CP v2

Tag: Dirbtinis intelektas

  • Po smūgių Iranui ir Ormuzo sąsiaurio blokados Saudo Arabija smarkiai kirpo naftos eksportą

    Po 2026 metų vasario 28 dieną įvykusių JAV ir Izraelio smūgių Iranui regione kilo nauja įtampa, o vienu jautriausių padarinių tapo Ormuzo sąsiaurio sutrikimai. Šis kelias yra kritiškai svarbus Persijos įlankos naftos tiekimui, todėl bet koks jo blokavimas ar apribojimas greitai persiduoda tiek kainoms, tiek fiziniams srautams.

    Saudo Arabija, viena didžiausių pasaulio naftos gamintojų ir eksportuotojų, kovą pateikė rodiklius, rodančius ryškų apimčių kritimą. Karalystė skelbia, kad kovo mėnesį naftos gavyba, palyginti su vasariu, sumažėjo 36 proc., o eksportas smuko 31,6 proc.

    Eksporto apimtis kovą siekė 4,974 mln. barelių per dieną, kai vasarį ji buvo 7,276 mln. barelių per dieną. Lyginant su 2025 metų kovo mėnesiu, eksportas buvo 13,6 proc. mažesnis, o tai rodo, kad situaciją lemia ne tik vieno mėnesio svyravimai, bet ir platesnės tiekimo grandinės rizikos.

    Tuo pat metu gavyba kovą sudarė 6,967 mln. barelių per dieną, palyginti su 10,882 mln. barelių per dieną vasarį. Metiniu pjūviu tai reikštų 22,2 proc. mažėjimą, kas tarptautinėse rinkose paprastai vertinama kaip signalas apie priverstinius logistikos ar eksporto kanalų apribojimus.

    Kas ribojo eksportą?

    Pasak pranešimų, pagrindinė priežastis susijusi su naftos išgabenimo galimybėmis, kai Ormuzo sąsiauris tampa nepatikimas arba laikinai neprieinamas. Tokiais atvejais Saudo Arabijai itin svarbus tampa alternatyvus maršrutas per sausumą į Raudonosios jūros pakrantę.

    Karalystė šiuo metu labiau remiasi naftotiekiu East–West, kuris leidžia nukreipti žaliavą į eksporto terminalus aplenkiant Persijos įlankos siaurąsias vietas. Skelbiama, kad šio naftotiekio pralaidumas yra apie 5 mln. barelių per dieną, todėl jis gali amortizuoti dalį rizikų, tačiau kartu nustato ir aiškią fizinę ribą, kiek naftos galima perorientuoti.

    Kodėl tai svarbu rinkoms?

    Naftos rinkoje vien tik kainų reakcija neatskleidžia visos situacijos, nes fiziniai srautai priklauso nuo draudimo, laivybos saugumo, uostų darbo ir maršrutų prieinamumo. Ormuzo sąsiauris yra vienas strategiškai jautriausių taškų pasaulyje, todėl įtampa gali iš karto pakelti rizikos priedą ir sutrikdyti tiekimo planavimą.

    Saudo Arabijos rodikliai rodo, kad krizės akivaizdoje prioritetu tampa logistikos stabilumas ir eksporto grandinių apsauga, net jei tai reiškia laikiną gavybos bei pardavimų mažinimą. Artimiausiu laikotarpiu rinkos dėmesys išliks sutelktas į tai, ar pavyks atkurti sklandų tranzitą, ir kiek ilgai eksportas bus priverstas remtis alternatyviais maršrutais.

  • „Orlen Paliwa“ pasirašė LPG logistikos sutartį: per 5 metus – apie 55 mln. eurų už pervežimus

    Lenkijoje veikianti logistikos bendrovė „Nijman/Zeetank“, priklausanti „Trans Polonia“ grupei, pasirašė sutartį su „Orlen Paliwa“ dėl suskystintų naftos dujų (LPG) transportavimo. Ši „Orlen“ grupės įmonė rūpinasi degalų tiekimu daugiau nei 2 000 „Orlen“ ir kitų tinklų degalinių visoje šalyje.

    Skelbiama, kad sutartis sudaryta penkeriems metams, laikotarpiui nuo 2027 iki 2032 metų, ir gali būti pratęsta dar dvejiems metams. Bendra vertė įvardijama kaip apie 55 mln. eurų, o tai rodo didelės apimties ir ilgalaikį užsakymą, užtikrinantį stabilų srautą vežėjui.

    Ką apima sutartis?

    Pagal susitarimą „Nijman/Zeetank“ organizuos LPG pervežimus, kuriems taikomi padidinti saugos ir atitikties reikalavimai, nes tai pavojingas krovinys. Tokios paslaugos paprastai apima specializuotą autocisternų parką, sertifikuotus vairuotojus, griežtas maršrutų bei iškrovimo procedūras ir nuolatinę techninę kontrolę.

    „Laimėjimas šiame konkurse patvirtina, kad ilgametė grupės patirtis vežant pavojingas medžiagas reiškia aukščiausius logistikos standartus – saugą, kokybę ir patikimumą“, – sakė „Trans Polonia“ grupės vadovas Dariuszas Cegielskis.

    Kodėl tai svarbu „Trans Polonia“ grupei?

