CP v2

Tag: Atsinaujinanti energetika

  • Lenkija – tarp didžiausių vandenilio gamintojų: kam jis iš tiesų naudojamas šiandien?

    Lenkija – tarp didžiausių vandenilio gamintojų: kam jis iš tiesų naudojamas šiandien?

    Lenkija pagal pramoninę vandenilio gamybą jau dabar yra tarp didžiausių pasaulyje, tačiau šis faktas daugeliui vis dar skamba netikėtai. Kasdienėje vaizduotėje vandenilis dažniau siejamas su ateities transportu, nors realybėje didžioji jo dalis naudojama tradicinėje pramonėje.

    Didžiausias vandenilio vartotojas šiandien yra chemijos sektorius, ypač amoniako gamyba, nuo kurios tiesiogiai priklauso azotinių trąšų pramonė. Vandenilis taip pat plačiai naudojamas naftos perdirbime, kur jis reikalingas degalų valymui ir kokybės gerinimui, mažinant sieros junginių kiekį.

    „Tai nėra technologija, kuri Lenkijoje tik pradeda rastis, vandenilis pramonėje naudojamas seniai“, – sakė prof. dr. hab. inž. Jakubas Kupeckis.

    Vandenilis svarbus ir energetikoje bei mokslo infrastruktūroje, kur jis pasitelkiamas, pavyzdžiui, generatorių aušinimui elektrinėse ar specializuotos tyrimų įrangos darbui užtikrinti. Dėl aukštų reikalavimų patikimumui tokios sritys ilgą laiką rėmėsi būtent vandenilio technologijomis, kurios jau turi sukauptą eksploatacinę patirtį.

    Lenkijoje taip pat intensyviai vystomos naujos vandenilio gamybos kryptys, susijusios su elektrolize, kai vanduo skaidomas panaudojant elektros energiją. Viena perspektyviausių krypčių yra kietojo oksido aukštatemperatūrė elektrolizė, galinti padidinti proceso efektyvumą, ypač kai yra prieiga prie aukštos temperatūros šilumos.

    Greta elektrolizerių plėtojamos ir elektrocheminės sistemos, kurios gali veikti dviem režimais: gaminti vandenilį arba, atvirkščiai, paversti jį elektra ir šiluma kaip kuro elementai. Tokie sprendimai laikomi svarbiais ne tik transportui, bet ir decentralizuotai energetikai, kur svarbi stabili vietinė elektros ir šilumos gamyba.

    Kitas plėtros vektorius siejamas su branduolinės energetikos ir vandenilio grandine, kai aukštos temperatūros reaktoriai galėtų tiekti šilumą ir energiją vandenilio ar sintetinių degalų gamybai. Ne mažiau svarbi ir atsinaujinančių išteklių kryptis, kai vandenilis gaminamas panaudojant perteklinę vėjo ar saulės energiją, kuri kitu atveju būtų prarandama.

    Vandenilio potencialas dažnai siejamas su transportu, nes kuro elementai gali būti pritaikomi automobiliuose, traukiniuose ar laivyboje, ypač ten, kur sudėtinga tiesioginė elektrifikacija. Tačiau viena reikšmingiausių jo nišų ateityje gali tapti ilgalaikis energijos kaupimas, leidžiantis subalansuoti sistemą ne valandoms, o dienoms, savaitėms ar net sezonams.

    Vis dėlto ekspertai pabrėžia, kad daliai dabar vystomų technologijų iki masinio pritaikymo dar reikia laiko, ypač dėl kainos, infrastruktūros ir reguliavimo. Pasak prof. J. Kupeckio, kai kurių sprendimų platesnio diegimo galima tikėtis per 10–20 metų.

  • „Greenvolt“ gavo 218 mln. eurų paketą dviem BESS Lenkijoje: 400 MW projektai artėja prie starto

    Portugalijos atsinaujinančios energetikos bendrovė „Greenvolt“ susitarė dėl finansavimo paketo dviem baterijų energijos kaupimo sistemų projektams (BESS) Lenkijoje. Pasak bendrovės, „UniCredit“ suteikė 153 mln. eurų tarpinę paskolą ir 65 mln. eurų garantijų liniją, reikalingą projektų vystymui ir įgyvendinimui.

