CP v2

Tag: Dirbtinis intelektas

  • ES siūlo technologinį savarankiškumą, bet planas kritikuojamas: Briuselis nepatenkintas, JAV erzina

    ES siūlo technologinį savarankiškumą, bet planas kritikuojamas: Briuselis nepatenkintas, JAV erzina

    Europos Komisija pristatė vadinamąjį technologinio suverenumo paketą, kuriuo siekia mažinti Europos Sąjungos priklausomybę nuo JAV technologijų tiekėjų ir kartu išvengti transatlantinės įtampos. Vis dėlto pirmosios reakcijos rodo, kad planas vienu metu erzina Vašingtoną ir nuvilia dalį Briuselio politikų.

    Europos Parlamento žaliųjų atstovė Kim van Sparrentak pabrėžė, kad dokumentas pagaliau pripažįsta Europos skaitmeninės priklausomybės mastą, tačiau, jos vertinimu, siūlomos priemonės pernelyg atsargios. Kritikai įspėja, kad be aiškesnių ribojimų „Google“, „Microsoft“ ar „Amazon“ įtaka daugelyje sektorių išliks beveik nepakitusi.

    Ką numato debesijos ir DI sertifikavimas?

    Pagrindinė paketo ašis yra Debesijos ir DI plėtros aktas, kuriuo siūloma keturių lygių sertifikavimo schema. Pagal ją viešojo sektoriaus institucijos turėtų vertinti skaitmenines paslaugas pagal riziką dėl galimos užsienio įtakos, įskaitant prieigą prie duomenų ar teisinius įpareigojimus trečiosiose šalyse.

    Kai kuriais atvejais viešajam sektoriui gali tekti atsisakyti didesnės rizikos paslaugų ir rinktis europines alternatyvas. Tačiau kritikai pastebi, kad nemaža rinkos dalis ir toliau liktų atvira JAV bendrovėms, o griežtesni sprendimai priklausytų nuo politinės valios Briuselyje ir valstybėse narėse.

    Europos Parlamento narė Aura Salla per klausymus akcentavo, kad Komisijai pritrūko aiškumo, kiek JAV laikomos patikimu partneriu jautriausioms viešojo sektoriaus sistemoms. Ši linija atspindi platesnį Briuselio debatą: kaip suderinti saugumą, tiekimo grandinių atsparumą ir atvirą konkurenciją.

    Kodėl Vašingtonas jau reaguoja?

    Nors Komisija komunikacijoje pabrėžia, kad technologinis suverenumas nėra protekcionizmas, JAV pusėje jau girdima kritika dėl geografiniais ir pilietybės kriterijais paremtų nuostatų. Pramonės atstovai argumentuoja, kad paslaugos turėtų būti vertinamos pagal saugumo kontrolę, našumą ir patikimumą, o ne pagal kilmę.

    „Europos organizacijos nusipelno prieigos prie geriausių technologijų iš patikimų tiekėjų, pasirinktų pagal saugumą, našumą, patikrinamas kontrolės priemones ir vertę“, – sakė „Amazon“ atstovas spaudai Harry Staight.

    Kritikai Briuselyje į tai atsako, kad priklausomybė nuo kelių dominuojančių tiekėjų gali tapti geopolitinio spaudimo priemone. Pastaraisiais metais šią diskusiją sustiprino ir tai, kad skaitmeninės paslaugos, duomenų centrai, puslaidininkiai bei DI laikomi strategine infrastruktūra, o jų kontrolė tiesiogiai veikia valstybės atsparumą.

    Kur didžiausios spragos ir kas bus toliau?

    Dalis europarlamentarų teigia, kad siūloma sistema pernelyg „permisyvi“ ir gali palikti galimybių užsienio tiekėjams aptarnauti jautrias ekonomikos sritis. Kiti perspėja, kad nepakankamai įtraukti tvarumo reikalavimai duomenų centrams, o tai gali tapti nauju konflikto tašku, kai technologijų infrastruktūros plėtra susiduria su energijos vartojimo ir aplinkosaugos klausimais.

    Teisės aktų paketui dar laukia ilgas derybų kelias tarp Europos Parlamento ir ES Tarybos, o dalis valstybių narių gali prieštarauti nuostatoms, kurias matys kaip kišimąsi į nacionalinius sprendimus. Artimiausi mėnesiai parodys, ar planas taps realiu postūmiu Europos skaitmeniniams čempionams, ar liks kompromisas, kuris nei užtikrina ryškesnį savarankiškumą, nei sumažina įtampą su JAV.

  • DI keičia 2026 metų pasaulio čempionatą: 3D žaidėjų modeliai, VAR ir teisėjų kameros

    DI keičia 2026 metų pasaulio čempionatą: 3D žaidėjų modeliai, VAR ir teisėjų kameros

    2026 metais pasaulio futbolo čempionatas vyks Kanadoje, JAV ir Meksikoje, o vienu ryškiausių turnyro akcentų taps technologijos. FIFA ir partneriai žada sprendimus, kurie turėtų pakeisti ne tik transliacijas, bet ir komandų analizę bei teisėjų darbą.

