CP v2

Blog

  • Zarasuose būsto krizė ima smaugti specialistų pritraukimą: ko imsis savivaldybė?

    Zarasuose būsto krizė ima smaugti specialistų pritraukimą: ko imsis savivaldybė?

    Zarasų rajono savivaldybėje vis garsiau kalbama apie problemą, kuri tiesiogiai veikia regiono gebėjimą pritraukti gydytojus, mokytojus ir kitus reikalingus specialistus – atvykus į Zarasus sunku greitai rasti tinkamą būstą nuomai ar įsigijimui. Rugsėjo 24 dieną šį klausimą savivaldybės merė Nijolė Guobienė aptarė su Pasaulio banko komanda, dirbančia pagal iniciatyvą „Catching-up Regions Initiative“.

    Susitikime dalyvavo iniciatyvos CuRI vadovas Grzegorzas Aleksanderis Wolszczakas, Pasaulio banko būsto srities vadovė Catherine Lynch ir ekspertė Rūta Ubarevičienė. Kartu į diskusiją įsitraukė savivaldybės administracijos specialistai, atsakingi už planavimą, investicijas ir plėtrą.

    Būstas tampa regiono konkurencingumo klausimu

    Diena anksčiau Alaušo slėnyje vykusiame CuRI valdymo komiteto posėdyje aptarta būsto rinkos padėtis Utena+ regione, apimančiame Utenos apskrities ir Švenčionių rajono savivaldybes. Vizitas Zarasuose leido ekspertams įvertinti vietos situaciją ne tik iš statistikos, bet ir iš praktinių pavyzdžių.

    Esminis akcentas – ne visi formaliai esantys būstai realiai dalyvauja rinkoje. Dalis butų naudojama tik poilsiui ar sezoniškai, o nuomos pasiūla neretai lieka ne viešuose skelbimuose, todėl atvykstantis žmogus ar įstaiga, ieškanti būsto darbuotojui, susiduria su ribotu matomu pasirinkimu.

    Pasak savivaldybės atstovų, ypač sudėtinga operatyviai rasti tinkamą būstą naujai atvykstantiems gydytojams, o panašus poreikis gali augti ir švietimo sektoriuje. Diskusijoje aptarta, kokio tipo būstai būtų patraukliausi specialistams ir kaip realistiškai įvertinti poreikį artimiausiais metais, kad sprendimai būtų paremti ne prielaidomis, o duomenimis.

    Kodėl nauja statyba neatsiperka?

    Susitikime aptarta ir kita regionams būdinga kliūtis: naujo būsto statybos kaštai gali viršyti kainą, kurią rinka pasirengusi mokėti mažesniame mieste. Tokiais atvejais vystytojams sudėtinga pradėti projektus vien komerciniais pagrindais, net jei poreikis būstui akivaizdus.

    Ekspertai domėjosi, kokius sklypus savivaldybė galėtų pasiūlyti, kaip būtų sprendžiami inžinerinės infrastruktūros klausimai ir kokie instrumentai teoriškai galėtų sumažinti riziką vystytojams. Praktiškai tai gali reikšti aiškesnį teritorijų planavimą, greitesnes procedūras, pasirengtus sklypus ir nuoseklią investuotojų paiešką.

    Investicijos ateis tik tada, kai turės kur gyventi darbuotojai

    Būsto pasiūla siejama ir su investicijų pritraukimu: įmonėms, kuriančioms darbo vietas, svarbu žinoti, ar darbuotojai galės rasti kur gyventi. Savivaldybė pristatė, kaip bendradarbiauja su investuotojais, spręsdama sklypų parengimo ir infrastruktūros klausimus, tačiau pabrėžta, kad vien darbo vietų nepakanka, jei gyvenimo sąlygos atsilieka.

    Svečiai taip pat susipažino su planuojamu laisvalaikio ir sveikatingumo centru, kuris galėtų didinti miesto patrauklumą ir skatinti žmones rinktis Zarasus gyvenimui. Vis dėlto akcentuota, kad sprendimą persikelti dažnai lemia ne vien paslaugų pasiūla, bet ir reali galimybė rasti tinkamą būstą už priimtiną kainą.

