Tag: Atsinaujinanti energetika

  • Vokietijos 1KOMMA5° pasiekė 1,2 mlrd. eurų vertę: iki 2027 metų skirs 100 mln. eurų energijos DI

    Vokietijos 1KOMMA5° pasiekė 1,2 mlrd. eurų vertę: iki 2027 metų skirs 100 mln. eurų energijos DI

    Vokietijos energetikos technologijų bendrovė 1KOMMA5° po naujausio finansavimo etapo pasiekė apie 1,2 mlrd. eurų vertinimą. Įmonė skelbia, kad tai sustiprina jos planus plėsti namų elektrifikacijos sprendimus ir energijos valdymo technologijas.

    Hamburge įsikūrusi bendrovė planuoja iki 2027 metų į energijos DI platformą „Heartbeat“ investuoti daugiau kaip 100 mln. eurų. Ši suma skirta produkto plėtrai ir automatizavimo sprendimams, kurie turėtų pagreitinti įmonės augimą Europoje.

    Kas yra „Heartbeat“ platforma

    „Heartbeat“ kuriama kaip energijos valdymo sistema, automatizuojanti procesus nuo elektros pirkimo ir pardavimo iki apskaitos bei atsiskaitymų. Tokios platformos tampa vis svarbesnės, nes namų ūkiai sparčiai diegia saulės elektrines, baterijas, šilumos siurblius ir elektromobilių įkrovimo stoteles.

    Didėjant decentralizuotos gamybos mastui, tinklams reikia lankstumo, o vartotojams aktualu mažinti sąskaitas ir efektyviau naudoti pagamintą elektrą. Šioje vietoje DI sprendimai įgauna praktinę reikšmę, nes gali prognozuoti vartojimą, gamybą ir optimizuoti energijos srautus beveik realiu laiku.

    Akys krypsta į JAV ir biržą

    1KOMMA5° svarsto plėtrą į Jungtines Amerikos Valstijas jau kitais metais, kaip vieną iš galimų tarptautinio augimo krypčių. Bendrovės vadovas Philippas Schröderis pabrėžė, kad investuotojų susidomėjimas yra vienas iš veiksnių, skatinančių vertinti JAV rinką.

    „Svarstome įžengti į JAV, nes matome, kiek daug impulso ir investuotojų susidomėjimo slypi už šios krypties“, – sakė Philippas Schröderis.

    Įmonė taip pat neatmeta pradinio viešo akcijų siūlymo JAV galimybės, tačiau sprendimą sieja su finansiniais rezultatais 2027 metais. Ankstesni 1KOMMA5° planai dėl IPO buvo pristabdyti 2025 metų balandį dėl rinkos neapibrėžtumo ir politinės rizikos, susijusios su atsinaujinančios energetikos bei prekybos politika.

    Energetikos kryptis ir ginčai dėl subsidijų

    Bendrovė pastaraisiais metais aktyviai dalyvavo ir viešose diskusijose dėl energetikos rinkos taisyklių. 2024 metų spalį 1KOMMA5° pateikė skundą Europos Komisijai dėl Vokietijos planų subsidijuoti naujas dujines elektrines, argumentuodama, kad tai gali iškraipyti konkurenciją ir pabranginti elektrą.

    Įmonė tuomet akcentavo decentralizuotų sprendimų, įskaitant virtualias elektrines, naudą ir teigė valdanti reikšmingą lankstumo portfelį. Toks kontekstas svarbus, nes būtent lankstumo technologijos, kaupimas ir išmanus valdymas laikomi vienu iš svarbiausių kelių stabilizuoti sistemas, kuriose sparčiai auga saulės ir vėjo dalis.

    1KOMMA5° taip pat yra viešai įvardijusi ambicijas auginti pajamas iki maždaug 660 mln. eurų 2026 finansiniais metais. Planuojamos investicijos į „Heartbeat“ DI rodo siekį didesnę vertės dalį kurti programinės įrangos ir automatizuoto energijos valdymo segmentuose.

  • Vokietijos milžinai Baku braižo planus: žalia energija, dujos ir Vidurinio koridoriaus šuolis

    Vokietijos milžinai Baku braižo planus: žalia energija, dujos ir Vidurinio koridoriaus šuolis

    Vokietijos energetikos ir infrastruktūros bendrovės Baku pristatė planus, kaip galėtų prisidėti prie Azerbaidžano energetikos pertvarkos ir logistikos plėtros. Dėmesio centre atsidūrė atsinaujinančios energetikos projektai, elektros tinklų modernizavimas ir dujų tiekimo sandoriai, svarbūs Europai mažinant priklausomybę nuo rusiško iškastinio kuro.

    Apie tai kalbėta Vokietijos ir Azerbaidžano junglumo konferencijoje, kurią Baku surengė Vokietijos ir Azerbaidžano prekybos rūmai AHK Azerbaijan. Renginyje dalyvavo daugiau nei 250 dalyvių, tarp jų per 35 svečius iš Vokietijos ir Azerbaidžano sprendimų priėmėjai.