    Bendrovės teigimu, grupės kompetencijas degalų ir susijusių produktų logistikoje sustiprino anksčiau įvykdytas Nyderlandų „Nijman/Zeetank“ įsigijimas. Tokie sandoriai dažnai suteikia ne tik papildomus pajėgumus, bet ir prieigą prie klientų portfelio, sertifikavimo patirties bei tarptautinių procesų.

    Įmonė taip pat primena, kad po minėto įsigijimo tapo išskirtine degalų transporto operatore „BP“ tinklui Lenkijoje, apimančiam daugiau nei 570 degalinių. Rinkoje tai vertinama kaip ženklas, kad vežėjas sugeba užtikrinti didelius, kritinius ir reguliuojamus tiekimo srautus.

    Rinkos reakcija

    Po žinių apie sutartį „Trans Polonia“ akcijos Varšuvos biržoje brango 16 proc., pasiekdamos 23,20 zlotų lygį. Tokie šuoliai dažniausiai siejami su investuotojų lūkesčiais dėl didesnių būsimų pajamų, geresnio užimtumo autoparkui ir prognozuojamesnių pinigų srautų.

    LPG logistika Lenkijoje išlieka reikšminga dėl plataus degalinių tinklo ir didelės paklausos autogazui, o ilgalaikės sutartys šiame segmente paprastai laikomos vienomis stabiliausių. Vežėjams tai taip pat reiškia atsakomybę palaikyti aukštą saugos kultūrą ir atsparumą tiekimo grandinės sutrikimams.

  • Prekyba su Kinija: Lenkija ragina išnaudoti logistikos pranašumą, bet rizikas skaičiuoja atsargiai

    Lenkijoje vis dažniau keliama mintis, kad santykiuose su Kinija verta daugiau pragmatizmo: stiprinti ekonominį bendradarbiavimą, kartu išlaikant geopolitinį atsargumą. Tokias išvadas pateikia darbdavių organizacijos Asian Forum ekspertai, vertinantys Europos valstybių bendradarbiavimo su Pekinu modelius.

    Jų teigimu, Lenkijai iki šiol trūksta nuoseklios strategijos Kinijos atžvilgiu, o tai kainuoja prarastas investicijas ir silpnesnes derybines pozicijas. Pagrindinis argumentas – geografinė padėtis ir transporto infrastruktūra, kurios galėtų tapti pagrindu stipresniam logistikos vaidmeniui tarp Azijos ir Europos.

    Deficitas su Kinija gilėja

    Vienas ryškiausių signalų – itin didelis Lenkijos prekybos deficitas su Kinija. Po 2026 metų pirmojo ketvirčio jis siekė apie 13,6 mlrd. eurų: eksportas sudarė maždaug 0,8 mlrd. eurų, o importas – apie 14,4 mlrd. eurų.

    Ekspertai pabrėžia, kad toks disbalansas turi įtakos ir bendram šalies užsienio prekybos rezultatui. Jų siūlomas kelias – ne tik didinti eksportą, bet ir siekti, kad dalis gamybos bei logistikos grandinių persikeltų arčiau Europos, mažinant priklausomybę nuo importo.

    Logistika kaip derybų svertas

    Asian Forum akcentuoja Lenkijos potencialą kaip tranzito ir paskirstymo centrą, ypač jei būtų nuosekliai stiprinami krovinių koridoriai, geležinkelio mazgai ir Baltijos jūros uostų transmodalinės jungtys. Tarp minimų krypčių – ir krovinių srautai, susiję su Naujojo Šilko kelio maršrutais.

    „Lenkija galėtų pritraukti Kinijos logistikos ir ekspedijavimo investicijas, kurios padėtų paskirstyti importuojamas prekes, ypač Vidurio Europoje“, – teigiama ekspertų vertinime.

    Praktiniai pavyzdžiai rodo, kad net esant įtampoms Europoje atsiranda didelių logistikos projektų, susijusių su e. prekybos grandinėmis. Tačiau ekspertai pabrėžia, kad vien infrastruktūros neužtenka – reikalingas aiškus politinis signalas ir taisyklių stabilumas.

    Balansas tarp ekonomikos ir saugumo

    Pragmatiškesnės politikos šalininkai pabrėžia, kad atviresnis požiūris į investicijas nebūtinai prieštarauja ES krypčiai, jei kartu užtikrinami nacionalinio saugumo interesai. Esminė mintis – atskirti sritis, kuriose bendradarbiavimas duoda apčiuopiamos naudos, nuo tų, kuriose būtina griežtesnė kontrolė.

    „Optimalu būtų taikyti balansavimo strategiją: siekti abipusiai naudingų ekonominių ryšių, bet išlaikyti diplomatinį principingumą ten, kur tai kertasi su valstybės interesais“, – sako Asian Forum analitikas Jakubas Czajczykas.

    Kita vertus, CASE atstovai pabrėžia, kad vien investicijos problemos neišspręs, jei silps vietos gamintojų konkurencingumas. Jų vertinimu, ilgalaikį prekybos disbalansą skatina augantys kaštai, santykinai menkesnis investicijų tempas ir inovacijų stoka, taip pat valiutų kursų pokyčiai, kurie daro įtaką kainų konkurencingumui.

