CP v2

Blog

  • Už Plutono aptiko milžinišką pasaulį: „Rubin“ teleskopas atvėrė naują Saulės sistemos paslaptį

    Už Plutono aptiko milžinišką pasaulį: „Rubin“ teleskopas atvėrė naują Saulės sistemos paslaptį

    Toliausiuose Saulės sistemos pakraščiuose, už Neptūno, astronomams dar gausu baltų dėmių, nes ten esančius kūnus sunku įžiūrėti net galingais teleskopais. Dabar mokslininkai pranešė apie naują, itin stambų nykštukinės planetos kandidatą Kuiperio juostoje, laikinai pavadintą 2026 ED138.

    Objektas aptiktas analizuojant Vera C. Rubin observatorijos dangaus stebėjimų duomenis. Tyrėjų skaičiavimais, jo skersmuo gali siekti maždaug nuo 600 iki 1 500 kilometrų, tad jis potencialiai būtų vienas didžiausių pastaruoju metu rastų transneptūninių kūnų.

    „Mano pirma reakcija buvo džiugus netikėjimas, nes tokie objektai yra reti, todėl iškart tikrinau, ar neklysta programa arba aš pats“, – sakė atradimą paskelbęs astrofizikas Matthew Holmanas.

    Įdomu tai, kad 2026 ED138, panašu, ilgą laiką slėpėsi visai netoli jau tyrinėto nuotolių intervalo. Skaičiuojama, kad visas jo orbitos kelias telpa į Plutono atstumų nuo Saulės ribas, tačiau kūnas iki šiol prasprūdo pro ankstesnių apžvalgų filtrus.

    Duomenys rodo, kad objektas aplink Saulę apskrieja maždaug per 281 metus. Artimiausiame taške jis būna apie 36,86 astronominio vieneto, o tolimiausiame apie 49,04 astronominio vieneto atstumu; palyginimui, Plutonas skrieja maždaug 29,6–49,08 astronominio vieneto intervale.

    Viena iš priežasčių, kodėl kūną aptikti buvo sudėtinga, yra jo neįprastai pasvirusi orbita. Skelbiama, kad ji pakrypusi apie 24,5 laipsnio Saulės sistemos plokštumos atžvilgiu, todėl paieškų zona danguje išsiplečia ir objektai lengviau pradingsta tarp žvaigždžių fono.

    Papildomą painiavą kėlė ir stebėjimų aplinka: 2026 ED138 judėjo Paukščių Tako žvaigždžių gausoje, kur silpni, lėtai slenkantys taškai gali lengvai susilieti su tankiu fonu. Tokiais atvejais ypač svarbu kartotiniai stebėjimai ir tikslus judėjimo atsekimas per ilgesnį laiką.

    Mokslininkai objektą identifikavo iš maždaug 30 fiksacijų per 20 naktų, apimančių 2026 metų kovo 4 dieną – liepos 11 dieną. Vėliau tyrėjai patikrino archyvus ir rado ankstesnius šio kūno pėdsakus 2016, 2017, 2018, 2019 ir 2023 metų duomenyse, kas leido patikslinti orbitą.

    Tikslus 2026 ED138 dydis kol kas išlieka neapibrėžtas, nes ryškumas priklauso ne vien nuo skersmens, bet ir nuo paviršiaus atspindžio. Mažesnis, bet labai šviesus ledo paviršių turintis kūnas gali atrodyti panašiai ryškus kaip didesnis, tačiau tamsesnis objektas.

    Vis dėlto, net ir konservatyvūs vertinimai leidžia manyti, kad jo masė gali būti pakankama gravitacijai suformuoti beveik rutulišką pavidalą. Būtent toks pavidalas yra vienas svarbiausių kriterijų, pagal kuriuos kūnai priskiriami nykštukinėms planetoms, nors galutinį statusą lems tolimesni matavimai.

    Rubin observatorijos pranašumas yra didžiulė, 3,2 gigapikselio raiškos kamera, leidžianti vienu kadru aprėpti milžinišką dangaus plotą ir jį kartoti daug kartų. Kartotiniai skenavimai padeda aptikti lėtai judančius, labai blankius objektus, kurių ankstesnės apžvalgos tiesiog nepajėgė patikimai atskirti.

    Per planuojamą maždaug dešimtmetį truksiančią pietinio dangaus apžvalgą tikimasi atrasti tūkstančius naujų išorinės Saulės sistemos kūnų. Tokie radiniai svarbūs ne tik dėl naujų nykštukinių planetų, bet ir dėl galimybės geriau suprasti, kaip formavosi Kuiperio juosta bei kokie procesai išblaškė objektus į pasvirusias, netikėtas orbitas.

    Šie stebėjimai taip pat gali atgaivinti diskusijas apie vadinamąją Devintąją planetą, kurios egzistavimą kai kurie tyrėjai sieja su keistomis tolimų objektų orbitomis. Jei Rubin duomenys leis sukaupti didelę statistinę imtį, mokslininkams bus lengviau atskirti, ar neįprastus judėjimus lemia vienas masyvus kūnas, ar sudėtingesnė daugelio objektų dinamika.

    Kol kas 2026 ED138 lieka kandidatu, o ne patvirtinta nykštukine planeta. Artimiausiais metais papildomi stebėjimai, ypač infraraudonųjų spindulių ruože, turėtų padėti tiksliau įvertinti jo dydį, paviršiaus savybes ir galutinai atsakyti, ar tai naujas reikšmingas nykštukinės planetos atradimas už Plutono.

