CP v2

Tag: Atsinaujinanti energetika

  • Pilotai pranešė apie žalius ir geltonus blyksnius kylant: tyrimas juos susiejo su saulės elektrinėmis

    Pilotai pranešė apie žalius ir geltonus blyksnius kylant: tyrimas juos susiejo su saulės elektrinėmis

    Pilotų pranešimuose vis dažniau kartojosi keistas reiškinys: kylant ar leidžiantis per kabinos langus akimirkai perskriedavo ryškūs žali ir geltoni blyksniai. Nors tokie blyksniai trukdavo trumpai, jie fiksuoti kritiškiausiose skrydžio fazėse, kai svarbi kiekviena sekundė.

    Aviacijos saugos specialistai, analizuodami incidentus, pastebėjo bendrą detalę: daugelis atvejų užfiksuoti šalia didelių saulės elektrinių, įrengtų netoli oro uostų ir skrydžių trajektorijų. Tyrėjai padarė išvadą, kad dalį blyksnių sukelia nuo fotovoltinių modulių atsispindinti saulės šviesa, pasiekianti pilotų matymo lauką.

    Kodėl saulės parkai atrodė idealūs?

    Oro uostai dažnai valdo didelius žemės plotus, kurie netinka gyvenamajai statybai ar intensyviai pramonei dėl triukšmo zonų ir saugumo reikalavimų. Dėl to saulės elektrinės ilgą laiką buvo laikomos praktišku sprendimu: infrastruktūra šalia, ribota pašalinių prieiga, o pagaminta elektra gali mažinti veiklos sąnaudas.

    Ankstesniuose vertinimuose daug dėmesio skirta fizinėms kliūtims ir objektų aukščiui, tačiau atspindžiai ne visada buvo laikomi reikšmingu rizikos veiksniu. Situaciją pakeitė pilotų pastebėjimai, kad tam tikromis valandomis ir sezonais šviesos blyksniai pasikartoja, nors kitomis dienomis jų visai nebūna.

    Kas sukelia žalius ir geltonus blyksnius?

    Nors saulės moduliai sukurti taip, kad sugertų kuo daugiau šviesos, dalis spinduliuotės vis tiek atsispindi, ypač kai saulė yra žemiau horizonte. Jei modulių pasvirimo kampas, lėktuvo aukštis ir kryptis sutampa, atspindys gali būti nukreiptas į orlaivį ir matytis kaip ryškus blyksnis.

    Spalviniai atspalviai, apie kuriuos kalba įgulos, siejami su tuo, kaip šviesa sklaidosi ir lūžta kabinos stikle bei dangose. Tokiais atvejais trumpas akinimas gali apsunkinti takų ir ženklinimo matomumą, o tai ypač nepageidautina kylant ir leidžiantis.

    Ką keičia oro uostai ir reguliuotojai?

    Dėl tokių atvejų kai kuriose šalyse sugriežtintas saulės elektrinių projektų vertinimas šalia aerodromų: vis dažniau reikalaujama iš anksto atlikti atspindžių modeliavimą skirtingiems paros ir metų laikams. Skaičiavimais siekiama nustatyti, ar atspindžių zona gali pataikyti į standartines kilimo ir tūpimo trajektorijas.

    Praktiniai sprendimai gali būti skirtingi: modulių orientacijos korekcijos, ekranavimo priemonės, didesni atstumai iki jautrių zonų ar projektų perplanavimas. Aviacijos sektorius pabrėžia, kad atsinaujinančios energijos plėtra gali vykti, tačiau ji turi būti derinama su skrydžių sauga ir realiomis šviesos elgsenos sąlygomis ore.

    „Net trumpas akinimas žemame aukštyje gali turėti reikšmės, todėl saulės projektus šalia oro uostų reikia vertinti pagal tai, kaip šviesa pasieks pilotą kabinoje“, – teigė aviacijos saugos ekspertai.

  • Aitvarų festivalis „Vėjų vėjai“ Klaipėdoje: dirbtuvės, 52 kv. m vėliava ir svečiai iš užsienio

    Aitvarų festivalis „Vėjų vėjai“ Klaipėdoje: dirbtuvės, 52 kv. m vėliava ir svečiai iš užsienio

    Spalvingi aitvarai kils virš Melnragės

    Paskutinį gegužės savaitgalį Klaipėdos pajūryje vyks ketvirtasis paplūdimio Aitvarų festivalis „Vėjų vėjai“. Renginys numatytas Melnragės Centriniame paplūdimyje, prie kavinės „Kupolas Klaipėda“, kur visą savaitgalį laukiami šeimos, miesto svečiai ir aitvarų entuziastai.

    Organizatoriai akcentuoja bendrystę ir atvirą, visiems prieinamą šventę: be reginio danguje bus siūlomos kūrybinės veiklos, edukacijos ir susitikimai. Esant ramesniam orui, programa gali keistis, o kai kurios veiklos bus perkeltos ar pritaikytos pagal sąlygas.

