Tag: Dirbtinis intelektas

  • Tyrimas: gerų pokalbių paslaptis – „rožinis triukšmas“ ir netikėtas matematinis ritmas

    Kodėl vieni pokalbiai praeina nepastebimai, o kiti įtraukia taip, kad nepajunti, kaip prabėgo valanda? Naujas Dartmouth koledžo tyrimas siūlo netikėtą atsakymą: gerą pokalbį gali išduoti matematinis dėsningumas, vadinamas „rožiniu triukšmu“.

    Šiuo atveju kalbama ne apie balsų tembrą ar foninį garsą. „Rožinis triukšmas“ apibūdina pokalbio eigą – kaip du žmonės kaitalioja pažįstamas temas ir naujas idėjas, kartais „sutampa“, kartais nutolsta, bet nuolat sugrįžta į bendrą giją.

    Tyrėjai išanalizavo tūkstančius pokalbių ir pastebėjo, kad stipresnis šis „rožinio triukšmo“ ritmas siejosi su didesniu pokalbio malonumu ir stipresniu artumo jausmu. Kai kuriais atvejais jis buvo susijęs ir su didesne tikimybe, kad pirmasis pasimatymas baigsis noru bendrauti toliau.

    Autoriai pabrėžia, kad tai nėra „žavesio formulė“ – tyrimas stebimasis, tad neatsako, ar ritmas sukuria malonų pokalbį, ar atsiranda dėl to, kad žmonės jau gerai leidžia laiką. Vis dėlto rezultatai leidžia kitaip pažvelgti į tai, kaip natūraliai vystosi įtraukiantis dialogas.

    Kas yra „rožinis triukšmas“ pokalbyje

    Tyrėjai pokalbį įsivaizduoja kaip balansą tarp dviejų kraštutinumų. Viena pusė – pernelyg „tvarkingas“ dialogas, kai pašnekovai sukasi apie tą patį ir neatsiranda nieko naujo. Kita pusė – chaotiškas šokinėjimas nuo vienos temos prie kitos, kai nelieka bendros krypties.

    „Rožinis triukšmas“ apibūdina vidurį: pokalbis kurį laiką laikosi bendros temos, vėliau vienas pašnekovas įveda naują mintį, o kitas ją pagauna, išplėtoja ir taip vėl atsiranda bendras pagrindas. Kitaip tariant, dialogas juda į priekį, bet ne „nutraukia“ ankstesnės gijos.

    Matematikoje „rožinis triukšmas“ reiškia dėsningumą, kai lėtesni pokyčiai turi daugiau „svorio“ nei greiti. Pritaikius tai pokalbiui, svarbus tampa ne pavienių frazių panašumas, o tai, kaip panašumas ir nukrypimai pasiskirsto per laiką.

    Kaip tyrėjai matavo pokalbių ritmą

    Ieškodami šio modelio, mokslininkai naudojo pokalbių transkripcijas ir dirbtinio intelekto modelį MPNet, kuris tekstą paverčia skaitiniais vektoriais, atspindinčiais prasmę. Tuomet buvo matuojama, kiek kiekvienas pašnekovo pasisakymas semantiškai panašus į ankstesnį, ir kaip šis panašumas kinta pokalbio eigoje.

    Gautus rezultatus tyrėjai lygino su „sumaišytais“ tų pačių pokalbių variantais, kad įsitikintų, jog aptinkamas ritmas nėra atsitiktinis. Viena svarbiausių įžvalgų – modelis buvo gerokai silpnesnis, kai analizuota kiekvieno žmogaus kalba atskirai.

    Tai leidžia manyti, kad geras pokalbis gimsta ne iš vieno žmogaus „stiliaus“, o iš abipusio derinimosi: vienas pasiūlo kryptį, kitas ją perima, papildo, o kartais ir švelniai nukreipia į naują temą.

    Nuo nepažįstamųjų pokalbių iki pasimatymų

    Tyrime analizuota 1 656 vaizdo pokalbiai tarp nepažįstamųjų: stipresni „rožinio triukšmo“ požymiai buvo susiję su didesniu pasitenkinimu pokalbiu ir stipresniu ryšio jausmu. Dalyviai taip pat dažniau norėjo, kad pokalbis būtų užsitęsęs.