    Finansuojami du objektai Ełk ir Turośń Kościelna vietovėse, kurie įvardijami kaip vieni didžiausių baterijų kaupimo projektų Lenkijos rinkoje. Bendra jų galia siekia 400 MW, o energijos talpa 1,6 GWh, tai reiškia po 200 MW ir 800 MWh kiekviename projekte.

    Kas jau padaryta ir kas laukia?

    „Greenvolt“ nurodo, kad Turośń Kościelna baterijų parkas atidarytas liepos mėnesį, o Ełk projektas jau prijungtas prie elektros tinklo. Tikimasi, kad Ełk komercinę veiklą pradės 2026 metų ketvirtąjį ketvirtį, kai bus baigti likę testavimo ir paleidimo darbai.

    Tokio masto BESS projektams paprastai keliami griežti techniniai ir finansiniai reikalavimai: nuo prisijungimo sąlygų ir balansavimo paslaugų iki įrangos tiekimo grandinių bei ilgesnio garantinio aptarnavimo. Dėl to finansavimas dažnai struktūruojamas etapais, o garantijų priemonės tampa svarbios vykdant rangos, prijungimo ir eksploatacijos įsipareigojimus.

    Kodėl BESS Lenkijoje tapo bankuojami?

    Didelio masto baterijų kaupimas Europoje vis dažniau vertinamas kaip infrastruktūra, kuri padeda integruoti nepastovius atsinaujinančius šaltinius ir stabilizuoti sistemą. BESS gali greitai reaguoti į tinklo svyravimus, teikti dažnio reguliavimo paslaugas, mažinti pikines apkrovas ir optimizuoti prekybą elektros rinkoje, kai kainos svyruoja per parą.

    „Šis susitarimas taip pat atspindi augantį kreditorių pasitikėjimą baterijų kaupimu kaip brandžiu ir finansuojamu infrastruktūros turtu, padedančiu finansuoti vis didesnius ir sudėtingesnius projektus“, – sakė „Greenvolt Power“ susijungimų ir įsigijimų bei projektų finansavimo direktorius Adrianas Góralski.

    Rinkoje tai laikoma signalu, kad bankai vis dažniau mato aiškesnį pajamų modelį baterijų projektams: nuo sisteminių paslaugų iki pajamų iš kainų arbitražo ir galimų ilgalaikių sutarčių. Kartu dideli portfeliai leidžia efektyviau valdyti rizikas, nes pajamos ir techniniai rodikliai paskirstomi per kelis objektus.

  • Vokietijoje statomas 365 m vėjo milžinas: bus aukštesnis už Eifelio bokštą ir keis energetiką

    Vokietijoje statomas 365 m vėjo milžinas: bus aukštesnis už Eifelio bokštą ir keis energetiką

    365 metrų projektas buvusioje anglių zonoje

    Rytų Vokietijoje, Lusatijos regione, šalia Klettwitz miestelio kyla vėjo jėgainė, kuri turėtų tapti aukščiausia pasaulyje. Planuojamas jos aukštis siekia 365 metrus, tad statinys būtų aukštesnis už Paryžiaus Eifelio bokštą.

    Vieta parinkta neatsitiktinai: Lusatija ilgus dešimtmečius buvo lignito kasybos centras, o kraštovaizdyje iki šiol matyti atvirų karjerų palikti randai. Dabar buvusios kasyklos teritorijose sparčiai plečiami saulės ir vėjo parkai, siekiant pakeisti anglimis paremtą energetiką.

    Kodėl vėjo jėgainės vis aukštėja?

    Projektą vystanti bendrovė „GICON“ teigia, kad esminė idėja paprasta: kuo aukščiau, tuo vėjas paprastai būna stipresnis ir pastovesnis. Toks profilis leidžia stabiliau gaminti elektrą ir didinti metinę energijos išeigą, ypač regionuose, kur prie žemės vėjo sąlygos kinta.

    „Kuo toliau nuo žemės paviršiaus, tuo vėjas stipresnis ir pastovesnis, todėl elektrą galima gaminti gerokai efektyviau“, – sakė „GICON“ įkūrėjas Jochenas Großmannas.

    Pasak jo, rinkoje ryškėja kryptis statyti aukštesnius bokštus ir didesnius rotorius, nes taip iš to paties sklypo galima išgauti daugiau energijos. Tai ypač aktualu Europoje, kur naujiems projektams vis dažniau ribojama erdvė, o leidimų išdavimas griežtėja.