    Po diskusijos ekspertai apžiūrėjo Zarasuose esančius būstus ir galimas teritorijas plėtrai, kad galėtų tiksliau įvertinti situaciją vietoje. Konkrečių statybos ar finansavimo sprendimų susitikime nepriimta, tačiau sutarta, kad pirmasis žingsnis – aiškiai identifikuoti realiai prieinamą būsto pasiūlą, tikslines grupes ir priemones, kurios galėtų padėti užpildyti rinkos spragą.

  • „Žaliasis taškas“ startuoja su nemokamomis nuotolinėmis edukacijomis – ko dar nežinote apie rūšiavimą?

    „Žaliasis taškas“ startuoja su nemokamomis nuotolinėmis edukacijomis – ko dar nežinote apie rūšiavimą?

    Pakuočių atliekų tvarkymo organizacija „Žaliasis taškas“ kviečia visuomenę į nemokamų nuotolinių edukacijų ciklą „Žaliasis raštingumas“. Jo tikslas – paprastai ir praktiškai paaiškinti, kaip kasdieniais įpročiais mažinti atliekų kiekį ir prisidėti prie klimato kaitos švelninimo.

    Edukacijose akcentuojama, kad teisingas rūšiavimas yra viena svarbiausių grandžių žiedinėje ekonomikoje, kai pakuotės gali būti perdirbtos ir tapti naujais gaminiais. Kuo mažiau atliekų patenka į mišrių atliekų srautą, tuo mažesnė tarša ir didesnės galimybės panaudoti žaliavas pakartotinai.

    Organizatoriai primena, kad rūšiavimo kokybė priklauso ne tik nuo infrastruktūros, bet ir nuo kasdienių sprendimų: pakuočių ištuštinimo, tinkamo atskyrimo pagal medžiagas ir įpročio nepalikti maisto likučių. Netinkamai išrūšiuotos atliekos gali užteršti perdirbimui tinkamą srautą ir sumažinti perdirbimo efektyvumą.

    Kam skirtos edukacijos?

    Nuotoliniai užsiėmimai pritaikyti skirtingoms auditorijoms: priešmokyklinio amžiaus vaikams, 1–4 klasių mokiniams, vyresniųjų klasių moksleiviams ir suaugusiesiems. Registruojantis prašoma pasirinkti tinkamą užsiėmimą pagal amžiaus grupę ir nurodyti tikslų el. pašto adresą, nes visa informacija pateikiama nuotoliniu būdu.

    Dalį programos sudaro paskaitos apie teisingą rūšiavimą, o dalį – kūrybinės dirbtuvės apie antrąjį pakuočių gyvenimą. Spalio mėnesio temose atsispindi ir Klimato savaitės kontekstas, kai daugiau dėmesio skiriama vartojimo mažinimui bei pakartotiniam panaudojimui.

    Kada vyks nuotoliniai susitikimai?

    Edukacijų ciklas suplanuotas spalio mėnesį, numatyti keli skirtingi laikai ryte ir po pietų. Paskaitos ir kūrybinės dirbtuvės vyks spalio 1, 7, 8, 15, 22 ir 29 dienomis.

    Organizatoriai nurodo, kad dalyvių registracija vykdoma iš anksto, o papildoma informacija teikiama „Žaliojo taško“ komunikacijos kanaluose ir kontaktiniu el. paštu bei telefonu. Kilus klausimams, rekomenduojama kreiptis tiesiogiai, kad būtų parinkta tinkamiausia edukacija pagal dalyvių amžių ir poreikius.

  • Zarasai pirmąkart prisijungė prie „Penki už Lietuvą“: lietus nesustabdė daugiau nei 50 bėgikų

    Zarasai pirmąkart prisijungė prie „Penki už Lietuvą“: lietus nesustabdė daugiau nei 50 bėgikų

    Rugsėjo 26 dieną Zarasai pirmą kartą prisijungė prie pasaulio lietuvių bėgimo „Penki už Lietuvą“. Iniciatyva, vykstanti jau 13 kartą, suburia lietuvius įvairiose šalyse bėgti 5 kilometrų distanciją savo pasirinktu laiku.

