Tag: Dirbtinis intelektas

  • Jaunimo radikalizacija internete greitėja: procesas, anksčiau trukęs pusantrų metų, dabar vyksta per savaites

    Jaunimo radikalizacija internete šiandien gali vykti gerokai greičiau nei prieš kelerius metus – procesas, kuris anksčiau trukdavo apie pusantrų metų, dabar neretai suskaičiuojamas savaitėmis. Tokią tendenciją įvardija interneto saugumo vaikams ir jaunimui srityje dirbantis ekspertas dr. Konradas Ciesiołkiewiczius.

    Jo teigimu, pavojingas sąlygas gali kurti keli veiksniai vienu metu: socialinių tinklų rekomendacijų algoritmai, uždaros bendruomenės ir nuolatinis emocinis bei informacinis perkrovimas. Apie šiuos procesus jis kalbėjo portale WNP, komentuodamas ir pastaruoju metu kilusį dezinformacijos protrūkį po tragedijos Krokuvoje.

    Ekspertas ragina nesiremti spėlionėmis ir „saviveiklinėmis“ išvadomis apie nusikaltėlių motyvus ar psichologiją, ypač kai internete ima plisti DI sugeneruotas turinys, klastotės ir sąmokslo teorijos. Patikimu atskaitos tašku tokiais atvejais, jo žodžiais, turėtų išlikti tik oficiali policijos ir prokuratūros skelbiama informacija.

    Kartu jis pabrėžia platesnį reiškinį, matomą Europoje: naują radikalizacijos bangą, kuri formuojasi socialinėje-skaitmeninėje erdvėje. Suaugusiesiems – tėvams, mokykloms ir bendruomenėms – svarbiausia laiku pastebėti įspėjamųjų ženklų visumą, o ne vieną pavienį signalą.

    Kaip veikia „uždaros bendruomenės“ ir algoritmai

    Pasak dr. K. Ciesiołkiewicziaus, šiandieninis skaitmeninis ekosistemų rinkinys – socialiniai tinklai, transliacijų platformos, žaidimų aplinkos ir susirašinėjimo programėlės – veikia pagal savo logiką. Joje svarbus dėmesio išlaikymas, matomumas, statusas, o tai daliai jaunų žmonių gali tapti destruktyvia motyvacija.

    Uždarose grupėse taisyklės gali būti dar griežtesnės, o turinys – radikalesnis. Ekspertas mini reiškinį, siejamą su terminu „Com“ (nuo angliško „community“) – tai stipriai ekstremistinio pobūdžio bendruomenės, kurios gali sietis ir su šantažu bei kibernetiniais nusikaltimais.

    Algoritmų vaidmuo, anot pašnekovo, čia itin reikšmingas. Platformos linkusios „pastiprinti“ sensacingą, normų ribas laužantį turinį, nes jis pritraukia dėmesį – o žala jaunam žmogui tampa tarsi šalutiniu monetizacijos mechanizmo efektu.

    Šis procesas kartais apibūdinamas kaip „triušio urvas“: žmogus, pradėjęs nuo visai neutralių interesų, gali būti nuosekliai nuvedamas prie vis toksiškesnių ir ekstremalesnių įrašų, o galiausiai – į erdves, kuriose moderavimas silpnas arba jo visai nėra.

    Įspėjamieji ženklai: į ką atkreipti dėmesį

    Ekspertas pabrėžia, kad radikalizacija – etapinis procesas net tada, kai jis užtrunka vos kelias savaites. Vienas pirmųjų dažnai minimų signalų – staigus jauno žmogaus traukimasis iš socialinių ryšių, atsiribojimas nuo artimųjų ar draugų.

    Dar vienas įspėjamasis ženklas – augantis susižavėjimas smurtu, teroro išpuoliais ar žmonėmis, įvykdžiusiais žmogžudystes. Tai gali reikštis piešiniuose, simboliuose, užrašuose ar pasakojimuose apie kruvinus įvykius, taip pat fantazijomis apie kerštą konkrečiam asmeniui.

    Jo teigimu, nerimą turėtų kelti ir staigus domėjimasis ginklais ar sprogmenimis. Taip pat – ryškūs aprangos pokyčiai, pavyzdžiui, kūno slėpimas, kuris kai kuriais atvejais gali būti susijęs su bandymu paslėpti savęs žalojimo žymes.

    Kai kuriais atvejais, pasak jo, pasitaiko ir ant kūno atsirandančių ženklų, signalizuojančių priklausymą grupei. Svarbiausia tuomet suprasti kontekstą – ar tai individualus elgesys, ar dalyvavimo tinkle, kuriame to tikimasi, elementas.

    Dezinformacija po tragedijų ir visuomenės reakcijos

    Kalbėdamas apie reakcijas po tragiškų įvykių, dr. K. Ciesiołkiewiczius atkreipia dėmesį į visuomenės polinkį „užpildyti žinių spragas“ nepatvirtintomis istorijomis. Tokiose situacijose plinta klastotės, DI sugeneruotos medžiagos ir spėlionės apie motyvus.

    Jo vertinimu, tai ypač pavojinga tada, kai socialiniuose tinkluose bandoma „iš akies“ analizuoti įtariamojo profilį ar praeitį, o išvados pateikiamos kaip faktai. Ekspertas kartoja: kol nėra aiškių tyrimo duomenų, svarbu laikytis patikrintos informacijos ir neskubėti su etiketėmis.

