CP v2

Tag: Dirbtinis intelektas

  • „Einride“ įkūrėjai kuria rizikos kapitalo fondą: taikosi į 450 mln. eurų Europos deep tech

    „Einride“ įkūrėjai kuria rizikos kapitalo fondą: taikosi į 450 mln. eurų Europos deep tech

    Švedijos autonominių sunkvežimių startuolio „Einride“ bendraįkūrėjai Robertas Falckas ir Linnéa Kornehed Falck kartu su buvusiu „McKinsey“ partneriu Robertu Westerdahlu pristatė naują rizikos kapitalo įmonę „Navisalma“.

    Naujasis fondas deklaruoja ambiciją per artimiausius trejus metus į Europos deep tech startuolius investuoti apie 450 mln. eurų. Tarp prioritetų įvardijamos tokios sritys kaip robotika, pramoninės technologijos ir kitos pažangios inžinerinės kryptys.

    Pirmasis etapas dar tik formuojamas

    „Navisalma“ planuoja pradėti nuo maždaug 40 mln. eurų pradinio raundo, skirto veiklos kaštams ir ankstyvos stadijos investicijoms. Skelbiama, kad didžioji šios sumos dalis jau suburta iš pačių steigėjų ir kitų investuotojų.

    Tuo pat metu numatoma vėliau siekti pagrindinio, iki 450 mln. eurų dydžio investicinio kapitalo. Viešai neatskleidžiama, kas galėtų tapti didžiaisiais investuotojais, o pats tikslas šiuo metu labiau primena siekinį, o ne uždarytą fondą.

    Europa prieš Silicio slėnio kopijavimą

    Steigėjai akcentuoja, kad fondas nenori aklai kopijuoti JAV rinkos modelio ir vietoje to remsis Europos pramoniniu pagrindu. Tai atitinka pastarųjų metų tendenciją, kai deep tech projektams vis dažniau ieškoma ne tik kapitalo, bet ir gamybinių partnerių, tiekimo grandinių bei patekimo į industriją.

    „Europa puikiai kuria technologijas, bet ne visada taip pat gerai paverčia jas verte“, – sakė „Navisalma“ vadovas Robertas Falckas.

    „Mums nereikia atkartoti Silicio slėnio. Turime sujungti pažangiausias technologijas su Europos stiprybėmis inžinerijoje, dizaine, pramonėje ir kokybėje, kad kurtume pasaulinius lyderius“, – teigė jis.

    DI ir energetika jau portfelyje

    „Navisalma“ taip pat pranešė jau investavusi į Švedijos startuolį „Abundry“, kuris DI taiko energetikos sistemų našumui gerinti. Tokios investicijos atspindi platesnę kryptį, kai DI sprendimai vis dažniau diegiami infrastruktūros, energijos vartojimo efektyvumo ir pramonės optimizavimo srityse.

    Pasak įkūrėjų, fondas sieks dirbti greta esamų savininkų ir investuotojų, kad technologijos pasiektų pramoninį mastą. Tokia pozicija signalizuoja ne vien finansinį, bet ir operacinį požiūrį, kuris deep tech segmente dažnai laikomas būtinu dėl ilgesnių kūrimo ciklų ir sudėtingesnio komercializavimo.

    „Europa jau turi išskirtinę kapitalo ekosistemą. Mūsų galimybė yra jos nepakeisti, o pridėti papildomą gebėjimą“, – sakė „Navisalma“ steigėjas Robertas Westerdahls.

    „Mūsų platforma sujungia technologinę ambiciją su vykdymo disciplina ir vertės kūrimu, leidžiančiu kartu su esamais investuotojais padėti pažangiosioms technologijoms pasiekti industrinį mastą“, – pridūrė jis.

  • Pietų Korėjos „Shinhan“ jungiasi su „Visa“: stabilios monetos ir DI taps naujų mokėjimų pagrindu

    Pietų Korėjos „Shinhan“ jungiasi su „Visa“: stabilios monetos ir DI taps naujų mokėjimų pagrindu

    Pietų Korėjos finansų grupė „Shinhan“ paskelbė pasirašiusi strateginio bendradarbiavimo susitarimą su „Visa“. Partnerystė apima stabilias monetas, dirbtinį intelektą ir verslo mokėjimus, o pagrindinis tikslas – kurti vadinamąją ateities finansų infrastruktūrą.

    Pagal susitarimą įmonės pirmiausia sieks sukurti stabiliosiomis monetomis paremtą finansinę bazę, kuri leistų patikimai organizuoti išleidimą, pervedimus ir išpirkimą. „Shinhan“ planuoja naudoti „Visa“ stabilios monetos platformą operacijoms tikrinti ir kartu kurti Pietų Korėjos rinkai pritaikytą veiklos modelį.

    Bendrovės taip pat numato bandomuosius projektus, kuriuose stabilios monetos būtų pritaikomos kortelių atsiskaitymų atsiskaitymo grandinėse ir mokėjimų kliringe. Kitas numatomas segmentas – DI paremti ateities mokėjimų modeliai, kurie galėtų automatizuoti rizikos vertinimą, sukčiavimo prevenciją ir atsiskaitymų maršrutizavimą.

