CP v2

Tag: Dirbtinis intelektas

  • „Google Earth“ pridėjo DI vaizdų funkciją: ekspertai įspėja, kad tai taps trolinimo ginklu

    „Google Earth“ pridėjo DI vaizdų funkciją: ekspertai įspėja, kad tai taps trolinimo ginklu

    „Google“ visame pasaulyje pradėjo diegti naują „Google Earth“ funkciją, leidžiančią generuoti pagal užklausą sukurtus vaizdus, paremtus palydoviniais, aerofoto ir 3D žemėlapio duomenimis. Bendrovė teigia, kad tikslas yra kūrybiškai ir aiškiai vizualizuoti idėjas realiose koordinatėse, tačiau kritikai įspėja apie riziką, susijusią su dezinformacija.

    Naujoji galimybė pasiekiama naršyklėje kompiuteryje: vartotojas priartina norimą vietą, pasirenka įrankių skiltį ir suveda tekstinę užklausą, o rezultatas sugeneruojamas ant pasirinktos teritorijos vaizdo. Jei vaizdas netenkina, užklausą galima patikslinti ir generuoti pakartotinai.

    „Google“ pateikia ir praktinių pritaikymų pavyzdžių: nuo istorinių rekonstrukcijų iki edukacinių infografikų. Vienas scenarijus yra įsivaizduojamas istorinis vaizdas, kai šiuolaikinės vietovės fragmentas perdirbamas taip, lyg atrodytų prieš šimtmečius, o kitas – kai sistema atrenka faktus ir sukuria aiškinamąją grafiką apie konkretų objektą ar vietą.

    Kam tai gali būti naudinga

    Bendrovės teigimu, tai gali praversti architektams, urbanistams ir planuotojams, kai reikia greitai pateikti vizualines alternatyvas tam pačiam rajonui ar sklypui. Taip pat akcentuojamas ir pramoginis aspektas, kai galima pamatyti hipotetines ateities versijas, pavyzdžiui, kaip teritorija atrodytų skirtingais klimato ar infrastruktūros scenarijais.

    Kol kas funkcija pristatoma kaip eksperimentinė, o naudojimas ribojamas, ypač nemokamose paskyrose, kur per dieną leidžiamas tik ribotas bandymų skaičius. Tokie limitai dažnai taikomi dėl didelių skaičiavimo resursų kaštų ir siekiant sumažinti piktnaudžiavimo riziką ankstyvoje stadijoje.

    Didžiausia grėsmė – dezinformacija

    Didžiausias klausimas, kurį kelia analitikai, yra tai, kaip lengvai tokie vaizdai gali būti panaudoti klaidinančioms „įrodymų“ iliustracijoms socialiniuose tinkluose. Pakanka sugeneruoti tariamą incidentą konkrečioje vietoje ir pateikti ekrano nuotrauką kaip realų palydovinį vaizdą, o vartotojai, skubėdami dalintis, ne visada tikrina šaltinius.

    DI tyrėjas Henk van Ess įspėjo, kad tokios priemonės sumažina barjerą informaciniams manipuliatoriams: anksčiau reikėdavo daugiau pastangų, dabar pakanka vienos tekstinės užklausos.

    „Ši funkcija gali pastūmėti informacinį karą tarp valdžių, grupuočių ir trolių: vieni norės padidinti atakos mastą, kiti – parodyti, kad objektas sunaikintas arba nepaliestas, o troliams svarbiausia – greitas plitimas“, – sakė Henk van Ess.

    „Google“ atsakas ir apsaugos

    „Google“ teigia, kad į dezinformacijos riziką žiūri rimtai ir diegia atpažinimo mechanizmus. Bendrovė nurodo, kad DI sugeneruoti vaizdai žymimi skaitmeniniu vandens ženklu „SynthID“, o vartotojai autentiškumą gali tikrinti pasitelkdami „Gemini“ ar „Lens“.

    Taip pat tvirtinama, kad yra ribojamos užklausos, susijusios su žalingomis temomis, o apsaugos priemonės nuolat atnaujinamos. Vis dėlto ekspertai pabrėžia, kad vien technologinių žymų ne visada pakanka, nes dezinformacija dažnai plinta per ekrano kopijas, perpublikavimus ir iš konteksto ištrauktas iliustracijas.

