CP v2

Tag: Dirbtinis intelektas

  • Lenkija ir Čekija jungia jėgas dėl DI gigafabrikų: bendras planas, kuris turi įtikinti Europos Komisiją

    Lenkija ir Čekija pasirašė memorandumą, kuriuo susitarė koordinuoti veiksmus siekiant pritraukti į regioną Europos DI gigafabrikų projektus. Šis žingsnis pristatytas Prahoje vykusiame CEE AI Summit 2026, pabrėžiant norą stiprinti Vidurio ir Rytų Europos konkurencingumą.

    Memorandumas numato abiejų šalių bendradarbiavimą vystant didelio našumo skaičiavimo ir DI infrastruktūrą, taip pat derinant pozicijas Europos Sąjungos formatuose. Akcentuojama EuroHPC iniciatyva, kuri siejama su naujos kartos skaičiavimo pajėgumais dirbtinio intelekto sprendimams.

    Dokumente taip pat įvardijamas siekis kartu naudotis ES finansavimo instrumentais, įskaitant InvestAI kryptį, pagal kurią planuojamos investicijos į DI gigafabrikus. Tokia infrastruktūra būtų skirta ne tik verslui, bet ir administracijos, saugumo bei mokslinių tyrimų poreikiams.

    Trys galimi scenarijai

    Lenkijos skaitmenizacijos institucijų teigimu, galutinis modelis priklausys nuo Europos Komisijos atrankos rezultatų. Svarstomas bendras Lenkijos ir Čekijos projektas, dviejų atskirų fabrikų bendradarbiavimas arba abiejų šalių dalyvavimas viename pasirinktame projekte per prieigą prie skaičiavimo galios ir bendrus pirkimus.

    CEE AI Summit 2026 metu Čekija pranešė pasirašiusi panašius susitarimus ir su kitomis regiono valstybėmis. Tokiu būdu siekiama sukurti platesnę koaliciją, kuri galėtų koordinuotai atstovauti regiono interesams ES lygmeniu.

    Pragos deklaracija ir regiono ambicija

    Kartu pristatyta Pragos deklaracija, kuria Vidurio ir Rytų Europos šalys siekia kalbėti vienu balsu DI srityje. Pabrėžiami tikslai stiprinti skaitmeninį suverenumą, saugumą ir etikos principus, kartu sudarant sąlygas regiono inovacijoms bei startuoliams.

    Čekijos įgaliotinis DI klausimais Lukáš Kačena pabrėžė, kad deklaracija turi virsti praktiniais darbais ir koordinavimu.

    „Norime, kad Vidurio ir Rytų Europa atsirastų pasauliniame DI žemėlapyje, o tam kursime neformalią už DI atsakingų žmonių tinklą, kuris koordinuos tolesnius veiksmus“, – sakė Lukáš Kačena.

    Pasak jo, vienas svarbiausių aspektų yra bendra skaičiavimo infrastruktūra, nes atskirai kiekvienai valstybei konkuruoti dėl tokių investicijų būtų gerokai sunkiau. Tai atspindi platesnę ES kryptį: DI plėtra vis labiau remiasi didelio našumo skaičiavimo ištekliais, todėl infrastruktūros prieinamumas tampa strateginiu pranašumu.

    Lenkijos paraiška ir derybos dėl konsorciumų

    Lenkija jau anksčiau įsitraukė į procesą teikdama paraišką dėl „Baltic AI Gigafactory“ projekto, o derybos su partneriais regione tęsiasi. Siekiama, kad Europos Komisija pasirinktų regioną kaip vieną iš vietų naujos kartos Europos DI skaičiavimo infrastruktūrai.

    Europos Komisija paskelbė kvietimą teikti paraiškas dėl kelių DI gigafabrikų kūrimo ES, o Lenkijos valdžia viešai signalizuoja apie reikšmingą viešąjį indėlį ir pasirengimą formuoti konsorciumus su privačiu sektoriumi. Tai rodo, kad kova vyks ne tik tarp valstybių, bet ir tarp skirtingų pramonės bei technologijų partnerystės modelių.

  • Čekijos vicepremjeras: bendras DI „gigafabrikos“ planas su Lenkija gali sustiprinti CEE balsą ES

    Lenkija ir Čekija stiprina bendradarbiavimą dirbtinio intelekto srityje, siekdamos sustiprinti Vidurio ir Rytų Europos pozicijas Europos Sąjungoje. Prahoje vykusiame CEE DI viršūnių susitikime pasirašyta vadinamoji Prahos deklaracija, kuria šalys įsipareigojo koordinuoti veiksmus ir keistis pajėgumais.

