CP v2

Blog

  • Paryžiaus „Gallium Defence“ pritraukė 7,1 mln. eurų pigesnei dronų aptikimo sistemai plėsti

    Paryžiaus „Gallium Defence“ pritraukė 7,1 mln. eurų pigesnei dronų aptikimo sistemai plėsti

    Paryžiuje įsikūręs startuolis „Gallium Defence“ po „stealth“ režimo paskelbė pritraukęs 7,1 mln. eurų „Seed“ investiciją, skirtą pigesnių dronų aptikimo sprendimų plėtrai.

    Apie šį etapą pranešta „EU-Startups“, nurodant, kad investicijų raundui vadovavo „Keen Venture Partners“ ir „360 Capital“, prisidėjo „Omnes Capital“ ir „Polytechnique Ventures“.

    Bendrovė teigia, kad daugiau nei 80 proc. kritinės infrastruktūros objektų ir karinių pajėgumų vis dar lieka pažeidžiami šiuolaikinių dronų keliamoms grėsmėms, nes trūksta prieinamų ir realioms sąlygoms pritaikytų radarų.

    „Gallium Defence“ tikslas – padaryti aukšto našumo radarus pigesnius ir lengviau diegiamus, kad jie galėtų būti naudojami tiek oro saugai, tiek oro gynybai.

    Kas yra „GDS-10“ radaras

    Pagrindinis bendrovės produktas – „GDS-10“, apibūdinamas kaip X juostos AESA tipo radaras su programiškai apibrėžiama, DI pagrįsta architektūra.

    Skelbiama, kad sprendimas kuriamas dvigubai paskirčiai ir turės dvi versijas: kritinės infrastruktūros operatoriams ir ginkluotosioms pajėgoms.

    Pasak įmonės, „GDS-10“ gali aptikti 1 klasės ir FPV tipo dronus iki 10 km atstumu, užtikrina 360 laipsnių azimuto ir 90 laipsnių aukščio aprėptį, be „aklųjų zonų“.

    Taip pat teigiama, kad radaras gali sekti kelis dronus vienu metu, įskaitant spiečiaus situacijas, veikti dieną ir naktį bei įvairiomis oro sąlygomis, o dėl programiškai apibrėžtos sandaros jo galimybės gali būti atnaujinamos atsirandant naujoms grėsmėms.

    Kada planuojama pradėti užsakymus

    „Gallium Defence“ įkurta 2026 metų balandį – ją įsteigė Eric Fournier, Florian Lemoine ir Robin Mandel, turintys gynybos, pramonės ir konsultavimo patirties.

    Bendrovė nurodo, kad praėjus vos keturiems mėnesiams po „Seed“ raundo uždarymo surengė pirmuosius atvirus bandymus lauko sąlygomis.

    Gautos lėšos, kaip teigiama, bus naudojamos pirmųjų produktų gamybai industrializuoti, komandai stiprinti, DI modeliams apmokyti ir demonstracijoms civiliniams bei kariniams operatoriams skirtingose šalyse.

    Įmonė planuoja atverti „GDS-10“ užsakymus 2027 metų pirmąjį ketvirtį.

  • „Strategy“ už 65,5 mln. dolerių nupirko dar 811 bitkoinų – valdo jau 849 327 BTC

    „Strategy“ už 65,5 mln. dolerių nupirko dar 811 bitkoinų – valdo jau 849 327 BTC

    Bitkoinų kaupimu garsėjanti bendrovė „Strategy“ per savaitę įsigijo dar 811 BTC už maždaug 65,5 mln. dolerių.

    Pirkimai atlikti spalio 26–lapkričio 1 dienomis, o vidutinė vieno bitkoino kaina siekė 80 846 JAV dolerius, nurodoma JAV Vertybinių popierių ir biržos komisijai (SEC) pateiktoje 8-K ataskaitoje.

    Po šio sandorio „Strategy“ bendras turimas kiekis išaugo iki 849 327 BTC, kurių vertė tekste minimais skaičiavimais siekia apie 65,9 mlrd. dolerių.

    Bendrovė teigia, kad visos šios pozicijos buvo sukauptos už maždaug 64,1 mlrd. dolerių, o vidutinė įsigijimo kaina – 75 451 JAV doleris už BTC. Tai sudaro daugiau nei 4 proc. visos bitkoino pasiūlos ribos.

    Akcijų pardavimai ir atpirkimai

    Naujausi bitkoinų pirkimai finansuoti iš „Strategy“ A klasės paprastųjų akcijų (MSTR) pardavimų pagal at-the-market (ATM) programą.

    Per minėtą laikotarpį bendrovė pardavė 1 178 552 MSTR akcijas už maždaug 164 mln. dolerių. Ataskaitoje taip pat nurodoma, kad pagal šią programą dar liko galimybė išleisti ir parduoti MSTR akcijų už 18,62 mlrd. dolerių.

