CP v2

Tag: Atsinaujinanti energetika

  • Prie Schiphol oro uosto įrengta saulės elektrinė apakino pilotus: tenka pašalinti 78 000 panelių

    Prie Schiphol oro uosto įrengta saulės elektrinė apakino pilotus: tenka pašalinti 78 000 panelių

    Šalia Amsterdamo Schiphol oro uosto, vieno judriausių Europoje, įrengtas saulės parkas turėjo tapti pavyzdžiu, kaip nenaudojamas žemes paversti švarios energijos šaltiniu. Tačiau netrukus po veiklos pradžios pilotai ėmė pranešti apie akinančius šviesos blyksnius artėjant tūpimo takams.

    Iš pradžių atrodė, kad tai tik trumpi ir reti atspindžiai, tačiau pranešimai kartojosi. Problema išryškėjo jautriausiu momentu – galutinėje nusileidimo fazėje, kai matomumas ir dėmesio koncentracija yra kritiškai svarbūs skrydžių saugai.

    Kodėl atspindžiai tapo rizika?

    Vertinant incidentus paaiškėjo, kad blyksniai sutampa su konkrečiomis dienos šviesos sąlygomis, kai saulė yra tam tikrame aukštyje ir kampu. Tai leido suprasti, jog kaltas ne įrangos gedimas, o fizikinis reiškinys – saulės šviesos atspindys nuo panelių paviršiaus.

    Esant „tobulam“ kampų sutapimui, atspindėta šviesa pataikydavo į pilotų regos lauką. Net jei akinančio blyksnio trukmė siekė tik kelias sekundes, tokia situacija artėjant tūpti laikoma pernelyg dideliu pavojumi.

    Priemonės nepadėjo – įsikišo teismas

    Oro uosto ir atsakingų institucijų reakcija ilgainiui griežtėjo, nes išryškėjo pasikartojantis modelis. Tam tikrais laikotarpiais buvo laikinai ribojamas vieno iš pagrindinių tūpimo takų naudojimas, dalis skrydžių nukreipiama kitomis trajektorijomis.

    Vis dėlto tokie sprendimai problemos neišsprendė – atspindžiai išliko, o skrydžių organizavimas tapo sudėtingesnis. Galiausiai Nyderlandų teismas, remdamasis skrydžių saugos argumentais, nurodė pašalinti apie 78 000 saulės panelių.

    Pamoka kitiems projektams

    Šis atvejis parodė, kad atsinaujinančios energetikos projektams nepakanka vien tik tinkamos galios ar prijungimo prie tinklo sprendinių. Planuojant saulės parkus šalia oro uostų svarbus ne tik atstumas, bet ir panelių orientacija, galimas akinimas bei rizikos vertinimas skirtingais metų laikais.

    Saulės elektrinės pačios savaime nebuvo brokuotos – problemą sukūrė vieta ir geometrija, kaip saulės spinduliai sąveikauja su paviršiumi. Todėl ši istorija tampa signalu, kad žaliosios energijos plėtra turi eiti kartu su griežtais saugumo kriterijais, ypač greta kritinės infrastruktūros.

  • Vilkaviškio rajono planas 2027–2033: kokia vizija turi sulaikyti žmones ir auginti rajoną iki 2033 metų

    Vilkaviškio rajono planas 2027–2033: kokia vizija turi sulaikyti žmones ir auginti rajoną iki 2033 metų

    Birželio 2 dieną Vilkaviškio rajono savivaldybėje surengta strateginė vadovų sesija, skirta 2027–2033 metų strateginio plėtros plano rengimui. Daugiau kaip dvi valandas trukusioje diskusijoje savivaldybės vadovai, administracijos atstovai ir planavimo ekspertai ieškojo atsakymo, koks Vilkaviškio rajonas turėtų būti 2033 metais.

    Susitikime įvardyta, kad naujasis plėtros planas turi tapti ne formaliu dokumentu, o aiškia kryptimi, kurią suprastų ir palaikytų bendruomenė. Pagrindinis tikslas – suformuoti viziją, kuri vienytų skirtingas rajono grupes ir padėtų priimti nuoseklius sprendimus dėl investicijų bei paslaugų.

    Analizuojant dabartinę situaciją daugiausia dėmesio skirta demografijai, darbo rinkai ir paslaugų prieinamumui. Tarp svarbiausių iššūkių minėtas gyventojų senėjimas, jaunų žmonių mažėjimas ir poreikis kurti patrauklias sąlygas šeimoms bei specialistams, kad jie rinktųsi pasilikti ar grįžti.

