CP v2

Blog

  • Pavasarinis dirvos detoksas: 2 testai ir paprasti triukai, po kurių daržas atgyja

    Pavasarinis dirvos detoksas: 2 testai ir paprasti triukai, po kurių daržas atgyja

    Prieš griebiantis komposto ar kitų priedų, verta išsiaiškinti, kokia dirva yra jūsų darže. Tai galima padaryti dviem paprastais būdais, nesiunčiant mėginių į laboratoriją.

    Dirvos struktūros testas pavasarį: purenti ar stiprinti?

    Pirmasis – delno testas. Paimkite saują drėgnos žemės iš maždaug 15 cm gylio ir stipriai suspauskite kumštyje. Smėlinga dirva, atgniaužus delną, iškart subyrės – ji per laisva, prasčiau sulaiko vandenį ir maisto medžiagas. Molinga dirva suformuos kietą, lipnų gumulą, kuris nenorės irti – tokia žemė yra sunki, prastai praleidžia vandenį ir orą.

    Pabandykite iš mėginio suformuoti ploną „volelio“ formos juostelę: jeigu ją galima susukti į žiedą ir ji netrūkinėja, dirva yra labai sunki ir molinga. Ideali daržo žemė šiek tiek sutepa pirštus, tačiau suspausta subyra į kelis stambesnius gabalėlius.

    Antrasis – stiklainio testas. Į litrinį stiklainį įberkite maždaug trečdalį daržo žemės, užpilkite vandeniu beveik iki viršaus ir energingai supurtykite. Palikite parai, o tada įvertinkite, kuri sluoksnio dalis dominuoja:

    • apačioje nusės smėlis (dažniausiai per kelias minutes) – jei jis sudaro daugiau nei pusę nuosėdų, dirva per lengva ir per laisva;
    • aukščiau, per kelias valandas, nusės dulkės ir smulkiausios molio dalelės – jeigu šis sluoksnis storiausias, dirva sunki, molinga;
    • vandens paviršiuje gali plūduriuoti organinių liekanų.

    Smėlingai dirvai dažniausiai reikia daugiau organinės medžiagos, kad ji geriau sulaikytų drėgmę ir maisto medžiagas. Molingai – geresnio laidumo ir oro. Abiem atvejais naudingi du sprendimai: kompostas ir bazalto miltai.

    Kompostas ir bazalto miltai – idealus duetas ekologiškam daržui

    Subrendęs kompostas gerina bet kurio tipo dirvos struktūrą: smėlingai suteikia rišlumo ir padeda kaupti vandenį, o molingai grąžina purumą ir pagerina aeraciją. Kompostą paskleiskite lysvėse tolygiai, maždaug 3–5 kg vienam kv. m, ir negiliai įmaišykite į viršutinį žemės sluoksnį. Geriausia tai daryti likus 2–3 savaitėms iki sėjos, kad mikroorganizmai spėtų „įsikurti“ dirvoje ir prasidėtų humuso formavimosi procesai.

    Puikus komposto papildymas – bazalto miltai, t. y. smulkinta vulkaninė uoliena, kurioje gausu silicio, magnio, kalcio, geležies ir kitų mikroelementų. Jie padeda formuotis grumstelinei dirvos struktūrai: silicio junginiai susijungia su dirvos dalelėmis ir sudaro stabilesnius agregatus, todėl žemė geriau praleidžia orą ir vandenį. Bazalto miltų pH yra apie 7,6, todėl jie ypač tinka silpnai rūgščioms dirvoms, kurios pasitaiko dažniausiai.

    Kaip darže naudoti bazalto miltus?

    Mažiau derlingai dirvai pirmą kartą rekomenduojama išbarstyti apie 1,5–3 kg bazalto miltų 10 kv. m ir įmaišyti į viršutinį dirvos sluoksnį. Jei tręšiate kasmet, pakanka mažesnių normų – apie 2–3 kg 100 kv. m.

    Bazalto miltus galima naudoti ištisus metus, tačiau patogiausias laikas – ankstyvas pavasaris, vos tik atitirpsta žemė. Tuomet veikliosios medžiagos spėja ištirpti iki vegetacijos pradžios.

    Ypač gerų rezultatų duoda komposto ir bazalto miltų derinys. Į kompostą įmaišyti bazalto miltai gali paspartinti organinių medžiagų skaidymąsi, skatinti aerobinių bakterijų veiklą ir mažinti nemalonius kvapus. Į kompostinę dažnai beriama maždaug 5–7 kg bazalto miltų 100 kg komposto – taip gaunamas mikroelementais turtingesnis mišinys.

