CP v2

Tag: Dirbtinis intelektas

  • Macrono ir popiežiaus Leono XIV susitikimas Paryžiuje: nesutarimai dėl DI ir sekuliarumo

    Macrono ir popiežiaus Leono XIV susitikimas Paryžiuje: nesutarimai dėl DI ir sekuliarumo

    Pirmasis susitikimas Paryžiuje

    Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas Paryžiuje susitiko su popiežiumi Leonu XIV, kuris į Prancūziją atvyko pirmojo vizito metu. Susitikimas Eliziejaus rūmuose tapo proga abiem pusėms aiškiai įvardyti, kas šiandien svarbiausia Europai ir pasauliui.

    Prancūzijos prezidentūra nurodė, kad pokalbiuose daug dėmesio skirta dviem temoms, kurios vis dažniau dominuoja tarptautinėje darbotvarkėje: klimatui ir dirbtiniam intelektui. Kartu aptartos ir geopolitinės krizės, ypač karas Ukrainoje bei įtampa Artimuosiuose Rytuose.

    Macronas savo pasisakyme susitikimą įrėmino kaip tęstinį Prancūzijos dialogą su Šventuoju Sostu, kartu pabrėždamas Respublikos principus. Ypatingą vietą jis skyrė sekuliarumui, jį apibūdindamas kaip laisvės sąžinei ir įsitikinimų raiškai garantą, o ne religijos stūmimą iš visuomenės.

    Tarptautinės politikos klausimais Prancūzijos vadovas akcentavo aktyvų multilateralizmą ir tarptautinės teisės laikymąsi. Jis siejo šią laikyseną su pastangomis ieškoti taikos sprendimų, pabrėždamas, kad konfliktuose turi būti ginama kiekvieno žmogaus gyvybė.

    „Kiekviena gyvybė verta tiek pat, todėl visi žmonės turi būti ginami“, – sakė Emmanuelis Macronas.

    Popiežiaus akcentai: orumas ir DI rizikos

    Popiežius Leonas XIV savo žinutę sutelkė į žmogaus orumą, kurį pristatė kaip kertinį kriterijų vertinant tiek technologijų pažangą, tiek politinius sprendimus. Jis atkreipė dėmesį į DI rizikas, susijusias su stebėsena, manipuliacijomis ir diskriminacija.

    Pasak popiežiaus, kuo daugiau galios žmonija įgyja keisti pasaulį, tuo didesnė atsakomybė tenka atskirti, kas iš tikrųjų tarnauja žmogui. Ši pozicija dera su augančiomis diskusijomis Europoje dėl DI reguliavimo, saugumo, autorių teisių ir atsakomybės už automatizuotų sistemų sprendimus.

    „Kuo didesnė mūsų galia keisti pasaulį, tuo didesnė turi būti ir mūsų įžvalga, kas iš tiesų tarnauja žmogaus orumui“, – sakė popiežius Leonas XIV.

    Popiežius Prancūzijai priskyrė ypatingą vaidmenį Europos saugumo ir taikos architektūroje. Jis ragino išlaikyti dialogą bei diplomatinį aktyvumą, taip pat kritikavo požiūrį, kad branduoliniai ginklai savaime yra patikima saugumo garantija.

    Sekuliarumas ir bioetika: skirtumai išlieka

    Kalbėdamas apie sekuliarumą, Leonas XIV teigė, kad jis neturėtų reikšti religinių įsitikinimų išstūmimo iš viešosios erdvės. Kartu jis priminė, kad tarp Vatikano ir Prancūzijos išlieka principinių nesutarimų bioetikos klausimais.

    Popiežius kritikavo Prancūzijoje neseniai priimtą kontroversiškai vertinamą įstatymą dėl pagalbos mirti ir pakartojo Bažnyčios poziciją, jog būtina saugoti kiekvieną žmogaus gyvybę. Jis taip pat pasisakė prieš surogaciją, šiuos klausimus siedamas su žmogaus orumo apsauga.

    Po susitikimo Eliziejaus rūmuose popiežius lankėsi UNESCO būstinėje, kur planuota kalbėti apie DI, jaunimą, taiką ir tarpreliginį dialogą. Vizito programoje numatytos pamaldos Paryžiuje, susitikimai su jaunimu, taip pat kelionės į Lurdą ir Mecą.