    Čekijos vicepremjeras ir pramonės bei prekybos ministras Karel Havlíček teigė, kad regiono šalims svarbu veikti išvien, ypač kai ES planuoja didelius skaičiavimo infrastruktūros projektus. Anot jo, bendras požiūris padidina šansus, kad investicijos ir pajėgumai būtų nukreipti ne tik į didžiąsias Vakarų Europos valstybes.

    „Iš mano perspektyvos tai tikras lūžis. Parodome, kad Vidurio ir Rytų Europos šalys gali atlikti svarbų vaidmenį DI ir Europos DI ekonomikoje“, – sakė Karel Havlíček.

    Kas numatyta susitarimuose

    Pasirašyti dokumentai numato darbinį bendradarbiavimą ir pozicijų derinimą europiniuose formatuose, taip pat bendras iniciatyvas, susijusias su ES skaičiavimo infrastruktūros ir investicijų priemonėmis. Praktiniu lygmeniu akcentuojamas infrastruktūros panaudojimas viešajam sektoriui, saugumui, moksliniams tyrimams ir DI plėtrai.

    Didžiausia ambicija – siekis tapti vienu iš regionų, kuriame galėtų atsirasti europinė DI „gigafabrika“, tai yra itin didelio masto skaičiavimo ir duomenų centrų infrastruktūra. Čekijos pusė viešai įvardija, kad toks projektas galėtų kainuoti apie 4 milijardus eurų, o pagrindinė finansavimo našta būtų privačių, įskaitant tarptautines, bendroves, o ne vien valstybė.

    „Čekija pasirengusi dalį DI infrastruktūros atverti partneriams Lenkijoje – tiek viešajam, tiek privačiam sektoriui“, – sakė Karel Havlíček.

    Kodėl svarbi skaitmeninė suverenitetas

    Čekijos vicepremjeras pabrėžė, kad bendra infrastruktūra ir glaudesnis bendradarbiavimas reikšmingi ne vien ekonomikai. Jo teigimu, tai tiesiogiai susiję su skaitmeniniu suverenitetu, kibernetiniu saugumu ir atsparumu dezinformacijai, nes didėjant DI panaudojimui auga ir technologinių grėsmių spektras.

    Pasak K. Havlíčeko, saugumas šiandien apima ne tik gynybą, bet ir energetiką, kibernetinę erdvę bei skaitmeninę infrastruktūrą. Jis taip pat akcentavo globalią konkurenciją su Azijos rinkomis ir teigė, kad Europa privalo stiprinti savo technologinį savarankiškumą bei mokslinių tyrimų potencialą.

    Čekijos pusė atkreipė dėmesį ir į didžiųjų technologijų bendrovių vaidmenį Europoje. K. Havlíčeko vertinimu, Europa šių įmonių paslaugų ir sprendimų reikia, tačiau kartu būtina užtikrinti vienodas konkurencijos taisykles ir mokesčių principus, kad europinės įmonės galėtų varžytis dėl panašių produktų ir paslaugų.

  • „Zeit AI“ pritraukė 5 mln. eurų: DI agentas „ZeitMind“ žada automatizuoti duomenų inžineriją vidutinėms įmonėms

    „Zeit AI“ pritraukė 5 mln. eurų: DI agentas „ZeitMind“ žada automatizuoti duomenų inžineriją vidutinėms įmonėms

    Duomenų inžinerijos automatizavimo technologiją kuriantis startuolis „Zeit AI“ pritraukė 5 mln. eurų investiciją, kuri bus skirta platformos plėtrai ir komandos augimui Europoje. Investavimo raunde dalyvavo „Y Combinator“, Oksfordo universiteto „Seed Fund“, „Sequoia Capital“ „Scout Fund“, „ACE Ventures“ ir „Hasso Plattner VC“, taip pat keli privatūs investuotojai.

    Bendrovę 2024 metais įkūrė buvę „Palantir“ darbuotojai Leopold von Waldthausen ir Marvin Bornstein. Jų kuriamas produktas „ZeitMind“ – tai DI agentas, kurio tikslas automatizuoti dalį duomenų inžinerijos darbų ir padėti įmonėms greičiau paversti išsibarsčiusią informaciją praktiškai panaudojamomis įžvalgomis.

    „Zeit AI“ taikosi į Europos vidutinio dydžio įmones, kurios dažnai remiasi skaičiuoklėmis ir rankiniais procesais, kai turimos ERP ar finansų planavimo ir analizės sistemos nepadengia specifinių ataskaitų ar analitikos poreikių. Tokiose organizacijose duomenų infrastruktūros kūrimas ir priežiūra neretai reikalauja brangiai kainuojančių, sunkiai randamų specialistų.

    Pasak bendrovės, „ZeitMind“ sujungia ERP, CRM ir daugiau nei 600 kitų šaltinių, o tuomet atlieka duomenų sujungimo bei sutvarkymo darbus. Po to agentas gali sukurti analitikai paruoštas aplikacijas pagal konkrečius įmonės reikalavimus, o rezultatai turi būti atsekami iki atskirų operacijų ir transakcijų.