  • „EU Inc“ planas stringa: startuoliai žada revoliuciją, bet profsąjungos įžvelgia grėsmę

    „EU Inc“ planas stringa: startuoliai žada revoliuciją, bet profsąjungos įžvelgia grėsmę

    Europos Komisijos pasiūlyta „EU Inc“ iniciatyva, dar vadinama 28-uoju režimu, turėjo supaprastinti startuolių plėtrą bendrojoje rinkoje. Tačiau projektas įstrigo Europos Parlamente, kur politinės frakcijos ir profesinės sąjungos nesutaria dėl darbuotojų teisių apsaugos.

    Pagal Komisijos sumanymą „EU Inc“ būtų pasirenkama įmonės forma greta 27 nacionalinių sistemų. Registracija būtų skaitmeninė ir galėtų trukti iki 48 valandų, o administraciniai kaštai siektų iki 100 eurų, nenumatant minimalaus įstatinio kapitalo reikalavimo.

    Diskusijų centre atsidūrė darbuotojų dalyvavimas įmonių valdyme ir atstovavimas, kai bendrovė veiktų keliose šalyse. Kritikai baiminasi, kad įmonės galėtų registruotis ten, kur taikomi silpnesni darbuotojų atstovavimo mechanizmai, ir taip apeiti griežtesnius standartus kitose valstybėse.

    „Jei įmonės galės rinktis registracijos šalį vien pagal silpniausias taisykles, tai taps spaudimu žemyn darbuotojų apsaugai“, – sakė darbuotojų teisių stiprinimą remiantys europarlamentarai ir profesinių sąjungų atstovai.

    Verslui palankiau nusiteikę politikai oponuoja, kad bandymas priversti vienu metu taikyti kelių šalių sistemas tik dar labiau komplikuotų idėją, kuri ir taip siekia mažinti biurokratiją. Dėl šių nesutarimų spalį buvo atšaukti du Teisės reikalų komiteto balsavimai.

    Startuolių bendruomenė ir „EU-INC“ kampanija, teigianti turinti daugiau nei 26 000 rėmėjų, tikina matanti kitą riziką: kad planas bus ištuštintas iki simbolinės priemonės. Jie kritikuoja siūlymus atsisakyti centrinio ES registro ir riboti suvienodintas darbuotojų akcijų opcionų taisykles, kurios ypač svarbios greitai augančioms įmonėms.

    Europos Komisijos nariai yra pabrėžę, kad be akcijų opcionų suvienodinimo režimas gali prarasti didelę dalį praktinės naudos. Daugelyje Europos startuolių akcijų opcionai laikomi esmine priemone konkuruoti dėl talentų su JAV ir kitomis rinkomis, ypač DI ir finansinių technologijų srityse.

    Naujas balsavimas komitete preliminariai numatytas lapkričio 5 dieną, o pirmasis balsavimas plenariniame posėdyje galėtų vykti lapkričio 12 dieną, tačiau datos dar gali keistis. Kol kas „EU Inc“ iniciatyva nėra palaidota, tačiau vyksta kova dėl to, kiek realių supaprastinimų ir harmonizavimo joje galiausiai liks.

  • „Boeing“ akcijos smigo: vadovas atskleidė, kada 737 MAX pasieks pilną tempą ir grįš pinigų srautas

    „Boeing“ akcijos smigo: vadovas atskleidė, kada 737 MAX pasieks pilną tempą ir grįš pinigų srautas

    „Boeing“ akcijos antradienį smuko apie 9 proc., investuotojams sureagavus į bendrovės atsargesnę gamybos augimo prognozę. Rinka tikėjosi greitesnio tempo, tačiau įmonė pabrėžė, kad po pastarųjų metų sukrėtimų svarbiausia yra stabilumas ir kokybė.

    Bendrovės vadovas Kelly Ortbergas teigė, kad 737 MAX gamyba iki 52 lėktuvų per mėnesį turėtų pasiekti tik 2027 metų antrąją pusę. Iki tol „Boeing“ ketina įsitvirtinti ties 47 lėktuvų per mėnesį lygiu, sprendžiant tiekimo grandinės ir gamybos nuspėjamumo problemas.

    „Svarbiau teisingai įgyvendinti gamybos didinimą, o ne bet kokia kaina pasiekti konkrečią mėnesio ribą“, – sakė K. Ortbergas.

    Investuotojams 737 MAX gamybos didinimas laikomas vienu pagrindinių veiksnių, lemiančių pajamų ir pelno augimą, nes šis modelis sudaro komercinių pristatymų pagrindą. Vis dėlto „Boeing“ primena, kad gamybos tempą riboja ne tik vidiniai procesai, bet ir sparnų bei fiuzeliažų tiekimas, ypač JAV Kanzaso padalinyje.

    Vadovas taip pat nurodė terminą, kada įmonė tikisi pasiekti svarbų finansinės sveikatos rodiklį: apie 9 milijardų eurų metinį laisvą pinigų srautą. Pasak jo, toks lygis turėtų būti pasiektas 2029 metais, o kelias iki jo bus laipsniškas.

    „Visi nori, kad judėtume greičiau. Aš tai suprantu, bet didindami gamybą išliksime disciplinuoti“, – sakė K. Ortbergas.

    Šis atsargus tonas rinkai buvo signalas, kad staigaus šuolio rezultatų eilutėje artimiausiu metu gali nebūti, todėl po vadovo komentarų akcijos krito dar labiau. Analitikai tokius svyravimus paprastai sieja su tuo, kad investuotojai linkę įkainoti ne tik dabartinius rezultatus, bet ir tempą, kuriuo prognozės virsta realiais pristatymais.

