą praskieskite vandeniu.

  • 4 šefai atsakė, kaip ilgiau išlaikyti Velykų pyragą šviežią: šaldytuve ar maišelyje?

    4 šefai atsakė, kaip ilgiau išlaikyti Velykų pyragą šviežią: šaldytuve ar maišelyje?

    Kaip laikyti Velykų pyragą, kad jis ilgiau nesukietėtų? Šis klausimas kasmet neramina daugelį šeimininkių, todėl verta iš anksto žinoti kelias paprastas taisykles. Pasitelkus kelis gudrius triukus, kepinys gali išlikti minkštas beveik visą savaitę.

    Dažnai nutinka taip, kad prikepame tiek daug, lyg pyragą valgytume pusryčiams, pietums ir vakarienei. Vis dėlto visko suvalgyti iš karto nepavyksta, o ant stalo paliktas kepinys greitai pradeda džiūti. Gaila ir išleistų pinigų, ir įdėto darbo, todėl svarbu žinoti, kaip jį laikyti teisingai.

    Vienas paprasčiausių būdų – laikymas šaldytuve. Nors kai kurie vengia į šaldytuvą dėti kepinius, Velykų pyragui tai gali būti tikras išsigelbėjimas: riebalai tešloje taip greičiau neapkars, o pelėsio rizika mažėja. Tiesa, nuo šalčio pyragas gali tapti kiek kietesnis, tačiau tai lengvai pataisoma. Tiesiog atsipjaukite gabalėlį ir pašildykite mikrobangų krosnelėje 10–15 sekundžių – jis vėl suminkštės ir taps kvapnus, tarsi ką tik iškeptas.

    Kitas variantas – laikymas maišelyje arba inde. Pyragą verta laikyti sandariai užrištame maišelyje ar gerai uždarytame inde, kad būtų kuo mažesnis kontaktas su oru. Svarbiausia taisyklė – nedėkite dar šilto kepinio, nes jis sudrėks ir gali greitai pradėti pelyti. Palaukite, kol visiškai atvės, ir tik tuomet supakuokite.

    Kad kepinys dar ilgiau neišsausėtų, į maišelį galima įdėti perpjautą obuolį arba gabalėlį šviežios baltos duonos – jie padės išlaikyti drėgmę.

    Kalbant apie terminus, įprastas sviestinis Velykų pyragas šaldytuve gali ramiai išsilaikyti iki savaitės. O varškiniams gaminiams reikėtų skirti daugiau dėmesio: varškė genda greičiau, todėl tokius kepinius patariama suvalgyti per 2–3 dienas net ir laikant šaltai. Be to, jie greitai sugeria šaldytuvo kvapus, tad geriausia juos laikyti atskirai ir suvalgyti pirmiausia.

  • Įdėjau indų kempinę į šaldiklio stalčius – paprastas triukas padeda išvengti erzinančios bėdos

    Šį kartą – apie paprastą, bet veiksmingą sprendimą, dėl kurio šaldiklyje verta laikyti vieną ar net kelias įprastas virtuvines indų kempines. Nors skamba neįprastai, šis triukas gali padėti sumažinti vieną dažniausių problemų, su kuria susiduria daugelis – perteklinę drėgmę ir dėl jos susidarantį šerkšną.

    Idėja labai paprasta: paimkite naują indų plovimo kempinę, o dar geriau – pasiruoškite kelias. Atidarykite šaldymo kamerą ir į kiekvieną stalčių ar skyrių įdėkite bent po vieną kempinę. Tuomet uždarykite šaldiklį ir naudokite jį kaip įprastai.

    Kodėl tai veikia? Kempinės porėta struktūra gerai sugeria drėgmę. Šaldiklyje nuolat susidaro kondensatas, o ilgainiui jis virsta šerkšnu ir ledu ant sienelių. Būtent dėl to neretai tampa sunkiau uždaryti dureles, sumažėja vietos produktams, o kartais prireikia dažnesnio atitirpinimo.

    Naudojant kempines, dalis perteklinės drėgmės kaupiasi jose, o ne ant šaldiklio paviršių. Dėl to šerkšnas gali kauptis lėčiau, o šaldymo kamerą prižiūrėti tampa paprasčiau.