    Dėl to skaitmeninio raštingumo ir turinio tikrinimo įgūdžiai išlieka kritiškai svarbūs: vertinant vaizdus rekomenduojama ieškoti originalaus šaltinio, tikrinti datą, kontekstą ir ar vaizdas nėra sugeneruotas ar redaguotas. Augant generatyvinio DI įrankių skvarbai, tokie patikros įpročiai tampa būtini ne tik žurnalistams, bet ir kiekvienam socialinių tinklų vartotojui.

  • JAV naftos milžinai fiksuoja rekordinius pelnus: sutrikusi laivyba per Ormūzą kelia kainas

    JAV naftos ir dujų bendrovės antrąjį 2026 metų ketvirtį skelbia išskirtinai didelius pelnus, kuriuos didžiąja dalimi lėmė išaugusios naftos kainos ir tiekimo sutrikimai pasaulinėje rinkoje. Pagrindinis veiksnys – užsitęsęs geopolitinis konfliktas, po kurio smarkiai suprastėjo laivybos sąlygos per Ormūzo sąsiaurį.

    Rinkos dalyviai vertina, kad dėl ribotos laivybos ir padidėjusių rizikų regiono maršrutuose į pasaulio rinkas kasdien patenka gerokai mažiau naftos. Toks pasiūlos sumažėjimas automatiškai kelia kainas, o tai tiesiogiai gerina didžiųjų išgavėjų ir perdirbėjų finansinius rezultatus.

    Chevron: šuolis išgavoje ir perdirbime

    „Chevron“ pranešė, kad antrąjį ketvirtį uždirbo apie 12 mlrd. JAV dolerių grynojo pelno. Perskaičiavus apytiksliu 0,93 euro už JAV dolerį kursu, tai sudaro apie 11,2 mlrd. eurų.

    Bendrovės išgaunamos naftos ir dujų veikla sugeneravo apie 8,2 mlrd. JAV dolerių pelno, arba maždaug 7,6 mlrd. eurų, o tai reikštų maždaug 200 proc. augimą per metus. Įmonė taip pat nurodė, kad gamyba didėjo JAV Permės baseine ir Meksikos įlankoje, o perdirbimo ir chemijos segmentą sustiprino su regioniniais tiekimais susiję trūkumai.

    Be veiklos rezultatų, „Chevron“ akcentavo kapitalo grąžą akcininkams: antrąjį ketvirtį įmonė supirko savų akcijų už apie 3 mlrd. JAV dolerių, tai yra apie 2,8 mlrd. eurų, ir išmokėjo tarpinius dividendus už maždaug 3,5 mlrd. JAV dolerių, arba apie 3,3 mlrd. eurų.

    ExxonMobil: pelnas auga, bet dalis gavybos ribojama

    „ExxonMobil“ tuo pat metu paskelbė dar didesnį rezultatą – 14,7 mlrd. JAV dolerių grynojo pelno, arba apie 13,7 mlrd. eurų. Bendrovė taip pat fiksavo maždaug 200 proc. metinį pelno šuolį, iš esmės sietiną su brangesne nafta ir įtempta pasiūlos situacija.

    Įmonė nurodė, kad dalį veiklos regione riboja logistinės ir saugumo aplinkybės, susijusios su Ormūzo sąsiaurio pralaidumu. Kartu „ExxonMobil“ akcentavo plėtros planus kituose regionuose, įskaitant naujų gavybos pajėgumų paleidimą prie Gajanos, kuris turėtų prisidėti prie pasiūlos didinimo vėlesniais ketvirčiais.

    Akcininkams „ExxonMobil“ taip pat skyrė reikšmingas sumas: per ketvirtį supirko akcijų už 5,1 mlrd. JAV dolerių, arba apie 4,7 mlrd. eurų, ir išmokėjo dividendų už 4,3 mlrd. JAV dolerių, tai yra apie 4,0 mlrd. eurų. Bendrovė signalizavo, kad akcijų supirkimo programa turėtų būti tęsiama.

    Energetikos rinkoje tokie rezultatai paprastai sustiprina diskusiją apie tai, kaip geopolitiniai sukrėtimai perskirsto pajamas tarp vartotojų ir didžiųjų žaliavų gamintojų. Jei tiekimo grandinių sutrikimai užsitęstų, analitikai tikisi išliksiančio kainų jautrumo ir didesnio spaudimo tiek pramonei, tiek galutiniams vartotojams.