    Ko galima pasimokyti iš kitų šalių

    Europos pavyzdžiai rodo, kad Kinijos kapitalas dažnai nukreipiamas į pramonę ir infrastruktūrą, ypač susijusią su elektromobilių tiekimo grandinėmis. Kai kurios šalys, turėdamos aiškesnę politiką, sugeba pritraukti didesnius projektus, o kartu išsiderėti technologijų perdavimą ar vietos tiekėjų įtraukimą.

    Lenkijos diskusijoje kartojama mintis, kad ekonominiai ryšiai turi būti kuriami „merkantilistiškai“ – su aiškiais naudos kriterijais, prioritetu vietos pramonei ir griežtesnėmis sąlygomis strateginėse srityse. Tuo pačiu pabrėžiama, kad ES vieningumas Kinijos klausimu išlieka svarbi prielaida, ypač kalbant apie prekybos apsaugos priemones ir rizikų valdymą.

    Lenkijos centrinio banko duomenimis, Kinijos tiesioginių investicijų vertė šalyje 2024 metų pabaigoje siekė apie 2,1 mlrd. eurų ir sudarė 0,7 proc. visų tiesioginių užsienio investicijų. Tai rodo, kad erdvės augimui yra, tačiau sprendimą lems ne tik ekonomika, bet ir saugumo bei tiekimo grandinių pertvarkos Europoje.

  • „Cyfrowy Polsat“ pelnas šoktelėjo, pajamos viršijo 800 mln eurų: po nuostolio – permainų metas

    „Cyfrowy Polsat“ paskelbė 2026 metų pirmojo ketvirčio rezultatus: grupės pardavimų pajamos siekė apie 800 mln eurų, o grynasis pelnas išaugo iki maždaug 30 mln eurų. Tai pastebimas šuolis, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, kai pelnas buvo mažesnis.

    Bendrovė akcentuoja, kad ketvirčio rezultatams įtaką darė ne tik veiklos dinamika, bet ir platesnis finansinis bei organizacinis kontekstas. Rinkos dalyviai tokiais atvejais paprastai vertina, ar pelno augimas yra tvarus ir kiek jis priklauso nuo vienkartinių veiksnių.

    Po metų pabaigos nuostolio

    2025 metų ketvirtąjį ketvirtį „Cyfrowy Polsat“ fiksavo itin didelį grynąjį nuostolį, kuris sudarė apie 636 mln eurų. Tuo metu koreguota EBITDA buvo apie 160 mln eurų, o ketvirčio pajamos – apie 838 mln eurų.

    Tokio masto nuostoliai dažnai siejami su turto vertės sumažėjimu, apskaitiniais nurašymais ar finansavimo kaštų pokyčiais, todėl investuotojai paprastai laukia detalesnių paaiškinimų ataskaitose. Pirmojo 2026 metų ketvirčio grįžimas į pelningumą rinkoje gali būti vertinamas kaip signalas, tačiau vienas ketvirtis dar nėra ilgalaikė tendencija.

    Valdymo pokyčiai ir nauja strategija

    Įmonė metų pradžią siejo su pokyčiais grupės organizacijoje, priežiūros ir valdymo organuose. Bendrovės vadovas Piotr Żak nurodė, kad rinka tikisi aiškios naujos strategijos, o ją planuojama pristatyti 2026 metų rudenį.

    2025 metų pabaigoje akcininkų sprendimu priežiūros taryba buvo išplėsta nuo 5 iki 9 narių. Tarp naujų tarybos narių paminėti Tobias Solorz ir Aleksandra Żak, taip pat Jarosław Grzesiak, Marta Poślad ir Piotr Muszyński.

    Pasikeitimai valdyboje

    Personalo pokyčiai palietė ir valdybą: 2026 metų balandžio 1 dieną Aneta Jaskólska pateikė atsistatydinimą iš valdybos narės pareigų, sprendimas įsigaliojo nedelsiant. Tokie pasikeitimai dažnai vertinami kartu su strateginiais planais ir būsimais sprendimais dėl grupės krypties.

    Artimiausiais mėnesiais investuotojų dėmesys, tikėtina, kryps į tai, kaip „Cyfrowy Polsat“ paaiškins didelių praėjusių metų pabaigos nuostolių priežastis ir kokius prioritetus įvardys naujoje strategijoje. Rinkai svarbu, ar pelno augimą palaikys pagrindinės veiklos rezultatai ir kokios bus grupės finansavimo bei investicijų gairės.

  • Europos įmonės grąžina gamybą arčiau namų, bet investicijas karpo iki 2,3 trln. eurų

    Europos įmonės grąžina gamybą arčiau namų, bet investicijas karpo iki 2,3 trln. eurų

    Reindustrializacija įsibėgėja

    Europos ir JAV bendrovės vis aktyviau peržiūri, kur ir kaip gamina produkciją, tačiau planuojamų investicijų apimtys mažėja. Nauja „Capgemini Research Institute“ analizė rodo, kad reindustrializacijos kryptis tampa masinė, bet atsargesnė.

