CP v2

Tag: Dirbtinis intelektas

  • „Castorama“ kameros ir DI parduotuvėse? Klientų skundai įsiūbavo audrą – įmonė atsako

    „Castorama“ kameros ir DI parduotuvėse? Klientų skundai įsiūbavo audrą – įmonė atsako

    Lenkijoje veikiantis statybinių ir remonto prekių tinklas „Castorama“ pastarosiomis savaitėmis atsidūrė kritikos centre: dalis pirkėjų teigė buvę stabdomi darbuotojų ir klausiami, kodėl išėjo nieko nenusipirkę. Socialiniuose tinkluose ir žiniasklaidoje tai greitai susieta su spėlionėmis apie kamerų naudojimą ir galimą DI taikymą.

    Viešojoje erdvėje skambėjo kaltinimai, kad kai kuriose parduotuvėse kameros esą fiksuoja pirkėjų srautus ir dalį žmonių, kurie išeina be prekių, o darbuotojai vėliau tokius klientus užkalbina. Tokia praktika pirkėjams pasirodė įkyri, o daliai darbuotojų, pasak publikacijų, kėlė diskomfortą ir įtampą.

    Įmonė neigia DI sekimą

    Reaguodama į kilusį triukšmą „Castorama“ išplatino paaiškinimą, kuriame atmetė teiginius apie DI naudojimą klientų elgsenai ar konkretiems asmenims sekti. Bendrovė tikina, kad nenaudoja sistemų, kurios identifikuotų žmones ar vertintų jų individualius veiksmus parduotuvėje.

    „Nenaudojame DI ir jokių sistemų konkretiems asmenims sekti“, – teigiama bendrovės pozicijoje.

    Pasak „Castorama“, parduotuvėse veikia tik paprasti įėjimų srauto skaičiavimo sprendimai, kurie leidžia suprasti, kada būna didžiausias pirkėjų judėjimas. Bendrovė pabrėžia, kad nerenka duomenų apie tai, kiek laiko konkretus žmogus praleidžia tam tikroje vietoje, ir nekuria intensyvaus judėjimo žemėlapių, vadinamųjų heat map.

    Ar darbuotojai spaudžiami dėl pirkimų?

    Kita kritikos kryptis buvo susijusi su įtarimais, kad darbuotojai gali būti vertinami pagal tai, ar klientas apsilankymą užbaigė pirkiniu. Įmonė tai neigia ir teigia, kad nei darbo vertinimas, nei atlygis nėra siejami su tokiu rodikliu.

    „Darbuotojų atlyginimai nėra priklausomi nuo to, ar klientas apsilankymą baigė pirkiniu“, – nurodė bendrovė.

    „Castorama“ aiškina, kad klientų srautų stebėjimas jai reikalingas pirmiausia darbo organizavimui: kai srautas didesnis, turi būti daugiau konsultantų ir kasų darbuotojų. Bendrovė tvirtina, jog tai įprasta mažmeninės prekybos praktika, padedanti planuoti pamainas ir užtikrinti aptarnavimo kokybę.

    Grafikai ir klientų apklausos

    Įmonė taip pat teigia, kad pamainos planuojamos pagal realius pirkėjų srautus ir galiojančius darbo teisės reikalavimus, o grafikai nėra sudaromi DI pagrindu. Pasak „Castorama“, mažmeninei prekybai įprasta, kad dalis darbuotojų dirba šeštadieniais, o už darbą tam tikromis dienomis taikomi priedai.

    Atskira tema tapo klientų atsiliepimų rinkimas. Bendrovė pabrėžia, kad grįžtamojo ryšio prašymas yra skirtas paslaugų kokybei gerinti, o ne klientų ar darbuotojų kontrolei.

    Diskusija dėl kamerų ir duomenų naudojimo parduotuvėse vyksta ne tik Lenkijoje: Europoje vis garsiau keliami privatumo, proporcingumo ir skaidrumo klausimai, ypač kai technologijos siejamos su automatizuotu vertinimu. Dėl to prekybos tinklams vis dažniau tenka viešai paaiškinti, kokie duomenys renkami, kokiu tikslu ir ar nėra naudojami sprendimai, galintys daryti poveikį darbuotojų vertinimui ar klientų patirčiai.

  • Trys stipendijos vietoje darbo: kaip šiaulietis pasirinko informatiką VU Šiaulių akademijoje

    Trys stipendijos vietoje darbo: kaip šiaulietis pasirinko informatiką VU Šiaulių akademijoje

    Abiturientams renkantis studijas, kryptį vis dažniau lemia ne tik miesto dydis ar prestižo etiketės, bet ir labai konkretūs skaičiai: kiek kainuos pragyvenimas, kiek laiko liks mokslams ir ar bus realių galimybių gauti finansinę paramą. Šiauliuose studijuojantis Armandas sako sprendimą priėmęs sąmoningai, įvertinęs studijų turinį, aplinką ir stipendijų sistemą.