    Vienas pagrindinių naujovių variklių bus dirbtinis intelektas, kuris vis dažniau taikomas sporto analitikoje ir vaizdo apdorojime. Tokie sprendimai pastaraisiais metais sparčiai plinta elitiniame futbole, nes leidžia greičiau apdoroti didžiulius duomenų kiekius ir pateikti aiškias įžvalgas.

    „Lenovo“ vaidmuo ir Football AI Pro

    Oficialiu turnyro technologiniu partneriu įvardijama „Lenovo“, kuri kartu su FIFA pristatė „Football AI Pro“. Tai DI pagrįstas žinių asistentas, skirtas sporto organizacijoms, analitikams ir treneriams, kad šie galėtų greičiau palyginti žaidimo schemas ir sprendimus, remdamiesi skirtingų šaltinių duomenimis.

    Sistema orientuota ne vien į komandinę analizę. Skelbiama, kad futbolininkams ji turėtų padėti gauti individualizuotas įžvalgas apie savo rungtynių veiksmus, sprendimų pasirinkimą ir pasikartojančias situacijas, kurias treniruotėse galima koreguoti.

    „Tai personalizuotas, korporacinis žinių asistentas, kuris koordinuoja išmanių agentų darbą, ieško FIFA duomenyse ir greitai pateikia reikiamą informaciją“, – sakė „Lenovo“ atstovas Kenas Wongas.

    VAR kartojimai su tiksliais 3D modeliais

    Dar viena ryški naujovė susijusi su VAR pakartojimais ir situacijų atvaizdavimu. Planuojama naudoti itin detalius 3D žaidėjų modelius, kuriems sukurti futbolininkai bus skenuojami, o virtualūs atvaizdai atspindės realias kūno proporcijas.

    Toks metodas svarbus dėl vienos priežasties: greitose, chaotiškose ar nestandartinėse situacijose algoritmams lengviau tiksliai sekti žaidėjų judesius. Tai gali padidinti sprendimų aiškumą žiūrovams ir sumažinti ginčų, kai diskusijos kyla dėl centimetrų.

    Skelbiama, kad technologija jau buvo išbandyta realiomis sąlygomis FIFA tarpkontinentinėje taurėje. Tuomet detalius 3D modelius gavo CR „Flamengo“ ir „Pyramids“ futbolininkai, o sprendimas buvo testuotas transliacijose ir analizėje.

    Teisėjų kameros ir vaizdo stabilizavimas

    Turnyrui tobulinamas ir „Referee View“ sprendimas, kai žiūrovams rodoma pirmojo asmens perspektyva iš teisėjo kūno kameros. Tokia transliacija jau buvo demonstruota bandomuoju režimu, o 2026 metų čempionate turėtų tapti labiau ištobulinta.

    Esminis patobulinimas – realiu laiku stabilizuojamas vaizdas, kad jis būtų sklandesnis ir lengviau žiūrimas. Stabilizavimui numatoma naudoti DI pagrįstą programinę įrangą, kuri mažina kameros drebėjimo efektą ir pagerina bendrą vaizdo kokybę.

    „Stabilizuoti įrašai suteiks geresnės kokybės pirmojo asmens perspektyvą žiūrovams visame pasaulyje, didindami aiškumą, supratimą ir įsitraukimą rungtynių metu“, – teigiama FIFA pristatymuose apie šį sprendimą.

    Futbolo industrijoje tai atspindi platesnę tendenciją: transliacijos tampa vis labiau paremtos duomenimis, o technologijos naudojamos ne vien pramogai, bet ir sprendimų skaidrumui. 2026 metais tai gali tapti vienu labiausiai aptariamų čempionato aspektų, ypač vertinant VAR epizodus.

  • Martinas Scorsese gina DI įrankį „FLUX“: kodėl Holivude kilo pasipiktinimas dėl režisieriaus žingsnio

    Martinas Scorsese gina DI įrankį „FLUX“: kodėl Holivude kilo pasipiktinimas dėl režisieriaus žingsnio

    Režisierius Martinas Scorsese atsidūrė aštrėjančių diskusijų apie dirbtinį intelektą kino industrijoje centre. 83 metų kūrėjas viešai parėmė Vokietijoje įsikūrusią bendrovę „Black Forest Labs“ ir jos vaizdų generavimo programą „FLUX“, skirtą idėjoms vizualizuoti prieš filmavimą.

    Bendrovė pranešė, kad M. Scorsese taps jos patarėju, o kartu paviešintas vaizdo įrašas su režisieriaus komentarais. Jo teigimu, įrankis gali padėti greičiau ir aiškiau perteikti kūrybinę viziją komandai, ypač kuriant storyboardus ir ruošiant scenų planavimą.