    Naujas bendradarbiavimo ramstis

    AHK Azerbaijan vykdomoji direktorė Nargis Wieck pabrėžė, kad dvišaliai prekybos ryšiai turi virsti konkrečiais investiciniais projektais. Jos teigimu, rūmų vaidmuo apima praktinę pagalbą Vokietijos įmonėms įsitvirtinant Azerbaidžano rinkoje ir vietos verslui integruojantis į Europos vertės grandines.

    Vokietijos ambasadorius Dirk Lölke akcentavo, kad po Azerbaidžano prezidento Ilham Aliyev vizito Berlyne regioninis junglumas gali tapti antruoju ekonominių santykių ramsčiu greta energetikos. Tai susieta su platesniais Europos siekiais diversifikuoti tiekimo ir transporto maršrutus tarp Europos ir Azijos.

    Žalios energetikos pagreitis

    „Siemens Energy“ pranešė esanti pasirengusi tiekti technologijas ir kompetencijas Azerbaidžano atsinaujinančiai energetikai bei planuojamam Kaspijos–Juodosios jūros–Europos žaliajam energetikos koridoriui. Bendrovė mato perspektyvą ne tik elektros gamyboje, bet ir tinklų skaitmeninime, balansavime bei sistemų patikimumo didinime.

    „Azerbaidžanas turi didelį jūrinio vėjo potencialą, kuris gali tapti svarbia jungtimi tarp Europos, Pietų Kaukazo ir Vidurinės Azijos“, – sakė „Siemens Energy“ vyresnysis viceprezidentas Europai Frederik Doye.

    Azerbaidžano energetikos viceministras Elnur Soltanov nurodė, kad šalis planuoja iki 2032 metų išvystyti 8 GW vėjo ir saulės projektų. Kartu siekiama, kad iki 2030 metų atsinaujinančios energetikos dalis įrengtoje elektros gamybos galioje pasiektų 30 proc., o tai reikštų didesnį poreikį moderniems tinklams ir energijos kaupimo sprendimams.

    Konferencijoje taip pat akcentuota baterijų energijos kaupimo sistemų, elektromobilių įkrovimo infrastruktūros ir energijos vartojimo efektyvumo svarba. Tai atitinka bendrą Europos kryptį, kur didėjant nepastovios gamybos daliai vis didesnę reikšmę įgauna lankstumas, kaupimas ir tinklų pralaidumas.

    Dujos, vandenilis ir vietinė gamyba

    Lygiagrečiai žaliajai darbotvarkei vokiečių įmonės domisi ir dujų tiekimu. Vokietijos dujų importuotoja „VNG AG“ pranešė svarstanti ilgalaikę 15–20 metų tiekimo sutartį su Azerbaidžano valstybine naftos bendrove „SOCAR“, siekiant stabilizuoti tiekimą pereinamuoju laikotarpiu.

    Įmonė taip pat įvardijo kryptis, kurios turėtų tapti svarbios vėlesniame etape: biodujos, vandenilis ir mažiau anglies dioksido išskiriantys degalai. Europoje tokie sprendimai vis dažniau siejami su pramonės dekarbonizacija, ypač ten, kur elektrifikacija yra sudėtinga arba labai brangi.

    Vėjo turbinų gamintoja „Enercon“ svarsto galimybę Azerbaidžane kurti vietinės gamybos pajėgumus, pasitelkiant vokišką finansavimą ir technologijas. Įmonės atstovas Tayfun Bayraktar teigė, kad galutinis sprendimas priklausytų nuo paklausos, o viena 7 MW turbina kainuoja apie 7–8 milijonus eurų.

    Vidurinio koridoriaus skaitmeninimas

    Be energetikos, konferencijoje daug dėmesio skirta logistikai ir skaitmeninei infrastruktūrai. Azerbaidžanas siekia sustiprinti vaidmenį vadinamajame Viduriniame koridoriuje, jungiančiame Europos ir Azijos rinkas, ir prognozuoja, kad tranzitinių krovinių srautas iki 2030 metų gali pasiekti 30 milijonų tonų.

    Ekonomikos viceministras Samad Bashirli pristatė Alato laisvąją ekonominę zoną kaip platformą eksportui orientuotai gamybai. Skaitmeninės plėtros ir transporto viceministras Rashad Hasanov pabrėžė, kad procesų skaitmeninimas turėtų didinti maršruto pralaidumą ir patikimumą, o tai tampa vienu svarbiausių veiksnių konkuruojant su alternatyviais tranzito keliais.

  • Graikijos sala per 10 mėnesių apsivertė: 91 proc. elektros iš saulės ir vėjo

    Graikijos sala per 10 mėnesių apsivertė: 91 proc. elektros iš saulės ir vėjo

    Agios Efstratios, dar vadinama Ai Stratis, per maždaug 10 mėnesių iš esmės pakeitė elektros tiekimą: sala, anksčiau visiškai priklausiusi nuo iškastinio kuro, dabar apie 91 proc. elektros pasigamina iš atsinaujinančių šaltinių. Nedidelėje ugnikalninės kilmės saloje šiaurės rytų Egėjo jūroje gyvena apie 250 žmonių.

