CP v2

Tag: Dirbtinis intelektas

  • „Microsoft“ ir Mayo klinika kuria DI sveikatai: žada saugesnes diagnozes ir planuoja plėtrą

    „Microsoft“ ir Mayo klinika kuria DI sveikatai: žada saugesnes diagnozes ir planuoja plėtrą

    „Microsoft“ ir ne pelno siekiantis akademinis medicinos centras Mayo klinika pristatė bendrą iniciatyvą kurti dirbtinio intelekto modelį, skirtą būtent sveikatos priežiūrai. Jis pirmiausia diegiamas Mayo klinikos klinikinėje aplinkoje, kad būtų galima jį išbandyti realiomis sąlygomis ir tobulinti.

    Partneriai teigia, kad modelis apjungs Mayo klinikos medicinines žinias, nuasmenintus sveikatos duomenis ir pacientų priežiūros patirtį su „Microsoft“ debesijos, inžinerijos ir DI pajėgumais. Tikslas – geriau apdoroti įvairių tipų klinikinę informaciją ir padėti gydytojams priimti sprendimus greičiau bei tiksliau.

    „Jau seniai tikime, kad DI gali transformuoti sveikatos priežiūrą. Dabar, sujungę mūsų klinikinę patirtį ir duomenų pagrindą su „Microsoft“ inžinerijos ir DI galimybėmis, vėl kuriame kažką naujo“, – sakė Mayo klinikos vadovas Gianrico Farrugia.

    Pasak iniciatyvos autorių, praktinis modelio pritaikymas apimtų ankstesnę diagnostiką ir labiau individualizuotą gydymo planavimą, kai reikia įvertinti daug skirtingų duomenų šaltinių. Tokie sprendimai gali būti naudingi ir mažinant administracinę naštą, nes dalis rutininio darbo gali būti automatizuojama.

    Modelis priklausys Mayo klinikai, o „Microsoft“ planuoja jį pateikti per „Azure Foundry“ programavimo sąsajas. Tai reikštų, kad kitos įmonės ar sveikatos priežiūros organizacijos ateityje galėtų jungti modelį prie savo programų ir paslaugų, jei bus priimti sprendimai dėl prieigos ir atitikties reikalavimams.

    „Tai geriausias įmanomas bendradarbiavimas, kuris padės paspartinti kelią į ateitį“, – sakė „Microsoft“ DI padalinio vadovas Mustafa Suleyman.

    Kol kas neatskleidžiama, kiek plačiai sprendimas naudojamas Mayo klinikoje, kokiose specializacijose jis testuojamas ir kada galėtų būti siūlomas kitoms gydymo įstaigoms. Sveikatos sektoriuje tokie projektai paprastai juda etapais: nuo ribotų pilotų iki platesnio diegimo, kai sukaupiama pakankamai įrodymų apie tikslumą, saugumą ir naudą.

    Sveikatos priežiūra laikoma viena perspektyviausių DI taikymo sričių, tačiau kartu ir viena jautriausių dėl galimų klaidų kainos. Medicininiai DI sprendimai turi susidoroti su sudėtingais paciento istorijos duomenimis, skirtingų tyrimų formatais ir situacijomis, kai net nedidelė paklaida gali lemti neteisingą klinikinį sprendimą.

    Augant DI įrankių populiarumui tarp pacientų, didėja ir rizikos: dalis žmonių sveikatos klausimais remiasi bendro pobūdžio pokalbių sistemomis ar socialinių tinklų turiniu. Tai skatina sveikatos organizacijas kurti labiau specializuotus, klinikinei aplinkai pritaikytus modelius, kuriuos būtų galima tikrinti pagal aiškius medicininius standartus.

    Europos Sąjungoje medicininės paskirties DI programinė įranga paprastai priskiriama didelės rizikos kategorijai. Tai reiškia griežtesnius reikalavimus rizikos valdymui, duomenų kokybei, skaidrumui, vartotojų informavimui ir žmogaus priežiūrai, kad technologija būtų naudojama kaip pagalbinė priemonė, o ne nekontroliuojamas sprendimų priėmėjas.

  • „Google“ nuomojasi „SpaceX“ skaičiavimo galią už 920 mln. eurų per mėnesį: ką tai keičia?

    „Google“ nuomojasi „SpaceX“ skaičiavimo galią už 920 mln. eurų per mėnesį: ką tai keičia?

    „Google“ sudarė daugiametį susitarimą su „SpaceX“ dėl didelės apimties skaičiavimo pajėgumų nuomos, už kurią mokės apie 920 mln. eurų per mėnesį. Pagal viešai skelbiamą informaciją, sutartis apima 32 mėnesių laikotarpį iki 2029 metų birželio, tad bendra vertė siekia apie 29,4 mlrd. eurų.

