Lašiša ar tunas: kuris žuvis iš tiesų turi daugiau gyvsidabrio ir kada verta sunerimti?

Žuvis daugeliui yra vienas patraukliausių baltymų šaltinių, tačiau kartu ji kelia ir klausimą dėl gyvsidabrio. Šis sunkusis metalas organizme gali kauptis, o ilgainiui per didelis jo kiekis siejamas su nervų sistemos pažeidimais, pusiausvyros sutrikimais ir atminties problemomis.

Dažniausiai įspėjimai taikomi didelėms plėšrioms žuvims, nes jos gyvsidabrį sukaupia per mitybos grandinę. Dėl to tunas, ypač didesnių rūšių, paprastai turi daugiau gyvsidabrio nei lašiša, kuri yra mažesnė ir dažnai auginama akvakultūroje.

Tyrimai rodo, kad daugumos žmonių, valgančių lašišą ar tuną, kraujyje fiksuojami gyvsidabrio kiekiai dažniausiai nepasiekia kliniškai pavojingų ribų. Vis dėlto rizika didėja, jei tunas valgomas labai dažnai, o pasirinkimai krypsta į rūšis, kurios statistiškai linkusios sukaupti daugiau gyvsidabrio.

Kur slypi didžiausias skirtumas?

Praktiškai svarbiausia ne vien tai, kad tunas dažniau turi daugiau gyvsidabrio, bet ir kokį tuną renkatės. Baltasis tunas, dažnai parduodamas kaip konservuotas ilgapelekių tunų produktas, vidutiniškai būna „sunkesnis“ pagal gyvsidabrio kiekį nei vadinamasis lengvasis konservuotas tunas.

Lašiša šiuo požiūriu dažniausiai laikoma saugesniu pasirinkimu, jei ji vartojama įprastais kiekiais. Be to, lašiša paprastai pasižymi didesniu omega-3 riebalų rūgščių kiekiu, ypač EPA ir DHA, kurių Vakarų mityboje neretai trūksta.

Kiek žuvies valgyti ir kam būti atsargesniems?

Mitybos rekomendacijose dažnai pabrėžiama rinktis mažiau gyvsidabrio turinčias jūrų gėrybes ir žuvį įtraukti reguliariai. Nėščiosioms ir planuojančioms nėštumą dažniausiai patariama ypač atsakingai rinktis rūšis ir porcijų dažnį, nes gyvsidabris svarbus vaisiaus nervų sistemos raidai.

Jei tuną valgote dažnai, verta kaitalioti žuvų rūšis ir rinktis mažiau gyvsidabrio turinčius produktus, pavyzdžiui, lengvąjį konservuotą tuną. Lašiša gali būti patogus „pagrindinis“ pasirinkimas kasdieniam meniu, tačiau ir čia svarbu laikytis saiko bei įvairinti mitybą.

Specialistai pabrėžia, kad daugumai sveikų suaugusiųjų saikingas lašišos ar tuno vartojimas nėra problema. Didžiausią naudą duoda paprasta taisyklė: kuo įvairesnė žuvis lėkštėje ir kuo rečiau renkamasi didelės plėšrios rūšys, tuo mažesnė ilgalaikio gyvsidabrio kaupimosi rizika.