CP v2

Tag: Dirbtinis intelektas

  • Briuselis siunčia žinią didžiosioms technologijų įmonėms: DI plėtra Europoje tik su tvaria energetika

    Briuselis siunčia žinią didžiosioms technologijų įmonėms: DI plėtra Europoje tik su tvaria energetika

    Europos Sąjungos energetikos komisaras Danas Jørgensenas siunčia aiškų signalą bendrovėms, kurios Europoje nori uždirbti iš dirbtinio intelekto plėtros: plėtra laukiama, tačiau tik tada, jei ji dera su ES klimato, energetikos ir aplinkosaugos tikslais.

    Interviu Briuselyje jis pabrėžė, kad sparčiai daugėjant duomenų centrų, kurie aptarnauja DI modelius ir debesijos paslaugas, didėja ir spaudimas elektros tinklams, vandens ištekliams bei vietos bendruomenėms.

    Duomenų centrai kelia naują įtampą

    DI bumas reiškia didžiulį naujų duomenų centrų poreikį, o šios infrastruktūros pagrindinė sąnauda yra elektra. Pasak komisaro, per artimiausią dešimtmetį duomenų centrų elektros suvartojimas Europoje gali lengvai padvigubėti ar net augti dar labiau.

    ES tuo pačiu metu siekia didinti švarios energijos gamybą ir elektrifikuoti pramonę, transportą bei pastatų šildymą, tad papildoma, labai koncentruota duomenų centrų paklausa gali tapti rimtu iššūkiu planuojant tinklų plėtrą.

    Komisaras akcentavo, kad duomenų centrai neturi tapti veiksniu, didinančiu sąskaitas už elektrą ar bendras emisijas, todėl iš sektoriaus tikimasi ne tik augimo, bet ir realių įsipareigojimų energijos efektyvumui.

    Švari elektra ir technologinis neutralumas

    D. Jørgensenas teigė, kad Europoje švarios energijos perėjimas remiasi technologiniu neutralumu, o tai reiškia, kad duomenų centrai turėtų prisidėti prie perėjimo tiek per atsinaujinančią, tiek per branduolinę energetiką, o ne remtis iškastiniu kuru.

    Ši pozicija svarbi ir politiniu požiūriu, nes dalis valstybių narių bei pramonės atstovų kritiškai vertina sprendimus, kurie vieną švarios energijos technologiją išskiria kitos sąskaita.

    „Rinka Europoje dirbtiniam intelektui bus labai didelė, tačiau duomenų centrus statančios įmonės turi priimti nuostatą, kad tvarumas yra jų pranašumas“, – sakė D. Jørgensenas.

    Atliekamos šilumos panaudojimas ir skaidrumas

    Viena didžiausių problemų, pasak komisaro, yra neišnaudojama serverių generuojama perteklinė šiluma, kuri dažnai tiesiog išleidžiama į aplinką. Jo vertinimu, panaudojus bent pusę šiandien susidarančios atliekamos šilumos, būtų galima apšildyti apie 4 milijonus Europos namų.

    Europos Komisija rengia duomenų centrų tvarumo žymėjimo sistemą, kurioje ketinama vertinti energijos vartojimo efektyvumą, vandens sunaudojimą ir atliekamos šilumos panaudojimą. Vis dėlto kriterijai jau kelia diskusijų, nes rinkai svarbu, kad taisyklės būtų įgyvendinamos ir neatsidurtų priešpriešoje su valstybių energetikos strategijomis.

    Kita jautri tema yra skaidrumas: Komisija pripažįsta, kad duomenų apie realų duomenų centrų energijos naudojimą vis dar trūksta, o dalis rinkos dalyvių nepristato reikalaujamų ataskaitų. D. Jørgensenas pabrėžė, kad daugiau aiškumo būtina ir politikai, ir pačioms įmonėms, siekiančioms įrodyti, kad jos yra sprendimo, o ne problemos dalis.

    Augant valstybių konkurencijai dėl „Amazon“, „Microsoft“ ir „Google“ investicijų, ES vis dažniau kalba ir apie technologinį suverenumą: Briuselis ruošia paketą, kuriuo siekiama mažinti priklausomybę nuo užsienio tiekėjų debesijos, DI ir puslaidininkių srityse.

