CP v2

Tag: Atsinaujinanti energetika

  • „Tauron“ pelnas krito 24 proc., bet vadovybė patenkinta: kur investuoja ir kas tempė rezultatą

    Lenkijos energetikos grupė „Tauron“ skelbia, kad 2026 metų pirmąjį pusmetį jos grynasis pelnas sumažėjo 24 proc. ir siekė apie 373 mln. eurų. Nepaisant smukimo, bendrovės vadovybė šiuos rezultatus vertina kaip gerus ir pabrėžia, kad jie atitinka planą.

    Įmonės skaičiavimais, EBITDA per pusmetį sudarė apie 863 mln. eurų, o veiklos pelnas – apie 537 mln. eurų, abu rodikliai taip pat buvo mažesni nei prieš metus. Pardavimo pajamos, anot „Tauron“, išliko panašiame lygyje ir siekė apie 4,0 mlrd. eurų, tačiau pelningumas traukėsi.

    Kas labiausiai mažino pelną?

    Finansų vadovas Krzysztofas Surma aiškino, kad prastesnius rodiklius lėmė veiksniai, kuriems bendrovė turėjo ribotą įtaką. Tarp jų – mažesnis buitinių vartotojų tarifo lygis, kuris, pasak „Tauron“, ne visiškai padengė pardavimo įmonių patiriamas sąnaudas.

    Taip pat įtakos turėjo reguliaciniai ir finansiniai pokyčiai: sumažėjęs WACC, neigiamas reguliacinės sąskaitos atsiskaitymas skirstymo segmente bei gerokai silpnesnis vėjuotumas, sumažinęs vėjo parkų generaciją atsinaujinančių išteklių segmente.

    „Nepaisant kritimo, rezultatus vertiname kaip gerus, o skirtumą daugiausia nulėmė išoriniai veiksniai ir reguliaciniai parametrai“, – sakė Krzysztofas Surma.

    Kur pinigai keliauja dabar?

    „Tauron“ pabrėžia didinanti investicijų mastą: kapitalo investicijos per pusmetį siekė apie 559 mln. eurų ir buvo maždaug 6 proc. didesnės nei prieš metus. Daugiau nei 80 proc. šių lėšų, bendrovės teigimu, nukreipta į skirstymo tinklo plėtrą ir modernizaciją bei į atsinaujinančią energetiką.

    Skirstymo segmente prioritetu įvardijami nauji prijungimai ir tinklo atnaujinimas, o atsinaujinančioje energetikoje – sausumos vėjo ir saulės elektrinės bei baterijų energijos kaupimo sprendimai. Bendrovė tokią kryptį sieja su sisteminiu poreikiu didinti tinklų pralaidumą ir lankstumą, kai auga nepastovių generacijos šaltinių dalis.

    Vadovybė akcentuoja stabilumą

    „Tauron“ nurodo, kad svarbus kreditoriams rodiklis – grynoji skola ir EBITDA santykis – birželio pabaigoje sumažėjo iki 1,2, kai prieš metus siekė 1,5. Bendrovė tai pateikia kaip signalą, kad investicijų didinimas vyksta išlaikant santykinai saugų finansinį profilį.

    Grupės vadovas Grzegorzas Lotas teigia, kad įmonė vykdo planą ir lygiagrečiai spartina energetikos transformaciją, įskaitant skirstymo plėtrą, atsinaujinančius išteklius ir kogeneraciją dujomis kūrenamuose įrenginiuose. Pasak jo, tai turi užtikrinti tiekimo stabilumą ir ilgalaikį vertės augimą akcininkams.

    „Pasiekiame planuotus rezultatus ir kartu reikšmingai didiname investicijas, kad transformacija vyktų sparčiau ir saugiai“, – sakė Grzegorzas Lotas.

  • Portugalijos didžiausią saulės elektrinę valdanti britų bendrovė „Welink“ kreipėsi dėl nemokumo

    Portugalijos didžiausią saulės elektrinę valdanti britų bendrovė „Welink“ kreipėsi dėl nemokumo

    Portugalijoje pradėta nemokumo procedūra britų bendrovei Welink Energy Portugal 2 UK, kuri valdo didžiausią šalies saulės elektrinę Solara4 Algarvėje. Apie tai rugpjūčio mėnesį paskelbtoje apžvalgoje nurodė konsultacijų bendrovė BDO, o informaciją paviešino Portugalijos žiniasklaida.