    Toks žingsnis išryškina sparčiai augantį skaičiavimo galios poreikį, kurį skatina DI modelių kūrimas ir jų diegimas verslo paslaugose. Rinka vis dažniau juda link ilgalaikių infrastruktūros sutarčių, nes įmonėms svarbu užsitikrinti stabilų GPU ir atminties komponentų prieinamumą, kai pasiūla ribota, o kainos svyruoja.

    Kas numatyta sutartyje?

    Reguliaciniuose dokumentuose nurodoma, kad „Google“ planuoja naudoti apie 110 000 „Nvidia“ GPU bei susijusių procesorių ir atminties komponentų, įdiegtų „SpaceX“ duomenų centruose. Naudojimo laikotarpis numatomas nuo 2026 metų spalio iki 2029 metų birželio, o tai sutampa su laikotarpiu, kai dauguma technologijų bendrovių didina DI produktų apimtį.

    Sutartyje taip pat įtvirtintos apsaugos sąlygos: jei „SpaceX“ iki 2026 metų rugsėjo 30 dienos nesuteiktų prieigos prie įsipareigoto GPU kiekio, „Google“ galėtų nutraukti susitarimą nedelsiant arba priimti mažesnį pajėgumą už atitinkamai mažesnį mokestį po vieno mėnesio pereinamojo laikotarpio.

    Kodėl tai svarbu prieš IPO?

    Susitarimas paskelbtas prieš „SpaceX“ planuojamą pirminį viešą akcijų siūlymą, todėl investuotojams jis siunčia aiškią žinutę apie naują, pasikartojančių pajamų srautą iš infrastruktūros paslaugų. Tokie kontraktai paprastai vertinami kaip mažinantys pajamų nepastovumą, nes fiksuoti mėnesiniai mokėjimai yra lengviau prognozuojami nei, pavyzdžiui, vienkartiniai užsakymai.

    Pastaraisiais metais duomenų centrų ekonomika smarkiai pasikeitė: DI darbo krūviai reikalauja ne tik daugiau GPU, bet ir didesnio energijos tiekimo, aušinimo, tinklo pralaidumo. Todėl didelės apimties nuoma tampa alternatyva lėtesniam nuosavos infrastruktūros plėtimui, ypač kai statybų terminai užsitęsia, o elektros įvadai ne visur prieinami laiku.

    Platesnis kontekstas: skaičiavimo galios karas

    Pranešimuose taip pat minimas ankstesnis vaidmenų pasikeitimas: maždaug prieš penkerius metus „Google“ pati buvo ta, kuri tiekė skaičiavimo išteklius „SpaceX“ projektams, susijusiems su palydovinio interneto paslaugomis. Dabar, augant „SpaceX“ duomenų centrų mastui, situacija apsiverčia, o „Google“ renkasi papildomą išorinį pajėgumą greitesniam DI plėtros tempui.

    Technologijų sektoriuje tai atspindi bendrą tendenciją: DI paslaugų paklausa didėja greičiau nei naujų duomenų centrų pasiūla, todėl įmonės konkuruoja dėl ilgalaikių GPU tiekimo ir nuomos sutarčių. Tuo pat metu reguliuotojai įvairiose šalyse didina dėmesį su DI susijusioms rizikoms, įskaitant neteisėto turinio generavimą, privatumo ir duomenų apsaugos pažeidimus, kurie gali turėti ir finansinių pasekmių.

    „Manome, kad mūsų skaičiavimo infrastruktūra ir su ja susijusi strategija suteikia mums didelį lankstumą, kaip paskirstyti ir monetizuoti pajėgumus“, – rašė „SpaceX“ IPO dokumentuose, aptardama skaičiavimo paslaugų sutartis su trečiosiomis šalimis.

    Rinkai tai signalizuoja, kad DI infrastruktūra tampa atskira, komerciškai išnaudojama verslo kryptimi, o didieji žaidėjai vis dažniau jungia jėgas ne tik programinėje įrangoje, bet ir fiziniuose pajėgumuose. „Google“ atveju tai gali padėti užtikrinti DI paslaugų stabilumą, o „SpaceX“ – sustiprinti investuotojų pasitikėjimą, kad bendrovė turi tvarų augimo scenarijų ir už kosmoso verslo ribų.

  • DI tampa per pavojingas viešai: „Anthropic“, „OpenAI“ ir „Google“ riboja modelius kaip ginklą

    DI tampa per pavojingas viešai: „Anthropic“, „OpenAI“ ir „Google“ riboja modelius kaip ginklą

    Dirbtinio intelekto rinkoje ryškėja lūžis: dalis pažangiausių modelių pradedami platinti ne viešai, o tik griežtai atrinktiems partneriams. Technologijų kūrėjai tai aiškina vadinamuoju dvigubos paskirties rizikos veiksniu, kai tie patys įrankiai tinka ir gynybai, ir nusikaltimams.

