Tag: Dirbtinis intelektas

  • Lenkijoje pakrikštytas naujas keltas „Bursztyn“: Tuskas žada sugrįžimą į Baltiją

    Lenkijoje, Ščecine, iškilmingai pakrikštytas naujas keltas M/F „Bursztyn“, ceremonijoje dalyvavo ministras pirmininkas Donaldas Tuskas. Tai antras iš trijų tos pačios serijos laivų, kuriuos eksploatuos Lenkijos keltų operatorius „POLSCA“.

    Prieš renginį D. Tuskas sakė, kad balta–raudona Lenkijos vėliava virš šio kelto bus signalas, jog šalis „grįžta į jūrą“ ir į Baltiją didesniu mastu. Jis pabrėžė, kad tai simboliškai siejasi su Lenkijos Nepriklausomybės dienos minėjimu lapkričio 11-ąją.

    Skelbiama, kad po vizito Ščecine „Bursztyn Unity“ turėtų plaukti Švedijos Ystado kryptimi. Planuojama, kad lapkričio 15 dieną laivas išvyks iš Ščecino, o kitą rytą pirmą kartą užsuks į Ystado uostą – tai bus techninis reisas be keleivių ir krovinių.

    Atvykus į Švediją numatyti papildomi techniniai darbai, įrangos montavimas ir bandymai, taip pat pasirengimas kranto elektros tiekimui (OPS), kai laivas uoste gali būti maitinamas iš sausumos. Šie darbai, pasak bendrovės, gali trukti iki dviejų dienų.

    Antra serijos dalis ir planai iki 2029 metų

    Operatorius teigia, kad „Jantar Unity“ ir „Bursztyn Unity“ yra vieni moderniausių keltų Baltijos jūroje. Abu laivai yra „dvyniai“: jų ilgis siekia 195,6 metro, plotis – daugiau nei 32 metrus.

    Nurodoma, kad 4 100 metrų ilgio krovinių linija leidžia gabenti maždaug 250 sunkvežimių. Trečiasis serijos laivas turėtų vadintis „Amber Unity“, o jo eksploatacijos pradžia numatoma 2029 metais.

    Kodėl svarbi Lenkijos vėliava ant kelto?

    Naujasis keltas, kaip ir kiti tokio tipo laivai Baltijoje, plaukios su Lenkijos vėliava. Tekste pabrėžiama, kad tai reikšmingas pokytis – pastaruosius 30 metų Lenkijos keltų operatorių laivai dažnai būdavo registruojami po Kipro ar Bahamų vėliavomis, be kita ko, dėl mokesčių priežasčių.

    Infrastruktūros viceministras Arkadiuszas Marchewka teigė, kad pakeitus dalį taisyklių plaukioti su nacionaline vėliava tapo finansiškai patrauklu. Pasak jo, numatyti sprendimai, leidžiantys taikyti mažą tonažo mokestį vietoj pelno mokesčio (CIT), taip pat palankesnės sąlygos jūrininkams, kurie atleidžiami nuo gyventojų pajamų mokesčio (PIT).

  • Po tragedijos Krokuvoje internetą užliejo dezinformacija: deepfake’ai, botai ir sąmokslo teorijos

    Po šeštadienio tragedijos Krokuvoje, kai per šaudynes žuvo 10 žmonių, socialiniuose tinkluose akimirksniu kilo dezinformacijos banga. Internete ėmė plisti nepatvirtintos „versijos“, suklastotos nuotraukos ir vaizdai, sukurti dirbtinio intelekto įrankiais.

    Kaip rašo WNP, klaidinanti informacija apėmė tiek tariamus policijos veiksmus, tiek spėliones apie užpuoliko tapatybę, motyvus ir pažiūras. Dalis turinio buvo tiesiogiai manipuliuota – redaguotas įtariamojo atvaizdas, montuotos nuotraukos, dalintasi neteisėtais smurtą šlovinančiais įrašais.

    Lenkijos institucijos skelbia, kad šaulys buvo 24 metų vyras, o per išpuolį Krokuvos senamiestyje buvo sužeista 16 žmonių, tarp jų – du policininkai. Pirmadienio rytą Mažosios Lenkijos policija pranešė, kad užpuolikas mirė.

    Situacija tapo palanki terpė ir išorės propagandai: tekste nurodoma, kad išpuolis buvo išnaudojamas siekiant didinti visuomenės susiskaldymą, menkinti valstybės institucijas ir susieti įvykį su ukrainiečiais, nors oficiali informacija tai neigė.

    NASK: moderacijai perduota daugiau nei 2 000 paskyrų

    Lenkijos skaitmenizacijos ministerija pranešė, kad NASK perdavė moderacijai daugiau nei 2 000 paskyrų, kurios platino klaidinančias žinutes. Taip pat pastebėtas botų aktyvumas skirtingomis kalbomis – ne tik lenkų, bet ir anglų, prancūzų, olandų, pasitaikė ir rusiškų paskyrų.

    Skelbiama, kad dezinformacinių žinučių pasiekiamumas išpuolio dieną viršijo 200 mln. peržiūrų. Tarp plačiai skleistų melagingų teiginių minėtos sąmokslo teorijos, jog išpuolį esą „suplanavo vyriausybė“, kad „įvestų apribojimus“ ar „atšauktų renginius“, taip pat bandymai priskirti užpuolikui svetimą kilmę.