    „Šiuo susitarimu išplėtėme ilgametę partnerystę su „Visa“ į platesnį skaitmeninių finansų sektorių“, – sakė „Shinhan Financial Group“ vadovas Jin Ok-dong.

    „Toliau derinsime „Shinhan“ finansines galimybes su „Visa“ pasauline infrastruktūra, kad kartu sukurtume naujus ateities finansų modelius ir klientams pasiūlytume išskirtines finansines patirtis“, – pridūrė jis.

    „Shinhan“ nurodė, kad artimiausiu metu planuoja sujungti pagrindinių grupės įmonių pajėgumus, tarp jų „Shinhan Bank“, „Shinhan Card“ ir „Jeju Bank“, su „Visa“ pasauliniu mokėjimų tinklu bei skaitmeninėmis technologijomis. Tai reiškia, kad iniciatyvos gali apimti tiek bankinių pervedimų, tiek kortelių, tiek prekybininkų atsiskaitymų grandinę.

    Šis žingsnis vyksta platesnių pokyčių fone: vis daugiau bankų ir mokėjimų tinklų vertina stabilias monetas kaip būdą pagreitinti tarpbankinius atsiskaitymus ir sumažinti tarpininkavimo kaštus, ypač tarptautiniuose pervedimuose. Tuo pat metu daugėja ir reguliacinio aiškumo paieškų, nes tokie sprendimai finansų rinkoje reikalauja griežtų vartotojų apsaugos, pinigų plovimo prevencijos ir atsargų skaidrumo standartų.

    „Shinhan“ pastaraisiais mėnesiais aktyviai dalyvavo ir kituose bandomuosiuose projektuose, susijusiuose su stabiliosiomis monetomis ir blokų grandinės mokėjimų sprendimais. Bendrovės teigimu, naujasis susitarimas su „Visa“ turėtų padėti pereiti nuo atskirų eksperimentų prie labiau pramoninio masto infrastruktūros, kuri galėtų būti pritaikoma tiek B2B, tiek B2C mokėjimų scenarijuose.

  • Gyvulininkystės platforma „Breedr“ pritraukė 23 mln. eurų: DI ir genomika keis galvijų prekybą

    Jungtinėje Karalystėje įkurta, o dabar Teksase įsikūrusi gyvulininkystės technologijų platforma „Breedr“ pritraukė 23 mln. eurų B serijos investiciją, siekdama spartesnės plėtros tarptautinėse rinkose. Bendrovė teigia, kad lėšos bus skirtos į platformą pritraukti daugiau ūkininkų ir rančų bei išplėsti renkamų duomenų apimtį, įskaitant genominius duomenis.

    Investicijų raundui vadovavo „Partech“ per poveikio fondą, taip pat dalyvavo „Latitude“, „LocalGlobe“ augimo fondas ir „Outsiders Fund“. Po šio etapo bendra „Breedr“ pritraukta suma, bendrovės teigimu, siekia 39,9 mln. eurų.

    Skaitmeninis galvijų pasas

    „Breedr“ vysto sistemą, kuri kiekvienam galvijui sukuria skaitmeninį įrašą, lydintį gyvūną nuo gimimo iki tiekimo grandinės pabaigos. Įraše fiksuojami svorio pokyčiai, sveikatos informacija ir kilmė, o duomenys atnaujinami ūkiuose, per kuriuos gyvūnas pereina augimo laikotarpiu.

    Tokio tipo skaitmenizacija sprendžia vieną didžiausių sektoriaus problemų: dalis informacijos vis dar kaupiama popieriuje arba fragmentuotose sistemose, todėl sunkiau tiksliai įvertinti gyvulio vertę ir planuoti pardavimo laiką. Platforma siekia, kad prekyba būtų paremta patikrinamais duomenimis, o ne vien vizualiu įvertinimu aukcionuose.

    DI ir finansavimas ūkiams

    Bendrovė nurodo, kad jos prognozavimo modeliai, paremti DI, padeda įvertinti optimalų pardavimo momentą pagal augimo dinamiką ir kitus rodiklius. Tuo pat metu „Breedr“ vysto ir duomenimis patvirtintą prekyvietę, kur gyvuliai parduodami kartu su jų skaitmeniniais įrašais, o tai, pasak įmonės, mažina informacijos asimetriją tarp pirkėjų ir pardavėjų.

    Greta prekyvietės veikia ir atskiras galvijų finansavimo sprendimas, kai lėšos avansu suteikiamos už dar auginamus gyvulius, taip gerinant ūkių pinigų srautus. Bendrovė teigia, kad šiemet per platformą įvykdyta gyvulių sandorių apimtis siekė apie 428 mln. eurų, o sistemoje jau registruota daugiau nei 2 mln. galvijų.

    Kontekstas: bandos mažėja, paklausa auga

    „Breedr“ plėtrą sieja su platesne rinkos realybe: JAV galvijų banda 2026 metų pradžioje, remiantis USDA Nacionalinės žemės ūkio statistikos tarnybos duomenimis, pasiekė žemiausią lygį nuo 1951 metų, o veršelių prieauglis prognozuojamas kaip vienas mažiausių. Tuo pat metu jautienos paklausa išlieka didelė, todėl gamintojams vis svarbiau iš kiekvieno gyvulio gauti didesnę ekonominę grąžą.