    Panašus ryšys pastebėtas ir 97 draugų pokalbiuose, nors, įvertinus pokalbių trukmę, rezultatai tapo mažiau įtikinami. Tyrėjai tai pristato kaip papildomą užuominą, o ne galutinį atsakymą.

    Autoriai žvilgtelėjo ir į pasimatymų kontekstą: buvo analizuoti 31 dešimties minučių trukmės skambučiai iš tinklalaidės „Blink Date“. Tose porose, kuriose abu dalyviai linko susitikti dar kartą, „rožinio triukšmo“ modelis buvo ryškesnis, nors imtis čia nedidelė.

    Galiausiai tyrėjai mini ir dar vieną įdomų bandymą: dirbtinis intelektas Claude Sonnet 3.7, paprašytas sukurti „malonius“ ir „nemalonius“ fikcinius dialogus, „geruose“ pokalbiuose atkartodavo stipresnį šį ritmą, o žmonių vertinimai tokius dialogus dažniau laikė pavykusiais.

    Tyrėjų žinutė gana paprasta: verta palikti erdvės pokalbiui natūraliai vystytis – nei įstrigti visiškai sutampančiose mintyse, nei skubėti šokti prie nesusijusių temų. Įtraukiantis dialogas, panašu, dažniau primena „klajonę su grįžimais“, o ne tiesią liniją ar padriką šuoliavimą.

  • Suomija ir Estija ragina ES kurti sistemą rimtiems DI incidentams suvaldyti

    Suomija ir Estija ragina ES kurti sistemą rimtiems DI incidentams suvaldyti

    Suomija ir Estija ragina Europos Sąjungą sukurti bendrą sistemą, kuri leistų greitai reaguoti į rimtus dirbtinio intelekto (DI) incidentus. Tokį siūlymą šalys pateikė prieš ES lyderių susitikimą, kuriame DI klausimai pirmą kartą aptariami Europos Vadovų Tarybos lygmeniu.

    Kaip matyti iš „POLITICO“ matyto laiško, abi šalys teigia, kad Europa dar gali konkuruoti DI priešakyje – tam esą reikia sutelkti kapitalą ir didinti skaičiavimo pajėgumus. Tačiau kartu pabrėžiama, kad technologijų plėtra turi vykti atsakingai, užtikrinant saugų valdymą.

    Laiške akcentuojama būtinybė sukurti „ES lygmens susitarimus“ ir praktines priemones, kaip reaguoti į rimtus DI incidentus. Suomija ir Estija laikomos vienomis pažangiausių Europos skaitmenizacijos lyderių, todėl jų raginimas atkreipė didesnį dėmesį.

    Susirūpinimas dėl pasirengimo DI keliamoms grėsmėms Europoje pastaruoju metu auga: vasarą nuskambėjo incidentai, kai DI agentai „išėjo iš kontrolės“ ir įsilaužė į kitas įmones. Papildomų klausimų kelia ir pastarieji kibernetiniai išpuoliai bei atskleistos programavimo spragos, rodančios, kad saugumo sistemos turi prisitaikyti prie DI eros.

    DI saugumas – ES lyderių darbotvarkėje

    DI sauga ir saugumas numatyti penktadienį vyksiančio susitikimo darbotvarkėje. Tai pirmasis kartas, kai Europos Vadovų Taryba atskirą dėmesį skiria būtent šiai technologijai, kuri pastaraisiais metais sparčiai keičia tiek verslą, tiek viešąjį sektorių.

    Finlandija ir Estija savo laiške pabrėžia, kad būtina turėti pajėgumus nepriklausomai vertinti pažangiausius DI modelius bei jų keliamas saugos ir saugumo rizikas. Kitaip tariant, kalbama ne tik apie taisykles, bet ir apie realius įrankius bei kompetencijas, leidžiančias įvertinti pačias sudėtingiausias sistemas.

