CP v2

Tag: Dirbtinis intelektas

  • Inter Cars vadovas apie kiniškus automobilius Europoje: vilioja kaina, bet kyla serviso ir vertės rizika

    Kiniškų automobilių banga Europoje

    Kiniškų markių įsitvirtinimas Europoje pastaraisiais metais akivaizdžiai įsibėgėjo: jų dalis naujų automobilių pardavimuose kai kuriais mėnesiais pasiekė rekordus. Pirkėjus dažniausiai vilioja konkurencinga kaina, gausi įranga ir greitai atnaujinamos technologijos, ypač elektriniuose modeliuose.

    Vis dėlto sparčiai auganti pasiūla kelia ir daugiau klausimų, kuriuos pirkėjai anksčiau spręsdavo rečiau: kiek ilgai konkretus prekės ženklas išliks rinkoje, kaip greitai bus sukurta serviso infrastruktūra ir ar neteks laukti dalių mėnesiais. Būtent šios temos vis dažniau tampa svarbesnės už patį pradinį kainos pranašumą.

    Inter Cars vadovo perspėjimas

    „Inter Cars“ vadovas Maciejus Oleksowiczius, kurio vadovaujama bendrovė specializuojasi automobilių atsarginių dalių prekyboje, vertindamas kiniškų automobilių perspektyvas pabrėžė rizikos elementą. Jo teigimu, jei automobilis perkamas keliems metams kasdieniam naudojimui, sprendimas gali būti mažiau nuspėjamas nei renkantis seniai Europoje įsitvirtinusius gamintojus.

    „Kaip vairuotojas, perkantis automobilį keliems metams, jaučiu, kad tai būtų gana rizikingas sprendimas“, – sakė Maciejus Oleksowiczius.

    Anot jo, viena didžiausių grėsmių pirkėjui yra ne vien dabartinė automobilio kokybė, bet ir tai, kas bus po kelerių metų: ar veiks atstovų tinklas, ar bus užtikrintos garantinės procedūros, ar dalys bus prieinamos greitai ir už prognozuojamą kainą. Tai tiesiogiai siejasi ir su likutine verte, kuri ypač svarbi keičiant automobilį ar jį parduodant.

    Greitas tobulėjimas, bet nelygios stiprybės

    Vadovo vertinimu, kinų gamintojai išsiskiria itin greitu produkto vystymu: patobulinimai ir atnaujinimai į rinką ateina dažnai, kartais kas kelis mėnesius. Tokį tempą tradiciniams Europos gamintojams pasivyti sudėtinga, nes jų kūrimo ir patvirtinimo ciklai paprastai ilgesni.

    „Kinų gamintojai mechaniką dažnai palieka antrame plane, o daugiau dėmesio skiria dizainui, salonui ir infotainment sistemoms“, – sakė Maciejus Oleksowiczius.

    Jis taip pat akcentavo, kad techninės konstrukcijos sprendimai ne visuomet atrodo tokie solidūs kaip įprastų Europos gamintojų: kai kurios detalės gali būti pagamintos paprasčiau, o tai ilgainiui gali reikšti didesnį nusidėvėjimą. Tokie vertinimai svarbūs tiems, kurie automobilį planuoja eksploatuoti ilgai ir tikisi stabilios remonto ekosistemos.

    Kas svarbiausia pirkėjui artimiausiais metais

    Ekspertai rinkoje dažniausiai išskiria kelis praktinius kriterijus, kurie taps lemiami renkantis naujas, dar tik įsitvirtinančias markes. Pirmiausia tai serviso tinklo plėtra, atsarginių dalių sandėliavimas Europoje ir aiški garantinių įsipareigojimų schema, kuri veiktų ne tik teoriškai, bet ir kasdienėje praktikoje.

    Ne mažiau svarbi ir prekės ženklo stabilumo tema: jei dalis gamintojų iš tiesų pasitrauktų, tai gali smarkiai paveikti naudotų automobilių rinką, draudimo bei remonto kaštus. Maciejus Oleksowiczius prognozavo, kad per 10–15 metų kinų gamintojai galėtų pasiekti apie 30 proc. Europos rinkos, tačiau pabrėžė, kad dinamika išlieka sunkiai nuspėjama.

  • Turite šilumos siurblį? Prieš šalčius verta koreguoti šildymo kreivę ir palikti sistemą stabilią

    Artėjant šildymo sezonui dalis šilumos siurblių naudotojų skuba keisti nustatymus taip, kaip buvo įpratę su dujiniais ar kieto kuro katilais. Specialistai perspėja, kad dažnas temperatūrų „tampymas“ šilumos siurbliui dažniau kenkia nei padeda, nes efektyvumas geriausias tuomet, kai sistema dirba stabiliai.