    Pastaruoju metu vis dažniau kalbama apie modelius, kurie gali padėti automatizuoti pažeidžiamumų paiešką, spartinti kenkėjiško kodo kūrimą ar didinti sukčiavimo kampanijų mastą. Tokios galimybės ypač aktualios kibernetinio saugumo srityje, kur puolėjai naujas priemones gali pritaikyti greičiau nei gynėjai spėja užlopyti spragas.

    Ribojama prieiga ir patikra

    Kai kurios bendrovės jau renkasi ribotą leidimą ir prieigą tik patikrintoms organizacijoms, o ne masinį išleidimą vartotojams. Praktikoje tai reiškia tapatybės patikrą, naudojimo sąlygų sugriežtinimą, veiklos žurnalų kaupimą ir aiškesnę atsakomybę už tai, kam ir kokiomis sąlygomis suteikiamos galimybės.

    Tokie sprendimai keičia iki šiol vyravusį požiūrį, kai inovacijos siejamos su kuo platesniu prieinamumu. Kritikai perspėja, kad uždarumas gali pristabdyti tyrimus ir mažinti skaidrumą, tačiau šalininkai pabrėžia, kad kai kurių DI gebėjimų pasekmės gali būti per didelės, kad juos būtų galima paleisti be kontrolės.

    Dvigubos paskirties dilema

    Dvigubos paskirties tema jau seniai pažįstama gynybos pramonei, tačiau dabar ji vis labiau persikelia į programinę įrangą. DI gali vienu metu stiprinti saugumą, pavyzdžiui, padėti aptikti pažeidžiamumus, ir kartu sudaryti sąlygas efektyvesnėms atakoms, socialinei inžinerijai ar dezinformacijos gamybai.

    Rizikos diskusija plečiasi ir už kibernetinio saugumo ribų, apimdama biologijos bei chemijos sritis, kur žinių generavimas ir eksperimentų planavimas taip pat gali turėti nepageidaujamų pritaikymų. Dėl to vis dažniau keliami klausimai, ar dalis pažangiausių sistemų neturėtų būti vertinamos panašiai kaip jautrios technologijos.

    Reguliavimas ir privatumo kaina

    JAV ir Europos Sąjungoje stiprėja spaudimas nustatyti aiškesnes taisykles, kaip testuojami ir prieš pateikiant rinkai vertinami galingi modeliai. Europos Sąjungoje papildomą foną suteikia DI aktas, kuris įtvirtina rizikos valdymo logiką ir skatina griežtesnius reikalavimus jautriausioms taikymo sritims.

    Vis dėlto praktinis įgyvendinimas gali kainuoti privatumą: siekiant užkirsti kelią piktnaudžiavimui, didėja tikimybė, kad prieiga bus suteikiama tik identifikuotiems naudotojams, o veikla bus labiau stebima. Ši įtampa tarp inovacijų, nacionalinio saugumo ir asmens duomenų apsaugos, tikėtina, bus viena svarbiausių artimiausių metų DI politikos temų.

    Rinkos kryptis vis labiau primena gynybos sektoriaus praktiką: mažiau viešų leidimų ir daugiau licencijavimo, patikrų bei kontrolės. Tai gali pakeisti ir pačią konkurenciją, nes prie pažangiausių galimybių pirmiausia prieis valstybės institucijos ir didelės organizacijos, o platesnei visuomenei liks ribotos, saugesnės versijos.

  • „Google“ išbandė netikėtą „Chrome“ paieškos pokytį: štai kas turėjo pakeisti „Search“

    „Google“ išbandė netikėtą „Chrome“ paieškos pokytį: štai kas turėjo pakeisti „Search“

    „Google“ testavo eksperimentą, kuris galėjo pakeisti įprastą „Chrome“ naršyklės paieškos veikimą: vietoj tradicinių „Google Search“ rezultatų naudotojas, įvedęs užklausą adreso juostoje, būtų nukreipiamas į DI režimą. Apie tai buvo pastebėta „Chrome Canary“ versijoje, kur naujos funkcijos dažnai išbandomos dar prieš oficialų pristatymą.

    Situaciją pakomentavo „Google“ paieškos padalinio inžinerijos viceprezidentas Rajanas Patelis. Jis pabrėžė, kad kilęs įspūdis buvo klaida ir kad bendrovė neplanuoja DI režimo nustatyti kaip numatytojo „Chrome“ paieškai.

    „Tai buvo klaida. Mes neplanuojame DI režimo padaryti numatytuoju „Chrome“ paieškoje“, – sakė Rajanas Patelis.

    Eksperimentas buvo susietas su nustatymu „Chrome Canary“ funkcijų skiltyje, kuris apibūdinamas kaip paieškos laukelio užklausų įvykdymas DI režimu. Tokie nustatymai paprastai leidžia kūrėjams ir testuotojams įvertinti skirtingus scenarijus, tačiau savaime nereiškia, kad funkcija pasieks visus naudotojus.