    „Boeing“ vadovu K. Ortbergas tapo 2024 metų rugpjūtį, kai bendrovė siekė atsitiesti po 737 MAX reputaciją sukrėtusių nelaimių ir 2024 metų sausį plačiai aptarto incidento, kai skrydžio metu iškrito fiuzeliažo panelė. Pastaraisiais metais bendrovė taip pat susidūrė su sustiprinta reguliuotojų priežiūra ir spaudimu keisti saugos kultūrą.

    Aviacijos ekspertas Richardas Aboulafia pažymėjo, kad įmonė juda į priekį, tačiau tiekimo grandinė išlieka viena didžiausių rizikų. Tokia rizika aviacijos pramonėje ypač jautri, nes net nedideli vėlavimai pas tiekėjus gali stabdyti galutinį surinkimą ir pristatymus oro linijoms.

    Nuostolis sumažėjo, bet lūkesčiai liko aukšti

    „Boeing“ paskelbė apie trečiojo ketvirčio 100 milijonų eurų nuostolį, kai prieš metus nuostolis siekė apie 4,6 milijardo eurų. Didelį ankstesnio laikotarpio rezultatų pablogėjimą bendrovė siejo su 777X sertifikavimo vėlavimais ir su tuo susijusiomis sąnaudomis.

    Pajamos augo 4 proc. iki maždaug 20,9 milijardo eurų, daugiausia dėl didesnių apimčių gynybos, kosmoso ir saugumo segmente bei augančių Boeing Global Services pardavimų. Tuo metu komercinių lėktuvų padalinio pajamos mažėjo, o per ketvirtį pristatyta 161 orlaivis, tik vienu daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus.

    Sertifikavimas ir gynybos užsakymai

    Vadovas kaip teigiamus postūmius išskyrė JAV Federalinės aviacijos administracijos sprendimus, susijusius su 737 MAX 7 ir 737 MAX 10 sertifikavimu. Taip pat akcentuotas reikšmingas Pentagono kontraktas dėl JAV karinio jūrų laivyno naujos kartos naikintuvų programos, kuris, bendrovės vertinimu, turėtų sustiprinti gynybos krypties portfelį.

    Tuo pačiu „Boeing“ pripažįsta, kad rinkai vis dar svarbiausias klausimas yra vykdymas: ar sertifikavimo grafikai ir gamybos didinimas taps nuspėjamais. Įmonė pabrėžia, kad būtent nuspėjamumas yra pagrindinė sąlyga, kad pristatymai ir pinigų srautas stabiliai augtų kelių metų horizonte.

    777X programos atžvilgiu vadovybė teigė tikinti, kad sertifikavimas galėtų įvykti 2027 metais. Bendrovė taip pat prognozavo, kad kitais metais galėtų pristatyti nuo 10 iki 15 šio modelio lėktuvų, tačiau galutinis tempas priklausys nuo reguliuotojų sprendimų ir gamybos pasirengimo.

    „Dabar esame taške, kai galimų rezultatų amplitudė siaurėja, ir akcininkams turėtų būti lengviau matyti, kaip pažanga virs finansiniais skaičiais“, – sakė K. Ortbergas.

  • Kiek reikia uždirbti, kad Europoje gyventum patogiai: skirtumai stulbina net ES viduje

    Kiek reikia uždirbti, kad Europoje gyventum patogiai: skirtumai stulbina net ES viduje

    Kiek reikia uždirbti, kad Europoje būtų galima gyventi patogiai, vieno atsakymo nėra: kainos ir pajamos skiriasi ne tik tarp šalių, bet ir jų viduje. Vis dėlto ekonomistai naudoja rodiklius, leidžiančius palyginti, kokio neto pajamų lygio dažniausiai prireikia stabilesniam gyvenimui.

    Vienas dažniausiai taikomų rodiklių yra ekvivalentinės disponuojamosios pajamos. Jos skaičiuojamos sudedant visas namų ūkio pajamas, atėmus mokesčius ir socialines įmokas, o tuomet sumą pakoregavus pagal namų ūkio dydį, kad būtų galima palyginti skirtingas šeimas.

    150 proc. nuo medianos

    EBPO vidurinę klasę apibrėžia kaip namų ūkius, kurių ekvivalentinės disponuojamosios pajamos siekia nuo 75 proc. iki 200 proc. šalies medianos. Riba ties 150 proc. dažnai laikoma startu į aukštesnių vidutinių pajamų grupę, kuri statistiškai jau leidžia lengviau padengti kasdienes išlaidas ir turėti rezervą.

    EBPO atstovai pabrėžia, kad vien pajamos dar negarantuoja saugumo, ypač jei žmogus neturi santaupų arba turi didelių skolų. Vis dėlto, kai turima tik pajamų statistika, 150 proc. nuo medianos gali būti praktinis orientyras, nuo kurio daugeliui namų ūkių tampa lengviau gyventi be nuolatinio finansinio spaudimo.

    Kur reikia daugiausia

    Europos Sąjungoje 2025 metais medianinės ekvivalentinės disponuojamosios pajamos siekė 22 939 eurus per metus, arba apie 1 912 eurų per mėnesį. Vienam suaugusiajam, gyvenančiam vienam, 150 proc. nuo šios medianos reikštų apie 2 867 eurus neto per mėnesį.

    Skirtumai tarp šalių išlieka labai dideli: 34 Europos šalyse šis orientyras svyruoja nuo maždaug 603 eurų per mėnesį Šiaurės Makedonijoje iki 6 491 euro Šveicarijoje. Europos Sąjungos viduje rėžis taip pat platus: nuo 1 023 eurų Rumunijoje iki 6 256 eurų Liuksemburge.

