Tag: Dirbtinis intelektas

  • ES: dirbtinio intelekto lustams reikia „labai patikimų partnerių“ – įtampa po „Nvidia“ skandalo

    ES: dirbtinio intelekto lustams reikia „labai patikimų partnerių“ – įtampa po „Nvidia“ skandalo

    Europos Sąjunga dirbtinio intelekto mikroschemų srityje turėtų dirbti tik su „labai patikimais partneriais“, sako už technologijų suverenumą atsakinga Europos Komisijos vicepirmininkė Henna Virkkunen. Jos teigimu, kalbant apie kritines technologijas svarbiausia užkirsti kelią jautrių žinių nutekėjimui.

    Kaip ji antradienį Lisabonoje vykusiame „Web Summit“ renginyje sakė interviu „POLITICO“, tokio atsargumo reikia DI puslaidininkių, kvantinių technologijų, kibernetinio saugumo bei palydovų srityse. Pasak Virkkunen, tikslas – „išlaikyti verslo paslaptis Europoje“.

    Šie komentarai nuskambėjo praėjus kelioms dienoms po to, kai rinkos lyderė „Nvidia“ pranešė pradėjusi vidinį tyrimą dėl to, ar jos vadovas galėjo tapti Kinijos žvalgybos operacijos taikiniu. Skandalas dar labiau atkreipė dėmesį į jautriausių technologijų tiekimo grandinių saugumą.

    Paklausta, ką laiko patikimais partneriais, Virkkunen JAV įvardijo kaip tradiciškai artimiausią ES partnerę saugumo ir technologijų srityje. Ji leido suprasti, kad ES nenusiteikusi kaltinti JAV, tačiau siektų glaudesnio bendradarbiavimo užpildant saugumo spragas.

    Europos priklausomybė nuo „Nvidia“ lustų

    Europa šiuo metu stipriai priklauso nuo „Nvidia“ lustų, nes pati turi nedaug DI mikroschemų kūrimo ar gamybos pajėgumų. Būtent todėl ES siekia ilgainiui sumažinti priklausomybę nuo kelių JAV bendrovių.

    Virkkunen pabrėžė, kad per artimiausius metus svarbu stiprinti Europos gebėjimus pačiai projektuoti ir gaminti pažangius lustus, įskaitant DI mikroschemas. Šį tikslą ES bando pasiekti ir per pramoninės politikos iniciatyvas, tokias kaip Europos lustų aktas.

    Pašnekovė taip pat akcentavo, kad kai kuriose „ribotose“ technologijų srityse būtina užtikrinti, jog nevyktų technologijų nutekėjimas. Tokie nutekėjimai, ES požiūriu, gali kelti riziką tiek pramonei, tiek bendram saugumui.

    Įmonė komentarų iškart nepateikė

    Tekste nurodoma, kad „Nvidia“ iš karto neatsakė į prašymą pakomentuoti. Tuo pat metu pripažįstama, kad Europa kol kas neturi namuose užaugintos alternatyvos, galinčios greitai pakeisti „Nvidia“ vaidmenį DI infrastruktūroje.

  • Londono startuolis „PORT“ pritraukė 14,5 mln. eurų autonominiams pristatymo robotams su DI

    Londone įsikūręs startuolis „PORT“ pritraukė 14,5 mln. eurų investicijų ir žada spartinti autonominių pristatymo robotų bei vadinamojo DI vairuotojo kūrimą.

    Bendrovė teigia, kad naujas finansavimas leis remtis jau veikiančiu mikrocentrų (microhub) tinklu Jungtinėje Karalystėje, kuriame kaupiami duomenys ir organizuojama kasdienė kurjerių logistika.

    „PORT“ akcentuoja, kad robotizuota logistika prasideda ne nuo paties roboto, o nuo infrastruktūros, operacijų ir duomenų sluoksnio, be kurio autonominės sistemos realiomis sąlygomis neįmanomos.