    Iš šalies toks pasirinkimas kai kam gali atrodyti netikėtas, nes informatikos studijos daugeliui vis dar siejasi su Vilniumi ar Kaunu. Vis dėlto studentas pabrėžia, kad Šiauliuose veikianti Vilniaus universiteto Šiaulių akademija jam suteikė būtent tai, ko ieškojo: aiškią studijų programą, dėstytojų dėmesį ir sąlygas koncentruotis į mokslus.

    Rinkosi paklausią specialybę

    Armandas pasakoja, kad svarstė ir didžiuosius miestus, domėjosi skirtingomis kryptimis, taip pat ir kibernetiniu saugumu. Galiausiai apsisprendė studijuoti programų sistemas, nes norėjo išlaikyti platų kompetencijų spektrą, o ne apsiriboti vien siauru programavimo lauku.

    „Tarp mano pasirinkimų buvo ir didieji miestai – Vilnius, Kaunas. Tačiau, kai sužinojau, kad ir Šiauliuose galiu rinktis informatikos studijas, nusprendžiau rinktis Vilniaus universiteto Šiaulių akademiją“, – sako Armandas.

    Studentas pripažįsta, kad prieš pradėdamas studijas turėjo abejonių, ar viskas nesusives į vien kodą ir algoritmus. Tačiau praktika, anot jo, parodė priešingai: programoje yra ir kompiuterių tinklai, architektūros pagrindai, grafika ir kiti moduliai, leidžiantys geriau suprasti visą skaitmeninių sprendimų grandinę.

    Kalbėdamas apie rinkos pokyčius, jis atkreipia dėmesį į tai, kad dalį rutininių užduočių vis dažniau perima DI, todėl platesnis pasirengimas tampa privalumu. Anot pašnekovo, šiandien vertinama ne tik mokėjimas programuoti, bet ir gebėjimas suprasti sistemas, procesus bei dirbti komandoje.

    Trys stipendijos vietoje darbo

    Vienas ryškiausių argumentų, nulėmusių sprendimą likti studijuoti gimtajame mieste, buvo finansinė parama. Armandas teigia gaunantis net tris skirtingas stipendijas: Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, Šiaulių miesto savivaldybės ir vietinio verslo, įmonės „Cherry Servers“.

    „Gaunu dvi kasmėnesines stipendijas ir vieną iš verslo. Gerai besimokant, jų pilnai pakanka išgyventi“, – pasakoja studentas.

    Pasak jo, tai keičia kasdienybę iš esmės: nereikia ieškoti darbo vien tam, kad padengtum būsto, maisto ar kasdienes išlaidas, todėl daugiau laiko galima skirti paskaitoms, savarankiškoms užduotims ir papildomiems projektams. Armandas tikina, kad jo aplinkoje dirbantys studentai dažniau tai daro dėl patirties ar noro išbandyti save, o ne dėl būtinybės.

    Ne mažiau svarbi, anot jo, ir pati studijų aplinka. Mažesnės grupės leidžia gauti daugiau individualaus dėstytojų dėmesio, greičiau spręsti iškilusius klausimus, o studijų tempas tampa labiau valdomas, ypač pirmakursiams.

    Stereotipus laužo bendravimu

    Nors Armandas pasirinko IT kryptį, jis pats save apibūdina kaip žmogų, kuriam svarbus bendravimas ir komanda. Dalis laisvalaikio, pasak jo, skiriama savanorystei, ypač renginiuose, kur reikia koordinavimo, atsakomybės ir greitų sprendimų.

    „Mėgstu būti tarp žmonių, bendrauti. Daug laisvalaikio skiriu savanorystei, ypač renginiuose“, – sako jis.

    Paklaustas, ar nebaisu ateityje dirbti prie kompiuterio, studentas tikina, kad darbas retai būna vienišas, nes visada yra kolegos, komandos susitikimai ir bendri tikslai. O ateitį po studijų jis sieja su Šiauliais, nes miestas jam artimas, o vietos ekosistemoje, pasak jo, atsiranda vis daugiau realių galimybių jauniems specialistams.

    Tiens, kurie dar tik svarsto, kur studijuoti, Armandas pataria nepamiršti pragmatikos: pasidomėti stipendijomis, studijų turiniu ir tuo, kiek laiko realiai liks mokslams. Jo teigimu, sprendimas nebūtinai turi būti susijęs su persikėlimu į sostinę, jei alternatyvos suteikia kokybę, finansinį stabilumą ir aiškų kelią į profesiją.