  • „Budimex“ taikosi į rekordinį D35 PPP kontraktą Čekijoje: kodėl šis projektas svarbus ir Ukrainai

    Lenkijos statybų grupė „Budimex“ ruošiasi rudenį pristatyti naują penkerių metų strategiją, tačiau jau dabar jos dėmesio centre – galimai didžiausias kelių infrastruktūros sandoris Čekijos istorijoje. Kalbama apie beveik 35 kilometrų greitkelio D35 atkarpos tarp Opatovec ir Mohelnice statybą, projekto finansavimą ir vėlesnį valdymą.

    Projektas vykdomas viešojo ir privataus sektorių partnerystės (PPP) principu, todėl čia svarbi ne tik rangos kaina, bet ir finansavimo bei eksploatavimo modelis. „Budimex“ dalyvauja konsorciume su tarptautiniais partneriais, o pateikta paraiška, remiantis viešai skelbta informacija, buvo tarp pigiausių.

    Kas yra D35 projektas?

    Čekijos transporto institucijos vertina kelis pasiūlymus, o sprendimas gali paaiškėti artimiausiais mėnesiais. Net ir laimėjimo atveju rinkoje tikimasi skundų bei procedūrinių ginčų, todėl galutiniai terminai gali slinkti, tačiau tikslas – sutartį pasirašyti iki metų pabaigos.

    Šis sandoris išsiskiria tuo, kad apima ne vien statybos darbus: privataus partnerio pareiga yra ne tik pastatyti kelią, bet ir prisidėti prie finansavimo bei užtikrinti vėlesnį projekto valdymą. Tokia schema reikalauja kitokių kompetencijų nei tradiciniai viešieji pirkimai, kuriuose rangovas paprastai atsako tik už statybą.

    Kodėl „Budimex“ to siekia?

    „Budimex“ vadovas Arturas Popko pabrėžia, kad tai nėra eilinis užsakymas, o šuolis į kitą infrastruktūros rangovų lygį. Jo teigimu, tokio masto PPP projektas būtų pirmas grupės istorijoje, kai įsipareigojama reikšmingai dalyvauti ir finansinėje projekto dalyje.

    „Tai nėra įprastas kontraktas. Tai projektas, kuris mus perkelia į kitą infrastruktūros rangovų lygą – į įmonių grupę, kuri ne tik stato, bet ir bendrai finansuoja strategines investicijas“, – sakė „Budimex“ vadovas Arturas Popko.

    Įmonei svarbus ne tik pats kontraktas, bet ir įgyjama patirtis, kuri gali atverti duris panašiems projektams kituose regionuose. Infrastruktūros sektoriuje PPP modeliai dažnai pasirenkami tada, kai valstybės siekia greitesnio projekto įgyvendinimo arba nori dalį rizikų ir priežiūros perkelti privačiam partneriui.

    Kontekstas: Baltijos projektai ir Ukraina

    „Budimex“ pastaraisiais metais aktyviai plečia veiklą už Lenkijos ribų, dalyvaudama ir Baltijos šalių geležinkelio infrastruktūros projektuose. Tai leidžia grupei diversifikuoti portfelį ir įgyti patirties skirtinguose reguliavimo bei finansavimo modeliuose, ypač kai dalis projektų yra tarptautiniai ir vykdomi konsorciumų formatu.

    Bendrovė viešai nurodo, kad kol vyksta karo veiksmai, apie veiklą Ukrainoje nekalbama, tačiau kompetencijų kaupimas vertinamas kaip pasirengimas ateičiai. Įmonės logika paprasta: atstatymo ir didelės apimties infrastruktūros programose dažnai prireikia ne tik statybos pajėgumų, bet ir gebėjimo dirbti „finansuok ir statyk“ ar PPP formatu.

    Ši kryptis dera ir su platesne tendencija regione: kai infrastruktūros poreikiai auga, o viešųjų finansų spaudimas didėja, valstybės dažniau svarsto mišrius finansavimo modelius. Todėl „Budimex“ bandymas įsitvirtinti PPP segmente Čekijoje gali tapti svarbia repeticija būsimiems, dar didesniems projektams.