    Diskusijoje pabrėžta, kad demografinės tendencijos tiesiogiai veikia savivaldybės finansus ir paslaugų tinklą, todėl būtina stiprinti ekonominį patrauklumą ir gerinti gyvenimo kokybę. Kalbėta apie darbo vietų kūrimą, smulkiojo ir vidutinio verslo skatinimą, taip pat apie infrastruktūrą, kuri lemia kasdienį patogumą.

    Kūrybinės dalies metu dalyviai generavo idėjas, kurios galėtų tapti būsimos vizijos pagrindu, o daugiausia palaikymo sulaukė kryptys, susijusios su patogiu gyvenimu visus metus. Dažnai kartotos formuluotės siejosi su noru kurti rajoną, kuriame gyventojai jaustųsi saugiai, gautų kokybiškas paslaugas ir matytų aiškią savo ateitį vietoje.

    Vienas dažniausiai aptartų akcentų – teisė pasilikti, suprantama kaip reali galimybė vietoje rasti švietimo, sveikatos, kultūros ir socialines paslaugas, o kartu turėti pasirinkimų dirbti ar kurti verslą. Tai įvardyta kaip svarbi prielaida, kad rajonas išliktų gyvybingas ir patrauklus ne tik senbuviams, bet ir naujakuriams.

    Atskirai diskutuota apie Vilkaviškio rajono išskirtinumą ir potencialias stiprybes, kurias būtų galima paversti ilgalaikiais pranašumais. Tarp aptartų temų buvo vandens telkiniai, gamtinis kraštovaizdis, kultūros paveldas, taip pat geoterminių išteklių panaudojimo galimybės, kurios galėtų prisidėti prie sveikatingumo ir rekreacijos paslaugų plėtros.

    Sesijoje akcentuota, kad turizmo ir laisvalaikio plėtra būtų tvariausia tuomet, jei veiktų visus metus ir kurtų pridėtinę vertę vietos verslams. Todėl kalbėta apie aktyvaus poilsio infrastruktūrą, sveikatinimo paslaugas, žaliojo kurso kryptį, atsinaujinančią energetiką ir didesnį dėmesį ekologiškam ūkininkavimui.

    Birželio 2 dienos sesija įvardyta kaip pirmasis etapas, po kurio darbą tęs tematinės darbo grupės. Jose planuojama detalizuoti prioritetus, strateginius tikslus ir priemones, o į procesą kviečiami įsitraukti savivaldybės tarybos nariai, įstaigų, verslo, bendruomenių ir nevyriausybinių organizacijų atstovai.

    Galutinė 2027–2033 metų strateginio plėtros plano vizija turėtų tapti bendru susitarimu dėl to, kokį rajoną siekiama kurti per ateinantį dešimtmetį. Savivaldybė pabrėžia, kad dokumento sėkmę lems ne tik gražios formuluotės, bet ir nuoseklus įgyvendinimas, matuojami rezultatai ir bendruomenės įsitraukimas.

  • EBPO ekspertai Vilniaus rajone: kokius projektus pamatė ir ką savivaldybė nori parodyti Lietuvai

    EBPO ekspertai Vilniaus rajone: kokius projektus pamatė ir ką savivaldybė nori parodyti Lietuvai

    Birželio 5 dieną Vilniaus rajono savivaldybėje lankėsi Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ekspertų delegacija, rengianti naują ekonominę apžvalgą Lietuvai. Savivaldybė vizitą išnaudojo pristatyti savo viešojo valdymo praktiką ir įgyvendinamus projektus.

    Savivaldybėje susirinkusius mero vardu pasveikino vicemeras Algis Vaitkevičius, pabrėžęs, kad tokie susitikimai leidžia ne tik pristatyti pasiekimus, bet ir konstruktyviai įsivertinti tobulintinas sritis. Pasak jo, EBPO dėmesys yra galimybė parodyti, kaip savivaldos lygmeniu sprendžiami praktiniai gyventojams svarbūs klausimai.

    Susitikime savivaldybės administracijoje aptarti viešojo administravimo procesai, viešieji pirkimai, investicijų pritraukimas ir prisitaikymas prie klimato kaitos. Tokios temos EBPO apžvalgose paprastai siejamos su šalies konkurencingumu, paslaugų kokybe ir viešųjų finansų tvarumu, todėl savivaldybių patirtis čia tampa reikšminga bendrame Lietuvos vertinime.

    „EBPO vizitas Vilniaus rajone yra reikšmingas įvertinimas mūsų savivaldybės darbui. Tai proga parodyti, kad esame aktyvūs viešojo sektoriaus sprendimų kūrėjai, gebantys įgyvendinti projektus, spręsti iššūkius ir diegti pažangius sprendimus“, – sakė Algis Vaitkevičius.