    Bendrovė taip pat akcentuoja, kad trumpesnis laikas iki rinkos svorio gali turėti poveikį emisijoms: „Breedr“ vertinimu, greitesnis užauginimas mažina metano emisijas vienam gyvuliui maždaug 20–30 proc. Šie skaičiai yra įmonės pateikiami vertinimai, o realus poveikis priklauso nuo ūkio praktikos, pašarų ir kitų veiksnių.

    „Sukūrėme „Breedr“, kad vertė sugrįžtų tiems, kurie augina galvijus. Jautienos paklausa auga, o banda yra mažiausia per 75 metus, todėl iš kiekvieno gyvulio turime gauti daugiau vertės, o popieriuje to nepadarysi“, – sakė „Breedr“ įkūrėjas ir vadovas Ian Wheal.

    „Jautiena yra viena sudėtingiausių dekarbonizacijos problemų. „Breedr“ mažina emisijas ir kartu padeda gamintojams didinti pelningumą, o komanda kuria transakcijų sluoksnį vienai didžiausių vis dar menkai modernizuotų rinkų“, – sakė „Partech“ partneris Arnaud Minvielle.

    „Breedr“ įkurta 2018 metais Londone, o šiandien veikia JAV, Jungtinėje Karalystėje ir Australijoje. Įmonė teigia siekianti tapti pagrindine skaitmenine apskaitos sistema didžiuosiuose gyvulininkystės regionuose, kur kiekvieno gyvulio istorija būtų patikrinama, o atsiskaitymai už kokybę taptų labiau duomenimis grįsti.

  • „Waymo“ be žodžių sukritikavo „Tesla“: 200 mln. mylių atskleidė, kas neveikia autonomijoje

    „Waymo“ be žodžių sukritikavo „Tesla“: 200 mln. mylių atskleidė, kas neveikia autonomijoje

    Autonominių automobilių lenktynės JAV įgauna vis aštresnį toną: „Waymo“ paviešino 10 svarbiausių pamokų, sukauptų nuvažiavus 200 mln. mylių autonominiu režimu, ir netiesiogiai kirto „Tesla“ pasirinktai strategijai. Nors konkurentas nebuvo įvardytas, akcentai dėl jutiklių, žemėlapių ir DI architektūrų atspindi seniai trunkantį technologinį ginčą.

    „Waymo“ pozicija aiški: patikimam autonominiam vairavimui reikia kelių skirtingų jutiklių tipų, o ne vien kamerų. Bendrovė teigia, kad kamerų duomenys yra vertingi, tačiau realiame eisme būtinas perteklinis saugumas, kai tą pačią situaciją patvirtina skirtingi šaltiniai.

    „Kameros yra įspūdingos, bet jų neužtenka“, – sakė „Waymo“ borto programinės įrangos viceprezidentas Srikanthas Thirumalai.

    Įmonė pabrėžia, kad jos autonominio vairavimo sistemoje naudojamas kelių modalumų derinys: kameros, lidarai ir radarai, taip pat kiti jutikliai. „Waymo“ argumentuoja, kad lidaras leidžia tiksliai matuoti 3D geometriją, o radaras geriau „mato“ judėjimą ir padeda sudėtingomis oro sąlygomis, pavyzdžiui, rūke ar smarkiai lyjant.

    Kita aštri pastaba – didelės raiškos žemėlapių vaidmuo. „Waymo“ teigimu, itin detalūs žemėlapiai padeda ne tik planuojant trajektorijas, bet ir situacijose, kai matomumas prastas ar infrastruktūra ypač sudėtinga. Tai kertasi su „Tesla“ viešai kartota idėja, kad autonomijai pakanka realiu laiku iš kamerų gaunamos informacijos.

    „Waymo“ kritiškai vertina ir vadinamąsias „nuo galo iki galo“ DI sistemas, kuriose modelis iš „žalių“ jutiklių duomenų iš karto generuoja vairavimo komandas. Bendrovė įspėja, kad tokie sprendimai gali tapti „juodąja dėže“, kai po incidento sunku tiksliai paaiškinti, kodėl buvo priimtas konkretus sprendimas, ir kur įvyko klaida.

    Ne mažiau svarbi žinutė skirta „Tesla“ ilgai puoselėtam pažadui, kad pažangi vairuotojo pagalbos sistema, tobulinama su realių vartotojų duomenimis, galiausiai taps pilnai autonomine. „Waymo“ akcentuoja kitą logiką: sistema greičiausiai bręsta tada, kai iš tiesų vairuoja pati, o ne tada, kai žmogus nuolat lieka atsakingas už galutinį sprendimą.

    „Vien tik vairuotojo pagalbos sistemos tobulinimas iki pilnos autonomijos yra klaidinga viršukalnė“, – sakė Srikanthas Thirumalai.

    Ši polemika vyksta itin jautriu metu: „Tesla“ plečia robotaksi bandymus ir viešai signalizuoja apie ambicijas pereiti prie mažiau prižiūrimo veikimo. Tuo pat metu „Waymo“ jau dabar veikia kaip robotaksi operatorius ir skelbia apie didelę apimtį – bendrovės teigimu, per savaitę įvykdoma daugiau kaip 500 000 kelionių be vairuotojo.