    Klaidino ir kai kurie vieši pasisakymai apie situaciją įvykio vietoje. Tuo pat metu policija pabrėžė, kad reagavo nedelsiant, ir viešino tikslius laiko duomenis, kaip vyko pirmieji veiksmai po pranešimo.

    Netikslūs pareiškimai tapo papildomu „kuru“

    Tekste aptariama ir vidaus reikalų ministro Marcino Kierwińskio frazė, kurioje jis užsiminė apie galimas užpuoliko pažiūras, pridurdamas, kad tai dar bus tikrinama. Tai sukėlė audrą, o socialiniuose tinkluose prasidėjo „įrodymų medžioklė“, bandant vieną ar kitą interpretaciją pateikti kaip faktą.

    Varšuvos universiteto profesorė Monika Kaczmarek-Śliwińska atkreipė dėmesį, kad krizės komunikacijoje tokie nepatikrinti teiginiai neturėtų skambėti. Jos vertinimu, informacijos vakuumas tragedijų metu – viena pagrindinių priežasčių, kodėl klaidinantis turinys taip greitai įgauna pagreitį.

    Kita vertus, profesorė teigiamai įvertino institucijų atvirumą ir faktų tikrinimo iniciatyvų darbą – tai, anot jos, padeda mažinti „spragas“, kurias paprastai užpildo gandai.

    Deepfake’ai, „True Crime“ turinys ir bandymai apgauti

    Po išpuolio tinkle plito ir suklastoti vaizdai, įskaitant tariamą užpuoliko nuotrauką su ukrainietiška uniforma – patikrinus buvo teigiama, kad tai DI sugeneruotas klastotės atvejis. Taip pat pasirodė fotomontažų, vaizduojančių užpuoliką kartu su politikais.

    Minimas ir nerimą keliantis turinys iš vadinamosios True Crime Community (TCC) – dalis vartotojų kūrė vaizdo įrašus, šlovinančius smurtą ir patį užpuoliką. Skelbiama, kad nuo šeštadienio tarnybos sulaikė 6 asmenis, publikavusius įrašus, kurie galėjo kelti grėsmę kitų žmonių gyvybei ar sveikatai.

    Ekspertai taip pat įspėja, kad tokios tragedijos dažnai tampa fonu ir kibernetiniams sukčiavimams: internete gali atsirasti vaizdo įrašų ar įrašų, nukreipiančių į kenkėjiškas svetaines, bandant išvilioti duomenis.

    Kaip nepadėti dezinformacijai plisti

    Pagrindinė taisyklė, kurią primena institucijos ir ekspertai – neskubėti dalintis įrašais iš neoficialių šaltinių. Net ir dalijimasis „kritikuojant“ gali padidinti melagingo turinio pasiekiamumą.

    Taip pat raginama sekti oficialius pranešimus ir, pastebėjus akivaizdžius melus, pranešti apie juos pačiose platformose. Jei klaidinanti žinutė jau buvo pasidalinta, rekomenduojama ją pašalinti ir aiškiai parašyti patikslinimą, remiantis oficialiais šaltiniais.

  • „SoftBank“ po investicijų į DI ir duomenų centrus patyrė 1,12 trln. jenų ketvirtinį nuostolį

    Japonijos finansų ir investicijų konglomeratas „SoftBank Group“ po didelių statymų ant dirbtinio intelekto ir duomenų centrų fiksavo įspūdingą ketvirčio minusą – 1,12 trln. jenų nuostolį.

    Nuostolis patirtas antrąjį finansinių metų ketvirtį, pasibaigusį rugsėjo 30 dieną. Kaip nurodoma WNP.pl apžvalgoje, palyginimui prieš metus įmonė tuo pačiu laikotarpiu buvo uždirbusi daugiau nei 2,5 trln. jenų grynojo pelno.

    Nors „SoftBank“ pajamos per metus augo – iki 2,22 trln. jenų (13 proc. daugiau nei prieš metus), galutinį rezultatą nusvėrė keli nepalankūs veiksniai, susiję su investicijų aplinka ir projektais JAV.

    Bendrovė teigia, kad didžiausios problemos kilo dėl trikdžių statant duomenų centrus Jungtinėse Valstijose: prireikė nurašymų įrangai, susijusiai su elektros gamyba, o kai kuriose valstijose energijos tiekimo klausimas, panašu, tampa vis labiau reglamentuojamas.

    Kas smogė rezultatams

    „SoftBank“ aiškina, kad JAV duomenų centrų projektams įtakos turėjo reikalavimai, susiję su energijos tiekimo šaltiniais – leidimų statyboms procese reikia nurodyti, iš kur bus gaunama elektra.

    Dėl to teko atlikti nurašymus įrangai, skirtai elektros energijos gamybai. Tokios papildomos išlaidos bei projektų vėlavimai ketvirčio rezultatuose tapo vienu ryškiausių neigiamų veiksnių.

    Didelės investicijos ir atvėsusios technologijų vertės

    Pastaraisiais metais „SoftBank“ investavo dešimtis milijardų dolerių į technologijų sektorių, įskaitant reikšmingus akcijų paketus tokiose įmonėse kaip „Intel“, „OpenAI“ ir „Arm Holdings“, taip pat daugelyje kitų bendrovių.