  • Rzeszove plečiama atliekų deginimo jėgainė: daugiau šilumos ir elektros, anglis jau nebegrįš

    Rzeszove pradėta eksploatuoti antroji atliekų terminio apdorojimo su energijos atgavimu linija, kuri leis iš komunalinių atliekų pagaminti daugiau šilumos ir elektros. Projektą įgyvendino PGE Energia Ciepła, o po plėtros įrenginio pajėgumai išaugo iki 180 000 tonų atliekų per metus.

    Į naują liniją investuota daugiau kaip 362 mln. zlotų, tai yra apie 84 mln. eurų. Skaičiuojama, kad papildomas atliekų kiekis, kurio neįmanoma perdirbti, bus paverčiamas šiluma miesto centralizuotai šilumos tiekimo sistemai ir elektra.

    Naujoji technologinė linija turi 7,6 megavato elektros ir 16,8 megavato šilumos galią. Papildomai numatytas šilumos atgavimas iš dūmų kondensacijos, kuris suteikia dar mažiausiai 3,46 megavato šilumos galios.

    Kaip keičiasi Rzeszovo šilumos ūkis

    Pasak bendrovės, Rzeszovo kogeneracinė jėgainė šiandien šiluma aprūpina apie 65 proc. miesto gyventojų. PGE pabrėžia, kad šiluma šiame objekte jau gaminama be anglies, pasitelkiant dujas ir komunalines atliekas.

    Įmonės teigimu, ne šildymo sezono metu šilumos iš atliekų pakanka miestui tiekti karštą vandenį. Plėtra taip pat siejama su didesniu sistemos stabilumu, nes regionas mažiau priklausys nuo išorinių atliekų tvarkymo pajėgumų.

    Atliekos, kurių neįmanoma perdirbti

    Į įrenginį patenka komunalinės atliekos, kurios po rūšiavimo ir perdirbimo procesų nebegali būti panaudotos pakartotinai. Toks sprendimas mažina sąvartynų poreikį ir atitinka žiedinės ekonomikos kryptį, kuri vis griežčiau įtvirtinama Europos Sąjungos atliekų tvarkymo politikoje.

    PGE atkreipia dėmesį, kad tokie įrenginiai turi atitikti gerokai griežtesnius emisijų reikalavimus nei anglimi kūrenami katilai. Pateikiama, jog leistina kietųjų dalelių emisija yra dvidešimt kartų mažesnė, o sieros oksidų riba siekia 30 miligramų kubiniam metrui vietoje 1 100 miligramų kubiniam metrui.

    Pirmoji linija Rzeszove veikia nuo 2018 metų ir gali apdoroti 100 000 tonų atliekų per metus. Per pirmuosius penkerius metus ji apdorojo beveik 400 000 tonų atliekų, taip pat buvo atgauta per 4 000 tonų juodojo metalo laužo ir per 400 tonų spalvotųjų metalų.

    Investicijos ir ilgalaikiai planai

    Sutartis su rangovų konsorciumu PORR S.A. ir TM.E. S.p.A. Termomeccanica Ecologia buvo pasirašyta 2022 metais gegužę, o kertinis akmuo įmūrytas tų pačių metų liepą. Intensyviausiu statybų laikotarpiu objekte dirbo apie 450 žmonių.

    PGE nurodo, kad 2018–2024 metais į dekarbonizacijos investicijas skyrė apie 3,6 mlrd. zlotų, tai yra maždaug 840 mln. eurų. Bendrovė planuoja atsisakyti anglies šilumos gamyboje iki 2030 metų, o 2035 metais apie 70 proc. šilumos ketina gaminti iš dujų, apie 20 proc. iš elektros energijos, o apie 10 proc. iš atsinaujinančių šaltinių ir atliekų.

    „PGE grupėje, kuri įgyvendina plačią dekarbonizacijos programą, vis aiškiau matomas požiūris į kontraktus ir bendradarbiavimą su tiekėjais: investicija vertinama ne vien pagal kainą ir terminus, bet ir pagal tai, kokia vertė sukuriama visai ekonomikai“, – sakė Eliza Zeidler.

    „Rzeszovo kogeneracinė jėgainė jau gamina šilumą be anglies, o antroji linija leis energija aprūpinti dar apie 15 000 namų ūkių“, – sakė Dariusz Lubera.