  • „PKP Cargo“ veš anglį PGE elektrinėms: 1,715 mln. tonų kontraktas ir planas greičiau mažinti skolą

    Restruktūrizuojama Lenkijos krovinių vežimo geležinkeliais bendrovė „PKP Cargo“ pasirašė sutartį su PGE Górnictwo i Energetyka Konwencjonalna dėl akmens anglies, kalkakmenio miltų ir kalkakmenio gabenimo į PGE valdomas elektrines.

    Numatoma, kad per maždaug 8 mėnesius geležinkeliais bus pervežta 1,715 mln. tonų krovinių. Sutartis apima tiekimą į tris PGE GiEK lokacijas: Opolės, Turovo ir Dolnos Odros elektrines.

    „Šios sutarties pasirašymas yra svarbus žingsnis mūsų bendrovės plėtrai ir partnerių pasitikėjimo patvirtinimas“, – sakė „PKP Cargo“ valdybos pirmininkas Zbigniew Prus.

    Sandoris svarbus „PKP Cargo“ ne tik dėl apimčių, bet ir dėl pastaraisiais mėnesiais vykdomo finansinio stabilizavimo. Bendrovė viešai yra nurodžiusi, kad akcijų emisiją vertina kaip greičiausią kelią mažinti įsipareigojimus ir stiprinti mokumą, siekiant naudos ir kreditoriams, ir akcininkams.

    Pagal įmonės skelbtą planą skola turėtų būti grąžinta iki 2027 metų pabaigos, nors ankstesniuose svarstymuose minėtas ir gerokai vėlesnis terminas. Restruktūrizavimo dokumentų paketas ir galutiniai siūlymai kreditoriams, kaip skelbta, turėtų būti parengti iki rugpjūčio pabaigos.

    Lygiagrečiai „PKP Cargo“ siekia įsitvirtinti ir platesniuose logistikos projektuose. Prieš kelias savaites bendrovė pasirašė ketinimų protokolą su Centriniu transporto uostu dėl bendradarbiavimo plėtojant krovinių vežimą geležinkeliais programoje Port Polska.

    Šios iniciatyvos esmė – krovinių vežėjų poreikius įtraukti dar infrastruktūros projektavimo etape, kad nauji geležinkelio ruožai, terminalai ir logistikos bazės nuo pradžių būtų pritaikyti didesniems srautams ir konkurencingesniam intermodaliniam transportui.

  • Prie „Agata“ baldų salonų Lenkijoje planuojami 200–400 kW greito įkrovimo hubai elektromobiliams

    „E.ON Drive Infrastructure“ (EDRI) Lenkijoje pradėjo partnerystę su baldų salonų tinklu „Agata“, pagal kurią prie prekybos vietų bus įrengiamos greito įkrovimo stotelės elektromobiliams. Įmonės skelbia, kad pirmosios lokacijos klientams turėtų būti atvertos 2026 metais.

    Planuojama diegti didelės galios įkrovimo sprendimus, kurie iki šiol dažniausiai sutinkami prie magistralių ir greitkelių. Projektas apims skirtingus miestus, o galutiniai parametrai priklausys nuo konkrečios vietos ir elektros tinklo galios prieinamumo.

    Kas bus įrengta prie salonų

    Prie „Agata“ salonų numatomi vadinamieji HPC (High Power Charging) hubai, kurių galia sieks maždaug nuo 200 iki 400 kW. Vienoje vietoje planuojama įrengti nuo 2 iki 5 įkrovimo stotelių, kad vienu metu būtų galima aptarnauti apie 4–10 elektromobilių, priklausomai nuo konkretaus sprendimo.

    Tokia infrastruktūra skirta trumpiems sustojimams: gamintojų ir operatorių praktikoje didelės galios įkrovimas leidžia per kelias ar keliolika minučių reikšmingai papildyti bateriją, tačiau realus greitis priklauso nuo automobilio galios priėmimo, baterijos temperatūros, įkrovos lygio ir stotelės apkrovos.

    Kodėl tai svarbu rinkai

    EDRI atstovai pabrėžia, kad pradinė iniciatyvos apimtis viršijo 30 lokacijų ir toliau plečiama, todėl projektas apibūdinamas kaip atviras ir ilgalaikis. Tai atspindi bendrą tendenciją, kai įkrovimo infrastruktūra vis dažniau planuojama šalia prekybos, paslaugų ir laisvalaikio vietų, kad vairuotojai galėtų suderinti įkrovimą su kasdieniais reikalais.