    Ataskaitoje nurodoma, kad 73 proc. Europos ir JAV įmonių jau turi reindustrializacijos strategiją, kai 2024 metais tokių buvo 59 proc. Ispanijoje šis rodiklis dar didesnis – 76 proc., o prieš dvejus metus siekė 45 proc.

    Mažiau pinigų, daugiau selektyvumo

    Nors strategijų daugėja, pinigų planuojama skirti mažiau: numatytos investicijos artimiausiems trejiems metams sumažėjo nuo maždaug 4,3 trln. eurų iki 2,3 trln. eurų. Ataskaitos autoriai tai vadina ne atsitraukimu, o persiderinimu – įmonės renkasi mažiau kapitalo reikalaujančius sprendimus.

    Toks posūkis siejamas su brangusiu finansavimu, didesniu neapibrėžtumu dėl geopolitikos ir tiekimo grandinių bei noru greičiau pasiekti rezultatą ne vien statant naujas gamyklas. Dėl to akcentuojamos technologijos, procesų optimizavimas ir lankstesni gamybos modeliai.

    Tiekimo grandinės tampa prioritetu

    Ataskaita fiksuoja ryškų prioritetų pasikeitimą: 86 proc. įmonių tiekimo grandinių atsparumą jau vertina svarbiau nei trumpalaikį pelną. Pastarųjų metų patirtys, kai sutrikdavo žaliavų, komponentų ir logistikos srautai, paskatino verslą ieškoti artimesnių, patikimesnių tiekėjų.

    Siekiant, kad gamybos perkėlimas ar priartinimas būtų ekonomiškai pagrįstas, 87 proc. respondentų planuoja investuoti į DI, automatizavimą ir skaitmeninio modeliavimo priemones. Praktikoje tai reiškia didesnį dėmesį robotizacijai, gamybos planavimui realiu laiku ir procesų simuliacijoms.

    Europa ir JAV renkasi skirtingus kelius

    Ataskaita pabrėžia, kad JAV ir Europa vis dažniau renkasi skirtingas strategijas. JAV labiau orientuojasi į gamybos grąžinimą į šalį, o Europa dažniau pasirenka gaminti sąjungininkų ar politiškai artimose valstybėse.

    Kaip alternatyvos Kinijai dažniau minimos Indija, Vietnamas, Meksika ir Kanada, tačiau daugiau nei pusė įmonių teigia neketinančios visiškai pasitraukti iš Kinijos rinkos. Tai rodo, kad daugeliu atvejų kalbama ne apie vieną perkėlimą, o apie tiekimo grandinės diversifikavimą.

    „Įmonės vis dažniau renkasi ne didžiausią, o patikimiausią ir greičiausiai pritaikomą gamybos modelį“, – sakė ataskaitos autoriai, apibendrindami tendenciją.

    Ispanija išsiskyrė kaip vienas ryškiausių pavyzdžių: 85 proc. vadovų teigė, kad būtent geopolitinis spaudimas pastūmėjo imtis veiksmų. 60 proc. jų nurodė, kad laikysis pasirinkto kurso net jei trumpuoju laikotarpiu sąnaudos didės.

  • DI bendradarbis „Viktor“ pritraukė 64,7 mln. eurų: per 10 savaičių pasiekė 12,9 mln. pajamų tempą

    DI bendradarbis „Viktor“ pritraukė 64,7 mln. eurų: per 10 savaičių pasiekė 12,9 mln. pajamų tempą

    Kas yra „Viktor“ ir kuo jis skiriasi

    Varšuvoje ir Miunchene veikiantis startuolis „Viktor“ kuria DI bendradarbį, kuris dirba ten, kur vyksta kasdienė komunikacija: „Slack“ ir „Microsoft Teams“. Bendrovė pranešė užbaigusi A serijos investicijų etapą ir pritraukusi 64,7 mln. eurų.

    Šį etapą vedė „Accel“, prisidėjo „Bek Ventures“, „Kaya VC“, „Inovo VC“ ir „Tenacity Capital“, taip pat grupė vadinamųjų angelų investuotojų. Tarp jų minimi „Slack“ bendraįkūrėjai Stewartas Butterfieldas ir Calas Hendersonas bei kitų technologijų įmonių vadovai ir steigėjai.

    „Kitas DI etapas yra agentai, kurie prisijungia prie įmonės, supranta, kaip darbas vyksta, ir prisiima atsakomybę už rezultatus. „Viktor“ kuriamas kaip DI darbuotojas, galintis vykdyti projektus, atlikti pasikartojančias užduotis, kurti įrankius ir padėti įmonei judėti greičiau“, – sakė „Viktor“ vadovas ir bendraįkūrėjas Fryderykas Wiatrowskis.

    Kaip veikia DI bendradarbis

    „Viktor“ pozicionuoja save ne kaip dar vieną įrankį, o kaip „įdarbinamą“ skaitmeninį kolegą, integruojamą į jau naudojamas sistemas. Pasak bendrovės, jis gali kurti ataskaitas, suvestines, programėles, kampanijas, kodą ir automatizacijas, o rezultatus pateikti įprastais formatais.

    DI bendradarbis, kaip teigiama, po įdiegimo analizuoja, kaip organizacijoje atliekamas darbas, identifikuoja pasikartojančias ar didelę grąžą duodančias užduotis ir siūlo projektus. Praktikoje tai gali reikšti rinkodaros procesų automatizavimą, vidinių ataskaitų parengimą ar sutrikusių vidinių procesų sutvarkymą.