    Jis taip pat mini, kad uždarose ir toksiškose bendruomenėse gali atsirasti ir veiksmai, nukreipti prieš šeimą: pavyzdžiui, klaidingi pranešimai tarnyboms ar kiti bandymai sukelti institucijų intervencijas. Dar vienas signalas – siuntos ar daiktai, kurių kilmės tėvai ar globėjai nežino.

    Pasak eksperto, ypač nerimą kelia ne pavieniai epizodai, o kelių skirtingų ženklų sankaupa. Būtent tokiu atveju reikėtų reaguoti greičiau ir ieškoti pagalbos – mokykloje, bendruomenėje ar institucijose, atsakingose už vaikų saugumą.

    Diskusija apie amžiaus ribojimus socialiniuose tinkluose

    Interviu metu aptariama ir vieša diskusija Lenkijoje bei Europoje apie galimus ribojimus nepilnamečiams naudotis socialiniais tinklais – pavyzdžiui, iki 15 metų. Eksperto manymu, kryptis gali būti teisinga, tačiau vien draudimo nepakanka.

    Jo teigimu, esminė dalis – reali ir veiksminga vartotojų amžiaus patikra, kuri taptų platformų, o ne vien šeimų ar mokyklų atsakomybe. Skaitmeninė erdvė, pasak jo, turėtų būti saugi ne tik vaikams, bet ir 15, 18 ar 24 metų jauniems žmonėms.

    Ekspertas taip pat akcentuoja principą „safety by design“ – kai interneto paslaugos kuriamos iš anksto numatant naudotojų saugumo poreikius, ypač jautriausiose grupėse. Kartu jis ragina stiprinti ugdymą apie dezinformaciją, manipuliaciją ir kritinį mąstymą – ir ne tik vaikams, bet ir suaugusiesiems.

    Jo vertinimu, mokykla gali tapti vieta, kur tokios temos aptariamos dialogo forma, įtraukiant pačius jaunuolius. Tačiau vieno universalaus sprendimo nėra – svarbu aiškiai nustatyti normas ir nuosekliai užtikrinti, kad jos veiktų praktikoje.

  • Norvegų triukas malkoms: tinkamai sudėjus ir paruošus mediena išdžiūsta iki 40 proc. greičiau

    Norvegijoje paplitęs būdas malkoms paruošti žiemai leidžia medieną išdžiovinti net iki 40 proc. greičiau – svarbiausia ne stebuklingos priemonės, o teisingas paruošimas ir sudėjimas.

    Kaip rašoma „WP“, šviežiai nukirsta mediena gali turėti net 50–60 proc. vandens, o saugiam ir efektyviam kūrenimui drėgnumas turėtų būti mažesnis nei 20 proc.

    Įprastai malkų džiovinimas (sezoninimas) trunka nuo vienerių iki dvejų metų. Tačiau skandinaviška praktika padeda drėgmei pasišalinti greičiau, todėl malkos tinkamos kūrenti gali tapti per kelis mėnesius.

    Metodo esmė – pašalinti tai, kas linkę kaupti drėgmę, ir sudaryti kuo daugiau atvirų tarpų, kad oras laisvai cirkuliuotų, o vanduo galėtų greičiau išgaruoti.

    Kas svarbiausia ruošiant malkas

    Pirmas žingsnis – medieną suskaldyti į smulkesnes skiedras: nurodoma, kad dažnai taikomas maždaug 5–8 cm dydis. Kuo daugiau paviršiaus turi mediena, tuo lengviau iš jos pasišalina drėgmė.

    Taip pat rekomenduojama nuimti žievę. Ji gali sulaikyti drėgmę, todėl palikta ant malkų dažnai lėtina džiūvimą.

    Akcentuojama, kad agresyvus šviežiai kirstos medienos skaldymas padidina aktyvų paviršių, per kurį vanduo gali „išeiti“ į aplinką.

    Kaip malkas sudėti, kad džiūtų greičiau

    Norvegijoje populiaru malkas krauti idealiai ratu, paliekant tuščią vertikalų „šulinį“ per vidurį. Į viršų kylantis šiltesnis oras sukuria natūralų kamino efektą, kuris padeda greičiau pašalinti drėgmę.

    Dar viena detalė – vieta. Malkos turėtų būti laikomos gerai saulės apšviečiamoje ir vėjuotoje vietoje, kad džiūvimą skatintų tiek šiluma, tiek nuolatinė ventiliacija.

    Nuo lietaus siūloma saugoti ne sandaria plėvele, o, pavyzdžiui, uždengiant nuimta žieve: ji veikia kaip užtvaras krituliams, bet vis tiek palieka oro patekimą prie malkų.

    Praktinė išvada paprasta: efektyvus džiovinimas prasideda ne nuo brangių priemonių, o nuo teisingai paruoštos ir „kvėpuojančiai“ sudėtos medienos.

  • „Nvidia“ vadovą Jenseną Huangą užgriuvo DI memų banga – po viešo prisipažinimo ir tyrimų

    „Nvidia“ vadovą Jenseną Huangą užgriuvo DI memų banga – po viešo prisipažinimo ir tyrimų

    „Nvidia“ vadovui Jensenui Huangui pastarosios dienos tapo itin sudėtingos: jis viešai pripažino neištikimybę žmonai, o jo vardas minimas ir dviejuose tyrimuose.

    Kaip rašo „Euronews“, tiek pati bendrovė, tiek FTB aiškinasi, kiek artimi galėjo būti Huango ryšiai su Kinijos žvalgyba.

    Situaciją dar labiau kaitina socialiniai tinklai – internete ėmė plisti DI sugeneruotų memų lavina, nukreipta į „Nvidia“ vadovą.