    „Google“ tokio pobūdžio bandymai vyksta platesniame kontekste, kai paieškos patirtis vis labiau persipina su generuojančio DI sprendimais. Pastaraisiais metais bendrovė į paiešką integruoja DI santraukas ir pokalbio tipo atsakymus, tačiau lygiagrečiai akcentuoja, kad esminis darbo principas daugeliui naudotojų neturi tapti netikėtu „perjungimu“ be aiškaus pasirinkimo.

    Praktinis tokio pokyčio poveikis būtų reikšmingas, nes „Chrome“ adreso juosta daugeliui tapo pagrindiniu būdu greitai rasti informaciją internete. Jei užklausa vietoj rezultatų puslapio atsidurtų DI režime, daliai naudotojų tai galėtų reikšti kitokį atsakymų pateikimą, kitokią nuorodų logiką ir mažiau įprastą naršymo kelią.

    Kol kas tai vertinama kaip ankstyvas tyrimas, o ne patvirtintas planas. Tokie bandymai „Chrome Canary“ aplinkoje dažnai keičiasi, dingsta arba transformuojasi į kitus sprendimus, todėl galutinis rezultatas priklauso nuo testavimo išvadų ir naudotojų reakcijų.

  • DI sukurta universali vakcina pirmą kartą išbandyta su žmonėmis: siekiama apsaugos nuo virusų šeimų

    DI sukurta universali vakcina pirmą kartą išbandyta su žmonėmis: siekiama apsaugos nuo virusų šeimų

    Kas pasiekta per pirmąjį bandymą?

    Jungtinės Karalystės Kembridžo ir Sautamptono universitetų mokslininkai pranešė sukūrę vakciną, kurios pagrindinis aktyvusis komponentas suprojektuotas pasitelkiant DI, ir ją pirmą kartą išbandė su žmonėmis. Tyrėjų tikslas – sukurti vadinamąją universalią vakciną, galinčią suteikti platesnę apsaugą ne nuo vienos atmainos, o nuo ištisų virusų grupių.

    Pirmojo etapo klinikinis tyrimas buvo skirtas įvertinti saugumą, toleravimą ir imuninį atsaką. Nuo 2021 metų gruodžio iki 2023 metų rugsėjo vakcina buvo skirta 39 savanoriams, išbandant keturias dozes, o reikšmingų saugumo signalų, pasak tyrėjų, nenustatyta.

    „Tokie virusai kaip gripas, koronavirusai ar Ebolos grupės virusai nuolat evoliucionuoja, o kol vakcinos pradedamos plačiai taikyti, jos gali nebebūti optimaliai pritaikytos“, – sakė Sautamptono universiteto profesorius Saulas Faustas.

    Kaip DI keičia vakcinų kūrimą?

    Kuriant vakcinos komponentą, mokslininkai rėmėsi pasaulinėse stebėsenos programose sukauptais Sarbeco pogrupio koronavirusų genetinių sekų duomenimis. Vietoje sprendimų, orientuotų į vieną konkrečią atmainą, buvo siekiama sukurti baltymą, atkartojantį bendrus kelių giminingų virusų bruožus ir taip paskatinant platesnį imuninį atsaką.

    Tokio tipo idėja atsiremia į pamokas, kurias parodė COVID-19 pandemija: plačiai cirkuliuojant virusui, mutacijos ir naujų variantų atsiradimas gali priversti nuolat atnaujinti vakcinas. Platesnės aprėpties sprendimai būtų skirti sumažinti poreikį „vytis“ kiekvieną naują variantą, ypač kai protrūkiai plinta greičiau nei spėjama pritaikyti gamybą ir logistiką.

    „Vakcinos kūrimą pavertėme ne reakcija į dabartį, o pasirengimu ateičiai“, – sakė Kembridžo universiteto profesorius Jonathanas Heeney.

    Skiepijimas be adatos ir logistika

    Tyrėjai pabrėžia ir vakcinos suleidimo būdą: vietoje adatos naudojama mikroskysčių srovė, kuri dideliu greičiu įveda antigeną į odą. Tokia metodika gali būti patraukli ten, kur skiepijimą apsunkina adatų baimė, riboti resursai ar poreikis mažinti aštrių atliekų kiekį.

    Komanda taip pat akcentuoja praktinius aspektus, svarbius pandemijų pasirengimui: jei vakcinos formulė yra stabilesnė temperatūrai, mažėja priklausomybė nuo sudėtingos šaltos grandinės. Tai ypač aktualu žemo ir vidutinio pajamų lygio šalims bei situacijoms, kai skiepijimą reikia organizuoti greitai ir dideliu mastu.

    Kokie tolesni žingsniai?

    Nors pirmojo etapo rezultatai vertinami kaip daug žadantys, tokio dydžio tyrimas negali atsakyti į klausimą, kiek stipri ir kiek plati yra reali apsauga nuo skirtingų virusų. Tam reikalingi didesni, įvairesnėse populiacijose vykdomi tyrimai, kuriuose būtų vertinami ne tik imuniniai žymenys, bet ir apsauginio efektyvumo požymiai.

