CP v2

Tag: Atsinaujinanti energetika

  • Europos Komisija aiškinasi Rumunijos atsinaujinančios energetikos kompensaciją: 42,2 mln. eurų byla

    Europos Komisija aiškinasi Rumunijos atsinaujinančios energetikos kompensaciją: 42,2 mln. eurų byla

    Europos Komisija pradėjo vertinti, ar arbitražo sprendimas, įpareigojęs Rumuniją atlyginti nuostolius dešimčiai investuotojų dėl pakeistos atsinaujinančios elektros paramos schemos, neprieštarauja ES valstybės pagalbos taisyklėms. Komisija aiškinasi, ar tokia kompensacija ir jos išmokėjimas gali būti laikomi valstybės pagalba pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 straipsnio 1 dalį.

    Ginčo ištakos siekia 2011 metų liepos mėnesį, kai Rumunija įvedė paramos schemą, grindžiamą žaliaisiais sertifikatais, skirtais skatinti elektros gamybą iš atsinaujinančių išteklių. Schema buvo suderinta su ES valstybės pagalbos sistema ir vėliau kelis kartus keista, Komisijai pritariant atnaujinimams.

    Vis dėlto po pakeitimų dalis investuotojų teigė patyrę nuostolių ir inicijavo arbitražo procesą prieš Rumuniją, remdamiesi Energetikos chartijos sutartimi. Arbitražo teismas konstatavo pažeidimą ir priteisė investuotojams 42,2 mln. eurų kompensaciją, taip pat palūkanas ir papildomas išlaidas, o Rumunija apie sprendimą informavo Komisiją ir jau buvo atlikusi mokėjimą.

    Kas kelia klausimų Briuseliui?

    Komisijos preliminari pozicija yra kritiška: jos vertinimu, arbitražo sprendimas ir jo įgyvendinimas gali reikšti selektyvų ekonominį pranašumą, suteikiamą konkrečioms įmonėms valstybės lėšomis. Tokiu atveju priemonė atitiktų valstybės pagalbos požymius ir galėtų būti laikoma nesuderinama su vidaus rinka.

    Šiame etape Komisija pradeda išsamesnį tyrimą, kad įvertintų priemonės suderinamumą su ES taisyklėmis. Bendras principas yra toks, kad valstybės pagalba draudžiama, nebent Europos Komisija ją patvirtina kaip suderinamą su vidaus rinka, pavyzdžiui, kai tenkinamos aiškios išimčių sąlygos.

    Kodėl tai svarbu investuotojams?

    Atsinaujinančios energetikos sektoriuje paramos schemų stabilumas yra vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių investicijų kainą ir riziką. Kai valstybės koreguoja subsidijų mechanizmus, neretai kyla ginčų dėl teisėtų lūkesčių ir finansinių pasekmių, todėl arbitražas tampa įrankiu siekiant kompensacijų.

    Tuo pačiu ES valstybės pagalbos kontrolė reiškia, kad net ir priteistos kompensacijos gali būti tikrinamos per kitą prizmę: ar jos nesukuria rinkos iškraipymų ir ar nėra faktiškai nauja, iš anksto nepatvirtinta parama. Galutinis Komisijos vertinimas lems, ar Rumunija galės įgyvendinti sprendimą be papildomų įpareigojimų, ar teks peržiūrėti išmokėjimo sąlygas.

    Kokie tolesni žingsniai?

    Komisijai tęsiant tyrimą, suinteresuotos šalys paprastai kviečiamos teikti pastabas, o sprendimas priimamas įvertinus tiek teisinį, tiek ekonominį priemonės poveikį. Tokios procedūros gali užtrukti, ypač kai vertinami kompleksiniai ryšiai tarp nacionalinių schemų, arbitražo sprendimų ir ES vidaus rinkos taisyklių.

    Rumunijos atvejis yra signalas, kad ginčai dėl atsinaujinančios energetikos paramos nebūtinai baigiasi vien arbitražo nutartimi. Net ir priteista kompensacija gali atsidurti Komisijos akiratyje, jei kyla klausimų dėl jos atitikimo ES valstybės pagalbos sistemai.

  • EIB skolina 50 mln. eurų Slovakijai: elektros tinklų atnaujinimas ruošiamas augančiai paklausai

    EIB skolina 50 mln. eurų Slovakijai: elektros tinklų atnaujinimas ruošiamas augančiai paklausai

    Europos investicijų bankas (EIB) pasirašė 50 mln. eurų paskolos sutartį su Slovakijos energetikos bendrove „ZSE Group“. Lėšos bus skirtos nacionalinių elektros skirstymo tinklų modernizavimui, didinant jų patikimumą ir valdymo efektyvumą.