    Komisaro žinutė paprasta: Europa nori duomenų centrų ir DI investicijų, tačiau sektorius turės prisitaikyti prie vietos energetikos sistemos, didinti efektyvumą, teikti duomenis ir realiai prisidėti prie švarios energijos plėtros.

  • „Anthropic“ atveria duris ES: ENISA turėtų gauti prieigą prie DI įsilaužimų įrankio „Mythos“

    „Anthropic“ atveria duris ES: ENISA turėtų gauti prieigą prie DI įsilaužimų įrankio „Mythos“

    Kas keičiasi po susitikimo

    JAV dirbtinio intelekto bendrovė „Anthropic“ pakvietė Europos Komisiją sudaryti sąlygas, kad ES kibernetinio saugumo agentūra ENISA gautų prieigą prie jos sukurto DI įsilaužimų įrankio „Mythos“. Apie procesą informavo Europos Komisijos pareigūnas, susipažinęs su derybomis.

    Formalus kvietimas, anot pareigūno, pateiktas po praėjusį ketvirtadienį San Franciske įvykusio „Anthropic“ ir Europos Komisijos atstovų susitikimo. Tolimesnis žingsnis dabar tenka ES institucijoms, kurios turi sukurti prieigos mechanizmą ir įdiegti tinkamas saugumo priemones.

    Kodėl „Mythos“ kelia įtampą

    „Anthropic“ „Mythos“ pristatė balandžio pradžioje, pabrėždama, kad modelis gali būti ypač pajėgus aptikti ir išnaudoti kibernetinio saugumo spragas. Tokia galimybė sustiprino nuogąstavimus, jog įrankis, patekęs į priešiškų veikėjų rankas, galėtų tapti masinių atakų prieš kritines ir jautrias sistemas katalizatoriumi.

    Pastarosiomis savaitėmis Europos institucijos viešai signalizavo apie ribotą priėjimą prie pažangių kibernetinio saugumo DI sprendimų. Dalis politikų ir pareigūnų ragino užtikrinti skaidrias sąlygas, kad ES galėtų realiai įvertinti tokių modelių rizikas ir pasirengti jų poveikiui.

    Europos Komisijos pozicija ir tolesni planai

    Europos Komisijos atstovas spaudai Thomas Regnier pareiškime nurodė, kad Komisija turėjo „keletą produktyvių susitikimų su „Anthropic“ ir palankiai įvertino naujausius pokyčius dėl galimos prieigos ateityje. Pasak jo, galimybė susipažinti su įrankiu yra svarbi, siekiant geriau suprasti galimas rizikas.

    „Ši naujausia raida yra itin svarbi, kad aiškiai suprastume galimą riziką. Nepamirškime, kad „Mythos“ nėra vienintelis atvejis, į rinką ateina nauja galingų modelių banga“, – sakė Thomas Regnier.

    ENISA atstovas nurodė, kad agentūra šiuo metu dar neturi aktyvios prieigos, tačiau dirba, kad ji būtų įgyvendinta. Tai reiškia, kad praktinė prieiga priklausys nuo techninių ir procedūrinių apsaugos sluoksnių, kurie turėtų sumažinti neteisėto naudojimo riziką.

    Tuo pat metu Europos Komisija rengia formalesnį veiksmų planą, skirtą reaguoti į itin galingus DI įsilaužimų įrankius. Pramonės atstovų teigimu, Komisija signalizuoja norą šį planą paskelbti iki vasaros pertraukos.

    Diskusijos Briuselyje vyksta platesniame kontekste, kuriame vis dažniau akcentuojama priklausomybė nuo užsienio technologijų ir būtinybė stiprinti ES kibernetinį atsparumą. Kartu teisėsaugos pareigūnai pabrėžia, kad generatyviniai įrankiai jau dabar mažina įėjimo barjerą nusikaltimams internete, o tai didina spaudimą kuo greičiau įtvirtinti veikiančias taisykles ir praktinius saugiklius.

  • Amerikiečiai pasitelkė DI baterijoms: modelis kuria visą elektrolito receptūrą nuo nulio

    Amerikiečiai pasitelkė DI baterijoms: modelis kuria visą elektrolito receptūrą nuo nulio

    Čikagos universiteto Pritzkerio molekulinės inžinerijos mokyklos tyrėjai pristatė metodą, kuriame dirbtinis intelektas generuoja pilnas elektrolitų receptūras naujos kartos baterijoms. Sprendimas vystomas kaip platesnės platformos „ElectrolyteGPT“ dalis, o tikslas – greičiau rasti mišinius, tinkančius pažangioms ličio metalo sistemoms.