    Projektas įgyvendintas pagal Europos Sąjungos finansuotą programą Ai Stratis – Green Island. Skaičiuojama, kad dėl perėjimo prie žaliosios energijos kasmet į atmosferą nepatenka apie 1 000 tonų anglies dioksido, o elektros gamybos savikaina tapo stabilesnė ir lengviau prognozuojama.

    „Dabar elektros gamybos kaina yra stabili ir prognozuojama. Agios Efstratios žmonėms neberūpi naftos rinkos, nes tai jų nebeveikia“, – sakė Dimitrios Kardomateas.

    Pasak jo, sala pasirinkta kaip bandomoji bendruomenė dėl nedidelio masto ir izoliacijos nuo nacionalinio elektros tinklo. Pagrindinis tikslas buvo pasiekti beveik nulinį balansą, kai daugiau nei 90 proc. energijos poreikio padengiama atsinaujinančia energija.

    „Tai ideali maža bendruomenė pilotiniam projektui. Sala nėra prijungta prie tinklo, todėl tikslas buvo padengti daugiau nei 90 proc. gyventojų energijos poreikio atsinaujinančiais šaltiniais“, – sakė Dimitrios Kardomateas.

    Kaip veikia hibridinė sistema

    Energijos ūkio pagrindas – hibridinė schema: 900 kilovatų vėjo turbina, 225 kilovatų saulės elektrinė ir baterijų sistema energijai kaupti. Visa tai sujungta su automatizuotu realaus laiko energijos valdymu, kuris subalansuoja gamybą, vartojimą ir kaupimą.

    Pagamintos energijos perteklius pirmiausia kaupiamas baterijose, o kai gamyba sumažėja, sukaupta elektra grąžinama į tinklą. Toks sprendimas ypač svarbus saloms, kur tiekimo patikimumas anksčiau priklausė nuo dyzelinių generatorių ir kuro logistikos.

    Šiluma be mazuto

    Žiemos laikotarpiu dalis perteklinės atsinaujinančios energijos panaudojama šilumai gaminti. Ji sukaupiama keturiuose karšto vandens rezervuaruose, kurių bendra talpa siekia 500 kubinių metrų, taip mažinant priklausomybę nuo šildymui skirto kuro.

    Vietos gyventojai pastebi kasdienę naudą: šildymas tapo tylesnis ir ekonomiškesnis, o namuose nebereikia eksploatuoti katilų. Tai svarbu ne tik nuolatiniams gyventojams, bet ir apgyvendinimo paslaugas teikiantiems verslams, kurių sąnaudas anksčiau smarkiai veikdavo kuro kainų svyravimai.

    Kiek kainavo projektas

    Bendra Ai Stratis – Green Island biudžeto vertė siekė 7,23 milijono eurų. Iš jų 85 proc. finansuota Europos Sąjungos sanglaudos politikos lėšomis, o likę 15 proc. – Graikijos nacionaliniu finansavimu.

    Įgyvendinant projektą teko spręsti sudėtingus logistikos klausimus, įskaitant 77 metrų aukščio, beveik 30 tonų svorio vėjo turbinos transportavimą ir montavimą aukščiausiame salos taške. Projekto vadovai pabrėžė, kad ne mažesnis iššūkis buvo pritaikyti reguliavimą sistemai, kuri iš esmės skirta izoliuotai salai ir kombinuoja kelias technologijas.

    Agios Efstratios pavyzdys vis dažniau minimas kaip modelis kitoms saloms, siekiančioms mažinti priklausomybę nuo importuojamo kuro ir didinti energetinį saugumą. Graikijoje panašios krypties sprendimai jau taikomi ir kitose salose, o Europoje plačiai testuojami mikro tinklai bei baterijų kaupimas, kad atsinaujinančios energijos dalis augtų neaukojant patikimumo.

  • Indijos sala iš jūros ima elektrą ir geriamą vandenį: kaip veikia OTEC bandymas Kavaratyje

    Projektas remiasi OTEC principu, kai šiltas paviršinis vanduo ir daug šaltesnis giluminis vanduo sudaro pakankamą temperatūrų skirtumą energijai išgauti. Tropinėse jūrose šis skirtumas gali siekti apie 20–30 laipsnių, todėl technologija labiausiai tinka būtent tokioms geografinėms zonoms.

    Demonstracinė stotis įrengta Kavaratyje, Lakšadvypo salyne, maždaug 400 kilometrų nuo žemyninės Indijos. Skelbiama, kad vietos sąlygomis sistema pasiekia apie 65 kilovatų elektros galią ir per parą pagamina iki 100 000 litrų gėlo vandens, kondensuojant garus.