    „Nuo pat bendradarbiavimo pradžios pradinė apimtis, apėmusi daugiau nei 30 vietų, jau spėjo išsiplėsti papildomais taškais mūsų bendrame žemėlapyje. Projektas yra atviras ir ilgalaikis“, – sakė EDRI Lenkijos vadovas Jacekas Błaszczyńskis.

    „Matome, kaip keičiasi rinka ir klientų lūkesčiai: daugėja elektromobilių naudotojų. Greitas ir lengvai pasiekiamas įkrovimas jiems yra svarbus, todėl norime suteikti tokią galimybę bendradarbiaudami su EDRI“, – sakė „Agata“ nekilnojamojo turto valdymo vadovas Wojciechas Fryszas.

    Ši plėtra vyksta tuo metu, kai Lenkijos viešajame tinkle daugėja įkrovimo taškų, tačiau didelės galios segmentas išlieka santykinai mažas. Pagal EIPA pateiktus duomenis, 2026 metų birželio pradžioje Lenkijoje buvo 13 392 vieši įkrovimo taškai, iš kurių 3 132 siūlė 100 kW ar didesnę galią, o 813 viršijo 200 kW.

    Rinkos dalyviai tikisi, kad tokie projektai, perkeliantys HPC infrastruktūrą nuo kelių koridorių į kasdienes klientų traukos vietas, gali pagerinti įkrovimo prieinamumą ir sumažinti piko metu susidarančias eiles. Kartu tai kelia papildomus reikalavimus elektros tinklui ir vietos parinkimui, todėl skirtingose lokacijose sprendimai gali skirtis.

  • „Holcim“ augina pardavimus, o pozicijos Lenkijoje išlieka itin tvirtos: ką rodo ketvirčio skaičiai

    Šveicarijos statybinių medžiagų grupė „Holcim“ antrąjį ketvirtį padidino pardavimo pajamas iki maždaug 8,4 mlrd. eurų, o grynasis pelnas siekė apie 1,0 mlrd. eurų. Bendrovė teigia, kad antrojo pusmečio perspektyvos išlieka palankios, todėl panašūs rezultatai per likusią metų dalį – realus scenarijus.

    Pajamos per metus augo nežymiai, tačiau įvertinus valiutų kursų įtaką ir vienkartinius veiksnius, organinis augimas buvo ryškesnis. Toks skirtumas įprastas tarptautinėms grupėms, kai stipresnė bazinė valiuta „suvalgo“ dalį nominalaus augimo, nors reali paklausa ir kainodara išlieka palanki.

    Grynasis pelnas kiek smuko dėl vienkartinių išlaidų, susijusių su dalies turto pardavimais, ir dėl brangusių energijos išteklių bei kuro. Cemento ir betono sektoriuje energijos kaina turi didelę reikšmę savikainai, todėl net ir stabilios apimtys ne visada reiškia tokį patį pelningumą kaip anksčiau.

    Didžiausi pardavimų augimai fiksuojami Lotynų Amerikoje, kur „Holcim“ stiprino pozicijas po didesnio sandorio Peru. Tuo pačiu Australijoje matomas palaipsnis paklausos didėjimas, siejamas su infrastruktūros pasirengimu 2032 metais Brisbene vyksiančioms vasaros olimpinėms žaidynėms.

    Lenkijoje „Holcim“ laikoma viena stipriausių rinkos dalyvių: šalyje veikia dvi cementinės – Małogoszcz ir Kujawy Bielove, taip pat platus betono gamyklų tinklas, viršijantis 30 padalinių. Grupė Lenkijoje taip pat turi karjerų ir laboratorijų bazę, kuri padeda užtikrinti žaliavų tiekimą bei produkcijos kokybės kontrolę.

    Tokios struktūros pranašumas – galimybė lanksčiau aptarnauti vietos statybų rinką ir greičiau reaguoti į paklausos svyravimus. Artimiausią kryptį cementui Europoje ir regione vis labiau formuoja energetikos kaštai, infrastruktūros projektų tempas ir griežtėjantys tvarumo reikalavimai, skatinantys investicijas į mažesnių emisijų technologijas.