    Dažniausia klaida yra ryškiai mažinti patalpų temperatūrą naktį ir ryte bandyti „atsigriebti“ staigiai keliant šildymo parametrus. Toks režimas gali didinti siurblio paleidimų skaičių, skatinti dažnesnį įsijungimą ir išsijungimą, o tai ilgainiui siejama su didesnėmis sąnaudomis ir didesniu komponentų dėvėjimusi.

    Prieš šalčius svarbiausia peržiūrėti ne „maksimalią temperatūrą“, o automatikos logiką, kuri prisitaiko prie oro sąlygų. Pagrindinis raktažodis čia yra šildymo kreivė: ji nusako ryšį tarp lauko temperatūros ir į šildymo sistemą tiekiamo vandens temperatūros.

    Kas yra šildymo kreivė?

    Šildymo kreivė leidžia šilumos siurbliui automatiškai pakelti tiekiamo vandens temperatūrą, kai lauke šąla, ir sumažinti, kai lauke šilčiau. Praktikoje tai reiškia, kad nereikia rankiniu būdu „užfiksuoti“ vienos pastovios padavimo temperatūros ir nuolat ją koreguoti pagal nuojautą.

    „Vietoje rankinio temperatūros nustatinėjimo geriau patikėti darbą orų kompensacijai: kuo šalčiau lauke, tuo aukštesnė tiekiamo vandens temperatūra“, – aiškina šildymo sistemų specialistai.

    Teisingai parinkta šildymo kreivė padeda palaikyti komfortą be didelių svyravimų ir dažniausiai leidžia dirbti žemesnėmis temperatūromis, kas ypač svarbu siekiant geresnio sezoninio naudingumo. Tai aktualu tiek grindiniam šildymui, tiek radiatorinėms sistemoms, nors jų nustatymai paprastai skiriasi.

    Į ką dar atkreipti dėmesį?

    Nustatymai visada priklauso nuo konkretaus būsto ir įrangos: šilumos siurblio tipo, šildymo sistemos, buferinės talpos buvimo ir pastato šiluminės izoliacijos. Dėl to vieno „universalaus skaičiaus“ nėra, tačiau pats principas dažniausiai tas pats: mažiau staigių pokyčių, daugiau stabilumo.

    Ne mažiau svarbus yra tinkamas srautas sistemoje, nes per mažas ar per didelis cirkuliacijos debitas gali mažinti efektyvumą ir kelti triukšmą ar diskomfortą. Taip pat rekomenduojama reguliariai apžiūrėti lauko bloką, kad jis nebūtų užneštas lapais, purvu ar sniegu, o oro pratekėjimas nebūtų apribotas.

    Praktinis tikslas prieš žiemą paprastai paprastas: sureguliuoti šildymo kreivę taip, kad namuose būtų šilta, o tiekiamo vandens temperatūra būtų kuo žemesnė, kiek leidžia sistema. Jei koregavimai daromi po truputį ir paliekama laiko sistemai „susistovėti“, dažniausiai pavyksta pasiekti ir komfortą, ir mažesnes sąnaudas.

  • Prie Lenkijos kelių daugėja vilko akys: kaip veikia atšvaitai, skirti atbaidyti žvėris

    Lenkijos keliuose vis dažniau galima pastebėti vadinamąsias vilko akis – mažus atšvaitus, tvirtinamus ant kelkraščio kuoliukų ar stulpelių. Jų paskirtis paprasta: sumažinti riziką, kad laukiniai gyvūnai netikėtai išbėgs į važiuojamąją dalį.

    Šie atšvaitai dažniausiai būna raudoni, balti arba melsvi, o jų veikimas paremtas šviesos atspindžiu. Važiuojančio automobilio žibintai sukuria trumpus blyksnius kelio pakraščiuose, kurie gyvūnams turėtų tapti vizualia kliūtimi ir paskatinti jų neiti arčiau kelio.

    Kaip veikia vilko akys?

    Vilko akys priskiriamos vadinamosioms optinėms užtvaroms, kurios neveikia nuolat. Jos suaktyvėja tik tuomet, kai pro šalį važiuoja transporto priemonės ir šviesos srautas patenka į atšvaitą, todėl sistema nėra nuolatinis barjeras gyvūnų migracijai.

    „Automobilių žibintų šviesa atsispindi nuo atšvaitų, o palei kelią atsiranda trumpi šviesos blyksniai. Gyvūnams tai sukuria optinę kliūtį, kuri turi juos atbaidyti ir atgrasyti nuo išėjimo į važiuojamąją dalį“, – teigiama Lenkijos kelių administratorių paaiškinimuose.