    Tarp didesnių ES ekonomikų orientyras vienam suaugusiajam yra apie 3 611 eurų Vokietijoje, 3 307 eurus Prancūzijoje, 2 758 eurus Italijoje ir 2 546 eurus Ispanijoje. Tai reiškia, kad vien Vokietijos ir Ispanijos skirtumas pagal šį kriterijų viršija 1 000 eurų per mėnesį.

    Poroms ir šeimoms logika kita

    Poroms nereikia dvigubai didesnių pajamų nei vienam žmogui, nes dalis išlaidų yra bendros, pavyzdžiui, būsto nuoma ar šildymas. Todėl, taikant Eurostato ekvivalentiškumo principus, laikoma, kad porai reikia maždaug 1,5 karto daugiau pajamų nei vienam suaugusiajam.

    Pagal šią metodiką, ES porai be vaikų, norinčiai pasiekti 150 proc. medianos orientyrą, reikėtų apie 4 301 euro neto per mėnesį. Porai su dviem vaikais iki 14 metų riba pakyla iki maždaug 6 021 euro neto per mėnesį.

    Kodėl vien eurų neužtenka

    Lyginant vien tik eurais, neatsispindi kainų lygio skirtumai, todėl dažnai taikomas perkamosios galios standartas, kuris koreguoja palyginimą pagal tai, kiek realiai galima nusipirkti. Tokiu būdu atotrūkiai sumažėja, tačiau neišnyksta, nes kainų ir pajamų struktūros skirtingose šalyse išlieka nevienodos.

    Ekspertai atkreipia dėmesį ir į regioninius netolygumus: sostinėse būstas ir paslaugos paprastai kainuoja gerokai brangiau nei mažesniuose miestuose. Dėl to nacionaliniai vidurkiai gali klaidinti, ypač vertinant būsto kaštus, kurie daugelyje valstybių tapo pagrindiniu šeimų biudžeto spaudimo šaltiniu.

    Dar vienas kertinis veiksnys yra turtas: nuosavas būstas ar sukauptos santaupos gali leisti oriai gyventi ir su mažesnėmis pajamomis, o aukštesnės pajamos be finansinio rezervo ne visada apsaugo nuo netikėtų išlaidų. Todėl patogus gyvenimas praktikoje dažniausiai reiškia ne tik sąskaitų apmokėjimą, bet ir galimybę taupyti, dalyvauti socialiniame gyvenime bei atlaikyti netikėtus sukrėtimus neprarandant stabilumo.

  • Azijos technologijų akcijos šovė į viršų: „SK hynix“ pelno šuolis pakurstė DI euforiją

    Azijos technologijų akcijos šovė į viršų: „SK hynix“ pelno šuolis pakurstė DI euforiją

    Azijos biržose technologijų bendrovės spalio 28 dieną brango po įspūdingų lustų gamintojos „SK hynix“ ketvirčio rezultatų. Investuotojai vėl aktyviai grįžo prie su dirbtiniu intelektu susijusių įmonių, laukdami ir naujausių JAV technologijų milžinų ataskaitų.

    Didžiausią impulsą suteikė „SK hynix“ pranešimas, kad trečiąjį ketvirtį veiklos pelnas pašoko 632 proc. ir siekė apie 54,2 mlrd. eurų. Įmonė aiškino, kad paklausą ypač didino pažangūs puslaidininkiai, naudojami DI skaičiavimams, o rekordinius rodiklius ji fiksavo jau šeštą ketvirtį iš eilės.

    „Kol Volstritas ginčijasi, ar DI ginklavimosi varžybos gali pačios save finansuoti, „SK hynix“ priminė, kad kažkas kitoje investicijų pusėje gauna čekį“, – teigė SPI Asset Management analitikas Stephenas Innesas.

    Rinkos nuotaikas papildomai kaitino ir DI ekosistemos plėtra: „Anthropic“ viešai deklaravo sparčiai augančias pajamas ir didelį kapitalo poreikį skaičiavimo infrastruktūrai. Toks fonas sustiprino lūkestį, kad artimiausiais metais pelno ir užsakymų srautai gali didėti visoje DI tiekimo grandinėje, nuo atminties lustų iki serverių.

    Pietų Korėjoje „SK hynix“ akcijos šoktelėjo beveik 9 proc., o „Samsung“ pabrango daugiau kaip 8 proc., investuotojams laukiant ir jos rezultatų. Tai kėlė ir pagrindinį Kospi indeksą, o augimas persimetė į Japoniją bei Taivaną, kur brango puslaidininkių sektoriui jautrios bendrovės.

    Azijos kilimas sekė po JAV „Nasdaq“ indekso prieaugio, o investuotojų dėmesys krypo į „Microsoft“ ir „Alphabet“ ketvirčio ataskaitas. Rinkoms svarbu, ar bendrovės patvirtins, kad didžiulės investicijos į duomenų centrus ir DI infrastruktūrą atsiperka didėjančiomis pajamomis bei maržomis.

    Be technologijų rezultatų, pasaulio rinkos vertino ir Federalinio rezervo sprendimą dėl palūkanų normų. Nors bazinės palūkanos, tikėtina, turėjo išlikti stabilios, investuotojams itin svarbūs komentarai apie infliacijos trajektoriją ir tolesnį pinigų politikos kelią, nes finansavimo kaina tiesiogiai veikia augimo akcijų vertinimus.