    Nemenčinėje pristatyti konkretūs pavyzdžiai

    Po susitikimo delegacija, lydima mero patarėjos Vidos Montvydaite, vyko į Nemenčinę, kur susipažino su keliais savivaldybėje įgyvendintais ir vykdomais projektais. Tokia praktika leidžia ekspertams įvertinti ne tik planus, bet ir realų paslaugų organizavimą vietoje.

    Svečiai apsilankė Nemenčinės poliklinikoje ir jos padaliniuose, tarp jų Medicininės reabilitacijos centre bei Palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėje. Įstaigos vadovas Rimgaudas Vincevičius pristatė paslaugų spektrą ir veiklos organizavimą, taip pat aptarti finansiniai aspektai, susiję su veiklos finansavimu ir darbuotojų darbo užmokesčio formavimo principais.

    Delegacija taip pat lankėsi bendrovėje „Nemenčinės komunalininkas“, kur įmonės vadovas Leonard Pavliun pristatė teikiamas paslaugas ir jų finansinius aspektus. Vizito metu aptarti vykdomi atsinaujinančios energijos projektai bei įmonės planai, kurie savivaldybėms dažnai tampa svarbia priemone mažinant sąnaudas ir didinant energetinį savarankiškumą.

    Nemenčinės Gedimino gimnazijoje svečiai susipažino su ugdymo aplinka ir tvarumo iniciatyvomis. Savivaldybė pabrėžė, kad mokykloje naudojamas pirmasis Vilniaus rajone elektrinis mokyklinis autobusas, siekiant tvaresnio mokinių pavėžėjimo.

    Kuo svarbus EBPO vizitas?

    EBPO rengiamos ekonominės apžvalgos yra vienas iš tarptautinių vertinimų, kuriuose nagrinėjami valstybės viešosios politikos sprendimai, produktyvumas, investicijų aplinka ir viešojo sektoriaus efektyvumas. Savivaldybių praktika tokiose diskusijose svarbi todėl, kad būtent vietos lygmeniu gyventojai dažniausiai tiesiogiai patiria viešųjų paslaugų kokybę.

    Pasak savivaldybės, vizitas suteikė galimybę pasidalyti patirtimi, įvardinti iššūkius ir pristatyti sprendimus, kurie jau veikia praktikoje. Tikimasi, kad tokie susitikimai padeda geriau įvertinti, kokių priemonių Lietuvai reikia stiprinant savivaldą, gerinant viešąjį administravimą ir didinant investicinį patrauklumą.

  • „Anykščiai Renew“ planuoja vėjo elektrines Troškūnų ir Viešintų seniūnijose: ką turi žinoti gyventojai

    „Anykščiai Renew“ planuoja vėjo elektrines Troškūnų ir Viešintų seniūnijose: ką turi žinoti gyventojai

    UAB „Anykščiai Renew“ informuoja Anykščių rajono savivaldybės gyventojus apie planus Troškūnų ir Viešintų seniūnijose statyti didesnės kaip 30 kW įrengtosios galios vėjo elektrines. Bendrovė nurodo, kad projektas susijęs su elektros energijos gamyba ir būtų vystomas Anykščių rajono teritorijoje.

    Tokie projektai paprastai apima kelis etapus: teritorijų ir sklypų atranką, poveikio aplinkai vertinimo procedūras, prisijungimo prie elektros tinklų derinimą, statybos leidimų gavimą ir tik tuomet statybos darbus. Vėjo energetikos plėtra Lietuvoje pastaraisiais metais įgauna pagreitį, nes šalies tikslas yra didinti vietinę, atsinaujinančią elektros gamybą ir mažinti priklausomybę nuo importo.

    Kodėl pranešimas kartojamas?

    Bendrovė teigia, kad dalis registruotų informacinių pranešimų nepasiekė kai kurių žemės sklypų savininkų. Kaip nurodoma, kai kuriais atvejais savininkams pranešimų nepavyko įteikti, o kai kur gyvenamoji vieta yra nežinoma.

    Dėl šios priežasties, vadovaudamasi Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 49 straipsnio 17 dalimi, įmonė pakartotinai skelbia informaciją apie žemės sklypus, kurių savininkai pranešimų negavo. Tokia praktika taikoma siekiant užtikrinti, kad suinteresuoti asmenys laiku sužinotų apie planuojamą veiklą ir galėtų pasinaudoti savo teisėmis.

    Ką svarbu įsivertinti sklypų savininkams?

    Žemės sklypų savininkams ar naudotojams tokiose situacijose svarbiausia aiškiai suprasti, ar planuojami sprendiniai gali turėti įtakos jų sklypui ar gretimoms teritorijoms. Praktikoje tai dažniausiai susiję su servitutais, privažiavimo keliais, statybos darbų laikotarpiu taikomais apribojimais, galimomis kompensacijomis ar kitomis sutartinėmis sąlygomis.