    Mulčiavimas: kaip sulaikyti drėgmę ir pristabdyti piktžoles

    Panaudoję kompostą ir bazalto miltus, lysves verta užmulčiuoti organinės medžiagos sluoksniu. 5–8 cm storio mulčas gerokai sumažina vandens garavimą, todėl laistyti tenka rečiau. Be to, jis slopina piktžolių dygimą – sėklos, negaudamos šviesos, sunkiau sudygsta.

    Darže dažniausiai pasiteisina:

    • šiaudai (ypač po pomidorais, agurkais ir braškėmis);
    • nupjauta ir šiek tiek pradžiūvusi žolė;
    • susmulkinti lapai;
    • smulkintos šakelės.

    Nerekomenduojama mulčiuoti sergančių augalų liekanomis – ligų sukėlėjai gali išlikti organinėje medžiagoje ir vėliau užkrėsti naujus augalus.

    Mulčas, pamažu irdamas, grąžina į dirvą maisto medžiagas ir maitina sliekus bei dirvos bakterijas. Būtent jie padeda formuotis grumstelinei struktūrai – kuo daugiau sliekų darže, tuo žemė paprastai būna puresnė ir geriau vėdinama.

    Taip pat venkite šviežios spygliuočių žievės ant daržovių lysvių: ji gali rūgštinti dirvą, o irimo metu „suriša“ azotą, kurio daržovėms reikia augimui.

    Pavasarinis veiksmų planas daržui

    Dirvos atgaivinimui nereikia nei brangių preparatų, nei sudėtingų procedūrų – pakanka paprasto plano kelioms savaitėms.

    Iškart po to, kai žemė atitirpsta, atlikite delno arba stiklainio testą ir nuspręskite, ko dirvai labiausiai trūksta. Tuomet išbarstykite kompostą ir bazalto miltus, negiliai įmaišykite į viršutinį sluoksnį ir palaukite 2–3 savaites. Kai dirva sušyla ir artėja sėja, lysves užmulčiuokite pasirinkta organine medžiaga.

    Venkite gilaus daržo kasimo. Apverčiant dirvos sluoksnius ardoma grumstelinė struktūra ir nukenčia ją kuriantys organizmai. Dažniausiai geriau apsiriboti negiliu purenimu šakėmis ar grėbliu. Tokia kasmetinė rutina ilgainiui daro dirvą vis derlingesnę, o daržovės atsilygina sveikesniu augimu ir gausesniu derliumi.

  • Pędrakai niokoja veją ir graužia šaknis? Štai amoniako triukas, kurį žino retas

    Pędrakai niokoja veją ir graužia šaknis? Štai amoniako triukas, kurį žino retas

    Pędrakai – tai dirvoje gyvenančios vabalų lervos (tarp jų ir grambuolio). Dažniausiai jos būna stambios, 3–5 cm ilgio, baltu kūnu, išlinkusiu tarsi pasaga. Lervos turi rudą galvą su graužiamuoju burnos aparatu ir tvirtas kojeles prie priekinės kūno dalies. Jos minta ne tik yrancia organine medžiaga, bet ir augalų šaknimis, įskaitant veją.

    Kadangi veja paprastai nėra reguliariai perkasama kaip daržo lysvės, pędrakams tai tampa patogia vieta maitintis. Ramiai grauždami žolių šaknis, jie gali padaryti didelę žalą.

    Požymiai, kad vejoje gali būti pędrakų:

    • geltonėjanti, ruduojanti ir nykstanti velėna;
    • sulėtėjęs žolės augimas;
    • velėna lengvai atsiskiria nuo žemės;
    • į veją dažnai lesa paukščiai, ieškodami lervų;
    • dirvoje randamos būdingos lervos.

    Vis dėlto prastesnė vejos būklė gali atsirasti ir dėl kitų priežasčių, todėl verta įsitikinti. Patogiausia atkelti pažeistos, nudžiūvusios velėnos gabalą ir patikrinti, ar atidengtoje dirvoje nėra lervų.

    Pędrakų naikinimas vejoje – nelengvas uždavinys. Veiksmų geriau imtis kuo greičiau, nes šie kenkėjai dirvoje gali gyventi net iki 3 metų ir plisti į greta esančius plotus. Jų gausą padeda mažinti reguliari vejos vertikuliacija, taip pat gali būti naudojami įvairūs biologiniai sprendimai.