    Tuo pat metu brango ir nafta, rinkoms sekant Izraelio rinkimų rezultatus ir platesnę geopolitinę įtampą regione. Energetikos kainų kilimas gali didinti infliacinius lūkesčius, todėl technologijų sektoriui tai tampa papildomu rizikos veiksniu, ypač jei centriniai bankai būtų priversti išlaikyti griežtesnę politiką ilgiau.

  • FED sprendimas jau netrukus: ką reiškia 3,7 proc. infliacija, naftos šuolis ir rinkimai JAV?

    FED sprendimas jau netrukus: ką reiškia 3,7 proc. infliacija, naftos šuolis ir rinkimai JAV?

    JAV Federalinis rezervų bankas (FED) trečiadienį turėtų paskelbti, kad bazinių palūkanų normų intervalo nekeičia ir palieka jį 3,75–4 proc. ribose. Sprendimas bus priimtas likus mažiau nei savaitei iki JAV kadencijos vidurio rinkimų, todėl rinkos itin jautriai vertina kiekvieną užuominą dėl tolimesnių žingsnių.

    Investuotojai daugiausia dėmesio skiria tam, ar gruodį gali grįžti palūkanų kėlimas. Pagal ateities sandorių signalus tikimybė, kad artimiausiame posėdyje palūkanos bus paliktos nepakeistos, vertinama kaip labai didelė, tačiau gruodžio scenarijus išlieka atviras.

    Infliacija vėl kelia įtampą

    Rinkų nerimą didina tai, kad metinė infliacija rugsėjį siekė 3,7 proc. ir buvo didesnė nei rugpjūtį. Bazinė infliacija, kuri atmeta maisto ir energijos kainų svyravimus, taip pat išlieka aukštesnė nei FED siekiamas 2 proc. kainų stabilumo tikslas.

    Energetikos kainos išlieka vienu svarbiausių infliacijos variklių. Degalų brangimas JAV pastaraisiais mėnesiais buvo reikšminga vartotojų kainų kilimo dalis, o dyzelino kainos dar labiau išpučia logistikos ir prekių gabenimo sąnaudas, kurios persiduoda į galutines kainas.

    Naftos rinkoje įtampa tebėra didelė, nors pastarosiomis dienomis kainos buvo smukusios. „Brent“ rūšies naftos kaina spalį buvo pasiekusi apie 111 eurų už barelį lygį ir, nors vėliau traukėsi, vis dar ryškiai viršija laikotarpio prieš karą Irano regione kainas.

    Brangus skolinimasis jau jaučiamas

    FED sprendimus komplikuoja tai, kad finansavimo sąlygos griežtėja ir be papildomų palūkanų didinimų. Ilgesnio laikotarpio skolinimosi kaštai išaugę, o būsto paskolų palūkanos JAV laikosi ties daugiametėmis aukštumomis, todėl daliai gyventojų būsto įsigijimas tampa nebeįperkamas.

    Kartu stipresnis JAV doleris ir aukštesnės palūkanos veikia tarptautines rinkas: brangsta skolos aptarnavimas, išlieka spaudimas rizikingesniam turtui, o kapitalas linkęs rinktis saugesnes grąžas. Dėl to FED retorika svarbi ne tik JAV, bet ir Europai bei besivystančioms ekonomikoms.

    Vis dėlto JAV ekonomika kol kas labiau lėtėja, nei traukiasi. Darbo rinka rodo vėsimo požymius, tačiau bendras aktyvumas išlieka pakankamai atsparus, todėl FED tenka balansuoti tarp infliacijos suvaldymo ir rizikos per smarkiai pristabdyti augimą.

    Visos akys į Kevino Warsho žodžius

    Po sprendimo žiniasklaidai kalbėsi FED vadovas Kevinas Warshas, o būtent jo formuluotės gali nulemti rinkų kryptį. Investuotojai vertins, ar akcentuojama būtinybė sparčiau grąžinti infliaciją prie 2 proc. tikslo, ar labiau pabrėžiama kantrybė ir duomenų svarba.

    „Aš iš anksto nesprendžiu posėdžių, tačiau Federaliniame rezerve aiškiai pasakėme, kad užtikrinsime kainų stabilumą“, – sakė Kevinas Warshas.

    Įtampą didina ir politinis fonas prieš rinkimus: FED tradiciškai siekia išlaikyti nepriklausomumą ir vengti veiksmų, kurie galėtų būti interpretuojami kaip įsikišimas į politinį procesą. Dėl to sprendimas dėl palūkanų gali būti nukeltas, tačiau rinkos pasirengusios staigiems pokyčiams, jei infliacijos duomenys vėl nustebintų į viršų.

    Artimiausias svarbus testas laukia netrukus po posėdžio, kai bus skelbiami JAV ekonomikos augimo ir FED ypač stebimo PCE infliacijos rodikliai. Jei jie patvirtins, kad kainų spaudimas išlieka užsispyręs, gruodžio palūkanų kėlimas vėl gali tapti baziniu scenarijumi.

  • „BASF“ kelia pelno kartelę: Irano karo sukelti kainų šuoliai keičia chemijos rinką Europoje

    „BASF“ kelia pelno kartelę: Irano karo sukelti kainų šuoliai keičia chemijos rinką Europoje

    Vokietijos chemijos pramonės milžinė „BASF“ antrą kartą 2026 metais pagerino metines pelno prognozes, teigdama, kad rezultatams reikšmingai padėjo po Irano karo paaštrėjęs žaliavų ir energijos brangimas. Bendrovė pranešė, kad daliai produkcijos kainos buvo didinamos reaguojant į išaugusias sąnaudas.