    Ši sutartis yra antroji dalis platesnio 400 mln. eurų finansavimo paketo, kuriuo siekiama nuosekliai atnaujinti šalies infrastruktūrą. Anksčiau EIB jau buvo suteikęs didesnę finansavimo dalį, o dabar papildoma injekcija nukreipiama konkretiems tinklo rekonstrukcijos darbams.

    „ZSE Group“ planuoja atnaujinti aukštos, vidutinės ir žemos įtampos oro linijas, taip pat požeminius kabelius. Bendrovė per regionines skirstymo įmones aptarnauja beveik 2 mln. klientų, todėl investicijų poveikis apims tiek namų ūkius, tiek verslą.

    Numatoma diegti išmaniuosius skaitiklius ir skaitmeninę tinklo automatizaciją, kuri leidžia greičiau aptikti gedimus, geriau subalansuoti apkrovas ir tiksliau planuoti tinklo pralaidumą. Tokie sprendimai tampa esminiai, kai didėja elektros vartojimas ir sparčiau elektrifikuojamos šildymo bei transporto sistemos.

    Modernizavimas taip pat turėtų palengvinti atsinaujinančios energetikos integraciją, ypač saulės elektrinių gamybos priėmimą ir paskirstymą tinkle. EIB nurodo, kad parama bus nukreipta tiek į vakarų, tiek į rytų Slovakiją, siekiant prisidėti prie tvaresnio ekonominio vystymosi ir regionų atotrūkio mažinimo.

    „Slovakijai reikės stipresnių ir išmanesnių tinklų, kad atlieptų augančią elektros paklausą, prijungtų daugiau atsinaujinančių išteklių ir paremtų dekarbonizaciją“, – sakė EIB viceprezidentas Marek Mora.

    Pasak banko, EIB grupė 2025 metais įsipareigojo rekordinę 33 mlrd. eurų sumą Europos energetinio saugumo projektams, iš kurių 11,6 mlrd. eurų buvo skirta elektros tinklams ir energijos kaupimo infrastruktūrai. Tokia kryptis atspindi bendrą Europos tendenciją: didėjant nepastoviai gamybai iš atsinaujinančių šaltinių, investicijos į tinklus ir skaitmenizaciją tampa ne mažiau svarbios nei nauji generacijos pajėgumai.

  • Europos Komisija pritarė 59 mln. eurų paramai: Slovėnija spartins elektros kaupimą baterijomis

    Europos Komisija pritarė 59 mln. eurų paramai: Slovėnija spartins elektros kaupimą baterijomis

    Kam skirta parama

    Europos Komisija patvirtino Slovėnijos valstybės pagalbos schemą, kurios vertė siekia 59 mln. eurų. Lėšos bus skiriamos baterijų energijos kaupimo sistemoms, kurios padeda subalansuoti elektros tinklą ir mažinti atsinaujinančios energijos svyravimų poveikį.

    Pagal patvirtintas sąlygas parama bus teikiama tiesioginių dotacijų forma ir dengiama dalis projektų statybos bei įrengimo kaštų. Schema vertinta pagal Europos Sąjungos taisykles, reguliuojančias valstybės pagalbą, kad ji būtų tikslinė ir nedistortuotų konkurencijos.

    370 megavatvalandžių tikslas

    Skaičiuojama, kad finansavimas leis Slovėnijoje įrengti bent 370 megavatvalandžių naujų atskirai veikiančių baterijų kaupimo pajėgumų. Tokie objektai paprastai jungiami prie tinklo kaip atskira infrastruktūra ir gali greitai reaguoti į elektros paklausos ar gamybos pokyčius.

    Europos Komisija pabrėžė, kad didėjant saulės ir vėjo elektrinių daliai, tinklui reikia daugiau lankstumo priemonių. Baterijų kaupimas laikomas vienu greičiausiai įgyvendinamų sprendimų, gerinančių stabilumą, patikimumą ir sistemos efektyvumą.

    Terminai ir finansavimo šaltiniai

    Numatyta, kad visa finansinė parama turi būti suteikta iki 2031 metų, o kiekvieno projekto paramos dydis bus siejamas su investicijų kaštais. Tai reiškia, kad galutinė suma priklausys nuo konkrečių projektų apimties ir sąmatų.