    Siūlymai: kontaktiniai taškai ir iš anksto patikrinti vertintojai

    Diskusijos dėl pasirengimo DI incidentams vyksta ne vienoje ES sostinėje. Pavyzdžiui, Vengrija anksčiau siūlė kurti nacionalinių kontaktinių taškų tinklą atvejams, kai DI modelių tiekėjai praranda savo modelių kontrolę.

    Taip pat buvo keliama idėja turėti nepriklausomų vertintojų komandą, kuri būtų iš anksto patikrinta ir galėtų veikti greičiau dar iki incidentams įsibėgėjant. Tokie pasiūlymai rodo, kad ES viduje vis aktyviau ieškoma praktinio „incidentų valdymo“ modelio.

    Investicijos į pažangiausius modelius – ir ekonomika, ir įtaka

    Suomija ir Estija taip pat ragina investuoti į pažangiausius Europoje kuriamus DI modelius, tai įvardydamos ne tik ekonominiu prioritetu, bet ir Europos įtakos ateities DI kryptims pagrindu. Jų teigimu, konkurencingumas turi būti derinamas su gebėjimu valdyti rizikas.

    Politiniuose debatuose paraleliai skamba ir jautrių pramonės šakų apsaugos tema – pabrėžiama, kad Europa nori išlaikyti verslo paslaptis žemyne. Tai siejama ir su platesniu klausimu, kaip užtikrinti strateginę autonomiją, kai kritinėms DI technologijoms reikalinga infrastruktūra ir lustai dažnai priklauso nuo ne Europos tiekėjų.

  • Po kibernetinės atakos Lenkijoje ePUAP dar neveikia pilnai: kada grįš funkcijos – neaišku

    Lenkijos valstybinė elektroninių paslaugų platforma ePUAP po kibernetinės atakos vis dar neveikia visu pajėgumu, o tikslios datos, kada sistema grįš į įprastą režimą, kol kas nėra.

    Lenkijos skaitmenizacijos ministerijos komunikacijos biuro direktorius Marekas Gieorgica naujienų agentūrai PAP teigė, kad visiškas funkcionalumo atkūrimas įvyks tik užbaigus Centrinio informatikos centro (COI) specialistų darbus.

    Anot jo, toks sprendimas priimtas siekiant įsitikinti, kad neliko grėsmių sistemos veikimui ir kad atkūrus paslaugas jos vėl nebus sutrikdytos.

    Gyventojams tai reiškia, kad dalis nuotolinių paslaugų, susijusių su bendravimu su institucijomis internetu, gali būti laikinai ribotos arba veikti ne visu pajėgumu.

    Tikslaus termino kol kas nėra

    M. Gieorgica pabrėžė, kad šiuo metu neįmanoma įvardyti konkretaus laiko, kada ePUAP vėl veiks pilnai. Pasak jo, prioritetas yra sistemos saugumas ir kuo greitesnis visiškos prieigos atkūrimas.

    Apie pažangą žadama informuoti atskirais pranešimais, kai tik bus aiškesnė situacija dėl techninių darbų ir saugumo patikrinimų.

    Apie incidentą pranešė ir ministras

    Antradienio vakarą Lenkijos vicepremjeras ir skaitmenizacijos ministras Krzysztofas Gawkowskis socialiniame tinkle „X“ paskelbė apie kibernetinę ataką prieš valstybinę sistemą.

    Jo teigimu, už saugumą atsakingos komandos iškart ėmėsi veiksmų, kad būtų išlaikytas sistemos stabilumas, o kartu vyksta techniniai darbai, skirti pilnam funkcionalumui atkurti.

    Kas yra ePUAP ir kuo jis svarbus

    ePUAP (Elektroninė viešojo administravimo paslaugų platforma) yra visos šalies mastu veikianti sistema, leidžianti gyventojams internetu susisiekti su viešojo administravimo institucijomis.

    Ji naudojama siunčiant prašymus, paraiškas ar kitus dokumentus, taip pat pasirašant raštus naudojant Patikimą profilį (Profil Zaufany).

    Incidento aiškinime dalyvauja ir Lenkijos vidaus saugumo agentūra (ABW), o skaitmenizacijos ministras nurodė, kad COI infrastruktūra laikoma saugia.