    Zarasuose į trasą išėjo daugiau nei 50 dalyvių, o renginys tapo bendruomeniška švente, į kurią įsitraukė ir sportuojantys vaikai, ir suaugusieji. Organizatoriai pabrėžia, kad tokie bėgimai padeda palaikyti ryšį su pasaulio lietuviais ir skatina aktyvų gyvenimo būdą.

    Pirmas kartas Zarasuose

    Bėgimą mieste organizavo iniciatyva Globalūs Zarasai, prie komandos prisidėjo ir Zarasų sporto centras. Kartu bėgo karatė grupių nariai, aviamodeliavimo skyriaus atstovai, būrelio „Fitnesas per šokį“ dalyviai, vaikų rankinio sportininkai ir rankinio klubo „Ežerietis“ nariai.

    Prieš startą dalyvius apšildė Augustė Grinytė-Kilbauskienė, taip pat padėjusi sudėlioti vaizdingą maršrutą per miesto erdves. Organizatoriai akcentuoja, kad maršrutas buvo parinktas taip, jog dalyviai ne tik bėgtų, bet ir pamatytų svarbiausias Zarasų vietas.

    Maršrutas per gražiausias vietas

    Apšilimo metu prasidėjęs lietus bėgikų neišgąsdino, ir visi startavę įveikė 5 kilometrų distanciją. Trasa vedė pro apžvalgos ratą, Zaraso ežero pakrantę ir Zaraso ežero Didžiąją salą.

    Finiše dalyvių laukė išskirtinis sutikimas: tautinių šokių kolektyvo „Aguonėlė“ atstovai, pasipuošę tautiniais drabužiais, kiekvienam įteikė specialiai šiam bėgimui pagamintą medalį. Organizatorių teigimu, toks dėmesys kuria renginio tradiciją ir skatina sugrįžti kitais metais.

    Solidarumo žinutė Ukrainai

    Šių metų bėgimas buvo skirtas Ukrainos laisvei, o pagrindinė tema skambėjo „Už jūsų ir mūsų laisvę“. Renginys organizuotas bendradarbiaujant su Lietuvos ambasada Ukrainoje.

    Zarasuose dalyviai taip pat buvo kviečiami prisidėti prie „Blue / Yellow“ paramos Ukrainai. Organizatoriai tikisi, kad pirmasis bėgimas mieste taps tęstine iniciatyva ir kasmet sutelks vis gausesnę sportuojančią bendruomenę.

  • Visagine šildymo sezonas startuos automatiškai: ką nuo 2026 metų privalės žinoti gyventojai

    Visagine šildymo sezonas startuos automatiškai: ką nuo 2026 metų privalės žinoti gyventojai

    Visagino savivaldybėje aptartas pasirengimas artėjančiam šildymo sezonui. Meras Erlandas Galaguz susitiko su bendrovių „Visagino energija“ ir „Visagino būstas“ vadovais, dalyvavo vicemerė Aleksandra Grigienė ir savivaldybės administracijos specialistai.

    Susitikime įvertinta, ar šilumos tiekėjas ir pastatų administratorius pasirengę sezono pradžiai, bei kokių veiksmų reikia, kad šilumos tiekimas vyktų sklandžiai. Savivaldybė nurodo, kad atsakingos įmonės patvirtino pasiruošimą ir galimybę užtikrinti stabilų šildymą mieste.

    Nauja tvarka nuo 2026 metų

    Gyventojams priminta, kad nuo 2026 metų spalio 1 dienos įsigalios Šilumos ūkio įstatymo pakeitimai, keičiantys šildymo sezono pradžios tvarką. Tai reiškia, kad šildymo įjungimo principas taps labiau standartizuotas, o savivaldybių taikomos praktikos bus suvienodintos pagal teisės aktų nuostatas.

    Visaginas pabrėžia turintis svarbų pranašumą: daugiabučių namų šilumos punktai mieste yra modernizuoti ir automatizuoti. Dėl to šildymo sezonas daugiabučiuose galės prasidėti spalio 1 dieną, o pastatų vidaus temperatūra bus palaikoma automatiškai reguliuojant šilumos punktų darbą.

    Ar galima šildytis kitu metu?

    Nors automatizuotas startas numatytas spalio 1 dieną, gyventojai išlaiko galimybę spręsti dėl kitokios datos konkrečiame name. Tam būtinas daugumos gyventojų pritarimas, kai sprendimui pritaria ne mažiau kaip 50 proc. plius 1 balsas.