    Be to, bendrovė pranešė atpirkusi beveik 2,1 mln. privilegijuotųjų STRC akcijų už maždaug 208,2 mln. dolerių, pasitelkusi savo grynųjų pinigų rezervą.

    Dar 43,4 mln. dolerių iš USD rezervo skirta privilegijuotųjų akcijų dividendams finansuoti.

    Rezervai, rezultatai ir vadovybės pokyčiai

    Skelbiama, kad lapkričio 1 dieną „Strategy“ USD rezervas siekė 4,79 mlrd. dolerių, o grynųjų pinigų (USD Cash) likutis – 132,7 mln. dolerių.

    Bendrovė taip pat paskelbė apie 19,5 mlrd. dolerių grynąjį pelną trečiąjį ketvirtį (palyginti su 2,79 mlrd. dolerių tuo pačiu laikotarpiu prieš metus). Nurodoma, kad kylanti turimų bitkoinų vertė sugeneravo 20,9 mlrd. dolerių prieaugį.

    „Strategy“ vykdomasis pirmininkas Michaelas Sayloras tvirtino, kad prasideda kitos bitkoino bulių rinkos etapas, o bankai vis labiau priima šį turtą.

    Tuo metu bendrovė informavo apie vadovybės pokyčius: finansų direktorius Andrew Kang pasitrauks lapkričio 5 dieną, o dabartinis COO Reza Virasteh šias pareigas perims sausį.

    Rinkos reakcija

    Praėjusią savaitę „Strategy“ akcijos krito 9,6 proc. ir penktadienį užsidarė ties 130,51 JAV dolerio kaina.

    Per tą patį laikotarpį bitkoinas smuko 3,6 proc., o rinkoje dėmesį traukė pranešimai apie rekordinio masto „Binance“ įsilaužimą, kurio nuostoliai įvardijami kaip 6,3 mlrd. dolerių.

  • „Hypersonica“ pritraukė 100 mln. eurų: Europoje kurs hipergarsinius tolimos atakos sprendimus

    „Hypersonica“ pritraukė 100 mln. eurų: Europoje kurs hipergarsinius tolimos atakos sprendimus

    Didžiosios Britanijos ir Vokietijos gynybos technologijų bendrovė „Hypersonica“ pritraukė 100 mln. eurų B serijos investiciją, skirtą hipergarsinių tolimos atakos sistemų kūrimui Europai ir jos sąjungininkams.

    Apie sandorį praneša portalas „EU-Startups“. Investicijų raundą bendrai vedė „Lightspeed“ ir „General Catalyst“, o prie jo taip pat prisidėjo esami investuotojai, tarp jų „Plural“ ir „201 Ventures“.

    „Hypersonica“ įkurta 2023 metais, o inžinerijos komandos dirba Miunchene (pagrindinė būstinė) ir įmonės visiškai valdomoje dukterinėje bendrovėje Londone. Bendrovė teigia kurianti Europoje sukurtą ir gaminamą, „suverenią“ bei kaštų požiūriu efektyvią hipergarsinės atakos technologiją, kuri nebūtų ribojama ITAR (JAV gynybos eksporto) apribojimų.

    Hipergarsiniu laikomas skrydis virš Mach 5 greičio, tačiau jis kelia itin sudėtingų inžinerinių iššūkių – dėl aerodinaminio kaitimo tradicinės aviacijos technologijos tampa netinkamos. „Hypersonica“ teigia šiuos iššūkius sprendžianti pažangiomis medžiagomis, valdymo architektūra ir avionika, leidžiančia išlaikyti stabilų ir manevringą skrydį.

    Prototipas HS-1 ir tikslai iki 2029 metų

    Bendrovė primena, kad po 23,3 mln. eurų A serijos finansavimo, kurį užsitikrino 2026 metų vasarį, ji išbandė prototipą HS-1. Teigiama, kad bandymų metu pasiektas didesnis nei Mach 6 greitis ir daugiau kaip 300 kilometrų nuotolis.

    Įmonė taip pat nurodo, jog tapo pirmąja privačiai finansuojama Europos gynybos bendrove, pasiekusia tokį etapą. Kartu ji tvirtina, kad jos vystymo modelis leidžia mažinti kaštus daugiau nei 80 proc., palyginti su įprastais metodais.

    Pasak „Hypersonica“, naujas kapitalas bus skirtas paspartinti tolimos atakos sistemų kūrimą, didinti bandymų dažnį, plėsti veiklą ir prisidėti prie reindustrializacijos Europoje.

    Bendrovė kelia tikslą pilnai išvystyti hipergarsines tolimos atakos sistemas iki 2029 metų ir lygiagrečiai kurti platesnę Europos technologinę bei gamybos bazę, orientuotą į masinę gamybą.

    Fonas: augantis valstybių finansavimas

    B serijos finansavimas sutapo su tuo, kad Europos šalys, pasak bendrovės, iš diskusijų apie tolimos atakos pajėgumų poreikį pereina prie realaus programų finansavimo.