  • „Volkswagen“ atšaukia apie 2,8 mln automobilių: rasta rūdijančių vairo sistemos varžtų rizika

    Vokietijos Federalinė motorinių transporto priemonių tarnyba KBA nurodė koncernui „Volkswagen“ visame pasaulyje pakviesti į servisus daugiau kaip 2,8 mln automobilių. Patikrinimai pradėti gavus servisų mechanikų ir vairuotojų pranešimų apie kai kurių vairo sistemos tvirtinimo varžtų koroziją.

    Atšaukimas apima „Volkswagen“ modelius Golf, Golf Variant, Tiguan, Touran ir Caddy, pagamintus 2013–2024 metais, taip pat „Audi“ modelį Q3, pagamintą 2017–2024 metais. Bendrai nurodoma, kad patikra palies apie 2,16 mln „Volkswagen“ ir apie 700 000 „Audi“ automobilių.

    KBA vertinimu, maždaug 30 proc. šių automobilių eksploatuojami Vokietijoje, o likę naudojami kitose Europos šalyse bei Šiaurės Amerikoje. Gamintojas teigia, kad kol kas nefiksuota rimtų avarijų, kurias būtų sukėlęs nuo korozijos pažeistų varžtų lūžis ar atsipalaidavimas.

    Vis dėlto, atsižvelgiant į vairo sistemos svarbą saugumui, varžtus nuspręsta keisti prevenciškai. Darbai turėtų būti atliekami nemokamai, o savininkai bus kviečiami atvykti į autorizuotus servisus pagal individualius pranešimus.

    Tai aktualu ir Lietuvos vairuotojams, turintiems minėtus modelius, ypač jei automobilis pirktas naudotas ar įvežtas iš užsienio. Ekspertai pataria sekti gamintojo atšaukimų informaciją pagal VIN numerį ir nedelsti užsiregistruoti servisui, kai tik gaunamas kvietimas.

  • ES gynybos paskolos SAFE: po Italijos ir Vengrijos korekcijų dar gali likti iki 20 mlrd. eurų

    Kas yra SAFE ir kiek lėšų gali likti?

    Europos Komisija nurodo, kad pagal ES gynybos paskolų instrumentą SAFE iš naujo paskirstymui gali likti nuo 10 iki 20 mlrd. eurų. Tai paaiškėjo po to, kai dalis valstybių narių pakoregavo planuojamas sumas, o galutinė nepanaudota dalis priklausys ir nuo pasirašytų paskolų sutarčių.

    SAFE yra 150 mlrd. eurų vertės ES instrumentas, skirtas finansuoti gynybos investicijas palankesnėmis paskolų sąlygomis. Pagrindinis akcentas dedamas į bendrus pirkimus ir projektus, kurie didintų Europos gynybos pramonės pajėgumus.

    Italija ir Vengrija mažina prašomas sumas

    Komisijos atstovas Thomas Regnier teigė, kad Italija pateikė atnaujintą planą, kuriame prašoma šiek tiek daugiau nei 8 mlrd. eurų, nors anksčiau buvo kalbėta apie 14,9 mlrd. eurų. Šiuo metu šis planas vertinamas Europos Komisijoje.

    Vengrija taip pat sumažino poreikį: iš pradžių prašyta 16 mlrd. eurų, o dabar planuojama panaudoti 5,4 mlrd. eurų. Budapeštas artimiausiu metu turėtų pateikti atnaujintą planą Europos Komisijai.

    „Sprendimas, kokio dydžio paskolą imti, priklauso pačioms valstybėms narėms“, – sakė Thomas Regnier.

    Naujas kvietimas paraiškoms ir Ukrainos vaidmuo

    Europos Komisija planuoja dar šiais metais paskelbti kvietimą teikti paraiškas dėl nepanaudotų SAFE lėšų. Norinčios valstybės turės kreiptis dėl papildomų sumų ir pateikti atnaujintus planus, o pinigai galėtų būti išmokami tik po patvirtinimo.

    Komisija pabrėžia, kad nepanaudotos lėšos galėtų remti ir bendrus ES valstybių projektus su Ukraina bei projektus Ukrainos naudai. Vis dėlto iš anksto neketinama nustatyti konkrečios dalies ar fiksuotos sumos, kuri būtų rezervuota būtent šiai krypčiai.