    Kodėl tai svarbu vairuotojams?

    Susidūrimai su laukiniais gyvūnais yra viena pavojingiausių situacijų užmiesčio keliuose, ypač tamsiu paros metu ir miškų apsuptuose ruožuose. Tokiose avarijose nukenčia ne tik gyvūnai, bet ir vairuotojai bei keleiviai, o pasekmės dažnai būna sunkios dėl didelio greičio.

    Lenkijos policijos statistikoje fiksuojami šimtai eismo įvykių, kuriuose dalyvauja laukiniai gyvūnai, todėl kelių valdytojai ieško priemonių, galinčių bent iš dalies sumažinti riziką. Būtent dėl to vilko akys dažniausiai montuojamos keliuose, kurie eina per miškingas teritorijas arba šalia gyvūnų migracijos takų.

    Kur dažniausiai montuojami šie atšvaitai?

    Praktikoje vilko akys dažniau įrengiamos prie intensyvesnio eismo kelių, kur susidūrimo pasekmės būna skaudžiausios. Dažniausios vietos – užmiesčio ruožai, kelių atkarpos prie miškų, laukų ir kitų teritorijų, kur gyvūnai reguliariai kerta važiuojamąją dalį.

    Specialistai pabrėžia, kad tokios priemonės efektyviausios kaip kompleksinių sprendimų dalis, kai derinami keli elementai: tinkamas kelkraščio ženklinimas, įspėjamieji ženklai, greičio ribojimai rizikingose vietose ir, kur įmanoma, fizinės apsaugos priemonės.

  • Kėpne atskleista degalų sukčiavimo schema: beveik 4 000 nemokamų užpylimų ir 140 000 eurų žala

    Lenkijos Didžiosios Lenkijos vaivadijoje, Kėpne, policija sulaikė du vyrus – 41 ir 30 metų – įtariamus didelio masto degalų išviliojimo schema. Tyrėjų teigimu, per maždaug metus jie galėjo atlikti beveik 4 000 užpylimų už degalus nesumokėdami, o nuostoliai vienai transporto įmonei esą viršijo 140 000 eurų.

    Ikiteisminio tyrimo duomenimis, vienas įtariamųjų anksčiau ėjo vadovaujamas pareigas įmonėje ir, pasinaudodamas prieiga prie vidinių procesų, galėjo organizuoti veiksmus taip, kad degalų pirkimai iš išorės atrodytų teisėti. Abu sulaikytieji buvo suimti trims mėnesiams, o už inkriminuojamas veikas jiems gresia iki 10 metų laisvės atėmimo.

    Kaip veikė degalų kortelių schema

    Prokuratūros atstovo perduota informacija rodo, kad schemos pagrindas galėjo būti papildomų degalų kortelių išdavimas ir jų pririšimas prie realiai egzistuojančių įmonės transporto priemonių. Tuo pat metu degalai, kaip įtariama, buvo pilami į dideles talpyklas, nors automobiliai, kuriems kortelės buvo priskirtos, tuo metu būdavo visai kitose vietose.

    „Per metus – nuo 2025 metų rugpjūčio iki 2026 metų rugpjūčio – tai buvo paversta nuolatiniu pajamų šaltiniu, o įmonė patyrė daugiau kaip 140 000 eurų nuostolių“, – sakė prokuratūros atstovas.

    Siekiant nuslėpti galimą sukčiavimą, įtariama, kad įmonės vidinėje apskaitos sistemoje buvo koreguojami transporto priemonių duomenys, keičiant jų identifikatorius ir taip sukuriant įspūdį, jog degalai buvo sunaudoti teisėtai. Tyrimas taip pat rodo, kad veiksmuose galėjo dalyvauti ir antrasis sulaikytasis, o gauta nauda, įtariama, buvo dalijama.

    Kur galėjo dingti dyzelinas

    Tyrėjai nurodo, kad degalai, kaip įtariama, vėliau buvo realizuojami tretiesiems asmenims, kurių tapatybės kol kas nėra nustatytos. Tokios schemos dažniausiai remiasi dviem dalykais – prieiga prie kortelių valdymo ir galimybe „suderinti“ dokumentus, kad degalų judėjimas popieriuje atitiktų tariamą transporto darbą.

    Ekspertai pabrėžia, kad transporto sektoriuje degalų kortelės yra viena didžiausių rizikos zonų, ypač kai įmonė turi daug automobilių ir skirtinguose regionuose veikiančius vairuotojus. Dėl to vis plačiau diegiami sprendimai, kurie realiu laiku lygina užpylimo vietą su transporto priemonės buvimo vieta, analizuoja neįprastus kiekius ir reikalauja papildomo patvirtinimo.