    Schema bus finansuojama iš Teisingos pertvarkos fondo ir Modernizavimo fondo, susijusio su ES apyvartinių taršos leidimų sistemos pajamomis. Europos Komisija nurodė, kad pagalba vertinama kaip būtina ir proporcinga siekiant paspartinti perėjimą prie mažo anglies dioksido kiekio ekonomikos.

  • IGU įžvalgos: Europoje 2026 metais dujų poreikis trauksis, o SGD dėl Azijos varžysis aršiau

    Tarptautinė dujų sąjunga (IGU) naujausioje Global Gas Report 2026 apžvalgoje prognozuoja, kad Europos dujų paklausa 2026 metais mažės, nors 2025 metais ji buvo laikinai atsigavusi. Pasak IGU, rinką trumpuoju laikotarpiu labiausiai veiks elektros gamybos pokyčiai, atsinaujinančios energetikos plėtra ir įtempta pasaulinė suskystintų gamtinių dujų (SGD) konkurencija.

    IGU vertinimu, 2025 metais Europos dujų paklausa augo 2,3 proc., arba apie 10 mlrd. kubinių metrų. Pagrindinis impulsas atėjo iš elektros sektoriaus: dujų naudojimas elektrai gaminti didėjo apie 9 mlrd. kubinių metrų, ypač metų pradžioje, kai buvo šalčiau ir silpniau pūtė vėjai.

    Pramonės vartojimas, IGU duomenimis, taip pat šiek tiek atsigavo ir padidėjo apie 1 mlrd. kubinių metrų. Tai siejama su švelniu aktyvumo sugrįžimu po 2024 metų, kai aukštesnės energijos kainos ir lėtesnė ekonomika buvo nuslopinusios paklausą.

    Kas stūmė rinką 2025 metais

    Vienas ryškiausių 2025 metų signalų buvo dujų saugyklų dinamika. IGU nurodo, kad saugyklų užpildymas metų eigoje buvo smarkiai svyruojantis: kovą jis pasiekė apie 33,4 proc. metinį minimumą, o tai skatino rekordiškai dideles SGD įvežimo apimtis ir aktyvų atsargų pildymą pavasarį bei vasarą.

    Metų pabaigoje Europos Sąjungos ir Jungtinės Karalystės saugyklų lygis, IGU vertinimu, siekė apie 62 proc., kai 2024 metais buvo apie 73 proc. Mažesnis likutis reiškia, kad kitą sezoną rinkai reikia daugiau papildomų krovinių, o tai didina jautrumą kainų šuoliams.

    2026 metais paklausa mažės, bet rizikos išlieka

    IGU prognozuoja, kad 2026 metais Europos dujų paklausa sumenks maždaug 4 mlrd. kubinių metrų. Didžiausias kritimas numatomas elektros gamyboje iš dujų, kur vartojimas, IGU skaičiavimu, gali mažėti apie 7 mlrd. kubinių metrų.

    Pirmąjį 2026 metų pusmetį, anot IGU, švelnūs orai ir išaugusi atsinaujinančių šaltinių generacija padėjo mažinti dujų poreikį, todėl metinis pokytis ES 27 ir Jungtinėje Karalystėje buvo neigiamas ir siekė apie 1 mlrd. kubinių metrų. Tai kartu amortizavo ir platesnių geopolitinių įtampų poveikį energijos balansui.

    IGU taip pat atkreipia dėmesį, kad nuo 2026 metų balandžio prasidėjus atsargų pildymo laikotarpiui saugyklų lygis išliko žemas. Vidutinis užpildymas, jų vertinimu, balandį siekė apie 30 proc., o birželį pakilo iki maždaug 43 proc., tačiau vis dar atsiliko nuo 2025 metų vidurkio.

    SGD konkurencija ir kainos: daugiau spaudimo Europai

    Skirtingų šalių situacija, IGU duomenimis, išsiskyrė: Italija birželį buvo apie 62 proc., Vokietija apie 37 proc., o Nyderlandai apie 21 proc., t. y. arti penkerių metų minimumų tam mėnesiui. Tokie skirtumai reiškia nevienodą pasirengimą žiemai ir nevienodą poreikį papildomiems SGD kroviniams.

    Esminė rizika Europai, kaip pabrėžia IGU, yra konkurencija su Azijos pirkėjais dėl lanksčiai nukreipiamų JAV SGD srautų. Jei Azijoje kainos ar paklausa bus aukštesnės, dalis krovinių gali būti perorientuota iš Europos, o tai apsunkintų atsargų kaupimą ir didintų kainų nepastovumą prieš šaltąjį sezoną.