    SAFE Ukrainą įtraukia nuo pat pradžių, motyvuojant tiek Ukrainos gynybos pramonės patirtimi, tiek jos reikšme visos ES saugumui. Kadangi tai yra paskolų instrumentas, galutinį sprendimą dėl įsipareigojimų prisiima pačios valstybės narės.

    Lenkija tikisi papildomų pinigų

    Lenkijos gynybos sektorius jau anksčiau signalizavo ketinantis siekti papildomo finansavimo, jei atsiras laisvų SAFE lėšų. Lenkijos nacionalinės gynybos ministerijos vadovybė yra patvirtinusi susidomėjimą dalyvauti antrame kvietime.

    Lenkijos pusė taip pat skelbė, kad yra sudariusi gynybos sutarčių už daugiau nei 27 mlrd. eurų, iš kurių didžioji dalis turėtų atitekti vietos gynybos pramonei. Toks kontekstas rodo, kad šalys, turinčios dideles ir aiškiai suplanuotas investicijas, sieks pasinaudoti galimybe papildyti finansavimą, jei SAFE biudžete liks nepanaudotų sumų.

  • Vokietija mažina degalų mokesčius: nuo spalio benzinas ir dyzelinas gali pigti apie 17 centų už litrą

    Laikinas sprendimas iki metų pabaigos

    Vokietijos Bundestagas pritarė laikinam degalų mokesčių mažinimui, kuris turėtų sumažinti benzino ir dyzelino kainas maždaug 0,17 euro už litrą. Lengvata būtų taikoma nuo spalio pradžios iki gruodžio pabaigos.

    Skaičiuojama, kad sprendimas federaliniam biudžetui ir žemėms kainuos apie 2,5 mlrd. eurų. Šią sumą planuojama padengti po lygiai – dalį prisiimtų federalinė valdžia, dalį – Vokietijos žemės.

    Iš ko susideda kainos mažėjimas?

    Numatoma, kad didžiąją dalį nuolaidos sudarys laikinas energijos mokesčio sumažinimas, o likusi dalis atsirastų dėl mažesnio pridėtinės vertės mokesčio, skaičiuojamo nuo jau sumažintos kainos. Tikslas – greitai amortizuoti staigius kainų šuolius vartotojams.

    Sprendimas pristatomas kaip reakcija į geopolitinę įtampą ir su ja susijusį naftos bei degalų kainų brangimą. Vokietijoje tai nėra pirmas toks žingsnis šiais metais – panaši laikina lengvata jau buvo taikyta pavasario pabaigoje.

    Ruošiamas ir ilgalaikis kainų ribojimo modelis

    Be trumpalaikio mokesčių sumažinimo, Vokietijos ekonomikos institucijos raginamos parengti mechanizmą, kuris leistų labiau stabilizuoti degalų kainas. Kaip pavyzdžiai įvardijami Liuksemburgo ir Belgijos taikyti kainų ribojimo modeliai.

    Pagal viešai aptartas gaires toks mechanizmas galėtų startuoti ne vėliau kaip 2027 metų pradžioje. Taip pat svarstoma galimybė kitais metais taikyti tikslines kompensacijas gyventojams tiesioginių pervedimų forma.

    Vokietijoje degalų kainos pastaruoju metu buvo priartėjusios prie rekordinių lygių: benzinas „Super E10“ vidutiniškai kainavo apie 2,27 euro už litrą, o dyzelinas – apie 2,43 euro. Būtent dėl šio fono bet koks net ir laikinas atpigimas vertinamas kaip reikšmingas signalas rinkai.

  • Naujas medicininių duomenų nutekėjimas Lenkijoje: UODO pradeda patikrinimą po kibernetinio išpuolio

    Ką praneša duomenų apsaugos institucija

    Lenkijoje fiksuojamas dar vienas galimas medicininių duomenų nutekėjimas, susijęs su kibernetinio saugumo incidentu. Šalies duomenų apsaugos institucija UODO pranešė, kad incidentas siejamas su ataka prieš programą „Medyc“.