    Startuolis tvirtina, kad „Viktor“ gali veikti autonomiškai ne minutes, o savaites, išlaikydamas kontekstą tarp daugybės el. laiškų, dokumentų ir skirtingų įrankių. Darbuotojai esą gali rašyti jam žinutes kaip kolegai, o jis paruošia atsakymus ir atliktus darbus nuo suvestinių iki įdiegtų sprendimų.

    Spartus augimas ir planai

    „Viktor“ įkūrė 2023 metais buvę „Meta“ inžinieriai Fryderykas Wiatrowskis ir Peteris Albertas. Bendrovė nurodo, kad viešai startavo 2026 metų vasarį.

    Per 10 savaičių nuo starto, pasak įmonės, pasiektas 12,9 mln. eurų metinių pasikartojančių pajamų tempas, o platforma naudojama daugiau nei 2 000 organizacijų. Teigiama, kad klientai dažnai sujungia per 30 skirtingų programų, taip sumažindami darbą tarp atskirų sistemų.

    Įmonė pateikia ir kelis pavyzdžius apie galimą finansinį efektą: vienai grupei esą padėta sumažinti statybų projekto biudžetą 3,8 mln. eurų, o kitais atvejais įdiegta dešimtys automatizacijų per kelias savaites. Tokie skaičiai rinkoje paprastai vertinami kaip signalas, kad produktas pataikė į realią verslo problemą: laiką ir kaštus, prarandamus dirbant tarp daugybės įrankių.

    „Accel“ atstovas Zhenya Loginovas pabrėžė, kad „Viktor“ sujungia bendradarbiavimo platformas ir DI, kurios iki šiol dažnai būdavo atskirai. Su nauju finansavimu „Viktor“ ketina spartinti plėtrą pasaulinėse rinkose, plėsti produkto galimybes ir atidaryti biurą Niujorke.

    Investuotojų dėmesys DI agentams pastaruoju metu auga, nes įmonės ieško ne vien generuojamo teksto, o sprendimų, kurie geba vykdyti užduotis nuo pradžios iki pabaigos. Tuo pat metu organizacijoms svarbiausios lieka valdymo, saugumo ir prieigos teisės, todėl DI „kolegos“ sėkmė dažnai priklauso nuo patikimų integracijų ir aiškios atsakomybės, ką sistema gali daryti autonomiškai.

  • Festivalis Kretingoje Europa 2050: kaip jaunimas iš 5 šalių mato demokratijos ir DI ateitį

    Gegužės 14–15 dienomis Kretingos rajono savivaldybės M. Valančiaus viešojoje bibliotekoje surengtas tarptautinis jaunimo demokratijos festivalis „Europa 2050“. Renginys vyko įgyvendinant projektą „D-EFFECT“ ir subūrė jaunuolius, ekspertus bei partnerius iš Lietuvos, Lenkijos, Švedijos, Vokietijos ir Danijos.

    Festivalio ašis buvo jaunimo pilietinis įsitraukimas ir dialogas su sprendimų priėmėjais, ypač mažesniuose miestuose, kur tokios erdvės dažnai susiduria su ribotais resursais. Organizatoriai pabrėžė, kad tarptautinis bendradarbiavimas Pietų Baltijos regione padeda keistis metodais, kaip įtraukti jaunuolius į viešąjį gyvenimą ne tik simboliškai, bet ir praktiškai.

    Renginio atidaryme dalyvius pasveikino Kretingos rajono savivaldybės meras Antanas Kalnius ir vicemerė Vaida Jakumienė. Sveikinimuose akcentuota, kad demokratijai būtinas nuoseklus jaunimo įgalinimas, o savivaldos ir bendruomenių sprendimams svarbu girdėti jaunų žmonių patirtis bei argumentus.

    Aktyviai į veiklas įsitraukė Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos, Vydmantų gimnazijos ir Salantų gimnazijos mokiniai. Jaunuoliai dalyvavo tarptautinėse diskusijose ir dirbtuvėse, kuriose didelis dėmesys skirtas argumentavimui, kritiniam mąstymui ir gebėjimui įvardyti konkrečius sprendimus.

    Pirmąją dieną įvadinius pranešimus skaitė jaunimo ugdymo ir pilietiškumo ekspertai Aidas Gedminas bei Paulius Pakutinskas. Jie aptarė, kaip jaunimas gali daryti įtaką politiniams procesams, kaip demokratija veikia skaitmeninėje erdvėje ir kodėl socialinių tinklų dinamika vis dažniau tampa politinių nuotaikų katalizatoriumi.

    Vėliau dalyviai dirbo teminėse grupėse, kur analizavo ateities iššūkius ir kūrė galimus sprendimų scenarijus. Daugiausia dėmesio skirta klimato kaitai, socialinei atskirčiai, vartotojiškumo augimui, karų pasekmėms ir dirbtinio intelekto poveikiui kasdieniam gyvenimui bei demokratijos kokybei.