  • „Tauron Ciepło“ didina tinklo pralaidumą: nuo 2026–2027 sezono šiluma iš Łagiszos pasieks Sosnovcą

    Lenkijos šilumos tiekimo bendrovė „Tauron Ciepło“ pradėjo didinti šilumos tinklo pralaidumą, kad galėtų nukreipti daugiau šilumos iš Łagiszos elektrinės–šiluminės jėgainės. Įmonė teigia, kad sprendimas skirtas sustiprinti tiekimo saugumą ir užtikrinti patikimesnį centralizuotos šilumos tiekimą regione.

    Skelbiama, kad nuo 2026–2027 metų šildymo sezono iš Łagiszos pagaminta šiluma galės naudotis ir Sosnovco gyventojai. „Tauron Ciepło“ pabrėžia, jog tinklo pertvarkymas pats savaime neturėtų reikšti šilumos kainų didėjimo vartotojams.

    Akcentas – tiekimo saugumas

    Centralizuotos šilumos sistemos Lenkijoje pastaraisiais metais vis dažniau vertinamos per atsparumo prizmę, ypač kai dalis šaltinių priklauso nuo išorinių tiekėjų ar kintančių kuro kainų. Dėl to tinklų pralaidumo didinimas ir alternatyvių šilumos šaltinių prijungimas tampa svarbia priemone mažinant rizikas.

    Projektas siejamas su Łagiszos objekto dekarbonizacijos kryptimi: tikslas – mažinti taršą ir kartu išlaikyti stabilų šilumos srautą miestams, prijungtiems prie „Tauron Ciepło“ tinklų. Įmonės vertinimu, nauja šilumos srauto kryptis leis patikimiau valdyti šilumos balansą visame Zaglebės regione.

    Planuojamos investicijos iki 2030 metų

    Łagiszoje iki 2030 metų numatoma įrengti mažesnių emisijų šilumos šaltinį, kuriame būtų du dujiniai kogeneraciniai katilai, šilumos akumuliavimo sistema ir vadinamoji power-to-heat technologija. Tokia schema leidžia lanksčiau reaguoti į paklausą ir dalį šilumos gaminti panaudojant elektros energiją, kai tai sistemiškai ar ekonomiškai palanku.

    „Mūsų pareiga yra užtikrinti šilumą situacijose, kai atsiranda potencialių tiekimo rizikų iš išorinių šaltinių“, – sakė „Tauron Ciepło“ vadovas Pawełas Staniszewskis.

    Įgyvendinus planus, Łagiszos šaltinis galėtų tiekti centralizuotą šilumą maždaug 150 000 Zaglebės gyventojų Będzine, Sosnovce ir Dąbrowoje Górniczoje. Kogeneracija reiškia, kad vienu metu būtų gaminama ir šiluma, ir elektra, o tai paprastai didina bendrą efektyvumą.

    Kaina ir grafikas

    Investicijos į Łagiszos projektą preliminariai vertinamos 253 000 000–299 000 000 eurų. Numatoma, kad darbai vyks 2026–2030 metais, o pagrindinis rezultatas turėtų būti naujas kogeneracinis šaltinis, tapsiantis vienu svarbiausių šilumos tiekimo atramos taškų regione.

    Planuojama, kad kogeneracinio šaltinio elektrinė galia sieks apie 100 MW, o šiluminė – apie 120–140 MW. Projektas taip pat apima maždaug 30 MW galios elektrodinį katilą ir 20 000 kubinių metrų talpos šilumos akumuliatorių, kurie turėtų padėti subalansuoti sistemos apkrovas.

    „Tauron“ anksčiau skelbė ir apie modernizavimo darbus: Łagiszos 460 MW blokas, pastatytas 2006–2009 metais, buvo pritaikytas šilumos tiekimui regionui, o pastaraisiais metais į objektą nukreiptos papildomos investicijos efektyvumui ir patikimumui didinti.

  • Vokietija ruošiasi pratęsti pasienio patikras po rugsėjo: sprendimą paskatino krizė Seutoje

    Vokietija ketina tęsti laikinąsias pasienio patikras visuose sausumos pasienio punktuose ir po rugsėjo, pranešė naujienų agentūra dpa, remdamasi šalies vidaus reikalų ministro Alexanderio Dobrindto komentarais. Pasak jo, sprendimas susijęs su didėjančiu neteisėtos migracijos spaudimu Europos Sąjungos išorės pasienyje.