    UODO vadovas Mirosławas Wróblewskis paskelbė, kad bus atliekamas patikrinimas, apimsiantis programinę įrangą kuriančią bendrovę „Qbusoft“. Programinė įranga naudojama, be kita ko, medicininei dokumentacijai tvarkyti.

    Kas tiriama ir kas įsitraukė

    Į incidento tyrimą įsitraukė Centrinis kibernetinių nusikaltimų biuras, apie tai informavo Lenkijos skaitmeninimo viceministras pirmininkas Krzysztofas Gawkowskis. Jo teigimu, tyrimo veiksmai vyksta lygiagrečiai su rekomendacijų stiprinimu sveikatos sektoriuje.

    CSIRT CeZ komanda kartu su Sveikatos apsaugos ministerija parengė saugumo rekomendacijas sveikatos priežiūros programinės įrangos tiekėjams. Jos perduotos tiekėjams 2026 metų rugsėjo 16 dieną, atsižvelgiant į išaugusią grėsmių aplinką ir atakas prieš medicinos sektorių.

    Kokie duomenys galėjo būti paveikti

    Apie kibernetinę ataką viešai informavo priklausomybių ir psichiatrijos gydymo įstaiga Inovroclave. Įstaiga nurodė, kad buvo atakuota duomenis tvarkanti bendrovė „Qbusoft“, o incidentas galėjo lemti konfidencialumo pažeidimą.

    UODO teigimu, tarp incidento metu galimai paliestų duomenų galėjo būti kontaktinė informacija ir Lenkijos asmens identifikavimo numeriai PESEL. Kol kas viešai neįvardijama, kiek žmonių ar įstaigų galėjo būti paveikta.

    Platesnis kontekstas ir rizikos sveikatos sektoriui

    Pastaraisiais metais sveikatos sektorius Lenkijoje vis dažniau tampa taikiniu, nes medicininė dokumentacija yra itin vertinga juodojoje rinkoje. Tokiuose incidentuose rizika kyla ne tik dėl tapatybės vagysčių, bet ir dėl pacientų privatumo pažeidimų ar paslaugų sutrikimų.

    Anksčiau Skaitmeninimo ministerija yra pranešusi apie didelio masto incidentą, kai po atakos prieš vieną paslaugų tiekėją galėjo nutekėti milijonų žmonių duomenys, susiję su receptais ir vaistais. Tokie atvejai didina spaudimą tiek įstaigoms, tiek tiekėjams griežtinti saugumo kontrolę ir incidentų valdymo procesus.

  • „Ghelamco“ pardavė biurų kompleksą Varšuvoje už 285 mln. eurų ir planuoja dar du projektus

    2026 metų rugsėjo 24 dieną nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Ghelamco“ pasirašė galutinę sutartį dėl „The Bridge“ ir „Bellona“ kompleksų Varšuvoje pardavimo. Pirkėjas – su „Eastnine AB“ grupe susijusi įmonė, o sandoris grindžiamas 285 mln. eurų bazine turto verte.

    „Eastnine AB“ yra biržoje listinguojama bendrovė Stokholme, o tai didina sandorio skaidrumo ir atskaitomybės reikalavimus. „Ghelamco“ pabrėžia, kad tokio masto pardavimas išlieka išskirtinis komercinio nekilnojamojo turto rinkoje, kur investuotojai vis dar atsargiai vertina finansavimo ir palūkanų normų rizikas.

    Tai jau antroji didelė šių partnerių transakcija: 2024 metais „Eastnine AB“ iš „Ghelamco“ įsigijo „Warsaw Unit“ biurų pastatą. „Ghelamco“ teigimu, tai rodo nuoseklų investuotojo interesą brandiems, didelio užimtumo biurų projektams centrinėse Varšuvos vietose.

    Kas yra „The Bridge“?

    „The Bridge“ – 41 aukšto, 174 metrų aukščio biurų bokštas, kuriame siūloma apie 55 300 kvadratinių metrų nuomojamo ploto. Kompleksas apima ir restauruotą istorinį „Bellona“ pastatą, su bokštu sujungtą bendru vestibiuliu.

    Skelbiama, kad kompleksas yra išnuomotas 99 proc. tarp nuomininkų minimos tarptautinės įmonės ir organizacijos. Taip pat nurodoma, jog pastatas turi kelis tvarumo ir technologinius sertifikatus, įprastus aukščiausios klasės biurų segmentui.