    Dirbant su ateities scenarijais dalyviai pasitelkė kūrybinius metodus ir vizualizavo, kaip Europa galėtų atrodyti 2050 metais, jei dabartinės problemos būtų ignoruojamos. Diskusijose ryškėjo baimės dėl didesnės kontrolės, visuomenės susiskaldymo ir technologijų dominavimo, tačiau kartu išryškėjo ir optimistiniai keliai, susiję su pažangiomis ekologinėmis inovacijomis.

    Aplinkosaugos temą nagrinėjusi grupė akcentavo emisijų mažinimą ir atsinaujinančios energijos plėtrą, pabrėždama, kad klimato politikos sprendimai tiesiogiai veikia gyvenimo kokybę, sveikatą ir regionų atsparumą. Jaunimas aptarė saulės, vėjo ir vandens energijos svarbą bei būtinybę stiprinti tvarumo įpročius kasdienybėje.

    Dirbtinio intelekto tema dirbusi grupė svarstė, kaip DI galėtų perimti dalį žmonių užduočių ir ką tai reikštų darbo rinkai, švietimui ir informacijos patikimumui. Diskusijose pabrėžta, kad technologijų pažanga turi eiti kartu su medijų raštingumu, skaidrumu ir atsakomybe, kad visuomenė išliktų atspari manipuliacijoms.

    Antrosios dienos rytą vyko improvizacijos metodais grįstos dirbtuvės, kurias vedė aktoriai Elžbieta Latėnaitė ir Elvinas Juodkazis. Užsiėmimuose dalyviai stiprino viešo kalbėjimo ir saviraiškos įgūdžius, mokėsi greičiau reaguoti į argumentus ir dirbti komandoje.

    Tuo pačiu metu projekto partneriai aptarė tolesnius „D-EFFECT“ žingsnius ir veiklų planavimą. Diskutuota, kaip demokratijos festivaliai gali virsti ne vienkartiniu renginiu, o ilgalaike praktinio mokymosi ir jaunimo įtraukties sistema, kuri veikia ir tarp renginių.

    Festivalyje vyko ir Kretingos rajone veikiančių organizacijų bei įstaigų iniciatyvų pristatymai, padėję dalyviams geriau suprasti savanorystės, pilietinio įsitraukimo ir karjeros galimybes. Jaunuoliai bendravo su įvairių sričių atstovais, o tarptautinis kontekstas sustiprino patirties mainus ir kontaktų tinklą.

    Renginį užbaigė pažintis su Kretinga ir refleksijų vakaras Kretingos muziejaus Žiemos sode. Dalyviai pabrėžė, kad didžiausia vertė buvo atviros diskusijos, skirtingų šalių perspektyvos ir galimybė apie realias problemas kalbėti taip, kad būtų išgirsta.

    Festivalis „Europa 2050“ Kretingoje tapo platforma, kur jaunimo idėjos susitiko su praktiniais įrankiais, o ateities klausimai buvo nagrinėjami ne abstrakčiai, bet per konkrečias temas ir sprendimų paiešką. Organizatoriai nurodo, kad renginys įgyvendintas kaip projekto „D-EFFECT“ dalis, finansuojama „Interreg South Baltic“ programos lėšomis.

  • Kaip stiprinti įmonių atsparumą neramiais laikais: EEC ekspertai įvardijo keturias kryptis

    Didėjantis geopolitinis neapibrėžtumas ir įtampa tarptautinėse rinkose vis dažniau verčia įmones peržiūrėti rizikų valdymą, tiekimo grandines ir investicijų planus. Europos ekonomikos kongrese (EEC) ekspertai akcentavo, kad atsparumas tampa ne vien krizių planu, o nuolatine verslo strategijos dalimi.

    Diskusijose daugiausia dėmesio skirta tam, kas realiai padeda išlaikyti veiklos tęstinumą: stipresnės vietinio kapitalo įmonės, technologijų vystymas su dvejopa paskirtimi, atsakinga lyderystė ir kryptinga plėtra užsienyje. Šios kryptys įvardytos kaip praktiniai atsakymai į augančią riziką Europoje ir už jos ribų.

    Vietinis kapitalas ir ilgalaikė transformacija

    Viena aiškiausių žinučių iš debatų buvo mintis, kad vietinis kapitalas gali tapti ekonominio saugumo atrama, ypač kai sprendimai dėl investicijų ir plėtros priimami arčiau vietos rinkos poreikių. Pasak panelistų, tai svarbu ne tik konkurencingumui, bet ir gebėjimui planuoti ilgesniam laikotarpiui.

    Akcentuota, kad demografiniai pokyčiai ir visuomenės senėjimas didina spaudimą produktyvumui, todėl verslui prireiks daugiau investicijų į modernizaciją, procesų efektyvumą ir aukštesnės pridėtinės vertės veiklas. Tokiose sąlygose kapitalo kilmė, anot ekspertų, įgyja didesnę reikšmę ekonominiam stabilumui.

    „Jei norime žengti kitą raidos žingsnį, reikia vietinio kapitalo, kuris kuria saugumą ir padeda įgyvendinti būtinas transformacijas“, – sakė Szymon Reptowski.