    Ironiška tai, kad memams kuriamas turinys naudojant technologijas, kurias pats Huangas siejamas su DI proveržiu padėjus išpopuliarinti.

    DI memai – nuo romantinių komedijų iki šnipų trilerių

    Socialinių tinklų vartotojai Huango istoriją ėmė perkurti į įvairius žanrus – nuo romantinių komedijų iki šnipų trilerių, pasitelkdami DI įrankius vaizdams ir įrašams generuoti.

    Tarp plintančių pokštų atsirado ir aliuzijų į popkultūrą, įskaitant vadinamąją „kiss cam“ temą, kuri šįkart taip pat išnaudojama memų kūrėjų.

    Tekste pažymima, kad būtent šis „DI šlamšto“ turinio efektas – kai greitai ir masiškai generuojami vaizdai, įrašai ar jų parodijos – tapo dar vienu smūgiu Huangui viešųjų ryšių požiūriu.

    Straipsnyje tai palyginama su Frankenšteino istorija: technologinis „monstras“ atsisuka prieš žmogų, prisidėjusį prie jo išpopuliarėjimo.

  • Nick Cave įspėja dėl DI muzikos: dainų generatoriai „atima kūrybą“ ir žemina žmogų

    Nick Cave įspėja dėl DI muzikos: dainų generatoriai „atima kūrybą“ ir žemina žmogų

    Nick Cave’as vėl griežtai pasisakė apie dirbtinio intelekto naudojimą muzikoje ir dainų kūrime, suabejojęs, ar ši technologija „išgelbės pasaulį“, ar jį „sunaikins“.

    Kaip rašo „Euronews“, savo naujausiame naujienlaiškio „The Red Hand Files“ įraše muzikantas atsakė į gerbėjo klausimą apie jo požiūrį į DI ir pripažino nežinantis, kur link viskas pasuks.

    Tačiau kalbėdamas apie dainų generatorius Cave’as buvo kategoriškas: jo teigimu, tokios platformos rodo „demonišką“ besiformuojančios technologijos potencialą ištuštinti žmogaus pastangas ir nutraukti ryšį su tuo, ką jis vadina dieviškumu.

    Anot muzikanto, DI kuriami kūriniai esą paverčia žmogų nereikalingu, o kūrybą – vien produktu. Jis tai pavadino galimai „paskutiniu, labiausiai sielą griaunančiu pažeminimu“.

    Ilgametė Cave’o kritika DI kūryboje

    Nick Cave’as ir anksčiau garsiai kritikavo dirbtinį intelektą, ypač kai jis naudojamas dainų rašymui. Jis yra sakęs, kad DI poveikis muzikai jam atrodo „neįtikėtinai trikdantis“.

    Muzikantas taip pat yra pasakojęs sulaukiantis nemažai DI sugeneruotų dainų tekstų „Nick Cave’o stiliumi“ ir tai yra pavadinęs „šlykščia parodija“ to, ką reiškia būti žmogumi.

    Pastarajame įraše jis dėmesį nukreipė į patį principą: dainų generatoriai, jo manymu, leidžia atskirti kūrinį nuo kūrėjo taip, kaip anksčiau tai atrodė neįmanoma.

    „Suno“ ir daina per 15 sekundžių

    Ypač aštriai Cave’as sukritikavo DI dainų generatorių „Suno“. Jis teigė, kad tokia platforma, kuri „niekada nemylėjo, nesijuokė ir neliūdėjo“, sukuria tik sielos imitaciją – dainą – per 15 sekundžių.

    Anot muzikanto, tai yra įžeidimas dainų autoriams, kurie, jo žodžiais, „gyveno ir kovojo šiame pasaulyje“ bei užsitarnavo teisę kurti.

    Be to, jis atkreipė dėmesį į kultūroje nuolat atsinaujinančias diskusijas apie tai, ar galima atskirti meną nuo menininko. Cave’o vertinimu, dainų generatorių atsiradimas šią dilemą apverčia – ne tik atskiria, bet ir apskritai pašalina kūrėją iš lygties.

    Anksčiau pripažino, kad nuomonė gali keistis

    Įdomu tai, kad pernai Cave’as buvo kiek sušvelninęs toną, kalbėdamas apie DI kaip meninę priemonę. Jis rašė, kad, žiūrėdamas režisieriaus Andrew Dominiko filmą „Tupelo“, pajuto, kaip jo požiūris į DI kiek „suminkštėjo“.

    Tas vaizdo darbas, skirtas paminėti jo dainos „Tupelo“ 40-metį, naudojo DI, kad animuotų archyvines Elvio Presley nuotraukas. Cave’as tuomet pripažino, jog vaizdai atrodė keistai tikroviški ir paveikūs.

    Vis dėlto naujausiame pasisakyme jis aiškiai grįžta prie kritikos – bent jau tada, kai DI naudojamas dainų kūrimui ir autorystei pakeisti.

    Naujausias Nick Cave And The Bad Seeds albumas yra 2024 metų „Wild God“. Taip pat skelbiama, kad muzikantas neseniai pristatė 2027 metais planuojamą turą Šiaurės Amerikoje, kuriame žada atsakinėti į gerbėjų klausimus ir atlikti paprastesnes dainų versijas fortepijonu.