    Belieka tik periodiškai patikrinti kempinių būklę: jei jos prisigėrė drėgmės, jas pakeiskite naujomis arba išimkite, gerai išdžiovinkite ir įdėkite atgal. Taip galite sumažinti intensyvų apledėjimą ir ilgiau išlaikyti šaldiklį tvarkingą.

  • Paimkite 2 plastikinius butelius ir sujunkite ypatingai – namams pasigaminsite daiktą 10 metų

    Paimkite 2 plastikinius butelius ir sujunkite ypatingai – namams pasigaminsite daiktą 10 metų

    Šiandien – apie plastikinius butelius ir jų antrą gyvenimą. Atrodo, kad iš jų jau sukurta viskas, kas įmanoma, tačiau idėjų nemažėja, o tarp jų pasitaiko ir išties įdomių, praktiškų sprendimų namams.

    Ši tema žavi daugelį: plastikiniai buteliai leidžia sutaupyti ir kartu kūrybiškai pažvelgti į buityje praverčiančius daiktus. Iš jų gaminami mini šiltnamiai, paprasti praustuvai, įvairūs organizatoriai, jie pritaikomi gėlėms sodinti ar smulkmenoms laikyti. Pasirinkimų tiek daug, kad kartais net sunku išsirinkti, nuo ko pradėti.

    Žinoma, požiūris į šią medžiagą skiriasi. Vieniems plastikas atrodo ne itin patikimas ar nepakankamai estetiškas – ir tai suprantama, nes visada galima įsigyti gatavų gaminių arba rinktis brangesnes medžiagas. Tačiau jei norisi sutaupyti ir pasidaryti ką nors savo rankomis, plastikiniai buteliai gali būti visai neblogas sprendimas.

    Su jais dirbti paprasta: plastikas lengvai pjaunamas, lankstosi, o prireikus jį galima nudažyti – dažai dažniausiai laikosi pakankamai gerai. Dėl to galima sukurti ne tik praktiškus, bet ir tvarkingai atrodančius daiktus namams.

    Ypač patogu iš butelių pasigaminti įvairias talpas daiktams laikyti. Viena iš idėjų – paprastas, bet talpus aukštas krepšys iš penkių litrų butelių. Jis pravers namuose, sandėliuke, garaže ar net ūkiniame pastate.

    Prireiks dviejų butelių. Pirmojo nupjaukite viršutinę dalį, o antrojo – ir viršų, ir dugną. Tuomet vieną dalį įstatykite į kitą. Kad būtų lengviau sujungti, kampus galima šiek tiek įkirpti. Sujungimo vietose padarykite skylutes, pavyzdžiui, įkaitintu įrankiu, ir dalis sutvirtinkite užveržiamais dirželiais.

    Viršutinį kraštą apklijuokite izoliacine juosta arba apdailai tinkama medžiaga. Rankenoms tiks virvė arba paruošti plastikiniai laikikliai: perverkite juos per skylutes, o vidinėje pusėje suriškite mazgus, kad laikytųsi tvirtai.

    Toks krepšys puikiai tinka įvairiems daiktams laikyti. Jei planuojate jame laikyti daržoves ar vaisius, verta papildomai pradurti ventiliacijos skylučių. O norint gražesnio vaizdo, konstrukciją galima papuošti džiuto virve, audiniu ar kitu dekoru.

    Rezultatas – paprastas, bet praktiškas daiktas, padedantis tvarkingiau susidėlioti reikmenis ir palaikyti tvarką net mažiausiuose namų kampeliuose.

  • Kam leisti pinigus kempinėms: seną tiulį su gumele paversite šveistuku, džiūstančiu per 3 min.

    Kam leisti pinigus kempinėms: seną tiulį su gumele paversite šveistuku, džiūstančiu per 3 min.

    Šįkart – paprasta alternatyva įprastoms indų plovimo kempinėlėms. Tai sprendimas, kuris ne tik patogus, bet ir leidžia sutaupyti bei prasmingai panaudoti senus namų tekstilės likučius.

    Ne visiems patinka poroloninės kempinėlės: jos greitai prisigeria vandens, ilgai išlieka drėgnos ir nespėja išdžiūti, ypač kai indus tenka plauti kelis kartus per dieną. Netrukus tokios kempinėlės praranda formą, ima atrodyti nešvariai ir tampa netinkamos naudoti.