  • Pasirašyta 250 mln eurų sutartis „Węglówkos“ modernizacijai: antras kelias ir elektrifikacija

    Lenkijos geležinkelių infrastruktūros valdytoja PKP Polskie Linie Kolejowe pasirašė sutartį dėl dar vieno istorinio maršruto „Węglówka“ modernizavimo etapo. Tai geležinkelio linija Nr. 201, jungianti Bydgoščą su Trimiestiu ir svarbi tiek keleiviams, tiek krovinių srautams į šiaurės uostus.

    Sutartis apima beveik 32 kilometrų ruožą tarp Maksymilianowo ir Wierzchucin. Darbus vykdys bendrovė „Strabag“, kuri, be statybos darbų, parengs ir sprendinius eismo valdymo bei telekomunikacijų sistemoms.

    Kontrakto vertė – apie 250 mln. eurų (be mokesčių), o bendra suma su mokesčiais siekia maždaug 310 mln. eurų. Investicija numato antrojo kelio įrengimą, elektrifikaciją ir keleivių infrastruktūros atnaujinimą, kad maršrutas taptų pralaidesnis ir patikimesnis.

    Kas keisis keleiviams ir vežėjams?

    Modernizuojant ruožą bus rekonstruojamos stotys ir sustojimo punktai, atnaujinamos platformos, pritaikant jas visiems keleiviams, įskaitant riboto judumo žmones. Taip pat numatyta pertvarkyti inžinerinius statinius ir techninę infrastruktūrą, kuri būtina saugiam bei reguliariam eismui.

    Saugumo dalyje numatyta atnaujinti 10 geležinkelio pervažų, įrengiant naujus užtvarus ir šviesos signalizaciją. Dar dviejose vietose planuojama pervažas pakeisti skirtingų lygių sankirtomis, taip mažinant avarijų riziką ir eismo trikdžius.

    Po modernizacijos keleiviniai traukiniai šiame maršrute turėtų važiuoti iki 160 kilometrų per valandą, o krovininiai – iki 120 kilometrų per valandą. Skelbiama, kad kelionės laikas galėtų sutrumpėti maždaug 20 minučių, o krovininiams vežimams svarbus ir pralaidumo augimas dėl dvikelio bei elektrifikacijos.

    Grafikas ir platesnis projekto kontekstas

    Ruožą tarp Maksymilianowo ir Wierzchucin planuojama užbaigti iki 2029 metais. Tuo pat metu tęsiami ir kiti linijos Nr. 201 modernizavimo etapai, apimantys darbus tiek Kujavijos Pamario, tiek Pamario vaivadijose.

    Visa linijos Nr. 201 modernizacija yra suskaidyta į kelis ruožus ir numatoma, kad galutinis projekto finišas pasiekiamas 2032 metais. Projektas siejamas su didesniu Šiaurės–Pietų transporto koridoriaus pajėgumu ir logistikos grandinės stiprinimu, ypač augant uostų krovai ir keliant tikslus dalį krovinių perkelti į mažiau taršų geležinkelį.

  • PAIH skelbia konkursą prezidentui ir viceprezidentui: atranka po valdybos atšaukimo

    Lenkijos investicijų ir prekybos agentūros Polska Agencja Inwestycji i Handlu (PAIH) stebėtojų taryba paskelbė konkursą agentūros prezidento ir viceprezidento pareigoms. Kandidatų paraiškos priimamos iki 2026 metų birželio 8 dienos.

    PAIH pranešė, kad atranka vyks trimis etapais: pirmiausia bus vertinama, ar pateikti dokumentai atitinka formalius reikalavimus, vėliau bus analizuojamos kandidatų kompetencijos, o galiausiai vyks pokalbiai su stebėtojų taryba.

    Agentūra nurodo, jog iš kandidatų tikimasi vadovavimo patirties, gero PAIH veiklos išmanymo ir aukštų organizacijos valdymo kompetencijų. Taip pat akcentuojami nepriklausomumo ir skaidrumo standartai, būdingi valstybės kapitalo dalyvavimą turinčioms įmonėms.

    Šis konkursas skelbiamas po pokyčių agentūros vadovybėje: balandžio pabaigoje PAIH stebėtojų taryba atšaukė agentūros valdybą. Laikinai valdybos nario funkcijoms vykdyti buvo deleguotas Arturas Osuchowskis.

    Atšauktas PAIH prezidentas Andrzejus Dycha šias pareigas ėjo nuo 2024 metų vasario. Nors PAIH nepateikė detalių apie atšaukimo motyvus, tokie sprendimai paprastai signalizuoja siekį peržiūrėti strategiją ir valdymo modelį, ypač institucijoms, kurios dirba su tarptautinių investicijų pritraukimu ir eksporto skatinimu.