  • Iranas grasina JAV iždo sekretoriui: Scottas Bessentas su šeima persikėlė į karinę bazę

    JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas, sulaukęs grasinimų iš Irano, kartu su šeima persikėlė iš namų į karinę bazę. Tai patvirtino JAV Iždo departamentas.

    Apie sprendimą pranešta po to, kai, kaip skelbė „Fox News Digital“, grasinimų lygis pasiekė tokią stadiją, kad aukšto rango pareigūnas ėmėsi papildomų apsaugos priemonių.

    Iždo departamento atstovas teigė, kad S. Bessentas nesileis įbauginamas Irano režimo grasinimų. Tuo pat metu administracijos pareigūnai tokį Teherano elgesį sieja su Vašingtono ekonominio spaudimo kampanija.

    S. Bessentas yra vienas pagrindinių JAV sankcijų politikos vykdytojų Irano atžvilgiu. Pasak administracijos atstovų, ši kampanija daro pastebimą poveikį: traukiasi Irano ekonomika, silpnėja rialas, o gyvenimo sąlygos šalyje prastėja.

    Sankcijų tikslas – finansų srautai į IRGC

    „The New York Times“ priminė, kad S. Bessentas vadovauja veiksmams, susijusiems su sankcijų griežtinimu. Pagrindinis JAV ekonominio spaudimo tikslas – apriboti pinigų srautus Irano Islamo revoliucijos gvardijos korpusui (IRGC), laikomam galingiausia Irano karine struktūra, turinčia didelę įtaką ir šalies ekonomikai.

    Administracija tikisi, kad ekonominis spaudimas leis išvengti būtinybės grįžti prie plataus masto karinių operacijų kare, kurį Donaldas Trumpas kartu su Izraeliu pradėjo vasario 28 dieną.

    Po grėsmių – ir diplomatinio personalo pokyčiai

    Pranešime taip pat pažymima, kad S. Bessentas nėra vienintelis aukšto rango JAV administracijos pareigūnas, kuris persikėlė į saugesnę vietą. Pernai taip pasielgė mažiausiai keli asmenys, tarp jų D. Trumpo patarėjas Stephenas Milleris (dabar – Baltųjų rūmų personalo vadovas) ir tuometinė generalinė prokurorė Pam Bondi.

    Tekste primenama ir apie ankstesnį JAV sprendimą sustiprinti budrumą Artimuosiuose Rytuose: spalį JAV valdžia dėl žvalgybinės informacijos ėmėsi priemonių mažinti darbuotojų skaičių ambasadose ir konsulatuose bei įvedė padidintos parengties režimą.

    Tuo metu, remiantis žvalgybos duomenimis, Iranas esą buvo pažengusiame planavimo etape dėl galimų atakų prieš amerikiečius. Taip pat buvo pranešta, kad JAV kariuomenė perkėlė bombonešius iš bazės Jungtinėje Karalystėje, kilus įtarimams dėl galimo teroristinio išpuolio.

  • Lenkijos karo auksas: 75 tonos išgelbėtos, bet kontrolė prarasta – pamoka NBP

    Lenkija Antrojo pasaulinio karo pradžioje sugebėjo išgelbėti savo aukso atsargas nuo nacistinės Vokietijos, tačiau vis tiek prarado realią kontrolę nad jomis – jos atsidūrė kitų valstybių rankose. Ši istorija laikoma svarbia pamoka ir šiandieniniam Lenkijos nacionaliniam bankui (NBP), kuris yra sukaupęs gerokai didesnes atsargas.

    Kaip rašoma WNP publikacijoje, dar tarpukariu Lenkija auksą naudojo kaip būdą stiprinti pasitikėjimą nacionaline valiuta ir finansų sistema. Tačiau 1939 metų rugsėjį šis „saugiklis“ virto logistine ir diplomatine drama, parodžiusia, kad turėti rezervą ne visada reiškia galėti juo laisvai disponuoti.

    Prieš pat karą Banko Polskiego rezervų vertė siekė 463,6 mln. zlotų. Didžioji dalis aukso buvo laikoma šalies viduje, o dalis – užsienyje, tačiau jau tuomet virė diskusijos, ar atsargas saugiau laikyti namuose, ar perkelti į Londoną ar JAV.