    Vietoj jų dažnai pasirenkamos šluostės ar vienkartinės servetėlės, o sunkesniems nešvarumams – metalinės šveitimo kempinėlės. Tačiau yra dar vienas paprastas, laiko patikrintas būdas, kurį verta išbandyti.

    Patogią kempinėlę galima pasigaminti iš seno tiulio. Tam prireiks gabalėlio kaproninio audinio: iškirpkite ilgą juostą, suimkite ją rankomis ir surinkite tarsi armoniką. Tuomet pasiruoškite trumpą gumelės atkarpą, ją užriškite ir suformuokite kilpelę. Suspauskite audinį, sutvirtinkite gumelę – gausite kompaktišką, patogią „gėlytės“ formos kempinėlę. Tuo pačiu principu galima pasigaminti ir kūno šveistuką.

    Toks savadarbis šveistukas gerai tinka indams plauti: lengvai nuvalo net pridžiūvusius maisto likučius, padeda pašalinti arbatos apnašas nuo puodelių. Dėl tekstūros jis veikia kaip švelnus abrazyvas, todėl praverčia ir valant riebaluotas dėmes nuo plytelių ar kitų virtuvės paviršių.

    Dar vienas svarbus privalumas – jis greitai džiūsta. Pakanka jį pakabinti ant čiaupo, ir vanduo tiesiog nubėgs. Ilgainiui toks šveistukas net pašviesėja ir atrodo tvarkingiau.

    Tai paprastas sprendimas, padedantis neišlaidauti naujoms kempinėlėms. Iš senos užuolaidos galima pasigaminti kelis tokius šveistukus, kurių užteks ilgam. Gamybai prireiks visai nedaug laiko, o rezultatas maloniai nustebina praktiškumu.

  • Santechnikai šito nelinkę sakyti: 3 paprasti ingredientai, ir kanalizacijos kvapas dingo

    Santechnikai šito nelinkę sakyti: 3 paprasti ingredientai, ir kanalizacijos kvapas dingo

    Laikui bėgant kriauklės ar vonios nuotekų vamzdžiuose kaupiasi riebalai, plaukai ir smulkios šiukšlės. Šios apnašos pamažu nusėda ant vamzdžių sienelių, todėl vanduo ima nutekėti lėčiau. Jei problemos nepastebėsite laiku, gali atsirasti užsikimšimų, nemalonus kvapas, o galiausiai gali prireikti kviesti santechniką.

    Yra paprastas būdas profilaktiškai pravalyt nuotekų nutekėjimą namuose, naudojant lengvai randamas priemones. Paimkite nedidelį dubenėlį ir įpilkite apie 100 ml indų ploviklio. Jis gerai tirpdo riebalus ir padeda atlaisvinti ant vamzdžių susidariusias nuosėdas. Tuomet įberkite 1 valgomąjį šaukštą druskos – ji veikia kaip švelnus abrazyvas, gali padėti pašalinti apnašas ir sumažinti nemalonius kvapus.

    Po to įpilkite apie 100 ml acto. Actas padeda skaidyti riebalus ir apnašas, taip pat pasižymi antimikrobinėmis savybėmis. Viską gerai išmaišykite – mišinys turėtų šiek tiek sutirštėti, kad ilgiau išliktų vamzdyje ir veiktų efektyviau. Jei masė pasirodo per tiršta, įpilkite šiek tiek vandens ir dar kartą išmaišykite.

    Vakare, prieš einant miegoti, kai nutekėjimu nebesinaudojate, į nutekėjimo angą įberkite 1 valgomąjį šaukštą valgomosios sodos. Tuomet supilkite paruoštą mišinį. Soda, reaguodama su actu, sukelia putojimą, kuris padeda atlaisvinti nuosėdas ir pravalyti vamzdžio vidų.

    Palikite priemonę veikti per naktį. Ryte užkimškite kriauklę, pripilkite ją karšto vandens, o tuomet staigiai atkimškite, kad stiprus vandens srautas išplautų likusius nešvarumus.