    Dirbtuvės ir didysis 52 kv. m aitvaras

    Gegužės 30 dieną festivalis startuos aitvarų dirbtuvėmis, kurios vyks nuo 10.00 iki 15.00 valandos. Dalyviai galės pasigaminti ir dekoruoti savo aitvarą jūrine tematika, o vėliau jį iškart išbandyti paplūdimyje.

    Nuo 12.00 valandos planuojamas didžiųjų aitvarų kėlimas ir oficiali renginio pradžia. Tuo metu į dangų turėtų pakilti ir 52 kv. m aitvaras-vėliava, skirtas Socialinės atsakomybės metams paminėti ir kurtas bendradarbiaujant su Klaipėdos miesto bendruomenėmis.

    Edukacijos, muzika ir momentinė loterija

    Nuo 13.00 iki 16.00 valandos įvairios organizacijos kvies į edukacijas bei pažintines veiklas vaikams ir suaugusiesiems. Numatyti užsiėmimai apie emocijų pažinimą, kūrybiškumą, jūrinę simboliką, taip pat sveikatinimo veiklos skirtingoms amžiaus grupėms.

    Vaikams suplanuotos ir vėjo bei atsinaujinančios energijos edukacijos, kurias ves „Ignitis renewables“ komanda. Programa paremta praktiniais bandymais: vaikai galės konstruoti nedidelius vėjo elektrinių modelius, stebėti jų veikimą ir suprasti, kaip vėjas paverčiamas elektra.

    Popiet numatyta momentinė loterija su partnerių prizais, o šeštadienį nuo 15.00 iki 17.00 valandos renginio nuotaiką kurs DJ Mamania. Organizatoriai primena, kad festivalio metu gali būti filmuojama ir fotografuojama, taip pat skaičiuojami lankytojų srautai.

    Tarptautiniai svečiai ir japoniška tradicija

    „Vėjų vėjai“ pastaraisiais metais nuosekliai stiprina tarptautinį formatą, todėl šiemet Klaipėdoje laukiama aitvarų entuziastų ne tik iš Lietuvos, bet ir iš Lenkijos, Estijos, Suomijos bei Vokietijos. Skelbiama, kad svečiai planuoja kelti daugiau nei 100 didelių figūrinių aitvarų, todėl reginys turėtų tęstis abi festivalio dienas.

    „Esame Ala ir Witek Klimkowski iš Lenkijos, jau dešimtmetį esame aistringi aitvarų entuziastai. Labai džiaugiamės, kad antrą kartą lankomės Klaipėdos aitvarų festivalyje ir nekantraujame kartu kelti aitvarus“, – sakė Witek Klimkowski.

    Šių metų naujiena – koinobori tradicija, kilusi iš Japonijos Vaikų dienos minėjimo. Festivalio metu bus pristatomos karpio formos vėjo kojinės, simbolizuojančios stiprybę, atkaklumą ir sėkmę.

    Antra diena: aitvarai ir DJ pasirodymas

    Gegužės 31 dieną programa tęsis nuo 13.00 valandos, kai vėl bus keliami didieji aitvarai. Numatyta, kad dar kartą bus keliamas ir 52 kv. m aitvaras-vėliava, dedikuotas Socialinės atsakomybės metams.

    Nuo 13.00 iki 15.00 valandos pasirodys Kajus Stasytis, o nuo 16.00 valandos planuojamas didžiųjų aitvarų nuleidimas ir oficialus festivalio užbaigimas. Organizatoriai pabrėžia, kad esant nepalankioms oro sąlygoms, programa gali keistis.

    Festivalį finansuoja Klaipėdos miesto savivaldybė, organizuoja VšĮ Klaipėdos šventės, partneris – „Ignitis renewables“. Renginio metu budės pirmąją pagalbą užtikrinsiantys Maltiečiai.

  • Mokslo naujienos: ką šią savaitę atrado tyrėjai ir kodėl tai gali paveikti kasdienius sprendimus

    Pastarosiomis savaitėmis mokslo naujienų srautas ypač tankus: nuo naujų vaistų bandymų iki dirbtinio intelekto taikymo medicinoje ir klimato tyrimuose. Tyrėjai vis dažniau pabrėžia, kad proveržiai neatsiranda per naktį, tačiau jų poveikis gali pasijusti greitai, kai rezultatai pereina į praktinius sprendimus.

    Vienas ryškiausių pokyčių yra spartėjantis mokslinių duomenų apdorojimas ir modeliavimas, kai DI padeda atrinkti perspektyvias hipotezes ir optimizuoti eksperimentų planus. Tai ypač svarbu biomedicinoje, kur dideli duomenų rinkiniai leidžia tiksliau įvertinti rizikas, o klinikinių tyrimų dizainas tampa griežtesnis ir skaidresnis.