    Solara4 saulės elektrinė įrengta Alcoutim savivaldybėje ir, pagal pačios grupės skelbtus duomenis, jos įrengtoji galia siekia 219 megavatų. Objektas oficialiai pradėjo veikti 2021 metais ir buvo pristatomas kaip vienas svarbiausių Portugalijos žingsnių plečiant atsinaujinančios energetikos apimtis.

    Kas nulėmė nemokumą?

    BDO vertinime teigiama, kad elektrinė susidūrė ir su eksploataciniais, ir su rinkos iššūkiais, kurie neigiamai paveikė finansinius srautus. Viena pagrindinių priežasčių įvardijama tai, kad elektros gamyba nuolat atsiliko nuo pirminių prognozių.

    Kartu išryškėjo ir platesnė tendencija Iberijos elektros rinkoje: pastaraisiais metais sparčiai augant saulės generacijos pajėgumams, didėjo pasiūla ir dažnėjo itin žemų didmeninių kainų periodai. Tokiais momentais kainos gali priartėti prie nulio ar net tapti neigiamos, todėl gamintojų pajamos tampa gerokai mažesnės nei planuota.

    „Elektros gamyba nuosekliai nesiekė pradinių prognozių, o didėjanti pasiūla rinkoje smukdė kainas, todėl pajamos buvo mažesnės nei tikėtasi“, – teigiama BDO apžvalgoje.

    Ginčai, gaisrai ir techninės problemos

    Portugalijos spauda taip pat nurodė papildomus veiksnius, apsunkinusius elektrinės veiklą: ginčus tarp projekto savininkų ir rangovo China Triumph International Engineering, taip pat gaisrus ir kitus techninius nesklandumus. Tokios problemos energetikos infrastruktūroje paprastai reiškia prastovas, papildomas remonto sąnaudas ir sunkiau prognozuojamą gamybą.

    Šis atvejis atkreipia dėmesį į tai, kad vien įrengtoji galia ne visada užtikrina stabilų pelningumą: atsinaujinančių išteklių projektų rezultatus lemia ir realus gamybos profilis, ir tinklo pralaidumai, ir kainodaros dinamika, ypač regionuose, kur saulės generacija auga itin sparčiai.

    Planai plėtrai ir investuotojų paieška

    Dar 2024 metais buvo skelbta, kad „Welink“ svarstė elektrinę paversti hibridine, numatant apie 400 milijonų eurų investiciją. Idėja buvo didinti saulės generaciją, papildomai įrengti vėjo jėgainių parką ir 100 megavatų baterijų energijos kaupimo sistemą, kad gamyba taptų tolygesnė.

    Vis dėlto Portugalijos aplinkosaugos vertinimo procese projektas sulaukė kritiškos išvados dėl poveikio saugomoms gamtinėms vertybėms, todėl planas buvo koreguotas. Galutinio sprendimo dėl atnaujintos versijos, remiantis viešai skelbta informacija, tuo metu dar nebuvo.

    Nemokumo procedūros kontekste pagrindinis tikslas dabar yra rasti investuotoją ar pirkėją, galintį perimti elektrinę ir užtikrinti jos veiklos tęstinumą. Energetikos rinkos dalyviai pažymi, kad dideli saulės parkai išlieka patrauklūs, tačiau jų vertę vis labiau lemia galimybė derinti generaciją su kaupimu ir lankstesniais pardavimo kontraktais.

  • „Enea Operator“ užbaigė daugiau nei 23 mln. eurų investicijų paketą: ką keičia tinklui ir OZE

    Lenkijos energetikos grupė „Enea“ pranešė, kad jos dukterinė bendrovė „Enea Operator“ užbaigė investicijų paketą, apėmusį Lešno teritoriją ir aplinkinius apskritis. Projektai įgyvendinti siekiant sustiprinti skirstomąjį tinklą ir parengti jį augančiam elektros poreikiui.

    Bendra užbaigtų darbų vertė viršijo apie 23 mln. eurų. Įmonė nurodė, kad dalis finansavimo buvo susijusi su Lenkijos Nacionaliniu atkūrimo ir atsparumo didinimo planu, kuriuo remiami strateginiai infrastruktūros atnaujinimai.