    Svarbu įvertinti, kad šis būdas gali nepadėti esant labai stipriam užsikimšimui, tačiau puikiai tinka profilaktikai ir lengvam valymui. Procedūrą verta kartoti maždaug kartą per mėnesį – taip nutekėjimas veiks sklandžiau ir rečiau kels rūpesčių.

  • Vitaminų bomba ant palangės: šie mikrožalumynai gali būti iki 40 kartų naudingesni

    Mikrožalumynai – tai ankstyvoje augimo stadijoje skinami daržovių ir prieskoninių augalų daigeliai. Dažniausiai jie renkami tuomet, kai išsiskleidžia sėklalapiai ir pasirodo pirmieji tikrieji lapeliai. Tai jau nebe daigai, tačiau dar ir ne suaugę augalai.

    Šis skirtumas svarbus. Suaugusioms daržovėms ar žolelėms reikia gerokai daugiau laiko, vietos ir priežiūros, o mikrožalumynai yra greita, koncentruota jų versija: jie auga nuo kelių dienų iki maždaug dviejų savaičių, tačiau pasižymi ryškiu skoniu ir aromatu. Rukola išlieka aštroka, ridikėliai – lengvai pipiriški, brokoliai – švelnūs, o burokėliai – kiek žemiški ir salstelėję.

    Dėl to mikrožalumynai neretai vadinami vitaminų bomba ir laikomi sveikos mitybos dalimi. Sauja mikrožalumynų, įdėta į pusryčius, pietus ar vakarienę, praturtina patiekalą ir sustiprina jo skonį.

    Mikrožalumynų auginimas paprastas ir gali vykti namuose, ant palangės. Taip jų visuomet turėsite šviežių, o derlių galėsite rinkti tada, kai jo reikia, nesukdami galvos dėl greito gedimo.

    Kaip užsiauginti mikrožalumynų namuose?

    1. Išsirinkite tinkamas sėklas

    Mikrožalumynams tinka augalai, kurių lapai yra valgomi. Paprastai auginami įvairūs kopūstiniai, salotos, ridikėliai, burokėliai, taip pat dalis prieskoninių augalų.

    Rekomenduojama vengti bulvinių ir moliūginių šeimos augalų, tokių kaip pomidorai, paprikos, baklažanai ar cukinijos. Jų jaunos dalys šiuo pavidalu nėra tinkamos vartoti.

    2. Paruoškite indą ir substratą

    Geriausiai tinka žemas indas su drenažo angomis arba padėklas. Substratas turėtų būti lengvas, švarus ir laidus orui: gali tikti sėkloms skirta žemė, substratas daigams arba specialus kilimėlis mikrožalumynams. Storo sluoksnio nereikia – pakanka kelių centimetrų.

    3. Sėkite tankiai, bet tolygiai

    Sėklos sėjamos daug tankiau nei įprastame darže – taip išauga kompaktiški, jauni ūgliai. Vis dėlto svarbu jų nesupilti į krūvą: tolygus sėjimas palengvina laistymą ir sumažina pelėsio riziką.

    4. Lengvai užberkite ir sudrėkinkite

    Priklausomai nuo rūšies, sėklas galima užberti itin plonu substrato sluoksniu arba palikti paviršiuje. Tuomet viską švelniai apipurkškite vandeniu. Pirmosiomis dienomis indą verta pridengti dangteliu, plėvele ar kitu indu, kad ilgiau išsilaikytų drėgmė.

    5. Pastatykite šviesioje vietoje

    Sudygus sėkloms, indą perkelkite ant šviesios palangės. Mikrožalumynams reikia šviesos, kad jie būtų tvirti, žali ir per daug neištįstų. Žemė turi būti nuolat šiek tiek drėgna, bet ne permirkusi.

    6. Nuskinkite tinkamu metu

    Paprastai po 7–14 dienų mikrožalumynai jau tinkami pjauti. Patogiausia tai daryti žirklėmis, kerpant vos virš substrato. Po derliaus nuėmimo juos verta iš karto nuplauti ir panaudoti – ilgai laikomi jie greitai praranda kokybę, todėl geriausi yra švieži.

    Didžiausia klaida – mikrožalumynus laikyti vien tik lėkštės puošmena. Nors jie atrodo įspūdingai, jų vertė kur kas didesnė: jie suteikia patiekalams ryškesnį skonį, gaivą, lengvą aštrumą ar žolelių natą.