    PAIH priklauso Lenkijos plėtros fondo grupei ir yra viena pagrindinių institucijų, padedančių Lenkijos įmonėms plėstis užsienio rinkose. Agentūra taip pat konsultuoja užsienio investuotojus ir partnerius, besidominčius verslo galimybėmis Lenkijoje.

    Tokios agentūros vaidmuo pastaraisiais metais išaugo dėl intensyvesnės konkurencijos Europoje dėl pramonės investicijų, tiekimo grandinių perkėlimo ar trumpinimo bei didėjančių saugumo reikalavimų. Todėl vadovų atranka, orientuota į skaidrumą ir kompetencijas, tampa esminiu veiksniu siekiant užtikrinti tęstinumą ir pasitikėjimą tiek verslo, tiek viešojo sektoriaus partnerių akyse.

  • Mostostal Warszawa ant bankroto ribos: „Acciona Construcción Polonia“ siūlo gelbėjimą, bet su 1 euro sąlyga

    Lenkijos statybų bendrovė Mostostal Warszawa atsidūrė kritinėje padėtyje: artimiausiomis savaitėmis jai gali pritrūkti apyvartinių lėšų, o sprendimai dėl tolimesnio finansavimo persikelia į akcininkų lygmenį. Esminis klausimas – ar pavyks įgyvendinti planuojamą kapitalo didinimą ir kokiomis sąlygomis į jį įsitrauks dominuojantis akcininkas.

    Didžiausias Mostostal Warszawa akcininkas yra „Acciona Construcción Polonia“, valdanti 62,13 proc. balsų. Būtent jos pozicija laikoma lemiama, nes kapitalo didinimas gali pakeisti balsų struktūrą ir sukelti papildomas prievoles pagal viešųjų bendrovių reguliavimą.

    Kapitalo didinimas su griežta išlyga

    „Acciona Construcción Polonia“ pranešė esanti pasirengusi dalyvauti naujoje akcijų emisijoje, tačiau tik su aiškiai apibrėžta sąlyga. Bendrovė siekia, kad naujų akcijų emisijos kaina būtų 1 zlotas už akciją, o privalomo oficialaus siūlymo supirkti likusias akcijas kaina taip pat būtų nustatyta pagal šį lygį.

    Toks reikalavimas grindžiamas argumentu, kad standartinės privalomo siūlymo kainos skaičiavimo taisyklės remiasi istorinių kotiruočių vidurkiais, kuriuos esą iškreipė mažas akcijų likvidumas ir nebeatspindi smarkiai pablogėjusios įmonės finansinės padėties. Akcininkas taip pat nurodo, kad 1 zloto kaina, jo vertinimu, viršija nepriklausomų vertintojų nustatytą teisingą akcijų vertę.

    Konvertuojant sumą, 1 zlotas sudaro apie 0,23 euro už akciją. Tuo metu biržoje akcijų kaina buvo apie 4 zlotus, tai yra maždaug 0,92 euro, o metų pradžioje ji viršijo 8 zlotus, arba apie 1,84 euro.

    „Acciona Construcción Polonia“ kreipėsi į Lenkijos finansų rinkos priežiūrą dėl leidimo privalomą siūlymą skelbti už 1 zloto kainą. Jei priežiūros institucija tokio leidimo nesuteiktų, akcininkas nurodo pasitrauksiantis iš kapitalo didinimo, o tai reikštų, kad planas pritraukti gyvybiškai reikalingų lėšų gali žlugti.

    Kodėl bendrovei prireikė skubios pagalbos

    Mostostal Warszawa pastaraisiais mėnesiais pranešė apie išaugusius kapitalo poreikius, susijusius su nutrauktomis ar ginčytinomis sutartimis ir prognozuojamais finansiniais nuostoliais. Bendrovė nurodė, kad reikalingas papildomas finansavimas siekia 425–570 mln. zlotų, tai yra maždaug 99–133 mln. eurų.

    Situaciją dar labiau apsunkino tai, kad įmonė ieškojo papildomo finansavimo rinkoje, tačiau, kaip skelbta, derybos su 10 bankų nebuvo sėkmingos. Tokiose aplinkybėse kapitalo injekcija iš akcininkų tampa vienu realiausių būdų išlaikyti veiklos tęstinumą.

    Akcininkų struktūroje, be „Acciona Construcción Polonia“, reikšmingas investuotojas yra PZU atvirasis pensijų fondas „Złota Jesień“, valdantis 19,14 proc. akcijų. Likusi dalis priklauso smulkiesiems investuotojams, kuriems privalomo siūlymo kaina ir emisijos sąlygos gali turėti esminę finansinę reikšmę.