    Kaip Scorsese aiškina sprendimą

    Režisierius akcentuoja, kad per visą karjerą storyboardus dažniausiai kurdavo pats, tačiau net ir turint aiškią idėją galvoje, ją ne visuomet paprasta tiksliai komunikuoti dailininkams, scenografams ar operatoriui. Pasak jo, DI gali pagreitinti būtent šį etapą ir sumažinti trintį tarp sumanymo ir įgyvendinimo.

    „Dabar šiuo įrankiu galiu aiškiau ir efektyviau pasidalyti tuo, ką įsivaizduoju, su kūrybine komanda“, – sakė Martinas Scorsese.

    Jis taip pat pabrėžė ekonominį aspektą: pasirengimo filmavimui metu laikas tiesiogiai reiškia biudžetą, todėl greitesnis vizualizavimas gali padėti judėti sparčiau neprarandant kokybės. Režisierius teigia jau išbandęs įrankį konkrečioje scenoje ir tai apibūdino kaip kūrybiškai išlaisvinančią patirtį.

    Kodėl kilo kritika ir kaltinimai

    Vis dėlto šis žingsnis sukėlė dalies kino bendruomenės pasipiktinimą. Kritikai teigia, kad vaizdų generavimo modeliai dažnai mokomi iš didžiulių kūrinių rinkinių, o tai kelia autorinių teisių, atlygio ir kūrėjų darbo nuvertinimo klausimus.

    Diskusiją pakurstė ir platesnis nerimas, jog DI įrankiai, net jei pradžioje naudojami tik idėjoms „paspartinti“, ilgainiui gali mažinti užsakymų kiekį storyboardų dailininkams, konceptų kūrėjams bei kitiems priešprodukcijos specialistams. Būtent šios profesijos dažnai dirba projektiniu principu ir yra jautrios rinkos svyravimams.

    „Jis po autobusu pakiša kiekvieną storyboardų dailininką, su kuriuo kada nors dirbo“, – sakė kino dailės skyriaus specialistė Karla Ortiz.

    DI kine: įrankis ar grėsmė?

    M. Scorsese atvejis išryškino seną, bet DI eroje paaštrėjusį klausimą: kur baigiasi technologija kaip pagalbinė priemonė ir kur prasideda kūrybinio darbo pakeitimas. Dalis gynėjų pabrėžia, kad režisierius nekalba apie galutinio turinio generavimą, o tik apie vizualizaciją pasirengimo stadijoje, kai svarbu greitai patikrinti idėjas.

    Kita vertus, net ir toks naudojimas, pasak kritikų, normalizuoja DI įrankius kūrybiniame procese, o aiškios ribos industrijoje dar nėra nusistovėjusios. Holivude šią įtampą sustiprina ir profesinių sąjungų akcentuojamas principas, kad kūryba turi likti orientuota į žmogų, o technologijų diegimas privalo turėti skaidrias taisykles.

    Pastaraisiais metais DI klausimas kine tapo ypač jautrus dėl praktinių pasekmių: nuo skaitmeninių aktorių atvaizdų kontrolės iki scenarijų ir vizualinės medžiagos generavimo. Todėl kiekvienas garsaus kūrėjo pareiškimas ar partnerystė su DI bendrovėmis vertinama ne tik kaip asmeninis pasirinkimas, bet ir kaip signalas industrijai.

    Kol kas vieši pareiškimai nerodo, kad M. Scorsese ketintų kurti DI generuotais vaizdais paremtą filmą ar perkelti technologiją į galutinį kūrinį. Tačiau reakcija į jo patarėjo rolę „Black Forest Labs“ rodo, kad vien priešprodukcijos spartinimo argumentų šiandien nebepakanka, jei neatsakoma į klausimus apie duomenų kilmę, autorines teises ir kūrėjų vietą ateities kino grandinėje.

  • Vėjo jėgainės gali tapti DI centrų namais: inžinieriai siūlo jūroje statomas plūduriuojančias stotis

    Vėjo jėgainės gali tapti DI centrų namais: inžinieriai siūlo jūroje statomas plūduriuojančias stotis

    Vėjo jėgainės tradiciškai siejamos su elektros gamyba, tačiau energetikos ir skaitmenizacijos sankirtoje atsiranda nauja idėja: jų bokštai ir infrastruktūra gali tapti dalimi plūduriuojančių duomenų centrų. Tokie projektai siūlomi kaip būdas sparčiai augančiai DI skaičiavimo paklausai užtikrinti energiją ir aušinimą.

    DI sistemoms mokyti ir valdyti reikalingi duomenų centrai vartoja vis daugiau elektros, o didelė dalis energijos paverčiama šiluma. Dėl to didėja spaudimas rasti sprendimų, kurie vienu metu spręstų elektros tiekimo, tinklų pralaidumo ir aušinimo vandeniu klausimus.

    Duomenų centrų augimas keičia energetiką

    Pagrindinis iššūkis – ne vien pagaminti elektrą, bet ją patikimai pristatyti ten, kur stovi serveriai, ir išspręsti šilumos šalinimą. Sausumoje tai dažnai reiškia brangią tinklų plėtrą, konkurenciją dėl žemės sklypų ir sudėtingas derybas dėl prisijungimo sąlygų.