    Kas konkrečiai pastatyta

    Per projektą pastatytas naujas pagrindinis maitinimo punktas GPZ Lešno Vakarai, kuris turi padėti stabiliau valdyti elektros srautus regione. Taip pat nutiesta beveik 27 kilometrų nauja aukštos įtampos linija Rawicz–Góra ir apie 20 kilometrų vidutinės įtampos linijų, sujungusių naują stotį su esamu tinklu.

    Be naujos statybos, modernizuotos kelios elektros pastotės, įskaitant objektus Rawicz, Góra, Krzywiń, Bojanowo ir Włoszakowice vietovėse. Tokie atnaujinimai paprastai skirti mažinti gedimų riziką ir didinti tinklo pralaidumą, kai prijungiama daugiau vartotojų bei gamintojų.

    Kodėl tai svarbu atsinaujinančiai energetikai

    Skirstomieji tinklai Lenkijoje, kaip ir daugelyje Europos šalių, patiria spaudimą dėl sparčiai augančios saulės ir vėjo elektrinių plėtros bei didėjančio elektros vartojimo. Tokios investicijos leidžia prijungti papildomus vartotojus, efektyviau integruoti atsinaujinančius energijos išteklius ir mažinti ribojimų poreikį piko metu.

    „Enea“ pabrėžė, kad be skirstomojo tinklo plėtros būtų sunkiau įgyvendinti energetikos transformaciją ir kelti ūkio konkurencingumą. Įmonės teigimu, atnaujinta infrastruktūra taip pat turėtų prisidėti prie patikimesnio energijos tiekimo, ypač kaimiškose vietovėse, ir didinti regiono patrauklumą investicijoms.

    „Skirstomąjį tinklą vertiname kaip modernios energetikos kraujotaką. Be jo plėtros nebūtų įmanoma nei efektyvi transformacija, nei naujų atsinaujinančių šaltinių prijungimas, nei ekonomikos konkurencingumas“, – sakė „Enea“ valdybos pirmininkas Grzegorzas Kinelskis.

    „Įgyvendintos investicijos didina gyventojų ir įmonių energetinį saugumą, kartu kuria erdvę naujiems projektams, verslumo plėtrai ir leidžia įvykdyti jau pasirašytas prijungimo prie tinklo sutartis“, – sakė „Enea Operator“ vadovas Marekas Szymankiewiczius.

    Bendrovė akcentavo, kad modernizavimas padeda ne tik gerinti tiekimo patikimumą, bet ir paruošia tinklą būsimiems prijungimams. Praktikoje tai reiškia mažesnę perkrovų riziką, daugiau techninių galimybių priimti naują generaciją ir lankstesnį tinklo valdymą, kai didėja nepastovios gamybos iš saulės ar vėjo dalis.

  • Aukcijų sistema atsinaujinančiai energetikai po 2027-ųjų: ekspertas siūlo reformą dabar

    Lenkijoje nuo 2016 metų veikianti aukcijų sistema atsinaujinančiai energetikai artėja prie svarbaus lūžio: Europos Komisija yra suderinusi jos taikymą iki 2027 metų pabaigos, todėl sprendimus dėl tęstinumo teks priimti iš anksto. Energetikos analitikai pabrėžia, kad vien paprastas pratęsimas gali nebeatsakyti į pasikeitusius rinkos ir tinklų iššūkius.

    Apie tai komentare kalba Forum Energii viceprezidentas Tobiasz Adamczewski, teigiantis, kad aukcijos turėtų išlikti kaip investicijų stabilumo įrankis, bet taisyklės privalo evoliucionuoti. Pasak jo, teisėkūros procesas ir naujo modelio derinimas su Europos Komisija gali užtrukti daugiau nei metus, o delsimas sukurtų investicinę pauzę.

    Kas pasiteisino iki šiol?

    Eksperto vertinimu, aukcijų mechanizmas su vadinamaisiais skirtumo kontraktais sumažino investuotojų riziką ir padėjo projektams gauti pigesnį finansavimą. Tai leido sparčiai didinti saulės ir vėjo elektrinių pajėgumus, o vartotojams sistema ilgą laiką nekėlė reikšmingų papildomų kaštų.

    Forum Energii skaičiavimu, aukcijose iki šiol buvo sukontraktuota elektros gamyba iš maždaug 10,6 gigavato saulės elektrinių ir 5,5 gigavato sausumos vėjo parkų. Tuo pat metu išmokėta parama 2017–2025 metų laikotarpiu siekė apie 860 mln. zlotų, tai yra maždaug 200 mln. eurų.