    Rinkai tai tampa jautriu precedentu: akcininko siūlomas gelbėjimo planas reiškia didelį akcijų vertės perskirstymą, o galutinį scenarijų lems priežiūros institucijos sprendimas ir akcininkų susirinkime patvirtintos kapitalo didinimo sąlygos.

  • Lenkijos energetikos ministras ramina dėl dujų: saugyklos jau per 53 proc., pildymas prasidės birželį

    Lenkijoje artėjant kitam šildymo sezonui dujų tiekimo sutrikimų neprognozuojama, teigia šalies energetikos ministras Miłoszas Motyka. Pasak jo, požeminių saugyklų pildymas turėtų startuoti birželį, o importo kryptys ir apimtys esą suplanuotos taip, kad rudenį būtų pasiektas saugus atsargų lygis.

    Remiantis dujų saugyklų operatoriaus „Gas Storage Poland“ pateikiamais duomenimis, požeminės dujų saugyklos buvo užpildytos 53 proc. Toks lygis, pasak Lenkijos pusės, yra vienas geriausių tarp Europos Sąjungos valstybių šio sezono pabaigoje, kai daugelyje šalių atsargos buvo mažesnės.

    Tuo metu Europos Sąjungoje gegužės viduryje vidutinis saugyklų užpildymas siekė 35,7 proc., rodo Europos dujų infrastruktūros duomenų suvestinės. Bendras sukauptų atsargų kiekis ES viršijo 400 TWh, tačiau jis buvo žemiau pastarųjų penkerių metų vidurkio, siekusio 48,4 proc., todėl dalis rinkos dalyvių dėmesį telkia į vasaros pildymo tempą ir kainų dinamiką.

    Importo planas ir LNG vaidmuo

    Ministras tikina, kad Lenkija turi užtikrintas suskystintų gamtinių dujų tiekimo apimtis, o LNG išlieka viena svarbiausių alternatyvų vamzdyniniams srautams. Prioritetinėmis kryptimis įvardijamos JAV ir Norvegija, o papildomi kroviniai, esant poreikiui, turėtų atkeliauti ir iš Afrikos šalių į Lenkijos SGD terminalą.

    „Nebus jokių problemų užpildyti Lenkijos saugyklas dujomis prieš kitą žiemą. Netrukus, nuo birželio, pradėsime jų pildymą. Turime užtikrintas LNG tiekimo apimtis, o iki kito šildymo sezono būsime tinkamai pasirengę“, – sakė Lenkijos energetikos ministras Miłoszas Motyka.

    Energetikos rinkoje saugyklų pildymas vasarą paprastai tampa vienu svarbiausių kainas veikiančių veiksnių: kuo daugiau dujų perkama į atsargas, tuo didesnė paklausa trumpuoju laikotarpiu. Kita vertus, stabilus ir iš anksto suplanuotas importas padeda sumažinti staigių kainų šuolių riziką, jei rudenį prasidėtų intensyvus pirkimas.

    Degalų kainų klausimas ir Ormuzo sąsiauris

    Ministras taip pat užsiminė apie galimą laikinos degalų kainų mažinimo programos CPN ateitį, tačiau pabrėžė, kad sprendimų dar nėra. Anot jo, situacija vertinama atsižvelgiant į didmeninės rinkos pokyčius, kuriuos pastaruoju metu veikia įtampa, susijusi su Ormuzo sąsiauriu.

    Lenkijos finansų ir ekonomikos institucijų skaičiavimais, programa, apimanti pridėtinės vertės mokesčio tarifo mažinimą degalams ir maksimalios dienos mažmeninės kainos ribojimą, valstybės biudžetui kainuoja apie 370 000 000 eurų per mėnesį. Dėl to diskusijose akcentuojamas balansas tarp trumpalaikės pagalbos vartotojams ir ilgalaikių fiskalinių pasekmių.

    Rinkos analitikai dažnai pabrėžia, kad energetinių išteklių kainas Europoje lemia ne vien vietinės atsargos, bet ir pasauliniai veiksniai: SGD krovinių konkurencija su Azija, infrastruktūros pajėgumai, geopolitinės rizikos bei vartojimo pokyčiai. Todėl šią vasarą stebimas saugyklų pildymo tempas ir tiekimo patikimumas gali tapti vienu svarbiausių indikatorių, nuo kurių priklausys rudens ir žiemos kainų scenarijai.