  • „OpenAI“ pajamos šoktelėjo 50 proc., bet nuostoliai išaugo iki 10,9 mlrd. dolerių

    „OpenAI“ pajamos šoktelėjo 50 proc., bet nuostoliai išaugo iki 10,9 mlrd. dolerių

    „OpenAI“ trečiąjį ketvirtį padidino pajamas maždaug 50 proc. iki 10 mlrd. JAV dolerių, tačiau toliau patiria didelius veiklos nuostolius.

    Kaip skelbia „The Wall Street Journal“, investuotojams pateiktuose dokumentuose bendrovė nurodė, kad jos koreguota veiklos marža gerėjo – nuo -150 proc. ankstesnį ketvirtį iki -109 proc.

    Vis dėlto veiklos nuostoliai per tą patį laikotarpį dar labiau išaugo: nuo 10,1 mlrd. iki 10,9 mlrd. JAV dolerių (apie 9,72 mlrd. eurų), teigiama publikacijoje.

    Šie skaičiai pasirodė tuo metu, kai investuotojai itin atidžiai vertina dirbtinio intelekto (DI) bendrovių finansus ir tai, kiek kainuoja sparčiai plečiama infrastruktūra bei skaičiavimo pajėgumai.

    Investuotojų dėmesys krypsta į DI bendroves

    Ataskaitos kontekste minimas ir „OpenAI“ konkurentas „Anthropic“, kuris ruošiasi pirminiam viešam akcijų siūlymui (IPO) ir siekia vertinimo, kuris galėtų tapti reikšmingu signalu visam DI sektoriui.

    „Anthropic“ dokumentuose JAV Vertybinių popierių ir biržos komisijai (SEC) nurodė, kad planuoja parduoti 825 mln. akcijų po 70–78 JAV dolerius už vienetą (apie 62,44–69,58 euro). Akcijos turėtų būti kotiruojamos simboliu „ANT“.

    Taip pat skelbiama, kad septynios technologijų bendrovės, tarp jų „Google“, „Nvidia“, AMD ir „Microsoft“, atskiru privačiu sandoriu sutiko įsigyti už 26 mlrd. JAV dolerių (apie 23,2 mlrd. eurų) nebalso teisę turinčių akcijų už IPO kainą.

    Šios bendrovės įvardijamos kaip „Anthropic“ investuotojos arba svarbūs skaičiavimo galios tiekėjai.

    Volatilumas biržose ir politinis fonas

    Publikacijoje pažymima, kad biržose pastaruoju metu išaugo svyravimai įmonių, siejamų su DI bumu, akcijose. Ypatingas dėmesys krypsta į lustų gamintoją „Nvidia“.

    Taip pat nurodoma, kad situaciją rinkose veikia ir JAV politinis fonas: po vidurio kadencijos rinkimų demokratai perėmė abiejų Kongreso rūmų kontrolę ir žadėjo pristabdyti prezidento Donaldo Trumpo darbotvarkę.

    Tuo pat metu investuotojai bando atsakyti į esminį klausimą: kiek ilgai gali tęstis DI išlaidų bumas ir kokia kaina jis bus finansuojamas, ypač sparčiai augančioms, bet vis dar nuostolingoms bendrovėms.

  • Europos biržos kyla, bet technologijų atšokimą slopina JAV infliacija ir palūkanų baimės

    Europos biržos kyla, bet technologijų atšokimą slopina JAV infliacija ir palūkanų baimės

    Trečiadienį Europos rinkos prekybą pradėjo kilimu, tačiau nuotaikas temdo JAV infliacijos duomenys ir baimė, kad gruodį palūkanos gali būti keliamos daugiau nei tikėtasi.

    Po praėjusios savaitės išpardavimo, kurį paskatino nerimas dėl galimo griežtesnio dirbtinio intelekto reguliavimo, technologijų akcijos šią savaitę atšoko – investuotojai jas pirko atpigusias.

    Optimizmo pridėjo duomenų centrų operatorės „CoreWeave“ rezultatai: bendrovė pranešė, kad šiemet tikisi 13–13,3 mlrd. JAV dolerių (11,6–11,9 mlrd. eurų) pardavimų – daugiau, nei prognozuota.

    Ši žinia apramino nuogąstavimus dėl bendrovės finansinės padėties – praėjusį mėnesį jos akcijos buvo smarkiai parduodamos, pasirodžius spėlionėms, kad didelę skolą gali būti sunkiau refinansuoti brangstant skolinimuisi.

    DI sektorius ieško krypties

    Rinkų dėmesį vėl prikaustė ir „Anthropic“ dokumentai, rodantys planus per būsimą pirminį viešą akcijų siūlymą pritraukti iki 64 mlrd. JAV dolerių (57,1 mlrd. eurų) ir įvertinti bendrovę iki 1,4 trln. JAV dolerių (1,25 trln. eurų).

    DI agento „Claude“ kūrėja anksčiau buvo siejama su didesne – iki 100 mlrd. JAV dolerių – suma, kuri būtų tapusi rekordiniu IPO. Dabar rinkoje šis debiutas vertinamas kaip indikatorius, kiek dar gali trukti DI investicijų bumas.

    Dokumentuose taip pat nurodyta, kad bendrovės pajamos trečiąjį ketvirtį šoktelėjo iki 17 mlrd. JAV dolerių (15,2 mlrd. eurų), kai prieš metus siekė 1,4 mlrd. JAV dolerių (1,25 mlrd. eurų).

    Dar vienas signalas apie sektoriaus būklę pasirodė žiniasklaidoje: pranešta, kad „ChatGPT“ kūrėja „OpenAI“ liepą–rugsėjį pirmąkart pasiekė 10 mlrd. JAV dolerių (8,92 mlrd. eurų) ketvirtines pajamas – dėl paklausos programinei įrangai.