    DI ir sveikatos tyrimų kryptys

    Medicininių tyrimų kontekste didžiausias dėmesys tenka ankstyvesnei diagnostikai ir personalizuotam gydymui, kai sprendimai paremti ne vien simptomais, bet ir genetiniais, elgsenos ar vaizdiniais duomenimis. Kartu daugėja diskusijų apie tai, kaip užtikrinti, kad algoritmai būtų patikimi skirtingoms populiacijoms ir nekartotų duomenyse esančių šališkumų.

    Reguliuotojai Europoje ir JAV vis griežčiau vertina programinę įrangą, kuri priima ar rekomenduoja klinikinius sprendimus. Tai reiškia, kad vien tik įspūdingų demonstracijų nebepakanka: vis dažniau reikalaujama aiškių klinikinių įrodymų, realaus pasaulio stebėsenos ir atsakomybės grandinės, jei sistema klysta.

    Klimatas, energija ir kasdienė ekonomika

    Klimato tyrimuose ryškėja kryptis, kai modeliai siejami su konkrečiais sprendimais miestuose, žemės ūkyje ir energetikoje. Mokslininkai akcentuoja, kad vien vidutinės temperatūros rodikliai ne visada paaiškina realią riziką, todėl vis daugiau dėmesio skiriama ekstremaliems reiškiniams, jų dažnėjimui ir poveikiui infrastruktūrai.

    Energijos temoje daug diskusijų kelia tinklų stabilumas ir kaupimo technologijos, nes atsinaujinančių šaltinių daliai augant svarbia tampa ne tik gamyba, bet ir prognozavimas bei balansavimas. Dėl to tyrimai krypsta į baterijų ilgaamžiškumą, žaliavų naudojimo efektyvumą ir tiekimo grandinių atsparumą.

    Kaip atsirinkti patikimą mokslo naujieną?

    Skaitant mokslo naujienas verta atskirti preliminarias išvadas nuo patikrintų rezultatų: ar tyrimas recenzuotas, kokia imtis, ar rezultatai pakartoti kitose grupėse. Ne mažiau svarbu, ar pateikiamas kontekstas, nes vienas skaičius ar sensacinga formuluotė dažnai slepia ribotumus, kuriuos patys autoriai nurodo darbo išvadose.

    Galiausiai, mokslas dažniau juda mažais žingsniais, o ne vienu dideliu šuoliu, todėl patikimiausia kryptis matoma tada, kai skirtingi tyrimai rodo panašią tendenciją. Būtent tokios, nuosekliai besikartojančios išvados dažniausiai ir tampa sprendimų pagrindu sveikatos, energetikos ar švietimo politikoje.

  • Oksfordo „Caudal Energy“ pritraukė 4,9 mln. eurų: žada prognozuojamą potvynių energiją

    Oksfordo „Caudal Energy“ pritraukė 4,9 mln. eurų: žada prognozuojamą potvynių energiją

    Investicija į naują potvynių energetiką

    Oksforde įsikūrusi atsinaujinančios energetikos bendrovė „Caudal Energy“ pritraukė 4,9 mln. eurų investiciją, kuri bus skirta potvynių srauto energijos technologijai vystyti. Įmonė siekia sukurti prognozuojamą elektros generaciją, galinčią papildyti vėjo ir saulės parkus.

    Finansavimo etapui vadovavo Oxford Science Enterprises ir Empirical Ventures, taip pat dalyvavo anksčiau investavę Zero Carbon Capital ir Creator Fund. Pasak bendrovės, lėšos bus nukreiptos inžineriniams pajėgumams, modeliavimui, demonstraciniams bandymams ir komercinėms partnerystėms.

    Kuo potvynių energija skiriasi nuo vėjo ir saulės

    „Caudal Energy“ akcentuoja, kad potvynių srautai yra iš anksto tiksliai apskaičiuojami, todėl tokia gamyba teoriškai gali būti planuojama gerokai patikimiau nei vėjo ar saulės generacija. Tai ypač aktualu elektros tinklams, kuriems reikia stabilumo ir mažesnių balansavimo sąnaudų.

    Bendrovė pabrėžia ir fizikinį pranašumą: vanduo yra gerokai tankesnis už orą, todėl net ir santykinai lėtesni srautai gali turėti didelę energetinę grąžą. Tokia logika pastaraisiais metais vis dažniau minima kaip viena iš galimybių didinti energijos sistemos patikimumą, ypač augant kintančios generacijos daliai.

    Nuo universiteto tyrimų iki komercinio masto

    Įmonė įkurta 2024 metais kaip „Porpoise Power“ ir vėliau pervadinta į „Caudal Energy“. Tai Oksfordo universiteto atšaka, kilusi iš hidrodinamikos tyrimų, kuriuos vykdė profesorius Adrian Thomas kartu su bendraįkūrėjais Hilary Struthers ir John Kennedy.