    Šis projektas įdomus tuo, kad duomenys autonominiam vairavimo sprendimui renkami ne atskiroje bandomojoje programoje, o per jau naudojamą e. dviračių parką, kuris kasdien dirba miesto gatvėse.

    Kaip „PORT“ renka duomenis DI

    Bendrovė nurodo, kad dalis jos e. dviračių aprūpinti „NVIDIA“ sprendimais paremtomis kameromis ir lidarais, kurie fiksuoja realias pristatymo situacijas Londono gatvėse.

    Surinkta medžiaga atrenkama taip, kad būtų panaudojama DI vairuotojo mokymui: nuo kasdienių epizodų, tokių kaip borteliai ar dviratininkai, iki retesnių „kraštinių“ atvejų.

    Grįžus į „PORT“ centrus, duomenys automatiškai įkeliami per šviesolaidį, o kiekvienas pristatymas papildo mokymo rinkinius, kurie vėliau turėtų valdyti pačios bendrovės robotus.

    Mikrocentrų tinklas ir plėtra už JK ribų

    Įkurta 2020 metais, „PORT“ kuria vertikaliai integruotą miestų logistikos sistemą: infrastruktūrą, nuosavą DI ir robotiką. Bendrovė teigia turinti 24 mikrocentrus visoje JK ir daugiau nei 50 000 kurjerių tinklą.

    Mikrocentrai įrengiami panaudojant ne iki galo išnaudojamas miesto erdves – pavyzdžiui, požemines automobilių stovėjimo aikšteles, sandėlius ar geležinkelio arkų patalpas. Iš viso, įmonės duomenimis, taip įdarbinta 52 000 kv. pėdų ploto.

    „PORT“ pabrėžia, kad tokia centrų vieta yra kritiška autonominei ateičiai: robotus reikia laikyti, pakrauti ir įkrauti netoli pristatymo adresų.

    Įmonė taip pat skelbia, kad iki 2026 metų pabaigos planuoja atidaryti mikrocentrą Paryžiaus centre – tai būtų pirmasis „PORT“ startas už JK ribų.

    Partnerystė su „Royal Mail“ ir rezultatai

    „PORT“ teigia artimiausiu metu pradedanti naują plėtros etapą – kuriamą robotizuoto pristatymo sistemą ji vysto bendradarbiaudama su „Royal Mail“.

    2025 metų rugsėjį įmonė pristatė priekabas, leidusias e. dviračių kurjeriams teikti siuntų pristatymo paslaugas.

    Iki šiol, bendrovės duomenimis, „PORT“ krovininiais dviračiais pristatyta daugiau nei 300 000 siuntų, o vieno pristatymo emisijos esą yra maždaug 90 proc. mažesnės nei analogiško pristatymo dyzeliniu furgonu.

    Apie investicijų etapą pranešė „EU-Startups“.

  • Kopenhagos startuolis „Numina“ pritraukė 1,1 mln. eurų nemokamai apskaitos platformai Europoje

    Kopenhagos startuolis „Numina“ pritraukė 1,1 mln. eurų nemokamai apskaitos platformai Europoje

    Kopenhagoje įsikūręs startuolis „Numina“, kuriantis nemokamą apskaitos platformą smulkiajam verslui, pritraukė 1,1 mln. eurų „pre-seed“ investiciją. Bendrovė tikina, kad jos tikslas – išplėsti sprendimą į kitas Europos rinkas, išlaikant nemokamą pagrindinį produktą.

    Apie investiciją praneša portalas „EU-Startups“: raunde dalyvavo fondai ir investuotojai, tarp jų – „Nebular“, „Emblem“, „Founders A/S“, „The Nordic Web“, taip pat keli verslo angelai. Įmonė nurodo, kad gautos lėšos bus skirtos tarptautinei plėtrai ir produkto vystymui.