    Todėl vis dažniau svarstoma logika energiją gaminti kuo arčiau vartotojo. Jei skaičiavimo infrastruktūra būtų perkelta į jūrą šalia jėgainių, dalį tinklo apkrovos būtų galima sumažinti, o aušinimui pasitelkti aplinkinį jūros vandenį.

    Plūduriuojantis modelis: vėjas, baterijos ir serveriai

    Vienas iš viešai aptariamų scenarijų – plūduriuojantis jūrinis duomenų centras, integruotas su didelės galios vėjo turbina, baterijų kaupimu ir skaičiavimo moduliais. Tokia koncepcija pristatoma kaip atskiras, vienoje vietoje veikiantis energijos ir skaičiavimo „blokas“, kurio tikslas – tiekti DI užduotims reikalingus skaičiavimo resursus.

    Siūloma, kad šiluma būtų šalinama pasyvesniais sprendimais, šilumą perduodant aplinkiniam vandeniui, taip mažinant poreikį sudėtingoms sausumos aušinimo sistemoms. Šalininkai teigia, kad tai galėtų padėti ten, kur trūksta elektros tinklų pajėgumų, o energijos paklausa auga greičiau nei infrastruktūros plėtra.

    „Problema šiandien ne tik elektros kiekis, bet ir tai, kur ji reikalinga bei kaip efektyviai pašalinti šilumą“, – sakė projekto idėją pristatantys inžinieriai.

    Ką reikėtų įrodyti praktikoje

    Nors idėja skamba patraukliai, jūrinė aplinka kelia aukštus patikimumo reikalavimus: korozija, audros, logistikos sudėtingumas ir brangi priežiūra gali greitai padidinti kaštus. Taip pat svarbu įvertinti poveikį aplinkai, šiluminės taršos klausimus, duomenų perdavimo jungčių patikimumą ir kibernetinio saugumo standartus.

    Ekspertai pabrėžia, kad tokie projektai taps realia alternatyva tik tada, kai bus aiškiai parodyta ekonominė nauda, patvirtintas ilgalaikis veikimas ir suderinti reguliaciniai reikalavimai. Vis dėlto kryptis atspindi platesnę tendenciją: energetika ir skaitmeninė infrastruktūra vis dažniau planuojamos kaip viena sistema, o vėjo jėgainės tampa ne tik elektros šaltiniu, bet ir platforma naujiems pramonės sprendimams.

  • „Google“ pristatė „Dreambeans“: DI iš „Gmail“ ir „Calendar“ kuria jūsų dieną istorijomis

    „Google“ pristatė „Dreambeans“: DI iš „Gmail“ ir „Calendar“ kuria jūsų dieną istorijomis

    „Google“ per „Google Labs“ pristatė naują eksperimentinę programėlę „Dreambeans“, kuri žada sutvarkyti informacinį triukšmą ir pateikti dienos santrauką istorijų formatu. Sprendimas paremtas DI, kuris iš jūsų naudojamų paslaugų atrenka, kas, jo manymu, svarbiausia.

    „Dreambeans“ gali jungtis prie „Google“ ekosistemos: „Gmail“, „Calendar“, „Photos“, „YouTube“, paieškos istorijos ir kitų paslaugų. Tam naudojama „Gemini“ funkcija „Personal Intelligence“, veikianti tik tada, kai vartotojas suteikia leidimus prie pasirinktų programų ir duomenų.

    Esminė idėja yra ne begalinis srautas, o baigtinis, kasdienis istorijų rinkinys, skirtas padėti susiorientuoti ir sugalvoti veiksmus. „Google“ pabrėžia, kad tokios istorijos turi skatinti naujas idėjas ir sutelkti dėmesį į asmeniškai aktualius dalykus.

    „Google“ pateikia pavyzdį, kai „Gmail“ laiškas apie augintinio skanėstų pristatymą automatiškai virsta rekomendacijomis, kaip juos panaudoti dresūrai. Į istoriją taip pat gali būti įtrauktas artėjantis priminimas iš „Calendar“ bei pasiūlymai, pavyzdžiui, draugiškų augintiniams vietų netoliese.

    Visa informacija pateikiama iliustruotu, pasakojimą primenančiu formatu, o sudominusią istoriją galima atsidaryti detaliau. Tuomet „Dreambeans“ gali pasiūlyti susijusius pasirinkimus, pavyzdžiui, netoliese esančius parkus ar užsiėmimus, o patikusias istorijas leidžia išsisaugoti programėlės bibliotekoje.

    Vartotojas taip pat galės pateikti grįžtamąjį ryšį, jei istorija pasirodys netiksli ar nepageidaujama, kad ateityje rekomendacijos būtų geriau pritaikytos. „Google“ nurodo, kad galima pranešti ir apie praleistus interesus, pavyzdžiui, naują hobį, kad jis atsispindėtų vėlesnėse istorijose.