    Istorija ypač aktuali dėl dabartinės situacijos: NBP skelbia turintis 700 tonų aukso, kurio vertė viršija 350 mlrd. zlotų, o didžioji šių rezervų dalis saugoma užsienyje. Tai reiškia, kad saugumas priklauso ne tik nuo seifų storio, bet ir nuo politinių bei teisinių aplinkybių.

    Kaip auksas buvo evakuotas 1939-aisiais

    1939 metų rugsėjį, Vokietijai užpuolus Lenkiją, nuspręsta kuo skubiau išgabenti auksą iš Varšuvos saugyklų. Operacija prasidėjo rugsėjo 4 dieną, o pervežimas vyko sudėtingomis sąlygomis – chaose keliuose, trūkstant degalų ir nuolat gresiant oro antskrydžiams.

    Apie 75 tonos aukso buvo išgabentos 1 208 dėžėse. Maršrutas vedė per Rumuniją ir Turkiją į Prancūziją, o po šios kapituliacijos auksas buvo išgabentas dar toliau – į Afriką.

    Vienu iš operacijos etapų dalis aukso – apie 4 tonos – buvo atskirta ir palikta Rumunijoje valdžios poreikiams. Ši dalis Lenkijai buvo grąžinta tik 1947 metais, kas rodo, kaip ilgai galėjo užsitęsti rezervų „įšaldymas“ net ir pasibaigus karui.

    Prancūzijos sprendimai ir kelias į Afriką

    Po Prancūzijos kapituliacijos 1940 metų birželį lenkų planai auksą perkelti į Jungtines Valstijas susidūrė su realybe: sprendimus ėmė diktuoti Prancūzijos institucijos. Aukso krovinys, lenkams neturint galimybės pasirinkti krypties, buvo išgabentas į Kasablanką, vėliau – į Dakarą.

    Galiausiai auksas atsidūrė Kayes vietovėje (dabartiniame Mali), o jo disponavimas perėjo Viši režimo kontrolei. Taip Lenkijos atsargos buvo apsaugotos nuo tiesioginio priešo, bet šalis nebeturėjo lemiamo žodžio, kur ir kaip jos bus laikomos.

    Teisinės kovos ir pokariniai atsiskaitymai

    Lenkijos valdžia bandė atgauti kontrolę teisiniais ir diplomatiniais būdais. Buvo inicijuoti veiksmai JAV, kurie prisidėjo prie prancūziškų depozitų blokavimo Niujorko federaliniame rezerve kaip galimo užtikrinimo lenkų pretenzijoms.

    Vėliau, artėjant karo pabaigai, auksas buvo pervežtas iš Afrikos ir išskaidytas į saugyklas Niujorke, Londone ir Otavoje. Tačiau net ir po karo Lenkija ne iš karto atgavo galimybę laisvai juo disponuoti – dalis atsargų tapo pokarinių susitarimų objektu.

    Tekste pabrėžiama, kad 1946 metais aukso disponavimas perėjo Laikinosios nacionalinės vienybės vyriausybei, tačiau dalis atsargų liko Vakarų bankuose, o jų panaudojimą veikė įsipareigojimai, derybos ir politinė realybė.

    Istorinė patirtis galiausiai suvedama į paprastą išvadą: net didelės aukso atsargos negarantuoja, kad krizės metu valstybė išsaugos pilną kontrolę. Dabartinis NBP aukso kaupimas, ypač kai didžioji dalis laikoma užsienyje, šią pamoką daro itin aktualią.

  • Abu Dabyje baigėsi Ukrainos–JAV–Rusijos derybos: Kyjivas pradėjo konsultacijas su Europa

    Trečiadienį Abu Dabyje baigėsi derybos formatu Ukraina–JAV–Rusija, o iškart po jų prasidėjo Ukrainos atstovų susitikimas su Europos valstybių partneriais.

    Apie tai pranešė agentūra „Interfax-Ukraina“, remdamasi savo šaltiniu.