    Straipsnyje minima, kad Jungtinės Karalystės Gynybos investicijų planas numato pradinį 921,5 mln. eurų (770 mln. svarų sterlingų) finansavimą per ketverius metus Jungtinės Karalystės–Vokietijos Deep Precision Strike (DPS) programai pagal Trinity House susitarimą.

    Taip pat nurodoma, kad NATO vadovaujama daugianacionalinė iniciatyva per artėjantį dešimtmetį paskelbė 44,28 mln. eurų (37 mlrd. svarų sterlingų) investiciją į DPS pajėgumus.

    Plėtra Vokietijoje ir JK

    „Hypersonica“ teigia, kad finansavimas leis sukurti šimtus aukštos kvalifikacijos inžinerijos ir gamybos darbo vietų Jungtinėje Karalystėje bei Vokietijoje.

    Bendrovei vadovauja bendraįkūrėjai dr. Philipp Kerth ir dr. Marc Ewenz. Jie akcentuoja, kad pagrindinis iššūkis dabar yra ne poreikio įrodymas, o realus pajėgumų pristatymas ir efektyvesnis viešų lėšų panaudojimas.

  • „Bitmine“ per savaitę įsigijo 8 573 ETH: Tom Lee sako, kad rinka į „Binance“ įsilaužimą sureagavo santūriai

    „Bitmine“ per savaitę įsigijo 8 573 ETH: Tom Lee sako, kad rinka į „Binance“ įsilaužimą sureagavo santūriai

    Kriptovaliutų bendrovė „Bitmine“ Immersion Technologies per pastarąją savaitę papildė savo „Ethereum“ atsargas 8 573 ETH ir taip dar labiau padidino vadinamąjį įmonės „Ethereum“ iždą.

    Įmonė pirmadienį pranešė, kad dabar iš viso valdo 6 060 506 ETH. Esant maždaug 2 261 JAV dolerio kainai už vieną ETH, tokio portfelio vertė siekė apie 13,7 mlrd. JAV dolerių.

    Pasak bendrovės, tai atitinka apie 4,9 proc. visos „ether“ pasiūlos. Didžioji dalis turimų monetų yra įdarbinta per „staking“ mechanizmą, kuris leidžia uždirbti pajamas už tinklo palaikymą.

    „Bitmine“ nurodo, kad yra „užstaikiusi“ 5 227 037 ETH – apie 86 proc. visos savo pozicijos. Bendrovė skaičiuoja, jog dabartinėmis sąlygomis tai reikštų maždaug 358 mln. JAV dolerių metinių „staking“ pajamų, o visiškai „užstaikius“ turimą ETH suma, bendrovės vertinimu, galėtų augti iki 415 mln. JAV dolerių.

    Ne tik ETH: portfelyje – ir bitkoinai bei investicijos

    Be „Ethereum“, „Bitmine“ pranešė turinti 216 BTC. Taip pat nurodomos ir kitos investicijos: 180 mln. JAV dolerių vertės dalis „Beast Industries“ bei 82 mln. JAV dolerių investicija į „Eightco Holdings“.

    Bendrovė pažymėjo, kad jos grynųjų pinigų ir rinkai tinkamų vertybinių popierių dalis siekia 498 mln. JAV dolerių. Iš viso kriptovaliutų, grynųjų, vertybinių popierių ir kitų investicijų portfelis, bendrovės duomenimis, sudarė 14,5 mlrd. JAV dolerių (lapkričio 1 dienos duomenys).

    Tom Lee: rinka į „Binance“ įsilaužimą sureagavo santūriai

    Bendrovės valdybos pirmininkas Tom Lee komentavo ir neseniai paviešintą 6,3 mlrd. JAV dolerių vertės įsilaužimą į „Binance“. Jo teigimu, nuo incidento atskleidimo ETH kaina sumažėjo maždaug 4 proc.

    Jis palygino šią reakciją su 2025 metų vasarį paskelbtu 1,5 mlrd. JAV dolerių „Bybit“ apiplėšimu, kai ETH tą pačią dieną krito apie 8 proc., o per savaitę – maždaug 20 proc.

    „Nors tai siaubingas įvykis, mano manymu, santykinai rami kriptovaliutų rinkos reakcija yra labai konstruktyvi, ypač lyginant su tuo, kaip rinka reaguodavo į ankstesnes dideles vagystes“, – teigė T. Lee.

    Jis įvardijo šešias priežastis, kodėl kainos reakcija, jo vertinimu, buvo nuosaikesnė: tarp jų – „Binance“ galimybė padengti nuostolius, tai, kad incidentas nesusijęs su decentralizuotų finansų protokolų gedimais, ir greita industrijos reakcija, kuri, kaip teigiama, padėjo nuostolius sumažinti perpus.

    Rinkos kainos ir akcijų pokytis

    Pirmadienį ETH kaina siekė 2 281,41 JAV dolerio – per 24 valandas ji buvo pakilusi 0,87 proc.