    Mažiau žinomas, bet veiksmingas būdas – amoniakas, kurio pędrakai netoleruoja. Didesnis azoto kiekis ir dirginantis poveikis gali priversti lervas kilti į paviršių, kur jos tampa lengvu grobiu paukščiams ir kitiems natūraliems priešams.

    Tačiau amoniaką būtina naudoti atsargiai ir tik mažos koncentracijos, nes per didelis kiekis vietoje naudos gali pakenkti vejai.

    Kaip pasigaminti tirpalą? Į kibirą įpilkite 10 l vandens ir įmaišykite 2 šaukštus 10 proc. amoniako (amoniakinio vandens). Šiuo mišiniu palaistykite vietas, kur matyti sausi, pageltę plotai. Po to perlietekite tas pačias vietas švariu vandeniu, kad priemonė nuo žolės stiebelių nubėgtų į dirvą. Procedūrą geriausia atlikti ryte arba vakare, apsiniaukusią dieną. Darbus atlikite dėvėdami apsauginę kaukę.

    Amoniakas gali ne tik sumažinti pędrakų kiekį, bet ir papildomai pamaitinti veją azotu. Vis dėlto jį reikėtų naudoti saikingai ir ne dažniau kaip 2 kartus per sezoną, darant kelių mėnesių pertrauką.

  • Pigios mielių trąšos našlaitėms: vos keli žingsniai, o žiedai džiugins iki rudens

    Pigios mielių trąšos našlaitėms: vos keli žingsniai, o žiedai džiugins iki rudens

    Našlaitės geriausiai auga saulėtoje vietoje ir laidžioje žemėje – puikiai tinka universali žemė balkoninėms gėlėms. Jei substratas prastesnis ir jame mažai maistinių medžiagų, verta jį papildyti, kad našlaitės žydėtų ilgai, gausiai, atrodytų sveikos ir būtų tvirtos.

    Sodininkystėje dažnai naudojamos mielės tinka ir našlaitėms. Tokia natūrali trąša yra turtinga B grupės vitaminais bei augalų vystymuisi svarbiais mikroelementais, pavyzdžiui, cinku, selenu, geležimi ir chromu. Mielėse taip pat yra aminorūgščių, reikalingų baltymams formuotis. Šios medžiagos teigiamai veikia šaknų sistemą ir bendrą augalo būklę.

    Mielių tirpalas augalus stiprina ir didina jų atsparumą ligoms, taip pat padeda geriau pakelti oro sąlygų sukeltą stresą. Geriausia našlaites laistyti mielių trąša intensyvaus augimo laikotarpiu – pavasarį ir vasarą. Ypač naudinga ją taikyti vegetacijos metu, kai siekiama paskatinti augimą, ir žydėjimo laikotarpiu, kai augalams reikia daugiausia maistinių medžiagų.

    Kaip pasigaminti mielių trąšą žingsnis po žingsnio

    Trąšą pasigaminti paprasta. Tiks įprastos kepimo mielės, tačiau prieš naudojant būtina įsitikinti, kad jos nėra pasibaigusio galiojimo.

    • Pusę šviežių mielių kubelio sumaišykite su 1 valgomuoju šaukštu cukraus.
    • Mišinį užpilkite 1 litru šilto vandens.
    • Palikite pastovėti apie 1 valandą šiltoje vietoje.
    • Po to įpilkite dar 4 litrus vandens ir gerai išmaišykite.

    Trąša paruošta naudoti. Ją rekomenduojama naudoti kas 2–3 savaites, laistant našlaites. Taip galima prailginti jų žydėjimą ir pagerinti bendrą augalų išvaizdą.

    Našlaičių priežiūra nuo pavasario iki rudens: ką dar verta prisiminti

    Vien tręšimo nepakanka – labai svarbus ir tinkamas laistymas. Žemė, kurioje auga našlaitės, turėtų būti nuolat šiek tiek drėgna, tačiau būtina vengti vandens sąstovio. Tai galioja ir laistant mielių tirpalu: jo nereikėtų naudoti dažniau, nei rekomenduojama. Taip pat stenkitės nešlapinti lapų ir žiedų, nes jie gali pradėti pūti. Geriausia laistyti ryte arba vakare, pilant vandenį į padėkliuką arba tiesiai ant substrato.

    Reguliariai pašalinkite nužydėjusius žiedus – jie gali tapti ligų ir kenkėjų židiniu, be to, toks genėjimas skatina augalą formuoti naujus žiedus. Parinkite ir tinkamą vietą: per stipri saulė gali išsausinti ūglius, o per daug pavėsio pastebimai susilpnina žydėjimą.