    Taip pat aktualūs klausimai dėl triukšmo, šešėliavimo, kraštovaizdžio pokyčių ir poveikio biologinei įvairovei. Šie aspektai paprastai vertinami teisės aktų nustatyta tvarka, o gyventojai ir bendruomenės gali teikti pastabas institucijoms per viešinimo ir derinimo procedūras.

    Kur ieškoti oficialios informacijos?

    Bendrovė nurodo, kad pakartotinai teikia informaciją su sklypų adresais ir unikaliais numeriais, kad suinteresuoti savininkai galėtų identifikuoti, ar pranešimas susijęs su jų turtu. Tokiais atvejais patikimiausia remtis oficialiais dokumentais ir savivaldybės bei atsakingų institucijų skelbiamais pranešimais.

    Jeigu gyventojams kyla klausimų dėl pranešime minimo sklypo, nuosavybės teisių ar galimų veiksmų, įprasta praktika yra kreiptis į projekto vystytoją arba konsultuotis su teisininkais bei institucijomis, prižiūrinčiomis teritorijų planavimo ir atsinaujinančios energetikos projektų procedūras.

  • Šveicarijoje po bėgiais paklojo saulės modulius: traukiniai jau važiuoja, testas truks 3 metus

    Šveicarijoje po bėgiais paklojo saulės modulius: traukiniai jau važiuoja, testas truks 3 metus

    Vakarų Šveicarijoje pradėtas neįprastas eksperimentas: veikiančioje geležinkelio linijoje tarp bėgių įrengti saulės moduliai, per kuriuos kasdien pravažiuoja traukiniai. Bandomasis ruožas įrengtas netoli Buttes kaimo, o tikslas paprastas ir ambicingas – patikrinti, ar tokia įranga atlaikys nuolatinį svorį, vibracijas ir geležinkelio eksploatacijos apkrovas.

    100 metrų atkarpoje sumontuoti 48 fotovoltiniai moduliai, kurie įleisti lygiai su pagrindu, kad riedmenys galėtų pravažiuoti nemažindami greičio. Sistema pradėjo veikti 2025 metų balandžio 24 dieną, o bendra jos galia siekia 18 kilovatų – tai nedidelis kiekis, bet šiam projektui svarbiausia ne rekordai, o patvarumas realiomis sąlygomis.

    Projektas įgyvendintas Nešatelio kantone, regioninės geležinkelių bendrovės TransN valdomoje 221 linijoje. Skaičiuojama, kad per metus tokia sistema galėtų pagaminti apie 16 000 kilovatvalandžių elektros, tačiau bandomajame etape tai labiau orientyras, o ne pagrindinis sėkmės kriterijus.

    Ar bėgiai gali tapti elektrine?

    Tokios idėjos patrauklumas aiškus: geležinkelio koridoriai yra ilgi, jau suformuoti infrastruktūrai, o daugelyje šalių jų plėtra susiduria su mažiau žemės naudojimo konfliktų nei dideli saulės parkai. Projekto vystytojai „Sun-Ways“ teigia, kad teoriškai pritaikius sprendimą visame šalies tinkle būtų galima reikšmingai padidinti elektros gamybą, nors realybėje tai ribotų tuneliai, šešėliai, sniegas ir sudėtingi mazgai.

    Vis dėlto geležinkelis saulės moduliams yra ypač atšiauri aplinka. Modulius veikia nuolatinės vibracijos, dulkės, smulkios metalo dalelės nuo stabdymo, oro slėgio bangos pravažiuojant traukiniams, be to, dėl beveik plokščios padėties energijos gamyba gali būti mažiau efektyvi nei ant stogų ar optimaliu kampu įrengtose konstrukcijose.

    Reguliuotojų klausimai ir techniniai sprendimai

    Šveicarijos Federalinis transporto biuras 2023 metais projektui buvo uždegęs raudoną šviesą, akcentuodamas saugos ir priežiūros rizikas. Tarp dažniausiai minimų problemų – mikroįtrūkimai, gaisro rizika, atspindžiai, galintys blaškyti mašinistus, taip pat klausimas, kaip tokią sistemą prižiūrėti nepakenkiant eismo patikimumui.

    „Sun-Ways“ teigimu, vienas esminių reikalavimų buvo nuimamumas, nes bėgiai yra kritinė infrastruktūra, kurią būtina greitai patikrinti ir remontuoti. Sprendimas numato, kad techninės priežiūros komandos galėtų atjungti modulius, atlikti darbus ir vėl juos sumontuoti, išvengiant ilgalaikių apribojimų linijai.