    „BASF“ dabar tikisi, kad 2026 metais pagrindinis veiklos pelnas sieks nuo 7,4 iki 7,8 mlrd. eurų, kai anksčiau prognozuota nuo 6,9 iki 7,7 mlrd. eurų. Tokie skaičiai rodo, kad kainodaros sprendimai ir paklausos išlaikymas leido amortizuoti sąnaudų šoką.

    Trečiąjį ketvirtį „BASF“ pagrindinis veiklos pelnas, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, augo 15 proc. ir pasiekė 1,6 mlrd. eurų. Pardavimai per ketvirtį didėjo 14 proc. iki 16,4 mlrd. eurų, o įmonė pažymėjo, kad didžiausią įtaką turėjo aukštesnės kainos.

    „Augimą daugiausia lėmė gerokai didesnės kainos ir nežymiai išaugę pardavimų apimtys“, – teigiama „BASF“ pranešime.

    Europos chemijos pramonė pastaraisiais metais patiria spaudimą dėl aukštų energijos kainų, griežtėjančių aplinkosaugos reikalavimų ir stiprėjančios Azijos gamintojų konkurencijos. Šie veiksniai skatina gamintojus peržiūrėti tiekimo grandines, investicijų kryptis ir gamybos geografiją, o kainų svyravimai tampa vienu svarbiausių pelningumo kintamųjų.

    „BASF“ tęsia pertvarką, apimančią darbo vietų mažinimą pagrindinėje būstinėje Liudvigshafene, siekiant sumažinti kaštus ir padidinti efektyvumą. Tuo pat metu bendrovė plečia veiklą Azijoje: anksčiau šiemet ji atidarė didelį chemijos kompleksą Kinijoje, skirtą regiono rinkoms.

    Įmonė taip pat svarsto galimą kelių milijardų eurų vertės Vokietijos konkurentės „Evonik“ įsigijimą. Tokia konsolidacija galėtų sustiprinti žaliavų tiekimą ir sumažinti įsigijimo kaštus, tačiau bet kokį sandorį dar vertintų konkurencijos priežiūros institucijos ir rinkos reguliuotojai.

  • „BNP Paribas“ pelnas šovė, bet bankas ramina dėl Prancūzijos skolų: paskelbė 1,3 mlrd. eurų supirkimą

    „BNP Paribas“ pelnas šovė, bet bankas ramina dėl Prancūzijos skolų: paskelbė 1,3 mlrd. eurų supirkimą

    Pelno šuolį atnešė akcijų prekyba

    Prancūzijos bankų grupė „BNP Paribas“ trečiąjį ketvirtį uždirbo 3,46 mlrd. eurų grynojo pelno, tai yra 13,5 proc. daugiau nei prieš metus. Rezultatas viršijo rinkos lūkesčius, o pagrindiniu augimo varikliu tapo itin stipri investicinės bankininkystės veikla.

    Banko pajamos per ketvirtį padidėjo 9,5 proc. iki 13,76 mlrd. eurų. Didžiausią įtaką tam turėjo įmonių ir institucinių klientų padalinys, kurio pajamos augo 16,6 proc. ir pasiekė 5,2 mlrd. eurų.

    Didelę dalį geresnių rezultatų lėmė pasaulinių rinkų verslas: jo pajamos šoktelėjo 21,9 proc. iki 2,67 mlrd. eurų. Akcijų ir „prime“ paslaugų, apimančių prekybą akcijomis, skolinimą ir kliringą, pajamos augo net 50 proc. iki 1,46 mlrd. eurų.

    Fiksuotų pajamų, valiutų ir žaliavų prekybos pajamos iš esmės nekito ir siekė 1,22 mlrd. eurų. Bankas nurodė, kad augimą Azijoje ir užsienio valiutų segmentuose kompensavo silpnesnės kredito ir palūkanų normų produktų apimtys.

    „Grupė pasiekė labai stiprų trečiąjį ketvirtį, kurį lėmė veiklos rezultatai visose trijose veiklos kryptyse“, – sakė „BNP Paribas“ generalinis direktorius Jean-Laurent Bonnafé.

    1,3 mlrd. eurų akcijų supirkimas

    Bankas paskelbė nuo lapkričio pradėsiantis savų akcijų supirkimą už 1,3 mlrd. eurų. Toks sprendimas dažniausiai signalizuoja vadovybės pasitikėjimą kapitalo padėtimi ir siekį didinti akcininkams grąžinamą vertę.

    „BNP Paribas“ nurodė, kad supirkimui pritarė Europos Centrinis Bankas. Bankas taip pat patvirtino iki 2028 metų galiojančius tikslus, įskaitant 12 proc. apčiuopiamos nuosavybės grąžą šiais metais ir daugiau nei 13 proc. 2028 metais.

    Kapitalo tvarumą atspindintis CET1 rodiklis rugsėjo pabaigoje siekė 12,9 proc. „BNP Paribas“ tikisi, kad iki metų pabaigos jis pakils virš 13 proc., be kita ko, dėl planuojamo Maroko dukterinės įmonės BMCI pardavimo poveikio.

    Ką bankas sako apie Prancūzijos skolą?

    Rezultatai paskelbti Prancūzijoje tvyrant politinei ir fiskalinei įtampai, kuri pastaraisiais mėnesiais didino rinkų jautrumą valstybės skolos temai. Augant vyriausybės obligacijų pajamingumams ir svyruojant reitingų perspektyvoms, investuotojai atidžiai vertina bankų ryšį su vietos valstybės skola.