    Programėlei veikti būtina prijungti bent vieną „Google“ paslaugą, tačiau, pasak kūrėjų, geriausias rezultatas pasiekiamas sujungus kelias. Platinimas pradedamas JAV, o pirmiausia „Dreambeans“ pasieks dalį „Google AI Ultra“ prenumeratos vartotojų „Android“ ir „iOS“ platformose.

    Toks žingsnis atspindi platesnę tendenciją, kai didžiosios platformos DI naudoja ne vien paieškai ar tekstų generavimui, bet ir asmeniniam turinio kuravimui. Kartu tai kelia daugiau klausimų apie duomenų naudojimą, todėl praktinė vertė daugeliui priklausys nuo to, kokius leidimus vartotojai pasirinks suteikti ir kiek skaidriai bus paaiškinta, kaip sudaromos istorijos.

  • Apklausa: daugiau nei 60 proc. psichikos sveikatos patarimų ieško per DI, bet beveik pusė nusivilia

    Apklausa: daugiau nei 60 proc. psichikos sveikatos patarimų ieško per DI, bet beveik pusė nusivilia

    Daugiau nei šeši iš dešimties žmonių psichikos sveikatos klausimais patarimų ieško pasitelkdami dirbtinis intelektas, tačiau beveik kas antras lieka nepatenkintas gautais atsakymais. Tai rodo draudimo bendrovės AXA ir tyrimų įmonės IPSOS atlikta apklausa, kurioje dalyvavo 19 000 suaugusiųjų 18–75 metų iš 18 šalių.

    Tyrimas atliktas 2026 metų sausio 12–vasario 16 dienomis, vertinant, kaip žmonės jaučiasi ir kokių pagalbos priemonių imasi. Apklausos duomenimis, 68 proc. respondentų gali būti paveikti nerimo, streso ar depresijos, net jei simptomai yra lengvi, o 18–24 metų grupėje šis rodiklis išauga iki 85 proc.

    Jauniausiems tenka didžiausia našta

    Didžiausias sunkumas fiksuotas būtent 18–24 metų amžiaus grupėje: apie 43 proc. jų galimai patiria stiprius ar itin stiprius depresijos, nerimo ar streso simptomus. Tai beveik dvigubai daugiau nei pasaulinis vidurkis, siekiantis 26 proc.

    Tyrimo autoriai taip pat nurodo, kad 46 proc. apklaustųjų priskiria save „sunkiai besitvarkantiems“ arba „stingstantiems“ būsenose. Dažniausiai įvardytas jausmas buvo prislėgta nuotaika, kurią nurodė 65 proc. respondentų.

    Ekranai ir priklausomybė nuo technologijų

    Viena ryškiausių blogėjančios savijautos priežasčių įvardijamas ekranų ir technologijų naudojimas. Vidutiniškai žmonės, neskaičiuodami darbo, mokslų ir savaitgalio veiklų, prie ekranų praleidžia 5,1 valandos per dieną.

    Skirtingose šalyse šis laikas smarkiai skiriasi: nuo 6,4 valandos Tailande ir Filipinuose iki 4,2 valandos Japonijoje ir 4,1 valandos Šveicarijoje. 66 proc. respondentų teigė, kad ekranai bent vidutiniškai blogina miegą, koncentraciją ar fizinio aktyvumo įpročius, o 39 proc. poveikį apibūdino kaip itin stiprų.

    Kodėl žmonės kreipiasi į DI?

    Apklausoje pabrėžiama, kad daliai žmonių profesionali pagalba išlieka sunkiai pasiekiama dėl kainos ir laiko trūkumo. Tarp tų, kurie jaučiasi prasčiau, 43 proc. per pastaruosius 12 mėnesių nesulaukė jokios profesionalios pagalbos, o dalis jų teigė netikintys, kad medicininė pagalba apskritai reikalinga.

    Šiame kontekste DI įrankiai tampa savipagalbos alternatyva, kuri visada po ranka. 63 proc. apklaustųjų nurodė naudoję DI valdomus pokalbių įrankius, tokius kaip „ChatGPT“ ar „Gemini“, psichikos sveikatos klausimams, o 38 proc. teigė jais pasitikintys labiau nei psichikos sveikatos specialistais.

    „Turime būti labai atsargūs, kad DI neapibūdintume kaip vien blogio psichikos sveikatai“, – sakė AXA sveikatos ir prevencijos vadovas Khaled El Shaarany.

    „DI yra prieinamas visą parą, dažnai nemokamas, ir jis tavo telefone būtent tada, kai esi vienas vėlų vakarą ir jautiesi prastai“, – sakė Khaled El Shaarany.

    „Tačiau bendro pobūdžio modeliai, tokie kaip „ChatGPT“ ar „Gemini“, nėra sukurti kaip medicininės pagalbos priemonė, tai labiau panašu į pokalbį su draugu, o ne su gydytoju“, – sakė Khaled El Shaarany.