    Diegimui naudojama speciali įranga, sukurta kartu su Šveicarijos bėgių priežiūros bendrove „Scheuchzer“. Modulius planuojama kloti iš anksto surinktose, maždaug metro pločio sekcijose, o pats procesas lyginamas su kilimo tiesimu – tai turėtų sutrumpinti montavimo laiką ir sumažinti darbo langų poreikį geležinkelio grafike.

    Siekiant atsakyti į reguliuotojų pastabas, projekte numatytos papildomos priemonės: atspindžius mažinančios dangos, tvirtesnės medžiagos bei jutikliai, kurie leistų stebėti modulių būklę ir laiku pastebėti pažeidimus. Taip pat svarstomos praktinės švaros palaikymo idėjos, pavyzdžiui, valymo elementai, integruojami į pravažiuojančių traukinių įrangą.

    Ką parodys trejų metų bandymas?

    Bandomasis etapas planuojamas iki 2028 metų balandžio, o per šį laiką bus vertinami atspindžiai, purvo kaupimasis, suderinamumas su bėgių priežiūra, reali gamyba ir svarbiausia – ar modulių konstrukcija išliks nepažeista intensyvaus eismo sąlygomis. Tai leis suprasti, ar technologija tinkama platesniam taikymui, ar liks tik nišiniu eksperimentu.

    Rezultatais domisi ir už Šveicarijos ribų. Prancūzijos geležinkelių ekosistemoje projektas stebimas kaip potencialus dvigubo panaudojimo infrastruktūros pavyzdys, o sprendimas galėtų būti svarstomas tik tuo atveju, jei bandymas patvirtintų saugą ir ekonomiškai pagrįstą priežiūrą.

    Kol kas svarbiausias faktas yra tas, kad sistema jau veikia realioje linijoje: po perprojektavimo ir papildomų vertinimų traukiniai važiuoja virš saulės modulių, o bandymo duomenys turėtų atsakyti į klausimą, ar geležinkelio bėgiai gali tapti patikima vieta elektros gamybai, neaukodami saugos.

  • Vėjo jėgainės gali tapti DI centrų namais: inžinieriai siūlo jūroje statomas plūduriuojančias stotis

    Vėjo jėgainės gali tapti DI centrų namais: inžinieriai siūlo jūroje statomas plūduriuojančias stotis

    Vėjo jėgainės tradiciškai siejamos su elektros gamyba, tačiau energetikos ir skaitmenizacijos sankirtoje atsiranda nauja idėja: jų bokštai ir infrastruktūra gali tapti dalimi plūduriuojančių duomenų centrų. Tokie projektai siūlomi kaip būdas sparčiai augančiai DI skaičiavimo paklausai užtikrinti energiją ir aušinimą.

    DI sistemoms mokyti ir valdyti reikalingi duomenų centrai vartoja vis daugiau elektros, o didelė dalis energijos paverčiama šiluma. Dėl to didėja spaudimas rasti sprendimų, kurie vienu metu spręstų elektros tiekimo, tinklų pralaidumo ir aušinimo vandeniu klausimus.

    Duomenų centrų augimas keičia energetiką

    Pagrindinis iššūkis – ne vien pagaminti elektrą, bet ją patikimai pristatyti ten, kur stovi serveriai, ir išspręsti šilumos šalinimą. Sausumoje tai dažnai reiškia brangią tinklų plėtrą, konkurenciją dėl žemės sklypų ir sudėtingas derybas dėl prisijungimo sąlygų.

    Todėl vis dažniau svarstoma logika energiją gaminti kuo arčiau vartotojo. Jei skaičiavimo infrastruktūra būtų perkelta į jūrą šalia jėgainių, dalį tinklo apkrovos būtų galima sumažinti, o aušinimui pasitelkti aplinkinį jūros vandenį.

    Plūduriuojantis modelis: vėjas, baterijos ir serveriai

    Vienas iš viešai aptariamų scenarijų – plūduriuojantis jūrinis duomenų centras, integruotas su didelės galios vėjo turbina, baterijų kaupimu ir skaičiavimo moduliais. Tokia koncepcija pristatoma kaip atskiras, vienoje vietoje veikiantis energijos ir skaičiavimo „blokas“, kurio tikslas – tiekti DI užduotims reikalingus skaičiavimo resursus.

    Siūloma, kad šiluma būtų šalinama pasyvesniais sprendimais, šilumą perduodant aplinkiniam vandeniui, taip mažinant poreikį sudėtingoms sausumos aušinimo sistemoms. Šalininkai teigia, kad tai galėtų padėti ten, kur trūksta elektros tinklų pajėgumų, o energijos paklausa auga greičiau nei infrastruktūros plėtra.