    Ką „Ghelamco“ planuoja toliau?

    Pasak bendrovės, didžioji dalis lėšų iš pardavimo bus skirta skolų mažinimui. Ši kryptis atitinka plačiau rinkoje matomą tendenciją, kai plėtotojai, užbaigę projektus ir pasiekę stabilų nuomos lygį, siekia juos realizuoti, kad sustiprintų balansą ir sumažintų finansavimo kaštų spaudimą.

    „Ghelamco“ taip pat akcentuoja partnerystėmis grįstą plėtros modelį, kai plėtros ir statybos kompetencijos derinamos su partnerių kapitalu. Bendrovė skelbia pasirašiusi ketinimų protokolus dėl dviejų Varšuvos sklypų, turinčių galutinius statybos leidimus, ir kelia tikslą abiejų projektų statybas pradėti 2027 metais.

    „Ghelamco Poland“ yra Europos grupės „Ghelamco“ dalis, nekilnojamojo turto rinkoje veikianti nuo 1985 metų. Įmonė Lenkijoje dirba nuo 1991 metų ir nurodo iki šiol įgyvendinusi daugiau nei 1 200 000 kvadratinių metrų biurų ploto projektų.

  • Varšuvos birža vėl gerina rekordus: WIG ir WIG20 kyla, bet investuotojai dar neskuba parduoti

    Rekordai, bet savaitė baigėsi žemiau

    Varšuvos vertybinių popierių birža praėjusią savaitę fiksavo naujus istorinius lygius: tiek platusis WIG, tiek pagrindinis WIG20 indeksas sesijų pradžioje pasiekė rekordus. Vis dėlto savaitės pabaigoje dalis prieaugio buvo atiduota, todėl užsidarymai buvo kiek žemiau maksimalių reikšmių.

    WIG20 savaitės eigoje buvo pakilęs iki 4 241 punkto, tačiau užbaigė ties maždaug 4 180 punktų riba ir nuo rekordo atsiliko apie 1,5 proc. Panaši dinamika matyta ir WIG indekse, kuris trumpam priartėjo prie 159 000 punktų, bet savaitę taip pat baigė žemiau.

    Kilo beveik visi indeksai

    Per penkias prekybos sesijas WIG20 prieaugis siekė apie 1,4 proc., o platusis WIG paaugo maždaug 1,3 proc. Vidutinių bendrovių indeksas mWIG40 didėjo apie 1,6 proc., kai mažųjų įmonių sWIG80 išsiskyrė neigiamai ir krito apie 0,2 proc.

    Toks fonas rodo, kad paklausa rinkoje išlieka plati, tačiau ne vienoda visuose segmentuose. Investuotojai aktyviau rinkosi didžiausias ir vidutinio dydžio įmones, o mažesnėms bendrovėms susidomėjimo pritrūko.

    Bankai tempė WIG20 į viršų

    Pagrindiniu augimo varikliu tapo bankų sektorius: sektoriaus indeksas WIG Banki per savaitę pakilo daugiau nei 5,2 proc. ir taip pat pasiekė naują istorinį rekordą. Nuo metų pradžios bankų sektorius Varšuvoje buvo pakilęs apie 50 proc., todėl būtent jis labiausiai prisidėjo prie WIG20 šuolio.

    Tuo pat metu dalis kitų sektorių atsiliko. Pavyzdžiui, energetikos segmente fiksuoti nuosmukiai: Polska Grupa Energetyczna savaitę baigė apie 6 proc. žemiau, o Tauron krito maždaug 3 proc.

    Naftos ir degalų įmonėms spaudimą didino mokestiniai klausimai

    Tarp ryškesnių kritimų išsiskyrė degalų ir energetikos grandies bendrovės. Orlen tęsė nuosaikią korekciją ir per savaitę atpigo apie 1,8 proc., o Unimot akcijos smuko apie 11 proc., parodydamos vieną silpniausių savaičių tarp didesnių vardų.

    Rinkos dalyviai ir toliau vertina riziką, susijusią su vadinamųjų viršpelnių apmokestinimu, kuris gali paveikti energetikos ir degalų sektoriaus pelningumą. Tokiose situacijose kainos dažnai reaguoja ne tik į faktinį sprendimą, bet ir į reguliavimo neapibrėžtumą bei galimas jo taikymo detales.