  • Cyberprieš nusikaltėlių korporacijos: HR, premijos ir „antriniai“ sukčiai, taikantys į aukas

    Už romantinių apgavysčių, fiktyvių investicijų ar sukčiavimo skelbimų portaluose vis dažniau stovi ne pavieniai „hakeriai“, o gerai organizuotos grupuotės, veikiančios kaip korporacijos. Kibernetinio nusikalstamumo rinka turi aiškiai pasidalytas roles, vidines taisykles ir infrastruktūrą, kuri leidžia masiškai atakuoti žmones skirtingais kanalais.

    Ekspertai, tyrinėjantys šias grupes, pabrėžia, kad jos kuria darbo procesus panašiai kaip verslas: planuoja kampanijas, skaičiuoja „rezultatus“, testuoja scenarijus ir nuolat ieško naujų „darbuotojų“. Tam pasitelkiami uždari kanalai ir pokalbių grupės, kur aptariamos operacijos, dalijamasi instrukcijomis ir sprendžiamos vidinės problemos.

    Kaip veikia nusikaltėlių „organizacija“

    Tokiose struktūrose galima sutikti „personalo“ funkcijas primenančių veiklų: atrankas, kandidatų patikras ir įvedimą į „pareigas“. Naujokams siūlomos konkrečios rolės, pavyzdžiui, pinigų išgrynintojai, kurie prie bankomatų išima apgaule gautas lėšas, arba žmonės, vykdantys masines žinučių siuntimo kampanijas.

    Skiriamoji „korporacinio“ modelio detalė yra motyvavimo sistemos ir vidinė drausmė. Tyrėjai pasakoja, kad aprašymuose gali atsirasti užuominų apie premijas už „planą“, o kartu ir taisyklės, skirtos mažinti riziką būti išaiškintiems.

    Vis dėlto net ir tokios grupės daro klaidų: kartais neatsargiai atskleidžia buvimo vietą, supainioja detales, palieka identifikuojamus pėdsakus ar per viešai aptarinėja sulaikymus. Tai tampa signalais teisėsaugai ir kibernetinio saugumo specialistams, kurie stebi schemų evoliuciją ir bando infiltruotis į komunikacijos kanalus.

    Antriniai sukčiai ir aukų duomenų rinka

    Vienas pavojingiausių reiškinių yra vadinamasis antrinis sukčiavimas, kai žmogus apgaunamas antrą kartą po jau patirtų nuostolių. Tipinis scenarijus atrodo taip: nusikaltėliai susisiekia su auka ir prisistato „pagalbos“ teikėjais, kurie neva gali padėti susigrąžinti prarastus pinigus.

    Tokios apgavystės dažnai remiasi aukų duomenų pakartotiniu panaudojimu. Jau apgautas žmogus tampa vertingu įrašu duomenų bazėje: svarbu žinoti, kokiu būdu jis buvo įtikintas, kokia suma prarasta ir kokie argumentai veikė, todėl informacija gali būti platinama tarp skirtingų grupių.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad antriniame etape emocinis spaudimas dar stipresnis, nes žmogus jaučia gėdą, nerimą ir skubą „atgauti prarastą“. Dėl to didėja tikimybė vėl priimti skubotus sprendimus, ypač jei žadama greita „teisinė“ ar „techninė“ pagalba.

    Ką rodo skaičiai ir kodėl tai svarbu

    Analizuojant kelių tirtų grupių veiklą, minima, kad bendruomenėse buvo 1 672 nariai, iš jų 287 laikyti aktyviais. Tyrėjų pateiktais duomenimis, vidutinės mėnesio pajamos siekė apie 1 150 eurų, o aukoms padaryta žala sudarė maždaug 320 000 eurų.

    Taip pat fiksuota iki 15 000 bandymų išsigryninti nusikalstamu būdu gautas lėšas, pasitelkiant mokėjimo korteles ar momentinius pervedimus. Tokia apimtis rodo ne vienkartinius atvejus, o sisteminę „gamybą“, kur svarbiausia yra mastas, greitis ir nuolatinis metodų tobulinimas.

    Kibernetinio saugumo specialistai pabrėžia, kad geriausia gynyba yra kritinis mąstymas ir procesų laikymasis: neskubėti, tikrinti informaciją, neatskleisti prisijungimų, o sulaukus „pagalbos atgauti pinigus“ pasiūlymų pirmiausia kreiptis į banką ir oficialias institucijas. Nusikaltėlių „korporacijos“ klesti ten, kur žmonės paliekami vieni su problema ir emocijomis.

  • Lenkai ir čekai masiškai pila pigesnį kurą Lenkijoje: ekonomistai paaiškino, ką rodo skaičiai

    Pigesnio kuro paieškos vėl suaktyvino vadinamąjį kuro turizmą Lenkijoje: į pasienio degalines atvyksta vairuotojai iš kaimyninių šalių. Tokį judėjimą skatina laikinos valstybės nustatytos maksimalios degalų kainos, kurios, lyginant su dalimi ES rinkų, išlieka žemesnės.