    Svarbi žinutė Europos rinkai – duomenų saugumas ir atitiktis: „Zeit AI“ nurodo, kad platforma veikia Vokietijos duomenų centruose. Vidutiniam verslui tai aktualu ne tik dėl vidinių saugumo politikų, bet ir dėl griežtesnių reikalavimų dirbant su jautriais finansiniais ar klientų duomenimis.

    Įmonės bendraįkūrėjas Leopold von Waldthausen pabrėžia, kad vidutinės įmonės vis dažniau supranta duomenų inžinerijos svarbą, tačiau negali lengvai įsigyti šios kompetencijos už prieinamą kainą. Tokį poreikį didina ir platesnė rinkos tendencija: organizacijos nori greitesnio raportavimo, tikslesnių prognozių ir mažiau rankinio darbo, ypač finansų bei veiklos kontrolės srityse.

    „ZeitMind yra autonominis duomenų inžinierius: jis sujungia sistemas, išvalo duomenis ir sukuria aplikaciją be papildomų etatų“, – sakė Leopold von Waldthausen.

    Gautas 5 mln. eurų kapitalas, kaip teigiama, bus naudojamas plėsti produktą ir pasiekiamumą tarp vidutinio dydžio įmonių, taip pat samdyti papildomus inžinierius diegimams ir integracijoms. Konkurencinėje aplinkoje sėkmę lems ne vien pažadai apie automatizavimą, bet ir tai, kaip greitai platforma realiomis sąlygomis sugebės patikimai sujungti skirtingus šaltinius, užtikrinti duomenų kokybę ir pateikti audituojamus rezultatus.

  • „Nvidia“ patvirtino „Hugging Face“ įsigijimą už 12 mlrd. eurų: ką tai keičia DI kūrėjams

    „Nvidia“ patvirtino „Hugging Face“ įsigijimą už 12 mlrd. eurų: ką tai keičia DI kūrėjams

    „Nvidia“ patvirtino įsigyjanti atvirojo kodo DI modelių ir duomenų platformą „Hugging Face“ už maždaug 12 mlrd. eurų. Tai vienas didžiausių sandorių DI ekosistemoje, rodantis, kad bendrovė siekia dar stipriau įtvirtinti savo įtaką ne tik aparatinėje įrangoje, bet ir programinėje infrastruktūroje.

    Bendrovės vadovas Jensenas Huangas teigė, kad „Nvidia“ planuoja sparčiau plėsti „Hugging Face“ platformą, stiprinti jos infrastruktūrą ir didinti prieigą prie DI įrankių kūrėjams bei institucijoms. Jo žinutė rinkai aiški: svarbiausia kova persikelia į vietą, kur kuriami, platinami ir diegiami modeliai.

    Kas išliks atvira, o kas keisis?

    J. Huangas pabrėžė, kad „Hugging Face“ ir toliau rems atvirojo kodo ir atviro svorio modelius iš visos ekosistemos bei išlaikys kelių debesų ir kelių akceleratorių principą. Tai svarbu kūrėjams, nes „Hugging Face“ yra tapusi centrine vieta dalintis modeliais, duomenų rinkiniais ir eksperimentais.

    „Hugging Face“ atstovai savo ruožtu akcentuoja, kad partnerystė su „Nvidia“ dera su platformos misija plėtoti atvirą mokslą ir atvirą programinę įrangą. Praktikoje tai gali reikšti daugiau skaičiavimo resursų, greitesnį diegimą ir geresnį įrankių palaikymą, tačiau kartu didės dėmesys klausimui, kiek platforma išliks neutrali skirtingų tiekėjų atžvilgiu.

    Kodėl „Nvidia“ to reikia?

    „Nvidia“ jau dabar yra viena svarbiausių DI rinkos ašių dėl savo lustų, naudojamų modelių mokymui ir veikimui. Įsigijimas leistų bendrovei tvirčiau sujungti kelis grandinės etapus: nuo skaičiavimo infrastruktūros iki vietos, kur modeliai talpinami, randami, testuojami ir integruojami į produktus.

    Be to, „Hugging Face“ yra ne tik saugykla, bet ir bendruomenė bei įrankių rinkinys, kuriame susitinka tyrėjai ir praktikai. Tokia kontrolės ir integracijos kombinacija gali padėti „Nvidia“ greičiau diegti optimizacijas, skatinti savo programinės įrangos standartus ir didinti kūrėjų lojalumą.

    Sandorio laikas ir platesnės pasekmės

    Skelbiama, kad sandorį planuojama užbaigti 2027 metų pirmoje pusėje, todėl prieš įsigaliojimą dar laukia reguliuotojų vertinimai. Atsižvelgiant į „Nvidia“ reikšmę DI infrastruktūrai, tikėtina, kad bus vertinama konkurencijos rizika ir platformos atvirumo užtikrinimas.