    Du lygiai viename vėjo parke

    „GICON“ siūlo vadinamąją dviejų lygių koncepciją: šalia įprastų vėjo jėgainių įrengti itin aukštas konstrukcijas, kad vėjas būtų panaudojamas skirtinguose aukščiuose. Bendrovė skaičiuoja, kad taip modernizuojant jau veikiančius parkus būtų galima smarkiai padidinti gamybą neplečiant teritorijų.

    „Papildžius esamus parkus aukštesnėmis jėgainėmis, iš to paties ploto galima gauti kelis kartus didesnę grąžą“, – teigė Jochenas Großmannas.

    Praktinis tokio sprendimo tikslas yra mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro ir stabilizuoti elektros gamybą, kai saulės generacija krenta arba kai vėjas prie žemės būna nepastovus. Vis dėlto itin aukštos konstrukcijos kelia ir daugiau inžinerinių iššūkių: sudėtingėja logistika, montavimas, reikalingi didžiausios galios kranai, o eksploatacijoje svarbesnė tampa apkrovų ir vibracijų kontrolė.

    Bendrovė planuoja iki 2030-ųjų pradžios pastatyti apie 100 tokių aukštuminio vėjo jėgainių, o vėliau siekti dar didesnio masto. „GICON“ taip pat nurodo, kad vien Vokietijoje teoriškai būtų galima rasti potencialo tūkstančiams papildomų aukštų įrenginių, modernizuojant esamus parkus.

    Projektu domisi ir užsienio rinkos, nes daugelyje regionų atsinaujinančios energetikos plėtra susiduria su tuo pačiu iššūkiu: kaip gaminti daugiau elektros neplečiant užimamos žemės ir išlaikant tinklų stabilumą. Vokietijos pavyzdys Lusatijoje tampa simboliniu posūkiu nuo anglies prie didelio masto atsinaujinančios energetikos.

  • Lenkijos prezidentas vetavo Energetikos įstatymo pataisas: kodėl tai svarbu investuotojams ir tinklams

    Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis penktadienį vetavo Energetikos teisės pataisas, kurias Vyriausybė pristatė kaip bandymą išsklaidyti po ankstesnių pakeitimų kilusias aiškinimo abejones. Prezidento vertinimu, naujos nuostatos iš dalies grąžino anksčiau jau pakeistas taisykles ir kūrė teisinio neapibrėžtumo riziką.

    Prezidento kanceliarijos teigimu, problema ta, kad kovo mėnesį priimtas ir pasirašytas Energetikos teisės pakeitimas po kelių mėnesių buvo „taisomas“ nauju projektu. Toks dažnas reguliavimo perrašymas, anot prezidento, apsunkina ilgalaikį planavimą tiek įmonėms, tiek investuotojams.

    „Taip neturi būti kuriama teisė. Verslas, investuotojai ir piliečiai turi žinoti, kokios taisyklės galioja, ir negyventi tikėjimu, kad šiandien priimtos nuostatos po kelių mėnesių vėl bus pakeistos“, – sakė Karolis Nawrockis.

    Prezidentas pabrėžė, kad teisė turi būti aiški, o jos kūrimo procesas – skaidrus ir nuspėjamas. Todėl, jo teigimu, netinka principas „priimkime dabar, o vėliau pataisysime“, nes jis didina reguliavimo riziką ir brangina projektų įgyvendinimą.

    Kas buvo siūloma keisti?

    Vyriausybė aiškino, kad pataisomis siekta pašalinti interpretacines problemas, kilusias po 2026 metų kovo mėnesį priimtos Energetikos teisės reformos. Pagrindinis tikslas buvo tiksliau apibrėžti pereinamąsias nuostatas ir investuotojų pareigas, kai projektai jau yra pažengusiame prijungimo prie elektros tinklų etape.

    Aiškinamajame rašte nurodyta, kad šešių mėnesių įsigaliojimo atidėjimas sukūrė spragą pereinamųjų taisyklių taikyme daliai investuotojų. Dėl to laikotarpiu nuo balandžio 30 dienos iki spalio 15 dienos 2026 metais kai kuriems projektams nebuvo aišku, kaip taikomos nuostatos dėl avansų, užtikrinimų ir vadinamųjų etapų kontrolės terminų.