    IGU skaičiuoja, kad 2025 metais Europos SGD importas didėjo apie 32 mlrd. kubinių metrų, o tai rodo struktūrinį pokytį: priklausomybė nuo vamzdynais tiekiamų rusiškų dujų mažėjo, o didesnę dalį ėmė sudaryti JAV SGD. Pasak IGU, JAV sudarė daugiau nei pusę Europos SGD importo 2025 metais.

    Kainų srityje IGU mini, kad 2025 metais TTF vidurkis siekė apie 36,7 euro už megavatvalandę ir buvo 10,8 proc. didesnis nei 2024 metais. 2026 metų pradžioje kainos buvo žemesnės, tačiau vėliau šoktelėjo, o tai, IGU vertinimu, atspindi jautrią pusiausvyrą tarp oro sąlygų, tiekimo lūkesčių ir pasaulinės SGD paklausos.

    Artėjant žiemai, pagrindiniai veiksniai, kurie lems Europos dujų rinkos stabilumą, bus saugyklų pildymo tempas, atsinaujinančių šaltinių generacijos apimtys ir SGD krovinių prieinamumas pasaulinėje rinkoje. IGU vertinimu, jei kainos išliks aukštesnės, paklausa gali būti dar jautresnė, o rinkos dalyviams teks labiau planuoti rizikas ir alternatyvius tiekimo scenarijus.

  • DI energetikoje mažina sąskaitas: „Unigrid Control“ teigia pasiekęs iki 50 proc. sutaupymą

    Dirbtinis intelektas vis dažniau tampa praktišku įrankiu energetikoje, ypač įmonėms, kurios sunaudoja daug elektros ir susiduria su kainų svyravimais. „Unimot“ grupės vystomas sprendimas „Unigrid Control“ skelbia, kad vienam didžiausių Lenkijos mažmeninės prekybos tinklų padėjo sumažinti energijos pirkimo kaštus net iki 50 proc.

    Sistema sukurta taip, kad realiu laiku stebėtų, valdytų ir optimizuotų kelių energijos šaltinių bei vartojimo grandžių darbą. Pagrindinis dėmesys skiriamas saulės elektrinėms, energijos kaupikliams ir elektromobilių įkrovimo infrastruktūrai, kur sprendimus dažnai reikia priimti greitai, o duomenų apimtis viršija žmogaus galimybes.

    Kas keičiasi energijos rinkoje?

    Energetikos sektoriuje daugėja atsinaujinančios energijos šaltinių, todėl gamyba tampa labiau priklausoma nuo oro sąlygų, o kainos rinkoje gali kisti itin staigiai. Prie to prisideda dinaminiai tarifai, didesnė balansavimo svarba ir augantis poreikis tiksliai prognozuoti tiek gamybą, tiek vartojimą.

    Tokioje aplinkoje įmonėms tampa svarbu ne tik nusipirkti elektrą pigiau, bet ir kuo daugiau jos pasigaminti bei sunaudoti vietoje. Autokonsumpcijos didinimas, vartojimo perkėlimas į palankesnes valandas ir piko galios mažinimas tiesiogiai mažina sąskaitas ir riziką, kai kainos šokteli.

    Kaip veikia „Unigrid Control“?

    „Unigrid Control“ esmė yra prognozavimo algoritmai ir automatizuotas valdymas, kuris remiasi daugybe kintamųjų. Sistema vienu metu vertina oro prognozes, elektros kainas, įrangos darbo charakteristikas ir, remdamasi tuo, parenka optimalų veikimo scenarijų – nuo kaupiklių įkrovimo iki vartojimo perplanavimo.

    Viename iš aprašytų atvejų energijos kaupiklis kartu su išmaniu valdymu leido pasiekti 99 proc. iš savo šaltinio pagamintos energijos autokonsumpciją. Tuo pačiu energijos pirkimo kaštai, kaip teigiama, sumažėjo maždaug 40 proc., nes daugiau elektros buvo sunaudojama tada, kai tai ekonomiškai naudingiausia.

    Didelę reikšmę tokie sprendimai turi mažmeninei prekybai, logistikai ir pramonei, kur elektros poreikis yra ne tik didelis, bet ir kintantis. Pavyzdžiui, dideli prekybos objektai elektrą naudoja ne vien apšvietimui ar šaldymui – nemaža dalis sąnaudų susijusi su vėdinimu, šildymu, šaldymo grandinėmis, o piko valandomis svarbi ir galios dedamoji.