    Apklausos rezultatai rodo ir paradoksą: nors DI naudojimas plinta, 45 proc. DI pasitelkusių žmonių liko nepatenkinti patarimų kokybe. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad DI atsakymai gali būti informatyvūs, bet psichikos sveikatos situacijose svarbūs kontekstas, rizikų atpažinimas ir aiškūs veiksmai, o ne platus galimų priežasčių sąrašas.

    Todėl vis dažniau pabrėžiama apsauginių mechanizmų būtinybė: DI sistemos turėtų gebėti atpažinti įspėjamuosius ženklus, nukreipti žmogų į tinkamą pagalbą ir, kai reikia, skatinti kreiptis į sveikatos priežiūros specialistus. Tuo pat metu ekspertai ragina DI vertinti kaip papildomą priemonę, o ne pakaitalą diagnostikai ar gydymui.

  • ES planas dėl technologijų suvereniteto: kaip Briuselis mažins priklausomybę nuo JAV debesijos ir DI

    ES planas dėl technologijų suvereniteto: kaip Briuselis mažins priklausomybę nuo JAV debesijos ir DI

    Europos Komisija pristatė vadinamąjį technologijų suvereniteto paketą, kuriuo siekia mažinti Europos priklausomybę nuo užsienio technologijų tiekėjų. Pagrindinis tikslas nėra užverti rinką JAV bendrovėms, o užauginti stiprius Europos žaidėjus, galinčius konkuruoti pasauliniu mastu.

    Diskusija Briuselyje paaštrėjo po to, kai JAV politikoje išryškėjo tendencija naudoti ekonominius svertus, o Europa vis dažniau savo skaitmeninę infrastruktūrą vertina kaip saugumo klausimą. Komisija pabrėžia, kad kritinės paslaugos, nuo ligoninių iki energetikos tinklų, neturi tapti priklausomos nuo vienos išorinės jurisdikcijos sprendimų.

    Debesijos ir DI įstatymas

    Paketą vainikuoja siūlomas Debesijos ir dirbtinio intelekto plėtros aktas, kuris numatytų griežtesnius reikalavimus jautriausioms viešojo sektoriaus sistemoms. Viena iš idėjų, apie kurią kalbama Komisijoje, yra valstybių patikimumo vertinimas, sprendžiant, kas gali teikti paslaugas jautrioms sritims.

    Taip pat numatoma, kad valstybės turėtų atlikti suvereniteto rizikos vertinimą kiekvienai svarbiai skaitmeninei paslaugai. Vertinime būtų žiūrima į užsienio kontrolės lygį, galimą prieigą prie jautrių duomenų ir riziką, kad paslauga galėtų būti sutrikdyta.

    Ne draudimai, o paskatos

    Komisija signalizuoja, kad pagrindinis instrumentas bus pramonės politika ir paskatos, o ne plataus masto ribojimai. Siūloma daugiau viešųjų lėšų nukreipti į sprendimus, kurie didina Europos ekonominį atsparumą, spartinti duomenų centrų plėtrą mažinant biurokratiją, stiprinti mokslinius tyrimus ir inovacijas.

    Planuose taip pat numatoma skatinti valstybes dalintis pajėgumais ir koordinuoti sprendimus, kuriant bendresnį Europos debesijos bendradarbiavimo formatą. Lygiagrečiai būtų siekiama spartinti pažangių technologijų, įskaitant DI, diegimą per nacionalines strategijas.

    Ką tai reiškia JAV technologijų milžinams?

    Europos Komisija viešai akcentuoja, kad priemonės nėra nukreiptos prieš „Microsoft“, „Google“ ar „Amazon“, kurios šiandien dominuoja debesijos paslaugose. Tačiau praktikoje jautriausių viešųjų paslaugų srityje gali atsirasti daugiau reikalavimų dėl duomenų kontrolės, audito, tiekimo grandinės ir operacinio tęstinumo.

    „Negalime sau leisti priklausyti nuo kitų technologijų, kurios palaiko ligoninių darbą, užtikrina energetikos tinklų stabilumą ir paslaugų saugumą“, – sakė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.

    Komisijos vertinimu, tik nedidelė viešųjų paslaugų dalis būtų priskirta pačiam griežčiausiam lygiui, kuriame reikėtų visiškai išvengti užsienio technologijų. Vis dėlto net ir mažesnė apimtis gali turėti didelį poveikį pirkimams, standartams ir rinkos kryptims, nes viešasis sektorius dažnai formuoja praktikas ir privačiame sektoriuje.

    Derybos dar priešakyje

    Komisijos pasiūlymai keliaus į Europos Parlamentą ir valstybes nares, kur prasidės derybos dėl galutinio teksto. Rezultatą lems ne tik politinės ambicijos, bet ir praktiniai klausimai: ar Europa pajėgi greitai didinti vietinius pajėgumus, kaip bus apibrėžtas jautrumas, ir kokia bus kaina pereinant prie alternatyvų.