    Rinka tampa dviejų filosofijų dvikova. Viena pusė siekia maksimaliai supaprastinti techninę įrangą, remtis kameromis ir DI, tikintis greitesnio mastelio. Kita pusė renkasi brangesnį, bet, jos teigimu, saugesnį kelią – su jutiklių redundancija, HD žemėlapiais ir griežtesniais patikimumo įrodymais.

    Artimiausi keleri metai parodys, kuri strategija geriau atlaikys realaus pasaulio „kraštinius“ scenarijus, reguliuotojų reikalavimus ir visuomenės pasitikėjimo testą. Kol kas „Waymo“ siunčia aiškią žinutę: autonomijoje laimi ne pažadai, o patikrinta praktika ir išmatuojamas saugumas.

  • Geotermija visur, ne tik „karštuose taškuose“: JAV bando skaldymo metodą gaminti stabilią elektrą

    Jungtinėse Valstijose pradėti bandymai, kurie turi atsakyti į klausimą, ar naftos ir dujų gavyboje išpopuliarėjęs hidraulinis skaldymas gali būti pritaikytas geoterminei energijai. Idėja paprasta: pasiekti didelį Žemės gelmių karštį ir jį paversti stabilia, nuo oro nepriklausančia elektra.

    Projektas vyksta Utah FORGE poligone Jutos valstijoje, kur mokslininkai ir inžinieriai bando sukurti vadinamąsias sustiprintas geotermines sistemas. Skirtingai nei tradicinė geotermija, čia nereikia natūralių karšto vandens telkinių, todėl technologija teoriškai galėtų veikti gerokai platesnėse teritorijose.

    Kaip veiktų sustiprinta geotermija

    Tradicinės geoterminės elektrinės dažniausiai statomos ten, kur gamta pati „paduoda“ karštą vandenį ar garus. Sustiprintų geoterminių sistemų esmė yra gręžiniais pasiekti karštą uolieną ir dirbtinai suformuoti smulkių plyšių tinklą, kad per jį būtų galima cirkuliuoti skysčiui.

    Į vieną gręžinį įpumpuotas vanduo ar kitas šilumnešis, keliaudamas plyšiais, įkaista ir per kitą gręžinį grįžta į paviršių. Toliau šiluma panaudojama turbinai sukti ir elektrai gaminti uždaru ciklu, o tai mažina emisijas ir leidžia dirbti nuolat, nepertraukiamai.

    Pažadai dideli, bet testai turi atsakyti į rizikas

    Tokio tipo geotermija energetikams patraukli dėl vienos priežasties: tai atsinaujinantis šaltinis, galintis tiekti bazinę galią. Skirtingai nei saulė ar vėjas, geoterminė energija nepriklauso nuo sezoniškumo ir paros ritmo, todėl gali stabilizuoti tinklą.

    Vis dėlto dabartiniai bandymai turi patikrinti kelis kritinius dalykus. Vienas svarbiausių klausimų yra, ar iš gelmių sugrįžtantis srautas ilgainiui išlaikys pakankamai aukštą temperatūrą, kad elektrą būtų ekonomiška gaminti ne mėnesį ar du, o daugelį metų.

    Kita rizika susijusi su seisminiu poveikiu: gręžimas ir slėginis skysčių pumpavimas kai kuriais atvejais gali sukelti nedidelius žemės drebėjimus. Taip pat vertinama, kiek skysčio gali būti prarasta uolienose, nes tai tiesiogiai veikia veiklos sąnaudas ir poveikį vietos vandens ištekliams.

    „Potencialas yra, bet rizika slypi pakartojamume. Reikia daugiau aiškių etapų, kad pamatytume, kaip tai veiks praktikoje“, – sakė analitikė Annick Adjei.

    Kodėl tai svarbu ne tik JAV

    Geotermija jau seniai sėkmingai naudojama ten, kur sąlygos palankios, pavyzdžiui, Islandijoje ar kai kuriose Afrikos valstybėse. Tačiau sustiprintos geoterminės sistemos žada kitą lygį: galimybę gaminti elektrą ne vien „karštuose taškuose“, o gerokai plačiau, jei tik pasiekiama pakankama uolienų temperatūra.

    JAV pranašumas yra sukaupta hidraulinio skaldymo patirtis ir gręžinių pramonė, kuri per kelis dešimtmečius išmoko gręžti greitai ir tiksliai. Tai mažina technologinę riziką, bet ekonomika vis dar priklauso nuo to, ar pavyks patikimai pasiekti reikiamą šilumos srautą ir išlaikyti jį ilgą laiką.

    Lietuvoje geoterminė energija šiandien labiau siejama su šilumos ūkiu, o elektros gamyba iš geotermijos kol kas nėra paplitusi. Tačiau jei JAV bandymai patvirtins, kad tokias sistemas galima kartoti ir valdyti rizikas, tai galėtų pakeisti diskusiją ir Europoje, kur ieškoma stabilių, mažai taršių vietinės gamybos šaltinių.

    Artimiausi testų rezultatai turėtų parodyti, ar hidraulinio skaldymo metodai gali tapti raktu į platesnį geotermijos panaudojimą energetikoje. Jei atsakymai bus teigiami, geoterminė elektra gali tapti ne nišiniu, o masiniu sprendimu, papildančiu saulę, vėją ir kitus mažataršius šaltinius.