    Elektrolitas baterijoje lemia, kaip efektyviai juda jonai, koks bus įkrovimo greitis, stabilumas ir sauga. Problema ta, kad reikalavimai dažnai prieštarauja vienas kitam: siekiant didesnio laidumo gali prastėti stabilumas, o mažesnė klampa ne visada dera su ilgaamžiškumu.

    Kas naujo šiame metode

    Skirtingai nei daugelis įrankių, kurie tik atrenka medžiagas iš sąrašo, šis DI modelis pasiūlo visą sudėtį su detalėmis. Jis nurodo koncentracijas, proporcijas ir maišymo santykius, kad būtų pasiekti iš anksto apibrėžti rodikliai, pavyzdžiui, laidumas, stabilumas ir klampa.

    Vienas iš metodo autorių Jaeminas Kimas pabrėžė, kad naujos kartos elektrolitams keliami itin aukšti ir dažnai tarpusavyje nesuderinami reikalavimai. DI pranašumas tas, kad jis gali vienu metu ieškoti sprendinių skirtingomis sąlygomis ir sistemingai optimizuoti daugiau nei vieną savybę.

    „Mūsų tikslas buvo ne tik pasiūlyti medžiagas, bet sugeneruoti visą receptūrą taip, kad ji atitiktų kelis svarbiausius veikimo kriterijus“, – sakė Jaeminas Kimas.

    Bandymuose rado naujų kandidatų

    Tyrėjai laboratorijoje susintetino ir išbandė dalį DI sugeneruotų rekomendacijų. Pasak jų, buvo identifikuota keletas naujų elektrolitų kompozicijų, kurių veikimas prilygo pažangiausioms ličio metalo baterijų sistemoms.

    Tai svarbu todėl, kad ličio metalo baterijos dažnai laikomos perspektyvia kryptimi didesnei energijos talpai pasiekti, tačiau jų diegimą riboja elektrolitų stabilumas ir saugumo iššūkiai. Jei elektrolitas nesugeba patikimai apsaugoti sistemos, didelė teorinė nauda praktikoje gali nepasiteisinti.

    Kodėl DI čia ypač tinka

    Mokslininkai atkreipia dėmesį, kad chemijoje galimų molekulių ir jų kombinacijų skaičius yra milžiniškas, todėl rankiniu būdu patikrinti visus variantus praktiškai neįmanoma. Generatyvus DI gali naršyti šią cheminę erdvę ir siūlyti naujus junginius bei mišinius, kurių žmogus greitai neatrastų.

    Kitas iššūkis yra duomenys: daugelis ankstesnių modelių buvo mokomi su farmacinėmis molekulėmis, kurios nebūtinai tinka baterijų chemijai. Todėl komanda suformavo specialiai atrinktą duomenų rinkinį, orientuotą į su elektrolitais susijusius junginius, kad DI generuotų realesnius kandidatus būtent energijos kaupimo srities uždaviniams.

  • Panevėžys jungiasi į Šiaurės ir Baltijos projektą: DI įrankiai ikimokykliniame ugdyme

    Panevėžio miesto savivaldybės taryba pritarė tarptautinio projekto, skirto dirbtinio intelekto ir skaitmeninių įrankių taikymui ikimokykliniame ugdyme, įgyvendinimui. Iniciatyvos tikslas – stiprinti pedagogų praktines kompetencijas ir padėti technologijas taikyti taip, kad jos kurtų realią ugdymo vertę.

    Projekte daug dėmesio numatoma skirti vaikų komunikavimo, kūrybiškumo ir problemų sprendimo gebėjimams, taip pat kritinio mąstymo ugdymui pagal amžių ir ugdymo aplinką. Savivaldybė pabrėžia, kad skaitmeniniai sprendimai bus vertinami kaip priemonė, o ne tikslas, todėl akcentuojamas prasmingas ir saugus jų naudojimas.

    Partneriai ir planuojamos veiklos

    Projektas bus įgyvendinamas su Šiaurės ir Baltijos šalių partneriais. Pagrindinis partneris – Geteborgo miesto ikimokyklinio ugdymo administracija, o tarp kitų dalyvių įvardijamos Panevėžio ir Rygos miestų savivaldybės bei Talino vaikų darželis „Vesiroos“.