    Rizika rinkai: neapibrėžtumas prijungimuose

    Energetikos sektoriuje prijungimo prie tinklo taisyklės yra kritiškai svarbios projektų grafikams ir finansavimui, ypač kai kalbama apie didelius atsinaujinančios energetikos ar pramonės objektus. Neapibrėžtumas dėl avansų, garantijų ar terminų gali lemti, kad projektai vėluoja, o kreditoriai reikalauja didesnių rizikos priedų.

    Vyriausybės projekte buvo numatyta įrašyti konkrečias datas, susijusias su prijungimo sąlygų gavimu ir prijungimo sutarties sudarymu, taip pat aiškiau apibrėžti terminų skaičiavimą pareigai pateikti galutinius statybos leidimus. Tai turėjo sumažinti skirtingų interpretacijų riziką, tačiau prezidentas pasirinko veto, akcentuodamas teisėkūros stabilumo problemą.

    Veto reiškia, kad parlamentas turės spręsti, ar bandyti jį atmesti, ar rengti naują, kompromisinį projektą. Energetikos rinkos dalyviai artimiausiais mėnesiais stebės, ar bus pateiktas sprendimas, kuris vienu metu užtikrintų taisyklių aiškumą ir reguliavimo tęstinumą.

  • Lenkija startuoja su 1 mlrd. eurų biogazo planu: 93 mln. eurų kvietimas ir aiškios sąlygos verslui

    Lenkija pradeda didelės apimties paramos programą, skirtą šalies biogazo sektoriui sustiprinti ir plėtrai paspartinti. Nacionalinis aplinkos apsaugos ir vandentvarkos fondas pranešė, kad verslas galės pretenduoti į dotacijas ir paskolas, jei investicijos didins biogazo gamybos pajėgumus ir prisidės prie energetinio saugumo.

    Pirmasis kvietimas teikti paraiškas numatytas nuo 2026 metų rugpjūčio 31 dienos iki 2026 metų lapkričio 30 dienos. Šio etapo biudžetas siekia apie 93 mln. eurų, lėšos numatytos iš Modernizavimo fondo.

    Kam bus skiriamos lėšos

    Parama orientuota į projektus, kurie numato statyti naujas biomasės fermentacijos įrenginių linijas arba plėsti ir modernizuoti jau veikiančius pajėgumus. Į programos apimtį įtraukiama ir žaliava iš komunalinių atliekų srauto, jei ji tinkama biogazo gamybai.

    Pagamintas biogazas turėtų būti naudojamas didelio efektyvumo kogeneracijai, kai vienu metu gaminama elektra ir šiluma. Nustatytas ir minimalus reikalavimas: po investicijos bendras įrengtos elektrinės ir šiluminės galios dydis turi siekti bent 1 MW.

    Dotacijos ir paskolos: kokios sąlygos

    Finansavimas numatytas dviem formomis: dotacija gali siekti iki 40 proc. tinkamų finansuoti išlaidų, o paskola gali padengti iki 100 proc. tinkamų išlaidų. Toks derinys leidžia projektus pritaikyti skirtingam rizikos lygiui: vieniems aktualiau mažinti pradinę investicijų naštą, kitiems svarbiau užsitikrinti visą finansavimo apimtį.

    Programos logika atitinka bendrą Europos energetikos kryptį, kur prioritetu tampa vietinės kilmės energijos ištekliai, atliekų panaudojimas ir stabiliai valdoma generacija, kuri gali papildyti nepastovią saulės ar vėjo gamybą. Biogazo įrenginiai taip pat dažnai siejami su šilumos ūkiu, todėl reali nauda atsiranda ne tik elektros, bet ir šilumos sektoriuje.

    Tikslai iki 2030 metų

    Fondas skaičiuoja, kad programa turėtų leisti perdirbti bent 320 000 tonų atliekų per metus ir kasmet pagaminti apie 40 000 000 kubinių metrų biogazo. Įgyvendinimas suplanuotas 2025–2030 metais, o visas programos biudžetas siekia apie 1 mlrd. eurų.

    Šie tikslai svarbūs ir klimato politikos kontekste: biogazas gali mažinti metano emisijas, kai organinės atliekos nepaliekamos skaidytis sąvartynuose, o panaudojamos energijai. Kartu tai kuria vietinę žaliavų grandinę, kurioje dalyvauja atliekų tvarkytojai, žemės ūkis ir energetikos įmonės.