    Tuo metu „Bitmine“ akcijos penktadienį užsidarė ties 20,18 JAV dolerio riba ir buvo nukritusios 6,83 proc.

  • Švedų rizikos kapitalo fondas „Creandum“ uždarė 668 mln. eurų fondą – didžiausią istorijoje

    Stokholme įsikūrusi rizikos kapitalo bendrovė „Creandum“ uždarė 668 mln. eurų vertės fondą „Creandum VIII“ – didžiausią per visą įmonės istoriją.

    Naujasis fondas skirtas ankstyvos stadijos technologijų startuoliams – nuo pre-seed iki „Series A“ etapų. Apie tai pranešė „EU-Startups“.

    Planuojama, kad per artimiausius dvejus metus fondas finansuos maždaug 30 investicijų, o vienas iš prioritetų – galimybės, atsirandančios dėl sparčios dirbtinio intelekto plėtros.

    „Creandum VIII“ seka po ankstesnio 500 mln. eurų fondo „Creandum VII“, kuris buvo uždarytas 2024 metų birželį.

    Akcentas – ankstyva stadija ir DI

    „Creandum“ partneris Peteris Spechtas viešame pareiškime pabrėžė, kad bendrovė ir toliau orientuojasi į ankstyvą stadiją ir nuo pat pradžių siekia padėti steigėjams globaliai.

    Pasak jo, bendrovė per pastaruosius 12 mėnesių patrigubino komandą San Franciske, taip stiprindama savo buvimą JAV rinkoje.

    „Creandum“ teigimu, DI keičia nusistovėjusias technologijų rinkas ir atveria erdvę naujiems žaidėjams, ypač programinės įrangos kūrimo, verslo technologijų bei skaitmeninės infrastruktūros srityse.

    Kas stovi už fondo ir kas jį finansuoja

    „Creandum“ įkurta 2003 metais, ją įsteigė Staffanas Helgessonas. Be Stokholmo, bendrovė turi biurus Londone, Berlyne ir San Franciske.

    Skelbiama, kad naujasis fondas pritraukė įsipareigojimų iš maždaug 30 institucinių investuotojų Europoje ir JAV – tarp jų minimi universitetų fondai, pensijų fondai bei labdaros organizacijos.

    Bendrovė taip pat nurodo, kad išlaikys bendrą (generalist) investavimo strategiją ir neapsiribos vienu sektoriumi, nors DI portfelyje vaidina vis didesnį vaidmenį.

    Ankstesnės investicijos ir platesnis 2026 metų kontekstas

    „Creandum“ žinoma dėl ankstyvų investicijų į tokias įmones kaip „Spotify“, „Klarna“, „iZettle“, „Depop“, „Bolt“ ir „Trade Republic“.

    Pastaruoju metu portfelyje atsirado ir daugiau su DI susijusių bendrovių, tarp jų – „Lovable“, „Black Forest Labs“, „Modal“ bei „Rillet“.

    „Creandum VIII“ prisijungia prie platesnės Europos rizikos kapitalo lėšų pritraukimo bangos 2026 metais: minimi ir kitų fondų pranešimai, o bendra viešai įvardytų sumų apimtis, įskaičiavus „Creandum VIII“, siekia apie 2,31 mlrd. eurų.

  • Estijos „Roleo“ pritraukė 2,9 mln. eurų: DI karjeros agentas žada darbą rasti be paraiškų

    Estijos startuolis „Roleo“, kuriantis asmeninį dirbtinio intelekto karjeros agentą, pritraukė 2,9 mln. eurų investiciją ir planuoja plėtrą visoje Europoje.

    Apie finansavimo raundą pranešė portalas „EU-Startups“ – jį vedė Baltijos šalių rizikos kapitalo fondas „Practica Capital“, taip pat prisidėjo Šiaurės šalių fondas „Inventure“.

    „Roleo“ siekia padėti technologijų specialistams atrasti karjeros galimybes be įprasto varginančio darbo skelbimų naršymo ir kandidatavimo – platforma pati ieško tinkamų pasiūlymų ir suveda su darbdaviais, kai yra abipusis interesas.

    Bendrovė skelbia, kad iki šiol yra pritraukusi 3,46 mln. eurų, o naujos lėšos bus naudojamos tiek produkto vystymui, tiek plėtrai Europos rinkose.

    Kaip veikia „Roleo“ idėja

    „Roleo“ pristatoma kaip asmeninis DI karjeros agentas technologijų profesionalams: jis mokosi apie vartotojo patirtį, ambicijas ir preferencijas, o tuomet ieško atitinkančių galimybių visoje Europoje.

    Skirtingai nei tradicinės darbo skelbimų svetainės, kuriose žmogus pats turi ieškoti ir siųsti paraiškas, čia akcentuojamas „pasiūlymų atnešimo“ principas – kandidatas gali būti sujungtas su darbdaviu ir be pateiktos darbo paraiškos.