  • Neišeikite iš parduotuvės be šio produkto: jis gali padėti greičiau pradėti lieknėti

    Avokadas turi naudingųjų riebalų

    Trečdalis avokado turi apie 10 g riebalų. Beveik 7 g jų sudaro mononesotieji riebalai, įskaitant oleino rūgštį, kuri siejama su didesniu sotumo jausmu.

    Šie riebalai lėtina skrandžio išsituštinimą, todėl sotumas išlieka ilgiau ir vėliau dieną gali sumažėti suvartojamų kalorijų kiekis.

    Avokado riebalai taip pat gali mažinti potraukį angliavandeniams, nes lėtina jų įsisavinimą. Be to, riebalai padeda organizmui pasisavinti svarbias riebaluose tirpias maistines medžiagas – vitaminus A, D, E ir K.

    Kai organizmas gauna pakankamai vertingų maistinių medžiagų, paprasčiau laikytis tvarių įpročių, kurie padeda siekti ilgalaikio svorio mažėjimo.

    Suteikia skaidulų

    Dar viena sotumą didinanti avokado medžiaga – skaidulos. Trečdalyje vaisiaus jų yra apie 4,5 g.

    Lėtindamas virškinimą ir stiprindamas sotumo jausmą, avokadas gali padėti rečiau jausti poreikį užkandžiauti ar nuolat „dar kažką suvalgyti“ dienos eigoje.

    Riebalų ir skaidulų derinys avokade lėtina virškinimą ir padeda stabilizuoti cukraus kiekį kraujyje. Tai ypač naudinga, kai avokadas derinamas su kitais produktais kaip subalansuotos mitybos dalis.

    Aprūpina naudingais mikroelementais

    Viename avokade yra apie 975 mg kalio, kai tuo tarpu viename banane – apie 375 mg. Kalis palaiko raumenų funkciją ir gali prisidėti prie geresnio jautrumo insulinui. Abu šie veiksniai gali būti susiję su svorio mažėjimu.

    Didesnė raumenų masė ir geresnis jautrumas insulinui siejami su ilgalaikiu svorio mažėjimu.

    Svorio kontrolei svarbus ir magnis – viename avokade jo yra apie 58 mg. Magnis padeda efektyviau panaudoti energiją ir gali gerinti miego kokybę, o tai taip pat gali turėti įtakos svorio reguliavimui.

    Avokadas lengvai pritaikomas patiekaluose

    Avokadas – paprastas priedas tiek prie pagrindinių patiekalų, tiek prie užkandžių: nuo takų iki sumuštinių ar kiaušinienės.

    Kadangi avokadas yra kaloringas produktas, jį verta naudoti kaip pakaitalą mažiau naudingiems riebalų šaltiniams arba rafinuotiems angliavandeniams. Pavyzdžiui, kepiniuose sviestą galima keisti avokado tyre, o sumuštinyje sūrį – avokado riekelėmis.

  • Pamirškite rūkyklą: mėsa svogūnų lukštuose skoniu nustebins kaip tikra buženina

    Mėsa svogūnų lukštuose, primenanti rūkytą buženiną

    Šis receptas leidžia be rūkyklos išgauti sodrų, tarsi rūkytos mėsos, skonį. Tereikės svogūnų lukštų, prieskonių ir šiek tiek kantrybės – mėsa per naktį subręs sūryme.

    Mėsa svogūnų lukštuose (nuotrauka: kadras iš vaizdo įrašo)

    Ingredientai:

    • kiauliena – 1 kg
    • svogūnų lukštai
    • druska – 1 valg. š.
    • malti pipirai – žiupsnelis
    • malti kalendros grūdeliai – 1 arb. š.
    • juodieji pipirai žirneliais – 10 vnt.
    • lauro lapai – 3 vnt.
    • svogūnas – 1 vnt.
    • morka – 1 vnt.
    • vanduo – 1,2 l
    • šviežias česnakas – 2 skiltelės
    • paprika – 1 arb. š.

    Gaminimo būdas:

    Į puodo dugną sudėkite nuplautus svogūnų lukštus. Ant jų dėkite mėsą, berkite druską ir prieskonius, sudėkite lauro lapus. Įmeskite stambiai pjaustytą svogūną ir morką. Užpilkite vandeniu, o viršų pridenkite kepimo popieriumi – taip virimo metu susidarys mažiau putų.