  • Pentagonas mini Lenkiją tarp F-15EX pirkėjų: kodėl Varšuva vis tiek labiau linksta prie F-35

    JAV Gynybos departamentas skyrė „Boeing“ daugiametę sutartį naujos kartos naikintuvams F-15EX Eagle II ir jų logistiniam palaikymui, o tarp galimų užsienio klientų oficialiuose dokumentuose buvo paminėta ir Lenkija. Tai Lenkijoje sukėlė diskusiją, ar Varšuva gali būti raginama svarstyti dar vieną JAV naikintuvų kryptį greta jau vykdomų F-35 planų.

    Sutartis yra vadinamoji „lubų“ vertės sistema, kuri leidžia Jungtinėms Valstijoms per kelerius metus užsakyti gamybą, modernizacijas, atsargines dalis ir kitą palaikymą, o prireikus aptarnauti ir užsienio pardavimus pagal FMS mechanizmą. Viešai nurodoma bendra maksimali vertė siekia apie 120 milijardų eurų, tačiau tai nebūtinai reiškia, kad tokia suma bus realiai išleista.

    Ar tai reiškia, kad Lenkija pirks F-15EX?

    Vien Lenkijos paminėjimas JAV dokumentuose dar nereiškia sprendimo pirkti F-15EX ar net pradėtos įsigijimo procedūros. Dažnai tokios sutartys suformuluojamos plačiai, kad per visą galiojimo laiką būtų galima greitai aptarnauti skirtingų partnerių poreikius, jei šie vėliau pateiktų užklausas.

    Kol kas nėra viešos informacijos apie oficialią JAV agentūros DSCA notifikaciją dėl F-15EX pardavimo Lenkijai ar Varšuvoje pradėtą konkretų pirkimo procesą. Todėl signalą labiau reikėtų vertinti kaip „Boeing“ ir JAV sistemos atviras duris potencialiems klientams, o ne kaip jau suderintą sandorį.

    Kodėl Varšuva labiau sieja ateitį su F-35?

    Lenkijos karinis planavimas pastaraisiais metais nuosekliai akcentuoja penktos kartos platformas, o F-35 laikomas pagrindiniu pasirinkimu tiek dėl technologinių galimybių, tiek dėl sąveikos su NATO partneriais. Lenkijos kariuomenės vadovybė viešai yra siejusi tolesnius sprendimus su ilgalaikiais pajėgumų plėtros dokumentais iki 2039 metų, kuriuose numatomi papildomi F-35 įsigijimai.

    Diskusijose taip pat figūruoja tikslas didinti kovinių orlaivių parką iki maždaug 160 vienetų, o tai reiškia poreikį papildomoms eskadrilėms be jau turimų ir užsakytų platformų. Tokiame kontekste F-15EX dažniau minimas kaip alternatyva ar papildomas sprendimas oro erdvės kontrolės ir didesnės ginkluotės apkrovos užduotims, tačiau politinis ir karinis impulsas kol kas labiau krypsta į F-35 tęstinumą.

    Kuo išsiskiria F-15EX ir kodėl jis vis dar minimas?

    F-15EX yra giliai modernizuota ilgametės F-15 šeimos versija, orientuota į didelę ginkluotės apkrovą, didelį greitį ir ilgą tarnybos resursą. Šis naikintuvas dažnai pristatomas kaip platforma, galinti pernešti labai daug oro–oro ir oro–žemė ginkluotės, todėl tinka scenarijams, kai svarbiausia ugnies galia ir „raketų sunkvežimio“ vaidmuo.

    Viešojoje erdvėje dažnai minimas ir vieneto kainos intervalas, siejamas su maždaug 80–90 milijonų eurų už orlaivį, tačiau galutinę sumą paprastai lemia komplektacija, mokymai, ginkluotė, atsarginės dalys ir ilgalaikio palaikymo paketas. Dėl to reali programa visada kainuoja daugiau nei vien „plika“ orlaivio kaina.

    „Lenkijos paminėjimas JAV sutartyje nėra nei sprendimas, nei pirkimo proceso pradžia – tai techninė galimybė ateityje aptarnauti potencialius užsakymus“, – sakė gynybos planavimo procesus sekantis analitikas.

    Praktinis klausimas Varšuvai lieka tas pats: kokių misijų portfelio reikia artimiausiam dešimtmečiui ir kaip subalansuoti penktos kartos platformų privalumus su didelės ugnies galios orlaivių poreikiu. Kol kas vieši signalai rodo, kad Lenkijos prioritetas išlieka F-35, o F-15EX paminėjimas labiau atspindi JAV eksporto mechanizmo lankstumą nei neišvengiamą krypties keitimą.

  • Morawieckis pristatė „Azotų“ gelbėjimo planą: bendrovė atkerta, kad problemos – ankstesnės valdžios palikimas

    Politinis planas ir aštri reakcija

    Buvęs Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis Tarnove pristatė Stowarzyszenie Rozwój Plus siūlomą planą, kuris, jo teigimu, galėtų padėti gelbėti chemijos ir trąšų gamintoją „Grupa Azoty“. Pasak politiko, įmonė susidūrė su itin sudėtinga finansine padėtimi, o esą aiškaus atsigavimo kelio kol kas nematyti.