    JAV infliacija vėl kelia įtampą

    Antradienį visi trys pagrindiniai Volstrito indeksai užsidarė neigiamoje zonoje ir nutraukė dvi dienas trukusį kilimą, o Azijos rinkose vyravo nevienodos nuotaikos.

    Tokijas, Seulas ir Taipėjus – biržos, kuriose listinguojama daug su DI siejamų bendrovių – kilo, taip pat augo Singapūras ir Džakarta. Tuo metu Honkongas, Šanchajus, Sidnėjus, Velingtonas ir Manila smuko.

    Investuotojai nervinasi dėl galimo didesnio, nei tikėtasi, JAV Federalinio rezervo palūkanų didinimo per kitą posėdį gruodį.

    Spalį JAV vartotojų kainos augo 0,4 proc. per mėnesį – mažiau nei rugsėjį (0,6 proc.), bet daugiau, nei prognozuota (0,3 proc.). Nors energijos kainų augimas pastebimai sulėtėjo, brango maistas, medicinos paslaugos, namų apyvokos prekės ir kitos kategorijos.

    Dėmesio centre – „Nvidia“ ir nafta

    Technologijų sektoriuje išliko dėmesys ir lustų milžinei „Nvidia“: rinką sukrėtė pranešimai apie galimą skandalą, susijusį su bendrovės vadovu Jensenu Huangu, o pati įmonė, kaip teigiama, atsidūrė FTB tyrimo akiratyje.

    Naftos kainos šiek tiek pakilo po antradienio kritimo, kurį skatino viltys dėl JAV ir Irano susitarimo užbaigti jų karą ir atverti strategiškai svarbų Hormūzo sąsiaurį. „Brent“ rūšies nafta svyravo apie 92 JAV dolerius (82,06 euro) už barelį.

    Tuo pat metu Japonijos technologijų investicijų grupės „SoftBank“ akcijos Tokijuje smuko iki 8 proc., kai bendrovė paskelbė apie daugiau kaip 7 mlrd. JAV dolerių (6,24 mlrd. eurų) nuostolį per fiskalinių metų antrąjį ketvirtį.

  • DI milžinė „Anthropic“ ruošiasi IPO: siekia iki 1,4 trln. dolerių vertinimo

    DI milžinė „Anthropic“ ruošiasi IPO: siekia iki 1,4 trln. dolerių vertinimo

    Dirbtinio intelekto bendrovė „Anthropic“ ruošiasi vienam didžiausių istorijoje akcijų platinimų: per pirminį viešą akcijų siūlymą (IPO) ji planuoja pritraukti iki 64 mlrd. JAV dolerių, o įmonės vertė gali siekti iki 1,4 trln. JAV dolerių.

    Kaip skelbia „Euronews“, tokie skaičiai pateikiami bendrovės dokumentuose, pateiktuose JAV Vertybinių popierių ir biržos komisijai (SEC). „Anthropic“ yra DI modelių „Claude“ kūrėja.

    Numatoma parduoti 825 mln. akcijų po 70–78 JAV dolerius už vienetą, o biržoje jos turėtų būti žymimos trumpiniu „ANT“. Tai būtų pirmasis vienos iš pagrindinių DI modelių kūrėjų debiutas akcijų rinkoje.

    Rinkos dalyviai šį IPO vertina kaip svarbų „termometrą“, parodysiantį, kiek dar gali tęstis su DI susijusių investicijų bumas ir kaip lengvai rinka finansuos itin brangią skaičiavimo infrastruktūrą.

    Kas dar dalyvaus sandoryje

    Dokumentuose taip pat nurodoma, kad septynios technologijų bendrovės, tarp jų „Google“, „Nvidia“, AMD ir „Microsoft“, sutiko atskirai įsigyti 26 mlrd. JAV dolerių vertės balsavimo teisės nesuteikiančių akcijų per privatų platinimą IPO kaina.

    Šios įmonės yra „Anthropic“ investuotojos arba svarbios jos skaičiavimo pajėgumų tiekėjos – tai parodo, kiek glaudžiai DI plėtra susijusi su lustų ir debesijos infrastruktūros rinka.

    Anksčiau rinkoje buvo kalbama, kad „Anthropic“ galėtų pritraukti iki 100 mlrd. JAV dolerių, kas būtų tapę rekordiniu IPO. Vis dėlto dabar nurodoma suma mažesnė.

    Net ir siūlomai kainai pasiekus viršutinę ribą, IPO, kaip teigiama, būtų mažesnis už rekordą, kurį šiemet birželį pasiekė Elono Musko „SpaceX“ akcijų platinimas.

    Planuojamos datos ir politinis fonas

    „Anthropic“ siekia į biržą žengti lapkričio 16-osios savaitę, o pranešimuose minima, kad prekyba akcijomis galėtų prasidėti lapkričio 19 dieną.

    IPO aplinka JAV šiuo metu įtempta – Volstritas vertina JAV vidurio kadencijos rinkimų pasekmes. Straipsnyje pažymima, kad demokratai, atsargiau žiūrintys į DI, laimėjo abiejų Kongreso rūmų kontrolę ir žada stabdyti prezidento Donaldo Trumpo darbotvarkę.

    Šis fonas prisideda prie didesnio svyravimo DI bumo įkvėptose akcijose, o dėmesio centre atsidūrė ir lustų gamintojai.