    Praktikoje tai reiškia, kad daugiabučiai, kuriuose gyventojai nori šildymą pradėti anksčiau arba vėliau, turės priimti bendrą sprendimą pagal nustatytą balsavimo tvarką. Savivaldybė atkreipia dėmesį, kad automatizuoti šilumos punktai leidžia tiksliau valdyti šilumos kiekį ir mažinti perteklinį vartojimą pereinamaisiais laikotarpiais.

  • Paskutinė proga: pažintinis žygis Zaraso ežero Didžiojoje saloje dar atviras iki spalio 4 dienos

    Paskutinė proga: pažintinis žygis Zaraso ežero Didžiojoje saloje dar atviras iki spalio 4 dienos

    Po Europos judumo savaitės Zarasų rajono savivaldybė primena, kad pažintinis patyriminis maršrutas Zaraso ežero Didžiojoje saloje dar nėra uždarytas. Salos takais keliauti ir ieškoti žygio punktų bus galima iki spalio 4 dienos.

    Organizatoriai teigia, kad per judumo savaitę sutiko nemažai žygeivių, kurie įveikė maršrutą ir užsuko pasidalinti įspūdžiais. Pasak jų, dalis dalyvių galėjo keliauti savarankiškai ir į finišo vietą neužsukti, todėl kvietimas pratęsiamas dar kelioms dienoms.

    Rugsėjo 28–spalio 4 dienomis visi žygio punktai saloje išliks pasiekiami, tad maršrutą galima įveikti savo tempu. Tai patogi proga suplanuoti trumpą savaitgalio išvyką, daugiau pajudėti ir ramiai susipažinti su salos gamtinėmis vertybėmis.

    Svarbu atkreipti dėmesį, kad tvarių prizų dalijimas buvo skirtas tik tiems dalyviams, kurie aplankė ne mažiau kaip 8 punktus ir atvyko iki rugsėjo 23 dienos 17 valandos. Nuo rugsėjo 28 dienos žygiuoti kviečiama jau be galimybės atsiimti prizą.

    Rudeniui įsibėgėjant gamta saloje keičiasi ypač greitai, todėl tokie maršrutai tampa proga sulėtinti tempą ir daugiau laiko praleisti lauke. Savivaldybė ragina keliauti atsakingai, laikytis švaros ir tausoti natūralią aplinką.

  • Vyčio skliautas 2026: kaip Visaginas treniravosi evakuacijai ir ką tai reiškia gyventojams

    Vyčio skliautas 2026: kaip Visaginas treniravosi evakuacijai ir ką tai reiškia gyventojams

    Visagino savivaldybės atstovai rugsėjo 26 dieną dalyvavo valstybės lygio civilinės saugos kompleksinėse stalo pratybose, vykusiose kaip pratybų „Vyčio skliautas 2026“ dalis. Jose institucijos realistiškai modeliuoja sprendimus, kurių gali prireikti staiga blogėjant saugumo situacijai.

    Pratybų metu diskusijų forma buvo imituojamas gyventojų evakavimo organizavimas ir koordinavimas, įskaitant sprendimų priėmimą, informacijos sklaidą ir atsakomybės pasidalijimą. Tokiose stalo pratybose tikrinama ne technika, o procedūros ir tai, kaip greitai institucijos randa bendrą veikimo ritmą.

    Visaginas kartu su kitomis pasienio ir priimančiosiomis savivaldybėmis tikrino, kaip veiktų evakavimo grandinė nuo pirminio pavojaus signalo iki gyventojų registravimo, transportavimo ir apgyvendinimo. Didelis dėmesys skiriamas tarpinstituciniam koordinavimui, nes realios krizinės situacijos metu klaidos dažniausiai kyla būtent informacijos perdavimo ir sprendimų derinimo etape.

    Pratybų tikslas buvo praktiškai įvertinti valstybės lygio gyventojų evakavimo plano taikymą ir nustatyti, kuriose vietose procedūros yra per lėtos ar nepakankamai aiškios. Tokie mokymai paprastai padeda išsigryninti, kokių resursų trūksta, kaip turi veikti ryšio kanalai ir kokia seka turi būti aktyvuojamos atsakingos tarnybos.