    „Biogazo plėtra yra investicija į Lenkijos energetinį saugumą, didesnę nepriklausomybę nuo importuojamo kuro ir efektyvesnį vietinių biomasės bei bioatliekų išteklių panaudojimą“, – sakė fondo viceprezidentas Pawelas Augustynas.

    Pasak jo, parama turėtų padėti įgyvendinti šiuolaikines kogeneracines jėgaines, kurios užtikrina stabilesnę energijos ir šilumos gamybą, mažina šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimus ir prisideda prie žiedinės ekonomikos.

  • Geotermija visur, ne tik „karštuose taškuose“: JAV bando skaldymo metodą gaminti stabilią elektrą

    Jungtinėse Valstijose pradėti bandymai, kurie turi atsakyti į klausimą, ar naftos ir dujų gavyboje išpopuliarėjęs hidraulinis skaldymas gali būti pritaikytas geoterminei energijai. Idėja paprasta: pasiekti didelį Žemės gelmių karštį ir jį paversti stabilia, nuo oro nepriklausančia elektra.

    Projektas vyksta Utah FORGE poligone Jutos valstijoje, kur mokslininkai ir inžinieriai bando sukurti vadinamąsias sustiprintas geotermines sistemas. Skirtingai nei tradicinė geotermija, čia nereikia natūralių karšto vandens telkinių, todėl technologija teoriškai galėtų veikti gerokai platesnėse teritorijose.

    Kaip veiktų sustiprinta geotermija

    Tradicinės geoterminės elektrinės dažniausiai statomos ten, kur gamta pati „paduoda“ karštą vandenį ar garus. Sustiprintų geoterminių sistemų esmė yra gręžiniais pasiekti karštą uolieną ir dirbtinai suformuoti smulkių plyšių tinklą, kad per jį būtų galima cirkuliuoti skysčiui.

    Į vieną gręžinį įpumpuotas vanduo ar kitas šilumnešis, keliaudamas plyšiais, įkaista ir per kitą gręžinį grįžta į paviršių. Toliau šiluma panaudojama turbinai sukti ir elektrai gaminti uždaru ciklu, o tai mažina emisijas ir leidžia dirbti nuolat, nepertraukiamai.

    Pažadai dideli, bet testai turi atsakyti į rizikas

    Tokio tipo geotermija energetikams patraukli dėl vienos priežasties: tai atsinaujinantis šaltinis, galintis tiekti bazinę galią. Skirtingai nei saulė ar vėjas, geoterminė energija nepriklauso nuo sezoniškumo ir paros ritmo, todėl gali stabilizuoti tinklą.

    Vis dėlto dabartiniai bandymai turi patikrinti kelis kritinius dalykus. Vienas svarbiausių klausimų yra, ar iš gelmių sugrįžtantis srautas ilgainiui išlaikys pakankamai aukštą temperatūrą, kad elektrą būtų ekonomiška gaminti ne mėnesį ar du, o daugelį metų.

    Kita rizika susijusi su seisminiu poveikiu: gręžimas ir slėginis skysčių pumpavimas kai kuriais atvejais gali sukelti nedidelius žemės drebėjimus. Taip pat vertinama, kiek skysčio gali būti prarasta uolienose, nes tai tiesiogiai veikia veiklos sąnaudas ir poveikį vietos vandens ištekliams.

    „Potencialas yra, bet rizika slypi pakartojamume. Reikia daugiau aiškių etapų, kad pamatytume, kaip tai veiks praktikoje“, – sakė analitikė Annick Adjei.

    Kodėl tai svarbu ne tik JAV

    Geotermija jau seniai sėkmingai naudojama ten, kur sąlygos palankios, pavyzdžiui, Islandijoje ar kai kuriose Afrikos valstybėse. Tačiau sustiprintos geoterminės sistemos žada kitą lygį: galimybę gaminti elektrą ne vien „karštuose taškuose“, o gerokai plačiau, jei tik pasiekiama pakankama uolienų temperatūra.

    JAV pranašumas yra sukaupta hidraulinio skaldymo patirtis ir gręžinių pramonė, kuri per kelis dešimtmečius išmoko gręžti greitai ir tiksliai. Tai mažina technologinę riziką, bet ekonomika vis dar priklauso nuo to, ar pavyks patikimai pasiekti reikiamą šilumos srautą ir išlaikyti jį ilgą laiką.