    Galutinis paketo poveikis priklausys nuo įgyvendinimo: nuo sertifikavimo taisyklių iki to, kaip griežtai bus vertinamos rizikos ir kokios išimtys bus taikomos, jei perėjimas būtų neproporcingai brangus. Aišku viena: technologijų suverenitetas Europoje iš deklaracijos vis labiau virsta konkrečių teisės aktų ir viešųjų pirkimų klausimu.

  • Windows 11 ruošia naują mygtuką: vienu paspaudimu atlaisvinsite kelis gigabaitus diske

    Windows 11 ruošia naują mygtuką: vienu paspaudimu atlaisvinsite kelis gigabaitus diske

    „Microsoft“ bandomosiose Windows 11 versijose testuoja naują mygtuką, kuris turėtų leisti vartotojams paprasčiau susigrąžinti vietos kompiuterio diske. Pagrindinė idėja paprasta: jei nenaudojate dalies dirbtinio intelekto funkcijų, galėsite jas pašalinti kaip atskirą komponentą.

    Naujoji parinktis pastebėta Windows Insider programos peržiūros leidime su numeriu 26300.8553, kurį bendrovė išplatino gegužės pabaigoje. Įdomu tai, kad šis pakeitimas nebuvo aiškiai išskirtas oficialiame pakeitimų sąraše, tačiau jį aptiko vartotojai, naršydami nustatymus.

    Naujas „Odinstaliuoti“ mygtukas

    Windows 11 nustatymuose atsirandantis mygtukas „Odinstaliuoti“ skirtas pašalinti vietinį DI komponentą, siejamą su „Phi Silica“. Nurodoma, kad šio komponento dydis siekia apie 2,59 gigabaito, tad jo pašalinimas gali būti apčiuopiamas, ypač mažesnės talpos diskuose.

    Tokio tipo vietiniai kalbos modeliai paprastai skirti užduotims atlikti pačiame įrenginyje, kad daliai funkcijų nereikėtų nuolatinio ryšio su debesija. Praktikoje tai gali padėti generuoti turinį, kurti santraukas ar atlikti kitus veiksmus, priklausomai nuo to, kaip konkrečiai gamintojas integruoja DI į sistemą.

    Kodėl tai svarbu vartotojams?

    Pastaruoju metu vis dažniau kalbama apie tai, kad naujos DI funkcijos ir su jomis susiję paketai įrenginiuose užima vis daugiau vietos, nors ne visi naudotojai jas įjungia ar apskritai planuoja naudoti. Dėl to didėja spaudimas gamintojams suteikti daugiau kontrolės ir aiškesnį pasirinkimą, kas turi būti įdiegta, o ko galima atsisakyti.

    Panašios diskusijos kilo ir dėl kitų programų, kai vartotojai pastebėjo, kad įrenginiuose atsiranda dideli DI failai. Tokie atvejai išryškino poreikį skaidrumui: žmonėms svarbu žinoti, kas įdiegiama, kiek tai užima vietos ir ar tai būtina jų kasdieniam naudojimui.

    Kada funkcija pasieks visus?

    Kol kas nėra patvirtintos datos, kada šis mygtukas atsiras stabilioje Windows 11 versijoje visiems. Kadangi funkcija matoma tik bandomuosiuose leidimuose, tikėtina, kad sprendimas dar koreguojamas, o galutinis įgyvendinimas gali keistis.

    Vis dėlto pats faktas, kad „Microsoft“ bando atskiro DI komponento pašalinimo galimybę, rodo aiškią kryptį: daugiau pasirinkimo vartotojams ir mažiau priverstinai užimamos vietos diske, jei konkrečios funkcijos nėra reikalingos.

  • Kupiškyje finišavo Erasmus+ projektas apie DI: rudenį žadamas praktinių paskaitų ciklas suaugusiesiems

    Kupiškyje finišavo Erasmus+ projektas apie DI: rudenį žadamas praktinių paskaitų ciklas suaugusiesiems

    2026 metų gegužės 31 dieną baigėsi Kupiškio rajono švietimo pagalbos tarnybos įgyvendintas Erasmus+ projektas „Intelekto dialogas – DI ir suaugusiųjų mokymosi sinergija“ (Nr. 2025-1-LT01-KA122-ADU-000327004). Projektu siekta sustiprinti suaugusiųjų švietime dirbančių specialistų kompetencijas ir praktiškai įvertinti, kaip DI gali padėti mokymosi procese.

    Iniciatyva finansuota Europos Sąjungos bei Kupiškio rajono savivaldybės lėšomis. Pastaraisiais metais suaugusiųjų švietime vis daugiau dėmesio skiriama skaitmeniniam raštingumui, kritiniam informacijos vertinimui ir gebėjimui saugiai naudotis skaitmeniniais įrankiais, todėl tokie projektai tampa svarbia kompetencijų atnaujinimo dalimi.