    Generalinis direktorius John Kennedy teigia, kad ateities energetikos sistemai reikia ne tik švarios, bet ir patikimai prognozuojamos atsinaujinančios generacijos, kurią būtų įmanoma diegti dideliu mastu. Įmonės tikslas yra paneigti prielaidą, jog potvynių energetika neišvengiamai turi likti brangi, sudėtinga ir nišinė.

    „Ateities energetikos sistemai reikia atsinaujinančios energijos, kuri būtų ne tik švari, bet ir patikima bei pritaikoma mastelio didinimui“, – sakė John Kennedy.

    „Caudal Energy“ sprendimas remiasi ne klasikine turbina, o svyruojančios mentės principu, įkvėptu jūrų žinduolių uodeginių pelekų efektyvumo. Bendrovė tvirtina, kad tokia konstrukcija geriau išnaudoja srautą ir gali būti diegiama moduliniu principu, taip mažinant sudėtingumą ir kaštus.

    Įmonės teigimu, įranga kuriama taip, kad efektyviai veiktų platesniame srautų diapazone ir atsivertų daugiau tinkamų vietų nei tradiciniuose, itin didelio srauto taškuose. Artimiausias etapas – technologijos demonstravimas komerciškai reikšmingu mastu ir spartesnis kelias į realius projektus su energetikos bei pramonės partneriais.

  • Saulės elektrinę niokojo piktžolės, bet ūkininko sprendimas su kiaulėmis pakeitė viską

    Saulės elektrinę niokojo piktžolės, bet ūkininko sprendimas su kiaulėmis pakeitė viską

    Didelėje saulės elektrinėje Australijoje sparčiai augančios piktžolės ėmė kelti vis didesnę problemą: tanki augmenija plito po moduliais ir mažino saulės šviesos patekimą iki panelių. Tokie želdynai ne tik menkina elektrinės našumą, bet ir didina priežiūros kaštus, ypač kai reikia nuolat pasiekti sunkiai prieinamas vietas.

    Įprasti sprendimai, tokie kaip mechaninis šienavimas ar herbicidų naudojimas, šalia trapios įrangos turi ribų. Technika gali pažeisti laidus ar konstrukcijas, o chemikalai kelia aplinkosauginių ir darbo saugos klausimų, todėl operatoriai ieško alternatyvų, kurios būtų ir saugios, ir ekonomiškos.

    Tuomet vietos ūkininkas pasiūlė netikėtą, bet praktišką idėją: vietoj mašinų ir chemijos pasitelkti gyvulius. Iš pradžių teritorijoje buvo ganomos avys, tačiau jos ne visada susidorojo su kietesniais ir tankesniais sąžalynais po žemai esančiais moduliais.

    Lūžis įvyko, kai į elektrinę atvežta 10 ramesnės veislės, mažesnių kiaulių. Per kelias savaites jos ne tik išardė tankius piktžolių kupstus, bet ir išjudino suslėgtą dirvos paviršių, taip natūraliai apsunkindamos greitą piktžolių atžėlimą.

    Kiaulių elgsena pasirodė ypač naudinga ten, kur prieiga sudėtingiausia: tarp atramų, po konstrukcijomis ir vietose, kur technika turi didžiausią riziką užkabinti įrangą. Gyvuliai judėjo mažais plotais, buvo rotuojami tarp zonų ir tapo tarsi gyva priežiūros komanda, padedanti palaikyti švarią aplinką aplink modulius.

    Toks sprendimas įsilieja į platesnę tendenciją, vadinamą agrivoltaika, kai energijos gamyba derinama su žemės ūkio veikla. Daugelyje šalių saulės parkai vis dažniau pritaikomi ganymui ar biologinės įvairovės didinimui, nes tai gali sumažinti šienavimo poreikį, triukšmą, degalų sąnaudas ir emisijas.

    Elektrinės operatorius po bandymo nusprendė išlaikyti šį modelį ir plėsti praktiką, nes rezultatai buvo apčiuopiami. Be efektyvesnės augmenijos kontrolės, buvo pastebėta ir papildoma nauda: mažesnė gaisrų rizika sausringu laikotarpiu bei geresnė dirvožemio būklė vietose, kur anksčiau žolė sudarydavo storą, sunkiai suvaldoma sluoksnį.

    Nors toks metodas tinka ne kiekvienai vietovei ir reikalauja atsakingo gyvūnų gerovės bei biosaugos planavimo, Australijos pavyzdys rodo, kad kartais efektyviausi sprendimai būna paprasti. Ten, kur tradicinė priežiūra brangi ar rizikinga, gyvuliai gali tapti patikimu būdu išlaikyti saulės elektrinę efektyviai veikiančią.

  • Ivanpah saulės elektrinė: 173 000 veidrodžių galia ir paukščių žūtys, pakeitusios šios technologijos vertinimą

    Ivanpah saulės elektrinė: 173 000 veidrodžių galia ir paukščių žūtys, pakeitusios šios technologijos vertinimą

    Kas yra Ivanpah projektas?