    Numatoma, kad pedagogams ir švietimo specialistams bus sudarytos sąlygos praktiškai susipažinti su inovatyviais ankstyvojo ugdymo metodais, išbandyti skaitmeninius sprendimus ir pasisemti patirties iš partnerių taikomų modelių. Taip pat planuojama kurti ir testuoti praktinius ugdymo metodus, kuriuos būtų galima pritaikyti skirtingose ikimokyklinio ugdymo įstaigose.

    Trukmė, finansavimas ir nauda miestui

    Projektas numatytas 24 mėnesiams, o veiklas planuojama pradėti rugsėjį. Finansavimas siekia 100 proc., Panevėžio miesto savivaldybės administracijai skirta 12 340 eurų dotacija.

    Savivaldybė tikisi, kad dalyvavimas projekte prisidės prie ikimokyklinio ugdymo kokybės stiprinimo mieste ir paskatins tvaresnį tarptautinį bendradarbiavimą. Toks formatas taip pat leidžia greičiau perimti gerąsias praktikas, o sprendimus vertinti ne tik teoriškai, bet ir realiose ugdymo situacijose.

  • Prienų r. mokytojai Gdanske išbandė DI įrankius: kaip tai keis pamokas ir vertinimą mokyklose

    Prienų r. mokytojai Gdanske išbandė DI įrankius: kaip tai keis pamokas ir vertinimą mokyklose

    2026 metais gegužės 18–23 dienomis septyni Prienų rajono „Ąžuolo“ progimnazijos, „Revuonos“ ir Užnemunės pagrindinių mokyklų, Dzūkijos, Suvalkijos ir „Žiburio“ gimnazijų mokytojai dalyvavo Gdanske vykusiuose tarptautiniuose „Erasmus+“ mokymuose, skirtuose dirbtinio intelekto taikymui švietime.

    Mokymų tikslas buvo praktiškai išbandyti DI įrankius ir metodus, kurie padeda mokytojams planuoti pamokas, kurti užduotis ir greičiau parengti mokomąją medžiagą. Tokie mokymai pastaraisiais metais tampa vis aktualesni, nes DI sprendimai sparčiai persikelia į kasdienį mokymąsi ir keičia įprastus darbo procesus mokyklose.

    Kur DI duoda greičiausią naudą

    Programoje daug dėmesio skirta užduočių diferencijavimui ir individualizuotam mokymuisi, kai skirtingų gebėjimų mokiniams galima parengti nevienodo sudėtingumo veiklas. Praktikoje tai reiškia mažiau laiko rutinai ir daugiau laiko mokytojo darbui su klase, diskusijoms bei mokinių pažangos aptarimui.

    Kita sritis, kurią dalyviai analizavo, yra grįžtamasis ryšys ir vertinimas. DI gali pagelbėti suformuluojant aiškius vertinimo kriterijus, parengiant komentarų šablonus, apibendrinant dažniausias mokinių klaidas ir pasiūlant, kaip pamoką koreguoti pagal realius mokymosi rezultatus.

    Ribos, atsakomybė ir duomenų apsauga

    Kartu su galimybėmis mokymuose buvo akcentuota ir atsakomybė: mokytojams svarbu tikrinti DI pateikiamą informaciją, vengti automatinio sprendimų priėmimo ir išlaikyti akademinio sąžiningumo principus. Mokyklose tai ypač aktualu, kai DI naudojamas tekstams, pristatymams ar namų darbams rengti.

    Ne mažiau svarbi tema yra duomenų apsauga, nes dirbant su skaitmeniniais įrankiais būtina atsakingai vertinti, kokie mokinių duomenys įvedami ir kur jie saugomi. Praktiniai pavyzdžiai leido mokytojams geriau suprasti, kada DI priemonės tinka, o kada verta rinktis alternatyvius, mokyklos vidaus taisyklėms saugesnius sprendimus.

    Patirtis, kuri grįš į klases

    Prienų rajono mokytojai mokymuose ne tik gilino technologines kompetencijas, bet ir dalijosi patirtimi su kolegomis iš kitų šalių, ieškojo idėjų, kaip didinti mokinių įsitraukimą ir pamokų interaktyvumą. Tokie mainai dažnai tampa pagrindu naujiems projektams, bendroms veikloms ir metodinių sprendimų pritaikymui mokyklų kasdienybėje.