    Situaciją papildomai apnuogino ekonomistų atliktas duomenų palyginimas. Remiantis Lenkijos statistikos tarnybos GUS skelbtais rodikliais, reali degalų mažmeninė prekyba per mėnesį šoktelėjo 13,4 proc., tačiau banko klientų mokėjimų kortelėmis degalinėse dinamika reikšmingai nepasikeitė.

    „Toks skirtumas greičiausiai reiškia, kad paklausą didino įmonės arba pirkėjai iš užsienio, nes mūsų klientų atsiskaitymai kortelėmis tuo metu buvo stabilūs“, – sakė PKO BP ekonomistai.

    Šis neatitikimas vertinamas kaip signalas, jog dalis pardavimų augimo gali būti susijusi ne su vietinių gyventojų vartojimu, o su papildomu srautu iš už Lenkijos ribų. Praktikoje tai dažnai reiškia didesnį grynųjų pinigų atsiskaitymų svorį arba kuro įsigijimą įmonių kortelėmis, kurių statistika gali skirtis nuo asmeninių kortelių duomenų.

    Valstybės reguliavimas, kuriuo laikinai įvedamos maksimalios kainos, yra pristatomas kaip priemonė amortizuoti staigius kainų šuolius, kai brangsta nafta ir didmeninė produkcija. Maksimali kaina skaičiuojama pagal vidutines didmenines kainas, prie jų pridedant akcizą, kuro mokestį, pardavimo maržą ir pridėtinės vertės mokestį.

    Lenkijos valdžios atstovai taip pat leidžia suprasti, kad priemonės gali būti tęsiamos, jei rinkoje išliks įtampa ir bus matomas poreikis stabilizuoti mažmeninę kainodarą. Pasak finansų ir ekonomikos ministro Andrzejaus Domańskio, sprendimai dėl pratęsimo paprastai svarstomi trumpais intervalais, vertinant situaciją naftos rinkoje ir degalų kainų kreivę.

    Reguliavimo poveikis jaučiamas ne tik vairuotojams, bet ir biudžetui. Tarptautinėje žiniasklaidoje cituojami vertinimai rodo, kad tokia politika valstybei gali kainuoti apie 370 000 000 eurų per mėnesį, todėl didėjantis užsienio vairuotojų srautas kelia klausimų, kam realiai atitenka subsidijuojamos kainos nauda.

    Tuo pačiu degalų kainos regione išlieka jautrios geopolitikai. Bet kokie didesni sukrėtimai, kurie brangina „Brent“ naftą ir rafinuotų produktų kotiruotes, greitai persiduoda ir į mažmeninę rinką, todėl laikinos kainų „lubos“ tampa politiniu, o ne vien ekonominiu instrumentu.

  • Maskvos signalas Jerevanui: „Gazprom“ gali kelti dujų kainą, Armėnija atkerta, kad to nebus

    Iš Maskvos sklinda signalai, kad Rusija svarsto didinti Armėnijai tiekiamų gamtinių dujų kainą. Oficialiai tai grindžiama argumentu, jog dabartinė kaina esą pernelyg nutolusi nuo pasaulinių dujų kainų ir todėl turėtų būti „peržiūrėta“.

    Ši diskusija kilo blogėjant Maskvos ir Jerevano santykiams bei Armėnijai aktyviau ieškant ryšių su Europos partneriais. Energetika regione tradiciškai naudojama kaip įtakos priemonė, o dujų kainodara tampa vienu jautriausių svertų.

    Kiek kainos skiriasi?

    Rusijos atstovai viešai akcentuoja, kad Armėnija iki šiol gauna dujas lengvatine kaina, kuri esą nebeatitinka rinkos realijų. Jie lygina ją su aukštesnėmis kainomis, kurias įvairiais laikotarpiais mokėjo Europos pirkėjai, ir teigia, kad nuolaidos mastas per didelis.

    Pagal šiame kontekste įvardytus skaičius, europinė referencija siekė apie 560 eurų už 1 000 kubinių metrų, o Armėnijai taikoma kaina buvo apie 165 eurus už 1 000 kubinių metrų. Toks skirtumas naudojamas kaip argumentas, kodėl kainą esą reikėtų kelti.

    Armėnijos premjero pozicija

    Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas viešai atmetė galimybę, kad kaina būtų didinama. Jis pabrėžė, kad galioja abiem šalims naudingos sutartys ir jose nustatytų sąlygų privalu laikytis.