    Mojavos dykumoje, netoli Nevados sienos, veikia Ivanpah saulės elektrinė – vienas garsiausių koncentruotos saulės energijos (CSP) projektų JAV. Čia šiluma gaunama ne iš saulės modulių, o sutelkiant saulės spindulius į bokštų viršuje esančius katilus.

    Elektrinė naudoja apie 173 000 valdomų veidrodžių, vadinamų heliostatais, kurie atspindi šviesą į tris aukštus bokštus. Tokiu būdu sukuriamos itin didelės temperatūros zonos, o gauta šiluma naudojama garui gaminti ir turbinoms sukti.

    Kodėl kilo ginčas dėl paukščių žūčių?

    Ivanpah projektas išpopuliarėjo ne vien dėl technologijos masto, bet ir dėl pranešimų apie paukščių žūtis. Stebėtojai ir biologai fiksavo atvejus, kai paukščiai, patekę į intensyvios spinduliuotės zoną, patirdavo nudegimus ore arba nukrisdavo jau sužeisti.

    Diskusijose minimas vadinamasis saulės srautas, kai sutelkta spinduliuotė sukuria ypač karštą oro ruožą bokštų link. Būtent ši zona laikoma pagrindine rizika skrendantiems gyvūnams, nes trumpas kontaktas gali pažeisti plunksnas, o tai sumažina keliamąją galią ir šiluminę izoliaciją.

    „Kai spinduliuotė sutelkiama į mažą plotą, susidaro pavojinga aukštos energijos zona ore, kuri gali turėti poveikį laukinei gyvūnijai“, – sakė vienas iš JAV laukinės gamtos apsaugos specialistų.

    Kodėl paukščiai artėja prie bokštų?

    Vienas dažniausiai aptariamų paaiškinimų yra vizualinis efektas: iš tolo veidrodžių laukai gali atspindėti šviesą taip, kad skrendantiems paukščiams primena vandens paviršių ar blizgantį orientyrą. Tokiose vietose paukščiai gali leistis žemyn, tikėdamiesi rasti poilsio ar vandens.

    Kitas mechanizmas siejamas su vabzdžiais, kuriuos traukia ryškus švytėjimas ties bokštais. Vabzdžiai pritraukia smulkius paukščius, o šie savo ruožtu gali pritraukti plėšriuosius paukščius, taip netiesiogiai didindami skrydžių per rizikingas zonas skaičių.

    Ką elektrinė keitė po kritikos?

    Po viešos kritikos ir papildomo stebėjimo operatoriai ėmėsi priemonių mažinti riziką, ypač paukščių migracijos laikotarpiais. Tarp minimų sprendimų buvo veidrodžių padėčių valdymas vadinamaisiais budėjimo režimais, kai šviesa nebekoncentruojama į vieną tašką taip intensyviai.

    Taip pat buvo stiprinami aplinkosauginiai stebėjimai, įskaitant dažnesnes teritorijos apžiūras ir poveikio vertinimus. Šis atvejis tapo svarbia pamoka planuojant naujus projektus: vien švari elektros gamyba nepakanka, jei neįvertinamos rizikos biologinei įvairovei.

    Kaip tai paveikė saulės energetikos kryptį?

    Ivanpah istorija prisidėjo prie platesnės diskusijos, kokios atsinaujinančios energijos technologijos turi mažiausią šalutinį poveikį. Pastaraisiais metais daugelyje rinkų sparčiau plito fotovoltiniai saulės moduliai, nes jie elektros energiją gamina be intensyviai įkaitinamų oro zonų virš objekto.

    Nors koncentruotos saulės elektrinės turi privalumų, pavyzdžiui, gali būti derinamos su šilumos kaupimu, Ivanpah atvejis dažnai minimas kaip pavyzdys, kodėl poveikio aplinkai vertinimai turi apimti ne tik žemės naudojimą, bet ir oro erdvės rizikas migruojantiems gyvūnams.

    Šiandien Ivanpah tebėra veikiantis objektas, tačiau jo reputacija energetikos sektoriuje tapo perspėjimu: net ir mažai anglies dvideginio išmetanti infrastruktūra gali sukelti netikėtų ekologinių pasekmių, jei projektavimo ir eksploatacijos sprendimai nebus pritaikyti vietos sąlygoms.

  • „Volkswagen“ saulės parke Tenesyje 33 600 panelių saugo asilas: kodėl tai pasiteisino

    „Volkswagen“ saulės parke Tenesyje 33 600 panelių saugo asilas: kodėl tai pasiteisino

    Asilas tarp saulės modulių

    Tenesyje, Čatanugoje, „Volkswagen“ gamyklą aptarnaujantis saulės energijos parkas netikėtai turi ir keturkojį „darbuotoją“ – išgelbėtą asilą Burrito. Jis prižiūri teritoriją, kurioje veikia 33 600 saulės modulių, ir saugo šalia ganomas avis.