    M. Morawieckis akcentavo, kad planas apimtų finansines, reguliacines ir teisėkūros priemones bei papildomas investicijas. Jis taip pat išskyrė energijos ir žaliavų kainų reikšmę trąšų pramonei, kuriai dujų kaina yra vienas svarbiausių sąnaudų veiksnių.

    „Investicijos bus „Grupa Azoty“ išsigelbėjimas, o ne vinis į karstą“, – sakė Mateuszas Morawieckis.

    Ką siūlo buvęs premjeras

    Tarp siūlymų nurodoma galimybė mažinti įmonei tiekiamų dujų kainą per „Orlen“, taip pat pasitelkti kompensavimo mechanizmus, susijusius su Europos Sąjungos apyvartinių taršos leidimų sistema. Politikas teigė, kad tam tikrais atvejais pramonė gali pretenduoti į kompensacijas už netiesiogines emisijų kaštų įtakas, tačiau tai priklauso nuo nacionalinių sprendimų ir taikomų schemų.

    Be to, jis kalbėjo apie įmonės dokapitalizavimą ir pasiūlė nedelsiant įvesti Lenkijos masto embargo trąšoms iš Rusijos ir Baltarusijos. Tokios priemonės kontekstas siejamas su geopolitine rizika, sankcijų politika ir konkurenciniu spaudimu Europos trąšų gamintojams.

    „Grupa Azoty“: kaltina 2015–2023 metų valdymą

    Po politinio pasisakymo „Grupa Azoty“ atstovai pateikė griežtą atsaką. Bendrovės pozicija – dabartiniai sunkumai didele dalimi susiję su sprendimais, priimtais ankstesniu laikotarpiu, kai įmonę prižiūrėjo buvusios valdžios paskirti ministrai ir vadovai.

    Bendrovės atstovas spaudai Grzegorzas Kulikas nurodė, kad 2015–2023 metais esą reikšmingai išaugo skola ir smuko įmonės vertė, o tai, pasak jo, iki šiol riboja veiksmų laisvę. „Grupa Azoty“ taip pat pažymėjo, kad tuo metu, kai, jų teigimu, problemos gilėjo, tokio masto politinės intervencijos nebuvo.

    „Vis dar tvarkomės su tų sprendimų pasekmėmis ir jų kaštus jausime dar ilgai“, – sakė Grzegorzas Kulikas.

    Restruktūrizacija ir rezultatai: ką rodo skaičiai

    Bendrovė pastaraisiais mėnesiais viešai signalizavo apie skolų restruktūrizacijos kryptį, derantis su bankais dėl terminų ir mokėjimų grafiko. Tokie susitarimai paprastai siekia suteikti laiko stabilizuoti pinigų srautus, išlaikyti investicines programas ir sumažinti trumpalaikį finansinį spaudimą.

    „Grupa Azoty“ skelbė, kad pirmąjį metų ketvirtį patyrė 210 606 000 zlotų nuostolį, o pardavimo pajamos siekė 3 700 367 000 zlotų. Perskaičiavus apytiksliu 4,3 zloto už 1 eurą kursu, tai sudaro apie 49 000 000 eurų nuostolio ir apie 861 700 000 eurų pajamų.

    Bendrovė taip pat pabrėžia, kad siekia gerinti veiklos rezultatus ir atkurti pozicijas rinkoje, tačiau trąšų ir chemijos pramonei toliau daro įtaką dujų kainų svyravimai, paklausos ciklai žemės ūkyje, tarptautinė konkurencija bei ES klimato politikos kaštai.

    Strateginė įmonė ir platesnis kontekstas

    „Grupa Azoty“ yra viena didžiausių Lenkijos chemijos grupių, kurioje valstybė valdo reikšmingą akcijų paketą. Įmonė priskiriama prie svarbių regiono trąšų gamintojų, o jos veiklos rezultatai yra jautrūs tiek žaliavų kainoms, tiek reguliacinei aplinkai.

    Diskusija dėl „Grupa Azoty“ ateities atskleidžia platesnę problemą, su kuria susiduria Europos chemijos sektorius: didelės energijos sąnaudos, investicijų poreikis ir konkurencija su gamintojais, kurių kaštai mažesni. Dėl to politiniai sprendimai, tokie kaip kompensavimo schemos ar importo ribojimai, vis dažniau tampa viešų debatų objektu.

  • „Niewiadów“ artėja prie stambiakalibrės amunicijos gamybos: patikrintos linijos, pasirašyta nauja sutartis

    Lenkijos gynybos pramonės grupė „Niewiadów“ pranešė žengusi dar vieną žingsnį link stambiakalibrės amunicijos gamybos. Bendrovės teigimu, sėkmingai baigtas technologinių linijų, skirtų amunicijos užtaisymui sprogmenimis, techninis priėmimas.

    Tiekėjas – Slovakijos gynybos pramonės koncernas KONSTRUKTA-Industry. Įranga į Lenkiją turėtų būti atgabenta rugsėjo ir spalio sandūroje, o po sumontavimo prasidės diegimo darbai ir darbuotojų mokymai.

    Kokiai amunicijai ruošiama gamyba?