    Kūrėjams artimiausiu laikotarpiu svarbiausia stebėti, ar neatsiras ribojimų dėl alternatyvių akceleratorių, ar nekis modelių talpinimo ir prieigos politika, ir kaip bus sprendžiami duomenų bei licencijų klausimai. Jei pažadai dėl atvirumo bus įgyvendinti, „Hugging Face“ gali gauti daugiau resursų ir greičiau augti, tačiau bet kokie pokyčiai platformos neutralumo srityje turėtų tiesioginį poveikį visai DI bendruomenei.

    „„Hugging Face“ ir toliau rems atvirojo kodo ir atviro svorio modelius, taip pat kelių debesų ir kelių akceleratorių kūrimą bei diegimą, kad kūrėjai galėtų rinktis jiems tinkamiausią aparatinę įrangą ir infrastruktūrą“, – sakė Jensenas Huangas.

  • Briuselio DI maisto kokybės startuolis „Backbone“ pritraukė 4 mln. eurų: ką tai keis gamintojams

    Investicija į kokybės ir atitikties platformą

    Briuselyje įsikūręs maisto pramonės kokybės ir atitikties sprendimus kuriantis startuolis „Backbone“ pranešė pritraukęs 4 mln. eurų išankstinės pradinės stadijos investiciją. Gautas lėšas bendrovė ketina skirti rinkodarai ir spartesniam produkto vystymui.

    Investicijos raundui vadovavo fondas Pitchdrive, prie jo prisidėjo PROfounders Capital ir Passion Capital bei esami investuotojai, taip pat keli Belgijos maisto verslo atstovai. Startuolis veikia kaip duomenų ir procesų „operacinė sistema“, skirta kokybės valdymui ir reguliacinei atitikčiai.

    Kokią problemą sprendžia „Backbone“

    Pasak „Backbone“, dauguma maisto gamintojų turi visus reikalingus duomenis kokybiškesniems sprendimams, tačiau jie išsibarstę per skirtingas komandas ir sistemas. Receptūros informacija dažnai lieka technologų ar tyrimų padaliniuose, tiekėjų duomenys – pirkimuose, laboratoriniai rezultatai – atskirose ataskaitose, o reikalavimai – kokybės skyriuje.

    „Maisto įmonė šiandien turi visus duomenis, kurių reikia geresniems kokybės sprendimams, bet skirtingi duomenų taškai tarpusavyje nekalba“, – sakė vienas iš „Backbone“ įkūrėjų Louis Opsomer.

    Startuolis kuria sluoksnį, kuris sujungia dokumentus, bandymų rezultatus, tiekėjų informaciją ir reikalavimus, o kontekstą paverčia praktiškai panaudojamu. Idėja paprasta: vietoj to, kad kokybės informacija būtų tik „užregistruota“, ji tampa įrankiu ankstyviau pastebėti rizikas ir priimti sprendimus realiuoju laiku.

    DI agentai vietoj rankinių patikrų

    „Backbone“ teigia, kad kokybės užtikrinimas maisto sektoriuje vis dar dažnai priklauso nuo rankinio darbo ir atskirų failų. Įmonės nurodo, jog reikšminga dalis gamintojų kasdienėms kokybės užduotims iki šiol naudoja skaičiuokles, dokumentus ir elektroninį paštą.

    Didžiausi kaštai paprastai atsiranda ne dėl vieno didelio incidento, o dėl daugybės smulkių neatitikčių, kurios pastebimos per vėlai. Tiekėjo keitimas, nauja receptūra ar pakuotės korekcija gali sukelti visą grandinę papildomų patikrų ir duomenų suvedimo, kai kelios komandos dubliuoja tą patį darbą.

    „Backbone“ planas – ant sujungtų duomenų sluoksnio kurti DI agentus, kurie perimtų pasikartojančias užduotis: sektų sertifikatų galiojimą, sulygintų laboratorinius rezultatus su specifikacijomis, automatiškai fiksuotų incidentus ir paruoštų sprendimų prioritetus. Visa tai turėtų susitelkti į vieną „kokybės valdymo pultą“, skirtą tiek komandų darbui, tiek vadovybei.

    Plėtra už Belgijos ribų

    Startuolis įkurtas 2025 metais, o jo steigėjai anksčiau dirbo technologijų ir procesų valdymo srityje. „Backbone“ sprendimas apima tiekėjų sekimą, dokumentų kontrolę, incidentų valdymą ir atitikties analizę – tai funkcijos, kurios maisto gamyboje tiesiogiai susijusios su rizikų valdymu.