    Galimybę dalyvauti mokymuose suteikė Prienų rajono savivaldybės administracijos 2021–2027 metų „Erasmus“ planas, kurio įgyvendinimą koordinuoja Švietimo ir sporto skyrius. Tikimasi, kad įgytos žinios prisidės prie nuoseklesnio DI taikymo ugdymo procese ir labiau suvienodins mokytojų praktikas skirtingose rajono mokyklose.

    „Ši patirtis parodė, kad dirbtinis intelektas gali sutaupyti laiko ir padėti kurti įtraukesnes pamokas, tačiau galutinis sprendimas ir atsakomybė visada lieka mokytojui“, – sakė mokymuose dalyvavę pedagogai.

    Projektui paramą suteikė Europos Sąjunga. Tekste pateikiamas autorių požiūris, o Švietimo mainų paramos fondas ir Europos Komisija nėra atsakingi už pateikiamos informacijos turinį.

  • „Google“ „Photos“ naudotojai nusivylė: „Gemini“ sugadino paiešką, bet yra išeitis

    „Google“ „Photos“ naudotojai nusivylė: „Gemini“ sugadino paiešką, bet yra išeitis

    „Google“ nuotraukų saugyklos „Photos“ naudotojai pastaruoju metu vis dažniau skundžiasi, kad atnaujinta paieška su „Gemini“ ir funkcija Ask Photos ne tik nepadeda, bet kai kuriais atvejais apsunkina paprastus veiksmus. Vietoje įprastos paieškos pagal raktinius žodžius žmonės raginami formuluoti klausimus, tačiau rezultatai ne visada tikslūs.

    Ask Photos idėja paprasta: vietoje žodžio, pavyzdžiui, beždžionė, galima klausti „parodyk nuotraukas iš zoologijos sodo“ ar „kokius gyvūnus mačiau pernai kelionėje“. Praktikoje dalis naudotojų teigia, kad paieška veikia lėtai, o kai kuriems nepavyksta rasti net elementarių užklausų rezultatų.

    Kodėl kilo nepasitenkinimas?

    Pati „Google“ savo pagalbos puslapiuose nurodo, kad Ask Photos vis dar yra eksperimentinė funkcija, todėl gali pateikti netikėtų ar netikslių rezultatų. Tai reiškia, kad reali naudotojų patirtis gali skirtis priklausomai nuo paskyros, regiono, įrenginio ir to, kaip greitai atnaujinimai pasiekia konkrečius telefonus.

    Problema jautri ir dėl masto. „Google“ yra skelbusi, kad „Photos“ per daugiau nei 10 metų tapo viena didžiausių nuotraukų platformų, naudojama milijardų žmonių kas mėnesį. Kai paslauga tampa kasdieniu šeimos archyvu, bet koks paieškos suprastėjimas greitai virsta pasitikėjimo klausimu.

    „Google“ pripažino trūkumus

    Diskusijų bangą socialiniuose tinkluose ir forumuose sustiprino ir tai, kad „Google“ atstovai viešai pripažino problemas. Vienas iš „Google Photos“ produkto vadovų anksčiau buvo pripažinęs, kad Ask Photos dar neatitinka lūkesčių greičio, kokybės ir naudojimo patogumo prasme.

    „Ask Photos dar nėra ten, kur turi būti pagal vėlavimą, kokybę ir naudojimo patogumą“, – sakė „Google Photos“ projekto vadovas Jamie Aspinall.

    Kaip grįžti prie klasikinės paieškos?

    Reaguodama į kritiką, „Google“ įdiegė galimybę išjungti Ask Photos paiešką ir grįžti prie klasikinio veikimo. Tai aktualu tiems, kurie nori greitai rasti nuotraukas pagal vietovę, objektą ar tekstą nuotraukose, neformuluojant klausimų DI principu.

    Norint išjungti funkciją „Android“ įrenginyje, reikia atsidaryti „Google Photos“, paspausti savo paskyros piktogramą, tada eiti į Photos settings, pasirinkti Preferences, atsidaryti Gemini features in Photos ir išjungti Search with Ask Photos. Po šio pakeitimo paieška turėtų veikti senąja tvarka, jei ji jūsų paskyroje prieinama.

    Ekspertai pastebi, kad tokie atvejai atspindi platesnę tendenciją: DI diegiamas į kasdienes paslaugas greitai, tačiau vartotojai tikisi ne eksperimento, o patikimumo. Todėl „Google“ ir kitos technologijų bendrovės vis dažniau palieka pasirinkimą, leidžiantį grįžti prie anksčiau veikusių funkcijų.