    „Tarp Armėnijos ir Rusijos galioja abiem pusėms naudingas susitarimas su aiškiomis sąlygomis. Dėl dujų kainos turime strateginius susitarimus ir jų reikia laikytis“, – sakė Nikolas Pašinianas.

    Kodėl dujos tampa spaudimo įrankiu?

    Analitikai kainos klausimą sieja su Armėnijos bandymais plėsti politinius ir ekonominius ryšius Europoje, įskaitant aukšto lygio susitikimus su ES lyderiais. Tokie žingsniai Maskvoje gali būti vertinami kaip Jerevano bandymas mažinti priklausomybę nuo Rusijos.

    Armėnijos pažeidžiamumą didina ir tai, kad šalis faktiškai turi vieną pagrindinį gamtinių dujų tiekėją – „Gazprom“. Dujos į Armėniją tiekiamos tranzitu per Gruzijos teritoriją, todėl tiekimo grandinė priklauso ne tik nuo kainų politikos, bet ir nuo platesnės regiono geopolitikos.

    Jei kainodara būtų peržiūrėta, poveikį pirmiausia pajustų namų ūkiai ir pramonė, nes dujos svarbios šilumos gamybai ir daliai elektros energijos sektoriaus. Tokiose situacijose kainos klausimas greitai tampa ir vidaus politikos tema, o Jerevanui tenka laviruoti tarp ekonominio stabilumo ir užsienio politikos prioritetų.

  • Lenkijoje kuriamas Atsakingo DI centras: tirs poveikį žmonėms, pirmoji atranka planuojama vasarą

    Lenkijoje pradedamas kurti Atsakingo dirbtinio intelekto centras, kurio tikslas – tirti, kaip DI sprendimai veikia žmones ir kokias rizikas jie gali kelti. Iniciatyvą rengia Łukasiewicz tinklo DI ir kibernetinio saugumo institutas, o pirmosios darbuotojų paieškos, jei bus laikomasi grafiko, galėtų prasidėti vasarą.

    Naujoji komanda turėtų jungti ne vien technologijų kūrėjus, bet ir teisės, socialinių mokslų, psichologijos bei pedagogikos specialistus. Instituto atstovai pabrėžia, kad spartėjant DI diegimui vien techninių žinių nepakanka, kai sprendimai ima daryti įtaką elgsenai, mokymuisi ar psichologinei savijautai.

    „DI sistemas kuriantys žmonės ne visada gali iš anksto numatyti visas diegiamų sprendimų pasekmes, ypač kai jos paliečia jaunus naudotojus“, – sakė instituto direktorius Janas Kozakas.

    Anot jo, kuriamas centras neturėtų tapti „stabdžiu“ technologijų plėtrai, o veikiau partneriu inžinieriams – padedančiu anksti identifikuoti galimus šalutinius efektus ir pasiūlyti, kaip sprendimus koreguoti. Praktikoje tai reikštų vertinimus, ar konkretus DI produktas gali skatinti žalingus naudojimo įpročius, klaidinančias priklausomybės formas ar daryti įtaką jautrioms grupėms, pavyzdžiui, nepilnamečiams.

    Šis požiūris atliepia platesnę Europos kryptį, kai DI plėtra vis dažniau siejama su atskaitomybe, skaidrumu ir sauga. ES reguliavimo logika remiasi rizikos lygiais, o organizacijoms, kuriančioms ar diegiančioms didesnės rizikos sistemas, keliami papildomi reikalavimai dėl duomenų valdymo, testavimo, dokumentavimo ir žmogaus priežiūros.

    Centro steigimas dar yra formalioje parengiamojoje stadijoje, laukiama administracinių sprendimų, kurie leistų pradėti veiklą. Jei procesas vyks sklandžiai, pirmoji atranka galėtų startuoti jau liepos mėnesį, o komanda būtų komplektuojama etapais pagal planuojamas tyrimų kryptis.

    Lygiagrečiai institutas plečia ir kitą kryptį – pramonės bei viešojo sektoriaus DI kompetencijų stiprinimą. Katovicuose neseniai pradėjo veikti kompetencijų centras, orientuotas į praktišką diegimą versle, administracijoje ir sveikatos apsaugoje, siekiant greičiau sujungti užsakovus su reikiamais ekspertais ir technologijomis.

    Institutas taip pat vysto projektus, susijusius su skaitmenine infrastruktūra ir viešosiomis paslaugomis. Tarp minimų iniciatyvų – EdgePL, numatantis 32 vietinių duomenų centrų tinklą, bei sveikatos sektoriuje diegiami sprendimai, skirti mažinti medikų administracinį krūvį automatizuojant dokumentavimą ir informacijos apdorojimą.