    Užvirkite, tuomet sumažinkite kaitrą iki minimalios, uždenkite dangčiu ir virkite apie 1,5 val. (jei gaminate krūtinėlę – apie 2 val.). Nukelkite nuo ugnies ir palikite mėsą sūryme per naktį atvėsti.

    Ryte mėsą įtrinkite smulkintu česnaku, sumaišytu su paprika. Patiekite su šviežiomis daržovėmis, duona ir krienais.

    Kaip laikyti

    Laikykite šaldytuve 0–+4 °C temperatūroje. Vientisą gabalą galima laikyti 3–5 dienas, o pjaustytą mėsą – 2–3 dienas.

    Apvyniokite kepimo popieriumi arba folija, nepalikite produkto atviro.

    Nelaikykite šalia žalios mėsos. Jei atsiranda rūgštus kvapas, gleivėtumas ar pakinta spalva, produktą geriau išmesti.

  • Negriebkite pirmos pasitaikiusios: kaip parduotuvėje išsirinkti kokybišką velykinę paschą

    Kaip išsirinkti panetonę ar velykinę paschą

    Nutriciologė Julija Dragulova socialiniame tinkle „Instagram“ pasidalijo patarimais, į ką atkreipti dėmesį renkantis velykinę paschą ar panetonę. Pasak jos, sudėtyje neturėtų būti jokio margarino ar tepalo (spredo).

    „Nepirkite, jei sudėtyje yra margarino, augalinių riebalų (nenurodyta riebalų forma), pieno riebalų pakaitalų, iš dalies hidrintų riebalų ar hidrintų riebalų (nenurodyta, kokia konkrečiai hidrinimo rūšis)“, – pabrėžė ji.

    Geriausia rinktis kepinius, pagamintus su sviestu. Taip pat patariama vengti konservantų, skonio stipriklių ir dirbtinių kvapiklių. Pageidautina, kad sudėtyje nebūtų gliukozės ir fruktozės sirupo – geriau, kai naudojamas įprastas cukrus.

    Panetonė yra gana kaloringa: 100 g paprastai turi apie 350–400 kcal, todėl rekomenduojama porcija – maždaug 30–50 g.

    Šokoladinė glazūra, kreminiai įdarai ir gausūs pabarstukai dažnai reiškia papildomą cukraus kiekį bei transriebalus. Kuo mažiau dekoro, tuo lengviau skrandžiui.

    Sudėtis – svarbiausias kriterijus

    Kokybiška pascha turėtų turėti paprastą sudėtį:

    • kvietiniai miltai
    • kiaušiniai
    • sviestas (ne margarinas)
    • pienas arba grietinėlė
    • mielės (arba raugas)
    • cukrus
    • razinos / cukatai / riešutai

    Verta vengti paschos, kurios sudėtyje yra:

    • augalinių riebalų be patikslinimo (dažnai tai sviesto pakaitalai)
    • daug E priedų, aromatizatorių, skonio stipriklių
    • labai ilga sudėtis su dešimtimis ingredientų

    Pascha turėtų būti pluoštinė ir puri, ne „guminė“ ir neturėtų trupėti.

    Glazūra geriausia, kai yra baltyminė (kiaušinio baltymas ir cukrus). Šokoladinė glazūra taip pat gali būti tinkama, tačiau kartais ja bandoma paslėpti pernelyg sausą tešlą.

    Dar vienas kokybės ženklas – razinos tolygiai pasiskirsčiusios visoje tešloje, o ne tik uždėtos kaip dekoras ant viršaus.

  • Nepridėkite į Velykų varškės paschą: 5 sūriai, galintys sugadinti šventinį desertą

    Velykos – ne metas eksperimentams su produktais. Patyrę kulinarai pabrėžia: kad varškės pascha pavyktų kaip iš žurnalo viršelio, svarbu atidžiai pasirinkti pagrindinį ingredientą – varškę.

    Ji turi būti šviežia, natūrali, su lengvu grietinėlės aromatu, be pašalinių kvapų. Rekomenduojamas riebumas – nuo 9 proc. ir daugiau. Taip pat varškė turėtų būti sausa liečiant, tačiau minkšta ir plastiška.

    Kokia varškė gali sugadinti paschą

    Liesa varškė (0–2 proc.)

    Noras sumažinti deserto kaloringumą varškės paschos atveju dažnai baigiasi nesėkme. Kai trūksta riebalų, masė prastai laiko formą ir, išėmus iš formos, gali subyrėti. Be to, pascha bus sausa, trapi ir stokos sodraus, „kilnaus“ kreminio skonio.