    Ši diena buvo antroji ir paskutinė trišalių derybų diena Jungtinių Arabų Emyratų sostinėje. Skelbiama, kad tai buvo pirmasis toks susitikimas nuo vasario.

    Ukrainos delegacijos vadovas Rustemas Umerovas anksčiau buvo nurodęs, kad po pokalbių su Rusija, tarpininkaujant JAV, delegacija planuoja atskirai tartis ir su Europos partneriais.

    Kalbėta ir apie belaisvius

    Antradienį, šaltinių teigimu, Ukrainos, Rusijos ir JAV derybose sutarta netrukus surengti „plataus masto belaisvių apsikeitimą“.

    Taip pat nurodoma, kad trečiadienį aptartos temos apėmė saugumo garantijas Ukrainai ir visai Europai, Ukrainos pokarinės atstatymo planus bei naują Europos saugumo architektūrą pasitikėjimo krizės sąlygomis.

    Pasak agentūros šaltinio, atskirai esą nagrinėti ir Rusijos reikalavimai dėl saugumo garantijų pačiai Rusijai.

    Kas dalyvavo derybose

    Į Ukrainos delegaciją įėjo Rustemas Umerovas, prezidento Volodymyro Zelenskio kanceliarijos vadovas Kyrylo Budanovas, valdančiosios partijos „Tautos tarnas“ frakcijos vadovas Davydas Arachamija, pirmasis Prezidento biuro vadovo pavaduotojas Serhijus Kyslyca ir Ukrainos karinės žvalgybos (HUR) vadovo pavaduotojas Vadymas Skibyckis.

    Rusijos delegacijai vadovavo vienas artimesnių Vladimiro Putino patarėjų Vladimiras Medinskis, laikomas vienu pagrindinių Kremliaus ideologų.

    JAV derybose atstovavo pasiuntiniai Jaredas Kushneris ir Steve’as Witkoffas.

  • Lenkijos kariuomenės Generalinio štabo vadas Wiesławas Kukuła paskirtas antrai kadencijai

    Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis per Nacionalinės nepriklausomybės dienos minėjimą generolui Wiesławui Kukulai įteikė dokumentą, kuriuo jis skiriamas antrai kadencijai vadovauti Lenkijos kariuomenės Generaliniam štabui.

    Per tą pačią ceremoniją aukštesnius generolų laipsnius gavo dar dešimt Lenkijos kariuomenės karininkų – tokie paskyrimai šalyje tradiciškai teikiami lapkričio 11 dieną.

    Pranešama, kad antroji W. Kukułos kadencija formaliai prasidėjo spalio 10 dieną, o dabar sprendimas buvo patvirtintas iškilmingai, Nepriklausomybės dienos renginių metu.

    Tokie paskyrimai ir generolų rotacijos yra svarbi kariuomenės valdymo dalis – nuo jų priklauso ir strateginiai sprendimai, ir pasirengimas, ir kariuomenės plėtros kryptys.

    Kas gavo generolų paaukštinimus

    Aukštesnį – generolo leitenanto – laipsnį gavo Operacinės ginkluotųjų pajėgų rūšių vadovybės vadas gen. div. pil. Ireneuszas Nowakas.

    Į generolo majoro laipsnį paaukštintas gen. brg. Rafałas Miernikas, vadovaujantis Generalinio štabo Mokymo valdybai P-7 – struktūrai, kuri, be kita ko, atsakinga už kariuomenės rengimo gaires.

    Pirmąją generolo žvaigždę – brigados generolo laipsnį – gavo aštuoni karininkai. Tarp jų minimas 6-osios oro desanto brigados vadas pulkininkas Piotras Bieniekas.

    Į brigados generolus taip pat paaukštinti Ginkluotės agentūros vadovo pavaduotojas pulkininkas Robertas Frommholzas ir Karo turto agentūros prezidento pavaduotojas pulkininkas Przemysławas Gogolińskis.