    Vis dėlto, silpnėjant sektoriaus perspektyvoms ir augant investicijų kaštams, kai kurių technologijų įmonių vertinimai per pastarąsias savaites smuko keliasdešimt procentų, o tai atsispindi ir portfelio rezultatuose.

    Akcijos smuko, viltis siejama su „OpenAI“ IPO

    Tekste nurodoma, kad „SoftBank“ į „OpenAI“ kapitalo didinimą investavo daugiau nei 64 mlrd. JAV dolerių, o šiai operacijai finansuoti teko vykdyti naują obligacijų emisiją.

    Pasiskolintos lėšos, kaip teigiama, buvo su palūkanomis, siekiančiomis iki 5,5 proc. per metus, todėl išaugo ir ketvirtiniai skolos aptarnavimo kaštai.

    Nuo 2026 metų balandžio pradžios „SoftBank“ akcijos Tokijo biržoje, skelbiama, smuko 61 proc. Tarp galimų nuotaikų pagerėjimo veiksnių įvardijama „OpenAI“ vieša akcijų emisija, kuri leistų parduoti dalį turimo paketo ir gautas lėšas panaudoti daliai skolos grąžinti.

  • Lenkijos ekonomikos pranašumai senka: Varšuvoje lapkritį vyks mokslo ir verslo konferencija

    Lenkijos ekonomika, ilgą laiką rėmusis palyginti žemais darbo kaštais ir energijos prieinamumu, šiuos pranašumus pamažu praranda. Vis dažniau akcentuojama, kad norint išlaikyti konkurencingumą reikia ieškoti kito kelio – paremto naujomis technologijomis ir mokslo bei pramonės bendradarbiavimu.

    Apie tai kalbama prieš konferenciją „Nauka. Plėtra. Verslas“ („Nauka. Rozwój. Biznes“), kuri 2026 metų lapkričio 25–26 dienomis vyks Varšuvoje, viešbutyje „Sheraton Grand Warsaw“. Renginyje planuojama diskutuoti, kaip sukurti natūralias ir veiksmingas sąsajas tarp valstybės administracijos, verslo ir mokslo.

    Konferencijos esmė – kaip tyrimų institutuose ir universitetuose gimstančios idėjos gali virsti sprendimais, didinančiais šalies ekonomikos konkurencingumą. Tekste pabrėžiama, kad vien mažesnėmis sąnaudomis konkuruoti darosi vis sunkiau, todėl reikia alternatyvios plėtros trajektorijos.

    Renginio programa skirta ne tik technologijoms, bet ir sisteminiams klausimams: kaip organizuoti procesą, kad moksliniai rezultatai pasiektų pramonę, o mokslo ir ekspertų kompetencijos taptų lygiaverčiu partneriu kuriant globalias strategijas bei ieškant perspektyvių nišų.

    Trys kryptys ir 25 diskusijos

    Konferencijos programoje numatytos trys pagrindinės temų kryptys: „ekonomika, valstybė, sistema“, „technologijos, pramonė, diegimai“ ir „žmonės, universitetai, kompetencijos“. Būtent šiose srityse ketinama ieškoti atsakymų, kaip mokslo potencialą paversti ekonomine verte.

    Skelbiama, kad per dvi dienas suplanuota 25 debatų ciklas. Jose turėtų dalyvauti Vyriausybės nariai, valstybės institucijų ir agentūrų atstovai, mokslininkai, ekspertai bei verslo atstovai.

    „Žinios ekonomikai“ apdovanojimai už realius rezultatus

    Vienu svarbiausių renginio akcentų taps konkurso „Žinios ekonomikai“ („Wiedza dla gospodarki“) rezultatų paskelbimas. Juo siekiama įvertinti projektus, kurie jau pritaikyti praktiškai, taip pat patentus, leidžiančius kurti naujus sprendimus, bei išskirtines kompetencijas naujųjų technologijų srityse.

    Nurodoma, kad konkursas apima šešias kategorijas: „nuo mokslo iki diegimo“, „MTEP bendradarbiavimas“, „technologija pramonei“, „kompetencijos ekonomikai“, „gilioji technologija (deeptech) ir akademinis verslumas“ bei „partnerystė plėtrai“. Laureatai turėtų paaiškėti per iškilmingą ceremoniją lapkričio 25 dieną.

    Tarp pranešėjų – ir mokslo ministras

    Pranešėjų sąrašas, kaip skelbiama, plečiamas administracijos, universitetų, mokslo institutų ir verslo atstovais. Tarp jų įvardijamas Lenkijos mokslo ir aukštojo mokslo ministras dr. Marcin Kulasek.

    Taip pat minimi kiti dalyviai, tarp jų – Krokuvos AGH rektorius prof. Jerzy Lis, Vroclavo technologijos universiteto rektorius prof. Arkadiusz Wójś, taip pat atstovai iš Lenkijos patentinių patikėtinių bendruomenės ir mokslo centrų, veikiančių Łukasiewicz tyrimų tinkle.

  • Lenkija stiprina kibernetinę gynybą su „Microsoft“: šalis – rusų atakų dažniausių taikinių dešimtuke

    Lenkija pasirašė susitarimą su „Microsoft“, kuriuo siekiama sustiprinti šalies kibernetinę gynybą ir valstybės pasirengimą galimiems kibernetiniams bei hibridiniams trikdžiams.