    „Numina“ įkurta 2024 metais. Startuolį įsteigė Jakob Olund Kristensen (ankstesnis ankstyvosios „Pleo“ komandos narys) ir Simon Boel Have (dirbęs „no-code“ platformoje „Weld“).

    Bendrovė savo idėją grindžia prielaida, kad dirbtinis intelektas keis įprastą apskaitos programų prenumeratos modelį: įmonės vis dažniau mokės ne už prieigą, o už konkretų rezultatą – pavyzdžiui, sutvarkytus kvitus, suderintas sąskaitas ar parengtas deklaracijas.

    Kaip veikia „freemium“ modelis

    „Numina“ teigia, kad jos „freemium“ platforma jau veikia Danijoje. Pasak įmonės, ja naudojasi daugiau nei 1 000 smulkių įmonių, kurios be mokesčio gali išrašyti sąskaitas, susieti banko sąskaitas ir teikti PVM deklaracijas.

    Startuolio teigimu, klientai moka tik tuo atveju, jei pasirenka papildomas, neprivalomas paslaugas. Tuo metu pagrindinės platformos funkcijos išlieka nemokamos.

    DI integracijos: nuo sąskaitų iki buhalterinių įrašų

    Vienas iš išskirtinių platformos bruožų – palaikomas Model Context Protocol (MCP) standartas, leidžiantis DI asistentams sąveikauti su išoriniais duomenų šaltiniais. „Numina“ nurodo, kad verslai gali prijungti tokias priemones kaip „Claude“ ar „ChatGPT“ tiesiai prie savo apskaitos duomenų.

    Tokiu būdu DI asistentas gali, pavyzdžiui, parengti sąskaitą ar suformuluoti buhalterinį įrašą, o galutinis sprendimas paliekamas vartotojui – peržiūrėti ir patvirtinti platformoje. Startuolis pabrėžia, kad ši integracija taip pat siūloma nemokamai.

    Platesnės integracijos ir planai už Danijos ribų

    Platforma integruojasi su įvairiomis paslaugomis, tarp jų – „Stripe“, „Pleo“, „Danløn“, „Gmail“ ir „Outlook“. Taip pat nurodoma daugiau nei 2 500 bankų jungčių per skirtingus tiekėjus, įskaitant „Danske Bank“, „Nordea“, „Revolut“ ir „Wise“.

    „Numina“ bendraįkūrėjai teigia, kad nors kiekviena šalis turi savus apskaitos reikalavimus, nemaža dalis kasdienio darbo yra panaši. Jų vertinimu, DI gali reikšmingai atpiginti vienos bendros platformos pritaikymą vietiniams reikalavimams – ir taip atverti kelią vienam sprendimui visai Europai.

    Būtent tam, pasak įmonės, ir bus naudojamas naujai pritrauktas kapitalas: plėtrai į kitas rinkas bei produkto tobulinimui, bandant pakartoti Danijoje sukurtą modelį kitose Europos šalyse.

  • Danijos DI apskaitos platforma „Sumary“ pritraukė 22 mln. eurų plėtrai Europoje

    Danijos DI apskaitos platforma „Sumary“ pritraukė 22 mln. eurų investiciją, kurią ketina panaudoti augimui Europoje paspartinti. Bendrovė kuria apskaitos įmonėms ir finansų komandoms skirtą sprendimą, automatizuojantį dalį kasdienio darbo.

    Kaip rašo „EU-Startups“, tai – vienas didžiausių sėklos etapo sandorių Europoje apskaitos programinės įrangos segmente. Investicijų raundui vadovavo fondas „Singular“.

    „Sumary“ teigimu, apskaitos įmonės vis dažniau susiduria su spaudimu aptarnauti daugiau klientų nemažinant paslaugų kokybės, nors darbuotojų pritraukti tampa sunkiau. Tokiose sąlygose automatizavimas ir DI pritaikymas laikomi būdu sumažinti rankinio darbo dalį.