    Pirmąjį generolo laipsnį taip pat gavo 3-iosios Varšuvos priešlėktuvinės raketų brigados vadas pulkininkas Mariuszas Czeczko, 1-osios sausumos pajėgų aviacijos brigados vadas pulkininkas pilotas Krzysztofas Kwiatkowskis, 11-osios Mažosios Lenkijos teritorinės gynybos brigados vadas pulkininkas Tomaszas Łyseikas, 1-osios Pamario logistikos brigados vadas pulkininkas Andrzejus Magiera ir Generalinio štabo Organizacijos ir personalo išteklių valdybos P-1 vadovas pulkininkas Bogdanas Sowa.

    Paaukštinimai ir muitinės bei mokesčių tarnyboje

    Be kariuomenės karininkų, prezidentas įteikė paaukštinimus ir Muitinės bei mokesčių tarnybos pareigūnams: du pareigūnai paskirti į nadinspektoriaus laipsnį, prilyginamą generolo rangui.

    Šį laipsnį gavo Krzysztofas Guściora ir Piotras Szczepaniakas.

    Po ceremonijos prezidentas taip pat įteikė valstybines vėliavas nusipelniusiems asmenims – jos buvo iškeltos ant stiebo virš Prezidento rūmų.

  • Naujos elektros atsiskaitymo taisyklės nuo sausio 1-osios: pokyčiai pirmiausia verslui

    Nuo kitų metų pradžios įsigalios naujos elektros atsiskaitymo taisyklės, susijusios su vadinamąja galios įmoka. Pokyčiai labiausiai palies įmones, o ne namų ūkius.

    Kaip skelbia lenkų „Portal Samorządowy“, verslui galios įmoka bus skaičiuojama pagal tai, kiek elektros suvartojama piko metu – tuomet, kai nacionalinei elektros sistemai labiausiai reikia galios.

    Pikinės valandos nustatytos darbo dienomis ir apima 15 valandų kiekvieną parą. Jos prasideda 7.00 valandą ir tęsiasi iki 22.00 valandos (paskutinė, penkioliktoji, prasideda 21.00 valandą), o savaitgaliais ir švenčių dienomis ši tvarka netaikoma.

    Praktiškai tai reiškia, kad įmonėms atsiras dar didesnė finansinė paskata energijai imlius procesus perkelti į naktį arba ne darbo laiką – kai galios įmoka nėra taikoma.

    Kaip keisis galios įmoka verslui

    Naujajame modelyje galios įmokos tarifai įmonėms bus diferencijuojami pagal metų ketvirčius. Kiekvienam ketvirčiui bus taikomas atskiras tarifas, apskaičiuojamas už elektros energiją, suvartotą pikinėmis valandomis.

    Nurodoma, kad 2027 metais verslui galios įmokos tarifai ketvirčiais sieks: I ketvirtį – 0,1925 zl/kWh (neto), II ketvirtį – 0,2141 zl/kWh (neto), III ketvirtį – 0,1984 zl/kWh (neto), IV ketvirtį – 0,1950 zl/kWh (neto).

    Visi šie tarifai, lyginant su 2026 metais, mažėja: atitinkamai 12,3 proc., 2,4 proc., 9,6 proc. ir 11,1 proc.

    Namų ūkiams ketvirtinis skaičiavimas nebus taikomas

    Gyventojams ketvirčiais diferencijuojamos galios įmokos tvarka nebus taikoma. Namų ūkiai ir toliau bus apmokestinami fiksuota mėnesio suma, kuri priklausys nuo metinio elektros suvartojimo.

    Skelbiama, kad 2027 metais namų ūkių tarifai išliks tokie patys kaip 2026 metais: 4,29; 10,31; 17,18; 24,05 zl (neto) per mėnesį, priklausomai nuo to, ar per metus suvartojama atitinkamai mažiau nei 500 kWh, 500–1 200 kWh, 1 200–2 800 kWh, ar daugiau nei 2 800 kWh.

    Pridėjus 23 proc. PVM, mėnesio įmokos, nurodoma, sudarys nuo 5,28 iki 29,58 zl (bruto). Didžiausio vartojimo kategorijoje per metus tai sudarytų apie 355 zl (bruto).

    Tuo metu verslui svarbiausiu klausimu taps tai, kaip tiksliai planuoti darbą ir energijos vartojimą pikinėmis valandomis, nes būtent jos nulems, kokia galios įmokos dalis atsiras sąskaitose.