    Po pirmojo etapo tyrėjai planuoja pereiti prie antrojo etapo klinikinio tyrimo, kuriame bus tikrinama, ar vakcina sukelia tvirtą ir platesnį imuninį atsaką didesniam savanorių ratui. Jei šie etapai bus sėkmingi, vėlesni tyrimai turėtų atsakyti, ar tokia DI sukurta „universali“ koncepcija gali tapti realiu įrankiu ruošiantis būsimoms epidemijoms.

    „Šio DI sukurto komponento sėkmė žymi svarbų šuolį siekiant platesnės ir ilgiau trunkančios apsaugos nuo virusų“, – sakė Jungtinės Karalystės Nacionalinio sveikatos ir priežiūros tyrimų instituto atstovė Marian Knight.

  • WWDC26 atskleis ne tik iOS 27: „Apple“ ruošia naują „Siri“ ir DI šuolį iPhone naudotojams

    WWDC26 atskleis ne tik iOS 27: „Apple“ ruošia naują „Siri“ ir DI šuolį iPhone naudotojams

    WWDC26: ko tikėtis šiemet

    Artėjanti „Apple“ kūrėjų konferencija WWDC26 tradiciškai taps svarbiausiu metų programinės įrangos pristatymu, o pagrindiniu akcentu turėtų būti iOS 27. Po pristatymo įprastai pirmiausia pasirodo kūrėjams skirta bandomoji versija, vėliau startuoja viešas testavimas, o galutinis atnaujinimas dažniausiai pasiekia naudotojus rudenį.

    Nors dalis gerbėjų kasmet laukia ryškaus dizaino lūžio, šiemet labiau tikimasi nuoseklių patobulinimų, o ne revoliucijos. Didesnis dėmesys turėtų tekti našumui, stabilumui ir funkcijoms, kurios kasdienėje rutinoje sutaupo laiką.

    Nauja „Siri“ kryptis ir DI

    Didžiausia iOS 27 intriga siejama su „Siri“ atnaujinimu ir platesnėmis dirbtinio intelekto galimybėmis. Pastaraisiais metais konkurentai smarkiai išplėtė pokalbių asistentų gebėjimus, todėl „Apple“ spaudžiama pasiūlyti modernesnį, kontekstą geriau suprantantį sprendimą.

    Prognozuojama, kad „Siri“ taps labiau panaši į pokalbio principu veikiančius asistentus, gebės tiksliau tęsti pradėtas užduotis ir geriau supras, ką naudotojas daro skirtingose programėlėse. Taip pat tikėtina, kad DI funkcijos bus glaudžiai susietos su privatumo principais, dėl kurių „Apple“ pastaraisiais metais ypač akcentuoja duomenų apsaugą.

    Programėlių patobulinimai ir prieinamumas

    Kartu su iOS 27 paprastai ateina ir mažesni, bet plačiai juntami sisteminių programėlių atnaujinimai. Daug dėmesio sulaukia kamera, nuotraukų tvarkymas, paieška ir automatizavimas, nes būtent čia naudotojai greičiausiai pastebi kasdienius pokyčius.

    „Apple“ kasmet iš anksto pristato dalį prieinamumo naujovių, skirtų žmonėms su negalia, pavyzdžiui, regėjimo sutrikimų turintiems naudotojams. Tokie sprendimai dažnai remiasi vaizdo atpažinimu ir kontekstinėmis užuominomis, kurios gali padėti geriau orientuotis aplinkoje ar ekrane.

    Kas galės įsidiegti iOS 27

    Vienas svarbiausių praktinių klausimų prieš kiekvieną didelį atnaujinimą yra suderinamumas. Tikėtina, kad iOS 27 nepasieks dalies senesnių „iPhone“ modelių, kurie dar gavo ankstesnę iOS versiją, nes „Apple“ palaipsniui atsisako palaikymo įrenginiams su senesne technine įranga.

    Taip pat svarbu atskirti pačią iOS 27 nuo pažangiausių DI funkcijų, kurios kai kuriais atvejais gali būti ribojamos naujesniems modeliams. Praktikoje tai reiškia, kad net įsidiegus atnaujinimą, dalis naujovių gali būti neprieinamos senesnių įrenginių savininkams.

    Ne tik iOS: naujienos ir kituose įrenginiuose

    WWDC26 metu „Apple“ paprastai pristato ir kitas operacines sistemas, skirtas „Mac“, „iPad“, „Apple Watch“, televizoriams bei kitiems įrenginiams. Daugėja požymių, kad DI kryptis bus plečiama ne tik telefonuose, bet ir platesnėje ekosistemoje, kad funkcijos veiktų nuosekliai tarp skirtingų įrenginių.