    Ministras nenurodė, iki kada tiksliai patikros būtų pratęstos, tačiau pabrėžė, kad situacija Ispanijai priklausančiame Seutos mieste Šiaurės Afrikoje parodė, kaip greitai gali išaugti rizikos nelegalios migracijos srityje. Vokietijos pozicija, anot jo, yra išlaikyti lankstų ir prie situacijos pritaikytą tikrinimą ES vidaus pasienyje.

    Patikros galioja nuo 2024 metų

    Vokietija laikinas pasienio patikras visuose sausumos perėjimo punktuose, įskaitant sieną su Lenkija, įvedė 2024 metų rugsėjį. Nuo tada, nepaisant kritikos dėl poveikio laisvam judėjimui ir logistikai, patikros jau kelis kartus buvo pratęstos.

    Berlynas argumentuoja, kad tokios priemonės padeda riboti neteisėtą migraciją, stabdyti žmonių kontrabandą ir efektyviau identifikuoti asmenis, neturinčius teisės atvykti ar pasilikti šalyje. Kritikai tuo metu pabrėžia, kad nuolatinis laikino režimo pratęsimas kelia klausimų dėl proporcingumo ir ilgalaikių pasekmių Šengeno erdvei.

    Seutos įvykiai sukėlė reakciją Europoje

    Ispanijos institucijos pranešė, kad per pastarąją parą į Seutą nekontroliuojamai pateko apie 50 000 migrantų, o dalis jų vėliau buvo grąžinta į Maroką. Vietos valdžios duomenimis, per incidentą jūroje žuvo mažiausiai 43 žmonės.

    „Situacija Seutoje aiškiai parodo, kokia nestabili gali būti padėtis neteisėtos migracijos klausimu“, – sakė Alexanderis Dobrindtas.

    Įvykiai paskatino platesnę politinę reakciją: Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sanchezas situaciją įvardijo kaip Ispanijos teritorinio vientisumo pažeidimą. Tuo metu Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ragino stiprinti kontrolę Prancūzijos pasienyje su Ispanija, o Nyderlandai ir Belgija paragino Ispaniją geriau saugoti ES išorės sieną Seutoje.

  • „Westinghouse“ ruošiasi IPO JAV: ką tai reiškia deryboms dėl Lenkijos atominės ir milijardams rinkoje

    Branduolinės energetikos technologijų tiekėja „Westinghouse Electric Company“ pateikė konfidencialų prašymą dėl pirminio viešo akcijų platinimo JAV biržoje. Bendrovė kol kas neatskleidė, kiek akcijų planuoja siūlyti ir kokiame kainų intervale, tačiau pats žingsnis rodo norą pasinaudoti atsigavusiu investuotojų apetitu branduoliniam sektoriui.

    Pastaraisiais metais susidomėjimą branduoline energetika stiprina augantis stabilios elektros poreikis, ypač plečiantis duomenų centrams ir skaitmeninei infrastruktūrai. Investuotojams tai tapo viena iš temų, kurioje derinami du tikslai: mažesnės emisijos ir patikimas bazinis generavimas, kuris nepriklauso nuo oro sąlygų.

    Kas vyksta Lenkijoje

    Lenkijoje „Westinghouse“ kartu su partneriais toliau derasi dėl EPC sutarties su valstybine įmone Polskie Elektrownie Jądrowe. EPC sutartis paprastai apima projektavimą, įrangos tiekimą ir statybą, todėl būtent ji laikoma kertiniu dokumentu, nuo kurio priklauso grafikai, rizikų pasidalijimas ir galutinė projekto kaina.

    „Kuo greičiau pasirašysime šią sutartį, tuo užtikrinčiau galėsime kalbėti apie terminus ir pagrindinių etapų įgyvendinimą“, – sakė Lenkijos „Westinghouse“ vadovas Mirosławas Kowalikas.

    Pagal viešai skelbtą informaciją, planuojamos elektrinės Choczewo vietovėje projektas siejamas su trimis AP1000 reaktoriais, o statybų kaštai vertinami apie 44,4 mlrd. eurų. Projekto įgyvendinimo grafikuose kaip tikslinis eksploatacijos startas minimi 2036–2038 metai, tačiau praktikoje tokių projektų terminai labai priklauso nuo sutarčių struktūros, finansavimo ir tiekimo grandinių.