    Įmonė praneša jau išplėtusi klientų ratą už Belgijos ribų, įskaitant Jungtinę Karalystę ir Nyderlandus. „Backbone“ taip pat bendradarbiauja su maisto saugos ir kokybės konsultacijų partneriais, siekdama greičiau diegti sprendimą skirtingose gamybos grandyse.

    Pasak vienos iš įkūrėjų Siska Lannoo, tikslas – kad iki 2028 metų pabaigos „Backbone“ veiktų 250 gamybos vietų. „Maisto pramonė metų metus investavo į ERP sistemas ir linijines kokybės kontrolės sistemas, kad viską užregistruotų. Kitas žingsnis yra priversti tą informaciją dirbti“, – sakė ji.

  • Miunchene įsikūrusi „Zeit AI“ pritraukė 4,3 mln. eurų: kuria Europai autonominį duomenų inžinierių

    Miunchene įsikūrusi „Zeit AI“ pritraukė 4,3 mln. eurų: kuria Europai autonominį duomenų inžinierių

    Kas yra „Zeit AI“ ir ką kuria

    Miunchene įsikūręs startuolis „Zeit AI“ pranešė uždaręs 4,3 mln. eurų finansavimo raundą. Bendrovė teigia kurianti autonominį duomenų inžinierių, skirtą Europos vidutinėms įmonėms, kurios turi daug duomenų, bet dažnai stokoja resursų jiems praktiškai įdarbinti.

    Įmonė įkurta 2024 metais, ją įsteigė buvę „Palantir“ darbuotojai Leopold von Waldthausen ir Marvin Bornstein. Pagrindinis produktas „ZeitMind“ pozicionuojamas kaip DI pagrįsta sistema, galinti sujungti įmonės ERP, CRM ir šimtus kitų šaltinių į analizėms bei automatizavimui paruoštą duomenų sluoksnį.

    Investuotojai ir akcentas į suverenumą

    Raunde dalyvavo „Y Combinator“, Oksfordo universiteto Seed fondas, „Sequoia Capital“ Scout fondas, ACE Ventures ir Hasso Plattner VC. Prie investuotojų prisidėjo ir keli žinomi verslo bei visuomenės veikėjai, tarp jų buvęs Vokietijos finansų ministras Christian Lindner ir futbolininkas Mario Götze.

    Pasak investuotojų, svarbi „Zeit AI“ žinutė yra suvereni infrastruktūra ir duomenų apdorojimas Europoje. Bendrovė nurodo, kad klientų duomenys apdorojami tik Europoje esančiuose duomenų centruose, o sprendimas orientuotas į reikalavimus, kurie kyla iš ES reguliavimo ir duomenų lokalizavimo praktikų.

    „Europos pramonės bazė negali perduoti sprendimų, kurie ją valdo, išorės tiekėjams. „Zeit AI“ yra viena iš nedaugelio bendrovių, kurios suverenią infrastruktūrą paverčia numatytuoju pasirinkimu, o ne kompromisu“, – sakė Hasso Plattner VC partneris Jens Schmidt-Sceery.

    Kokią problemą sprendžia ir kaip tai veikia

    „Zeit AI“ teigimu, daugelis vidutinio dydžio įmonių formaliai valdo savo duomenis, tačiau praktiškai remiasi rankiniais procesais, ypač finansų planavimo ir analizės srityje. Ten, kur ERP ar FP&A sistemos nepadengia poreikių, atsiranda „Excel“ sprendimai, kurie kartojasi kas mėnesį ir ilgainiui tampa brangūs.

    Bendrovė aiškina, kad „ZeitMind“ leidžia darbuotojui aprašyti norimą ataskaitą, analizę ar automatizavimą, o DI agentas tą pačią dieną sukuria sprendimą. Taip siekiama sumažinti priklausomybę nuo vidinės IT komandos, kuri vidutinėse įmonėse dažnai būna ribota.

    „Galėtume valdyti šią įmonę pelningai, tačiau dabar spartiname per pastaruosius dvejus metus sukurtą planą ir plečiame komandą Europoje, įskaitant Miuncheną ir netrukus atidaromą biurą Londone“, – sakė „Zeit AI“ vadovas ir vienas įkūrėjų Leopold von Waldthausen.

    Tarp įvardytų klientų yra technologijų grupė Kolbenschmidt, žemės ūkio technikos gamintojas Horsch, logistikos bendrovė Wahl & Co, konsultacijų įmonė Stern Stewart & Co bei Liuksemburge įsikūrusi aviacijos bendrovė Jetfly Aviation. Pasak „Zeit AI“, pritrauktos lėšos bus skirtos plėtrai, didesnei rinkos aprėpčiai ir inžinierių samdai, kurie diegia sprendimą klientuose.