    Paprasčiausia juos dėti į sumuštinius – vietoje įprastų salotų lapų tinka sauja ridikėlių, brokolių ar saulėgrąžų mikrožalumynų. Jie dera su varške, kiaušiniais, avokadu ir humusu. Taip pat puikiai tinka salotoms, kur gali pakeisti dalį tradicinių lapinių daržovių arba tiesiog jas papildyti.

    Mikrožalumynai gerai tinka ir trintoms sriuboms: jų nereikėtų ilgai virti – užtenka užbarstyti jau į paruoštą porciją. Taip jie nepraranda tekstūros ir skonio. Panašiai juos galima naudoti makaronams, žuviai, dubenėliams („bowl“ tipo patiekalams), omletams, kiaušinienei ar Azijos virtuvės patiekalams.

    Jie praverčia ir kokteiliuose bei žaliuosiuose glotnučiuose: užtenka nedidelio kiekio, kad padidėtų maistinė vertė ir atsirastų daugiau gaivumo. Kai kurie žmonės mikrožalumynų įmaišo ir į sūrią varškę, sumuštinių užtepėles ar naminius suktinukus.

  • Valgote šią daržovę reguliariai, cukraus lygis gali kristi, o žarnynas dirbti sklandžiau

    Česnakas yra mažai kaloringa daržovė: vienoje maždaug 5 g skiltelėje yra apie 8 kilokalorijos. Jame gausu maistinių medžiagų, o jo sudėtyje randama įvairių B grupės vitaminų, taip pat vitaminų A, C, E ir K. Be vitaminų, česnake yra mineralų ir fitojunginių, dėl kurių jis dažnai siejamas su palankiu poveikiu sveikatai.

    Teigiama, kad česnakas gali būti vartojamas kaip pagalbinė priemonė įvairių negalavimų metu. Jam priskiriamas priešuždegiminis ir antivirusinis poveikis, o sudėtyje esantys flavonoidai, selenas ir didesnė sieros junginių koncentracija neretai minimi kaip šio poveikio priežastys.

    Česnakas dažnai rekomenduojamas ir žmonėms, kurie siekia mažinti cukraus kiekį kraujyje. Taip pat jis gali padėti tiems, kurie nori pagerinti virškinimo sistemos veiklą: manoma, kad česnakas skatina tulžies gamybą ir virškinimo sulčių išsiskyrimą.

    Reguliarus česnako vartojimas ypač siejamas su šaltuoju metų laiku, kai padažnėja peršalimai ir gripas. Teigiama, kad jis gali būti naudingas įvairių virusinių infekcijų atvejais, ypač kvėpavimo takų. Peršalus česnakas kartais vartojamas siekiant palengvinti atsikosėjimą ar paskatinti prakaitavimą.

    Taip pat nurodoma, kad česnakas gali gerinti kraujotaką ir prisidėti prie kraujagyslių elastingumo, o tai, kaip teigiama, gali mažinti aterosklerozės riziką. Be to, jis siejamas su pagalba metant svorį: dėl poveikio virškinimo sistemai gali paspartėti žarnyno veikla ir tulžies išsiskyrimas, o tai kartais padeda išvengti nemalonaus pilvo pūtimo.

    Minima ir tai, kad česnako vartojimas gali būti siejamas su mažesne kai kurių onkologinių ligų rizika, nes jis, kaip teigiama, gali padėti saugoti ląsteles nuo pažeidimų ir slopinti nepageidaujamų bakterijų dauginimąsi. Taip pat česnake esantys vitaminai, mineralai ir antioksidantai neretai minimi kalbant apie pagalbą kraujagyslėms bei lėtesnius ląstelių senėjimo procesus.

    Vis dėlto česnakas tinka ne visiems. Žmonėms, turintiems virškinimo sistemos problemų, ypač laikantis lengvai virškinamos dietos, jis gali netikti, nes gali sukelti pilvo pūtimą ir dirginti virškinamąjį traktą. Sergant skrandžio ar žarnyno uždegimu, česnako reikėtų vengti, nes po jo vartojimo gali sudirgti skrandžio gleivinė, o kai kuriais atvejais pasireikšti ir odos paraudimas.