    Šiame bandyme pasirinktas rečiau taikomas sprendimas: vietoje uždaro ciklo su lengvai verdančiu skysčiu, pavyzdžiui, amoniaku, naudojamas sumažinto slėgio principas. Siurbliai sukuria vakuumą, todėl šiltas jūros vanduo gali užvirti žemesnėje temperatūroje, jo garai suka turbiną, o vėliau atšaldomi giluminiu vandeniu ir kondensuojami į gėlą vandenį.

    Nors idėja skamba patraukliai, OTEC iki šiol plačiai nepaplito dėl ekonominių ir techninių kliūčių. Reikia ilgo vamzdyno iki šaltų gelmių, galingų siurblių, šilumokaičių ir patvarios infrastruktūros jūroje, o energijos konversijos naudingumo koeficientas dažnai vertinamas kaip santykinai žemas, todėl projektų kaina išauga.

    Dėl to ši technologija dažniau matoma kaip nišinis sprendimas konkrečioms vietoms, o ne masinė alternatyva didžiosioms elektrinėms. Atokioms saloms ar pakrančių teritorijoms ji gali tapti dvigubos paskirties infrastruktūra, kuri mažina priklausomybę nuo dyzelinių generatorių ir kartu sprendžia geriamojo vandens trūkumą.

  • Didžiulis energijos kaupiklis Jedwabne: sumontuota 64 baterijų konteineriai, įjungimas 2026 metų gruodį

    Baigtas vienas svarbiausių etapų

    Lenkijos Varmijos Mozūrijos vaivadijoje statomame energijos kaupimo projekte Jedwabne užbaigtas įrangos pristatymo ir sumontavimo etapas. Projekto vystytoja „R.Power“ skelbia, kad aikštelėje jau pastatyti baterijų konteineriai ir transformatorinės, o darbai vyksta pagal grafiką.

    Objektas projektuojamas kaip 150 megavatų galios ir 300 megavatvalandžių talpos baterijų energijos kaupiklis. Tokie įrenginiai tampa vis svarbesni elektros sistemose, kur sparčiai auga saulės ir vėjo gamyba.

    Ką jau pavyko įrengti statybvietėje

    Statybvietėje sumontuoti 64 baterijų konteineriai ir 32 konteinerinės vidutinės įtampos transformatorinės. Už statybos darbus atsakingas konsorciumas, kuriame dirba „Nomad Electric“ ir ESIX.

    „R.Power“ nurodo, kad projekto prijungimas prie tinklo planuojamas 2026 metų gruodį. Nuo realių statybos darbų pradžios iki energizacijos numatomas maždaug dešimties mėnesių laikotarpis.

    Finansavimas ir ilgalaikės sutartys

    Jedwabne projektas 2024 metų gruodį gavo 17 metų trukmės galios rinkos kontraktą, kuris suteikia ilgalaikį pajamų stabilumą už pasirengimą tiekti galią sistemai. 2026 metų sausį pasirašyta ir ilgalaikė optimizavimo sutartis su „Axpo“, susijusi su kaupiklio darbo režimų valdymu ir pajamų paieška rinkoje.

    Statybas „R.Power“ pradėjo 2026 metų vasarį, o 2026 metų birželį pranešė pasirašiusi finansavimo sutartį su „Siemens Bank“ ir „Erste Group Bank“. Bendra sandorio vertė siekia apie 61 milijoną eurų.

    „Elektros gamybos struktūra Lenkijoje keičiasi įspūdingu tempu, o atsinaujinantys ištekliai jau sudaro reikšmingą gamybos dalį“, – sakė „R.Power“ valdybos narys ir technologijų direktorius Marcin Pajewski.

    Baterijų energijos kaupikliai naudojami trumpalaikiam balansavimui, tinklo apkrovų valdymui ir atsinaujinančios energijos svyravimų amortizavimui. Didėjant nepastovios generacijos daliai, tokie projektai tampa vienu greičiausių būdų didinti sistemos lankstumą ir mažinti disbalanso kaštus.

    „R.Power“ yra 2010 metais Varšuvoje įkurta bendrovė, veikianti kaip nepriklausomas elektros gamintojas ir plėtojanti atsinaujinančios energetikos bei energijos kaupimo projektus. Grupė nurodo, kad jos baterijų projektų portfelyje yra eksploatuojamų ir statomų pajėgumų, taip pat parengtų statyboms projektų.

  • Vandenilio „kuro ateičiai“ bumas blėsta: gamyba brangi, o Europa ir Lenkija peržiūri planus

    Entuziazmas atvėso, bet poreikis niekur nedingo

    Vandenilis ir toliau laikomas svarbiu energijos nešikliu pramonės dekarbonizacijai, tačiau pastaraisiais metais rinkoje juntamas blaivesnis požiūris. Pagrindinė priežastis paprasta: didelė gamybos kaina ir lėtas infrastruktūros vystymas verčia atidėti ambicingiausius planus.

    Konferencijoje „Energy Days“ Katovicuose diskutuota, kad vandenilio projektams šiandien trūksta ne idėjų, o ekonominio pagrindo. Kol technologijos nepigs ir neatsiras aiškesnių taisyklių, plėtra daugelyje šalių judės lėčiau, nei tikėtasi prieš kelerius metus.