    Bendrovė įsikūrusi Kopenhagoje ir skelbia dirbanti su didžiąja dalimi 20 didžiausių Šiaurės šalių apskaitos įmonių. Tarp klientų minimos „Deloitte“, „Grant Thornton“ ir „Baker Tilly“.

    Kam skirta „Sumary“ platforma

    „Sumary“ pristatoma kaip DI platforma apskaitos įmonėms ir finansų komandoms. Ji skirta automatizuoti darbo eigas, tikrinti operacijas ir padėti iš duomenų greičiau gauti atsakymus.

    Bendrovės vadovas ir vienas įkūrėjų Pascar Sivam teigia, kad tikslas – leisti programinei įrangai perimti paruošiamuosius darbus, o buhalteriams daugiau laiko skirti klientams ir komandai. Pasak jo, naujas finansavimas turėtų padėti sprendimą greičiau pasiūlyti įmonėms Jungtinėje Karalystėje ir Europoje.

    Investuotojai taip pat akcentuoja, kad „Sumary“ komanda sujungia DI tyrimų kompetencijas ir supratimą, kaip realiai dirba apskaitos įmonės. „Singular“ partneris Jeremy Uzan pažymi, jog bendrovė jau pelno didžiųjų rinkos žaidėjų pasitikėjimą.

    Plėtra: Londonas ir pirmieji žingsniai Beniliukse

    „Sumary“ nurodo, kad investiciją naudos plėtrai Europoje spartinti, o komerciniu centru taps Londonas. Tuo metu Danija turėtų išlikti technologijų ir DI tyrimų branduoliu.

    Skelbiama, kad du bendraįkūrėjai – Pascar Sivam ir Frederik Skov Wacher – persikelia į Londoną, kur vadovaus kitam augimo etapui Jungtinėje Karalystėje. Europos žemyne plėtrą planuojama pradėti nuo Beniliukso regiono.

    Kodėl DI apskaitoje pritraukia tiek kapitalo

    „Sumary“ finansavimas vyksta platesniame kontekste: 2026 metais Europoje matoma daugiau investicijų į DI paremtą apskaitą ir finansų automatizavimą. Straipsnyje minimi ir kitų šalių startuolių raundai, rodantys augantį investuotojų dėmesį šiai sričiai.

    Pati bendrovė akcentuoja, kad Europoje apskaitos įmonės generuoja dideles metines pajamas, tačiau nemaža darbo dalis vis dar atliekama rankiniu būdu. „Sumary“ požiūriu, DI perimdama pasikartojančias buhalterines ir atitikties užduotis turėtų leisti specialistams daugiau dėmesio skirti konsultavimui ir finansinių duomenų interpretavimui.

    „Sumary“ teigia, kad po trijų mėnesių naudojimo įmonės esą skiria 50 proc. mažiau laiko mėnesio uždarymui ir 75 proc. mažiau – PVM deklaracijai. Šie skaičiai pateikiami pačios bendrovės, o ne nepriklausomo audito duomenimis.

    Bendrovė įkurta 2025 metais. Tarp įkūrėjų – buvę „McKinsey“ konsultantai Pascar Sivam ir Bastian Schneider, taip pat Lucas Rantzau, Frederik Hvilshøj ir Frederik Skov Wacher.

  • DI lustams kurianti „Sparxity“ iš Drezdeno pritraukė 80 mln. eurų ir keičia pavadinimą

    Vokietijos Drezdene įsikūrusi bendrovė „Sparxity“, kuri kuria vadinamąją „sparse-native“ (retai aktyvuojamą) skaičiavimo architektūrą dirbtiniam intelektui, užbaigė A serijos finansavimo etapą ir iš viso yra pritraukusi 80 mln. eurų.

    Apie sandorį lapkričio 10 dieną pranešė „EU-Startups“. Kartu bendrovė paskelbė ir apie prekės ženklo pokytį – ji atsisako ankstesnio pavadinimo „SpiNNcloud“.