    „Šiuolaikinė energetika pirmiausia yra gebėjimas valdyti duomenis. Mūsų sprendimas leidžia vienu metu analizuoti daug kintamųjų – nuo orų prognozių, per elektros kainas, iki įrangos darbo ypatybių – ir automatiškai priimti sprendimus, kurių žmogus nepajėgtų priimti tokiu greičiu ir tikslumu“, – sakė „Unimot Energia i Gaz“ viceprezidentas Wojciech Ginter.

    Kainų rizika ir neigiamos kainos

    Dar viena svarbi tema – neigiamos elektros kainos, kurios kai kuriais laikotarpiais pasitaiko rinkose dėl perteklinės gamybos, ypač kai atsinaujinančių šaltinių generacija didelė, o vartojimas mažesnis. Tokiose situacijose vien gaminti daugiau ne visada apsimoka, todėl valdymo sistema turi gebėti lanksčiai reaguoti.

    „Unigrid Control“ mini funkciją, kuri automatiškai riboja gamybą nepalankių kainų metu ir taip gerina ekonominį rezultatą. Bendrovės pateikiamu pavyzdžiu, tam tikrą dieną toks automatinis sprendimas reikšmingai pagerino finansinį efektą, palyginti su veikimu be kainų stebėsenos mechanizmo.

    Energetikos skaitmeninimas ir DI taikymas, tikėtina, toliau plėsis, nes įmonės ieško būdų mažinti sąnaudas ir kartu valdyti nepastovumo riziką. Praktikoje tai reiškia didesnį dėmesį kaupikliams, lankstumo paslaugoms, tikslesnėms prognozėms ir automatizuotam sprendimų priėmimui, kuris realiu laiku derina gamybą, vartojimą ir kainų signalus.

  • Moldovos atsinaujinančios energetikos aukcionas: 7 vėjo parkai ir privalomos baterijos per 36 mėnesius

    Moldovos atsinaujinančios energetikos aukcionas: 7 vėjo parkai ir privalomos baterijos per 36 mėnesius

    Moldova per naujausią atsinaujinančios energetikos aukcioną atrinko septynis sausumos vėjo energetikos projektus, kurių bendra galia siekia 170 megavatų. Apie sprendimą paskelbė šalies Energetikos ministerija, pabrėždama, kad tikslas – didinti vietinę žaliąją generaciją ir mažinti sistemos pažeidžiamumą importui.

    Pagal paskelbtus rezultatus, konkurse laimėjusių pasiūlymų kainos buvo įvertintos intervale nuo 1,2398 iki 1,2528 lejaus už kilovatvalandę be pridėtinės vertės mokesčio. Perskaičiavus pagal 2026 metais taikomą apytikrį Moldovos lejaus kursą, tai sudaro maždaug 0,064–0,065 euro už kilovatvalandę, nors galutinė vartotojams tenkanti kaina priklauso nuo sutarčių struktūros ir reguliavimo.

    Didžiausią portfelį šiame etape gavo konsorciumas „Lumina Noastra“, laimėjęs keturis projektus, kurių bendra galia siekia 54 megavatus. „Navitas Energy“ užsitikrino 40,5 megavato, o „Leafwind Energy“ ir „Oromaxmontaj“ bendra įmonė gavo 35 megavatų projektą.

    Dar 40,5 megavato remiamos galios numatyta grupei, kurią veda „Summa FIBA Enerji“, šį kiekį integruojant į 52 megavatų elektrinės projektą. Tai reiškia, kad dalis objekto galios gali veikti pagal aukciono paramos mechanizmą, o likusi dalis – kitomis rinkos sąlygomis, priklausomai nuo sutartinių sprendimų ir leidimų.

    Esminė aukciono sąlyga – kiekviena aikštelė privalo integruoti elektros energijos kaupimą baterijose. Nustatytas minimalus reikalavimas yra bent 0,25 megavatvalandės kaupimo už kiekvieną 1 megavatą vėjo galios, tad bendrai 170 megavatų portfeliui tai reikštų mažiausiai 42,5 megavatvalandės baterijų talpos.

    Komisija prioritetą teikė mažiausiai kainai, tačiau tik tarp pasiūlymų, kurie atitiko techninius kvalifikacijos kriterijus. Tokia atrankos logika tampa įprasta regione: vien tik žema kaina be techninio įgyvendinamumo įrodymų vis dažniau nebeužtikrina pergalės, nes tinklų pralaidumas ir balansavimo galimybės darosi kritinės.