    Mobilumai ir praktinės įžvalgos

    Projekto metu tarnybos darbuotojai dalyvavo tarptautiniuose mobilumuose Turkijoje, Kipre, Graikijoje ir Ispanijoje. Vizitų metu jie susipažino su skirtingų šalių suaugusiųjų švietimo sistemomis, skaitmeninių kompetencijų ugdymo metodais ir inovatyviais mokymosi organizavimo modeliais.

    Ypatingas dėmesys skirtas DI įrankių taikymui mokyme: kaip jie gali padėti parengti mokymosi medžiagą, individualizuoti užduotis, greičiau atlikti informacijos paiešką ar kurti interaktyvias užduotis. Kartu akcentuota atsakingo naudojimo kryptis, kai svarbu ne tik patogumas, bet ir duomenų apsauga, autorystė bei informacijos patikimumas.

    Ko tikėtis Kupiškio gyventojams?

    Kupiškio rajono švietimo pagalbos tarnyba skelbia, kad įgyta patirtis bus pritaikyta plečiant šiuolaikiškesnes suaugusiųjų švietimo paslaugas rajone. Tikimasi, kad sustiprėjusios specialistų kompetencijos padės greičiau reaguoti į besikeičiančius darbo rinkos poreikius ir gyventojų lūkesčius.

    Numatyta, kad 2026 metų rudens pradžioje bus organizuojamas paskaitų ir praktinių mokymų ciklas rajono suaugusiesiems. Jo metu gyventojai bus supažindinami su DI galimybėmis, praktiniais įrankiais ir jų pritaikymu kasdieniame gyvenime, pavyzdžiui, mokantis, dirbant ar tvarkant asmeninius reikalus skaitmeninėje erdvėje.

    „Mūsų tikslas – kad DI taptų suprantamas ir pritaikomas praktiškai, o ne liktų tik abstrakti sąvoka“, – teigiama projekto informacijoje.

    Projekto rezultatų sklaida turėtų tapti viena svarbiausių užbaigimo dalių, nes būtent vietos bendruomenei skirti mokymai gali geriausiai atskleisti, kaip tarptautinė patirtis virsta apčiuopiama nauda kasdienybėje.

  • Į skaitykles bruka DI: naujos funkcijos žada patogumą, bet ekspertai įspėja dėl lėtėjimo

    Į skaitykles bruka DI: naujos funkcijos žada patogumą, bet ekspertai įspėja dėl lėtėjimo

    Elektroninių rašalinių ekranų kūrėja „E Ink“ skelbia gilinanti bendradarbiavimą su „MediaTek“, kad į būsimus e. skaitytuvus ir e. rašalo planšetes atkeliautų dirbtinis intelektas. Idėja paprasta: dalį užduočių įrenginiai atliktų vietoje, be nuolatinio ryšio su debesija.

    Pasak bendrovių, „MediaTek“ kuria du lustus, pritaikytus e. rašalo įrenginiams, su atskiru DI spartinimu. Tokia architektūra paprastai leidžia greičiau apdoroti kalbos ir teksto užduotis bei mažina priklausomybę nuo interneto, nors galutinės funkcijos dar nėra detaliai išvardytos.

    Rinkoje tikimasi, kad DI bus taikomas realaus laiko vertimui, dokumentų santraukų generavimui ir balso užrašų pavertimui tekstu. Tai ypač aktualu e. rašalo planšetėms, kurios dažnai naudojamos darbui su PDF, konspektais ar mokomąja medžiaga, kur greita paieška ir santraukos gali sutaupyti laiko.

    Tačiau dalis vartotojų į tokią kryptį žiūri skeptiškai. E. skaitytuvų stiprybė tradiciškai yra paprastumas: aiškus ekranas, greitas puslapių vertimas ir baterija, laikanti savaites, todėl papildomos funkcijos gali būti vertinamos kaip perteklinės, didinančios sistemos sudėtingumą.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad daugiau programinių galimybių dažnai reiškia ir daugiau sistemos komponentų, kurie užima atmintį, reikalauja atnaujinimų ir gali didinti energijos sąnaudas. Nors vietinis DI apdorojimas teoriškai turėtų būti efektyvesnis nei nuolatinis duomenų siuntimas į debesiją, praktikoje viską lems konkreti programinė įranga ir tai, kaip dažnai vartotojai šiomis funkcijomis iš tiesų naudosis.

    Dar vienas klausimas yra rinkodara. DI žyma šiuo metu tapusi stipriu pardavimų argumentu, todėl kyla rizika, kad dalis funkcijų bus diegiamos ne dėl realaus poreikio, o tam, kad nauji modeliai atrodytų modernesni, net jei daugumai skaitytojų svarbiausia išlieka greitis, patogumas ir ilga baterijos trukmė.

    Artimiausiais mėnesiais daugiau aiškumo turėtų atsirasti, kai gamintojai pristatys pirmuosius įrenginius su naujais e. rašalo lustais ir konkrečiais DI scenarijais. Tuomet bus galima įvertinti, ar tai taps tikrai naudingu įrankiu produktyvumui, ar dar viena funkcijų banga, kuri lėtina įrenginius ir klaidina vartotoją.