    Finansavimo etapui vadovavo ICM HPQC Fund, o prie jo prisidėjo ir strateginiai bei finansiniai investuotojai, tarp jų „Lockheed Martin Ventures“, „GlobalFoundries“, „GS Futures“, „Cloudberry Ventures“, TGFS bei EIC Fund.

    „Sparxity“ teigia, kad jos kuriamas požiūris į skaičiavimą leidžia mažinti nereikalingas operacijas ir duomenų judėjimą, o tai aktualu siekiant mažesnių energijos sąnaudų ir efektyvesnio DI veikimo tiek duomenų centruose, tiek aukštos spartos skaičiavimuose.

    Kas yra „sparse-native“ skaičiavimas

    Bendrovės kuriama technologija orientuota į vadinamąjį retąjį skaičiavimą (sparsity) – idėją, kad ne visos modelio dalys turi būti aktyvuojamos kiekvieno užklausimo metu. Tokiu atveju skaičiuojama „tik tai, kas svarbu“, o dalis operacijų apskritai nevykdoma.

    „Sparxity“ įvardija, kad jos dabartinės sistemos pritaikomos HPC (aukštos spartos skaičiavimams) ir DI užduotims, o atrinktose apkrovose esą pasiekta iki 10 kartų spartesnių retųjų sprendiklių, iki 18 kartų mažesnio energijos suvartojimo įvykių pagrindu veikiančiam mašininiam mokymuisi ir iki 20 kartų trumpesnių optimizavimo užduočių vykdymo laikų.

    Bendrovė taip pat kuria naujos kartos lustų technologiją, kuri, kaip teigiama, projektuojama specialiai dinaminiam retumui DI inferencijoje (kai modelis daro išvadas).

    Kur keliaus pritrauktos lėšos

    „Sparxity“ vadovas Hector Gonzalez teigia, kad ateities DI pažangą lems ne vien skaičiavimo galios kiekis, bet ir tai, kaip efektyviai ji naudojama. Pasak jo, bendrovė siekia spartinti perėjimą nuo energijai imlių, „tankaus“ skaičiavimo architektūrų prie heterogeniškų duomenų centrų su specializuotu siliciu itin retoms apkrovoms.

    Įmonė nurodo, kad finansavimas bus naudojamas spartinti specializuotų lustų kūrimą smulkiai, dinaminei retumai. Tikslas – itin retuose modeliuose pasiekti iki 44 kartų spartesnę DI inferenciją, energiją naudojant efektyviau.

    Strateginis bendrovės patarėjas Xu Owen He, anksčiau dirbęs „Google DeepMind“, pažymi, kad dabartinė aparatinė įranga riboja dinaminių retumo metodų galimybes, o modelių, distiliavimo procesų ir aparatinės įrangos kūrimas kartu galėtų atrakinti naują efektyvumo lygį.

    Partnerystės ir plėtra Europoje

    Bendrovė skelbia apie du reikšmingus žingsnius: kelių milijonų dolerių vertės jos sistemų diegimą Jülich superkompiuterių centre (JSC), priklausančiame „Forschungszentrum Jülich“, bei partnerystę su „Deutsche Telekom“, siekiant integruoti technologiją į „T-Systems“ duomenų centrų infrastruktūrą.

    „Sparxity“ įkurta 2021 metais, o jos sprendimai diegiami tiek Europoje, tiek JAV – nuo stovo (rack) iki superkompiuterių masto sistemų. Bendrovė teigia, kad iki šiol atliko tris „tapeout“ ciklus, pagamino daugiau nei 70 000 lustų, įdiegė 12 stovų ir turi daugiau nei 30 klientų visame pasaulyje.