    Bendrovė pabrėžia, kad vartotojai patys kontroliuoja matomumą ir asmeninę informaciją bei sprendžia, ar nori tęsti konkretų pasiūlymą.

    Kas įkūrė startuolį

    „Roleo“ įkurta 2025 metais. Vienas įkūrėjų – Janer Gorohhov, vienaragiu vadinamos tapatybės patikros bendrovės „Veriff“ bendraįkūrėjas, kitas – Vahur Hansen, buvęs ankstyvosios „Wise“ inžinierių komandos narys ir startuolio „Membo“ bendraįkūrėjas.

    „Roleo“ vadovo teigimu, daugelis žmonių aktyviai savo karjerą pradeda valdyti tik tuomet, kai kažkas nebeveikia arba ateina metas pokyčiams, o geros galimybės tuo metu gali praeiti pro šalį.

    „Practica Capital“ partneris Donatas Keras teigė matęs potencialą įkūrėjų komandoje ir jų ambicijoje, o vadovaujamas raundas esą buvo natūralus fondo žingsnis.

    DI įdarbinimo technologijoms – investicijų banga

    „Roleo“ finansavimas vyksta platesniame 2026 metų kontekste, kai Europoje daugėja investicijų į DI paremtas atrankos ir darbo rinkos technologijas.

    Minimi ir kiti raundai – tarp jų Londono „Jack & Jill“, Belgijos „Spott“ ir „Ringtime“, Prancūzijos „HrFlow.ai“, Jungtinės Karalystės „inploi“, Ispanijos „Orbio“ bei Islandijos „50skills“.

    Pasak „Roleo“, kartu su jų raundu šios aštuonios atrinktos investicijos sudaro apie 90,5 mln. eurų neseniai paskelbto finansavimo.

    Bendrovė taip pat nurodo, kad nuo 2026 metų pradžios jos agentas sujungė vartotojus su 30 000 karjeros galimybių, kurias jie vėliau nagrinėjo plačiau.

    Startuolis teigia, kad paslauga technologijų profesionalams yra nemokama, o tarp vartotojų jau yra dirbančių tokiose įmonėse kaip „Google“, „Amazon“, „Stripe“ ir „Spotify“.

  • Vengrijoje aptiktas romėnų lobis: archeologai iškasė mažiausiai 737 monetas ir keramikos radinius

    Vengrijoje aptiktas romėnų lobis: archeologai iškasė mažiausiai 737 monetas ir keramikos radinius

    Vengrijoje archeologai aptiko įspūdingą Romos imperijos laikų radinių rinkinį – trijose vietose rasta mažiausiai 737 romėniškos monetos, taip pat šimtai keramikos fragmentų ir drabužių segių.

    Apie atradimą pranešė Kapošvare įsikūręs Rippl-Rónai muziejus, kurio komanda pastarosiomis savaitėmis vykdė tyrimus Somođo (Somogy) apskrities šiaurinėje ir centrinėje dalyje. Darbai vyko bendruomeninės archeologijos forma, įtraukiant ir ne profesionalus.

    Dauguma monetų siejama su Konstantinų dinastijos valdymo laikotarpiu, tai yra IV amžiumi. Vis dėlto radinių spektras platesnis – tarp jų pasitaikė ir gerokai ankstesnių laikotarpių pinigų, leidžiančių sekti pinigų apyvartos istoriją šiame Europos regione.

    Kartu su monetomis identifikuota ir kitų kasdienybę atspindinčių objektų: keramikos šukių, metalinių segių, taip pat svarstyklių ar svorių liekanų. Tokie radiniai padeda archeologams tiksliau suprasti vietovių funkciją – nuo prekybos ir buitinių veiklų iki ryšių su platesniais Romos pasaulio tinklais.

    Monetos iš kelių imperatorių laikų

    Tyrėjai išskyrė ir konkrečius, skirtingus laikotarpius reprezentuojančius egzempliorius. Tarp jų – sidabrinė moneta, nukaldinta valdant imperatoriui Antoninui Pijui, kuris Romos imperijai vadovavo 138–161 metais.

    Rasta ir moneta iš Severo Aleksandro laikų (222–235), taip pat emisija, siejama su imperatoriumi Aurelianu (270–275). Pastarosios reversas vaizduoja imperatorių, spaudžiantį ranką deivei Concordiai – santarvės ir harmonijos personifikacijai, turėjusiai propagandinę reikšmę, pabrėžiant valstybės stabilumą.

    Radiniuose aptikta ir monetų, nukaldintų valdant imperatoriui Probusui (276–282). Jų reversuose pasitaiko tokie motyvai kaip Sol Invictus (Nenugalimoji Saulė) ir Pax Augusti – su imperatoriaus taika siejama personifikacija, atspindėjusi vėlyvosios imperijos valdžios ideologiją.

    Vienu neįprasčiausių atradimų įvardijama konsekracinė moneta, kuri galimai susijusi su imperatoriumi Klaudijumi II Gotu (268–270). Tokios emisijos paprastai būdavo leidžiamos po valdovo mirties, siekiant įamžinti oficialų jo sudievinimą.