  • „Nvidia“ suplaka kortas: Taivanas skelbiamas DI revoliucijos epicentru, skaičiai stulbina

    „Nvidia“ suplaka kortas: Taivanas skelbiamas DI revoliucijos epicentru, skaičiai stulbina

    „Nvidia“ vis garsiau įvardija Taivaną kaip vieną svarbiausių pasaulio vietų, kur koncentruojasi dirbtinio intelekto proveržiui būtina infrastruktūra. Bendrovė pranešė planuojanti Taipėjuje kurti naują globalią bazę, kuri turėtų veikti iki 2030 metų ir įdarbinti apie 4 000 žmonių.

    Įmonės vadovas Jensenas Huangas renginyje Taipėjuje akcentavo, kad Taivane gimsta esminės DI tiekimo grandinės dalys: lustai, sistemos ir superkompiuteriai. Tai glaudžiai siejasi su faktu, jog būtent Taivanas yra pasaulinės puslaidininkių gamybos centras, o pažangiausius lustus masiškai gamina „TSMC“.

    „Taivanas šiandien yra dirbtinio intelekto revoliucijos epicentras“, – sakė Jensenas Huangas.

    Didžiausią dėmesį kelia investicijų mastas. Remiantis viešai cituotais vadovo teiginiais, „Nvidia“ planuoja Taivane išleisti iki maždaug 140 milijardų eurų per metus, kai prieš kelerius metus išlaidos regione buvo keliskart mažesnės.

    Tokie skaičiai atspindi ne tik „Nvidia“ plėtrą, bet ir viso sektoriaus kryptį: DI modelių mokymui ir diegimui reikia milžiniškų duomenų centrų pajėgumų, o jų širdis yra GPU ir pažangūs akceleratoriai. Dėl to pasaulinė konkurencija dėl gamybos pajėgumų ir tiekimo grandinių stabilumo aštrėja, o Taivano vaidmuo tik didėja.

    „Nvidia“ glaudžiai bendradarbiauja su Taivano technologijų ekosistema, kuri apima ne tik „TSMC“, bet ir serverių bei infrastruktūros gamintojus. Rinkos dalyviai paprastai mini tokius partnerius kaip „Foxconn“, „Wistron“ ir „Quanta“, kurie dalyvauja kuriant ir surenkant duomenų centrų įrangą.

    Investuotojai į tokius pranešimus reaguoja greitai. Po naujienų apie „Nvidia“ ambicijas Taivane finansų rinkose fiksuotas „TSMC“ akcijų brangimas, o tai dar kartą parodė, kaip glaudžiai susieti DI paklausos lūkesčiai ir puslaidininkių gamintojų vertinimai.

    Taivane savo projektus didina ir kiti lustų bei skaičiavimo sprendimų kūrėjai. Konkurentai, įskaitant AMD, taip pat skelbia apie dideles investicijas DI infrastruktūroje, nes pasaulinės bendrovės lenktyniauja, kas greičiau pasiūlys galingesnius sprendimus debesijai, robotikai ir pramonės automatizavimui.

  • „OpenAI“ DI išsprendė 80 metų mįslę matematikoje: mokslininkai kalba apie lūžį

    „OpenAI“ DI išsprendė 80 metų mįslę matematikoje: mokslininkai kalba apie lūžį

    „OpenAI“ pranešė, kad jų vidinis dirbtinis intelektas savarankiškai rado sprendimą vadinamajam vienetinių atstumų plokštumoje uždaviniui, kurį 1946 metais suformulavo matematikas Paulas Erdősas. Šis klausimas dešimtmečius laikytas vienu iš užsispyrusių kombinatorinės geometrijos iššūkių, o naujas rezultatas sukėlė diskusijas apie DI vaidmenį moksle.

    Uždavinys formuluojamas paprastai: turint n taškų plokštumoje, kiek daugiausia galima gauti taškų porų, kurių atstumas lygiai vienas. Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo kaip elementari geometrija, tačiau realiai problema remiasi giliomis grafų teorijos, kombinatorikos ir geometrijos sąsajomis.

