Blog

Masažas turi daug naudingų poveikių, tačiau yra situacijų, kai ši procedūra gali būti pavojinga sveikatai. Gydytojai ir masažo terapijos specialistai pabrėžia, kad prieš atliekant masažą būtina įvertinti kontraindikacijas. Ignoruojant šiuos apribojimus, gali kilti rimtų komplikacijų.

Masažas. Iliustracinė nuotrauka

Masažas kategoriškai draudžiamas, jei:

Sergama infekcinėmis ligomis – esant gripui, anginai ar kitoms virusinėms infekcijoms, masažas gali paskatinti infekcijos plitimą ir pabloginti savijautą.

Yra trombozė ar rimtų kraujotakos sutrikimų – dėl trombo atitrūkimo rizikos masažas gali tapti pavojingas.

Nustatyti onkologiniai susirgimai – suaktyvėjusi kraujotaka gali paspartinti navikinių procesų progresavimą.

Vyksta ūmūs uždegiminiai procesai – esant aukštai temperatūrai ar stipriam uždegimui, masažas nerekomenduojamas.

Masažas galimas tik pasitarus su gydytoju, jei:

Yra širdies ir kraujagyslių problemų – sergant hipertenzija ar širdies nepakankamumu masažas gali sukelti nepageidaujamų reakcijų.

Moteris yra nėščia – kai kurios technikos gali būti leidžiamos, tačiau kitos gali kelti riziką.

Vyksta pooperacinis laikotarpis – masažas galimas tik atsistačius ir gavus gydytojo leidimą.

Sergama lėtinėmis ligomis – pavyzdžiui, diabetas ar astma reikalauja individualaus įvertinimo ir pritaikyto metodo.

Kai kurios būklės masažo visiškai neuždraudžia, tačiau riboja jį tam tikrose kūno vietose. Masažuoti nereikėtų, jei yra:

Sumušimų ar traumų – masažas pažeistoje vietoje gali pabloginti būklę.

Venų varikozė – nerekomenduojama masažuoti vietų, kur ryškiai išsiplėtusios venos.

Odos ligos – egzema, grybeliniai pažeidimai ar atviros žaizdos yra zonos, kurių būtina vengti.

Sąnarių uždegimas – masažas skausmingoje vietoje gali sukelti papildomą dirginimą ir apkrovą.

Daugelis mano, kad pagrindinis kepenų problemų kaltininkas yra alkoholis. Tačiau specialistai atkreipia dėmesį į kitą, mažiau akivaizdų veiksnį, galintį sukelti ne mažesnę žalą organui, atsakingam už detoksikaciją ir medžiagų apykaitą. Kalbama apie saldintus gazuotus gėrimus, kurie, nepaisant savo populiarumo, gali kelti rimtą grėsmę kepenų sveikatai.

Šiuose gėrimuose dažnai būna itin daug cukraus, o jo perteklius siejamas su nealkoholine suriebėjusia kepenų liga. Šiai būklei būdingas riebalų kaupimasis kepenų ląstelėse, dėl kurio sutrinka organo funkcija net ir tiems žmonėms, kurie visiškai nevartoja alkoholio. Tyrimai, atlikti „Bostono universiteto medicinos mokykloje“ ir remti „Harvardo medicinos mokyklos“, rodo, kad per didelis cukraus kiekis mityboje gali reikšmingai padidinti šios ligos riziką.

Reguliarus gazuotų gėrimų vartojimas siejamas ne tik su prastesne medžiagų apykaita, bet ir su intensyvesniu riebalų kaupimusi kepenyse. Šis procesas gali vykti net tada, kai žmogus atsisako alkoholio. Nealkoholinė suriebėjusi kepenų liga pasaulyje nustatoma vis dažniau – kai kuriais duomenimis, ją turi maždaug kas ketvirtas suaugęs žmogus. Negydoma ši būklė gali progresuoti ir sukelti rimtas komplikacijas, įskaitant cirozę ar kepenų vėžį.

Be to, mokslinėje literatūroje akcentuojama, kad miego sutrikimai gali būti vienas iš ankstyvesnių signalų, susijusių su kepenų veiklos problemomis. Teigiama, jog žmonėms, sergantiems lėtinėmis kepenų ligomis, dažnai pasireiškia nemiga, mieguistumas naktį ar neramių kojų sindromas. Kai kuriuose šaltiniuose minima, kad dažnas prabudimas tarp 1 ir 4 valandos nakties gali sutapti su laikotarpiu, kai organizmui sunkiau susitvarkyti su riebalų pertekliumi. Uždegiminiai procesai taip pat gali trikdyti įprastą miego ritmą.