    Nors kai kurie žiūrovai tikisi ir techninės įrangos premjerų, WWDC dažniau koncentruojasi į programinę įrangą ir kūrėjų įrankius. Jei nauji įrenginiai ir pasirodo, tai paprastai būna išimtis, o didžiųjų rudens pristatymų jie dažniausiai nepakeičia.

  • „Truth Social“ pasirodęs DI „aliejinės tapybos“ Trumpas su sirgaliais sukėlė Pride mėnesio bangą

    „Truth Social“ pasirodęs DI „aliejinės tapybos“ Trumpas su sirgaliais sukėlė Pride mėnesio bangą

    Socialiniuose tinkluose sparčiai išplito vaizdas, kuriame Donaldas Trumpas pavaizduotas tarsi aliejinės tapybos portrete, vilkintis amerikietiško futbolo aprangą. Įrašas siejamas su jo platforma „Truth Social“, o dėmesį ypač patraukė tai, kad jis pasirodė birželį, per Pride mėnesį.

    Vaizde Trumpas matomas su JAV vėliavos motyvais dekoruotais šortais ir marškinėliais, pažymėtais skaičiumi 47. Fone pavaizduoti be marškinėlių esantys sirgaliai su pomponais, todėl dalis internautų įžvelgė akivaizdžią stiliaus ironiją ir vadinamąją camp estetiką.

    Diskusijas pakurstė ir detalė, kad personažas laiko krepšinio kamuolį, nors apranga primena NFL kontekstą. Dalis komentatorių tai įvertino kaip dar vieną ženklą, kad vaizdas greičiausiai sukurtas pasitelkiant dirbtinis intelektas, kuriam būdingos tokios logikos klaidos.

    Nors dalis vartotojų kėlė versiją, jog vaizdas galėjo būti suklastotas ar vėliau pašalintas, ekrano nuotraukos toliau plito kitose platformose. Internete pasipylė ir pašaipūs komentarai, ir bandymai aiškintis, ar tai sąmoningas komunikacijos sprendimas, ar eilinė provokacija dėmesio ekonomikoje.

    Pride mėnuo kasmet minimas nuo birželio 1 dienos iki birželio 30 dienos, todėl sutapimas tapo pagrindiniu pokštų taikiniu. Komentatoriai taip pat priminė, kad JAV politikoje LGBTQ+ tema išlieka itin poliarizuojanti, o simboliniai gestai socialiniuose tinkluose neretai naudojami auditorijoms mobilizuoti.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad DI sugeneruoti, akį traukiantys vaizdai šiandien vis dažniau tampa politinės komunikacijos įrankiu. Tokie įrašai leidžia greitai užvaldyti informacinį lauką, tačiau kartu didina dezinformacijos ir manipuliacijos riziką, nes auditorijai ne visada aišku, kas yra tikra, o kas sukurta skaitmeniniu būdu.

    Šis atvejis dar kartą parodė, kaip greitai vizualinis turinys gali tapti politinių interpretacijų ir kultūrinių karų dalimi. Net ir nepatvirtintas ar dviprasmiškas įrašas per kelias valandas gali sukelti tarptautinę reakcijų grandinę, kurią sustabdyti praktiškai nebeįmanoma.

  • Kosovo prieš trečius rinkimus per 18 mėnesių: Vjosa Osmani ragina susitarti ir stabdyti aklavietę

    Kosovo prieš trečius rinkimus per 18 mėnesių: Vjosa Osmani ragina susitarti ir stabdyti aklavietę

    Kosove sekmadienį vyks pirmalaikiai parlamento rinkimai, kurie taps trečiaisiais per pastaruosius 18 mėnesių. Šalis į balsadėžes grįžta po to, kai susiskaldęs parlamentas laiku neišrinko prezidento ir nesugebėjo suformuoti stabilios valdžios.

    Buvusi prezidentė Vjosa Osmani, šiuo metu kandidatė į parlamentą su Demokratine Kosovo lyga, sako tikinti, kad po rinkimų politinės jėgos bus priverstos ieškoti kompromiso. Jos teigimu, visuomenės balsas gali sukurti „demokratinę pusiausvyrą“, kuri paskatintų partijas sėsti prie derybų stalo ir kuo greičiau atkurti institucijų darbą.

    „Tikiuosi, kad Kosovo žmonės padės pasiekti rezultatą, kuris privers politines partijas susėsti ir kuo greičiau susitarti dėl institucijų suformavimo“, – sakė Vjosa Osmani.

    Kosovo politinėje sistemoje prezidento išrinkimui parlamente paprastai reikia ne mažiau kaip dviejų trečdalių balsų, todėl be plačios koalicijos ar bent dalinio opozicijos palaikymo šis procesas lengvai įstringa. Būtent toks įstrigimas ir tapo vienu iš veiksnių, pastūmėjusių šalį į dar vieną rinkimų ciklą.