    Investuotojams nustatytas 36 mėnesių terminas: per jį projektai turi būti pastatyti ir pradėti tiekti elektrą į tinklą nuo sprendimo oficialaus paskelbimo. Ministerija nurodė, kad kiekvienas konsorciumas turės įsteigti atskirą juridinį vienetą, kuris vykdys ilgalaikes elektros pirkimo sutartis ir sieks didelio reikalavimus atitinkančio gamintojo statuso.

    Šis aukcionas išskirtinis tuo, kad vėjo generacija nuo pat pradžių siejama su kaupimu, o tai padeda mažinti gamybos nepastovumo poveikį. Praktikoje baterijos leidžia greičiau reaguoti į vartojimo šuolius, švelninti generacijos svyravimus ir sumažinti poreikį brangiai balansavimo energijai, ypač kai tinklas yra mažas ir jautrus.

    Moldovos kontekste tai taip pat yra energetinio saugumo klausimas: didesnė vietinė gamyba kartu su kaupimu gali mažinti priklausomybę nuo importo ir gerinti sistemos stabilumą piko metu. Jei projektai bus įgyvendinti laiku, šalis gali greičiau priartėti prie Europos Sąjungos energetikos rinkų praktikos, kur atsinaujinančių išteklių plėtra vis dažniau planuojama kartu su lankstumo priemonėmis.

  • Moldova atrinko 7 vėjo parkų projektus: 170 megavatų ir privalomos baterijos per 36 mėnesius

    Moldova atrinko 7 vėjo parkų projektus: 170 megavatų ir privalomos baterijos per 36 mėnesius

    Moldovos energetikos institucijos per naujausią atsinaujinančios energetikos aukcioną atrinko septynis sausumos vėjo energijos projektus, kurių bendra galia siekia 170 megavatų. Sprendimas siejamas su šalies tikslu sparčiau didinti vietinę žaliąją gamybą ir mažinti priklausomybę nuo importuojamos elektros.

    Pagal aukciono sąlygas kiekvienas laimėjęs projektas turės integruoti energijos kaupimo sprendimus, kad vėjo generacija būtų stabilesnė ir lengviau valdoma elektros tinkle. Nustatytas minimalus reikalavimas yra 0,25 megavatvalandės kaupimo vienam įrengtam vėjo megavatui.

    Tai reiškia, kad vien šiems 170 megavatų vėjo parkams bendrai reikės mažiausiai 42,5 megavatvalandės baterijų talpos. Toks modelis vis dažniau taikomas Europoje, nes kaupimas padeda sušvelninti gamybos svyravimus ir sumažinti balansavimo kaštus, kurie ypač juntami plečiantis nepastovių šaltinių daliai.

    Aukciono komisija pirmumą teikė mažiausioms siūlomoms elektros kainoms iš techninius reikalavimus atitinkančių paraiškų. Laimėjusių pasiūlymų kainos svyravo nuo 1,2398 iki 1,2528 Moldovos lėjų už kilovatvalandę be pridėtinės vertės mokesčio, tai yra maždaug 0,062–0,063 euro už kilovatvalandę.

    Daugiausia projektų laimėjo konsorciumas Lumina Noastra, kuriam atiteko keturi projektai su 54 megavatų bendra galia. Navitas Energy užsitikrino 40,5 megavatų, bendroji Leafwind Energy ir Oromaxmontaj įmonė – 35 megavatus, o grupė, kuriai vadovauja Summa FIBA Enerji, gavo 40,5 megavatų remiamos galios 52 megavatų objekte.

    Investuotojai įsipareigojo vėjo elektrines pastatyti ir pradėti eksploatuoti per 36 mėnesius nuo sprendimo oficialaus paskelbimo. Taip pat numatyta, kad kiekvienas konsorciumas steigia atskirą juridinį asmenį, kuris įgyvendins projektą, sudarys ilgalaikes elektros pirkimo sutartis ir įgis didelio tinkamo gamintojo statusą.

    Energetikos sektoriui tai signalas, kad Moldova pereina prie griežtesnio, į tinklo patikimumą orientuoto atsinaujinančios energetikos plėtros modelio, kai gamybą lydi privalomos lankstumo priemonės. Ministerija tikisi, kad bendrai įgyvendinti projektai ne tik padidins vietinę žaliąją generaciją, bet ir prisidės prie elektros sistemos stabilumo, ypač didesnio vartojimo ar importo ribojimų laikotarpiais.