  • Dujinis šildymas pinga, bet lieka tarp brangiausių: kiek per metus kainuoja 150 kv. m namui?

    Dujomis vis dar šildosi milijonai Lenkijos namų ūkių, tačiau naujausi skaičiavimai rodo netikėtą pokytį – metinės išlaidos 150 kv. m namui sumažėjo. Remiantis Centraline pastatų emisijų apskaitos sistema, dujinį šildymą naudoja apie 5 000 000 namų ir butų savininkų.

    Pagal Lenkijos smogo pavojaus signalą, 2026 metais 150 kv. m namo šildymas gamtinėmis dujomis atsieina apie 1 995 eurus per metus. Palyginti su ankstesniu laikotarpiu, tai yra maždaug 31 euru mažiau, tačiau dujos vis dar išlieka vienu brangesnių pasirinkimų.

    Brangiausias šildymo būdas išlieka katilas kūrenamas šildymo alyva – apie 3 427 eurai per metus. Tuo metu granulių (A1) katilo sąnaudos šoktelėjo iki maždaug 2 960 eurų per metus, todėl granulės reitinge aplenkė dujas ir tapo antru brangiausiu sprendimu.

    Kur pigiausia šildytis?

    Organizacijos vertinimu, pigiausia alternatyva yra šilumos siurblys. Priklausomai nuo sistemos tipo, metinės 150 kv. m namo šildymo išlaidos gali siekti apie 1 082–1 657 eurus.

    Mažiausios sąnaudos paprastai fiksuojamos tuomet, kai naudojamas grunto šilumos siurblys ir žematemperatūrinė sistema, pavyzdžiui, grindinis šildymas. Toks derinys leidžia efektyviau išnaudoti elektros energiją ir sumažinti bendrą šildymo kainą.

    „Šilumos šaltinį namams reikia rinktis labai atsakingai ir geriausia tai daryti pasikonsultavus su patikimu ekokonsultantu, montuotoju arba energijos auditoriumi“, – sakė Piotras Siergiejus.

    Ekspertai pabrėžia, kad vien kuro ar energijos kaina ne visada parodo tikrąjį vaizdą. Galutinė sąskaita priklauso nuo namo šilumos izoliacijos, šildymo sistemos efektyvumo, temperatūrinių režimų, taip pat nuo to, ar gyventojai investuoja į energijos taupymo sprendimus.

  • Japonijos įmonėse moterų vadovių tik 11,3 proc.: net premjerė kol kas nekeičia sistemos

    Naujausi Japonijos verslo duomenys rodo, kad moterų dalis vadovaujančiose pozicijose išlieka viena mažiausių tarp išsivysčiusių šalių. Tyrimai fiksuoja, kad daugiau nei pusėje bendrovių aukščiausio lygio vadovybėje nėra nė vienos moters, o didelė dalis įmonių neturi moterų ir vidurinėje vadybos grandyje.

    Analitikai atkreipia dėmesį, kad moterų vadovių Japonijoje yra apie 11,3 proc., o bendras moterų atstovavimas vadovybėje auga labai lėtai. Tai reiškia, kad šalis sunkiai artėja prie valdžios deklaruotų tikslų, susijusių su lyčių balansu didžiosiose biržos įmonėse.

    Skaičiai ir valdžios tikslai

    Japonijos verslo duomenis reguliariai renka kreditingumo ir rinkos analizės bendrovė „Teikoku Databank“, kuri vertina vadovaujančių pareigų pasiskirstymą pagal lytį. Naujausiuose vertinimuose pabrėžiama, kad vadovaujančiose komandose moterų trūkumas išlieka sisteminis, o pokytis per metus dažnai siekia tik kelias dešimtąsias procentinio punkto.

    Japonijos Vyriausybė pastaraisiais metais akcentuoja siekį, kad didžiausios Tokijo vertybinių popierių biržos pagrindinio segmento įmonės iki 2030 metų pasiektų bent 30 proc. moterų aukščiausio lygio vadovybėje. Vis dėlto dabartinis tempas rodo, kad vien deklaracijų neužtenka, o daliai įmonių tikslai lieka tolimi.

    Kodėl Womenomics neįsibėgėja?

    Diskusija apie moterų vaidmenį ekonomikoje Japonijoje įgavo pagreitį dar XX amžiaus pabaigoje, kai tarptautiniai ekonomistai pradėjo kalbėti apie Womenomics idėją. Jos esmė paprasta: didesnis moterų įsitraukimas į darbo rinką ir vadovavimą gali padėti spręsti ekonomikos stagnacijos ir demografinių iššūkių problemas.