    Ne tik pinigai: keramika ir segės

    Monetos – tik dalis bendro archeologinio vaizdo. Kasinėjimų metu rasta ir daug keramikos, įskaitant terra sigillata fragmentus – tai romėniški stalo indai, atpažįstami iš blizgaus raudono paviršiaus.

    Terra sigillata laikoma viena ryškiausių romėniškos kasdienės keramikos kategorijų. Tokie gaminiai keliaudavo po įvairias imperijos provincijas, todėl jų radimvietės archeologams tampa svarbiu įrankiu rekonstruojant prekybos maršrutus ir kontaktus tarp nutolusių regionų.

    Tarp aptiktų smulkiųjų radinių minimos ir fibulės – metalinės segės, skirtos susegti drabužius. Tokie daiktai dažnai padeda datuoti sluoksnius ir suprasti, kokio tipo gyventojai ar keliautojai galėjo lankytis konkrečiose vietose.

    Muziejaus archeologai pabrėžia, kad trijų skirtingų vietų radinių visuma dokumentuoja kelių šimtmečių Romos imperijos laikotarpį ir leidžia išsamiau pažvelgti į materialinę kultūrą regione.

  • Baltijos jūroje prie Švedijos pilies tiriamas daugiau nei 500 metų senumo karo laivo vrakas

    Baltijos jūroje prie Švedijos pilies tiriamas daugiau nei 500 metų senumo karo laivo vrakas

    Baltijos jūroje, netoli Švedijos Häringe pilies, narai ir archeologai tiria išskirtinį radinį – daugiau nei 500 metų senumo karo laivo vraką, kuris, manoma, gali būti vienas ankstyviausių tokio tipo regione.

    Kaip skelbia „CBS News“, nors apie nuskendusio laivo liekanas buvo žinoma dar XIX amžiaus pabaigoje, tik palyginti neseniai pavyko aiškiau įvertinti jo amžių ir istorinę reikšmę.

    Tyrėjai teigia, kad laivas kadaise buvo apie 40–45 metrų ilgio. Remiantis iki šiol turima informacija, jis greičiausiai pastatytas XV amžiaus pabaigoje, galbūt 1480-aisiais, tačiau neatmetama, kad galėjo būti ir dar senesnis – net iš 1460-ųjų.

    Vrakas, žymimas kaip Vrak 5, mokslininkams įdomus ne tik dėl amžiaus. Jis laikomas svarbia „laiko kapsule“, padedančia suprasti viduramžių laivybą Baltijoje ir to meto karinius konfliktus.

    Kuo išsiskiria Vrak 5 konstrukcija

    Pasak projekto vadovo, Švedijos Vrako muziejaus povandeninio archeologo Hakano Altrocko, vienas svarbiausių šio laivo bruožų – statybos technologija. Korpusas buvo konstruotas lentas dėliojant briauna prie briaunos, o ne persidengiant, kaip būdinga senesniems metodams.

    Toks sprendimas leido statyti didesnius ir atsparesnius laivus. Tai buvo ypač svarbu laikotarpiu, kai laivuose ėmė rastis vis sunkesnė artilerija – tvirtesnis korpusas suteikė galimybę gabenti patrankas ir dalyvauti kariniuose veiksmuose.

    Tyrėjų vertinimu, Vrak 5 gali būti ankstyviausias žinomas tokios technologijos pavyzdys Skandinavijos laivų statyboje Baltijos regione, todėl jo dokumentavimas laikomas itin reikšmingu.

    Radiniai nuo virtuvės iki takelažo

    Naujausiuose povandeniniuose tyrimuose archeologai aptiko plytų, kurios, spėjama, galėjo būti naudojamos laivo virtuvėje. Taip pat rasta takelažo fragmentų, padedančių atkurti, kaip buvo įrengta burinė sistema.

    Dabar komanda siekia kuo tiksliau užfiksuoti laivo konstrukciją ir surasti daugiau įrodymų apie kasdienį gyvenimą laive. Narai naudoja specializuotas pompas, kuriomis nuo medinių detalių šalinamos nuosėdos – taip atidengiami konstrukcijos elementai jų nepažeidžiant.

    Pasak tyrimuose dalyvaujančios Matildos Jarl, pagal istorinius duomenis panašiuose laivuose įgulos mityba dažniausiai rėmėsi žuvimi, mėsa ir kruopomis. Maistas neretai būdavo gaminamas puoduose, o patiekalai primindavo tirštas sriubas ar troškinius.

    Įdomi detalė – ką gerdavo jūreiviai. Pagrindinis gėrimas buvo alus, nes tuometinėmis sąlygomis jį buvo paprasčiau laikyti nei vandenį, o aukštesnio statuso įgulos nariai galėjo gauti ir vyno – tai atspindėdavo hierarchiją laive.