    Iki šiol tyrėjai rėmėsi ilgai vyravusiomis konstrukcijomis ir ribomis, kurios leido suprasti, kaip auga vienetinių atstumų skaičius didėjant taškų skaičiui. „OpenAI“ teigia, kad jų DI pasiūlė naują konstrukcijos principą, kuris paneigia anksčiau plačiai taikytą intuiciją apie optimalias taškų išdėstymo struktūras.

    „Tai pirmas atvejis, kai reikšmingas, plačiai žinomas atviras matematikos klausimas buvo išspręstas autonomiškai dirbtinio intelekto“, – sakė „OpenAI“ atstovai.

    Teigiama, kad pateiktas įrodymas buvo peržiūrėtas ir patikrintas nepriklausomų matematikų, kurie taip pat parengė paaiškinimą, kaip sukonstruotas argumentas. Tokia patikra yra kritiškai svarbi, nes matematikoje proveržis laikomas realiu tik tada, kai įrodymą galima nuosekliai atkurti ir patikrinti nepriklausomai nuo autoriaus ar naudojamos sistemos.

    Ekspertai pabrėžia, kad šio tipo proveržiai gali turėti platesnių pasekmių nei vienas uždavinys. Jei DI geba išlaikyti ilgas loginių žingsnių grandines, tiksliai apibrėžti sąvokas ir sujungti idėjas iš skirtingų sričių, tai atveria kelią spartesniam darbui ne tik matematikoje, bet ir teorinėje fizikoje, medžiagų moksle ar biomedicinoje, kur dažnai reikalingi sudėtingi formalūs argumentai.

    Kartu tyrėjai atkreipia dėmesį į ribas: net ir labai pažangūs modeliai gali klysti, o klaidos formaliuose įrodymuose kartais būna sunkiai pastebimos. Dėl to DI rezultatai, ypač susiję su naujais teiginiais, turi būti tikrinami žmonių ir, jei įmanoma, formalizuojami įrodymų tikrinimo sistemose, kad sprendimas taptų patikimas ir ilgalaikis.

    Pastaraisiais metais akademinėje bendruomenėje ryškėja tendencija DI naudoti kaip pagalbininką hipotezėms generuoti, tarpiniams žingsniams tikrinti ir dideliems literatūros kiekiams apibendrinti. „OpenAI“ istorija rodo dar vieną kryptį: DI gali tapti ne vien įrankiu, bet ir partneriu, kuris pasiūlo netikėtą idėją, o žmogus užtikrina jos tikslumą, prasmę ir pritaikomumą.

  • „Google“ vėl keičia „Gemini“ limitus: kas laukia vartotojų ir kodėl vienas užklausimas „suvalgydavo“ kvotą

    „Google“ vėl keičia „Gemini“ limitus: kas laukia vartotojų ir kodėl vienas užklausimas „suvalgydavo“ kvotą

    „Google“ po I/O 2026 pakeitė „Gemini“ naudojimo ribojimų logiką: vietoj užklausų skaičiaus pradėjo taikyti skaičiavimo resursais grįstas kvotas. Vartotojams buvo įvestos 5 valandų ir savaitės kvotos, tačiau dalis jų skundėsi, kad jos baigiasi per greitai.

    Problema ypač ryškėjo naudojant sudėtingesnius modelius ir užduotis, pavyzdžiui, „Gemini 3.1 Pro“ su dideliais failais ar sudėtingais nurodymais. Kai kuriems pakakdavo kelių komandų, kad būtų išnaudota reikšminga kvotos dalis.

    Kaip keisis kvotos skaičiavimas?

    Reaguodama į kritiką, „Google“ pranešė, kad ribos, kiek kvotos gali „sudeginti“ viena užklausa. Tai turėtų sumažinti situacijų, kai vienas sudėtingas veiksmas neproporcingai greitai išnaudoja visą 5 valandų ar savaitės limitą.

    Dar vienas svarbus pakeitimas susijęs su klaidomis: jei „Gemini“ pateiks klaidą ir užduoties neužbaigs, toks bandymas neturėtų būti įskaičiuojamas į kvotą. Kvota bus skaičiuojama tik už sėkmingai įvykdytus atsakymus.

    Daugiau skaidrumo ir įspėjimų

    „Google“ taip pat žada aiškesnį kvotų išskaidymą ir pranešimus, kad vartotojai matytų, kurie veiksmai naudoja daugiau resursų. Tai aktualu tokioms funkcijoms kaip „Deep Research“, kurios paprastai reikalauja daugiau skaičiavimo galios nei paprastas tekstinis klausimas.