    Ko tikimasi iš gyventojų

    Nors pratybos buvo skirtos institucijoms, jų rezultatai tiesiogiai siejasi su gyventojų informavimu ir pasirengimu. Civilinės saugos specialistai nuolat pabrėžia, kad krizės atveju svarbiausia yra patikima oficiali informacija, aiškios instrukcijos ir gyventojų gebėjimas veikti ramiai, laikantis nurodymų.

    Tokios pratybos Lietuvoje rengiamos siekiant įvertinti pasirengimą įvairioms grėsmėms, o ypač toms, kurios reikalauja greitų sprendimų dėl žmonių judėjimo, laikino apgyvendinimo ir paslaugų tęstinumo. Savivaldybių įsitraukimas leidžia iš anksto suderinti veiksmus ir sumažinti riziką, kad kritiniu momentu skirtingos grandys veiks nesuderintai.

    Kodėl stalo pratybos svarbios

    Stalo pratybų privalumas tas, kad jose galima detaliai peržiūrėti sudėtingus scenarijus nepatiriant realaus sutrikdymo gyventojams. Įvertinami sprendimų priėmimo terminai, komunikacijos logika, informacijos apsikeitimas tarp savivaldybių, ministerijų ir kitų atsakingų institucijų.

    Po tokių pratybų paprastai rengiamos išvados ir rekomendacijos, kurios virsta atnaujintomis procedūromis, mokymais ir praktiniais pasirengimo darbais. Tai leidžia nuosekliai stiprinti civilinę saugą, kad prireikus evakavimo planas būtų ne tik dokumentas, bet ir realiai veikiantis mechanizmas.

  • Danijos „Interhuman AI“ kuria socialinio intelekto DI: atpažins dvejonę, sutrikimą ir pritarimą

    Danijos „Interhuman AI“ kuria socialinio intelekto DI: atpažins dvejonę, sutrikimą ir pritarimą

    Dirbtinis intelektas vis geriau supranta, ką pasakome žodžiais, tačiau kasdienėje komunikacijoje lemiamą dalį sudaro tonas, pauzės, veido mimikos ir kūno kalba. Šie signalai dažnai nulemia, ar pašnekovas pasitiki, sutinka, dvejoja ar yra sutrikęs, tačiau daugumai šiandienos DI sistemų jie vis dar lieka sunkiai „matomi“.

    Kopenhagoje veikiantis startuolis „Interhuman AI“ siekia tą spragą užpildyti kurdamas socialinio intelekto technologiją. Įmonė pristatė naujausią savo modelį „Inter-2“, kuris realiu laiku analizuoja socialinius signalus tekste, garse ir vaizde, kad DI galėtų reaguoti ne tik į žodžius, bet ir į žmogų.

    Pasak komandos, „Inter-2“ vienu metu vertina veido išraiškas, balso intonaciją, žvilgsnio krypties pokyčius, laikyseną ir galvos gestus. Taip aptinkama 12 signalų, tarp jų įsitraukimas, dvejonė, neužtikrintumas, sutrikimas, pritarimas ir nepritarimas.

    Nuo kalbos modelių prie socialinių ženklų

    „Interhuman AI“ bendraįkūrėjai Frederik Sally ir Paula Petcu teigia, kad idėja išryškėjo, kai plačiai paplito didieji kalbos modeliai ir pokalbių sistemos. Nors jos pakeitė sąveiką su technologijomis, jos menkai atsižvelgia į tai, kaip žmogus kalba, kokią emociją slepia ar kokį signalą siunčia pauzėmis.

    „Iš čia ir kilo klausimas: ar galime sujungti kalbos modelius su vaizdo ir garso analize iš kameros bei mikrofono ir pridėti papildomą jutimo sluoksnį, kad suprastume, ką vartotojas iš tikrųjų komunikuoja?“, – sakė Paula Petcu.

    Komanda pirmąjį prototipą kūrė kaip DI trenerį, kuris reaguotų į turinį ir pateikimo manierą. Toks principas vėliau išsivystė į platesnę kryptį, kurią įmonė vadina dirbtiniu socialiniu intelektu, kai sistema bando atkurti žmogui būdingą gebėjimą skaityti situacijos kontekstą.