    Tokie sprendimai iš pirmo žvilgsnio gali skambėti kaip egzotika, tačiau tai yra praktiškas bandymas spręsti dvi problemas vienu metu: augmenijos kontrolę ir gyvulių apsaugą. Praktika siejama su agrivoltaika, kai elektros gamyba derinama su žemės ūkio veikla.

    Avys šienapjūtę pakeitė ganymu

    Dideliuose saulės parkuose žolė ir krūmynai gali mažinti modulių efektyvumą, trukdyti priežiūrai ir didinti gaisrų riziką sausuoju laikotarpiu. Įprasta mechaninė žolės priežiūra kainuoja, reikalauja technikos, o šalia kabelių ir įrangos didėja ir netyčinių pažeidimų tikimybė.

    Parką valdanti „Silicon Ranch“ pasirinko avininkystę kaip natūralesnę alternatyvą: avys nuėda augmeniją po moduliais, mažiau suslegia dirvą nei sunkioji technika ir leidžia palaikyti tvarkingą teritoriją be nuolatinio pjovimo. Tokia praktika plačiau taikoma ir kituose saulės ūkiuose, siekiant mažinti iškastinio kuro naudojimą teritorijų priežiūrai.

    Kodėl prireikė Burrito

    Vis dėlto avis tenka saugoti: atvirose, aptvertose teritorijose joms grėsmę gali kelti plėšrūnai, o nuostoliai kyla ne tik ūkininkams, bet ir projekto operatoriams. Čia ir atsirado Burrito vaidmuo – jis laikosi arti bandos, vaikšto palei tvoras ir reaguoja į įtartinus judesius.

    Asilai nuo seno naudojami kaip bandų sargai, nes instinktyviai gina teritoriją ir dažnai drąsiai stoja prieš šunis ar kitus plėšrūnus. Saulės parke tai tapo paprastu, bet veiksmingu saugumo sluoksniu, leidžiančiu sumažinti riziką be papildomos infrastruktūros.

    „Jo darbas paprastas: avys gano, o Burrito užtikrina, kad jos ramiai grįžtų atgal“, – sakė projekto atstovai.

    Šis modelis taip pat parodo platesnę kryptį, kuria juda atsinaujinančios energetikos projektai: ieškoma sprendimų, kurie vienu metu mažintų eksploatacijos kaštus, gerintų teritorijų valdymą ir leistų infrastruktūrai „gyventi“ kartu su gamta. Dėl to gyvūnų ganymas po saulės moduliais vis dažniau vertinamas ne kaip laikinas eksperimentas, o kaip ilgalaikės priežiūros strategija.

    Čatanugos atvejis išsiskiria tuo, kad čia sujungti abu elementai: avys pakeičia dalį technikos darbo, o asilas sumažina praradimus ir stresą bandoje. Dėl to Burrito iš gelbėto gyvūno tapo svarbia, nors ir neįprasta, saulės parko ekosistemos dalimi.

  • Danija stato jūrinį vėjo parką „Thor“: 70 turbinų Šiaurės jūroje turėtų maitinti iki milijono namų

    Danija stato jūrinį vėjo parką „Thor“: 70 turbinų Šiaurės jūroje turėtų maitinti iki milijono namų

    Danija Šiaurės jūroje pradėjo vieną ambicingiausių pastarųjų metų energetikos projektų – jūrinį vėjo parką „Thor“. Planuojama, kad tai bus didžiausias šalies jūrinis vėjo parkas, o jo galia viršys 1 000 megavatų.

    Projektas vystomas į vakarus nuo Danijos krantų, netoli Thorsminde, kur vėjai paprastai yra stipresni ir stabilesni nei sausumoje. Toks pasirinkimas leidžia tikėtis didesnio elektros gamybos pastovumo, tačiau kartu reiškia ir sudėtingesnę statybą bei priežiūrą atšiauriomis jūros sąlygomis.

    Kas yra „Thor“ projektas?

    „Thor“ – tai didelio masto jūrinis vėjo elektrinių kompleksas, kurį planuojama sudaryti iš maždaug 70 turbinų. Pagrindinis projekto vystytojas yra „RWE“, o partneris – „Norges Bank Investment Management“.

    Skelbiama, kad parke bus diegiamos „Siemens Gamesa“ SG 14-236 DD turbinos, kurios priskiriamos naujos kartos didelės galios įrenginiams. Didėjant vienos turbinos galiai, tokiems parkams dažnai prireikia mažiau įrenginių tam pačiam elektros kiekiui pagaminti, tačiau išauga atskirų komponentų – bokštų, menčių ir pamatų – gabaritai.

    Kodėl statybos jūroje tokios sudėtingos?