    Kaina ir ES reikalavimai kelia kartelę

    Diskusijoje dalyvavę energetikos sektoriaus atstovai pabrėžė, kad vadinamojo atsinaujinančios kilmės vandenilio gamybą brangina Europos Sąjungos taikomi kriterijai. Tarp jų minimi papildomumo ir laiko koreliacijos reikalavimai, siejantys vandenilio gamybą su elektros iš atsinaujinančių šaltinių prieinamumu.

    „Orlen“ atstovas Grzegorzas Jóźwiakas teigė, kad tokie reikalavimai gali reikšmingai padidinti savikainą, o tai sumažina projektų patrauklumą. Jo vertinimu, rinkai svarbūs signalai iš Europos Komisijos, kuri gali peržiūrėti kai kurias apibrėžtis ir suteikti daugiau lankstumo.

    „Šiandien entuziazmą labiausiai gesina projektų ekonomika ir tai, kad atsinaujinančios kilmės vandenilis išlieka gerokai brangesnis“, – sakė Grzegorzas Jóźwiakas.

    Taip pat akcentuota, kad platesnis mažo anglies intensyvumo vandenilio apibrėžimas, įtraukiantis daugiau gamybos kelių, galėtų padidinti technologijų pasirinkimą. Tokie sprendimai, anot dalyvių, leistų greičiau priartėti prie masiškesnio pritaikymo pramonėje.

    Lenkijoje projektams trūksta aiškumo ir finansavimo užtikrintumo

    Lenkijos rinkoje vandenilio segmentas vis dar laikomas ankstyvos stadijos, todėl bankai į projektus žiūri atsargiai. Valstybinio plėtros banko atstovas Łukaszas Beresińskis konferencijoje pažymėjo, kad finansuotojams reikia ilgalaikių sutarčių ir stabilios paramos schemų.

    Pasak jo, be reguliacinio aiškumo ir aiškių paklausos užtikrinimo mechanizmų vandenilio investicijos išlieka didesnės rizikos kategorijoje. Tuo pačiu pabrėžta, kad situaciją galėtų pagerinti Europos Sąjungos priemonės ir nacionaliniai sprendimai, kurie sumažintų neapibrėžtumą.

    „Bankai paprastai reikalaus ilgalaikių įsipareigojimų ir aiškių paramos mechanizmų, nes vandenilio rinka dar nėra pakankamai subrendusi“, – sakė Łukaszas Beresińskis.

    Naujos taisyklės ir strategijos atnaujinimas

    Lenkijos Energetikos ministerijos atstovas Piotras Masłowskis pranešė, kad ruošiami teisės aktų pakeitimai, kurie turėtų supaprastinti patekimą į vandenilio rinką. Tarp prioritetų įvardyti infrastruktūros prieinamumas, vietinių vandenilio tinklų sureguliavimas ir aiškesnės prijungimo prie tinklų taisyklės.

    Diskusijoje taip pat kelti klausimai dėl vandenilio transportavimo, dujotiekių pritaikymo ir amoniako, kaip energijos nešiklio, teisinio režimo. Šios sritys laikomos būtina sąlyga tam, kad projektai galėtų pereiti iš planavimo į realų įgyvendinimą.

    Buvęs vyriausybės atstovas, parlamentaras Ireneuszas Zyska priminė, kad 2021 metais priimta Lenkijos vandenilio strategija iki 2030 metų su perspektyva iki 2040 metų jau nebeatitinka dabartinės rinkos brandos ir patirties. Jo teigimu, dokumentą reikia atnaujinti, kad tikslai ir priemonės geriau atspindėtų realias sąnaudas bei technologijų raidą.

    Ekspertai sutarė, kad vandenilis ilgainiui bus būtinas energijai imliuose sektoriuose, ypač sunkiojoje pramonėje, chemijos ir naftos perdirbimo grandinėse bei trąšų gamyboje. Transporte didžiausias potencialas siejamas su sunkiuoju transportu ir viešuoju transportu, kur bateriniai sprendimai ne visada yra praktiški.

  • Azerbaidžano energetikos milžinė „SOCAR“ meta iššūkį naftai: rengia 1,5 GW šuolį į žaliąją energetiką

    Azerbaidžano energetikos milžinė „SOCAR“ meta iššūkį naftai: rengia 1,5 GW šuolį į žaliąją energetiką

    Azerbaidžanas, ilgą laiką siejamas su naftos ir dujų eksportu, vis aktyviau perbraižo savo energetikos strategiją. Šalies energetikos sektoriaus lyderė „SOCAR“ viešai deklaruoja, kad nori ne tik išlaikyti pozicijas tradiciniuose ištekliuose, bet ir sparčiai plėsti atsinaujinančių išteklių portfelį.