    „BNP Paribas“ pabrėžė, kad jo ekspozicija Prancūzijos valstybės skolai yra ribota ir valdoma. Bankas nurodė turintis apie 19 mlrd. eurų Prancūzijos vyriausybės obligacijų, iš kurių maždaug 16 mlrd. eurų apskaitomi amortizuota savikaina, todėl rinkos kainų svyravimai tiesiogiai nedaro tokios įtakos kapitalo rodikliams.

    Banko vertinimu, papildomas 0,5 proc. skirtumo tarp Prancūzijos ir Vokietijos obligacijų pajamingumų išsiplėtimas CET1 rodiklį sumažintų tik apie 0,02 punkto. Tai reiškia, kad net ir nepalankesnis rinkos scenarijus, banko skaičiavimu, nesukeltų reikšmingo spaudimo kapitalui.

    „BNP Paribas“ taip pat akcentavo mažėjantį priklausomumą nuo Prancūzijos vidaus rinkos. Banko pateiktais duomenimis, Prancūzija 2025 metais sudarė mažiau nei 10 proc. patronuojančios bendrovės ikimokestinio pelno, kai 2016 metais ši dalis buvo maždaug dvigubai didesnė.

    Rinkoje banko akcijų kaina prekybos pradžioje Paryžiuje buvo apie 1,5 proc. mažesnė. Investuotojai paprastai vertina ne tik faktinius ketvirčio skaičius, bet ir tai, kaip bankas planuoja valdyti rizikas aplinkoje, kurioje obligacijų kainas ir finansavimo sąlygas gali smarkiai paveikti politiniai sprendimai.

    „BNP Paribas“ pranešė, kad naują 2030 metų strateginį planą ketina pristatyti vasario 2 dieną. Jame tikėtina atsispindės ir tolesnės diversifikacijos kryptys, kapitalo paskirstymas bei prioritetai rinkų, vartojimo finansavimo ir skaitmenizacijos srityse.

  • Evakuacija ar priverstinė deportacija? Oleškų gyventojams siūlomas kelias kelia nerimą

    Evakuacija ar priverstinė deportacija? Oleškų gyventojams siūlomas kelias kelia nerimą

    Pietų Ukrainos Chersono srityje, Rusijos okupuotame Oleškų mieste, pradėta planuoti humanitarinė operacija, kurią turėtų lydėti laikinos paliaubos, pagalbos pristatymas ir civilių išgabenimas. Tačiau pranešimai apie galimą maršrutą per Rusijos kontroliuojamas teritorijas sukėlė baimę, kad daliai žmonių tai gali virsti priverstiniu iškeldinimu.

    Pagal viešai aptariamą schemą, išvykti sutikę gyventojai galėtų būti vežami autobusais į Maskvos okupuotą Krymą arba į Rusiją, o tik vėliau jiems būtų leidžiama tęsti kelionę. Tokia praktika kelia esminį klausimą: ar žmonės realiai turės pasirinkimą pasiekti Ukrainos kontroliuojamą teritoriją.

    Paliaubos ir pirmosios valandos

    Laikinos paliaubos įsigaliojo antradienį ir, kaip skelbiama, turėtų tęstis iki lapkričio 1 dienos. Ukrainos ombudsmenas Dmytro Lubinecas teigė, kad pirmosios 30 valandų praėjo be incidentų, o tai karo sąlygomis laikoma reta atokvėpio akimirka.

    Vertinimais, Oleškuose gali būti likę apie 2 000 civilių, kuriems trūksta maisto, vaistų ir higienos priemonių. Ukrainos pareigūnai plačiau komentuoti evakuacijos detalių viešai neskuba, pabrėždami operacijos jautrumą ir paliaubų trapumą.

    Mariupolio precedentai kelia baimę

    Nuogąstavimus sustiprina 2022 metų patirtis, kai iš Mariupolio ir kitų okupuotų Azovo jūros pakrantės vietovių civiliams buvo sudarytos sąlygos trauktis daugiausia per Rusijos kontroliuojamas teritorijas. Tuomet daug žmonių pateko į vadinamąsias filtracijos procedūras, kai tikrinami dokumentai, renkami biometriniai duomenys, vykdomos apklausos.

    Tarptautinės žmogaus teisių organizacijos yra fiksavusios atvejus, kai civilių pasirinkimas buvo tik formalus, o realiai jie buvo nukreipiami į Rusiją ar okupuotas teritorijas. Tokie priverstiniai perkėlimai tarptautinėje humanitarinėje teisėje vertinami kaip galimi karo nusikaltimai, o kai kuriais atvejais gali būti traktuojami ir kaip nusikaltimai žmoniškumui.

    Svarbiausias kriterijus, skiriantis evakuaciją nuo deportacijos, yra savanoriškumas ir judėjimo laisvė. Pats tranzitas per okupuotas teritorijas dar automatiškai nereiškia priverstinio išgabenimo, tačiau rizika išauga, jei žmogui nepaliekama realios alternatyvos ir jis negali laisvai pasirinkti galutinės krypties.

    Izoliacija ir humanitarinė krizė

    Oleškai yra kitoje Dnipro upės pusėje nuo Ukrainos kontroliuojamo Chersono miesto ir yra okupuoti nuo plataus masto invazijos pradžios 2022 metų vasarį. Pastaraisiais metais ši vietovė tapo viena iš labiausiai izoliuotų, o tiekimo grandinės ir civilinė infrastruktūra nuolat patiria karo veiksmų poveikį.