    Per drėgna, „šlapia“ varškė

    Jei paspaudus pakuotę išsiskiria skystis, tokios varškės geriau vengti.

    Ji netinka, nes:

    • išskiria daug išrūgų – pascha „nuplauks“ ir nelaikys formos;
    • tekstūra taps vandeninga.

    Vietoje tvirtos, gražiai sustingusios paschos galite gauti masę, kuri nesukietės net šaldytuve.

    Patarimas: jei kitos išeities nėra, tokią varškę būtina nusunkti per marlę, paslėgus 6–12 valandų.

    Grūdėta varškė (grietinėlėje arba dideliais grūdeliais)

    Tekstūra yra šio deserto esmė. Grūdėta varškė turi specifinį grūdelių „apvalkalą“, kuris prastai susitrina. Net naudojant trintuvą ar smulkintuvą, masėje gali likti kietų gumulėlių, todėl bus sunku išgauti kreminę, šilkinę konsistenciją.

    Rūgšti arba „pavargusi“ varškė

    Kokybė ir šviežumas lemia visos paschos skonį, todėl neverta rinktis varškės, kurios galiojimo laikas artėja prie pabaigos.

    Ji netinka, nes:

    • atsiranda aitrus rūgštumas, kurį dar labiau išryškina recepte esantis cukrus;
    • dėl nestabilaus rūgštingumo masė gali pradėti sluoksniuotis dar formoje.

    Kietieji, pusiau kietieji ir lydyti sūriai

    Nors pavadinimas „sūrio pascha“ kartais klaidina pradedančiuosius, klasikiniai sūriai, tokie kaip „Gauda“ ar „Čederis“, o juo labiau lydyti sūreliai, šiam desertui netinka.

    Švelnios varškės paschos be kepimo receptas

    Kulinarė Svetlana Klimovska dalijasi paprastu varškės paschos be kepimo receptu, kuris pasižymi švelniu kreminiu skoniu ir ryškiu aromatu.

    Reikės

    • 450 g varškės (galima naudoti 250 g maskarponės ir 200 g varškės);
    • tepamojo kreminio sūrio (tokio, kokį turite);
    • 100 g riebios grietinės;
    • 100 g skysto medaus (galima keisti cukraus pudra; labai tinka ir klevų sirupas);
    • 50 g 33 proc. riebumo grietinėlės (galima keisti sviestu arba dėti daugiau grietinės);
    • 100 g džiovintų vaisių (pavyzdžiui, slyvų, džiovintų abrikosų, vyšnių ar spanguolių);
    • 50 g šokolado arba sausainių trupinių;
    • 30 g riešutų;
    • 1 a. š. vanilės ekstrakto;
    • papuošimui – cukatų ir riešutų.

    Gaminimas

    Paruoškite paschos formą (maždaug 11,5 × 11,5 cm, viršus – apie 5 × 5 cm).

    Marlę sudrėkinkite vandeniu, gerai nuspauskite ir išklokite ja formą dviem sluoksniais. Formą padėkite ant lėkštės, kad galėtų nubėgti skysčio perteklius.

    Į didelį dubenį sudėkite varškę, grietinę, medų ir grietinėlę. Viską sutrinkite trintuvu iki vientisos, kreminės masės. Jei trintuvo neturite, varškę du kartus pertrinkite per sietelį, tuomet sudėkite kitus ingredientus ir gerai išmaišykite.

    Įmaišykite džiovintus vaisius, smulkintą šokoladą ir riešutus, atsargiai permaišykite.

    Paruoštą masę sukrėskite į formą, išlyginkite, uždenkite marlės kraštais ir dėkite į šaldytuvą 2–3 valandoms.

    Tuomet ant viršaus uždėkite nedidelį svorį (pavyzdžiui, dubenėlį su vandeniu) ir laikykite šaldytuve dar 8–10 valandų. Lėkštėje susikaupusį skystį kartkartėmis nupilkite.

    Galiausiai paschą atsargiai apverskite ant serviravimo lėkštės ir papuoškite cukatais arba riešutais.

  • Ar tikrai Didįjį penktadienį draudžiama kepti Velykų pyragą? Kunigas paaiškino

    Ar galima kepti Didįjį penktadienį

    Dvasininkas teigia, kad Velykų pyragą galima kepti bet kurią dieną. Vis dėlto dažniausiai žmonės stengiasi tai padaryti iki Didžiojo penktadienio, nes ši diena krikščionybėje skirta prisiminti Jėzaus Kristaus kančią ir mirtį.