    Lietuvoje geoterminė energija šiandien labiau siejama su šilumos ūkiu, o elektros gamyba iš geotermijos kol kas nėra paplitusi. Tačiau jei JAV bandymai patvirtins, kad tokias sistemas galima kartoti ir valdyti rizikas, tai galėtų pakeisti diskusiją ir Europoje, kur ieškoma stabilių, mažai taršių vietinės gamybos šaltinių.

    Artimiausi testų rezultatai turėtų parodyti, ar hidraulinio skaldymo metodai gali tapti raktu į platesnį geotermijos panaudojimą energetikoje. Jei atsakymai bus teigiami, geoterminė elektra gali tapti ne nišiniu, o masiniu sprendimu, papildančiu saulę, vėją ir kitus mažataršius šaltinius.

  • „Enefit“ atidarė didžiausią savo saulės parką Lenkijoje: kiek elektros pagamins 45 MW projektas

    „Enefit“ atidarė didžiausią savo saulės parką Lenkijoje: kiek elektros pagamins 45 MW projektas

    Estijos energetikos grupės Eesti Energia valdoma bendrovė „Enefit“ Lenkijoje pradėjo eksploatuoti iki šiol didžiausią savo atsinaujinančios energetikos projektą šioje šalyje – 45 megavatų galios Strzałkowo saulės elektrinių parką centrinėje Lenkijos dalyje.

    Bendrovės teigimu, naujasis parkas per metus turėtų pagaminti apie 45 gigavatvalandes žaliosios elektros. Tai, anot įmonės, atitinka maždaug 22 000 vidutinių Lenkijos namų ūkių poreikį, nors realus poveikis priklauso nuo vartojimo ir tinklo sąlygų.

    Įgyvendinus Strzałkowo projektą, „Enefit“ bendra atsinaujinančios energetikos galia Lenkijoje išaugo iki 78 megavatų. Įmonė Lenkijos rinkoje veikia nuo 2016 metų ir skelbia šiuo metu tiekianti elektrą daugiau kaip 4 500 verslo klientų.

    Finansinį projekto stabilumą užtikrina 15 metų trukmės skirtumo sutartis, kuri numato kainos garantijas 75 proc. planuojamos elektrinės gamybos. Tokie mechanizmai rinkoje vertinami kaip priemonė mažinti kainų svyravimo riziką ir palengvinti ilgalaikį atsinaujinančių projektų finansavimą.

    „Lenkija yra viena iš keturių „Enefit“ namų rinkų, o per pastaruosius metus čia nuosekliai plėtėme savo veiklą“, – sakė „Enefit“ valdybos pirmininkas Gerrit Mäesalu.

    „Strzałkowo yra mūsų didžiausias saulės parkas Lenkijoje ir vienas didžiausių visame „Enefit“ portfelyje. Ši investicija stiprina mūsų gamybos portfelį ir padeda klientams užtikrinti daugiau švariai pagamintos elektros“, – teigė jis.

    Lenkija pastaraisiais metais sparčiai didina saulės energetikos apimtis, nes siekia mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro ir stabilizuoti elektros tiekimą. Tokiems tikslams svarbus ne tik naujų pajėgumų įrengimas, bet ir ilgalaikės taisyklės, leidžiančios projektams lengviau pritraukti kapitalą bei planuoti gamybą.

    „Enefit“ plėtra Lenkijoje rodo platesnę regiono tendenciją, kai Baltijos ir Šiaurės Europos energetikos įmonės ieško augimo didesnėse kaimyninėse rinkose. Saulės parkai čia tampa vienu greičiausiai įgyvendinamų sprendimų, o ilgalaikės kainos užtikrinimo sutartys gali lemti, kokiu tempu ateityje bus plečiami nauji projektai.

  • „ORLEN Lietuva“ Mažeikių gamykloje įjungė 42,2 MW saulės elektrinę: kiek energijos ji pagamins

    „ORLEN Lietuva“ Mažeikių gamykloje įjungė 42,2 MW saulės elektrinę: kiek energijos ji pagamins

    Saulės elektrinė pradėjo veikti

    Lenkijos energetikos grupė „ORLEN“ pranešė Mažeikiuose, „ORLEN Lietuva“ naftos perdirbimo gamyklos teritorijoje, pradėjusi eksploatuoti 42,2 megavato galios saulės elektrinę. Projektas įgyvendintas pačioje gamyklos aikštelėje, todėl pagaminta elektra pirmiausia bus naudojama vietos poreikiams.