    Kur tai gali praversti?

    Praktinių pritaikymų spektras platus: nuo įmonių mokymų iki sveikatos priežiūros. Pavyzdžiui, darbo pokalbiuose ar derybų treniruotėse DI galėtų pateikti ne tik teksto analizę, bet ir įžvalgas apie tai, kaip skamba kandidato atsakymai, ar kada jis pradeda dvejoti.

    Skaitmeninėje sveikatoje socialiniai signalai svarbūs nuotolinėse konsultacijose ir pagalbos linijose, kur neteisingai suprastas stresas ar susierzinimas gali lemti netinkamus sprendimus. Kuriant robotiką ar pagalbinius asistentus, gebėjimas pastebėti nepritarimą ar diskomfortą tampa tiesiogiai susijęs su sauga.

    „Šiandienos modeliai yra įspūdingai pajėgūs, bet socialiai kurti. Jie atsako į žodžius, o ne į žmogų, kuris juos parašė. Teisingas atsakymas, pateiktas netinkamu momentu, vis tiek yra blogas atsakymas“, – sakė Frederik Sally.

    Duomenys, skaidrumas ir privatumo rizikos

    Didžiausias iššūkis socialiniam DI yra tai, kad žmonių elgsena labai individuali: pauzė gali reikšti neužtikrintumą, bet gali reikšti ir apgalvojimą. Dėl to tokiems modeliams reikia itin įvairių duomenų ir kruopštaus anotavimo, kad sistema nepainiotų signalų skirtinguose kontekstuose.

    „Interhuman AI“ teigia siekianti, kad išvados būtų atsekamos: naudotojas turėtų suprasti, kokie požymiai lėmė konkretų vertinimą. Toks skaidrumas ypač svarbus situacijose, kur sprendimai gali turėti pasekmių žmogaus karjerai, sveikatai ar paslaugų prieinamumui.

    „Norime, kad būtų galima atsekti, kas lėmė, jog tam tikru momentu buvo atpažinta dvejonė. Jei DI sprendžia ką nors apie mano ateitį, noriu turėti galimybę tai kvestionuoti“, – sakė Frederik Sally.

    Kartu daugėja ir rizikų: socialinių signalų atpažinimas gali būti panaudotas manipuliacijai, ypač jei technologija būtų pritaikoma realiame pasaulyje stebint nepažįstamus žmones. Įmonė teigia jau nubrėžusi tam tikras ribas, su kuo dirbtų, ir akcentuoja atitiktį BDAR bei saugumo auditų svarbą.

    Europoje kuriami DI modeliai turi veikti griežtesnėje reguliavimo aplinkoje, o tai, startuolio vertinimu, gali tapti konkurenciniu pranašumu plečiantis į kitas rinkas. „Interhuman AI“ planuoja toliau plėsti modelių šeimą ir gerinti veikimą sudėtingesnėse situacijose, įskaitant balso kanalą be vaizdo bei kelių žmonių pokalbius.

  • Estijos bilt.me pritraukė 700 000 eurų: DI platforma žada greitai paversti idėją „iOS“ ir „Android“ programėle

    Estijos bilt.me pritraukė 700 000 eurų: DI platforma žada greitai paversti idėją „iOS“ ir „Android“ programėle

    Estijos DI programėlių kūrimo platforma bilt.me pritraukė 700 000 eurų išankstinės sėklos etapo investiciją. Finansavimo raundui vadovavo rizikos kapitalo fondas „Superhero Capital“, o prie investuotojų prisidėjo ir „Bolt“ įkūrėjas Markus Villig bei „Lightyear“ įkūrėjas Martin Sokk.

    Startuolį 2025 metais įkūrė Uku Joost Annus, Kevin Akkermann ir Karl Kiilaspää. Komanda kuria DI agentą, kuris naudotoją veda nuo pirminės idėjos iki realiai veikiančios mobiliosios programėlės, parengtos publikavimui „App Store“ ir „Google Play“.