Ekspertai pabrėžia, kad riziką sumažinti gali padėti mitybos pokyčiai. Norint išsaugoti kepenų sveikatą, verta riboti saldžių ir gazuotų gėrimų vartojimą, o kasdienį racioną papildyti produktais, palaikančiais normalią kepenų funkciją.

Saulėgrąžų aliejus – vienas populiariausių augalinių aliejų, spaudžiamas iš saulėgrąžų sėklų. Jis laikomas vitamino E ir naudingųjų riebalų rūgščių šaltiniu. Dažniausiai prekyboje sutinkami du šio aliejaus tipai: rafinuotas, dezodoruotas ir nerafinuotas.

Rafinuotas saulėgrąžų aliejus dėl aukštesnės dūmų taško temperatūros (apie 232 °C) tinka kepimui ir kepiniams. Tuo metu nerafinuotas aliejus labiau skirtas salotoms ir šaltiems patiekalams, nes pradeda svilti gerokai anksčiau – maždaug 107–160 °C temperatūroje.

Dietologė Svitlana Fus socialiniame tinkle „Instagram“ paaiškino, kodėl, pasak jos, saulėgrąžų aliejus ne visada yra geriausias pasirinkimas kepimui. Specialistės teigimu, esant 180–200 °C temperatūrai aliejus gali greitai oksiduotis dėl didesnio linolo rūgšties kiekio, o oksidacijos metu gali formuotis toksiški aldehidai, pavyzdžiui, 4-HNE, kurie linkę kauptis organizme.

Pasak dietologės, tokios medžiagos gali būti nepalankios širdies ir kraujagyslių sistemai (didinti aterosklerozės riziką), dirginti kvėpavimo takus, neigiamai veikti nervų sistemą ir prisidėti prie oksidacinės ląstelių pažaidos, kuri siejama su uždegiminiais procesais.

Vis dėlto pabrėžiama, kad rafinuotas saulėgrąžų aliejus gali būti naudojamas trumpam kepimui ant vidutinės kaitros, o dar geriau – troškinimui. Tokiu atveju jis geriau išlaiko savo savybes ir mažiau tikėtina, kad susidarys nepageidaujami oksidacijos produktai.

Salotoms ir kitiems šaltiems patiekalams rekomenduojama rinktis aliejus, kurie nėra kaitinami: nerafinuotą saulėgrąžų aliejų arba šalto spaudimo aliejus. Tai gali būti „extra virgin“ alyvuogių, linų sėmenų, moliūgų ar sezamų aliejus, kurie geriausiai išsaugo savo naudingąsias savybes vartojami neapdoroti termiškai.

Taip pat primenama, kad pasninko metu galima paruošti daug sočių ir skanių patiekalų be mėsos – vienas iš variantų yra žiedinio kopūsto „kepsniai“ su žaliuoju padažu. Šiam patiekalui svarbu pasirinkti tvirtą, baltą kopūsto galvą be dėmių, o riekes pjauti nuo vidurio, kad „kepsniai“ išlaikytų formą ir kepant nesubyrėtų.

Kiekvieną kartą, kai po žadintuvo signalo dar kartą įsikniaubiate į pagalvę ir bandote „pasnausti“, organizmas už tai sumoka. Toks trumpas miegas dažniausiai neatgaivina, o tik sustiprina nuovargį ir didina stresą.

Miego ekspertė ir neurobiologė Chelsea Roršajb teigia, kad nemažai žmonių po žadintuvo dar apie 15 minučių guli lovoje ir naršo socialiniuose tinkluose, kol galiausiai atsikelia.

Anot specialistės, verta kuo greičiau keltis iš lovos ir pradėti rytą. Taip smegenims išlaikoma aiški asociacija, kad miegamasis yra skirtas poilsiui, o tai ilgainiui gali padėti gerinti miego kokybę.

Taip pat nerekomenduojama pasilikti tamsiame kambaryje. Šviesa veiksmingai slopina melatonino gamybą smegenyse ir siunčia kūnui signalą, kad diena jau prasidėjo.