    Dažniausiai patariama česnaką vartoti kasdien po 1–3 skilteles – manoma, kad toks kiekis pakankamas, kad būtų juntamas poveikis. Viršyti šio kiekio nerekomenduojama, nes didesnės dozės gali sudirginti skrandžio gleivinę ir sukelti rėmenį.

    Jei po česnako vartojimo vargina nemalonus kvapas, jį galima sumažinti keliais būdais. Vienas paprasčiausių – suvalgyti žalių petražolių lapelių. Taip pat gali padėti gvazdikėlių čiulpimas iškart po česnako. Teigiama, kad kvapą slopina ir obuoliuose esantys fermentai, o panašiai veikia ir citrina dėl rūgščios terpės.

    Dar vienas būdas – išgerti vandens su medumi ir citrina: paprastai užtenka trijų šaukštų medaus ir truputį citrinos sulčių.

  • Nutekėjo pirmas „Samsung“ Galaxy Z Flip 8 vaizdas: viena detalė gali nustebinti

    „Samsung“ sulankstomų išmaniųjų telefonų linija šią vasarą turėtų sulaukti dar vieno atnaujinimo. Jau anksčiau pasirodė nutekinti „Galaxy Z Fold 8“ CAD brėžinių atvaizdai, o įvertinus pernai su „Galaxy Z Fold 7“ pristatytus dizaino patobulinimus, didelių vizualių pokyčių ir nebuvo tikėtasi.

    Dabar pasirodė ir „Galaxy Z Flip 8“ aukštos raiškos CAD atvaizdai. Jie publikuoti bendradarbiaujant „@OnLeaks“ ir „MyMobiles“, todėl galima iš arčiau apžiūrėti būsimą atlenkiamo tipo sulankstomą telefoną.

    Sprendžiant iš nutekintos medžiagos, „Galaxy Z Flip 8“ išvaizda beveik nesiskirs nuo pirmtako. Vis dėlto minima viena detalė, kuri, tikėtina, ne visiems „Z Flip 7“ savininkams atrodys pakankama priežastis keisti įrenginį.

    Teigiama, kad sulankstytas „Galaxy Z Flip 8“ bus 85,4 x 75,4 x 13,2 mm dydžio, kai tuo metu „Galaxy Z Flip 7“ matmenys siekė 85,5 x 75,2 x 13,7 mm. Pagrindinė išvada – naujasis modelis turėtų būti maždaug 0,5 mm plonesnis. Išskleidus, telefonas esą bus 166,8 x 75,4 x 6,6 mm, o tai iš esmės labai artima ankstesnio modelio 166,7 x 75,2 x 6,5 mm matmenims.

    Ši informacija taip pat sutampa su dar lapkritį pasirodžiusiu pranešimu, kad gamintojas gali orientuotis į plonesnį „Z Flip“ serijos modelį.

    Kadangi dizaino pokyčiai, panašu, bus minimalūs (išskyrus plonesnį korpusą), didelių aparatinės įrangos šuolių taip pat gali nebūti. Vis dėlto pastaraisiais mėnesiais pasirodę pranešimai leidžia susidaryti bendrą vaizdą, ko tikėtis.

    Sausį pasirodęs nutekėjimas rodė, kad „Z Flip 8“ kamerų įranga didesnių pasikeitimų nesulauks. Taip pat teigiama, kad telefonas ir toliau naudos „Exynos“ lustą – konkrečiai „Exynos 2600“. Tai nestebina, nes pernai „Samsung“ su „Galaxy Z Flip 7“ jau buvo perėjusi prie „Exynos 2500“.

    Kalbant apie oficialų pristatymą, minima, kad „Samsung“ renginį galėtų planuoti 2026 m. liepos 22 d., o jis esą vyktų Londone.

    Tą dieną, tikėtina, bus pristatyti ir „Galaxy Z Flip 8“, ir „Galaxy Z Fold 8“, tačiau didžiausio dėmesio gali sulaukti „Galaxy Z Fold 8 Wide“. Teigiama, kad „Samsung“ jį pozicionuos kaip konkurentą pirmajam „Apple“ sulankstomam telefonui, nors vartotojų pasirinkimą gali lemti kaina.