    Pasak T. Adamczewskio, pastaraisiais metais mokestis, siejamas su atsinaujinančių išteklių rėmimu, buvo beveik nepastebimas bendrose sąskaitose. Jo teigimu, šiuo metu jis sudaro tik apie 0,6 proc. elektros sąskaitos, tačiau ateityje svarbiausia taps ne vien kilovatvalandės kaina, o tai, kada ir kaip elektra patenka į sistemą.

    Kodėl reikia reformos?

    Didėjant saulės ir vėjo daliai, ryškėja kainų „kanibalizacijos“ reiškinys, kai tuo pačiu metu pagaminta gausi energija numuša rinkos kainas, o tinklams sudėtingiau subalansuoti sistemą. Dėl to vis svarbesni tampa lankstumo sprendimai, energijos kaupimas ir aiškesnė investicijų kryptis, kad plėtra būtų suderinama su tinklų galimybėmis.

    Ekspertas ragina ne priešinti aukcijų ir rinkos projektų, nes modelis gali veikti kartu su ilgalaikėmis tiekimo sutartimis tarp gamintojų ir įmonių bei prekyba biržoje. Jo teigimu, aukcija gali būti naudojama daliai gamybos apdrausti, o likusią dalį parduoti rinkoje, taip mažinant riziką ir išlaikant konkurenciją.

    „Aukcijų sistemą verta tęsti po 2027 metų, bet ne tomis pačiomis taisyklėmis. Sprendimą dėl naujo modelio būtina priimti jau dabar, kad neatsirastų investicinė pauzė“, – sakė Tobiasz Adamczewski.

    Kokie pokyčiai siūlomi?

    Viena svarbiausių idėjų – aiškiau atskirti technologijas, kad saulės ir vėjo projektai nekonkuruotų „viename krepšelyje“, nors jų gamybos profilis skiriasi sezoniškai ir paros metu. Tai, pasak T. Adamczewskio, leistų tiksliau planuoti, kokio kiekio ir kokiu metu reikalinga generacija, o aukcijų grafikas turėtų būti skelbiamas iš anksto.

    Dar vienas siūlymas susijęs su energijos kaupimu: projektams, kurie derina atsinaujinančius išteklius su baterijomis, būtų taikomos atskiros referencinės kainos ir palankesnės sąlygos. Taip pat siūloma mažinti administracines kliūtis hibridiniams sprendimams, kai keli objektai dalijasi tinklo infrastruktūra.

    Diskusijų kelia ir indeksavimo tvarka, kai aukcijoje laimėta kaina kasmet pilnai indeksuojama pagal infliaciją. Eksperto nuomone, statybos fazėje tai gali būti pagrįsta, tačiau vėliau indeksavimas turėtų labiau atitikti eksploatacinius kaštus, kad ilgainiui sumažėtų našta vartotojams.

    Galiausiai pabrėžiama, kad Europos Sąjungos pramonės ir tiekimo grandinių saugumo prioritetai gali keisti aukcijų logiką: šalia kainos atsiranda ir ne kainos kriterijai. T. Adamczewskio teigimu, juos diegti būtina atsargiai ir palaipsniui, kad sistema netaptų per brangi, bet skatintų lankstumą, kaupimą ir patikimesnę integraciją į tinklus.

  • Lenkijos OZE ir elektrotechnikos grupė „Grodno“ padidino pelną, bet įspėja dėl kainų karo

    Lenkijos atsinaujinančios energetikos ir elektrotechnikos prekių platintoja „Grodno“ paskelbė pirmojo 2026–2027 finansinių metų ketvirčio (balandžio–birželio mėnesiais) rezultatus. Įmonė fiksavo nedidelį grynojo pelno augimą, tačiau pabrėžė, kad maržas spaudžia intensyvi kainų konkurencija.

    Per ketvirtį grupės pajamos siekė apie 84,4 mln. eurų ir buvo 23 proc. didesnės nei prieš metus. Tuo pat metu EBITDA sudarė apie 1,7 mln. eurų ir mažėjo 6 proc., o veiklos pelnas (EBIT) – apie 1,1 mln. eurų, 10 proc. mažiau nei prieš metus.