    Technologijos, kurios pritaikomos ir saugumui

    Kita kryptis, kurią pabrėžė diskusijų dalyviai, yra technologijų plėtra srityse, kuriose civiliniai sprendimai gali būti pritaikomi ir gynybos poreikiams. Tai apima ne vien tradicinę gynybos pramonę, bet ir elektronikos, optoelektronikos, programinės įrangos bei ryšio sprendimų ekosistemą.

    Pasak ekspertų, praktikoje dažnai veikia modelis, kai civilinė įranga ar platformos sustiprinamos papildomu programiniu funkcionalumu, duomenų apsauga ir šifravimu, o tuomet tampa tinkamos naudoti ir jautresnėse aplinkose. Tai leidžia greičiau diegti inovacijas ir mažinti priklausomybę nuo išorinių tiekėjų.

    „Turime kryptingai vystyti technologijas, ypač optoelektronikos ir elektronikos srityse“, – sakė Paweł Poncyljusz.

    Lyderystė ir plėtra per vietines rinkas

    Kalbant apie organizacijų vidinį atsparumą, pabrėžta lyderių atsakomybė prieš akcininkus, darbuotojus ir klientus. Panelistai akcentavo, kad vien finansiniai ištekliai ar kompetencijos neapsaugo, jei nėra kasdienio nuoseklumo, sprendimų disciplinos ir aiškaus atsakomybės standarto.

    „Galima turėti žinių ir kapitalo, bet be atsakomybės ir kasdienio ryžto organizacija nepasieks tvaraus rezultato“, – sakė Piotr Krupa.

    Dar viena praktinė kryptis – tarptautinė plėtra per vietinių prekių ženklų įsigijimą ir jų vystymą konkrečiose rinkose. Toks modelis, anot diskusijos dalyvių, padeda konkuruoti su pasauliniais žaidėjais, nes vietinis prekių ženklas dažnai turi istorinį atpažįstamumą ir stipresnį emocinį ryšį su pirkėjais.

    Akcentuota, kad būtent regioninis „įsišaknijimas“ ir ilgai kauptas pasitikėjimas gali tapti skirtumu, kai kainų spaudimas ir konkurencija iš Azijos auga. Todėl įmonėms siūloma ne tik „eiti į užsienį“, bet ir ieškoti tokios plėtros formos, kuri išnaudoja vietos rinkos lojalumą.

    „Jei nori varžytis su globaliais žaidėjais, pranašumu gali tapti vietinis ryšys su prekių ženklu ir jo tradicija“, – sakė Robert Stobiński.

    EEC diskusijų išvada gana aiški: įmonių atsparumas šiandien kuriamas keliuose lygiuose vienu metu – nuo kapitalo ir technologijų iki lyderystės ir eksporto strategijos. Verslams, veikiantiems įtampos kupinoje aplinkoje, tai reiškia mažiau spontaniškų sprendimų ir daugiau sistemingo pasirengimo įvairiems scenarijams.

  • Lenkija stiprina kuro tiekimo saugumą: PERN bazė po plėtros vienu metu priims 36 vagonus

    Nauja geležinkelių infrastruktūra

    Lenkijos naftos produktų logistikos bendrovė „PERN“ pranešė išplėtusi iškrovimo pajėgumus Kuro bazėje Nr. 2, esančioje Nowa Wieś Wielka vietovėje. Modernizacija orientuota į greitesnį degalų priėmimą geležinkeliu ir sklandesnį jų nukreipimą į saugyklas bei tolesnę distribuciją šalies viduje.

    Pagal bendrovės pateiktą informaciją, nauja infrastruktūra leidžia vienu metu aptarnauti pilnus sąstatus ir kelias cisternas. Maksimalus vienu metu iškraunamas kiekis siekia 36 vagonus cisternas, o bazės galimybės priimti degalus geležinkeliu, lyginant su ankstesniu lygiu, padidėjo dvigubai.

    Ką pakeičia projektas?

    Projekto metu įrengtos papildomos iškrovimo vietos ir pritaikytas geležinkelio kelių ūkis, kad objektas galėtų priimti pilno ilgio sąstatus. Tai svarbu ne tik didesniam srautui, bet ir operaciniam lankstumui, kai degalų tiekimo grandinėje atsiranda trikdžių ar būtina greitai keisti maršrutus.

    „PERN“ nurodo, kad modernizuotas sprendimas apima 42 naujas iškrovimo vietas, naują bėgių infrastruktūrą, kurios ilgis siekia apie 3,5 kilometro, ir sistemas, pritaikytas skirtingoms degalų rūšims. Akcentuojama, kad tai didina perkrovos greitį ir supaprastina degalų nukreipimą į kitus logistikos taškus.

    Akcentas – kuro saugumas

    Oficialaus projekto paleidimo metu Lenkijos energetikos ministras Miłoszas Motyka pabrėžė, kad investicija vertinama kaip strategiškai svarbi nacionaliniam kuro tiekimo saugumui. Jo teigimu, pastarųjų metų kainų ir tiekimo sukrėtimai parodė, jog valstybė turi turėti daugiau alternatyvų ir tvirtesnę logistikos grandinę.

    „Tai investicija, turinti strateginę reikšmę Lenkijos kuro tiekimo saugumui. Pasaulinė degalų kainų krizė parodė, kaip svarbu diversifikuoti energetiką ir užtikrinti efektyvų valstybės veikimą“, – sakė Miłoszas Motyka.