    Šią kryptį vėliau perėmė ir Japonijos politiniai lyderiai, įtraukdami ją į struktūrinių reformų paketą. Tačiau praktikoje paaiškėjo, kad vien politikos gairės neįveikia giliai įsišaknijusių organizacinių įpročių ir lūkesčių darbo vietoje.

    Struktūrinės ir kultūrinės kliūtys

    Ekspertai dažniausiai išskiria vadinamąją dvigubą karjeros sistemą, būdingą didelėms Japonijos įmonėms. Joje darbuotojai nuo pat įsidarbinimo dažnai nukreipiami į karjeros kelią, vedantį į vadovaujančias pareigas, arba į administracinį kelią, kuriame galimybės kilti ribotos.

    Nors formaliai pasirinkimas turėtų būti laisvas, praktikoje karjeros kelias dažniau tampa vyrų trajektorija, o moterys dažniau atsiduria administracinėse funkcijose. Prie to prisideda ilgos darbo valandos, didelis mobilumo ir lojalumo vienai įmonei lūkestis bei socialinės normos, pagal kurias šeimos ir namų ūkio atsakomybės dažniau tenka moterims.

    Prie problemos prisideda ir tai, kad moterys, grįžusios po vaiko priežiūros atostogų, neretai susiduria su nerašytu reikalavimu dirbti tokiu pat intensyvumu kaip anksčiau. Nors dalis įmonių diegia paramos programas, jų apimtis dažnai nepakankama, kad realiai pakeistų karjeros perspektyvas.

    Ką gali pakeisti rinka ir investuotojai?

    Pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio skiriama ne vien valstybės tikslams, bet ir investuotojų spaudimui. Tarptautiniai fondai ir konsultantai vis dažniau vertina valdybų įvairovę kaip gero valdymo kriterijų, o kai kurie investuotojai viešai deklaruoja, kad nepritaria tik vyrų sudarytoms valdyboms.

    Tačiau Japonijoje vis dar vyrauja atsargus, „laikykis arba paaiškink“ principu paremtas požiūris, kai įmonės skatinamos skelbti tikslus ir pažangą, bet griežtų, privalomai vykdomų reikalavimų dažnai trūksta. Dėl to pokytis priklauso nuo reputacijos, rinkos spaudimo ir to, ar įmonės pačios susikurs aiškias vidines karjeros ir kompetencijų ugdymo sistemas.

    Paradoksalu, kad politinėje viršūnėje pokyčiai jau matomi, tačiau versle jie juda daug lėčiau. Net ir esant moteriai premjerei, dauguma ekspertų sutaria, kad lyčių balanso proveržis įvyks tik tada, kai bus keičiamos darbo kultūros normos ir karjeros mechanizmai pačiose įmonėse.

  • Išmanieji skaitikliai tik pradžia: energetika vis drąsiau remiasi DI, duomenimis ir automatika

    Energetikos sektoriuje skaitmenizacija vis labiau tolsta nuo vieno sprendimo, pavyzdžiui, išmaniųjų skaitiklių diegimo. Operatoriai investuoja į duomenų analitiką, tinklų automatizaciją, skaitmeninius infrastruktūros modelius ir sprendimus, kurie padėtų tinklą valdyti realiuoju laiku.

    Šį poslinkį skatina ir Europos Sąjungos kryptis: Europos Komisija 2026 metais pristatė planą, kuriuo siekiama paspartinti skaitmeninių technologijų ir dirbtinis intelektas taikymą energetikoje. Akcentuojami tinklų optimizavimas, saugi duomenų apykaita bei didesnis dėmesys kibernetiniam saugumui.

    Skaitmenizacija pereina į mastą

    Vienas svarbiausių pokyčių yra investicijų dydis ir jų tikslas. Dideli projektai orientuojami į tai, kad duomenys padėtų greičiau aptikti gedimus, tiksliau planuoti remontus, efektyviau valdyti apkrovas ir lengviau prijungti naujus atsinaujinančių išteklių objektus.

    Lygiagrečiai didėja ir išmaniųjų skaitiklių apimtis, nes tai tampa pagrindu lankstesniems tarifams bei tikslesniam vartojimo valdymui. Vis daugiau vartotojų gauna galimybę matyti savo suvartojimą beveik realiuoju laiku, o tai svarbu tiek kainodarai, tiek paklausos valdymui.