    Didžiausia paslaptis – kodėl laivas nuskendo

    Vienas svarbiausių neatsakytų klausimų išlieka laivo žūties priežastis. Vrakas guli netoli Häringe pilies, todėl jo istorija gali būti susijusi su Švedijos ir Danijos konfliktu.

    Pagal vieną iš hipotezių, laivas galėjo nuskęsti 1501 metais, kai danai puolė pilį. Vis dėlto tyrėjai pabrėžia, kad kol kas nėra pakankamai aiškių įrodymų, patvirtinančių būtent šią versiją.

    Kita svarstoma galimybė – gaisras laive. Dar XIX amžiuje, kai pradėjo sklisti pirmosios žinios apie šį vraką, buvo pasakojama apie ugnį, galėjusią baigtis katastrofa, todėl archeologai tikrina, ar ant išlikusių konstrukcijų nėra degėsių pėdsakų.

  • Mokslininkai perskaičiavo žemės ūkio vandens pėdsaką: kai kur jis buvo net 2,7 karto per didelis

    Mokslininkai perskaičiavo žemės ūkio vandens pėdsaką: kai kur jis buvo net 2,7 karto per didelis

    Žmonijos „pasiimamas“ vandens kiekis iš gamtos, ypač žemės ūkyje, gali būti gerokai pervertintas. Mokslininkai pasiūlė naują skaičiavimo būdą ir nustatė, kad kai kurie iki šiol taikyti vertinimai galėjo smarkiai išpūsti realų vandens naudojimą.

    Tyrimo, publikuoto žurnale „International Soil and Water Conservation Research“, duomenys iš Čilės rodo, kad tradiciniai skaičiavimai kai kuriais atvejais galėjo būti net 2,7 karto didesni už tikrąjį vandens kiekį, kurį žmogaus veikla „atima“ iš natūralios aplinkos.

    Didelė paklaida, anot tyrėjų, pirmiausia kyla dėl to, kaip įprastai skaičiuojamas vadinamasis vandens pėdsakas. Standartinis metodas į vieną skaičių sudeda ir iš upių bei požeminių vandenų paimamą vandenį drėkinimui, ir lietaus vandenį, kurį sulaiko dirvožemis ir sunaudoja augalai.

    Tačiau lietus nėra išteklius, kurį naudotų tik žmogus: jei teritorijoje nebūtų ūkininkavimo, tą pačią lietaus drėgmę „pasiimtų“ natūrali augmenija. Todėl mokslininkai siūlo skaičiuoti ne visą upėms ar dirvožemiui tenkančią naštą, o tai, kiek papildomai vandens sunaudojama lyginant su natūraliu ekosistemos scenarijumi.

    Kaip keičiasi skaičiavimai

    Naujasis metodas remiasi palyginimu: kiek vandens reikia konkrečiai kultūrai ir kiek jo reikėtų natūraliai augmenijai toje pačioje vietoje. Tyrėjai analizavo maždaug 100 rūšių pasėlių, tarp jų kviečius, ryžius, vyšnias, taip pat pušis ir eukaliptus.

    Tuomet jų vandens poreikis buvo lyginamas su tuo, kiek vandens reikėtų gerai drėkinamai žolei, augančiai tame pačiame plote. Analizė apėmė 149 savivaldybes penkiuose Čilės regionuose ir rėmėsi meteorologiniais duomenimis, informacija apie pasėlius bei 2021–2022 metų nacionaliniu ūkių surašymu.

    Rezultatai parodė, kad daugeliu atvejų papildomas lietaus vandens naudojimas buvo praktiškai nulinis. Tai ypač matyta grūdinių kultūrų grupėje, pavyzdžiui, kviečių ir kukurūzų atveju: jos, anot skaičiavimų, nenaudojo daugiau lietaus vandens nei žolė, kuri natūraliai galėtų augti jų vietoje.

    Didžiausia našta – drėkinimas

    Tyrėjų vertinimu, žemės ūkis ir miškininkystė analizuotoje Čilės teritorijoje iš natūralios aplinkos per metus paimdavo apie 5 mlrd. kubinių metrų vandens. Didžiausią šios sumos dalį sudarė vanduo, naudojamas dirbtiniam drėkinimui.

    Vien ūkiuose dirbtiniam drėkinimui priskirta 99,9 proc. įvertinto vandens paėmimo. Kitaip tariant, pagrindinis „papildomas“ poveikis aplinkai siejamas ne su lietaus vandeniu, o su vandeniu, kurį žmonės nukreipia iš upių ar požeminių šaltinių.

    Kodėl išsiskiria miško plantacijos

    Kitaip situacija atrodo miško plantacijose. Pušys ir eukaliptai, dažnai auginami medienai ar popieriaus pramonei, gali smarkiai sumažinti vandens nutekėjimą į upes ir dirvožemį, palyginti su vietine augalija.

    Pagal tyrėjų prielaidas, plantacijos galėjo sulaikyti iki 26 kartų daugiau lietaus vandens nei riešutmedžių sodai ir iki 50 kartų daugiau nei uogų auginimo plotai.