    „Kai nutinka taip, kad kas nors miršta, tą dieną paprastai nebeužsiimame įprastais darbais. Skiriame laiką žmogui, kuris iškeliavo, ir bent laikinai atidedame buitinius reikalus, pirmiausia rūpinamės malda bei tuo, kas būtina, kad būtų tinkamai atiduota pagarba“, – aiškino mokslų daktaras.

    Anot jo, Didįjį penktadienį geriausia skirti laiką maldai, Šventojo Rašto skaitymui, apsilankyti bažnyčioje ir pagerbti drobulę.

    Nors kepti Velykų pyragą penktadienį galima, dvasininko teigimu, tai būtų nelabai prasminga, nes toks pasirinkimas prasilenktų su šios dienos esme ir pasirengimo šventei nuotaika.

    Jis taip pat pabrėžė, kad Didysis penktadienis yra ypatingas: tądien net neaukojamos šv. Mišios, o tik meldžiamasi prie drobulės ir vyksta specialios pamaldos.

    Kodėl geriau kepti Švarųjį ketvirtadienį

    Švarusis ketvirtadienis krikščioniškoje tradicijoje siejamas su apsivalymu – tiek kūno, tiek dvasios. Tikima, kad darbai, atliekami tą dieną su geromis mintimis, bus palaiminti, todėl daugelis šeimininkių Velykų pyragus stengiasi kepti būtent tada.

    Didysis šeštadienis jau yra Velykų išvakarės, kai baigiami paskutiniai pasiruošimo darbai, o kepiniai turėtų simbolizuoti šventinį džiaugsmą ir užbaigtumą.

    Velykų pyragas laikomas ne tik duona, bet ir apeiginiu kepiniu – gyvenimo, gausos ir prisikėlimo simboliu. Manoma, kad tešla „jaučia“ žmogaus nuotaiką, todėl barniai, blogos mintys ar skubėjimas gali sugadinti kepinį.

    Dėl to Švarusis ketvirtadienis dažnai įvardijamas kaip tinkamiausia diena Velykų pyragui kepti: jis spėja gerai subręsti ir iki šventės nesukietėja. O šeštadienis – atsarginis pasirinkimas tiems, kurie nespėjo anksčiau arba nori kuo šviežesnio kepinio prieš šventinį šventinimą.

  • Šio Velykų recepto ieško visi: drėgna pascha su džiovintais vaisiais pagal Lizą Glinskają

    Drėgnos paschos su cukatais ir riešutais receptas

    Ingredientų kiekis apskaičiuotas 3 formoms po 500 g.

    Raugui reikės:

    • miltų – 150 g (6 valg. š. su kaupu)
    • pieno – 170 ml (9 valg. š.)
    • sausų mielių – 1 g

    Tešlai reikės:

    • miltų – 500 g (apie 3 stiklines)
    • raugo – 320 g
    • cukraus – 80 g (3 valg. š. su kaupu)
    • druskos – 10 g (1 arb. š. su kaupu)
    • medaus – 40 g (4 arb. š.)
    • sausų mielių – 24 g
    • kiaušinių – 300 g (6 vnt., šaltų)
    • sviesto – 250 g (82 proc. riebumo)
    • razinų – 150 g (tinka ir cukatai, džiovintos spanguolės, riešutai) (apie 6 valg. š.)

    Sirupui įmirkyti:

    • vandens – 100 ml (6 valg. š.)
    • cukraus – 100 g (4 valg. š. su kaupu)
    • tamsaus romo – 30 ml (2 valg. š.)

    Šveicariškai morengai:

    • kiaušinių baltymų – 150 g (apie 5 vnt.; rekomenduojama naudoti pasterizuotus)
    • cukraus – 300 g (1,5 stiklinės)

    Dekorui:

    • smulkintų pistacijų
    • liofilizuotų aviečių
    • džiovintų abrikosų (arba apelsinų / citrinų cukatų)

    Džiovintų vaisių paruošimas

    Į prikaistuvį supilkite vandenį, suberkite cukrų, įpilkite tamsaus romo, užvirkite, nukelkite nuo ugnies ir atvėsinkite. Razinas užpilkite atvėsusiu sirupu, uždenkite plėvele ir padėkite į šaldytuvą per naktį.

    Raugo paruošimas

    Sumaišykite šiltą pieną (ne daugiau kaip 40 °C) su mielėmis. Gerai išmaišykite, kad mielės ištirptų. Suberkite miltus ir dar kartą permaišykite.