    Skaitmeniniai dvyniai ir nauji duomenų šaltiniai

    Pažangiausia kryptis, į kurią investuoja dalis operatorių, yra skaitmeniniai dvyniai. Tai detalūs tinklo modeliai, atkartojantys realios infrastruktūros būseną ir elgseną, nuo aukštos įtampos linijų ir transformatorių iki atskirų prijungimų.

    Toks modeliavimas leidžia ne tik analizuoti esamą situaciją, bet ir simuliuoti scenarijus, pavyzdžiui, kaip tinklą paveiks didesnis saulės ar vėjo elektrinių skaičius. Kai tinklas tampa dinamiškesnis, auga poreikis sprendimams, kurie gebėtų prognozuoti ir rekomenduoti veiksmus.

    Kur DI duoda daugiausia naudos?

    Dirbtinis intelektas energetikoje dažniausiai siejamas su labai praktiniais uždaviniais: apkrovų ir gamybos prognozėmis, gedimų aptikimu, tinklo perkrovų valdymu ir investicijų planavimu. Tačiau DI taikymas neišvengiamai kelia klausimus dėl atsakomybės ir sprendimų patvirtinimo, kai algoritmas siūlo keisti tinklo konfigūraciją.

    Kartu didėja ir rizikos: kuo daugiau jutiklių, nuotolinės prieigos bei automatikos, tuo svarbesnis tampa kibernetinis saugumas. Papildomu iššūkiu laikoma senų sistemų integracija su naujomis IT ir OT technologijomis, kad būtų sukurtas vientisas duomenų vaizdas ir užtikrintas suderinamumas.

    Energetikos skaitmenizacijos sėkmė vis dažniau priklausys ne nuo pavienių pilotinių projektų, o nuo gebėjimo sujungti sistemas, standartizuoti duomenis, užtikrinti infrastruktūros atsparumą ir DI sprendimus perkelti į kasdienę, didelio masto tinklo eksploataciją.

  • Xi ir Trumpo susitikimo rezultatai: 30 mlrd. JAV dolerių muitų mažinimas ir DI dialogo mechanizmas

    Pekino ir Vašingtono susitarimai

    Kinijos užsienio reikalų ministerija po Xi Jinpingo valstybinio vizito JAV paskelbė dokumentą, kuriame išskiriami aštuoni Vašingtono susitikimo rezultatai. Pagrindinis akcentas – abiejų šalių siekis stabilizuoti santykius ir susitarti dėl konkrečių ekonominių bei technologinių taisyklių.

    Dokumente teigiama, kad lyderiai sutarė stiprinti konstruktyvius Kinijos ir JAV ryšius, paremtus abipuse pagarba, sąžiningumu ir tarpusavio nauda. Toks tonas rodo bandymą sumažinti įtampas, kurios pastaraisiais metais labiausiai išryškėjo prekybos ir aukštųjų technologijų srityse.

    Muitai, prekyba ir nauja taryba

    Ekonominėje dalyje nurodoma, kad patvirtintas abipusis muitų mažinimas, kurio vertė siekia 30 mlrd. JAV dolerių. Perskaičiavus, tai sudaro apie 27,6 mlrd. eurų.

    Taip pat numatyta pratęsti anksčiau pasiektus susitarimus ir sukurti dvišalę Prekybos tarybą, kuri turėtų prižiūrėti įgyvendinimą. Tokie žingsniai rinkoms dažniausiai siunčia signalą, kad abi pusės ieško ne vien politinių deklaracijų, bet ir techninių sprendimų, mažinančių neapibrėžtumą verslui.

    DI dialogas ir incidentų kanalas

    Atskira susitarimų dalis skirta dirbtiniam intelektui. Šalys sutarė įsteigti formalų JAV ir Kinijos DI dialogo mechanizmą, skirtą vertinti technologijos naudą ir rizikas bei aptarti reguliavimo kryptis.

    Numatytas ir atskiras komunikacijos kanalas galimiems incidentams, susijusiems su DI sistemomis, valdyti. Pasak Kinijos pusės, kitas apsikeitimas nuomonėmis šiuo formatu planuojamas 2026 metų lapkritį, o tai leidžia tikėtis reguliaraus, o ne vienkartinio formato.

    Narkotikų kontrolė, Iranas ir simboliniai gestai

    Kinijos URM teigimu, tarp apčiuopiamų rezultatų įvardyta ir teisėsaugos bendradarbiavimo pažanga: bendros pastangos esą prisidėjo prie naujų psichoaktyviųjų medžiagų bei cheminių pirmtakų prekybos tinklų išardymo ir dešimčių įtariamųjų sulaikymo.