    Skirtingai nuo daugelio DI sprendimų, kurie daugiausia generuoja interneto svetaines ar web programėles, bilt.me orientuojasi į natyvias „iOS“ ir „Android“ aplikacijas. Tokia kryptis siejama su ambicija sumažinti techninį barjerą tiems, kurie turi idėją, bet neturi programuotojų komandos ar patirties.

    „Lažinamės, kad programėlės, o ne svetainės, bus vieta, kur bus kuriamas kitos kartos verslas“, – sakė Uku Joost Annus.

    Kuriant natyvias programėles, startuoliui teko spręsti ir praktinius infrastruktūros klausimus. Bilt.me teigia sukūrusi savo mokėjimų, debesijos ir dalijimosi sluoksnius, kuriuos įvardija kaip „Bilt Payments“, „Bilt Cloud“ ir „Bilt Link“.

    Pasak bendrovės, jos metinės pasikartojančios pajamos jau perkopė šešiaženklę ribą, o pajamos tris mėnesius iš eilės augo dvigubai kas mėnesį. Platformą naudoja tūkstančiai žmonių, didžioji dalis jų kuria vartotojams skirtas programėles, o likusi dalis – privačius ar vidiniam naudojimui skirtus įrankius.

    Bilt.me įžvelgia galimybę Europai būtent DI taikymo, o ne bazinės infrastruktūros sluoksnyje. Kompanija akcentuoja, kad nors Europai sudėtingiau konkuruoti energijos, puslaidininkių ar DI infrastruktūros srityse, stiprybė gali būti praktinių produktų kūrimas, kai DI paverčiamas naudotojams apčiuopiama paslauga.

    „Tačiau yra vienas sluoksnis, kuriame Europa vis dar yra pasaulinio lygio: programų sluoksnis, kai DI paverčiamas tuo, ką realūs žmonės naudoja ir už ką moka“, – sakė Uku Joost Annus.

    Gautas lėšas bilt.me planuoja skirti tarptautinei plėtrai ir tolesniam programėlių kūrimo galimybių vystymui. Bendrovė taip pat siekia pagreitinti kelią nuo idėjos iki veikiančio produkto, kad programėlės kūrimas mažoms komandoms ar pavieniams kūrėjams taptų labiau nuspėjamas ir pigesnis.

  • „Sofinnova Partners“ uždarė 82 mln. eurų medtech fondą: planuoja sukurti iki 8 įmonių

    „Sofinnova Partners“ uždarė 82 mln. eurų medtech fondą: planuoja sukurti iki 8 įmonių

    Europos gyvybės mokslų rizikos kapitalo bendrovė „Sofinnova Partners“ uždarė ketvirtąjį medicinos technologijų fondą „Sofinnova MD Start IV“, pritraukusi 82 mln. eurų. Fondą investuotojai perprenumeravo, tad įsipareigojimų suma viršijo pradinį tikslą.

    Naujos lėšos bus skirtos plėsti bendrovės medtech įmonių kūrimo strategiją Europoje ir Jungtinėse Valstijose. „Sofinnova Partners“ siekia turėti daugiau galimybių ne tik startuoti su naujomis idėjomis, bet ir padėti joms pereiti svarbiausius vystymo etapus.

    Per artimiausius penkerius metus fondas planuoja paleisti 6–8 medtech bendroves. „MD Start IV“ turėtų finansuoti projektus nuo pačios pradžios iki pagrindinių klinikinių ir veiklos etapų, kartu suteikiant vadinamąją praktinę komandų paramą.

    Pasak „Sofinnova Partners“, modelis remiasi klinikine įžvalga, verslumo kompetencijomis ir operaciniu įgyvendinimu, kad būtų kuriamos technologijos, sprendžiančios nepatenkintus medicinos poreikius. Portfelio bendrovės taip pat gauna prieigą prie tarptautinio partnerių tinklo, kuris svarbus klinikiniams tyrimams, reguliaciniams procesams ir komercializavimui.

    „Sofinnova MD Start“ yra viena iš nedaugelio strategijų Europoje, orientuotų į medtech įmonių kūrimą nuo nulio. Mūsų modelį išskiria aktyvus komandos vaidmuo kuriant ir palaikant kiekvieną įmonę nuo pirmos dienos“, – sakė „Sofinnova Partners“ valdybos pirmininkas ir vadovaujantis partneris Antoine Papiernik.