    „Niewiadów“ nurodo, kad parengta infrastruktūra bus skirta kelioms stambiakalibrės amunicijos rūšims. Tarp jų – 155 mm artilerijos šaudmenys, 120 mm tankų amunicija ir 120 mm minosvaidžių šaudmenys.

    Tokie pajėgumai šiandien vertinami kaip strategiškai svarbūs visame regione, nes Europos valstybės didina užsakymus ir investicijas į amunicijos tiekimo grandines. Gynybos sektoriuje prioritetu tampa ne tik naujų gamybos linijų įrengimas, bet ir stabilus komponentų bei sprogmenų tiekimas.

    „Baigtas techninis priėmimas patvirtino, kad linijos veikia tinkamai ir yra komplektuotos. Įranga į Lenkiją atvyks rugsėjo ir spalio sandūroje, o netrukus pradėsime montavimą ir darbuotojų mokymus“, – sakė „Niewiadów“ vadovas Adamas Januszko.

    Įmonė skelbia, kad tikslas – iki metų pabaigos pasiekti pasirengimą pradėti gamybą. Praktikoje tai reiškia, kad po įrangos instaliavimo dar reikės suderinti technologinius režimus, atlikti saugos patikras ir užbaigti personalo apmokymą.

    Dar viena linija – minosvaidžių šaudmenims

    Be jau priimtų technologinių linijų, „Niewiadów“ informavo apie naują sutartį dėl papildomos technologinės linijos SA-15 įsigijimo. Ji bus skirta 120 mm minosvaidžių sviedinių bei 120 mm artilerijos HE tipo šaudmenų užtaisymui su TNT.

    Pagal skelbiamą informaciją, tiekėjas taip pat bus KONSTRUKTA-Industry, kuri prisiims atsakomybę už programinę įrangą, įrankius, dokumentaciją, darbuotojų mokymą ir paleidimo darbų palaikymą. Bendrovė pažymi, kad pakeitus įrangos komplektaciją ši linija galėtų būti pritaikyta ir 155 mm šaudmenų gamybai.

    Numatoma, kad linija turėtų būti pristatyta per 11 mėnesių nuo sutarties įsigaliojimo. Įsigaliojimui būtini keli formalūs žingsniai, įskaitant galutinio naudotojo sertifikato gavimą, eksporto licenciją Slovakijoje ir pirmosios įmokos užskaitymą.

  • Lenkija ir Ukraina ne visada kalba vienu balsu: kur sutampa interesai versle, gynyboje ir ES kelyje

    Lenkijos ir Ukrainos santykiai ne kartą išgyveno įtampos periodus, tačiau abiejų šalių interesai išlieka glaudžiai susiję saugumo, ekonomikos ir Europos integracijos klausimais. Tai akcentuota konferencijoje, skirtoje Ukrainos nepriklausomybės keliui ir integracijai į Vakarų struktūras aptarti.

    Diskusijose pabrėžta, kad praktinis bendradarbiavimas dažniausiai stiprėja tuomet, kai šalys susitelkia į konkrečius projektus: prekybą, investicijas, technologijų kūrimą ir gynybos pramonę. Pasak pranešėjų, būtent čia atsiranda daugiausia bendrų vardiklių, net jei politiniuose pareiškimuose kartais skamba skirtingi akcentai.

    Lenkijos valdžios atstovai priminė istorinį faktą, kad Lenkija buvo viena pirmųjų valstybių, pripažinusių Ukrainos nepriklausomybę 1991 metais. Taip pat pažymėta, kad Ukrainoje veikia tūkstančiai Lenkijos kapitalo ar su Lenkija susijusių verslo subjektų, o karo metu bendradarbiavimo formos persiorientavo į atsparumo didinimą ir tiekimo grandinių stabilumą.

    Ukrainos diplomatai pabrėžė, kad europinė integracija Ukrainai yra civilizacinis pasirinkimas, o tokios sritys kaip naujosios technologijos ir gynybos pramonė tapo vienomis svarbiausių ekonomikos atramų. Pasak jų, dalis pažangos buvo pasiekta kuriant ekonominį atsparumą ir pasitelkiant tarptautinę paramą, tačiau pagrindinis tikslas išlieka aiškus – nuoseklus priartėjimas prie Europos Sąjungos standartų.

    Gynybos pramonė ir inovacijos

    Konferencijoje akcentuota, kad Ukrainos gynybos sektoriuje veikia ne tik valstybinės, bet ir privačios įmonės, kurios konkuruoja rinkos sąlygomis. Tokia struktūra, pasak dalyvių, skatina greitesnį inovacijų diegimą, o gynybos užsakymų logika neretai persiduoda ir civilinėms technologijoms.

    Diskusijose kaip svarbi kryptis įvardytas viešojo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimas, ypač tarptautiniu mastu. Taip pat pabrėžta, kad Lenkija Ukrainai išlieka viena svarbiausių vartų į Europos rinką, o bendri projektai gynybos pramonėje gali būti vienas iš būdų pagilinti ekonominius ryšius.

    ES parama ir „Ukraine Facility“

    Kalbant apie Ukrainos kelią į Europos Sąjungą, daug dėmesio skirta paramos mechanizmams ir jų priežiūrai. Paminėtas ES instrumentas „Ukraine Facility“, kuriuo siekiama stabilizuoti Ukrainos finansus ir padėti įgyvendinti reformas, kartu finansuojant atsigavimą bei atstatymą.