    Be to, teigiama, kad „Gemini 3.1 Flash-Lite“ užklausos ateityje neturėtų būti skaičiuojamos į bendrą limitą. Tai reiškia, kad pasiekus kvotos ribą vis tiek turėtų likti galimybė tęsti darbą lengvesniu režimu.

    Patogesnis naudojimas ir pakeitimai prenumeratoriams

    Keičiasi ir kasdienis patogumas: pasirinkus konkretų „Gemini“ modelį, programa turėtų įsiminti jį kaip numatytąjį kitoms sesijoms. Tik pasiekus limitą sistema automatiškai perjungs į lengvesnį modelį, kad paslauga išliktų prieinama.

    „Google“ nurodo, kad nuo skaičiavimo resursais grįstų limitų įvedimo kvotos jau buvo didintos kelis kartus, o naujausias koregavimas turėtų dar labiau prailginti realų naudojimo laiką. Tuo pačiu „AI Ultra“ plano prenumeratoriams didinamas leidžiamas „Omni“ vaizdo įrašų generavimo kiekis.

    Tokie pokyčiai atspindi bendrą rinkos tendenciją: kai DI įrankiai plečia galimybes dirbti su failais, vaizdu ir ilgesnėmis užduotimis, paslaugų teikėjai vis dažniau pereina prie resursais paremtų limitų. Vartotojams tai reiškia, kad svarbia tampa ne tik užklausų gausa, bet ir jų sudėtingumas.

  • „Google“ paleidžia 24/7 DI agentą „Gemini Spark“: štai ką jis darys už jus ir kiek kainuos

    „Google“ paleidžia 24/7 DI agentą „Gemini Spark“: štai ką jis darys už jus ir kiek kainuos

    „Google“ pradėjo diegti naują DI agentą „Gemini Spark“, kuris gali vykdyti užduotis fone visą parą, net kai įrenginys užrakintas. Ši funkcija pristatyta „Google I/O“ renginyje ir pirmiausia pasiekia „Google AI Ultra“ plano naudotojus JAV.

    Pasak bendrovės, „Gemini Spark“ skirtas kasdieniams skaitmeniniams reikalams tvarkyti: naudotojas suformuluoja užduotį, o agentas ją vykdo autonomiškai, tačiau veikdamas pagal nustatytas ribas. Akcentuojama, kad svarbesniems veiksmams prieš atliekant žingsnius turėtų būti paprašoma patvirtinimo.

    „Gemini Spark padeda orientuotis jūsų skaitmeniniame gyvenime: duokite užduotį, ir jis dirbs fone 24/7, net jei jūsų telefonas ar nešiojamasis kompiuteris išjungti“, – teigiama „Gemini“ aprašyme.

    Funkcionalumas suskirstytas į tris dalis: užduotis, įgūdžius ir grafikus. Praktikoje tai reiškia, kad agentas gali veikti kaip nuolat veikiantis vykdytojas, kuriam galima pavesti pasikartojančius veiksmus, apibrėžti taisykles, o taip pat planuoti vykdymą pagal laiką.

    „Google AI Ultra“ prenumerata, kuri šiuo metu JAV kainuoja 99,99 JAV dolerio per mėnesį, perskaičiavus sudaro apie 92 eurus per mėnesį. „Gemini Spark“ turėtų būti pasiekiamas „Android“, „iOS“ ir žiniatinklyje, kur jis rodomas šoniniame skydelyje šalia pokalbio funkcijos.

    „Google“ yra užsiminusi, kad vasarą agentas turėtų gauti papildomų galimybių. Tarp planuojamų naujovių minimos funkcijos, susijusios su pirkimais ir atsiskaitymais, todėl tikėtina, kad bus dar labiau akcentuojamas saugumas, patvirtinimai ir aiškus naudotojo kontrolės mechanizmas.

    DI agentų kryptis pastaruoju metu tampa viena ryškiausių vartotojams skirtų technologijų tendencijų: nuo paprastų pokalbių asistentų pereinama prie sprendimų, kurie vykdo veiksmus, prižiūri procesus ir dirba su keliomis programomis vienu metu. Dėl to rinkoje vis daugiau dėmesio skiriama privatumo nustatymams, leidimams ir skaidrumui, ką agentas daro ir kokius duomenis naudoja.