    Įmonės „SOCAR Green“ generalinis direktorius Elmyras Musajevas pristatė planus, pagal kuriuos vystoma daugiau kaip 1,5 gigavato atsinaujinančios generacijos. Portfelyje minimi saulės ir vėjo parkai, baterijų energijos kaupimo sprendimai ir naujos jungtys, galinčios atverti kelią prekybai elektra su regiono bei Europos rinkomis.

    Nuo vietinių parkų iki jungčių

    Vienu iš praktinių pavyzdžių įvardijamos investicijos į elektrą gaminančią infrastruktūrą, kuri tiesiogiai prijungiama prie nacionalinio tinklo. Azerbaidžano atsinaujinančios energetikos agentūros atstovas Faganas Abdurahmanovas aiškino, kad Gobustano saulės elektrinė saulės spinduliuotę verčia elektra ir ją perduoda į bendrą sistemą.

    Azerbaidžano kryptis atitinka platesnę Europos tendenciją: po energetinių sukrėtimų didėja dėmesys tiekimo diversifikacijai, naujiems elektros srautams ir infrastruktūrai. Tokie projektai dažnai siejami su strateginiu tikslu sujungti skirtingus regionus ir mažinti priklausomybę nuo vieno energijos šaltinio.

    Kodėl tai svarbu Europai

    Europai aktualus tampa ne tik naftos ar dujų klausimas, bet ir nauji elektros bei žaliosios energijos maršrutai. Viena iš dažniausiai aptariamų krypčių regione – technologinės ir fizinės jungtys, įskaitant povandeninius kabelius, kurie potencialiai galėtų didinti importo galimybes ir stabilizuoti kainas.

    Vis dėlto atsinaujinančios energetikos plėtra remiasi ne vien ambicijomis. Svarbiausiais iššūkiais tampa elektros tinklų pralaidumas, energijos kaupimo pajėgumai, leidimų procedūros, projektų finansavimas ir ilgalaikės sutartys, kurios užtikrina investicijų grąžą.

    Žaliosios energetikos lenktynės regione

    Azerbaidžano sprendimas intensyvinti atsinaujinančios energetikos projektus vertinamas ir kaip konkurencinis žingsnis regione. Kaukazo ir Kaspijos baseino šalys siekia pritraukti kapitalą bei technologijas, o tai reiškia didesnę konkurenciją dėl partnerystės su tarptautiniais investuotojais.

    „Mūsų tikslas – per atsinaujinančią energetiką stiprinti tiekimo saugumą ir kurti naujus ryšius su tarptautinėmis rinkomis“, – sakė Elmyras Musajevas.

    Artimiausiais metais pagrindinis klausimas bus, kaip greitai planuojami projektai virs realiai veikiančia generacija ir kaupimo pajėgumais. Nuo to priklausys, ar Azerbaidžanui pavyks iš naftos eksporto valstybės tapti reikšmingu žaliosios energetikos žaidėju regione.

  • Šiluma gyventojams galėtų pigti: elektriniai katilai ir šilumos kaupimas, bet būtina keisti taisykles

    Centralizuoto šildymo kainos vartotojams ateityje galėtų mažėti, jei šilumos ūkis sparčiau elektrifikuosis ir galės pasinaudoti momentais, kai elektros rinkoje susidaro perteklius. Tokią kryptį vis dažniau mini energetikos bendrovės, kurios šilumą siūlo gaminti elektrodiniais katilais, o energiją kaupti šilumos kaupikliuose.

    Idėja paprasta: kai atsinaujinančių išteklių gamyba didelė, o elektros kaina rinkoje krenta, elektrodinis katilas galėtų įjungti maksimalią galią ir gaminti šilumą pigiau. Kai sistemoje trūksta galios ir elektra brangsta, katilas vartojimą sumažintų, o miestą šildytų iš anksto sukaupta šiluma.

    „Jei realūs šilumos gamybos kaštai bus mažesni, tai turės atsispindėti ir galutinėse kainose vartotojams“, – sakė „Fortum Power and Heat Polska“ strategijos ir plėtros direktorius Mariusz Dzikuć.

    Kas šiandien trukdo pigesnei šilumai?

    Praktikoje pagrindinis stabdis yra mokesčiai ir rinkos taisyklės, kurios ne visada skatina vartoti elektrą tada, kai tai naudinga energetikos sistemai. Net ir tais momentais, kai elektros biržoje kaina artėja prie nulio ar tampa neigiama, galutinę savikainą gali reikšmingai padidinti perdavimo ir skirstymo dedamosios bei papildomi reguliaciniai mokesčiai.

    Pašnekovas pabrėžia, kad toks modelis mažina motyvaciją lanksčiai eksploatuoti elektrodinius katilus būtent tada, kai elektros sistemoje yra perteklius. Jo teigimu, taisyklės turėtų siųsti aiškų signalą: vartoti daugiau, kai elektros per daug, ir riboti vartojimą, kai jos trūksta.

    Kodėl svarbus šilumos kaupiklis?

    Vien elektrodinio katilo nepakanka, jei šilumą reikia tiekti nuolat, o pigi elektra pasitaiko tik dalį paros. Todėl kartu diegiami šilumos kaupikliai leidžia kelias valandas intensyviai gaminti šilumą, o vėliau ją tolygiai atiduoti vartotojams visą dieną.