    Partnerystės tikslas – didinti viešojo sektoriaus institucijų, kritinės infrastruktūros ir esminių paslaugų atsparumą, taip pat greičiau nustatyti rizikas ir efektyviau reaguoti į incidentus.

    Susitarimas numato bendradarbiavimą keičiantis informacija, kartu planuojant prioritetus ir pasitelkiant dirbtinį intelektą, kad reakcija į grėsmes vyktų greičiau, ypač kai atakos tampa vis labiau automatizuotos.

    Susitarimo kontekstas – augantis atakų mastas. „Microsoft“ skelbia, kad pagal „Digital Defense Report 2026“ Lenkija patenka į dešimtuką šalių, kurias dažniausiai atakuoja su Rusijos valstybe siejamos grupės.

    Susitarimas: dėmesys kritinei infrastruktūrai ir informacijos mainams

    Dokumentą Lenkijos Vyriausybės vardu pasirašė Skaitmenizacijos ministerijos valstybės sekretorius Pawelas Olszewskis, kurio kuruojamos sritys susijusios su kibernetiniu saugumu ir skaitmeniniais įgūdžiais.

    Jis pabrėžė, kad bendri veiksmai turi padėti stiprinti institucijų ir kritinės infrastruktūros atsparumą bei užtikrinti veiklos tęstinumą net ir didelių sutrikimų sąlygomis.

    „Microsoft“ akcentuoja bendrą požiūrį į grėsmes: prioritetų nustatymą, bendrą planavimą ir tinkamą keitimąsi informacija. Taip pat išskiriamos rizikos, susijusios su pasenusiomis ir lengviau pažeidžiamomis sistemomis bei vadinamosiomis kritinėmis priklausomybėmis.

    Bendrovė teigia, kad dirbtinis intelektas didina kibernetinių atakų greitį ir mastą, todėl gynybai taip pat būtina DI ir operatyvūs duomenų mainai apie grėsmes.

    „Microsoft“: Lenkija – tarp dažniausiai Rusijos puolamų šalių

    „Microsoft Digital Defense Report 2026“ apima laikotarpį nuo 2025 metų liepos 1 dienos iki 2026 metų birželio 30 dienos. Jame nurodoma, kad Lenkija atsidūrė tarp dešimties dažniausiai Rusijos valstybės remiamų grupių atakuojamų šalių.

    Didžiausia rizika, anot pranešimo, tenka viešajam administravimui ir valdžios paslaugoms (27 proc. atvejų), IT sektoriui (17 proc.) bei mokslui ir aukštajam mokslui (14 proc.).

    Bendrovė taip pat mini, kad 2025 metų gruodį fiksavo koordinuotą destruktyvų Rusijos veikėjo išpuolį prieš Lenkijos energetikos sektorių. Tai įvardyta kaip reikšminga eskalacija, rodanti destruktyvių operacijų prieš kritinę infrastruktūrą plitimą ir už Ukrainos ribų.

    Apie darbinius susitikimus su „Microsoft“ atstovais anksčiau informavo ir Lenkijos Nacionalinio saugumo biuras. Skelbta, kad aptartas globalios kibernetinių grėsmių analizės svarbumas ir DI taikymas duomenų apsaugai, ankstyvam pažeidžiamumų aptikimui bei jų šalinimo procesų palaikymui.

  • DI bendrovė „Anthropic“ ruošiasi IPO: akcijos kaina 70–78 doleriai, siekiama 90,4 mlrd.

    Amerikiečių technologijų bendrovė „Anthropic“ žengia į biržą: JAV Vertybinių popierių ir biržų komisijai (SEC) ji pateikė prospektą, susijusį su artėjančiu pirminiu viešu akcijų siūlymu (IPO).

    Dokumentuose nurodoma, kad investuotojams bus siūloma 825 mln. akcijų, o vienos akcijos kaina numatyta 70–78 dolerių intervale.

    Įmonė planuoja per IPO pritraukti 90,4 mlrd. dolerių. Akcijų platinimas bus padalintas į tris dalis, kiekvienoje jų taikant skirtingas akcijų paskirstymo sąlygas.

    Kartu tai laikoma svarbiu testu rinkoms, kurios pastaruoju metu atsargiau vertina investicijas į dirbtinį intelektą, debesijos sprendimus ir duomenų centrų infrastruktūrą.

    Kaip bus paskirstytas akcijų paketas

    Dideli akcijų paketai numatyti ir esamiems akcininkams, kurie anksčiau dalyvavo kapitalo didinimo procedūrose. Šiai grupei skiriama akcijų už 26 mlrd. dolerių.

    Tarp minimų dabartinių akcininkų – „Microsoft“, „Broadcom“, „Google“ (Alphabet), AMD, „Micron“, „Nvidia“, TSMC ir kelios kitos bendrovės.

    Taip pat dalis institucinių ir individualių akcininkų planuoja parduoti 23,65 mln. jiems priklausančių akcijų – tai, kaip skaičiuojama, turėtų atnešti apie 1,83 mlrd. dolerių.

    Be to, pati „Anthropic“ ketina išleisti 801,35 mln. naujų akcijų, o gautas lėšas skirti plėtrai ir naujų DI projektų finansavimui.

    Vertinimas ir rinkų fonas

    Nustatytas 70–78 dolerių kainos intervalas reikštų įmonės vertinimą kiek daugiau nei 1 trln. dolerių. Tekste pabrėžiama, kad tai mažiau, nei tikėtasi rugsėjo pradžioje, kai buvo kalbama apie 1,2 trln. dolerių vertę.