    Anot įmonės, 2024–2025 metais ji keturis kartus padidino pajamas, o 2026 metais išlaiko augimo pagreitį – tai investuotojų vertinama kaip signalas, kad specializuota, energiją taupanti DI infrastruktūra Europoje tampa vis paklausesnė.

  • Ar „Microsoft“ parduos „Xbox“? Ekspertas sieja galimą scenarijų su JAV rinkimų pasekmėmis

    Ar „Microsoft“ parduos „Xbox“? Ekspertas sieja galimą scenarijų su JAV rinkimų pasekmėmis

    Ar „Microsoft“ kada nors ryžtųsi atsisveikinti su „Xbox“? Toks klausimas vis dažniau skamba technologijų ir žaidimų industrijos užkulisiuose, o vienas ekspertas galimą scenarijų sieja su JAV politiniais sprendimais po rinkimų.

    „Substack“ publikuotoje analizėje buvęs „SuperData Research“ įkūrėjas ir NYU Stern profesorius Joostas van Dreunenas teigia, kad vis didėjantis amerikiečių pasipriešinimas dirbtinio intelekto (DI) infrastruktūros plėtrai gali tapti veiksniu, kuris priverstų bendrovę peržiūrėti prioritetus.

    Kaip cituojami „The Wall Street Journal“ duomenys, daugiau nei 40 apskričių ir miestų buvo balsuojama dėl duomenų centrų ribojimų, o 10 atvejų įvesti draudimai ar kiti suvaržymai. Tuo pačiu 56 proc. apklaustųjų nurodė, kad kandidatų požiūris į DI jiems yra svarbus veiksnys balsuojant.

    Eksperto logika paprasta: jei naujai išrinkti politikai pradėtų stabdyti mokesčių lengvatas ar statybų leidimus serverinėms, „Microsoft“, į DI investavusi milijardus, galėtų būti priversta ieškoti papildomų taupymo priemonių ir peržiūrėti turimus aktyvus.

    DI investicijos ir spaudimas kaštams

    Straipsnyje pabrėžiama, kad didelės investicijos į DI pastaraisiais metais „Microsoft“ viduje jau reiškė skausmingus sprendimus – įskaitant masinius atleidimus ir žaidimų padalinio studijų uždarymus.

    Tokiame kontekste „Xbox“ vadovybei gali atrodyti kaip vienas iš optimizavimo taikinių. Tekste teigiama, kad 2026 metais žaidimų padalinio pajamos vis dar fiksuoja kritimus, kai tuo metu paieškos ir reklamos segmentas augo 10 proc. ir pagal augimo tempą aplenkė žaidimų verslą.

    Kalbos apie investuotojus ir nauja „Xbox“ kryptis

    Minima ir tai, kad „The Information“ anksčiau skelbė, jog privataus kapitalo fondai preliminariai domėjosi galimybe perimti „Xbox“ – jo vertė esą buvo vertinama 100–150 mlrd. JAV dolerių. Nors „Microsoft“ atstovas yra sakęs, kad prekės ženklas neparduodamas, tekste pažymima, kad praktikoje situacija gali pasikeisti.

    Potencialiems pirkėjams patrauklumo, pasak autoriaus, gali pridėti ir strateginiai pokyčiai. Straipsnyje rašoma apie naują kryptį, kai kuriamas dedikuotas padalinys „XP“, kurio tikslas – plėsti žaidimų turinį į kino ir televizijos ekranus, taip „Xbox“ modelį priartinant prie tradicinės pramogų ir žiniasklaidos bendrovės.

    Vis dėlto pabrėžiama, kad van Dreuneno piešiamas scenarijus šiuo metu tėra industrijos prognozė. Tačiau didėjant DI kaštams ir augant politiniam spaudimui dėl duomenų centrų, tokios diskusijos gali tapti gerokai aktualesnės.