    „Problema šiandien ne tik elektros kiekis, bet ir tai, kur ji reikalinga bei kaip efektyviai pašalinti šilumą“, – sakė projekto idėją pristatantys inžinieriai.

    Ką reikėtų įrodyti praktikoje

    Nors idėja skamba patraukliai, jūrinė aplinka kelia aukštus patikimumo reikalavimus: korozija, audros, logistikos sudėtingumas ir brangi priežiūra gali greitai padidinti kaštus. Taip pat svarbu įvertinti poveikį aplinkai, šiluminės taršos klausimus, duomenų perdavimo jungčių patikimumą ir kibernetinio saugumo standartus.

    Ekspertai pabrėžia, kad tokie projektai taps realia alternatyva tik tada, kai bus aiškiai parodyta ekonominė nauda, patvirtintas ilgalaikis veikimas ir suderinti reguliaciniai reikalavimai. Vis dėlto kryptis atspindi platesnę tendenciją: energetika ir skaitmeninė infrastruktūra vis dažniau planuojamos kaip viena sistema, o vėjo jėgainės tampa ne tik elektros šaltiniu, bet ir platforma naujiems pramonės sprendimams.

  • 40 avių prie saulės elektrinės pakeitė žaidimo taisykles: ką apie agrivoltiką rodo „Westmill“ patirtis

    40 avių prie saulės elektrinės pakeitė žaidimo taisykles: ką apie agrivoltiką rodo „Westmill“ patirtis

    Saulės elektrinės vis dažniau tampa ne tik energijos gamybos, bet ir žemės naudojimo diskusijų centru: ar jos konkuruoja su maisto gamyba, ar gali derėti su ūkininkavimu. Pietų Anglijoje esantis „Westmill“ saulės parkas pasirinko antrą kelią ir į ganyklas prie modulių įleido 40 avių.

    Iš pirmo žvilgsnio tai skamba kaip paprastas priežiūros sprendimas, tačiau praktika parodė platesnį efektą. Gyvuliai padėjo valdyti augmeniją, o kartu paskatino keisti pačios saulės elektrinės infrastruktūros sprendinius, kad ji būtų pritaikyta gyvūnams ir lengviau prižiūrima.

    Kaip veikia agrivoltika

    Avių ganymas saulės elektrinių teritorijose yra agrivoltikos pavyzdys, kai ta pati žemė naudojama ir elektros gamybai, ir žemės ūkiui. Tokiu būdu mažėja poreikis žolę pjauti technika, o teritorija išlaikoma tvarkinga mažesnėmis sąnaudomis.

    „Westmill“ atveju gyvulių ganymas buvo derinamas su biologinės įvairovės tikslais, siekiant, kad plotuose tarp modulių neįsivyrautų vien agresyvios piktžolės. Ganymas leidžia palaikyti mišresnę augaliją, o tai svarbu vabzdžiams apdulkintojams ir dirvožemio būklei.

    Kas pasikeitė elektrinėje

    Didžiausias praktinis iššūkis buvo suderinti gyvulius ir technologiškai jautrią infrastruktūrą, kad ji išliktų saugi ir patikima. Tam prireikė keisti dalį konstrukcinių sprendimų, ypač susijusių su modulių aukščiu nuo žemės ir laikiklių tvirtumu.

    Pakeltas modulių prošvaisos aukštis ir sustiprintos tvirtinimo konstrukcijos padėjo sumažinti riziką, kad gyvuliai pažeis komponentus, o technikams palengvino patekimą prie įrangos. Tokie sprendimai dažnai vertinami ir kaip papildoma nauda atsparumui, nes tvirtesnės konstrukcijos geriau atlaiko vėją bei ekstremalesnes oro sąlygas.

    Gyvūnams saulės modulių eilės taip pat tapo praktiška priedanga nuo vėjo ir kritulių. Ši detalė svarbi ne tik gerovei, bet ir ūkininkavimo rezultatams, nes priedanga gali mažinti stresą ir padėti palaikyti stabilesnes laikymo sąlygas.

    Kodėl tai svarbu energetikai

    Agrivoltika vis dažniau minima kaip būdas mažinti įtampą dėl žemės naudojimo, ypač kai atsinaujinančios energetikos plėtra spartėja. Jungtinėje Karalystėje viešose diskusijose nuolat keliama tema, kiek žemės turėtų būti skiriama saulės elektrinėms, o tokie pavyzdžiai rodo, kad dalis plotų gali išlikti funkcionalūs ūkiui.

    Praktinis ganymo modelis leidžia mažinti herbicidų ar intensyvios šienavimo technikos poreikį, kas svarbu dirvožemiui ir aplinkosauginiams tikslams. Kartu tai skatina projektuotojus iš anksto numatyti, kaip elektrinės teritorijoje judės gyvuliai, technika ir žmonės, kad sprendiniai būtų saugūs ir ilgalaikiai.