    Tarptautinėje darbotvarkėje akcentuota, kad Iranas turėtų laikytis įsipareigojimų neplėtoti branduolinio ginklo, taip pat pabrėžta laisvos laivybos ir mokesčių nediktavimo tarptautiniuose vandens keliuose tema. Be to, lyderiai deklaravo ketinimus dalyvauti artėjančiuose APEC ir G20 viršūnių susitikimuose.

    Susitikimą lydėjo ir simbolika: kinų žiniasklaida skelbė, kad JAV zoologijos sodui Atlantoje perduotos dvi didžiosios pandos Ping Ping ir Fu Shuang. Tuo pat metu pranešta apie planus artimiausiu metu pasirašyti karinį memorandumą dėl krizių komunikacijos ir tęsti JAV karių palaikų paieškas Kinijoje.

  • Sam Altman įspėja: DI gali atnešti vaistą nuo vėžio, bet mainais atims laisvę ir privatumą

    Sam Altman įspėja: DI gali atnešti vaistą nuo vėžio, bet mainais atims laisvę ir privatumą

    Įspėjimas apie patogumo kainą

    „OpenAI“ vadovas Samas Altmanas viešuose pasisakymuose vis dažniau akcentuoja ne fantazijas apie maištaujančias mašinas, o lėčiau ir nepastebimai atsirandančią grėsmę: visuomenė, siekdama saugumo ir patogumo, gali pati sutikti su vis didesne kontrole.

    Jo teigimu, pavojingiausia distopija gali būti ta, kurioje už materialinę gerovę, medicinos proveržius ir kasdienį komfortą žmonės sumoka prarasdami privatumą, sprendimų laisvę ir realią įtaką savo gyvenimui.

    „Jūs gausite vaistą nuo vėžio ir materialinę gausą, bet neturėsite laisvės, neturėsite valios spręsti. Tai bus tobula stebėjimo valstybė“, – sakė Samas Altmanas.

    DI agentai ir nuolatinis stebėjimas

    Altmanas atkreipia dėmesį į kryptį, kuria juda didžiųjų technologijų kuriami produktai: nuo įrankių, vykdančių atskiras komandas, link nuolat fone veikiančių DI agentų, galinčių stebėti ekraną, suprasti kontekstą ir padėti priimti sprendimus.

    Tokia evoliucija žada didžiulį produktyvumo šuolį, tačiau kartu kelia privatumo klausimus. Jei asistentas turi matyti ekrane rodomą informaciją, girdėti pokalbius ar analizuoti susitikimus, jis neišvengiamai priartėja prie jautriausių asmens duomenų.

    Altmanas yra užsiminęs apie scenarijų, kuriame asmeninis asistentas turėtų beveik tobulą kasdienio gyvenimo kontekstą: matytų, kas vyksta ekrane, dalyvautų susitikimuose ir fiksuotų skambučius. Kritikai tai vadina nauju nuolatinės priežiūros standartu, kurį bus sunku atšaukti, jei jis taps norma.

    Riba, kurią siūlo pats Altmanas

    Pasak „OpenAI“ vadovo, vienas iš būdų nepaslysti į kontrolės visuomenę yra paprastas testas: technologinė pažanga turi kasmet didinti žmonių laisvę ir jų galimybes rinktis, o ne mažinti autonomiją dėl tariamo efektyvumo.

    Jo logika tokia: jei visuomenė kiekvienais metais jaučia, kad turi daugiau laiko, daugiau pasirinkimų ir daugiau įtakos savo gyvenimui, tuomet rizika, kad DI taps įrankiu centralizuotai valdžiai ir totalinei priežiūrai, mažėja.

    „Jei kasmet žmonės turės daugiau laisvės ir daugiau galios spręsti, o jų gyvenimo ir laiko kokybė nuosekliai augs, tada, tikėtina, viskas bus gerai“, – sakė Samas Altmanas.

    Kodėl diskusija aštrėja visame sektoriuje

    Platesniame kontekste šie perspėjimai sutampa su globalia tendencija: valstybės ir reguliuotojai ieško būdų, kaip suvaldyti didelės galios DI sistemas, o technologijų kompanijos tuo pat metu spartina agentinių produktų ir asistentų plėtrą.

    Diskusiją kaitina ir kiti ryškūs pramonės lyderių pasisakymai. Pavyzdžiui, „Oracle“ vadovas Larry Ellisonas yra kalbėjęs apie nuolatinį įrašinėjimą kaip priemonę skatinti geresnį piliečių elgesį, o „Palantir“ vadovas Alexas Karpas atvirai pripažino, kad bendrovės produktai kartais naudojami žmonėms žudyti.