    Didžiausias iššūkis jūroje – ne vien turbinų pastatymas, o patikimas elektros perdavimas į sausumą. Energija iš turbinų kabeliais jūros dugnu keliauja į jūrines pastotes, kur ji surenkama ir paruošiama perdavimui, o vėliau eksporto kabeliais nukreipiama į Danijos elektros tinklą.

    Darbus komplikuoja sūrus vanduo, korozija, audros ir kintantis jūros dugnas. Dėl oro sąlygų techninė priežiūra gali būti atidėta dienoms ar net ilgiau, todėl įranga projektuojama taip, kad atlaikytų intensyvias bangas, stiprų vėją ir nuolatinę drėgmę.

    Kuo šis parkas svarbus Danijai ir regionui?

    „Thor“ laikomas Danijos strategijos dalimi, siekiant didinti atsinaujinančios energetikos dalį ir mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro. Jūrinis vėjas tampa vis svarbesnis visame Šiaurės jūros regione, kur šalys sparčiai plečia pramoninio masto energijos zonas jūroje.

    Projekto vystytojai nurodo, kad planuojama gamyba galėtų patenkinti maždaug iki 1 000 000 Europos namų ūkių elektros poreikį, nors reali nauda priklausys nuo vėjo sąlygų, tinklo pralaidumo ir faktinio vartojimo. Tikimasi, kad „Thor“ pilnai pradės veikti apie 2027 metais.

  • ES žalia ekonomika sprogo: saulė lenkia hidro, bet daugiausia uždirba visai kitas sektorius

    ES žalia ekonomika sprogo: saulė lenkia hidro, bet daugiausia uždirba visai kitas sektorius

    Žalioji ekonomika vėl centre

    Energetikos rinkose augant neapibrėžtumui ir geopolitinei įtampai, Europos Sąjungoje vis garsiau kalbama apie atsinaujinančių išteklių vaidmenį stiprinant energijos nepriklausomybę. Tokį posūkį skatina ir pastarųjų metų pamokos, kai importuojamo kuro kainos tapo itin svyruojančios.

    Eurostato duomenys rodo, kad atsinaujinančių išteklių dalis bendrame ES energijos vartojime priartėjo prie 50 proc. Kai kurios valstybės, pavyzdžiui, Austrija ir Švedija, jau dabar didžiąją dalį poreikio patenkina iš atsinaujinančių šaltinių.

    Saulės energija auga sparčiausiai

    Nors didžiausia žalios elektros dalis ES vis dar pagaminama iš vėjo ir hidroenergijos, būtent saulės energetika išsiskiria tempu. Eurostatas fiksuoja, kad saulės dalis nuo 2008 metais buvusio maždaug 1 proc. iki 2024 metais viršijo 23 proc.

    Tokia dinamika siejama su technologijų pigimu, greitesniu projektų įgyvendinimu ir vis aktyvesniu saulės elektrinių diegimu ant pastatų stogų bei pramoniniuose parkuose. Ekspertai neatmeta, kad artimiausiais metais saulės gamyba pagal apimtį gali aplenkti hidroenergiją.

    Pelningiausias sektorius nustebino

    Eurostato statistika atskleidžia, kad didžiausią pelną ES žaliojoje ekonomikoje generuoja ne elektrą gaminantys sektoriai, o atliekų tvarkymas. 2023 metais šios veiklos sukurta pridėtinė vertė viršijo 200 milijonų eurų ir per dešimtmetį šoktelėjo apie 78 proc.

    Tai maždaug dvigubai daugiau nei kitų, pagal vertę sekančių veiklų, susijusių su nuotekų tvarkymu ir medžiagų atgavimu. Atliekų tvarkymas taip pat išlieka didžiausiu darbdaviu žaliojoje ekonomikoje, jame dirba beveik 1 000 000 žmonių visoje ES.

    Žalieji darbai daugėja, bet kryptys skiriasi

    Žaliojoje ekonomikoje darbo vietų skaičius ES per mažiau nei dešimtmetį išaugo daugiau nei 2 000 000. Eurostato vertinimu, 2014 metais jų buvo apie 3 600 000, o 2023 metais skaičius pasiekė 5 800 000.

    Didelė dalis užimtumo tenka energijos taupymo sprendimams, pastatų efektyvumo didinimui ir atsinaujinančių išteklių infrastruktūrai. Greta to išlieka svarbios sritys, susijusios su dirvožemio ir požeminio vandens apsauga bei nuotekų tvarkymu, kurios reikalauja specifinių kompetencijų.

    Reguliavimo kryptis kelia klausimų

    Eurostatas nurodo, kad nuo 2014 metų ES žaliosios ekonomikos sukuriama vertė augo nuosekliai, o metinis prieaugis vidutiniškai siekė beveik 8 proc. Per mažiau nei dešimtmetį bendra sektoriaus apimtis beveik padvigubėjo ir 2023 metais siekė apie 1 330 000 000 eurų.