    „Westmill“ patirtis rodo, kad energijos gamyba nebūtinai turi būti atskirta nuo kraštovaizdžio ir ūkininkavimo. Kai infrastruktūra projektuojama atsižvelgiant į biologiją, ji dažnai tampa ne tik draugiškesnė aplinkai, bet ir praktiškesnė eksploatacijai.

  • Visagino saulės parkas startuoja: pasirašyta asociacijos sutartis, tikslas – mažinti energijos nepriteklių

    Visagino saulės parkas startuoja: pasirašyta asociacijos sutartis, tikslas – mažinti energijos nepriteklių

    Pirmąją vasaros dieną Visagine surengtas pirmasis Visagino saulės parko asociacijos steigiamasis susirinkimas. Jo metu steigėjai pasirašė asociacijos steigimo sutartį ir patvirtino įstatus.

    Asociaciją steigia Visagino savivaldybė, Visagino savivaldybės administracija, UAB „Visagino būstas“ ir UAB „Visagino energija“. Ši partnerystė apjungia tiek savivaldos, tiek komunalinių paslaugų sektoriaus kompetencijas.

    Ką reiškia asociacijos statusas?

    Skelbiama, kad asociacijos tikslas nėra pelno siekimas, o aplinkosauginės, ekonominės ir socialinės naudos kūrimas nariams bei bendruomenei. Pagrindinė kryptis – mažinti energijos nepriteklių ir teikti naudą pažeidžiamiems vartotojams.

    Toks modelis atitinka Europoje populiarėjančią energetinių bendrijų praktiką, kai gyventojai ir institucijos dalyvauja vietinėje elektros gamyboje. Dažniausiai siekiama, kad dalis pagamintos energijos padėtų stabilizuoti išlaidas ir didintų vietos energetinį savarankiškumą.

    Sprendimas priimtas gegužę

    Visagino savivaldybės taryba 2026 metais gegužės 28 dieną pritarė dalyvavimui steigiant asociaciją Visagino saulės parkas. Taryba taip pat pritarė, kad asociacija įgytų piliečių energetinės bendrijos teisinį statusą.

    Toks statusas paprastai sudaro prielaidas bendrijai lengviau organizuoti veiklą, sutelkti narius ir įgyvendinti projektus, susijusius su vietine atsinaujinančios energijos gamyba. Savivaldybės dalyvavimas dažnai leidžia aiškiau apibrėžti socialinės naudos prioritetus ir užtikrinti projekto tęstinumą.

  • Saulės elektrinė Anglijoje apkaltinta dėl įstrigusių elnių, bet paaiškėjo visai kita problema

    Saulės elektrinė Anglijoje apkaltinta dėl įstrigusių elnių, bet paaiškėjo visai kita problema

    Didelėje saulės elektrinėje Anglijoje darbuotojai iš pradžių manė, kad teritorija apsaugota tinkamai: tvora saugo įrangą, o laukiniai gyvūnai laikosi atokiau. Tačiau netrukus pasirodė pranešimų, kad į aptvertą zoną patekę elniai neberanda kelio lauk.

    Liudininkai fiksavo gyvūnus, ilgai klaidžiojančius palei perimetrą ir kartojančius tuos pačius bandymus ištrūkti. Vaizdo įrašai socialiniuose tinkluose paskatino diskusiją, ar saulės parkai netampa papildoma kliūtimi laukinei faunai.

    Iš pradžių dalis kritikos buvo nukreipta į pačią saulės elektrinę ir jos įrangą, tarsi būtent ji būtų pagrindinė bėda. Vis dėlto gyvūnų gerovės ir gamtosaugos atstovai, įvertinę situaciją, pabrėžė, kad elnių nesužalojo moduliai ar konstrukcijos.

    Ką parodė tyrimas vietoje

    Vertinant teritoriją paaiškėjo, kad pagrindinis veiksnys – tvoros ir vidinių užtvarų išdėstymas. Aukšta perimetro tvora kartu su siaurais koridoriais tarp vidinių barjerų ir infrastruktūros sudarė erdvę, kurioje išsigandę gyvūnai lengvai praranda orientaciją.

    Gamtosaugininkai atkreipė dėmesį, kad elniai gali patekti į teritoriją per tam tikras angas ar ne iki galo uždarytas vietas, bet išėjimą rasti jiems gerokai sunkiau. Panikos būsenoje gyvūnai linkę bėgti palei kliūtį ir kartoti maršrutą, o tai didina išsekimo riziką.