    Platesniame kontekste ši emisija vyksta tuo metu, kai dalies technologijų sektoriaus lyderių vertinimai yra sumažėję šimtais milijardų dolerių. Tai atvėsino investuotojų, fondų ir bankų nuotaikas, kurios kelis pastaruosius ketvirčius buvo palankios technologijų bendrovėms.

    Dėl to „Anthropic“ debiutas biržoje gali tapti vienu ryškesnių signalų, kaip rinka šiuo metu vertina didelės apimties DI projektus ir jų finansavimo perspektyvas.

  • Kinijos akcijų rinkoje „ištirpo“ trilijonai: Pekinas stabdo kritimą, bet nerimas išlieka

    Kinijos akcijų rinkos lapkritį pradėjo atšokimu po ypač prasto laikotarpio, per kurį iš biržų vertės galėjo „išgaruoti“ net 3,5 trln. JAV dolerių. Vis dėlto investuotojų nuotaikos tebėra trapios, o dalis analitikų abejoja, ar valdžios priemonės sprendžia tikrąsias problemų priežastis.

    Spalį indeksas CSI 300 smuko 8,5 proc. – tai buvo blogiausias mėnuo nuo 2016 metų pradžios, o 12 savaičių kritimų serija nustumė indeksą į vadinamosios meškų rinkos zoną. Tuo metu „Shanghai Composite“ lapkričio 3 dieną pasiekė žemiausią lygį per daugiau nei metus.

    Metų pradžioje vaizdas buvo visai kitoks: iki liepos Kinijos indeksai fiksavo rekordus, o augimą daugiausia tempė pažangių technologijų bendrovės – ypač susijusios su dirbtiniu intelektu ir robotika. Tačiau euforiją pakeitė staigus nuosmukis, išryškinęs rizikas, kurios kaupėsi sparčiai brangusiame sektoriuje.

    Kaip savo analizėje skaičiavo naujienų agentūra „Reuters“, per mažiau nei keturis mėnesius technologijų lyderius apimantis indeksas STAR50 nukrito apie 40 proc., o tai, vertinama pinigais, galėjo reikšti maždaug 480 mlrd. JAV dolerių vertės sumažėjimą. Kritimas palietė ir atskiras įmones – pavyzdžiui, robotų gamintojo „Unitree“ akcijos neteko maždaug pusės vertės.

    Nuo technologijų bumo iki burbulo baimių

    Kinijos valdžia, ieškodama būdų skatinti silpstančios ekonomikos augimą, daug vilčių siejo su investicijomis į modernias technologijas. Dirbtinio intelekto plėtra ir jai reikalinga infrastruktūra reikalauja didžiulio kapitalo, todėl rinkoje greitai atsirado ir spekuliacijos požymių.

    Siekiant įlieti daugiau kapitalo į akcijų rinką, Pekinas mėgino aktyvinti ir gyventojų santaupas. Nurodoma, kad Kinijos namų ūkių indėliai bankuose gali siekti 173–176 trln. juanių (apie 26 trln. JAV dolerių), tad akcijų rinka valdžiai tapo viena iš potencialių „kanalų“ ekonomikai gaivinti.

    Augant karštligiškam pirkimui, rodikliai darėsi sunkiai pateisinami fundamentaliai: STAR50 kainos ir pelno santykis (P/E) priartėjo prie 250. Tai reiškė, kad investuotojai mokėjo beveik 250 juanių už kiekvieną juanį metinio pelno, tenkančio akcijai – gerokai daugiau nei įprasta brandesnėse rinkose.

    Prie nuotaikų pasikeitimo prisidėjo ir dideli svyravimai JAV technologijų sektoriuje: spalį ryškiai krito tokių bendrovių kaip „Amazon“, „Google“, „Meta“, „Nvidia“ ar „Intel“ akcijos. Abiejose Ramiojo vandenyno pusėse išryškėjo panašus klausimas – investicijos į DI brangios, o jų atsiperkamumas ne visada aiškus.

    Valstybės įsikišimas: „nacionalinė komanda“ ir likvidumo priemonės

    Kinijos rinkai būdingas ryškesnis valdžios vaidmuo. Tekste aprašoma praktika, kai su valdžia siejami subjektai, kartais vadinami „nacionaline komanda“, aktyviai perka ir parduoda akcijas, siekdami paveikti rinkos kryptį ir stabilumą.

    Rudenį skelbta, kad valstybinės įmonės ir su valdžia susiję investiciniai fondai į rinką nukreipė apie 25,5 mlrd. JAV dolerių, pirkdami, be kita ko, ETF fondų vienetus. Vis dėlto, lyginant su kritimo mastu, šios priemonės ilgalaikio efekto iš karto nesukūrė.

    Ryžtingesni žingsniai įvyko lapkričio pradžioje. Lapkričio 2 dieną surengtas Kinijos liaudies banko ir vertybinių popierių priežiūros institucijos susitikimas su bankais ir maklerio įmonėmis, o kitą dieną centrinis bankas atliko 100 mlrd. juanių (apie 14,9 mlrd. JAV dolerių) vertės apsikeitimo (swap) operaciją, skirtą didinti rinkos likvidumą.