    Tokie projektai Europos rinkoje išsiskiria tuo, kad DI pritaikomas ne kaip atskiras pokalbių įrankis, o kaip infrastruktūrinė funkcija, jungianti verslo sistemas ir standartizuojanti duomenis. Būtent čia paprastai slypi didžiausi kaštai ir ilgiausiai trunkantys projektai, todėl investuotojai vis dažniau ieško sprendimų, kurie duomenų parengimą automatizuoja, užtikrina audituojamumą ir atitiktį.

  • „LG“ IFA 2026 Berlyne atveria DI namų viziją: naujas „ThinQ“ agentas ir energijos valdymas

    „LG“ IFA 2026 Berlyne atveria DI namų viziją: naujas „ThinQ“ agentas ir energijos valdymas

    Berlyne rugsėjo 4 dieną prasidedanti technologijų paroda IFA 2026 taps scena, kur „LG“ pristatys išplėstą DI namų ekosistemą. Bendrovė skelbia, kad šiemet stende įrengta atskira DI Home zona, skirta parodyti, kaip vienoje sistemoje sujungiami įrenginiai, erdvės ir paslaugos.

    Pagrindinis vaidmuo tenka „LG ThinQ ON“ namų centrui ir „LG ThinQ“ platformai, kuri turėtų supaprastinti skirtingų prietaisų valdymą. Pasak gamintojo, tikslas yra ne vien nuotolinis įjungimas, o konteksto supratimu paremtos rekomendacijos ir automatizavimas.

    „ThinQ Claw“: pokalbių agentas namams

    Tarp ryškiausių naujovių minima „ThinQ Claw“ funkcija, apibūdinama kaip tekstinio pokalbio DI agentas, integruotas į „ThinQ ON“. Ji turėtų gebėti derinti vartotojo užklausas su namų situacija, pavyzdžiui, atsižvelgti į įpročius, pasirinktus režimus ar dienos rutiną.

    „LG“ teigimu, toks agentas gali pasiūlyti veiksmus pagal namų sąlygas arba konkretaus žmogaus pageidavimus, todėl automatizavimas tampa mažiau paremtas rankiniais scenarijais. Rinkoje ši kryptis stiprėja: gamintojai vis dažniau integruoja DI asistentus į buities techniką, kad valdymas būtų natūralesnis ir labiau suasmenintas.

    Energijos valdymas ir „Homey“ platforma

    Parodoje taip pat pristatomas namų energijos valdymo sprendimas HEMS, kurį „LG“ sieja su „Homey“ platforma. Sprendimo tikslas – koordinuoti energijos gamybą, kaupimą ir vartojimą visame būste, kad būtų lengviau planuoti sąnaudas ir optimizuoti įrenginių darbą.

    Tokie sprendimai tampa aktualūs dėl kintančių energijos kainų ir augančio dėmesio efektyvumui, ypač namuose, kuriuose naudojami energijos kaupikliai ar kitos išmaniosios sistemos. Praktikoje tai reiškia didesnį automatizavimo vaidmenį, kai dalis sprendimų priimama pagal nustatytas taisykles ir realaus laiko duomenis.

    Daugiau įmontuojamos technikos ir nauji ekranai

    „LG“ taip pat plečia Fit & Max kategoriją, kuri anksčiau buvo taikoma pasirinktoms šaldytuvų versijoms. Dabar šis sprendimų paketas pritaikomas ir skalbyklėms, džiovyklėms bei indaplovėms, siekiant patogesnių įmontavimo variantų skirtingoms virtuvės ar buitinėms erdvėms.

    Be buitinės technikos, stende rodomi ir nauji ekranai bei garso sprendimai, įskaitant OLED evo ir kitų serijų televizorius, taip pat žaidimų monitorius. „LG“ nurodo, kad dalyje televizorių naudojamas „α11 AI Processor 4K Gen3“ procesorius, o kai kuriems ekranams suteikti TÜV Rheinland sertifikatai.

    IFA 2026 vyks rugsėjo 4–8 dienomis, o Berlyne savo produktus ir sprendimus tradiciškai pristato daugybė tarptautinių technologijų gamintojų. Šių metų akcentas ryškėja gana aiškiai: DI integracija į namų įrenginius persikelia nuo pavienių funkcijų prie platesnių ekosistemų ir energijos efektyvumo valdymo.

  • Niujorkas užveria DI mokyklose: iki 8 klasės blokuos „ChatGPT“ ir „Claude“

    Niujorkas užveria DI mokyklose: iki 8 klasės blokuos „ChatGPT“ ir „Claude“

    Vienas didžiausių JAV švietimo tinklų nusprendė griežtai apriboti generatyvų DI pradinėse ir pagrindinėse klasėse. Niujorko miesto valstybinėse mokyklose planuojama blokuoti tokias paslaugas kaip „ChatGPT“ ir „Claude“ mokiniams nuo 2 iki 8 klasės.