    Vis dėlto politinėje darbotvarkėje matomas poslinkis į reguliavimo supaprastinimą, kuris verslui žada mažesnę administracinę naštą, bet daliai ekspertų kelia rizikų dėl aplinkosauginių standartų silpninimo. Diskusijas kursto ir atidėtos ar sušvelnintos iniciatyvos, nukreiptos prieš žaliąjį smegenų plovimą, pesticidų mažinimą bei gamtos atkūrimo tikslus.

    Rinkai tai reiškia dvejopą signalą: viena vertus, investicijų ir darbo vietų augimą toliau stumia technologijų pažanga, kita vertus, spartą gali riboti kintantis reguliavimo klimatas. Artimiausi metai parodys, ar ES išlaikys ankstesnį tempą, ypač atsinaujinančių išteklių ir žiedinės ekonomikos srityse.

  • Albanijos Banja tvenkinyje įrengta plūduriuojanti saulės elektrinė sugriuvo po netikėto viesulo

    Albanijos Banja tvenkinyje įrengta plūduriuojanti saulės elektrinė sugriuvo po netikėto viesulo

    Albanijoje, Banja hidroelektrinės tvenkinyje, pradėtas plūduriuojančios saulės elektrinės projektas vos po kelių dienų nuo montavimo darbų pabaigos patyrė avariją. Vandens paviršiuje įrengtos konstrukcijos dalys buvo išlaužytos ir išsisklaidė po tvenkinį, nors pirminių požymių apie sprogimą ar elektros gedimą nefiksuota.

    Projektas buvo sumanytas kaip sprendimas, galintis papildyti esamą hidroenergijos infrastruktūrą ir išnaudoti rezervuaro plotą, neužimant žemės ūkio paskirties ar miškų teritorijų. Be to, plūduriuojantys moduliai teoriškai gali dirbti efektyviau karščio metu, nes vanduo padeda mažinti modulių įkaitimą.

    Kodėl saulės modulius vėsina vanduo?

    Saulės moduliai, ypač per karščius, praranda dalį našumo, nes kylant temperatūrai mažėja jų elektrinis efektyvumas. Dėl to plūduriuojančios sistemos dažnai pristatomos kaip galinčios užtikrinti stabilesnę generaciją vasarą, kai saulės daugiausia, bet kartu ir karščiausia.

    Tokie projektai pasaulyje plečiasi dėl kelių priežasčių: rezervuarai dažnai yra arti elektros tinklų ir pastočių, o vandens paviršiuje įrengti moduliai gali mažinti vandens garavimą. Vis dėlto šalia privalumų atsiranda ir specifinės rizikos, kurių antžeminėse elektrinėse paprastai nėra.

    Kas, tikėtina, sugriovė konstrukciją?

    Po pirminių apžiūrų dėmesys nukrypo ne į įrangą, o į meteorologines sąlygas. Vertinant orų duomenis ir liudininkų pasakojimus, padaryta išvada, kad per tvenkinį galėjo perslinkti lokalus, trumpas, bet labai stiprus besisukantis vėjo reiškinys, primenantis nedidelį viesulą ar vandens viesulą.

    Tokie reiškiniai pavojingi, nes sukuria netolygias, staigias apkrovas: viena platformos dalis patiria gūsių spaudimą, o įtempimai per sujungtus pontonus išplinta per visą sistemą. Tuomet tvirtinimo lynai ar inkaravimo taškai gali būti apkrauti nevienodai, konstrukcija ima suktis, o atskiri segmentai gali atsiskirti.

    Ką šis incidentas reiškia plūduriuojančiai saulės energetikai?

    Banja atvejis atkreipė dėmesį į tai, kad plūduriuojančioms saulės elektrinėms reikia kitokio projektavimo atsparumo nei ant žemės montuojamoms sistemoms. Vandens paviršiuje įrengtos platformos nuolat juda dėl bangavimo ir vandens lygio svyravimų, todėl ekstremalus šoninis vėjas ar sūkurinės srovės gali sukelti sudėtingą, sunkiau prognozuojamą dinamiką.

    Augant tokių projektų skaičiui Europoje ir kitur, didėja ir poreikis kaupti realių incidentų duomenis bei griežtinti skaičiavimus, susijusius su ekstremaliomis vėjo apkrovomis. Ekspertai pabrėžia, kad trumpalaikiai, lokalūs reiškiniai gali būti ne mažiau pavojingi už ilgas audras, nes operatoriai ir apsaugos sistemos nespėja sureaguoti.

    Kol tęsiami tyrimai ir vertinamas patirtos žalos mastas, Albanijos projektas tapo priminimu, kad vanduo gali būti ne tik natūralus modulių vėsintuvas, bet ir terpė, kurioje ekstremalios oro sąlygos sukuria netikėtai didelę riziką pačiai konstrukcijai.