    Skelbiama, kad okupuotose teritorijose periodiškai sutrinka maisto ir vaistų tiekimas, o evakuacijos koridorių klausimas dažnai tampa politinių ir karinių derybų objektu. Dėl to net laikinos paliaubos, kurios teoriškai turėtų sudaryti sąlygas pagalbai, praktikoje išlieka priklausomos nuo kontrolės punktų režimo ir okupuojančios pusės sprendimų.

    Rusijos atstovai viešai neigia priverstinio išgabenimo galimybę ir tvirtina, kad žmonės būtų vežami tik jų sutikimu. Vis dėlto tokias garantijas silpnina Maskvos pozicija, kad okupuotas miestas esą priklauso Rusijai ir jam taikoma tik Rusijos teisė, nors tarptautinė bendruomenė šią teritoriją pripažįsta Ukrainos dalimi.

    Artimiausios dienos parodys, ar paliaubos išsilaikys ir ar pagalba pasieks miestą, o svarbiausia, ar norintys išvykti galės tai padaryti be spaudimo ir pasiekti pasirinktą, o ne primestą kryptį. Oleškų gyventojams tai gali tapti lemiančiu pasirinkimu tarp išsigelbėjimo ir naujos prievartos rizikos.

  • ES plėtra keičiasi iš esmės: 15 metų bandomasis laikotarpis ir balsavimo teisių stabdymas

    ES plėtra keičiasi iš esmės: 15 metų bandomasis laikotarpis ir balsavimo teisių stabdymas

    Montenegras tampa bandomuoju atveju

    Europos Sąjungos valstybių atstovai pradėjo pirmąsias diskusijas dėl naujų teisinių saugiklių, kurie būtų įrašomi į būsimų narių stojimo sutartis. Pagrindinis tikslas – užtikrinti, kad įstojusios šalys ilgą laiką nuosekliai laikytųsi teisės viršenybės ir ES vertybių.

    Kaip pirmasis realus šių priemonių išbandymas įvardijamas Montenegras – viena toliausiai pažengusių kandidačių Vakarų Balkanuose. Jei pasiūlymai bus suderinti, būtent ši šalis gali pirmoji savo stojimo sutartyje turėti naujos kartos saugiklių paketą.

    15 metų bandomasis laikotarpis ir griežtesnė kontrolė

    Europos Komisija siūlo po įstojimo taikyti iki 15 metų trunkantį bandomąjį laikotarpį, per kurį būtų galima aktyvuoti papildomas priemones, jei fiksuojami rimti nukrypimai. Diskusijose daugiausia ginčų kyla būtent dėl trukmės: dalis šalių mano, kad toks laikotarpis per ilgas ir politiškai atgrasantis, kitos – kad be jo neįmanoma patikimai užkirsti kelio demokratijos silpnėjimui.

    Pagal svarstomą modelį, suveikus saugikliui nauja valstybė turėtų trumpą terminą pateikti paaiškinimus ir argumentus. Tačiau kartu numatoma, kad sprendimų priėmimas būtų greitas, o priemonės – realiai veikiančios, kad būtų išvengta ilgų politinių ginčų, kurie anksčiau paralyžiuodavo reakciją.

    „Svarbu, kad saugiklių nuostatos būtų proporcingos, turėtų aiškų aktyvavimo pagrindą ir apibrėžtą taikymo laiką“, – teigiama diskusijoms parengtoje ES Tarybos gairių pastaboje.

    Balsavimo teisės – kraštutinė priemonė

    Daugiausia dėmesio sulaukė institucinis saugiklis, kuris leistų imtis veiksmų prieš naują narę, jei ji rimtai pažeistų esmines ES vertybes arba lojalaus bendradarbiavimo principą. Kraštutiniais atvejais svarstoma galimybė laikinai sustabdyti balsavimo teises ES sprendimų priėmime.

    Šis mechanizmas kelia klausimų, kaip jis derėtų su ES sutarties 7 straipsniu, kuris taip pat numato procedūras dėl rimtų vertybių pažeidimų. Diskusijose keliama ir rizika, kad naujas modelis gali suteikti Europos Komisijai per daug įgaliojimų, jei sprendimai būtų tvirtinami automatiškai, nebent juos blokuotų kvalifikuota valstybių dauguma.

    Stebėsena dar iki narystės ir galimas įstojimo atidėjimas

    Siūloma įtvirtinti bendrą stebėsenos nuostatą laikotarpiui nuo stojimo sutarties pasirašymo iki faktinio įstojimo. Praktikoje tai reikštų reguliarias ataskaitas, kitų ES šalių vertinimą ir ankstyvus perspėjimus, jei reformos stringa ar atsiranda korupcijos bei teisingumo sistemos nepriklausomumo problemų.

    Kaip paskutinė priemonė svarstoma galimybė atidėti įstojimą, jei būtų aiškių įrodymų, kad šalis nespės įvykdyti įsipareigojimų. Panašus principas anksčiau buvo taikytas Bulgarijos ir Rumunijos stojimo procese, tačiau dabar dar svarstoma, ar sprendimui dėl atidėjimo pakaktų kvalifikuotos daugumos, o ne vienbalsiškumo.

    Lygiagrečiai aptariami ir kiti elementai: mažinti piktnaudžiavimą veto dėl dvišalių ginčų, numatyti papildomas sąlygas stojimui į Šengeno erdvę, taip pat laikinas priemones teismų bendradarbiavimo ir vidaus rinkos srityse. Tolesnis techninis darbas dėl formuluočių bus tęsiamas, o nauja diskusija tarp ES šalių atstovų numatoma lapkričio mėnesį.