    Ministro teigimu, stiprinimas apima visą grandinę nuo importo, per saugojimą iki paskirstymo vartotojams. Praktikoje tai reiškia, kad modernizuoti mazgai turi sumažinti riziką, jog sutrikus vienam tiekimo kanalui pritrūks techninių galimybių greitai perorientuoti srautus.

    Dvikryptė sistema ir pasirengimas biokurui

    „PERN“ pabrėžia, kad sistema suprojektuota kaip dvikryptė: ji skirta tiek greitai priimti geležinkeliu atvežtus degalus, tiek, esant poreikiui, efektyviai juos perskirstyti į kitus sandėliavimo ir tiekimo taškus. Degalai iš bazės gali būti nukreipiami vamzdynais, geležinkeliu arba kelių transportu, priklausomai nuo situacijos ir paklausos.

    Bendrovės teigimu, objektas yra vienas svarbiausių sandėliavimo ir logistikos elementų visoje „PERN“ sistemoje, todėl jo atsparumas ir pralaidumas tiesiogiai susijęs su kritinės infrastruktūros patikimumu. Taip pat nurodoma, kad infrastruktūra parengta aptarnauti naujos kartos biokurą, įskaitant HVO, kas atitinka ilgalaikes sektoriaus modernizavimo ir energetinės transformacijos kryptis.

    „PERN“ taip pat skelbia planuojanti tolesnę bazės plėtrą: didinti kelių cisternų pakrovimo pajėgumus, auginti sandėliavimo talpas ir įgyvendinti papildomas priemones, kurios stiprintų visos degalų logistikos sistemos atsparumą. Tokie projektai tampa ypač aktualūs Europoje, kur po 2022 metų paspartėjo pastangos mažinti priklausomybes ir turėti daugiau techninių alternatyvų tiekimo grandinėse.

  • Ormuziui grasinant blokada: Saudo Arabija naftos gavybą sumažino iki žemiausio lygio nuo 1990 metų

    Auganti įtampa Artimuosiuose Rytuose vis labiau persiduoda naftos rinkai, o svarbiausiu rizikos tašku išlieka Ormuzo sąsiauris. Per šį jūrinį kelią kasdien gabenama reikšminga pasaulinės naftos ir naftos produktų dalis, todėl bet koks sutrikimas iš karto kelia kainų ir tiekimo neapibrėžtumą.

    Naujausiais OPEC duomenimis, Saudo Arabijos naftos gavyba balandį smuko iki 6,316 mln. barelių per dieną. Tai žemiausias lygis per maždaug 36 metus ir didžiausias kritimas nuo laikotarpio po Irako invazijos į Kuveitą 1990 metais.

    Palyginti su vasariu, Saudo Arabijos gavyba sumažėjo apie 42 proc., arba maždaug 651 000 barelių per dieną. Toks kritimas rinkose vertinamas kaip signalas, kad tiekimo grandinės regione tampa jautresnės ne tik kainų, bet ir fizinės logistikos rizikai.

    Tuo pat metu Rijadas nurodė, kad realūs tiekimai rinkai, neskaičiuojant pervežimų į saugyklas, buvo didesni nei gavyba ir siekė 6,879 mln. barelių per dieną. Tai leidžia manyti, kad dalis tiekimo galėjo būti palaikoma iš sukauptų atsargų ar lanksčiau valdant srautus per terminalus.

    Kaip apeinamas Ormuzo sąsiauris?

    Saudo Arabija turi alternatyvių eksporto maršrutų, kurie leidžia dalį srautų nukreipti į Raudonąją jūrą ir taip sumažinti priklausomybę nuo Ormuzo sąsiaurio. Būtent ši infrastruktūra laikoma vienu svarbiausių šalies pranašumų, kai regione kyla grėsmių laivybai.

    Vis dėlto alternatyvūs keliai nėra neriboti, o jų pralaidumas ir saugumas priklauso nuo situacijos visame regione. Dėl to net ir turint apėjimo galimybių, rinkai svarbiausia išlieka klausimas, ar tiekimas gali būti palaikomas stabilus ilgesnį laiką.

    Smūgis OPEC prognozėms

    Įtempta situacija veikia ne tik atskirų šalių gavybą, bet ir paklausos prognozes. OPEC koregavo pasaulinio naftos paklausos augimo 2026 metais prognozę žemyn – nuo 1,4 mln. iki 1,2 mln. barelių per dieną.

    Atskirai Tarptautinė energetikos agentūra savo mėnesinėje apžvalgoje nurodė, kad pasaulinė paklausa šiemet gali sumažėti apie 420 000 barelių per dieną. Tai būtų didžiausias nuosmukis nuo 2020 metų, kai paklausą smarkiai numušė Covid-19 pandemija.

    Ekspertai pažymi, kad tolesnis gavybos ribojimų koordinavimas gali tapti sudėtingesnis dėl vidinių OPEC ir platesnio OPEC+ aljanso interesų skirtumų. Kuo daugiau neapibrėžtumo dėl transporto maršrutų ir paklausos, tuo labiau auga rizika, kad naftos kainos taps dar jautresnės naujienoms iš regiono.