    Asbis rekordai ir ryški JSW korekcija

    Įmonių lygmeniu teigiamai išsiskyrė Asbis, kurio akcijos dar kartą pasiekė naują maksimumą. Bendrovės kainą pastaruoju metu palaiko pardavimų rezultatų dinamika ir lūkesčiai dėl augančios duomenų centrų infrastruktūros paklausos, siejamos su DI plėtra.

    Kita vertus, Jastrzębska Spółka Węglowa akcijoms teko ryški korekcija: per savaitę jos krito apie 16,5 proc. Korekcija sekė po įspūdingos kilimo serijos ir buvo sustiprinta paskelbus finansinius rezultatus, kuriuose pirmąjį 2026 metų pusmetį fiksuotas maždaug 240 000 000 eurų nuostolis.

    Neuca savaitę taip pat baigė pastebimai žemiau, o kainą smarkiai paveikė vienos sesijos kritimas po Konkurencijos ir vartotojų apsaugos institucijos sprendimo skirti maždaug 115 000 000 eurų baudą. Bendrovė paskelbė ketinanti sprendimą skųsti, todėl tema rinkoje gali išlikti aktuali ir artimiausiomis savaitėmis.

  • Zelenskis: Trumpas priėmė galutinį sprendimą dėl „Patriot“ licencijų Ukrainai raketoms gaminti

    Kas paskelbta ir kodėl tai svarbu

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas priėmė galutinį sprendimą dėl licencijų Ukrainai, kurios leistų šalyje pradėti „Patriot“ raketų gamybą. Pasak jo, apie tai Trumpas informavo po šią savaitę Niujorke įvykusio susitikimo.

    „Prezidentas Trumpas man patvirtino, kad priėmė galutinį sprendimą. Ukraina gaus licencijas „Patriot“ raketų gamybai“, – sakė Volodymras Zelenskis.

    Toks žingsnis būtų reikšmingas Ukrainos oro gynybos stiprinimui, tačiau neatneštų greito efekto fronte. Licencijų perdavimas dar nereiškia, kad gamyba ir tiekimas prasidės nedelsiant, nes prireiktų parengti infrastruktūrą, personalą ir tiekimo grandines.

    Kiek laiko užtruktų gamyba

    Anksčiau V. Zelenskis yra teigęs, kad „Patriot“ gamybos paleidimui Ukrainoje gali prireikti maždaug vienerių–pusantrų metų. Praktikoje terminai priklausytų nuo to, kokios apimties technologijos būtų perduotos ir kiek gamybos etapų būtų galima lokalizuoti vietoje.

    Net ir pradėjus gamybą, būtinas nuoseklus komponentų tiekimas, kokybės kontrolės procedūros bei sertifikavimas. Dėl to trumpuoju laikotarpiu Ukraina ir toliau išliktų priklausoma nuo sąjungininkų tiekiamų atsargų.

    Raketų trūkumas ir „Patriot“ vaidmuo

    Tarptautiniai stebėtojai pabrėžia, kad Ukrainai ypač trūksta perėmėjų, skirtų „Patriot“ sistemoms, visų pirma PAC-3 tipo raketų. „Patriot“ yra vienos iš nedaugelio sistemų, galinčių efektyviai numušinėti balistines raketas, todėl jų atsargos yra strateginis veiksnys.

    Vasarą V. Zelenskis sakė, kad norint išgyventi žiemos laikotarpį šaliai reikėtų mažiausiai 300 „Patriot“ raketų. Tai rodo ne tik didelį intensyvumą, bet ir tai, kiek brangiai kainuoja nuolatinė oro gynyba, kai priešininkas didina atakų mastą.

    Technologijų perdavimo dilema

    Anksčiau Trumpas viešai kalbėjo skeptiškai apie tokios technologijos perdavimą, argumentuodamas saugumo rizikomis ir tuo, kad pažangios ginkluotės technologijos ilgainiui gali būti panaudotos prieš pačius perdavėjus. Dėl šios priežasties licencijų klausimas tarptautinėje praktikoje paprastai derinamas itin griežtomis sąlygomis ir kontrolės mechanizmais.