Reguliarus kėlimosi laikas padeda biologiniam laikrodžiui reguliuoti ne tik miegą, bet ir kitas fiziologines funkcijas. Ilgesnis miegas savaitgaliais gali sukelti koncentracijos sunkumų, nuovargį, dirglumą bei galvos skausmą – tai neretai sugadina visą dieną.

Nuoseklus miego režimas, kai kasdien einama miegoti ir keliamaasi panašiu metu, laikomas vienu svarbiausių kokybiško nakties poilsio veiksnių.

Viena iš pirmųjų ryto užduočių, kurią rekomenduojama atlikti per pirmąsias 30 minučių po pabudimo, – gauti natūralios dienos šviesos. Tam pakanka išeiti į lauką arba atsisėsti prie lango.

Dienos šviesa labai svarbi cirkadinio ritmo palaikymui. Jos trūkumas gali bloginti miego kokybę, skatinti nemigą ir neigiamai veikti nuotaiką.

Be to, fizinis aktyvumas yra paprastas būdas „įjungti“ dienos režimą. Pratimai nebūtinai turi būti intensyvūs – užtenka trumpai pasivaikščioti ar, pavyzdžiui, išvesti šunį į lauką.

Daugelis žmonių vaisius vis dar laiko nebūtina sveikos mitybos dalimi. Tačiau naujas tyrimas rodo, kad jie gali būti itin svarbūs širdies sveikatai, ypač žmonėms, turintiems prediabetą. Tyrimo išvados paskelbtos žurnale „Journal of the American Heart Association“ – mokslininkai teigia, jog tam tikri vaisiai gali prisidėti prie mažesnės širdies ir kraujagyslių ligų rizikos.

Nuotrauka: iš atvirų šaltinių

Tyrėjai siekė patikrinti paprastą idėją: kaip pasikeis prediabetu sergančių suaugusiųjų sveikatos rodikliai, jeigu jie į kasdienę mitybą įtrauks du konkrečius vaisius, nekeisdami kitų įpročių. Eksperimento metu buvo užfiksuoti reikšmingi pokyčiai.

Tyrime dalyvavę suaugusieji, turintys prediabetą, buvo suskirstyti į dvi grupes. Pirmoji grupė, pavadinta „Avokadas–mangas“, kasdien suvalgydavo po vieną vidutinio dydžio avokadą ir po vieną puodelį šviežio mango. Šiuos produktus dalyviai vartojo kaip pagrindinių valgymų dalį arba kaip užkandį. Tokios mitybos jie laikėsi aštuonias savaites.

Kitoje grupėje avokadai ir mangai nebuvo vartojami – vietoje jų dalyviams buvo skiriami tokios pačios kalorinės vertės angliavandenių turintys produktai. Svarbu tai, kad tyrimo metu nė vienam dalyviui nebuvo duodamos rekomendacijos mesti svorį ar didinti fizinį aktyvumą. Vienintelis esminis pokytis buvo dviejų vaisių įtraukimas į racioną.

Po aštuonių savaičių mokslininkai palygino abiejų grupių rezultatus. Paaiškėjo, kad avokadus ir mangus vartojusių dalyvių grupėje fiksuotas reikšmingas pagerėjimas pagal kelis rodiklius, susijusius su širdies ir kraujagyslių sveikata.

Be to, gydytojai primena, kad kepenų būklei gali kenkti ne tik alkoholis. Pasak specialistų, mažiau akivaizdus, tačiau ypač žalingas veiksnys gali būti saldinti gazuoti gėrimai – nors jie populiarūs, ilgainiui gali kelti rimtą grėsmę kepenims, kurios atlieka svarbų vaidmenį detoksikacijoje ir medžiagų apykaitoje.

Patarimas „pasišlapinti ant medūzos įgėlimo“ jau seniai sklando visuomenėje, o ypač išpopuliarėjo po vieno serialo „Draugai“ epizodo, kuriame Čandleris taip bando „padėti“ Monikai. Tačiau gydytojai pabrėžia: šis metodas ne tik nepadeda, bet gali ir pabloginti situaciją. Medikai paaiškina, kodėl šį mitą verta pamiršti ir ką iš tiesų daryti paplūdimyje susidūrus su medūzos įgėlimu.