    Pajamos, išlaidos ir įspėjimai apie DI rizikas

    Pagal pateiktus duomenis, „Anthropic“ pajamos trečiąjį ketvirtį pasiekė 17 mlrd. JAV dolerių – tai gerokai daugiau nei 1,4 mlrd. JAV dolerių prieš metus.

    Bendrovė taip pat nurodė, kad spalio 31 dieną metinis pajamų „run-rate“ rodiklis siekė apie 81 mlrd. JAV dolerių ir per mėnesį ūgtelėjo dar 10 mlrd. JAV dolerių. Toks rodiklis apibūdina metinį tempą, remiantis tuo, kiek pajamų gaunama dabar.

    Įdomu tai, kad IPO dokumentuose daug vietos skiriama ir technologijos rizikoms – įskaitant perspėjimą, jog pažangios DI sistemos, jei nebus kuriamos ir diegiamos atsakingai, gali kelti „katastrofišką ar egzistencinę“ grėsmę visuomenei.

    Bendrovė taip pat įspėja, kad jos viešos pozicijos dėl DI saugumo ir reguliavimo gali sukelti politinį atoveiksmį ar neproporcingus reguliacinius veiksmus. Dokumentuose minima ir įtampa su Trumpo Baltųjų rūmų administracija bei Pentagono požiūris į bendrovę.

    Dar vienas svarbus akcentas – didžiulės sąnaudos. „Anthropic“ teigia įsipareigojusi skirti šimtus milijardų JAV dolerių skaičiavimo pajėgumams, o dalį mokėjimų turėtų atlikti net ir tada, jei paklausa neatitiktų lūkesčių.

    Valdymo struktūra sukonstruota taip, kad po IPO septyni bendrakūrėjai, vadovaujami vadovo Dario Amodei ir prezidentės Danielos Amodei, išlaikytų kiek daugiau nei pusę balsų – tai reikštų, kad išoriniai investuotojai jų neperbalsuotų.

  • Rusijos FSB sulaikė du lenkus dėl įtariamo šnipinėjimo, Lenkija įžvelgia provokaciją

    Rusijos saugumo tarnyba FSB pranešė Kaliningrado srityje sulaikiusi du Lenkijos piliečius, įtariamus šnipinėjimu. Lenkijos pareigūnai šią žinią sieja su galima provokacija.

    Anot FSB, sulaikytieji esą rinko informaciją apie Rusijos gynybos ministerijai priklausančius objektus ir karinį personalą. Taip pat minimi duomenys apie socialinę ir ekonominę padėtį regione bei migracijos ir socialinę politiką.

    Be sulaikymo, Rusijos institucijos paskelbė apie sprendimą dar septyniems Lenkijos piliečiams uždrausti atvykti į Rusiją. FSB teigia, kad šie asmenys turėjo ryšių su Lenkijos specialiosiomis tarnybomis.

    Lenkijos pusėje akcentuojama, kad pranešimas pasirodė lapkričio 11-ąją, Lenkijos nacionalinės Nepriklausomybės šventės dieną, todėl tai gali būti informacinės kampanijos dalis.

    Lenkija: informacija tikrinama

    Ministro koordinatoriaus specialiųjų tarnybų klausimais atstovas Jacekas Dobrzyńskis teigė nekomentuojantis medžiagos, kurią internete skelbia Rusijos tarnybos. Vis dėlto jis pabrėžė, kad tokias žinutes, ypač pasirodančias per nacionalinę šventę, vertina kaip provokaciją ir dezinformaciją.

    Tuo metu Lenkijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Maciejus Wiewióras žiniasklaidai nurodė, kad informacija apie sulaikytus lenkus šiuo metu yra tikrinama. Jis taip pat priminė, jog pagal dvišalį susitarimą Rusija turi pareigą formaliai informuoti apie Lenkijos piliečių sulaikymą.

    Kol kas nėra pateikta daugiau patikrintų detalių apie sulaikytųjų tapatybes ar jų teisinį statusą. Situaciją toliau aiškinasi Lenkijos institucijos.

  • Lenkijos auksas 1939-aisiais išsigelbėjo, bet kontrolę perėmė kiti: pamoka NBP

    Lenkija per Antrąjį pasaulinį karą sugebėjo išgelbėti savo aukso atsargas nuo nacistinės Vokietijos, tačiau kartu neteko realios galimybės jomis laisvai disponuoti. 1939 metų rugsėjį šalies aukso rezervai leidosi į dramatišką kelionę per Europą, o vėliau atsidūrė skirtingų valstybių ir bankų kontrolėje.

    Kaip rašo portalas WNP, ši istorija šiandien vėl įgauna aktualumo, nes Lenkijos nacionalinis bankas (NBP) yra sukaupęs gerokai didesnį aukso kiekį nei tarpukariu, o didžioji jo dalis laikoma užsienyje.

    Prieš pat karą Banko Polskiego rezervai buvo vertinami 463,6 mln. zlotų, o skaičiuojant aukso kiekį šaltiniuose minimi skirtingi duomenys – nuo 79,5 iki 95 tonų. Dauguma aukso buvo laikoma šalies viduje, dalis – užsienio depozituose.

    Šiandien NBP turi 700 tonų aukso, kurio vertė siekia apie 356 mlrd. zlotų, ir pagal rezervų dydį Lenkija minima tarp didžiausių pasaulyje. Tačiau istorinis precedentų rinkinys primena: turėti aukso neužtenka – krizės metu svarbu ir tai, kas kontroliuoja prieigą prie jo.