    Naujasis fondas seka po „Sofinnova MD Start III“, kuris buvo 63 mln. eurų dydžio ir investavo į šešias bendroves. Anksčiau skelbta, kad šios įmonės bendrai pritraukė daugiau nei 140 mln. eurų vėlesnių etapų finansavimo.

    „Sofinnova Partners“ nurodo, kad ankstesnio portfelio pavyzdžiai apima „LimFlow“, kuri buvo įsigyta „Inari Medical“ sandoryje, kurio vertė galėjo siekti apie 380 mln. eurų, bei „PreCARDIA“, kurią įsigijo „Abiomed“. Tarp portfelio įmonių minimos ir „CorWave“, pritraukusi daugiau nei 100 mln. eurų, bei „BrightHeart“, gavusi JAV FDA ir CE žymėjimo patvirtinimus ir pritraukusi apie 11 mln. eurų A serijos investiciją.

    Dar viena portfelio įmonė „Moon Surgical“ gavo FDA ir CE žymėjimo patvirtinimus savo sistemai „Maestro“, kuri, bendrovės teigimu, iki šiol panaudota gydant daugiau nei 3 700 pacientų. Tokie rodikliai investuotojams svarbūs kaip ženklas, kad technologijos pasiekia realią klinikinę praktiką, o ne lieka laboratorijos prototipų stadijoje.

    Rizikos kapitalo rinkoje medtech segmentas pastaraisiais metais susiduria su ilgesniais atsipirkimo terminais ir griežtesniais reguliaciniais reikalavimais, todėl vis daugiau reikšmės įgauna ankstyvas klinikinis pagrindimas ir aiški komercializavimo strategija. „Sofinnova Partners“ fondas akcentuoja būtent šią kryptį, derindamas kapitalą su komandos įsitraukimu į įmonių kūrimą.

  • „Granite“ pritraukė 4 mln. eurų: kuria DI agentams skirtą debesijos infrastruktūrą ir modulinius duomenų centrus

    „Granite“ pritraukė 4 mln. eurų: kuria DI agentams skirtą debesijos infrastruktūrą ir modulinius duomenų centrus

    DI infrastruktūros bendrovė „Granite“ pritraukė 4 mln. eurų investiciją, kurią vedė „Bifrost Studios“ kartu su privačiais investuotojais. Įmonė skelbia, kad lėšos bus skirtos technologijos komercializavimui ir tam, kad klientams būtų pateiktas vientisas programinės ir aparatinės įrangos sprendimas.

    „Granite“ kuria vadinamąją agentinę debesiją, kuri nuo pradžių projektuojama DI agentams, o ne pritaikoma jiems vėliau. Platforma sujungia skaičiavimo išteklius, duomenų saugyklas ir tinklo komponentus su įmonės sukurta operacine bei DI orkestravimo programine įranga.

    Sprendimas klientams tiekiamas per modulinius duomenų centrus, paremtus konteinerizuotais blokais. Tokie vienetai gali būti diegiami ten, kur prieinama pakankama elektros galia, o pati infrastruktūra siūloma tiek kaip debesijos paslauga, tiek kaip dedikuotos sistemos, kurias organizacijos valdo savo aplinkoje.

    Svarbi platformos dalis yra DI agentų valdymo sluoksnis, kuriame agentams suteikiama atmintis, leidimai ir įrankiai darbui atlikti. Pasak bendrovės, toks modelis turėtų suteikti organizacijoms daugiau kontrolės, kur vykdomi DI darbo krūviai ir kokia technologija naudojama pagrinde.

    „DI pereina nuo atsakinėjimo į klausimus prie darbo atlikimo. Tai keičia tai, ko verslui reikia iš infrastruktūros, esančios už DI“, – sakė „Granite“ vadovas Peteris Damm.

    Bendrovė teigia, kad naujas finansavimas bus panaudotas produktui išvesti į rinką ir sujungti programinės bei aparatinės įrangos dalis į vieną pasiūlą. Tokia kryptis atliepia augantį poreikį DI sistemoms, kurios ne tik generuoja turinį, bet ir vykdo veiksmus, todėl infrastruktūrai keliami didesni reikalavimai patikimumui, saugai ir valdymui.