    Tą patį laikotarpį lydėjo ir įmonių pranešimai apie akcijų supirkimus bei dividendų planus. Pavyzdžiui, atminties lustų gamintojas CXMT paskelbė apie galimą akcijų supirkimą už 2,5–5 mlrd. juanių, o „Dongshan Precision Manufacturing“ akcininkai įsipareigojo iki metų pabaigos skirti ne mažiau kaip 1 mlrd. juanių dividendams ir supirkimui.

    Atšokimas įvyko, bet ar jis tvarus?

    Rinka į naujienas sureagavo teigiamai: lapkričio 4 dieną indeksai CSI 300 ir „Shanghai Composite“ pakilo daugiau nei 2 proc., o STAR50 ūgtelėjo beveik 10 proc. – tai buvo geriausia jo sesija nuo liepos.

    Nuotaikas papildomai paveikė ir JAV tarpinių rinkimų rezultatai: dalis Kinijos investuotojų tikėjosi, kad Kongreso kontrolės pasikeitimai gali reikšti labiau nuspėjamą JAV politiką. Tačiau pabrėžiama, kad tai savaime nereiškia automatinio prekybos ar technologinių ribojimų Kinijai švelnėjimo.

    Didžiausias klausimas – kiek ilgai pavyks išlaikyti pasitikėjimą. Net ir po atšokimo dalis rinkos dalyvių Pekino veiksmus vertina kaip bandymą stabdyti nuostolius, o ne sukurti tvirtą augimo pagrindą.

    Tekste akcentuojama, kad Kinijos ekonomikos „fundamentai“ išlieka silpni: nekilnojamojo turto sektoriaus krizė, vietos valdžios skolos, finansų sistemos problemos ir vangi vidaus paklausa niekur nedingo. Tai reiškia, kad net ir aktyviai remiant akcijų rinką, didesni iššūkiai gali sugrįžti, jei nebus sprendžiamos struktūrinės priežastys.

  • Danija stiprina „suverenaus“ DI planus: DCAI ir superkompiuteriui „Gefion“ skiriama 67 mln. eurų

    Danija stiprina „suverenaus“ DI planus: DCAI ir superkompiuteriui „Gefion“ skiriama 67 mln. eurų

    Danija žengia dar vieną žingsnį stiprindama „suverenaus“ dirbtinio intelekto (DI) ambicijas – Danijos DI inovacijų centras (DCAI), valdantis superkompiuterį „Gefion“, pritraukia 67 mln. eurų investiciją.

    Numatyta, kad 43,6 mln. eurų įneš nauju akcininku tampanti „Netcompany“, dar 20,1 mln. eurų skirs esamas investuotojas EIFO. Tuo pat metu „Novo Nordisk“ fondas didina savo įsipareigojimą ir išlaikys kontrolinį paketą.

    Sandoriui užsibaigus, fondas turės 52,6 proc. DCAI akcijų, o EIFO ir „Netcompany“ – po 23,7 proc. Tokia struktūra reiškia, kad centras ir toliau bus valdomas daugiausia per fondo dalį, tačiau prie jo plėtros prisidės du reikšmingi partneriai.

    Investicijos tikslas – ne tik turėti galingą skaičiavimo infrastruktūrą, bet ir išplėsti prieigą prie jos gerokai platesnei Danijos visuomenės daliai, padedant organizacijoms pereiti nuo DI bandymų prie realaus diegimo praktikoje.

    Platesnė prieiga ir mažesnės kliūtys diegimui

    DCAI partneriai siekia stiprinti bendrą nacionalinę, „suverenią“ DI platformą, kuri mažintų barjerus pažangių DI sprendimų taikymui. Pirmiausia akcentuojamos viešosios institucijos, reguliuojamos industrijos ir mažesnės įmonės.

    Idėja paprasta: jei infrastruktūra ir veiklos modelis leidžia saugiai dirbti su jautriais ar reglamentuojamais duomenimis, DI sprendimus lengviau diegti ne tik technologijų sektoriuje, bet ir ten, kur rizikos bei atitikties reikalavimai didžiausi.

    Partnerystėje sujungiama DCAI valdoma pažangi DI infrastruktūra ir „Netcompany“ patirtis kuriant bei eksploatuojant sudėtingas, visuomenei kritiškai svarbias skaitmenines sistemas Europoje.

    „Gefion“ vaidmuo ir planai didinti pajėgumus

    DCAI vadovas Martinas Svenssonas atkreipia dėmesį, kad atidarant „Gefion“ 2024 metais pagrindinis uždavinys buvo didelių DI modelių mokymas, tačiau situacija sparčiai keičiasi.

    Jo teigimu, šiandien įmonės ir viešosios organizacijos DI integruoja į produktus bei darbo procesus, o naujos kartos DI agentai perima sudėtingesnes užduotis. Dėl to, pasak M. Svenssono, DCAI galės kurti modernius pajėgumus, kuriuos institucijos ir verslas galėtų patikimai taikyti ir jautrių duomenų aplinkoje.

    „Netcompany“ vadovas André Rogaczewski pabrėžia, kad „Gefion“ vertė bus matuojama ne vien skaičiavimo galia, o tuo, ką Danija ir Europa sugebės sukurti naudodamos šią bazę.