    „Tai ne saulės moduliai tapo spąstais, o netinkamai suplanuotas aptvėrimas, kuris gyvūnams virsta klaidžiu koridoriumi“, – sakė gamtosaugos iniciatyvos atstovas.

    Kokių sprendimų imasi operatorius

    Po viešumo ir kontaktų su gyvūnų gerovės organizacijomis saulės parko operatorius sutiko keisti sprendinius, kad elniai galėtų saugiau palikti teritoriją. Tarp priemonių minimi papildomi išėjimo taškai ir aptvėrimo korekcijos, leidžiančios laukiniams gyvūnams neįstrigti vidinėse zonose.

    Tokie pakeitimai praktikoje dažniausiai reiškia specialias angas ar kryptingas „vienkrypčio“ tipo išeigas, kurios neprastina apsaugos nuo žmonių patekimo, bet sudaro galimybę gyvūnams pasišalinti. Taip pat peržiūrimas vidinių užtvarų išdėstymas, kad neliktų akligatvių.

    Ko ši istorija išmoko apie saulės parkus

    Šis atvejis tapo priminimu, kad atsinaujinančios energetikos infrastruktūra, nors ir naudinga klimato tikslams, gali netikėtai paveikti vietos ekosistemas. Didžiausios rizikos dažnai kyla ne dėl pačios technologijos, o dėl teritorijos planavimo: aptvėrimų, priežiūros kelių ir gyvūnų judėjimo „koridorių“.

    Kartu istorija parodė, kad konfliktai gali būti sprendžiami greitai, kai operatoriai bendradarbiauja su gamtosaugininkais ir pritaiko sprendimus realioms sąlygoms. Tikslas – kad saulės elektrinės būtų saugios tiek infrastruktūrai, tiek šalia gyvenančiai laukinei faunai.

  • Mažeikiuose atidaryta paroda „Žalesnės ateities link“: virtuali realybė ir tvarios idėjos

    Mažeikių Henriko Nagio viešojoje bibliotekoje gegužės 28 dieną atidaryta Danijos Karalystės ambasados Lietuvoje surengta interaktyvi paroda „Žalesnės ateities link“. Renginyje pristatyti tvarios energetikos ir žiedinės ekonomikos sprendimai, aptarti Lietuvos ir Danijos bendradarbiavimo prioritetai.

    Atidaryme dalyvavo Mažeikių rajono savivaldybės merė Rūta Matulaitienė, Danijos Karalystės ambasadorė Grete Sillasen, Danijos Karalystės ambasados Komercijos departamento vadovė Vilma Jarašiūnienė. Taip pat atvyko Savivaldybės vadovybės ir administracijos atstovai, švietimo įstaigų bei bendruomenės nariai.

    Renginio metu akcentuota, kad energetikos transformacija šiandien neapsiriboja vien technologijomis: vis daugiau dėmesio skiriama energijos vartojimo efektyvumui, elektrifikacijai ir vietinei, atsinaujinančiai gamybai. Danija šiame kontekste dažnai įvardijama kaip viena Europos lyderių, ypač vystant vėjo energetiką ir kuriant sprendimus pramonei.

    Parodoje eksponuojami moduliai „Perėjimas prie kitokios energetikos“ ir „Žiedinė ekonomika“ leidžia lankytojams susipažinti su realiais pavyzdžiais, kaip tvarūs sprendimai taikomi skirtingose šalyse. Informacija pateikiama per integruotą planšetinį kompiuterį, o dalį turinio galima patirti naudojant virtualios realybės akinius.

    Prie diskusijų prisidėjo ir Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazijos moksleiviai, pasidaliję mokyklos bendruomenės iniciatyvomis. Jie atkreipė dėmesį, kad tvarumas kasdienybėje prasideda nuo praktinių įpročių, tokių kaip atsakingas vartojimas, pakartotinis panaudojimas ir daiktų taisymas, o tekstilės perdirbimas gali tapti apčiuopiama „antro gyvenimo“ idėja.

    Kaip skelbiama, paroda nuo 2024 metų keliauja per įvairius Lietuvos miestus, siekiant pristatyti Danijos ekologines iniciatyvas ir paskatinti bendrų sprendimų paiešką. Organizatoriai pabrėžia, kad tokios ekspozicijos tampa platforma dialogui tarp savivaldos, švietimo, verslo ir gyventojų, kai tvarūs pokyčiai pritaikomi konkretiems vietos poreikiams.

    Paroda Mažeikių Henriko Nagio viešojoje bibliotekoje veiks iki birželio 30 dienos. Lankytojai kviečiami užsukti susipažinti su interaktyviu turiniu ir idėjomis, kurios, pasak renginio organizatorių, gali būti pritaikomos tiek viešajame sektoriuje, tiek kasdieniuose pasirinkimuose.