    Uždenkite maistine plėvele ir palikite 3–4 valandoms – raugas turi kelis kartus padidėti. Jei naudojate presuotas mieles, jas maišykite su pienu, o jei sausas – su miltais.

    Tešlos minkymas

    Į kombaino dubenį sudėkite raugą, šaltus kiaušinius, cukrų ir medų. Maišykite mažu greičiu, naudodami „kablio“ antgalį.

    Atskirame dubenyje sumaišykite miltus su mielėmis, suberkite druską ir permaišykite. Miltų mišinį supilkite į kombaino dubenį ir maišykite mažu greičiu. Sudėkite šalto sviesto kubelius ir minkykite, kol masė taps vientisa.

    Tešlą perkelkite į dubenį, uždenkite plėvele ir laikykite šiltoje vietoje 1,5–2 valandas pirmajam kildinimui.

    Tuomet pakilusią tešlą trumpai apminkykite, vėl uždenkite plėvele ir dėkite į šaldytuvą 10–12 valandų antrajam kildinimui.

    Formas ištepkite sviestu ir pabarstykite miltais. Nupilkite sirupą nuo džiovintų vaisių. Tešlą išimkite iš šaldytuvo, įmaišykite džiovintus vaisius ir paskirstykite į formas, pripildydami maždaug 1/3 jų aukščio. Palikite trečiajam kildinimui 1,5–2 valandoms.

    Orkaitę įkaitinkite iki 170 °C ir kepkite 30–40 minučių. Iškepimą tikrinkite mediniu iešmeliu.

    Morengos paruošimas

    Į kombaino dubenį sudėkite baltymus ir cukrų. Išmaišykite, dubenį statykite ant garų vonelės ir nuolat maišydami kaitinkite, kol cukrus visiškai ištirps. Morengos temperatūra turi viršyti 60 °C.

    Tuomet baltymus su cukrumi išplakite iki purios, blizgios, glotnios masės – morenga turi būti vientisa ir švelniai tekėti.

    Atvėsusių paschų viršų pamirkykite morengoje, papuoškite liofilizuotomis avietėmis ir pistacijomis. Palikite sausoje vietoje, kad morenga apdžiūtų.

    Taip pat primenama, kad Liza Glinskaja yra parengusi elektroninį receptų rinkinį „Magija paschos“, kuriame pateikiama 10 naujų paschos receptų su skirtingais įdarais ir dekoru.

  • „Spotify“ pristatė dirbtinio intelekto naujovę: su „Prompted Playlist“ rasite ir tinklalaides

    „Spotify“ įrankis „Prompted Playlist“ nuo šiol veikia ne tik su muzika, bet ir su tinklalaidėmis. Ši funkcija metų pradžioje pirmiausia buvo pristatyta muzikos grojaraščiams.

    Kaip sufleruoja pavadinimas, tai dirbtinio intelekto sprendimas: vartotojai gali natūralia kalba aprašyti, kokio turinio ieško, o sistema pagal pateiktą užklausą automatiškai suformuoja grojaraštį.

    Pasak „Spotify“, toks įrankis ypač tinka tinklalaidėms, nes klausytojai gali lengviau atrasti naują mėgstamą laidą arba „gilintis į temą ar kultūros reiškinį“. Bendrovė teigia, kad grojaraščiai generuojami atsižvelgiant ne tik į įrašytą užklausą, bet ir į asmens klausymosi istoriją bei „tai, kas šiandien vyksta pasaulyje“.

    „Spotify“ pateikia ir pavyzdžių, kokios užklausos galėtų būti naudojamos: pavyzdžiui, prašymas sudaryti grojaraštį „apie mokslą ir inovacijas“ arba „su didžiausiomis pastarųjų dienų pramogų naujienomis“. Kol kas neaišku, ar algoritmas pirmenybę teiks platformos viduje kuriamam turiniui, o ne trečiųjų šalių tinklalaidėms.

    Bendrovės teigimu, ši funkcija „atveria naujas galimybes“ kūrėjams, nes gali dažniau rekomenduoti ir senesnius epizodus iš archyvų, taip suteikdama jiems papildomą matomumą.

    Funkcija beta versija šiuo metu diegiama „Premium“ vartotojams JAV, Kanadoje, Jungtinėje Karalystėje, Airijoje, Naujojoje Zelandijoje ir Švedijoje. Kada įrankis bus pritaikytas kitoms kalboms, kol kas neskelbiama.