  • „Enery“ ir „Orange Slovensko“ pasirašė 10 metų PPA: žalia elektra ryšių tinklams ir nauja saulės jėgainė

    „Enery“ ir „Orange Slovensko“ pasirašė 10 metų PPA: žalia elektra ryšių tinklams ir nauja saulės jėgainė

    10 metų sutartis ir konkretūs kiekiai

    Regioninė elektros gamintoja „Enery“ ir telekomunikacijų operatorius „Orange Slovensko“ pasirašė 10 metų fizinio elektros pirkimo sandorio (PPA) sutartį. Pagal ją ryšių tinklų veiklai Slovakijoje bus tiekiama atsinaujinančių išteklių elektra.

    Per visą sutarties laikotarpį numatyta pristatyti 125 030 megavatvalandžių žalios elektros. Tokie ilgalaikiai susitarimai įmonėms dažnai tampa būdu stabilizuoti elektros kainų riziką ir planuoti išlaidas, ypač kai energijos rinka išlieka nepastovi.

    Nauja saulės elektrinė Slovakijoje

    Elektros gamyba siejama su nauja 12,5 megavato piko galios saulės elektrine Banska Bistricos regione. Projektą planuojama pradėti eksploatuoti 2027 metais.

    Skaičiuojama, kad elektrinė per metus pagamins apie 15 gigavatvalandžių elektros. Tai prilyginama maždaug 4 520 namų ūkių metiniam poreikiui, o kasmetinis anglies dioksido emisijų sumažėjimas turėtų siekti apie 1 125 tonas.

    Kodėl PPA tampa vis svarbesni?

    Įmonių PPA susitarimai Europoje pastaraisiais metais spartėja, nes verslai siekia užsitikrinti ilgesnio laikotarpio kainodarą ir įgyvendinti tvarumo tikslus. Telekomunikacijų sektoriuje tai ypač aktualu dėl didelio ir nuolatinio elektros poreikio bazinėms stotims, duomenų centrams ir tinklo infrastruktūrai.

    „Enery“ pabrėžia, kad tai pirmasis „Orange Slovensko“ korporatyvinis PPA sandoris ir jis siejamas su bendrovės ESG kryptimi. Tuo metu „Enery“ tai jau antrasis žaliasis korporatyvinis susitarimas Slovakijoje, rodantis platesnę įmonės plėtrą regione.

    „Trečiasis korporatyvinis PPA su Orange, po dviejų susitarimų su Orange Rumunijoje, o dabar partnerystės išplėtimas į Slovakiją, atspindi pasitikėjimą, sukurtą tarp mūsų bendrovių“, – sakė „Enery“ komercijos vadovas Severinas Vartigovas.

    Pasak jo, tokie susitarimai klientams suteikia ilgalaikę prieigą prie atsinaujinančios energijos, didesnį kaštų matomumą ir aiškesnį kelią į tvarumo tikslus. Rinkoje tai dažnai laikoma vienu praktiškiausių instrumentų, kai įmonės nori tvarumo ambicijas susieti su apčiuopiama energijos tiekimo sutartimi.

  • Ukraina skelbia 850 MW atsinaujinančios energetikos aukcionus: didžiausia kvota – vėjui

    Ukraina skelbia 850 MW atsinaujinančios energetikos aukcionus: didžiausia kvota – vėjui

    850 MW parama naujiems projektams

    Ukraina pradeda 850 megavatų atsinaujinančios energetikos paramos aukcionus, kuriais siekiama pritraukti naujas investicijas į vėjo ir saulės elektrines bei energijos kaupimą. Aukcionus paskelbė valstybės įmonė „Guaranteed Buyer“, o prekyba vyks per „Prozorro.Sale“ elektroninę sistemą.

    Sprendimas priimtas po Ukrainos Vyriausybės žingsnio didinti 2026 metų metinę paramos kvotą iki 1 000 megavatų. Tai laikoma bandymu greičiau atnaujinti ir sustiprinti šalies energetikos sistemą, kuri karo sąlygomis patiria nuolatinius iššūkius.

    Kainų lubos ir aukcionų grafikas

    Didžiausia siūloma kvota numatyta vėjo energetikai: 700 megavatų aukcionas planuojamas rugsėjo 30 dieną. Jam nustatytos kainų lubos siekia 0,08 euro už kilovatvalandę.

    Rugsėjo 25 dieną numatyti dar du aukcionai saulės energetikai: 100 megavatų saulės elektrinėms su energijos kaupimo sistemomis, kurių kainų lubos – 0,12 euro už kilovatvalandę. Tą pačią dieną bus siūloma ir 50 megavatų atskira saulės kvota su 0,08 euro už kilovatvalandę riba.