    Kaip pavyzdį „Fortum“ nurodo projektą Zabrzėje, kur statomas 55 megavatų elektrodinis katilas ir 1 200 megavatvalandžių talpos šilumos kaupiklis. Tokia kombinacija leidžia daugiau pigios elektros energijos paversti šiluma per trumpus kainų „langus“ ir sumažinti priklausomybę nuo brangių valandų.

    Ilgalaikėje perspektyvoje elektrifikacija ir šilumos kaupimas gali tapti ne tik būdu mažinti šilumos gamybos savikainą, bet ir priemone stabilizuoti elektros sistemą, ypač augant saulės ir vėjo generacijai. Vis dėlto, kad nauda pasiektų vartotojus, energetikos rinkos reguliavimas turi labiau atliepti lankstaus vartojimo logiką.

  • Sąskaitos už elektrą neramina lenkus: 34 proc. baiminasi sunkumų per metus, rodo EY tyrimas

    Augančios energijos kainos Lenkijoje vis dažniau tampa ne tik buitiniu rūpesčiu, bet ir finansinio saugumo klausimu. Naujausias EY Global Energy Consumer Research 2026 tyrimas rodo, kad 34 proc. Lenkijos vartotojų per artimiausius 12 mėnesių tikisi iššūkių apmokant sąskaitas už energiją.

    Tyrime taip pat išskiriama, kad 21 proc. respondentų Lenkijoje energijai skiria daugiau nei 10 proc. savo pajamų. Tuo pat metu tik 45 proc. apklaustųjų teigia jaučiantys visišką energetinį saugumą, o tai reiškia, kad beveik pusei gyventojų situacija atrodo neapibrėžta.

    Ne tik sąskaitų dydis

    Pasak EY atstovų, vartotojus slegia ne vien dabartinės sąskaitos, bet ir neaiškumas, kokios jos bus artimiausiais mėnesiais. Kai trūksta kainų prognozuojamumo, šeimoms sudėtingiau planuoti biudžetą, o sprendimai dėl taupymo ar investicijų į efektyvumą atidedami.

    „Vartotojų neapibrėžtumas šiandien susijęs ne tik su sąskaitų dydžiu, bet ir su tuo, kaip jos keisis ateinančiais mėnesiais“, – sakė EY Polska energetikos praktikos partneris Jarosławas Wajeris.

    Globaliame kontekste skaičiai panašūs: 23 proc. vartotojų pasaulyje energijai skiria daugiau nei 10 proc. pajamų, o 32 proc. baiminasi, kad ateityje gali kilti sunkumų mokant sąskaitas. Energetiškai saugiai besijaučiančių dalis, kaip ir Lenkijoje, siekia 45 proc.

    Kas, žmonių manymu, kelia kainas?

    Lenkijoje vartotojai energijos brangimą dažniausiai sieja su infliacija ir tiekėjų maržomis. EY duomenimis, infliaciją kaip vieną pagrindinių veiksnių įvardija 71 proc. respondentų, o tiekėjų maržas – 49 proc., panašiai kaip ir pasaulinėje imtyje.

    Ryškiausias skirtumas nuo pasaulinio vidurkio matomas vertinant politiką, susijusią su atsinaujinančia energetika. Lenkijoje net 46 proc. apklaustųjų mano, kad atsinaujinančių išteklių plėtrą skatinančios priemonės yra reikšmingas veiksnys, didinantis sąskaitas, kai pasaulyje taip mano 34 proc.

    Kita vertus, lenkai rečiau nei pasaulio respondentai brangimą sieja su ilgalaikiais energetikos sistemos iššūkiais. Ekstremalius orus ir stichines nelaimes kaip kainų veiksnį nurodo 17 proc. apklaustųjų Lenkijoje, kai pasauliniu mastu šis rodiklis siekia 27 proc.

    Panaši tendencija matoma ir vertinant augantį elektros poreikį dėl duomenų centrų: Lenkijoje tai mini 16 proc. respondentų, o pasaulyje – 23 proc. Tokia perspektyva leidžia manyti, kad dalis vartotojų pirmiausia vertina tai, kas greičiausiai ir tiesiogiai matosi sąskaitoje.

    Ko žmonės tikisi iš tiekėjų ir valdžios?

    Didėjant kainoms, vartotojai aktyviai ieško būdų mažinti energijos vartojimą, tačiau vis dažniau jaučia pasiekę ribą. Tyrimas rodo, kad 74 proc. lenkų labiau domisi savo suvartojimo stebėjimu, 73 proc. – sąskaitų analize, tačiau tik 68 proc. ieško sprendimų, kurie realiai sumažintų išlaidas, kai pasaulinis vidurkis siekia 77 proc.