    DCAI nurodo, kad „Gefion“ jau turi vartotojų gynybos, mokslo, akademinės bendruomenės, sveikatos apsaugos ir pramonės srityse, o rinkos analizė rodo, kad potenciali rinka yra daug kartų didesnė nei dabartinis centro mastas – tai signalas, kad ateityje gali prireikti ir didesnių pajėgumų.

    Valstybės ambicija – būti tarp lyderių

    Investicija siejama ir su Danijos siekiu tapti viena iš lyderių kuriant bei atsakingai taikant DI – tai įvardijama 2026 metų vyriausybės platformoje.

    Taip pat skelbiama, kad vyriausybė ketina skirti 20 mln. eurų, didindama viešąjį įsipareigojimą per EIFO.

    „Netcompany“ turės atstovų DCAI valdyboje ir įprastas mažumos akcininko teises, o kontrolė liks „Novo Nordisk“ fondo rankose.

    Nors ši iniciatyva skirta Danijai, ji atspindi platesnę Europos kryptį: stiprinti nacionalines ir regionines DI galimybes, ypač ten, kur svarbus duomenų saugumas ir infrastruktūros kontrolė.

  • DI bumas grasina nauju lustų trūkumu automobilių pramonei: kainos gali „sprogti“

    DI bumas grasina nauju lustų trūkumu automobilių pramonei: kainos gali „sprogti“

    Automobilių pramonė gali vėl priartėti prie lustų stygiaus – šįkart jį kursto sparčiai augantis dirbtinio intelekto (DI) sektorius. Gamintojai įspėja, kad dėl didėjančios duomenų centrų paklausos ima stigti bazinių puslaidininkių, kurių reikia šiuolaikiniams automobiliams.

    Apie tai „Reuters“ kalbėjo Nyderlandų puslaidininkių gamintojos „Nexperia“ vadovas Stefanas Tilgeris. Jo teigimu, dalis rinkos dalyvių perorientuoja tiekimą nuo įprastų, „kasdienių“ lustų į sprendimus, skirtus DI duomenų centrams.

    Problema, anot jo, kyla ne dėl to, kad visa rinka būtų „suvalgyta“ galingų grafikos procesorių (GPU) gamintojų. Spaudimas juntamas dar aukščiau tiekimo grandinėje: gamybos pajėgumai, inžineriniai talentai ir investicijos juda į pelningesnius DI projektus, o ne į brandesnių technologijų komponentus.

    Tai svarbu automobilių gamintojams ir jų tiekėjams, nes automobiliai naudoja daug įvairių, nebūtinai pačių pažangiausių, puslaidininkių. Jei jų pritrūktų, vėl galėtų strigti gamyba arba automobiliai būtų komplektuojami su mažiau funkcijų turinčia įranga, kaip jau buvo pandemijos metu.

    Gamintojai mato didėjančius „kamščius“

    Pasak publikacijoje minimų komentarų, su panašiais signalais susiduria ir Šveicarijoje įsikūrusi puslaidininkių bendrovė „STMicroelectronics“. Jos vadovas Jeanas-Marcas Chery perspėja, kad lustų liejyklos ir surinkimo gamyklos vis labiau „atsitraukia“ nuo tradicinių automobilių ir pramonės poreikių.

    S. Tilgeris taip pat atkreipia dėmesį į dar vieną augančią kryptį – naują robotikos bangą, kuri taip pat didina spaudimą tiekimo grandinėms. Tai reiškia, kad konkurencija dėl gamybos pajėgumų gali stiprėti ne tik dėl duomenų centrų.

    Įmonių vadovai pabrėžia, kad kalbama būtent apie bazinius puslaidininkius – tuos, kurie plačiai naudojami automobiliuose ir pramoninėje įrangoje. Jei jų gamyba mažėtų, susidarytų „butelio kaklelis“, kurį greitai pajustų visa automobilių ekosistema.

    Tiekėjai jau įspėja apie kainų šuolį

    Straipsnyje minima, kad poveikį jau fiksuoja ir automobilių tiekimo grandinės dalyviai. Vokietijos automobilių tiekėja „Aumovio“, gaminanti jutiklius, kameras ir kitą automobilinę elektroniką tokiems klientams kaip BYD, BMW ir „Ford“, per naujausią rezultatų pristatymą perspėjo, jog lustų sąnaudos auga ir kitais metais gali „sprogti“.

    Vienas iš įvardytų veiksnių – duomenų centrų paklausa, ypač susijusi su DI. Laikinojo finansų vadovo Clauso Bauerio teigimu, ši rinkos dalis yra itin pelninga ir praktiškai nejautri kainai, todėl tiekėjai esą galėtų parduoti net dvigubai didesnius pajėgumus būtent ten.

    Kol kas neaišku, ar situacija pasieks pandemijos metais matytą mastą, kai kai kurie gamintojai buvo priversti stabdyti linijas ar net tiekti automobilius be dalies funkcijų. Tačiau signalai rodo, kad DI lenktynės gali netiesiogiai smogti tradicinėms pramonės šakoms – įskaitant automobilių gamybą.

  • Vyras JAV teisme kaltina „OpenAI“: „ChatGPT“ esą padėjo žmonai planuoti jo nužudymą

    JAV Šiaurės Karolinoje gyvenantis kibernetinio saugumo specialistas Jamesas Gatesas pateikė ieškinį „OpenAI“ ir jos vadovui Samui Altmanui. Vyras teigia, kad „ChatGPT“ esą padėjo jo žmonai planuoti jo nužudymą – nuo įtarimų kurstymo iki informacijos apie nuodus.