    V. Osmani pabrėžia, kad greitas susitarimas leistų judėti į priekį su nacionaliniais prioritetais, įskaitant eurointegraciją ir siekį artėti prie NATO. Jos vertinimu, užsitęsęs politinis konfliktas didina visuomenės poliarizaciją ir silpnina valstybės atsparumą, ypač informacinių atakų fone.

    „Turime rinktis kompromisą ir dialogą, o ne skaldymą, nes per daug propagandos ir poliarizacijos kenkia mūsų visuomenei“, – sakė Vjosa Osmani.

    DI klastotės ir dezinformacija

    Pasak V. Osmani, šių rinkimų kampanija tapo masiškiausios dezinformacijos taikiniu, kokį šalis yra patyrusi. Dėl to, anot jos, prokurorų prašyta įvertinti galimus pažeidimus ir išsiaiškinti organizuoto poveikio mastą.

    Ji teigia, kad didelė dalis atakų nukreipta į politikoje aktyvias moteris, o vienas ryškiausių instrumentų – DI apdoroti vaizdo įrašai ir nuotraukos. Pastaraisiais metais tokios klastotės vis dažniau naudojamos rinkimų kampanijose Europoje, nes leidžia greitai kurti įtikinamus, bet melagingus naratyvus ir juos platinti socialiniuose tinkluose.

    Įtarimai dėl valdžios veiksmų

    Rinkimų foną papildė opozicijos kaltinimai, kad laikinojo premjero Albino Kurti vadovaujama valdžia prieš balsavimą patvirtino socialines schemas ir subsidijas, galinčias paveikti rinkėjų pasirinkimą. Kritikai tvirtina, kad tokie sprendimai gali būti vertinami kaip bandymas pasinaudoti administraciniais resursais rinkimų metu.

    V. Osmani teigia sieksianti teisinių pakeitimų, kurie ateityje aiškiau ribotų valdžios galimybes priimti rinkėjų valią iškreipiančius sprendimus prieš rinkimus. Jos vertinimu, aiškesnės taisyklės ir kontrolės mechanizmai padėtų sumažinti manipuliacijos riziką ir stiprintų pasitikėjimą rinkimų procesu.

    Politinis ciklas be daugumos

    Pirmalaikius rinkimus lėmė tai, kad A. Kurti politinė jėga laimėjo 2025 metų vasario rinkimus, tačiau nesurinko daugumos vyriausybei suformuoti. Vėliau buvo skelbti nauji rinkimai, tačiau politinis balansas parlamente ir toliau neleido sklandžiai išspręsti prezidento rinkimų ir valdžios formavimo klausimų.

    V. Osmani kadencija baigėsi balandį, o pereinamuoju laikotarpiu prezidento funkcijos užtikrinamos per parlamento vadovybę, kaip numato procedūros. Vis dėlto, buvusios prezidentės teigimu, tai neužtikrina politinio stabilumo ir tik gilina „nereikalingą krizę“, kuri, jos žodžiais, tiesiogiai kenkia valstybei.

  • Prienų švietimo komanda po „Erasmus+“ mokymų Ispanijoje: kaip DI keičia pamokų planavimą

    Prienų švietimo komanda po „Erasmus+“ mokymų Ispanijoje: kaip DI keičia pamokų planavimą

    Gegužės 18–22 dienomis Ispanijoje, Alikantėje, vyko „Erasmus+“ projekto mokymai, skirti dirbtinio intelekto taikymui ugdymo procese. Juos inicijavo Prienų rajono savivaldybės Švietimo ir sporto skyrius, subūręs mokyklų vadovų ir skyriaus atstovų komandą.

    Mokymų tema buvo orientuota į praktinį DI pritaikymą klasėje ir mokytojo kasdienybėje. Dalyviai analizavo, kaip skaitmeniniai įrankiai gali padėti kurti interaktyvesnes pamokas, greičiau parengti užduotis, diferencijuoti veiklas skirtingų gebėjimų mokiniams ir efektyviau vertinti mokymosi pažangą.

    Mokymuose buvo išbandomi įvairūs sprendimai, skirti turinio kūrimui, idėjų generavimui, pristatymų rengimui, teksto ir vaizdo medžiagos paruošimui bei mokinių įsitraukimo didinimui. Akcentuota, kad DI vertingiausias tada, kai padeda taupyti laiką rutininiuose darbuose ir leidžia daugiau dėmesio skirti pačiam mokymui, grįžtamajam ryšiui ir mokinių pažinimui.

    Kur daugiausia naudos duoda DI?

    Pasak mokymų dalyvių, didžiausią praktinę vertę suteikia DI galimybės greitai parengti kelis tos pačios temos užduočių lygius, sukurti trumpus diagnostinius klausimynus ar pasiūlyti pamokos struktūrą pagal numatytus pasiekimus. Taip pat aptarta, kaip DI gali padėti pritaikyti mokomąją medžiagą mokiniams, kuriems reikalinga papildoma kalbinė ar specialioji pagalba.