    Įmonės teigimu, tai didžiausia „ORLEN“ grupės vietoje įrengta atsinaujinančios energijos generacijos instaliacija. Tokie sprendimai pramonėje vis dažniau pasirenkami siekiant mažinti priklausomybę nuo elektros kainų svyravimų ir didinti veiklos stabilumą.

    Skaičiai: galia, plotas, gamyba

    Saulės elektrinė užima apie 60 hektarų ir joje sumontuota beveik 68 000 dvipusių saulės modulių, galinčių generuoti elektrą iš abiejų pusių gaunamos šviesos. „ORLEN“ nurodo, kad tokio tipo moduliai ypač efektyvūs, kai išnaudojamas atspindys nuo grunto ir infrastruktūros.

    Skaičiuojama, kad elektrinė per metus pagamins apie 45 gigavatvalandes elektros. Tai turėtų patenkinti maždaug 7 proc. „ORLEN Lietuva“ gamyklos metinio elektros poreikio, o dalį pirkimų iš rinkos pakeis pačios įmonės pagaminta energija.

    Investicijos, parama ir poveikis sąnaudoms

    Projektą įgyvendino Lenkijos rangovas „Electrum“, o bendra investicijų vertė siekė beveik 35 milijonus eurų. Iš jų 2,5 milijono eurų sudarė Europos Sąjungos Modernizavimo fondo parama, skirta energetikos pertvarkai ir emisijų mažinimui remti.

    „ORLEN“ vertinimu, dėl mažesnių elektros įsigijimo kaštų „ORLEN Lietuva“ kasmet galėtų sutaupyti apie 4 milijonus eurų. Energetikos rinkoje, kur kainos pastaraisiais metais išlieka jautrios geopolitikai ir tinklų balansavimo sąnaudoms, nuosava generacija pramonės įmonėms tampa papildomu konkurencingumo veiksniu.

    „Pirmą kartą Mažeikių gamyklos poreikiams atsinaujinančią elektrą gaminsime vietoje. Tai svarbus žingsnis mažinant mūsų veiklos poveikį aplinkai ir mažinant gamyklos sąnaudas“, – sakė „ORLEN Lietuva“ vadovas Dariusz Zonenberg.

    Anot bendrovės, saulės elektrinė didins dalį elektros, kurią įmonė pasigamina pati iš atsinaujinančių išteklių, ir tai turėtų prisidėti prie ilgalaikių grupės tikslų. Toks modelis tampa vis aktualesnis didelės energijos paklausos pramonei, kuri vienu metu siekia tiek mažesnių kaštų, tiek aiškesnio dekarbonizacijos kelio.

  • Slovakija stabdo vėjo parkų plėtrą: atmetė 7 iš 8 zonų, įtampa dėl ES paramos didėja

    Slovakija stabdo vėjo parkų plėtrą: atmetė 7 iš 8 zonų, įtampa dėl ES paramos didėja

    Sprendimas, kuris keičia rinką

    Slovakijos aplinkos ministerija paskelbė nepritarusi septynioms iš aštuonių siūlytų vadinamųjų vėjo energetikos spartinimo zonų. Tai reiškia, kad didžioji dalis planuotų teritorijų, kuriose leidimų procesai turėjo vykti greičiau, kol kas nejudės į priekį.

    Sprendimas grindžiamas strateginio poveikio aplinkai vertinimo išvadomis, pagal kurias dauguma įvertintų zonų laikomos netinkamomis vėjo energetikos projektams. Ministerija akcentuoja ekspertinių studijų trūkumą ir vietos bendruomenių nepritarimą.

    Ministerijos argumentai ir politinis fonas

    Aplinkos ministras ir vicepremjeras Tomas Taraba viešai pabrėžė, kad sprendimas esą priimtas remiantis ekspertų vertinimais, savivaldybių pastabomis ir gyventojų nuomone. Pasak jo, Slovakija energetikos sistemoje pirmiausia remiasi branduoline ir hidroenergija, todėl vėjo projektams keliami itin aukšti reikalavimai.

    Pagal paskelbtą poziciją, spartinimo zonos neturėtų būti tvirtinamos, jei neįrodyta, kad konkretiose vietovėse poveikis aplinkai ir visuomenės interesams yra valdomas. Kartu tai signalas investuotojams, kad reguliacinė rizika šalyje išlieka didelė.