    Įdomu ir tai, kad apie 45 proc. su žmogaus veikla siejamo vandens kiekio tirtame regione (apie 2,2 mlrd. kubinių metrų per metus) buvo susiję su eksportui skirta produkcija. Didžiausia jos dalis, kaip nurodoma, keliavo į Kiniją, antroje vietoje – Jungtinės Valstijos.

    Vis dėlto autoriai pabrėžia metodikos ribotumus. Žolė, naudojama kaip natūralios augmenijos atitikmuo, yra supaprastinimas, nes skirtingi ekosistemų tipai – miškai, krūmynai ar pievos – vandens poreikį turi nevienodą, o ne visi ūkiai realiai naudoja maksimalų drėkinimo vandens kiekį.

  • Tenesyje prapliupo „kruvinas“ lietus: iš dangaus krito į mėsą panašūs gabalėliai

    Tenesyje prapliupo „kruvinas“ lietus: iš dangaus krito į mėsą panašūs gabalėliai

    Vieną rugpjūčio dieną netoli Tenesio (JAV) vietovės tabako plantacijoje dirbę žmonės išgirdo įprastą lietaus barbenimą į lapus, tačiau netrukus paaiškėjo, kad krituliai – neįprasti. Lietus esą buvo intensyviai raudonos spalvos, o kartu su lašais ant žemės krito smulkūs gabalėliai, primenantys mėsą ir riebalus.

    Kaip rašo „Popular Science“, liudininkai surinko keistos medžiagos fragmentus nuo tabako lapų ir parodė juos plantacijos savininkui E. M. Chandleriui. Žinia apie neįprastą „kruviną“ lietų greitai pasklido apylinkėse ir sudomino mokslininkus.

    Mėginiai pateko daktarui Gerardui Troostui, kuris iš karto atkreipė dėmesį į stiprų, atstumiantį kvapą, primenantį yrantį gyvūninį audinį. Atlikęs analizę, jis padarė išvadą, kad medžiaga iš tiesų yra gyvūninės kilmės.

    Vis dėlto mokslininkui nepavyko tiksliai nustatyti, kaip tokie likučiai atsidūrė danguje ir iš kur jie atsirado. Viena iš hipotezių – stiprus vėjas galėjo pakelti yrantį gyvūną ar jo dalis ir nunešti prie audros debesies, o ten jie išsisklaidė didesniame plote.

    Kiek teritorijos apėmė keistas opadas

    Į įvykio vietą atvykęs Williamas F. Cooperis vėliau aprašė, kad neįprastas opadas apėmė maždaug 50 metrų pločio ir apie 700 metrų ilgio juostą. Toks mastas dar labiau pakurstė kalbas ir spėliones, ar tai galėjo būti sąmoninga apgaulė.

    Tuo metu JAV visuomenė vis dar prisiminė prieš dešimtmetį Virdžinijoje įvykusį Nato Turnerio vadovautą vergų sukilimą. Turneris buvo pasakojęs apie neįprastus „ženklus“ danguje ir kraujo lašus ant augalų lapų, kuriuos interpretavo kaip religinę pranašystę.

    Dėl šio konteksto Tenesio „kruvinas lietus“ sukėlė audringas reakcijas. Dalis pietinių valstijų gyventojų įžvelgė galimą naujų neramumų pranašą, o kai kurie šiaurėje reiškinį aiškino kaip „dangišką“ vergovės pasmerkimą.

    Ar tai tikrai buvo mistifikacija?

    Ilgainiui pasigirdo ir kaltinimų, kad visa istorija galėjo būti surežisuota pačių pirmųjų liudininkų. Vis dėlto tokia versija vėliau buvo ginčijama medicinos žurnale „The Western Journal of Medicine and Surgery“, kuris 1841 metų gruodį publikavo informaciją, paneigiančią mistifikacijos paaiškinimą.

    Panašūs pasakojimai apie raudonos spalvos lietų skirtingose pasaulio vietose kartojosi ir vėlesniais laikais. Kaip šiuolaikinis pavyzdys minimas Keralos regionas Indijoje, kur 2001 metais per musoną taip pat fiksuotas intensyviai raudonas lietus.

    Tų mėginių analizės parodė, kad spalvą galėjo lemti dumblių sporos, nors buvo svarstoma ir kita galimybė – vėjų atneštos dulkės iš Vakarų Azijos dykumų. Tai rodo, kad pats vandens paraudimas nebūtinai turi vieną priežastį.

    Mokslininkai pabrėžia, kad raudonas lietus ir į mėsą panašūs fragmentai greičiausiai yra du atskiri reiškiniai. Vanduo gali nusidažyti dėl mikroorganizmų ar dulkių, o organinės kilmės liekanos į orą gali patekti dėl stiprių vėjų, audrų ar net paukščių. Vis dėlto Tenesio atvejis iki šiol lieka paslaptingas.