    Skelbiama, kad ribojimai paliestų beveik 600 000 vaikų, o taisyklės iš pradžių būtų taikomos vienerius metus. Per šį laikotarpį administracija, mokytojai ir tėvai vertins, kaip DI veikia mokymosi rezultatus, savarankiškumą ir tarpusavio santykius mokykloje.

    Apribojimai siejami ne tik su akademiniu sąžiningumu, bet ir su saugumu bei kontrole. Miestas ketina išjungti DI funkcijas daugiau nei 38 anksčiau naudoti leistose programose, motyvuodamas griežtesniais reikalavimais duomenų apsaugai ir technologijų priežiūrai.

    „Technologijų industrija nori, kad patikėtume: DI ankstyvajame ugdyme yra ne tik neišvengiamas, bet ir būtinas. Mes to taip nematome“, – sakė Niujorko meras Zohranas Mamdani.

    Vyresnių klasių mokiniai galėtų gauti prieigą prie riboto DI įrankių rinkinio, tačiau kartu būtų stiprinamas kritinio vertinimo ugdymas. Tokia kryptis atitinka augančią tarptautinę tendenciją mokyklose ne tik diegti skaitmenines priemones, bet ir mokyti atpažinti netikslumus, šališkumą bei turinio generavimo ribas.

    Mokytojams DI žadama palikti kaip pagalbinę priemonę pamokų planavimui ir medžiagos rengimui. Tačiau DI nebūtų leidžiama naudoti mokinių darbams vertinti ar sprendimams dėl pažymių priimti, siekiant išvengti skaidrumo ir atsakomybės problemų.

    Didžiausias iššūkis išlieka kontrolė už mokyklos ribų, nes mokiniai gali naudotis pokalbių robotais namuose, atlikdami namų darbus. Niujorko mokyklų kanclerė Kamar Samuels pabrėžė, kad realus poveikis priklausys nuo bendradarbiavimo su tėvais ir aiškių susitarimų dėl naudojimo namų aplinkoje.

    Šie sprendimai yra platesnės politikos dalis, kuria siekiama mažinti laiką prie ekranų pagal amžių ir aiškiau apibrėžti, kokios skaitmeninės priemonės klasėse yra būtinos. Numatomos išimtys mokiniams su negalia ir tiems, kuriems reikia papildomos pagalbos mokantis anglų kalbos.

    Niujorke taip pat buriama darbo grupė iš mokytojų, tėvų ir mokinių atstovų, kuri analizuos vienerių metų ribojimų rezultatus ir teiks rekomendacijas ateičiai. Jei priemonės pasiteisins, tikėtina, kad bus pereita prie nuolatinės tvarkos, aiškiau atskiriančios, kada DI yra mokymosi pagalbininkas, o kada tampa rizika mokinių savarankiškumui.

  • „Tauron“ 2027 metams užsitikrino 1 410 MW galios rinkoje: beveik viskas – anglies blokams

    Kas sutarta ir kokio masto tai sandoriai?

    Lenkijos energetikos grupė „Tauron Polska Energia“ pranešė, kad 2026 metų rugsėjo 3 dieną jos gamybos įmonės galios rinkos papildomame aukcione sudarė galios sutartis 2027 metams, kurių bendra įsipareigota galia siekia 1 410,223 MW.

    Didžioji dalis šio portfelio tenka anglimi kūrenamiems blokams: 1 394,660 MW. Likusi dalis paskirstyta energijos kaupimo įrenginiams (14,155 MW) ir hibridinei instaliacijai (1,408 MW).

    Kiek pajamų tikisi „Tauron“?

    Pagal aukciono uždarymo kainos intervalą, kuris svyravo nuo maždaug 76 iki 87 eurų už kW per metus, „Tauron“ skaičiuoja, kad 2027 metais galios rinkos pajamos galėtų sudaryti apie 107–122 mln. eurų.

    Iš šios sumos didžiausia dalis būtų susijusi su anglies blokais: apie 106–121 mln. eurų. Energijos kaupimo projektams tektų maždaug 1,1–1,2 mln. eurų, o hibridinei instaliacijai – apie 0,1 mln. eurų.

    Kodėl papildomame aukcione dominuoja anglis?

    „Tauron“ pabrėžia, kad pateikti skaičiai parengti remiantis perdavimo sistemos operatoriaus „Polskie Sieci Elektroenergetyczne“ paskelbta informacija apie aukciono pabaigą ir dar nėra galutiniai.

    Kaip aiškinama, galios rinkos papildomi aukcionai yra išskirtiniai tuo, kad juose gali dalyvauti ir tie gamybos pajėgumai, kurie neatitinka 550 kg CO2 už MWh emisijų kriterijaus, o praktikoje tai dažniausiai reiškia anglies elektrines.