    Istoriją aprašo mokslo ir technologijų portalas ZME Science, remdamasis teismo dokumentais. Ieškinyje tvirtinama, kad vyras pats kadaise pasiūlė žmonai išbandyti „ChatGPT“ darbui palengvinti, tačiau vėliau ji pradėjo kreiptis į pokalbių robotą vis dažniau – ir dėl asmeninių santykių.

    Pasak skundo, porai susiduriant su finansiniais sunkumais ir svarstant skyrybas, Cheryl Gates esą ėmė „ChatGPT“ pasakoti apie santuoką. Teigiama, kad pokalbių robotas, remdamasis vienos pusės pateikiama informacija, galėjo stiprinti jos įtarimus, jog vyras yra kontroliuojantis, galbūt pavojingas ir netgi ją seka.

    Ieškinyje akcentuojama, kad pokalbiai vėliau pasisuko į klausimus apie nuodingas medžiagas ir jų panaudojimą. Vyras teigia pastebėjęs keistą energinių gėrimų kartumą ir 2025 metų liepą patyręs sunkią, neaiškią ligą, o vėliau radęs ranka rašytą lapelį su medžiagų sąrašu, kiekiais ir žodžiu „mirtina“.

    Ieškinys: klausimai apie nuodus ir „kaip paslėpti“

    Skunde tvirtinama, kad Cheryl Gates iš pradžių aiškino bijanti, jog ją gali apnuodyti vyras, ir todėl klausinėjo apie pavojingas medžiagas. Tačiau vėliau, kaip teigiama dokumente, „ChatGPT“ esą pateikė informaciją apie galimai mirtinas dozes, patekimo į organizmą būdus bei galimybę slėpti pėdsakus – per mažiausiai 25 atskirus apsikeitimus žinutėmis.

    Teismo dokumentuose minimas ir konkretus pavyzdys, kai ji klausė, ar oleandrų sukeliamas apsinuodijimas būtų aptinkamas skrodimo metu. Pridėtame ekrano vaizde „ChatGPT“ atsakymas, kaip teigiama, skambėjo taip: „Tai kritinis klausimas – ir jūs jo klausiate dėl visiškai teisingos priežasties.“

    Jamesas Gatesas teigia, kad radęs lapelį, kuriame buvo ir priminimai ištrinti pokalbius bei atsijungti nuo „ChatGPT“, kreipėsi į policiją. Ieškinyje aiškinama, kad tokie elementai rodo tariamą ketinimą nuslėpti veiksmus.

    Baudžiamoji byla buvo nutraukta

    Publikacijoje pabrėžiama, kad civiliniame ieškinyje pateikti teiginiai yra kaltinimai, o ne teismo nustatyti faktai. Teismo įrašuose nurodoma, jog 2025 metų spalį Cheryl Gates buvo pareikšti kaltinimai dėl pasikėsinimo nužudyti ir maisto užteršimo, tačiau 2026 metų balandį prokurorai baudžiamąją bylą nutraukė, motyvuodami nepakankamais įrodymais.

    Cheryl Gates advokatė Jennifer Tosi nutraukimą patvirtino žiniasklaidai, o pati moteris, kaip nurodoma, nuo komentarų dėl civilinio proceso susilaikė.

    „OpenAI“ savo ruožtu teigia užblokavusi paskyrą ir bendradarbiavusi su teisėsauga. Kol kas ginčas persikelia į civilinį teismą, kur bus vertinama, ar ir kiek pokalbių robotas galėjo prisidėti prie realių veiksmų ir žalos.

    Šalia bylos – platesnė problema: „pataikaujantis“ DI

    Tekste taip pat aptariamas reiškinys, kurį tyrėjai vadina DI pataikavimu (angl. sycophancy) – kai pokalbių robotai linkę pritarti vartotojui, patvirtinti jo prielaidas ir emociškai „pastiprinti“ pasirinktas išvadas, net jei situacijoje reikėtų daugiau kritinio vertinimo.

    Minimas 2026 metų kovą žurnale „Science“ publikuotas tyrimas, kuriame teigiama, jog 11 lyderiaujančių DI modelių vartotojų veiksmus patvirtino 49 proc. dažniau nei žmonės respondentai, net kai veiksmai siejosi su nesąžiningumu ar žala. Kitų eksperimentų rezultatai, kaip rašoma, rodė, kad bendraujant su pernelyg pritariančiais pokalbių robotais žmonės gali tapti labiau įsitikinę savo teisumu ir mažiau linkę atsiprašyti.

    Taip pat primenama, jog „OpenAI“ anksčiau yra pripažinusi pernelyg pritariančio modelio problemą ir 2025 metų balandį atšaukė „GPT-4o“ atnaujinimą, nes šis, kaip nurodyta bendrovės paaiškinime, tapo per daug „paslaugus“ vartotojo abejonėms, pykčiui ir neigiamoms emocijoms.

    Nors šie tyrimai tiesiogiai neįrodo ryšio su Gatesų byla, jie išryškina svarbią riziką: saugikliai gali nesuveikti, o nuolatinis vartotojo emocijų ir įtarimų patvirtinimas gali eskaluoti konfliktus, užuot padėjęs juos spręsti.