    Kodėl IPO gali būti svarbus

    Konfidencialus paraiškos teikimas leidžia bendrovei pasirengti debiutui neatskleidžiant visų finansinių detalių iki vėlesnio etapo. Tai ypač aktualu sektoriuose, kuriuose dideli projektai vykdomi ilgai, o užsakymų portfelis ir rizikos priklauso nuo reguliavimo bei valstybinės politikos.

    „Westinghouse“ vardas branduolinėje energetikoje siejamas su ilga istorija: bendrovė pradžią skaičiuoja nuo XIX amžiaus pabaigos, o XX amžiaus viduryje JAV pastatė vieną pirmųjų komercinių slėginių vandens reaktorių. Šiandien įmonė pabrėžia, kad jos technologija plačiai naudojama pasaulio branduolinėje energetikoje, o tai investuotojams gali būti svarbus patikimumo argumentas.

    Bendrovės kontrolė pastaraisiais metais taip pat keitėsi: „Westinghouse“ yra valdoma didžiųjų investuotojų, o 2023 metais sandorio vertė buvo skelbiama apie 7,3 mlrd. eurų. Jei IPO įvyktų palankiomis sąlygomis, jis galėtų sustiprinti kapitalo prieigą ir matomumą rinkoje, nors tiesioginis poveikis Lenkijos projekto deryboms priklausys nuo to, kaip bus suformuluotos sutartinės atsakomybės ir finansavimo struktūra.

  • Lenkijos CPK keičia vadovybę prieš statybas: naujo vadovo paieška startuos per dvi savaites

    Lenkijoje vystomas strateginis projektas CPK, apimantis naują centrinį oro uostą ir greitųjų geležinkelių tinklą, pasitinka statybų etapą su vadovybės pokyčiais. Vyriausybės įgaliotinis CPK klausimais Piotras Malepszakas teigia, kad sprendimas susijęs su poreikiu stiprinti valdybą statybų kompetencijomis.

    Pasak jo, kai projektas pereina nuo planavimo prie realių darbų aikštelėje, valdymo komandoje būtina daugiau praktinės patirties, susijusios su statybų procesais ir rangos priežiūra. Toks fokusas ypač svarbus, kai prasideda technologiškai sudėtingi ir didelės apimties infrastruktūros darbai.

    Vadovo konkursas per dvi savaites

    Vyriausybės atstovas nurodė, kad konkursas naujam bendrovės vadovui bus paskelbtas per artimiausias dvi savaites. Kartu su stebėtojų taryba svarstoma ir apie papildomus valdybos sustiprinimus, kad sprendimų priėmimas atitiktų artėjančių darbų mastą.

    Anksčiau į valdybos sudėtį buvo įtrauktas Adamas Ferensas, kuriam planuojama patikėti statybų srities kryptį. Malepszako teigimu, tikslas yra subalansuota komanda, galinti vienu metu valdyti projektavimo, statybos, pirkimų ir rizikų kontrolės procesus.

    Kas pasikeitė CPK valdyboje?

    Stebėtojų taryba atšaukė bendrovės vadovą Filipą Černickį ir valdybos narį Dariušą Kusį. Černickis CPK vadovo pareigas ėjo nuo 2024 metų balandžio, o Kusis valdyboje dirbo nuo 2024 metų vasario.

    Šiuo metu valdyboje yra trys asmenys: laikinai pareigas einantis vadovas Marcinis Michalskis, taip pat valdybos nariai Piotras Rachwalskis ir Adamas Ferensas. CPK bendrovė priklauso valstybei ir atsako už projekto parengimą bei įgyvendinimą.

    Statybų grafikas ir sutartys

    CPK projekto planuose numatyta, kad statybos darbai turėtų prasidėti dar šiais metais, o naujas oro uostas būtų atidarytas 2032 metais. Tokie terminai reiškia, kad artimiausiais mėnesiais didžiausias dėmesys bus skiriamas rangovų valdymui, darbų koordinavimui ir techninių sprendimų priežiūrai.

    Pranešama, kad pasirašyta sutartis su „Budimex“ dėl pamatų po būsimo keleivių terminalo dalimi. Jos vertė siekia apie 34 000 000 eurų, o žemės darbų pradžia numatyta rugsėjį, todėl valdybos kompetencijų stiprinimas šiuo metu tampa praktiškai kritiniu klausimu.