    Šį skirtumą EY sieja su nuovargiu ir įsitikinimu, kad lengviausi taupymo žingsniai jau atlikti: 74 proc. respondentų Lenkijoje sako, jog jau daro viską, ką gali, kad sumažintų išlaidas energijai. Tai signalizuoja apie augantį poreikį ne vien patarimams, bet ir konkrečioms priemonėms, kurios duotų apčiuopiamą rezultatą.

    Lenkai taip pat aiškiai parodo, kad sprendimų nenori palikti vien savo pečiams. Pagrindiniais partneriais mažinant energijos kaštus jie įvardija energijos tiekėjus (65 proc.), valdžią (63 proc.) ir savivaldybes (47 proc.).

    Vis dėlto pasitikėjimas realiai gaunama pagalba iš tiekėjų yra menkas: tik 9 proc. respondentų mano šiuo metu sulaukiantys pakankamo palaikymo. Pasaulyje tokią paramą iš tiekėjų jaučiantys vartotojai sudaro 31 proc., nors lūkesčiai abiem atvejais panašūs.

    „Didžiausias iššūkis energetikos sektoriui šiandien yra atotrūkis tarp klientų lūkesčių ir realios patirties. Žmonės tikisi ne tik energijos pardavimo, bet ir patarimų bei pagalbos susigaudyti tarifų, technologijų ir paramos programų gausoje“, – sakė Jarosławas Wajeris.

    Ekspertų vertinimu, ši įtampa gali stiprėti, jei kainų nepastovumas išliks, o energetikos transformacija gyventojams ir toliau atrodys pirmiausia kaip papildoma eilutė sąskaitoje. Todėl vis svarbesni tampa aiškūs tarifų paaiškinimai, tikslinės paramos priemonės ir sprendimai, padedantys vartotojams valdyti suvartojimą.

  • Nacionalinis aplinkosaugos egzaminas jau čia: nemokamai pasitikrink žinias apie klimato kaitą

    Nacionalinis aplinkosaugos egzaminas jau čia: nemokamai pasitikrink žinias apie klimato kaitą

    Spalio 24 dieną minima Tarptautinė klimato kaitos diena, o kartu su ja gyventojai kviečiami į Nacionalinį aplinkosaugos egzaminą. Renginį organizuoja „Žaliosios politikos institutas“, o dalyvavimas yra atviras ir nemokamas.

    Egzaminas vyksta internetu, todėl prisijungti galima patogiu metu nuo 8.00 iki 20.00 valandos. Organizatoriai pabrėžia, kad tai proga ne tik pasitikrinti žinias, bet ir gauti aiškius paaiškinimus, padedančius geriau suprasti aktualias temas.

    Klausimai apima klimato kaitą, atsakingą vartojimą, atliekų tvarkymą, žiedinę ekonomiką ir atsinaujinančią energetiką. Tai sritys, kurios tiesiogiai susijusios su kasdieniais pasirinkimais: energijos vartojimu namuose, transportu, pirkinių krepšeliu ir atliekų rūšiavimu.

    Kas gali dalyvauti?

    Organizatoriai kviečia prisijungti 7–12 klasių moksleivius, plačiąją visuomenę ir aplinkosaugos ekspertus. Kad dalyviams būtų paprasčiau pasirinkti, klausimai suskirstyti pagal sudėtingumą į kelias kategorijas.

    Moksleiviams siūlomos pradedančiojo ir smalsuolio kategorijos, norintiems gilesnio iššūkio numatyta ekspertų kategorija. Taip pat yra kategorija dalyviams, kurie nori išbandyti jėgas ir įvertinti savo bendrą supratimą apie aplinkosaugą.

    Kodėl tai svarbu dabar?

    Klimato kaitos tema pastaraisiais metais vis dažniau persikelia iš mokslinių ataskaitų į kasdienį gyvenimą: daugiau ekstremalių orų reiškinių, šiltesnės žiemos ir dažnesnės karščio bangos keičia įprastus planus ir didina rizikas sveikatai bei ūkiui. Švietimas šioje srityje laikomas viena efektyviausių ilgalaikių priemonių, padedančių priimti pagrįstus sprendimus.

    Egzamino iniciatoriai akcentuoja, kad aplinkosaugos raštingumas tampa praktiniu įgūdžiu: nuo gebėjimo mažinti energijos sąnaudas iki supratimo, kaip veikia atliekų prevencija ir kodėl vien rūšiavimo nepakanka. Vis daugiau dėmesio skiriama ir atsinaujinančiai energetikai, kuri Europoje sparčiai plečiama siekiant mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro.

    Prizai ir grįžtamasis ryšys

    Geriausiai pasirodžiusių dalyvių laukia prizai, tarp kurių numatytos planšetės, elektroninės skaityklės, ekskursijos ir knygos. Po egzamino dalyviai el. paštu gauna ne tik teisingus atsakymus, bet ir išsamesnius paaiškinimus, padedančius mokytis iš klaidų.

    Norint dalyvauti, reikia iš anksto užsiregistruoti. Užsiregistravus taip pat žadama gauti informaciją, kuri gali padėti pasiruošti klausimams ir geriau orientuotis egzamino temose.