    Jeigu sprendimas iš tiesų būtų įgyvendintas, jis reikštų ne vien politinį signalą, bet ir galimą naują modelį, kai karo sąlygomis partneriams suteikiama daugiau galimybių savarankiškai užsitikrinti kritinių gynybos priemonių tiekimą. Vis dėlto pagrindinis klausimas išlieka, kokio masto gamyba būtų realiai leidžiama ir kaip greitai ji galėtų pasiekti reikšmingas apimtis.

    Regioninis kontekstas: servisas ir gamyba Europoje

    Tuo pat metu regione tęsiasi diskusijos dėl „Patriot“ ekosistemos plėtros, įskaitant aptarnavimo ir remonto centrus. Pavyzdžiui, Lenkijos Krašto apsaugos ministerijos vadovybė yra viešai minėjusi, kad šalis artėja prie finalinių derybų su JAV dėl centro, kuris galėtų aptarnauti PAC-3 raketas, o tai būtų žingsnis link platesnės pramoninės kooperacijos.

    Toks kelias rodo bendrą tendenciją Europoje: didinti gynybos pramonės pajėgumus arčiau potencialių konfliktų zonų, kad būtų trumpinamas logistikos laikas ir mažinama priklausomybė nuo tolimų tiekimo maršrutų. Ukrainos atveju licencijos galėtų tapti kertiniu akmeniu kuriant ilgalaikį oro gynybos pajėgumų užnugarį.

  • Vokietijos chemijos sektorių gali supurtyti BASF ir „Evonik“ fuzija: ką tai keistų Europai?

    BASF žengia fuzijos link

    Vokietijos chemijos milžinė BASF pateikė oficialų siūlymą konkurentei „Evonik“ pradėti derybas dėl galimos fuzijos. Jei sandoris įvyktų, rinkoje atsirastų itin didelis žaidėjas, kuris, vertinant pagal viešai minimus skaičius, būtų tarp didžiausių chemijos grupių pasaulyje.

    Skelbiama, kad bendra tokios grupės rinkos vertė galėtų viršyti 60 mlrd. eurų, o metinės pajamos siektų apie 75 mlrd. eurų. Tokia konsolidacija signalizuotų, kad Europos chemijos pramonė vis aktyviau ieško masto ekonomijos ir kaštų mažinimo būdų.

    „Evonik“ spaudžia restruktūrizacija

    „Evonik“ pastaruoju metu viešai kalba apie restruktūrizaciją, kuri apimtų gamybos apimčių mažinimą Vokietijoje. Taip pat numatyta iki šių metų pabaigos atsisveikinti su maždaug 2 800 darbuotojų.

    Visame pasaulyje „Evonik“ dirba apie 31 000 žmonių, todėl bet koks struktūrinis pokytis gali turėti įtakos ne tik Vokietijos, bet ir platesnėms Europos tiekimo grandinėms. Tokios naujienos rinkoje paprastai interpretuojamos kaip ženklas, kad įmonei vienai gali būti sunku greitai atkurti konkurencingumą.

    Akcininkų vaidmuo ir rinkos reakcija

    BASF informavo pagrindinį „Evonik“ akcininką RAG Stiftung, valdantį apie 44 proc. įmonės akcijų, ir, kaip skelbiama, siekia gauti pritarimą deryboms. Tokiais atvejais būtent stambieji akcininkai dažnai tampa lemiamu faktoriumi, nulemsiančiu, ar derybos įgaus realų pagreitį.

    Investuotojų reakcija buvo greita: „Evonik“ akcijų kaina Frankfurto biržoje šoktelėjo apie 7,90 proc. iki 19,50 euro, o BASF akcijos smuko apie 3,31 proc. iki 50,57 euro. Tokia dinamika neretai rodo, kad rinka labiau tiki nauda įsigyjamai ar silpnesnei pusei, o pirkėjos atveju vertina rizikas, susijusias su integracija, skola ir sinergijų įgyvendinimu.

    Jei BASF ir „Evonik“ fuzijos scenarijus būtų realizuotas, tai galėtų reikšti griežtesnę konkurenciją globaliu mastu ir kartu naują etapą Europos chemijos pramonės konsolidacijoje. Vis dėlto galutinį rezultatą lems derybų eiga, akcininkų sprendimai ir reguliuotojų požiūris į tokio masto sandorį.