    1939 metų evakuacija: 1 208 dėžės ir lenktynės su laiku

    Vokietijai užpuolus Lenkiją 1939 metų rugsėjį, šalies valdžia ir svarbiausios institucijos pradėjo trauktis iš Varšuvos. Kartu imtasi sprendimo evakuoti aukso atsargas – iš pradžių siekta jas perkelti toliau nuo fronto, į rytus.

    Auksas iš Varšuvos banko saugyklų buvo gabenamas į Liubliną, vėliau – dar toliau į rytus. Keliuose tvyrojo chaosas: judėjo ir kariuomenė, ir civiliai, trūko degalų, dalis transporto priemonių buvo prastos būklės, o kolonos patyrė oro antskrydžių grėsmę.

    Galiausiai netoli sienos su Rumunija buvo sutelkta apie 75 tonas aukso, sukrauto į 1 208 dėžes. Perkrovus krovinį į geležinkelio vagonus, prasidėjo diplomatinė operacijos dalis – reikėjo Rumunijos leidimo tranzitui.

    Rumunija sutiko praleisti krovinį, tačiau iškėlė sąlygą, kad visa operacija jos teritorijoje turi būti užbaigta per 48 valandas. Auksas buvo nugabentas į Konstancos uostą, iš kur tanklaiviu „Eocone“ pasiekė Stambulą, o vėliau – per Turkiją ir tuometinį prancūzų valdomą Artimųjų Rytų regioną – galiausiai nukeliavo į Prancūziją. 1939 metų spalio 5 dieną jis jau buvo Prancūzijoje.

    Prancūzijos kapituliacija: auksas iškeliavo į Afriką be lenkų sutikimo

    1940 metų birželį kapituliavus Prancūzijai, lenkų aukso situacija vėl tapo kritinė. Lenkijos pusė siekė perkelti atsargas į Jungtines Valstijas, tačiau Prancūzijos valdžia ėmėsi veiksmų pagal savo planą.

    Tuomet, pasikeitus politinei valdžiai Paryžiuje, lenkų auksas buvo pakrautas į prancūzų laivą ir vietoje kelionės į Ameriką nukreiptas į Kasablanką, o vėliau – į Dakarą. Netrukus atsargos atsidūrė ir dar toliau nuo Europos – Kayes vietovėje (dabartiniame Malyje), kur jas kontroliavo Viši režimas.

    Tai reiškė, kad nors auksas nebuvo perimtas vermachto, Lenkijos institucijos praktiškai prarado galimybę pačios spręsti, kur ir kaip jį naudoti. Šis epizodas dažnai įvardijamas kaip momentas, kai „išgelbėtas“ turtas tapo sunkiai pasiekiamas jo savininkui.

    Vėliau prasidėjo ilgas teisinis ir diplomatinis ginčas. Vienas žingsnių buvo bylinėjimasis JAV, dėl kurio kaip užtikrinimo priemonė buvo blokuoti prancūzų depozitai Niujorke. Taip pat buvo svarstomi ir jėgos scenarijai, tačiau realiai aukso tai negrąžino.

    Kur atsidūrė auksas ir ką Lenkija prarado

    1941 metais Laisvosios Prancūzijos lyderis Charles’is de Gaulle’is deklaravo, kad lenkų auksas turėtų būti grąžintas teisėtiems savininkams, tačiau tai nereiškė greito sprendimo – karo realybė ir kontrolė teritorijose vis dar ribojo galimybes.

    Galiausiai 1944 metų pavasarį auksas buvo pervežtas iš Kayes į Dakarą, o iš ten amerikiečių laivais – į bankų saugyklas Niujorke, Londone ir Otavoje. Tačiau net ir pasibaigus karui visos kontrolės Lenkija neatgavo iš karto.

    1946 metais aukso disponavimas perėjo Lenkijos laikinosios vyriausybės rankoms, bet rezervai dar kurį laiką liko Vakarų bankuose ir tapo pokario atsiskaitymų dalimi. Vienas reikšmingų epizodų – susitarimas su Jungtine Karalyste, kai dalis įsipareigojimų buvo dengiami ir aukse laikytomis atsargomis Bank of England.

    Pasak Lenkijos istorikų ir institucijų vertinimų, komunistinė valdžia galėjo perimti tik dalį tarpukario aukso, o tikslūs galutiniai skaičiai nėra iki galo aiškūs dėl nebaigtos inventorizacijos ir fragmentiškų dokumentų.

    Šiandienos kontekstas: 700 tonų aukso ir depozitai užsienyje

    Šiuolaikinė Lenkija turi nepalyginamai didesnį aukso rezervą – 700 tonų. Pagal viešai skelbtą suvestinę 2025 metų gruodžio 31 dienai, apie 105 tonas buvo laikoma šalies viduje, daugiau nei 195 tonas – JAV Federalinio rezervo banke Niujorke, o per 250 tonų – Anglijos banke Londone.

    Toks modelis nėra išskirtinis – daugelis valstybių dalį aukso laiko užsienio finansų centruose. Vis dėlto istorija primena, kad geopolitinių krizių metu vien logistika ir saugumas negarantuoja svarbiausio dalyko – laisvos prieigos prie nuosavų rezervų.

    Dėl to tarpukario ir karo metų Lenkijos aukso kelionė dažnai pristatoma kaip praktinė pamoka: aukso rezervų dydis svarbus, bet ne mažiau svarbu, kur jie laikomi, kokios teisinės sąlygos taikomos ir kaip užtikrinama kontrolė ekstremaliomis aplinkybėmis.