    Lenkija yra gavusi Europos Komisijos pritarimą tokius papildomus aukcionus rengti keliems tiekimo laikotarpiams, įskaitant 2027 metus. Galutiniai aukciono rezultatai paprastai patvirtinami vėliau, užbaigus oficialias procedūras ir priežiūros institucijų sprendimus.

  • Lenkija turi didžiausią K9 haubicų parką NATO: patirtimi K9 User Club dalinsis su sąjungininkais

    Estijos mieste Tartu rugsėjo 2 dieną prasidėjo tarptautinis K9 User Club forumas, suburiantis šalių kariuomenių atstovus, eksploatuojančius K9 savaeiges artilerijos sistemas. Šių metų renginį organizuoja Estijos ginkluotosios pajėgos, o į jį atvyko per 200 dalyvių iš keliolikos valstybių.

    Forumo esmė – praktinė patirčių apykaita: kaip vyksta įgulų rengimas, techninė priežiūra, atsarginių dalių tiekimas, kovinis naudojimas ir logistika. Toks formatas leidžia palyginti skirtingų šalių sprendimus ir gerinti sąveiką, kuri NATO kontekste tampa ne mažiau svarbi už pačios technikos skaičių.

    Lenkija šiame formate išskirtinė tuo, kad turi didžiausią K9 savaeigių haubicų parką NATO. Dėl to jos realios eksploatacijos patirtis – nuo remonto ciklų iki šaudymo intensyvumo planavimo – tampa viena aktualiausių diskusijų temų kitoms valstybėms, kurios K9 sistemas jau naudoja arba dar tik diegia.

    K9 plėtra Europoje

    K9 yra vienas plačiausiai naudojamų šiuolaikinių 155 mm kalibro artilerijos sprendimų, o Europoje jis eksploatuojamas arba planuojamas diegti keliose valstybėse, tarp jų – Lenkijoje, Suomijoje, Norvegijoje, Estijoje, Rumunijoje ir Ispanijoje. Augant naudotojų ratui, didėja ir bendrų pamokų bei standartizavimo poreikis, nes realūs karo Ukrainoje patyrimai išryškino artilerijos vaidmenį, ypač amunicijos, aptarnavimo ir atsargų grandinių srityse.

    Šių metų K9 User Club jau yra penktoji šio forumo laida. Ankstesnis susitikimas 2025 metais vyko Lenkijoje, Krokuvoje, kur, viešai skelbtais duomenimis, dalyvavo per 150 kariuomenių ir pramonės atstovų iš devynių šalių, o programoje buvo ir praktiniai vizitai į pramonės bei kariuomenės padalinius.

    Pirmą kartą aptariamas „Chunmoo“

    Nauja šių metų programos dalis – atskira sesija apie K239 „Chunmoo“ daugkartinio paleidimo raketų sistemas. Tai rodo, kad naudotojų bendruomenė plečiasi nuo vamzdinės artilerijos prie tolimojo nuotolio raketinės artilerijos temų, kurios NATO rytiniame flange vertinamos kaip vienas kritinių atgrasymo elementų.

    Lenkija šioje srityje vėl tampa centrine valstybe, nes vysto vieną didžiausių „Chunmoo“ įsigijimo ir integracijos programų už Pietų Korėjos ribų. Polonizuotas variantas vadinamas Homar-K – jis integruojamas su lenkiška „Jelcz“ važiuokle ir nacionalinėmis ugnies valdymo priemonėmis, o sutartys apima beveik 300 planuojamų paleidimo įrenginių Lenkijos ginkluotosioms pajėgoms.

    Pramoninio bendradarbiavimo dalyje numatyta, kad 239 mm kalibro tiksliosios raketos CGR-080 bus gaminamos Lenkijoje, tai siejama su bendra įmone Hanwha WB Advanced System, kurią yra įsteigusios Hanwha Aerospace ir WB Electronics. Tokie projektai paprastai vertinami kaip reikšmingas žingsnis kuriant vietines kompetencijas ne tik surinkime, bet ir sudėtingesnių šaudmenų gamyboje.

    Renginio šeimininkė Estija taip pat didina pajėgumus, susijusius su „Chunmoo“. Po pirmųjų sistemų užsakymo 2025 metais Estija 2026 metų gegužę paskelbė sprendimą įsigyti papildomų įrenginių ir tapo antrąja Europos valstybe, diegiančia šį sprendimą.

    K9 User Club darbotvarkėje numatytos nacionalinės prezentacijos, ekspertinės diskusijos apie eksploataciją ir tolesnę sistemų raidą, taip pat demonstraciniai pristatymai, susiję su Estijos naudojamomis K9 platformomis. Forumui tęsiantis iki rugsėjo 4 dienos, pagrindinis dėmesys skiriamas tam, kaip sukauptą patirtį paversti praktiniais standartais ir greitesniais sprendimais visiems naudotojams.