    Kartu pabrėžta atsakingo naudojimo svarba. Mokymų metu daug dėmesio skirta duomenų apsaugai, autorystei, šaltinių tikrinimui ir tam, kaip mokyklose susitarti dėl aiškių taisyklių, kad DI taptų pagalbine priemone, o ne trumpiausiu keliu apeiti mokymąsi.

    Kultūrinė patirtis ir bendradarbiavimas

    Be profesinių užsiėmimų, dalyviai stiprino kultūrines kompetencijas: susipažino su Alikantės miesto istorija, architektūra ir kultūriniu paveldu. Tokie mainai dažnai padeda ne tik parsivežti metodinių idėjų, bet ir užmegzti ryšius tolimesniam tarptautiniam bendradarbiavimui tarp mokyklų.

    Projektas finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis. Straipsnyje pateikiama informacija atspindi dalyvių patirtį ir mokymų turinį, o Europos Sąjunga ir finansavimą administruojančios institucijos nėra atsakingos už pateikiamas įžvalgas.

    „Svarbiausia buvo pamatyti, kaip DI galima panaudoti ne dėl mados, o dėl aiškaus tikslo: padėti mokytojui kurti kokybiškesnį ir labiau įtraukiantį ugdymą“, – sakė mokymų dalyviai.

  • „Samsung Health“ keičiasi iš esmės: DI žada sveikatą suprasti geriau už jus

    „Samsung Health“ keičiasi iš esmės: DI žada sveikatą suprasti geriau už jus

    „Samsung“ pristatė vieną didžiausių „Samsung Health“ atnaujinimų per visą programėlės istoriją. Bendrovė žada, kad atnaujinta versija ne tik gražiau atrodys, bet ir praktiškiau paaiškins surinktus duomenis, pasitelkdama dirbtinis intelektas.

    Naujas dizainas suskirstytas į penkias pagrindines dalis: miegą, aktyvumą, mitybą, dėmesingumą ir gyvybinius rodiklius. Pagrindiniame ekrane atsiras DI paremtas energijos balas, skirtas greitai įvertinti savijautą ir organizmo atsistatymo būklę.

    Didžiausias pokytis slypi ne grafikoje, o interpretacijoje: programėlė sieks paversti skaičius aiškiomis įžvalgomis ir konkretesnėmis rekomendacijomis. „Samsung“ akcentuoja personalizavimą, kad rodikliai būtų lyginami ne su bendromis normomis, o su asmeniniu vartotojo baziniu lygiu.

    Nauja gyvybinių rodiklių funkcija analizuos naktinius parametrus, tokius kaip širdies ritmas, širdies ritmo variabilumas, kvėpavimo dažnis, odos temperatūra ir deguonies kiekis kraujyje. Jei rodikliai pastebimai nukryps nuo įprasto fono, programėlė gali įspėti ir pasiūlyti daugiau poilsio ar lengvesnį režimą.

    Dar viena naujovė susijusi su širdies sveikata: pristatomas širdies sveikatos balas, kuris vertins miegą, stresą, aktyvumą ir kūno sudėties duomenis. Tokia kryptis atitinka rinkos tendenciją, kai dėmesys perkeliamas nuo pavienių matavimų prie ilgalaikių modelių ir rizikų stebėsenos.

    „Samsung Health“ taip pat papildys fizinio pasirengimo indeksas ir kasdienė kardio apkrova, kurie turėtų padėti geriau suprasti treniruočių krūvį ir atsigavimą. Tikslas – kad rekomendacijos būtų pritaikytos pagal dabartinį pasirengimą, o ne vien pagal norimą tikslą.

    Atsiranda ir klausos sveikatos kryptis: naudojant „Galaxy Watch“ bus vertinamas aplinkos triukšmas ir pateikiamos įžvalgos, kaip saugoti klausą. Tokios funkcijos ypač aktualios miestų gyventojams ir žmonėms, ilgai būnantiems triukšmingoje aplinkoje.

    Atnaujinimo platinimas numatytas nuo birželio 8 dienos, tačiau dalis naujų galimybių, tikėtina, bus glaudžiau susieta su naujos kartos laikrodžiais. „Samsung“ nurodo, kad nemažai sveikatos funkcijų turėtų pasirodyti kartu su „Galaxy Watch 9“ serija vėliau šiais metais.

    Ekspertai primena, kad išmanieji laikrodžiai ir programėlės nėra medicinos prietaisų pakaitalas, o jų duomenys gali kisti dėl jutiklių tikslumo, dėvėjimo įpročių ar individualių ypatumų. Vis dėlto, kai rodikliai stebimi ilgą laiką ir lyginami su asmenine baze, jie gali padėti anksčiau pastebėti neįprastus pokyčius ir laiku kreiptis į gydytojus.