    Šalia to skamba ir grėsmingesnės prognozės apie egzistencinę riziką. Dalis buvusių ir esamų DI tyrėjų bei vadovų viešai mini tikimybes, kad itin galingos sistemos gali sukelti katastrofiškų pasekmių, nors skaičiai ir vertinimai smarkiai skiriasi.

    Altmano žinutė šioje triukšmingoje diskusijoje išsiskiria tuo, kad jis labiausiai akcentuoja socialinį mechanizmą: laisvės neprarandamos vienu sprendimu. Jos nyksta per mažus kompromisus, kurie konkrečiu momentu atrodo logiški, laikini ir būtini.

  • Iki 1 150 eurų už 15 dienų atostogų: Lenkijoje siūloma dalį atostogų paversti išmoka

    Lenkijoje vėl įsibėgėja diskusijos, ką daryti su nepanaudotomis atostogomis, kurių vertė šalies mastu siekia milijardus. Darbdaviai pabrėžia, kad dalyje sektorių realiai sudėtinga išnaudoti visas priklausančias poilsio dienas, o kai kurie darbuotojai atostogas sąmoningai kaupia tikėdamiesi didesnės išmokos išeinant iš darbo.

    Problema kyla dėl teisės aktuose įtvirtintos tvarkos: jei darbuotojas palieka darbovietę, už likusias atostogų dienas darbdavys privalo sumokėti piniginę kompensaciją. Ji skaičiuojama pagal darbuotojo atlyginimą ir vadinamąjį atostogų koeficientą, todėl didesnes pajamas gaunantiems žmonėms susikaupusios dienos virsta labai didelėmis sumomis.

    Idėja: 20 dienų poilsiui, 6 dienos pasirinktinai

    Vienas iš siūlomų sprendimų yra padalyti 26 kasmetines atostogų dienas į dvi dalis. 20 dienų liktų kaip bazinės atostogos, o papildomos 6 dienos, atsirandančios iš nacionalinio reguliavimo, galėtų būti panaudojamos darbuotojo pasirinkimu: arba kaip poilsis, arba kaip piniginė išmoka.

    „Praktiškai galima svarstyti, ar nevertėtų 26 dienų atostogas atskirti į 20 dienų bazinį poilsį ir 6 papildomas dienas, kurias darbuotojas galėtų pasirinktinai išnaudoti arba paversti pinigine kompensacija“, – sakė teisininkas dr. Marcin Wojewódka.

    Tokia schema, šalininkų teigimu, leistų sumažinti įtampą darbo rinkoje, kai darbuotojai atostogas kaupia „juodai dienai“, o darbdaviai susiduria su netikėtomis didelėmis išmokomis darbuotojui išėjus. Kartu tai skatintų planuoti poilsį taip, kad jis būtų realiai išnaudojamas, o ne virstų skola įmonės biudžete.

    Kiek tai sudaro pinigais?

    Lenkijos žiniasklaidoje pateikiamas pavyzdys rodo, kad darbuotojui, uždirbančiam apie 1 600 eurų bruto per mėnesį, 15 nepanaudotų atostogų dienų kompensacija siektų maždaug 1 150 eurų. Jei susikaupia 100 dienų, suma gali viršyti 7 600 eurų, o tokios išlaidos įmonėms tampa apčiuopiama rizika, ypač kai darbuotojų kaita didelė.

    Diskusijas kaitina ir viešojo sektoriaus pavyzdžiai, kai išeinant iš tarnybos už sukauptas dienas išmokamos išskirtinai didelės sumos. Vienu atveju Lenkijos aukščiausioji audito institucija yra fiksavusi kompensaciją, kuri siekė apie 157 000 eurų.

    Kodėl tema aktuali ir darbuotojams?

    Darbo teisės ekspertai pabrėžia, kad atostogų paskirtis pirmiausia yra poilsis ir sveikatos apsauga, o ne galimybė kaupti dienas kompensacijai. Vis dėlto kai kuriose profesijose, ypač ten, kur trūksta darbuotojų, atostogų suderinimas su darbu tampa sudėtingas, todėl kaupimas neretai būna ne darbuotojo „strategija“, o organizacinė realybė.

    Jei siūlymas būtų įgyvendintas, jis reikštų reikšmingą pokytį: dalis atostogų taptų labiau panaši į papildomą išmoką, tačiau kartu atsirastų ir rizika, kad dalis žmonių rinksis pinigus vietoje poilsio. Dėl to bet kokiems pakeitimams greičiausiai prireiktų aiškių apsaugų, kad nebūtų skatinamas perdegimas ir piktnaudžiavimas.