Gydytojas Piteris Ričardsonas teigia, kad šlapimas medūzų nuodų neneutralizuoja. Pasak jo, jis gali net sustiprinti skausmą. Tai susiję su geliančių ląstelių fiziologija: šlapimas yra palyginti mažo sūrumo skystis, todėl kontaktas su juo gali suaktyvinti dar „neiššovusias“ geliančias ląsteles ir paskatinti jas išskirti daugiau nuodų.

Be to, kaip pažymi medikai, tai veikiausiai yra paskutinis dalykas, kurį kas nors norėtų matyti paplūdimyje.

Pasak gydytojo, daug saugesnis pirmosios pagalbos būdas po kontakto su medūza – jūros vanduo. Jis neprovokuoja papildomo toksinų išsiskyrimo ir padeda nuo odos nuplauti geliančių ląstelių likučius. Daugeliu atvejų įgėlimai sukelia niežulį ir bėrimą, kurie praeina be komplikacijų.

Vis dėlto kai kurios medūzų rūšys, pavyzdžiui, kubomedūza ar portugalinis laivelis, gali būti itin pavojingos ir net mirtinos. Tokiais atvejais gali pasireikšti vėmimas, raumenų spazmai, pasunkėjęs kvėpavimas ir širdies bei kraujagyslių sistemos nepakankamumas.

JAV Nacionalinė sveikatos tarnyba pataria pažeistą vietą praplauti jūros vandeniu, atsargiai pincetu pašalinti čiuptuvus, pažeistą vietą pamirkyti karštame vandenyje ir prireikus vartoti skausmą malšinančius vaistus. Nerekomenduojama liesti įgėlimo vietos plikomis rankomis, dėti ledo ar uždengti žaizdos. Ir tikrai nereikėtų šlapintis ant įgėlimo.

Gydytojai įspėja apie galimą neigiamą populiarių priešuždegiminių vaistų poveikį inkstų funkcijai. Ypač atsargūs turėtų būti žmonės, kuriems yra didesnė inkstų ligų rizika, taip pat sergantieji diabetu ar turintys padidėjusį arterinį kraujospūdį.

Inkstų sutrikimai. Asociatyvi nuotrauka

Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU), tokie kaip ibuprofenas, naproksenas ir diklofenakas, gali didinti kraujospūdį ir pažeisti inkstų kraujagysles, skelbia leidinys „Independent“.

Gydytojas Olivier Picard aiškina, kad NVNU, pavyzdžiui, ibuprofenas, dažnai yra veiksmingi ir paprastai laikomi saugiais vaistais. Vis dėlto, pasak jo, pacientai turėtų žinoti apie galimą jų poveikį, ypač jei priklauso padidintos rizikos grupei, o prireikus – aptarti su gydytoju alternatyvas.

Gydytoja Fiona Loud pabrėžia, kad inkstų ligos gali išsivystyti bet kam ir bet kada, o jų pasekmės gali smarkiai paveikti gyvenimo kokybę, santykius, finansinę padėtį bei fizinę ir psichikos sveikatą.

„Galite prarasti iki 90 proc. inkstų funkcijos to net nė nesuprasdami, todėl svarbu žinoti požymius, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį, ir įsivertinti, ar nepriklausote padidintos rizikos grupei“, – teigė ji.

Specialistai primena, kad inkstai kasdien filtruoja didelį kiekį kraujo, padeda reguliuoti vandens ir elektrolitų pusiausvyrą bei šalina iš organizmo toksinus. Norint išsaugoti inkstų sveikatą, taip pat rekomenduojama mažinti druskos vartojimą, nes neretai žmonės nepastebi, kad suvartoja daugiau nei rekomenduojama.

Reguliariai viršijant paros natrio normą (daugiau nei 6 g per dieną), gali didėti rizika susirgti lėtine inkstų liga, formuotis inkstų akmenims, silpnėti inkstų filtravimo funkcija, taip pat augti širdies ir kraujagyslių ligų tikimybė.

Širdies ir kraujagyslių ligos laikomos viena dažniausių mirties priežasčių pasaulyje. Širdies sveikatai įtakos turi daugybė veiksnių – nuo genetikos ir amžiaus iki kasdienių įpročių. Būtent įpročiai gali po truputį silpninti širdies ir kraujagyslių sistemą ir ilgainiui sukelti pavojingų pasekmių.