  • Vokietija kuria nacionalinį dujų rezervą: apsauga nuo sabotažo ir krizinių situacijų

    Vokietijos vyriausybė pritarė įstatymo projektui, kuriuo numatoma sukurti nacionalinį dujų rezervą – jis būtų naudojamas tiekimo saugumui užtikrinti sabotažo ar kitų krizių atveju.

    Apie sprendimą pranešė naujienų agentūra dpa. Projekte pabrėžiama, kad rezervas skirtas situacijoms, kai priešingu atveju grėstų dujų trūkumas arba jis jau artėtų.

    Įstatymo projekte akcentuojami „ekstremalūs atvejai, sabotažas ir reti didelio masto įvykiai“ – būtent tokioms situacijoms, pasak dokumento, ir būtų ruošiama ši atsarga.

    Kartu numatoma aiški taisyklė: sukauptas dujų rezervas galėtų būti panaudotas tik tiksliai apibrėžtais išskirtiniais atvejais, o ne kasdieniam rinkos svyravimų amortizavimui.

    Kada rezervas būtų naudojamas ir kas už jį mokėtų

    Pagal projekte aprašytą modelį, rezervas būtų aktyvuojamas tik išimtinėmis aplinkybėmis, kurios būtų konkrečiai įvardytos teisės akte.

    Finansavimas, kaip numatyta dokumente, vyktų per mokestį, kuris būtų taikomas dujų vartotojams.

    dpa nurodo, kad šiemet Vokietijai nepavyko įvykdyti numatytų dujų saugyklų užpildymo reikalavimų: iki lapkričio 1 dienos nebuvo pasiektas vidutinis 70 proc. užpildymo lygis.

    Anksčiau Vokietijos ekonomikos ministerijos atstovė teigė, kad dujų tiekimas žiemai yra užtikrintas.

    Vis dėlto dujų saugyklų operatoriai šią savaitę perspėjo, kad tiekimas į didžiausią Europos ekonomiką gali būti ne visiškai garantuotas, jei artėjanti žiema pasitaikytų išskirtinai šalta.

  • Lenkijos pensininkams – netikėta permaina: dalį išmokų ZUS perves anksčiau, tarp datų – lapkričio 13-oji

    Lenkijos socialinio draudimo institucija ZUS lapkritį ir gruodį daliai pensininkų bei rentų gavėjų perves išmokas anksčiau nei įprasta. Taip nutiko todėl, kad kai kurios standartinės mokėjimo datos šiemet sutampa su sekmadieniu arba šventine diena.

    Kaip nurodoma, ZUS išmokas paprastai perveda šešiomis fiksuotomis mėnesio dienomis: 1, 6, 10, 15, 20 ir 25 dieną. Jei mokėjimo diena išpuola sekmadienį, pinigai pervedami ankstesnę datą.

    Lapkritis yra vienas iš tų mėnesių, kai tokia situacija pasikartoja dukart – dėl 1 ir 15 dienos. Dėl to dalis žmonių pinigus sąskaitose turėtų pamatyti anksčiau, nei yra įpratę.

    Analogiški pokyčiai numatomi ir gruodį: ankstesni pervedimai bus taikomi dėl to, kad 20 gruodžio yra sekmadienis, o 25 gruodžio – šventė. Be to, dar šiemet išmokas gali gauti ir tie, kuriems jos paprastai pervedamos sausio 1-ąją, nes ši data išpuola sekmadienį.

    Nuo kitų metų didės našlių rentos

    Pranešama, kad kitais metais Lenkijoje numatomi pokyčiai, susiję su našlių rentomis. Nuo sausio didės vadinamųjų našlių rentų dydis – antrosios išmokos dalis turėtų siekti 25 proc.

    Žmonėms, kurie jau gauna našlių rentą, papildomų prašymų teikti nereikės – ZUS išmokas perskaičiuos automatiškai.

    Tekste taip pat minima, kad kovą planuojamas pensijų indeksavimas 3,97 proc. Teigiama, jog tai reikštų, kad mažiausia pensija sudarytų 2 056,84 Lenkijos zlotų bruto.