    Kur galės būti statomi projektai?

    Pagal aukcionų sąlygas, tinkamos vietos apima Kyjivą ir dar 13 Ukrainos regionų. Tuo pačiu aiškiai nurodoma, kad aktyvių kovos veiksmų zonos ir okupuotos teritorijos į šią geografiją neįtraukiamos.

    Tokia atranka atspindi praktinę rizikų valdymo logiką: vystytojams svarbus ne tik tarifas, bet ir fizinis saugumas, galimybė prisijungti prie tinklų bei prognozuojamas projekto įgyvendinimo grafikas.

    „Esame dėkingi Ukrainos energetikos ministerijai už tai, kad padidino metines kvotas ir atvėrė realias galimybes diegti naujus atsinaujinančios energetikos projektus“, – sakė Ukrainos vėjo energetikos asociacijos valdybos pirmininkas Andriy Konechenkov.

    „700 megavatų kvota vėjo energetikai ir paskatos diegti energijos kaupimo sistemas yra būtent tie sprendimai, kurių Ukrainos elektros sistemai šiandien reikia saugiam ir patikimam darbui“, – sakė jis.

    Rinkai tai siunčia aiškų signalą, kad prioritetas teikiamas ne tik naujai generacijai, bet ir lankstumui, kurį suteikia kaupimo sprendimai. Tokia kombinacija tampa vis svarbesnė sistemoms, kuriose didėja vėjo ir saulės dalis, o balansavimo poreikis auga.

  • Teksaso saulės fermose žolę pjauna avys: kodėl ožkos gadina įrangą, o karvės netinka

    Teksase saulės elektrinių teritorijose vis dažniau ganomos avys, kurios pakeičia dalį įprastos žolės priežiūros. Toks sprendimas siejamas su augančiais saulės parkų plotais ir poreikiu pigiau bei saugiau kontroliuoti augmeniją tarp modulių.

    Problema paprasta: per aukšta žolė gali užstoti apatinę modulių dalį ir mažinti elektros gamybą, o išdžiūvusi augmenija didina gaisrų riziką. Vien tik šienavimas technika daugelyje parkų tampa lėtas ir brangus, ypač kai reikia prižiūrėti didelius plotus bei sunkiai pasiekiamas vietas po konstrukcijomis.

    Avys gali ganytis ten, kur žoliapjovė ar traktorius neprivažiuoja, ir tai daryti beveik bet kokiomis oro sąlygomis. Jos paprastai nekelia pavojaus saulės moduliams, nes nepasiekia jų aukščio ir nesiremia į konstrukcijas, o pagrindinis jų pašaras yra žolė.

    Ožkos, ūkininkų ir parkų operatorių vertinimu, yra pernelyg smalsios ir judrios: jos gali užlipti ant konstrukcijų ir mechaniškai pažeisti įrangą. Dar didesnė rizika siejama su laidais, nes ožkos neretai graužia įvairius daiktus, o saulės parkuose kabelių ir jungčių yra daug.

    Karvės saulės parkams dažnai netinka dėl dydžio ir svorio. Standartiniuose parkuose moduliai įrengiami palyginti žemai, todėl stambūs galvijai sunkiai ganytųsi po jais ir galėtų kliudyti atramas, lenkti konstrukcijas ar pažeisti įrangą vien kūno mase.

    Teoriškai parką galima suprojektuoti taip, kad po moduliais tilptų stambesni gyvuliai, tačiau tuomet išauga konstrukcijų aukštis, medžiagų poreikis ir bendra projekto kaina. Dėl to daugeliui operatorių avys tampa praktiškiausiu kompromisu tarp saugumo, efektyvumo ir eksploatacijos kaštų.

    Dideliuose projektuose gyvuliai gali atlikti reikšmingą dalį augmenijos kontrolės darbų, o technika paliekama tik tiksliniam šienavimui ten, kur to vis tiek reikia. Tokia praktika siejama su platesne tendencija, kai atsinaujinančios energetikos infrastruktūra derinama su žemės ūkiu, siekiant efektyviau panaudoti plotus ir mažinti priežiūros sąnaudas.

    Šis modelis taip pat sprendžia ir logistikos klausimus: kai kuriuose parkuose žolės priežiūra turi būti atliekama greitai, kad augmenija nespėtų užaugti iki lygio, kuris ima daryti įtaką gamybai. Avys čia veikia kaip nuolatinė, mažesnės rizikos priemonė, kuri ypač pasiteisina didelėse, vienodai išsidėsčiusiose teritorijose.