    Grynasis pelnas augo 3 proc. ir pasiekė apie 0,6 mln. eurų. Bendrovė aiškino, kad rezultatams reikšmingai įtaką darė išaugusios veiklos sąnaudos ir agresyvi kainodara rinkoje, kuri verčia pardavėjus konkuruoti ne tik paslaugomis, bet ir maržomis.

    „Augame greičiau nei rinka ir didiname rinkos dalį. Tai įmanoma, nes statome ant naujų technologijų, o „Grodno“ yra skaitmeninių sprendimų, paremtų dirbtiniu intelektu, lyderė“, – sakė „Grodno“ vadovas Andrzejus Jurczakas.

    Vadovas nurodė, kad įmonės skaitmeninis sprendimas AiGrodno ir e. prekybos plėtra padėjo spartinti pardavimus. Pasak jo, e. prekybos kanalas per metus paaugo 48 proc., kai bendras pardavimų augimas sudarė 23 proc.

    Bendrovė taip pat pateikė pardavimų struktūros pokyčius: bazinių elektrotechnikos prekių pardavimai augo 29 proc., o OZE produktų – 10 proc. Tokie skaičiai rodo, kad paklausa elektrotechnikos segmente išlieka tvirta, net kai rinkoje juntamas kainų spaudimas ir pirkėjai daugiau dėmesio skiria kainai bei pristatymo terminams.

    „Grodno“ strategijoje numatyta ir plėtra per įsigijimus. Rugpjūčio 6 dieną bendrovė pranešė pasirašiusi sutartį dėl elektrotechnikos didmeninės prekybos tinklo veiklos turto įsigijimo, kuris apimtų maždaug 10 didmeninės prekybos padalinių.

    Įmonės vertinimu, perimamų padalinių metinis pajamų potencialas galėtų siekti apie 13,8 mln. eurų. Sandorio užbaigimas, įvykdžius sutartyje numatytas sąlygas, planuojamas 2026 metų rugpjūčio pabaigoje.

    Vadovybė teigia, kad šis žingsnis leis sustiprinti geografinį padengimą Lenkijoje ir didinti pardavimų apimtis, nors trumpuoju laikotarpiu iššūkiu išlieka kainų karas. Rinkoje, kur dalis augimo perkeliama į internetinius kanalus, investicijos į DI paremtą logistiką, kainodarą ir klientų aptarnavimą tampa vienu iš pagrindinių konkurencinių svertų.

  • Aukcijų parama Lenkijos OZE po 2027 metų neaiški: ministerija kalba apie tęstinumą, bet be sprendimo

    Lenkijoje artėja momentas, kai dabartinis aukcijų modeliu paremtas atsinaujinančių energijos išteklių (OZE) rėmimas gali baigtis: Europos Komisija yra patvirtinusi šią valstybės pagalbos schemą iki 2027 metų pabaigos. Dėl to rinkoje vis dažniau keliama esminė dilema – kas laukia projektų, kurių finansavimas ir kainodara priklauso nuo ilgalaikio stabilumo.

    Lenkijos Klimato ir aplinkos ministerija, atsakydama į klausimus apie galimą sistemos pratęsimą, pabrėžia, kad šiuo metu vyksta koncepciniai darbai dėl paramos mechanizmų po 2027 metų. Tačiau kartu pripažįsta, kad galutinio sprendimo dėl modelio ir jo trukmės dar nėra.

    Ministerija nurodo, jog tokio tipo valstybės pagalbos programoms paprastai reikalingas suderinimas su Europos Komisija, todėl bet koks tęstinumas neatsiejamas nuo išankstinio parengimo. Tai reiškia, kad investuotojams svarbi žinia – procesas gali būti ilgesnis, o aiškumas dėl taisyklių gali ateiti ne iš karto.

    Ką keistų ES taisyklės?

    Pasak ministerijos, jei aukcijų sistema būtų tęsiama, šalies sprendimai turėtų būti derinami su atnaujintais Europos Sąjungos reikalavimais. Tarp minimų krypčių – griežtesnės nuostatos dėl rinkos integracijos, taip pat nauji pramonės politikos ir energetikos reguliavimo akcentai, kurie gali pakeisti paramos logiką.