    Verslo atsakas ir ES lėšų klausimas

    Slovakijos tvariosios energetikos asociacija viešai nesutiko su sprendimu ir teigė, kad dalį visuomenės baimių kursto klaidinanti informacija, o ne techninės kliūtys. Asociacija akcentuoja, jog spartinimo zonų tikslas yra aiškiau apibrėžti aplinkosauginius kriterijus ir supaprastinti procedūras, nemažinant viešumo ar savivaldos įsitraukimo.

    Projekto šalininkai įspėja ir apie finansines pasekmes: vėjo energetikos stabdymas gali apsunkinti atsinaujinančios energetikos tikslų vykdymą, o kartu didinti riziką daliai ES ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšų. Skelbiama, kad su atsinaujinančios energetikos įsipareigojimais siejama suma gali siekti apie 430 000 000 eurų.

    „Mes nepasidavėme jokiam lobistų spaudimui ir šiandien, remdamiesi ekspertų išvadomis, savivaldybių bei visuomenės pastabomis, galime konstatuoti, kad Slovakija neturi tinkamų sąlygų vėjo energetikos plėtrai“, – sakė aplinkos ministras ir vicepremjeras Tomas Taraba.

    Iš aštuonių numatytų teritorijų tolesniam vertinimo etapui palikta tik viena pilotinė zona Michalovcės rajone. Toks rezultatas reiškia, kad didžioji dalis būsimų vėjo parkų projektų šalyje bent artimiausiu metu lieka įšaldyti arba persikelia į ilgesnes, sudėtingesnes derinimo procedūras.

  • „Energo-Pro“ Bulgarijoje paleido naują saulės elektrinę: kiek energijos ji pagamins per metus

    „Energo-Pro“ Bulgarijoje paleido naują saulės elektrinę: kiek energijos ji pagamins per metus

    Nauja saulės jėgainė prie Polsko Kosovo

    Energetikos grupės „Energo-Pro“ valdoma bendrovė Bulgarijoje pradėjo eksploatuoti naują saulės elektrinę netoli Polsko Kosovo kaimo. Projektas įgyvendintas per „Energo-Pro Varna“, kuri priklauso Čekijos energetikos grupei.

    Elektrinė įrengta maždaug 21 000 kvadratinių metrų plote. Skelbiama, kad instaliuota galia viršija 2,3 megavato piko, o technologinį sprendimą sudaro 14 inverterių ir betoninė transformatorinė.

    Investicija ir planuojamas metinis rezultatas

    Į projektą investuota daugiau nei 1 000 000 eurų. Bendrovės vertinimu, elektrinė per metus turėtų pagaminti apie 3,325 gigavatvalandės elektros energijos.

    Įmonė taip pat nurodo, kad toks gamybos mastas kasmet leistų sumažinti anglies dioksido emisijas daugiau nei 1 500 tonų. Šie skaičiai pateikiami kaip įmonės tvarumo ir energijos transformacijos tikslų dalis.

    „Energo-Pro“ saulės portfelis Bulgarijoje

    Įjungus naują objektą, „Energo-Pro“ valdomų fotovoltinių elektrinių skaičius Bulgarijoje pasiekė 11. Bendra šių elektrinių eksploatuojama saulės generacijos galia, bendrovės duomenimis, sudaro 33 megavatus piko.

    Įmonė pabrėžia, kad atsinaujinančios energetikos plėtra yra nuosekli ilgalaikės strategijos kryptis. Tokie projektai, pasak bendrovės, skirti didinti vietinės gamybos apimtis ir prisidėti prie šalies energetikos perėjimo.

    „Polsko Kosovo fotovoltinės elektrinės paleidimas yra dar vienas žingsnis nuosekliai plečiant mums priklausančių atsinaujinančios energijos šaltinių portfelį“, – sakė vykdomasis direktorius Plamenas Stefanovas.

    „Šios investicijos yra mūsų ilgalaikės strategijos dalis, kuria siekiame kurti tvarius energijos sprendimus, teikiančius vertę tiek bendrovei, tiek klientams. Turėdami šią elektrinę, Bulgarijoje valdome 11 fotovoltinių elektrinių, kurių bendra instaliuota galia siekia 33 megavatus piko, ir toliau plėtosime projektus, palaikančius nacionalinę energijos transformaciją“, – pridūrė jis.