Širdies problemos. Asociatyvi nuotr.

Rūkymas – vienas žalingiausių įpročių širdžiai. Tabako dūmuose esančios cheminės medžiagos pažeidžia kraujagysles, mažina deguonies kiekį kraujyje ir didina arterinį kraujospūdį. Dėl to širdžiai tenka didesnis krūvis. Pavojingas ir pasyvus rūkymas – jis organizmą veikia ne mažiau neigiamai nei aktyvus.

Netinkama mityba – racionas, kuriame gausu sočiųjų riebalų, transriebalų ir cholesterolio, didina aterosklerozės riziką. Per didelis druskos vartojimas siejamas su hipertenzija, o tai yra tiesioginis širdies ligų rizikos veiksnys. Širdies ir kraujagyslių sistemai kenkia ir daržovių, vaisių bei skaidulų turinčių produktų stoka.

Sėdimas gyvenimo būdas – fizinis aktyvumas padeda palaikyti normalų kūno svorį, reguliuoti cholesterolio kiekį ir kraujospūdį. Reguliaraus judėjimo trūkumas didina nutukimo tikimybę, mažina širdies ištvermę ir blogina kraujagyslių veiklą. Žmonėms, kurie didžiąją laiko dalį praleidžia sėdėdami, širdies ligų rizika yra gerokai didesnė.

Pernelyg gausus alkoholio vartojimas – dideli alkoholio kiekiai kelia kraujospūdį, skatina aritmijų atsiradimą ir gali pažeisti širdies raumenį. Ilgalaikis piktnaudžiavimas alkoholiu didina insulto ir širdies nepakankamumo riziką.

Lėtinis stresas ir miego trūkumas – nuolatinė įtampa skatina hormonų, didinančių kraujospūdį ir širdies susitraukimų dažnį, gamybą. Nepakankamas miegas taip pat neigiamai veikia širdies ir kraujagyslių sistemą, nes organizmas nespėja atsigauti.

Taip pat pavojinga ignoruoti lėtinių ligų kontrolę. Sergantieji diabetu, hipertenzija ar turintys padidėjusį cholesterolio kiekį turėtų reguliariai stebėti sveikatos būklę. Negydomos ligos ir profilaktikos stoka reikšmingai padidina širdies komplikacijų tikimybę.

Primename, kad portalas „Komentarai“ anksčiau rašė apie įpročius, kurie gali padėti saugoti širdies sveikatą.

Galvos skausmas – problema, su kuria žmonės neretai susiduria kasdienybėje. Jo priežastys gali būti įvairios: nuo skysčių trūkumo iki streso. Vis dėlto kai kuriais atvejais galvos skausmas gali signalizuoti ir apie itin pavojingas ligas, įskaitant smegenų auglį.

Gydytojai įvardija, kuo galvos skausmas, susijęs su smegenų augliu, gali skirtis nuo įprasto, taip pat nurodo kitus būdingus simptomus, apie kuriuos svarbu žinoti.

Galvos skausmas. Iliustracinė nuotrauka

Esant smegenų augliui galvos skausmas dažnai nepraeina pavartojus įprastų nuskausminamųjų. Jis gali būti stipresnis rytais, taip pat suintensyvėti įsitempus, kosint ar pasilenkus.

Kitas galimas požymis – nepaaiškinamas pykinimas arba vėmimas, ypač rytais. Tai gali būti susiję su padidėjusiu spaudimu galvos smegenyse. Apie galimus pakitimus taip pat gali įspėti ir svaigulys.

Smegenų augliai gali turėti įtakos judesiams ir fizinei savijautai. Gali atsirasti vienos kūno pusės silpnumas, tirpimas ar dilgčiojimas, taip pat pusiausvyros ir koordinacijos sutrikimai.

Dar viena simptomų grupė – kalbos ir regos problemos. Sunkumai parenkant žodžius, neaiški kalba ar prastesnis kalbos supratimas kartais siejami su galvos smegenų pakitimais. Auglys taip pat gali sukelti neryškų matymą, dvejinimąsi akyse ar net dalinį regėjimo praradimą.

Ekspertai taip pat mini nuovargį, pažinimo ar asmenybės pokyčius, pavyzdžiui, atminties sutrikimus. Prie galimų neurologinės ligos požymių priskiriami ir traukuliai.