    Vienas svarbiausių elementų, kuris dažnai minimas diskusijose Europos Sąjungoje, yra kontraktai dėl skirtumo, kai pajamų stabilumas užtikrinamas per atskaitinę kainą ir rinkos kainos palyginimą. Ministerija leidžia suprasti, kad bet kokie sprendimai dėl paramos po 2027 metų būtų vertinami ir šių gairių kontekste.

    „Šiuo etapu nenusprendžiame nei galutinio modelio, nei tolesnio sistemos veikimo laiko horizonto“, – sakė Lenkijos Klimato ir aplinkos ministerija.

    Diskusija jau peržengia vien kainą

    Ministerija taip pat pabrėžia, kad debatuose vis dažniau keliami pasiūlymai, kurie peržengia vien pajamų garantijų mechanizmą. Kitaip tariant, vien tik subsidijos ar fiksuotos kainos neužtikrina sistemos patikimumo, kai sparčiai auga nepastovios generacijos dalis.

    Rinkos dalyviai vis dažniau kalba apie didesnę gamintojų atsakomybę už sistemos balansavimą ir gamybos profilą, taip pat apie gilesnę OZE integraciją su balansavimo ir sisteminėmis paslaugomis. Tokios kryptys reikštų, kad ateityje paramos schema galėtų būti susieta ne tik su pasiūlyta kaina aukcione, bet ir su projektu kuriama verte elektros sistemai.

    Ministerijos vertinimu, aukcijų sistema ateityje galėtų tapti tik viena platesnio modelio dalimi, o ne vieninteliu instrumentu, padedančiu projektams gauti finansavimą ir užsitikrinti elektros pardavimą. Tai signalizuoja galimus pokyčius: investuotojams gali tekti labiau vertinti ne tik pajamingumą, bet ir technologinius bei sisteminius įsipareigojimus.

    Primename, kad Lenkijoje aukcijomis grįstas OZE rėmimo mechanizmas veikia nuo 2016 metų, o Europos Komisija 2021 metais pritarė jo taikymui iki 2027 metų pabaigos. Artėjant šiai ribai, sprendimai dėl tęstinumo tampa vienu svarbiausių klausimų visam Lenkijos OZE investicijų ciklui.

  • Arkansase bandoma plūduriuojanti saulės elektrinė: ar 96 panelės pakeis ančių ir žąsų migraciją?

    JAV Arkanzaso valstijoje viename iš drėgnų teritorijų regionų pradėtas neįprastas bandymas: nedideliame drėkinimo tvenkinyje įrengta plūduriuojanti saulės elektrinė. Tyrėjai siekia išsiaiškinti, kaip į vandens paviršiuje atsiradusias konstrukcijas reaguos migruojantys vandens paukščiai, ypač antys ir žąsys.

    Projektą sudaro 96 plūduriuojančios saulės panelės, išdėstytos maždaug 40 kvadratinių metrų plote. Pats vandens telkinys yra kur kas didesnis, apie 16 hektarų, ir naudojamas žemės ūkio drėkinimui, todėl bandymas laikomas mažos apimties, bet galinčiu duoti svarbių įžvalgų.

    Tvenkinys yra Arkanzaso upės deltos regione, netoli vieno svarbiausių Šiaurės Amerikos vandens paukščių migracijos koridorių, siejamo su Misisipės slėnio migracijos keliu. Dėl to mokslininkams svarbu įvertinti, ar naujas objektas netaps kliūtimi, ar neskatins paukščių keisti įprastų sustojimo ir maitinimosi vietų.

    Vienas pagrindinių klausimų paprastas: ar paukščiai plūduriuojančių panelių vengs, ar prie jų prisitaikys. Bus stebima, ar antys ir žąsys keičia skrydžių trajektorijas, ar rečiau leidžiasi į tvenkinį, ar priešingai, konstrukciją ignoruoja ir toliau naudojasi vandens telkiniu kaip įprasta.

    Plūduriuojančios saulės elektrinės pasaulyje dažniausiai pristatomos kaip būdas taupyti žemės plotą, ypač ten, kur dideli antžeminiai saulės parkai konkuruoja su žemdirbyste. Tokios sistemos teoriškai gali būti patrauklios ūkiams, nes leidžia gaminti elektrą neaukojant dirbamos žemės ir išnaudojant jau turimą infrastruktūrą, pavyzdžiui, drėkinimo tvenkinius.