  • Lenkijos energetikai – beveik 150 metų: nuo 1878-ųjų pradinukių iki pasiruošimo atomui

    Lenkijos elektroenergetikos istorija skaičiuoja beveik 150 metų – pirmieji elektrifikacijos žingsniai dabartinės šalies teritorijoje fiksuojami 1878 metais, kai Chorzove, anglies kasykloje „Król“, pradėjo veikti nuolatinės srovės generatoriai, maitinę lankines lempas.

    Tuo metu Lenkijos valstybės žemėlapyje dar nebuvo, o pats miestas vadinosi Królewska Huta (Königshütte) – Chorzovo pavadinimą jis gavo tik 1934 metais. Vis dėlto būtent šis pramoninis taškas tapo simboliniu startu ilgai ir nelygiai elektrifikacijos raidai.

    Atkūrus nepriklausomybę 1918 metais šalies elektroenergetikos sistema buvo itin kukli: veikė apie 280 energetikos įmonių, o bendra instaliuota galia siekė 211 MW. Skaičiuojant tūkstančiui gyventojų, tai sudarė tik 8 kW – mažiau, nei šiandien prilygtų keliems vienu metu įjungtiems elektriniams virduliams.

    Elektros energija tuo metu pirmiausia buvo skirta miestų apšvietimui ir pramonei, o iki plačios buitinės elektrifikacijos dar buvo toli. Skirtumai tarp regionų taip pat buvo ryškūs – labiau elektrifikuoti Vakarai ir Pietūs lenkė menkiau išvystytas šalies dalis.

    Tarpukaris: sistemos „susiuvimas“ ir augimas

    Tarpukariu vienu svarbiausių uždavinių tapo skirtingų taisyklių ir infrastruktūros „sulipdymas“ po trijų padalijimų. Šį etapą vainikavo vadinamasis elektros įstatymas, kuriame atsirado ir šiandien atpažįstamas elementas – elektros tarifų idėja, skirta apsaugoti vartotojus nuo monopolijų savivalės.

    Technologiniu požiūriu vyko perėjimas prie kintamosios srovės, aktuali tapo dažnio tema. Tarp reikšmingesnių projektų minimos ilgesnės perdavimo linijos, pavyzdžiui, nuo Gródeko hidroelektrinės iki Torunės, taip pat strateginė jungtis Gródek–Gdynia, leidusi aprūpinti energija nuo nulio kurtą uostą.

    Pramonės miestuose elektrifikacija progresavo, tačiau kaimas ilgai liko nuošalyje. Iki Antrojo pasaulinio karo elektrą turėjo tik apie 5 proc. Lenkijos kaimų – tai reiškė, kad srovė buvo atvesta vos į maždaug kas dvidešimtą gyvenvietę.

    Tuo pat metu didėjo ir bendra sistemos galia: 1938 metais instaliuota elektrinių galia šalyje priartėjo prie 1,7 GW, o metinė gamyba – prie 4 TWh. Vis dėlto didelė dalis elektrinių buvo labai mažos, o elektrifikacijos mastas, lyginant su šių dienų poreikiais, išliko ribotas.

    PRL laikotarpis: masinė elektrifikacija ir priklausomybė nuo anglies

    Po karo Lenkijoje prasidėjo masinė elektrifikacija, kuri dažnai minima kaip vienas ryškiausių to meto infrastruktūrinių pokyčių. Augo tiek elektros gamyba, tiek vartojimas – energija tapo būtina ir buitims, ir sunkiajai pramonei.

    Kartu stiprėjo ir priklausomybė nuo anglies. Lenkija turėjo gausius akmens ir rudosios anglies išteklius, todėl būtent šis kuras ilgam „užcementavo“ šalies energetikos modelį, o planuota atominė elektrinė Žarnovce taip ir nebuvo pastatyta.

    Elektrifikacija nereiškė, kad sistema tapo patikima: 8-ajame ir 9-ajame dešimtmečiais gyventojams teko susidurti su dažnais elektros tiekimo sutrikimais – situacija, kuri šiandien jau būtų sunkiai įsivaizduojama.

    Naujesnis etapas: traukimasis nuo anglies ir pasirengimas atomui

    Po 1990-ųjų anglies gavyba Lenkijoje pradėjo mažėti, o pastarąjį dešimtmetį energetikos kryptis vis aiškiau kinta. Šalis pamažu atsitraukia nuo „juodojo aukso“, o energijos balanse didesnį vaidmenį įgauna dujos ir atsinaujinantys šaltiniai, tokie kaip saulės ir vėjo elektrinės.

    Pokytis atsispindi ir elektros gamybos struktūroje: jei 2006 metais didžioji dalis daugiau nei 160 TWh pagamintos elektros buvo iš anglies, tai 2025 metais anglies indėlis jau gerokai mažesnis. Dalį praradimų kompensavo dujos ir augantis atsinaujinančių išteklių svoris.

    Į ateities planus įtraukiami ir kiti šaltiniai – biometanas, biodujos, vandenilis, jūriniai vėjo parkai, o 2030-aisiais numatomas ir atominės energetikos startas. Kontrastas su pradžia įspūdingas: kai 1918 metais visa sistema turėjo 211 MW, vienas planuojamos atominės elektrinės blokas siektų 1,11 GW.

    Per beveik pusantro šimtmečio Lenkijos energetika nuėjo kelią nuo kelių generatorių kasykloje iki didžiulės, nuolat besikeičiančios sistemos – ir dabar įžengia į etapą, kai svarbiausios temos tampa energetikos miksas, patikimumas ir transformacijos kaina.