    Konferencijoje pabrėžta, kad europinės procedūros numato griežtus auditus, tačiau realus iššūkis – užtikrinti, kad parama virstų skaidriais projektais vietoje. Ši tema įgijo ypatingą svarbą karo sąlygomis, kai spartus poreikių finansavimas turi derėti su atsakomybe ir kontrole.

    Korupcijos iššūkis ir institucijos

    Viena jautriausių diskusijų temų išliko korupcija, kuri įvardyta kaip ilgalaikis Ukrainos Achilo kulnas. Kartu akcentuota, kad visuomenės požiūris keičiasi: korupcija vis dažniau vertinama kaip nepriimtina, o bandymai riboti antikorupcinių institucijų galias sulaukia protestų.

    „Ukraina išgyvena antikorupcinės terapijos laikotarpį: sistema veikia, bet jai nuolat reikia politinės valios ir visuomenės spaudimo“, – sakė vienas konferencijos dalyvių.

    Taip pat aptartos institucijos, atsakingos už kovą su korupcija, įskaitant Ukrainos antikorupcinį biurą NABU, Specialiąją antikorupcinę prokuratūrą SAP ir Aukštąjį antikorupcinį teismą. Dalyviai pažymėjo, kad skaidrumo standartai tampa vienu iš svarbiausių kriterijų tiek siekiant ES integracijos, tiek pritraukiant investicijas.

    Galiausiai priminta, kad Lenkija prisijungė prie tarptautinės Ukrainos rėmėjų koordinavimo platformos, kuri siekia suderinti donorų paramą ir atstatymo prioritetus. Verslo atstovų teigimu, tai gali atverti daugiau galimybių Lenkijos įmonėms dalyvauti projektuose, tačiau kartu reikalaus nuoseklaus skaidrumo ir aiškių taisyklių viešuosiuose pirkimuose.

  • Meta sutinka su JAV valstijomis: apie 15 mlrd. eurų išmoka ir nauji ribojimai vaikams „Facebook“ bei „Instagram“

    Technologijų bendrovė „Meta“, valdanti „Facebook“ ir „Instagram“, pasiekė taikos susitarimą su 29 JAV valstijomis ir teritorijomis dėl kaltinimų, kad platformos sąmoningai naudojo priklausomybę skatinančius mechanizmus, galinčius kenkti vaikams ir paaugliams. Susitarimas dar turės būti patvirtintas teisme, tačiau jau dabar laikomas vienu reikšmingiausių pastarųjų metų ginčų dėl jaunimo saugumo internete.

    Pagal susitarimą „Meta“ įsipareigoja išmokėti apie 15,2 mlrd. eurų. Šios lėšos, kaip skelbiama, būtų nukreiptos į jaunimo saugumo internete iniciatyvas, įskaitant prevenciją, švietimą ir priemones, mažinančias rizikas nepilnamečiams skaitmeninėje erdvėje.

    Kas buvo kaltinama?

    Ieškinį koordinavusių valstijų prokurorai teigė, kad „Facebook“ ir „Instagram“ dizainas esą buvo kuriamas taip, kad skatintų ilgesnį naudojimą, o tai jaunų žmonių atveju gali stiprinti priklausomybės riziką. Tarp minimų pasekmių nurodyti nerimo ir depresijos simptomai, savivertės problemos bei kūno įvaizdžio iškraipymai.

    Be poveikio psichikos sveikatai, skunduose taip pat akcentuotas nepilnamečių duomenų rinkimo ir naudojimo klausimas. Valstijos siekė, kad bendrovė ne tik sumokėtų kompensaciją, bet ir realiai pakeistų produktų veikimą bei apsaugos nustatymus.

    Kokie ribojimai numatomi vaikams?

    Susitarime numatyta, kad „Meta“ turėtų įdiegti papildomas apsaugos priemones nepilnamečiams. Tarp jų minimas galimas naudojimosi ribojimas iki dviejų valandų per dieną, nakties metu taikomi prieigos apribojimai ir pranešimų išjungimas mokymosi valandomis.

    Taip pat nurodoma, kad dalį blokavimų tėvai ar globėjai galėtų koreguoti. Šis aspektas ypač svarbus diskusijose apie balansą tarp vaikų saugumo, tėvų kontrolės ir paauglių privatumo.

    „Meta“ viešai jau anksčiau neigė, kad jos platformos savaime kenkia vaikams, tačiau pastaraisiais metais didėjantis institucijų ir visuomenės spaudimas privertė technologijų bendroves peržiūrėti nepilnamečių apsaugos standartus. JAV ir kitose šalyse daugėja bylų bei reguliavimo iniciatyvų, nukreiptų prieš socialinius tinklus ir vaizdo platformas, įskaitant „Youtube“, „TikTok“ ir „Snapchat“.

    Šis susitarimas gali tapti signalu visam sektoriui: iš platformų tikimasi ne tik deklaracijų apie saugumą, bet ir apčiuopiamų produktinių pakeitimų, ribojančių perteklinį naudojimą bei mažinančių rizikas pažeidžiamiausiems vartotojams.