    Tyrėjai taip pat vertins galimą poveikį vandens ištekliams. Praktikoje plūduriuojančios panelės dalį vandens uždengia nuo tiesioginių saulės spindulių ir vėjo, todėl kai kuriais atvejais gali mažinti garavimą, o kartu ir vandens praradimus karščio laikotarpiais.

    Kita vertinama kryptis yra kranto būklė. Jei vandens telkinyje sumažėja bangavimas ir vėjo sukelti svyravimai, teoriškai gali mažėti erozija aplink tvenkinio pakraščius, o tai aktualu vietoms, kuriose krantai nuolat ardomi ir reikalauja priežiūros.

    Vis dėlto ekologinis aspektas išlieka svarbiausias, nes net ir nedidelis infrastruktūros pokytis jautriose migracijos teritorijose gali turėti platesnių pasekmių. Dėl to projektas stebimas kaip ekonominių ir aplinkosauginių interesų susikirtimo pavyzdys, o surinkti duomenys gali lemti, ar tokios plūduriuojančios saulės elektrinės bus aktyviau diegiamos panašiuose žemės ūkio regionuose.

    Jei bandymas parodys, kad paukščiai prie konstrukcijų prisitaiko, o papildoma nauda vandeniui ir ūkiams pasiteisina, plūduriuojančios panelės galėtų tapti viena iš alternatyvų, padedančių plėsti atsinaujinančią energetiką mažinant spaudimą žemės ūkiui. Jei paaiškės priešingai, ateities projektams greičiausiai būtų keliami griežtesni vietos parinkimo ir poveikio gamtai reikalavimai.

  • Zarasuose pristatys elektros kaupiklių parką: ką tai keis gyventojams ir elektros kainoms?

    Zarasuose pristatys elektros kaupiklių parką: ką tai keis gyventojams ir elektros kainoms?

    2026 metais rugpjūčio 19 dieną 17.00 valandą Zarasų rajono savivaldybės mažojoje salėje Zarasuose vyks planuojamo elektros energijos kaupiklių parko projekto pristatymas. Susitikime numatyta apžvelgti projekto idėją, vietą, galimus techninius sprendimus ir atsakyti į gyventojų klausimus.

    Tokie kaupiklių parkai paprastai kuriami tam, kad elektros sistema galėtų lanksčiau reaguoti į vartojimo šuolius ir nepastovią saulės bei vėjo elektrinių generaciją. Kai gamyba viršija poreikį, energija sukaupiama, o piko metu atiduodama atgal į tinklą.

    Praktikoje tai dažniausiai reiškia didelės talpos baterijų sprendimus, kurie per sekundes gali stabilizuoti tinklo dažnį ir padėti išvengti sutrikimų. Kuo daugiau atsinaujinančios energetikos prijungiama prie tinklo, tuo svarbesnis tampa būtent toks lankstumas.

    Gyventojams aktualiausi klausimai paprastai susiję su vietos parinkimu, triukšmu, sauga ir poveikiu kraštovaizdžiui. Projektų vystymas Lietuvoje įprastai siejamas su poveikio aplinkai vertinimo ar atrankos procedūromis, taip pat viešinimu ir galimybe teikti pastabas.

    Organizatoriai skelbia, kad pristatyme numatyta projekto apžvalga, o vėliau vyks klausimų ir atsakymų sesija. Į susitikimą kviečiami visi, kuriems aktuali planuojama plėtra ir jos galimos pasekmės vietos bendruomenei.

    Informaciją apie pristatymą pateikė UAB „Energy Unlimited“.

  • Ministras Savickas atvyko į Visaginą: ką nuspręs dėl Ignalinos AE ir miesto ateities?

    Ministras Savickas atvyko į Visaginą: ką nuspręs dėl Ignalinos AE ir miesto ateities?

    Rugpjūčio 14 dieną Visagino savivaldybėje lankėsi energetikos ministras Lukas Savickas su komanda. Ministras susitiko su meru Erlandu Galaguz, vicemere Aleksandra Grigiene ir administracijos direktoriumi Virginijumi Andriumi Bukausku.

    Susitikime aptarta Visagino reikšmė Lietuvos energetikos istorijoje, taip pat tai, kaip miestas galėtų išnaudoti energetikos sektoriaus pokyčius ateityje. Daug dėmesio skirta procesams Ignalinos atominėje elektrinėje ir su ja susijusių darbų tęstinumui.

    Ministras su komanda taip pat apsilankė Ignalinos atominėje elektrinėje ir įvertino vykdomus projektus. Pagrindinis tikslas išlieka saugus, nuoseklus eksploatavimo nutraukimas bei darbų planavimas taip, kad būtų valdoma rizika ir užtikrinamas finansinis bei techninis stabilumas.

    „Visaginas išlieka svarbiu Lietuvos energetikos tašku, todėl nuolatinis dialogas su ministerija ir energetikos partneriais yra vienas svarbiausių mūsų miesto prioritetų“, – sakė Visagino savivaldybės meras Erlandas Galaguz.

    Lukas Savickas Energetikos ministerijai vadovauja nuo liepos 14 dienos. Pradėjęs darbą, ministras akcentavo, kad energetinė nepriklausomybė turi būti ne tik saugoma, bet ir paversta Lietuvos konkurenciniu pranašumu.

    Ministerijos darbotvarkėje išlieka keli strateginiai tikslai: patikima energetikos infrastruktūra, didesnė nauda vartotojams ir konkurencingos sąlygos verslui. Šiame kontekste Visaginas dažnai minimas kaip miestas, kuriam svarbūs ne tik istoriniai energetikos ryšiai, bet ir naujos galimybės, susijusios su kvalifikuota darbo jėga bei pramonės transformacija.

    Pastaraisiais metais Lietuvos energetikos kryptį formuoja spartus atsinaujinančių išteklių plėtros tempas, didesnė elektros gamyba šalies viduje ir tinklų modernizavimo poreikis. Tokie pokyčiai didina poreikį regionams siūlyti aiškias investicines kryptis, o Visaginui tai reiškia klausimą, kaip energetikos kompetencijas paversti ilgalaikėmis darbo vietomis ir tvaria miesto raida.

  • Lenkijoje liepos elektros gamyba augo, bet daugiau nei pusę vis dar pagamino anglis

    Lenkijoje 2026 metų liepą elektros gamyba pasiekė 13,77 TWh ir buvo 5,31 proc. didesnė nei prieš metus, rodo perdavimo sistemos operatoriaus Polskie Sieci Elektroenergetyczne (PSE) duomenys. Nors bendra gamyba augo, daugiau nei pusė elektros šalyje ir toliau buvo pagaminta deginant anglį.

    PSE skaičiai taip pat atskleidžia, kad nuo metų pradžios Lenkijoje pagaminta daugiau kaip 102,85 TWh elektros. Tai yra 5,5 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai, o tokia dinamika rodo išlikusį didelį sistemos apkrovimą ir gamybos poreikį.

    Vartojimas auga lėčiau

    Elektros vartojimas 2026 metų liepą sudarė 13,47 TWh ir per metus padidėjo 0,77 proc. Nuo metų pradžios suvartojimas siekė 100,57 TWh, arba 4,03 proc. daugiau nei pernai.

    Skirtumas tarp gamybos ir vartojimo rodo, kad sistema turėjo daugiau pagaminamos energijos, tačiau tai nebūtinai reiškia didesnį lankstumą. Esant didesnei vietinei generacijai, ypač kai ji sutelkta tam tikruose regionuose, svarbūs tampa perdavimo tinklo pralaidumai ir balansavimo priemonės.

    Atsinaujinančiai generacijai teko ribojimai

    2026 metų liepą operatorius 276 valandas per 28 dienas taikė ne rinkos pagrindu vykdomą atsinaujinančių išteklių generacijos ribojimą. Tai praktikoje reiškia, kad saulės ir vėjo elektrinių gamyba buvo mažinama sistemos operatoriaus nurodymu, siekiant subalansuoti tinklą.

    Forumo Forum Energii duomenimis, dėl tokių ribojimų liepą nebuvo pagaminta 252,4 GWh elektros. Tokie sprendimai paprastai laikomi kraštine priemone, kai dėl tinklo apribojimų, per didelės momentinės generacijos ar balansavimo trūkumo neįmanoma saugiai priimti visos pagaminamos energijos.

    Ši situacija pabrėžia dvi lygiagrečias Lenkijos energetikos transformacijos problemas: priklausomybę nuo anglies ir augančios atsinaujinančios generacijos integraciją. Kuo greičiau plečiami vėjo ir saulės pajėgumai, tuo svarbesnės tampa investicijos į tinklų stiprinimą, energijos kaupimą ir lankstesnius balansavimo sprendimus.