  • Take-Two vadovas perspėja: DI gali greitai kurti GTA 6 klonus, leidėjas stiprins gynybą

    Take-Two vadovas perspėja: DI gali greitai kurti GTA 6 klonus, leidėjas stiprins gynybą

    Take-Two Interactive vadovas Straussas Zelnickas sako, kad dirbtinis intelektas gali tapti rimtu iššūkiu žaidimų kūrėjams – technologijos esą jau leidžia greitai generuoti žaidimų klonus, todėl rizika gali paliesti ir „Grand Theft Auto 6“.

    Apie tai jis kalbėjo interviu IGN, pabrėždamas, kad problema Take-Two akimis pirmiausia yra kūrybinė, o ne vien finansinė. Pasak jo, leidėjui svarbiausia – intelektinės nuosavybės apsauga.

    Publikacijoje primenama, kad pastaruoju metu diskutuojama ir apie GTA 6 pasirodymą kompiuteriuose. Analitikas Michaelas Pachteris (Wedbush Securities) teigė, jog PC versija galėtų pasirodyti praėjus 6–7 mėnesiams po konsolinės premjeros, tačiau „GamesBeat“ cituojami šaltiniai mini kitą scenarijų – pirmąjį 2027 metų ketvirtį.

    Vienas iš argumentų, kodėl „Rockstar Games“ galėtų skubėti su PC leidimu, siejamas būtent su DI: teigiama, kad šiuolaikiniai įrankiai gali padėti atkurti žaidimų mechanikas ar net dekompiliuoti didelius projektus, taip palengvindami kopijų kūrimą.

    DI įrankiai ir ribojimai

    Tekste kaip pavyzdys minimas „Claude“ – DI modelis, galintis generuoti kodą ir padėti kurti žaidiminius projektus per labai trumpą laiką. Nors tai nebūtinai reiškia pilnavertį AAA lygio žaidimą, tokios galimybės kelia nerimą dėl masiškai atsirandančių klonų.

    Pažymima, kad bendrovė „Anthropic“ neseniai atnaujino „Claude“ ir įdiegė apribojimų, kurie turėtų apsunkinti žaidimų klonavimą. Vis dėlto, straipsnio autoriai akcentuoja, jog DI erdvė išlieka sunkiai kontroliuojama, o kuriami filtrai ne visada sustabdo piktnaudžiavimą.

    Kaip pavyzdžiai pateikiami internete pasirodę projektai, sukurti daugiausia DI pagalba – alternatyvios „Minecraft“ ar „Roblox“ interpretacijos bei fiktyvūs MMORPG ar šaudyklių atitikmenys. Tokie bandymai vienus žavi, kitiems kelia klausimų dėl autorinių teisių.

    Leidėjo atsakas: techninė ir teisinė gynyba

    Zelnickas taip pat atkreipė dėmesį, kad žaidimų industrija ilgą laiką buvo gana atspari piratavimui – tam įtakos turėjo dideli failų dydžiai ir specifinė architektūra. Tačiau, jo teigimu, DI galimybės leidėjams gali tapti vis didesniu išbandymu.

    Take-Two vadovas teigė, kad bendrovė tai supranta ir dėl to ketina koncentruotis į techninės gynybos stiprinimą bei tinkamą teisinių veiksmų „sustiprinimą“. Kitaip tariant, leidėjas ruošiasi gintis tiek technologinėmis priemonėmis, tiek teisiniu keliu.

    Kartu Zelnickas pabrėžė, kad milijonai žaidėjų visame pasaulyje vis tiek nori „tikros“ patirties, kurią suteikia „Rockstar Games“ produkcija – tai, jo manymu, išlieka esminiu skirtumu nuo greitai sugeneruotų kopijų.

  • „EA Sports FC 27“ sulaukė vieno didžiausių atnaujinimų: taisoma gynybos DI ir atnaujinti žaidėjų veidai

    „EA Sports FC 27“ sulaukė vieno didžiausių atnaujinimų: taisoma gynybos DI ir atnaujinti žaidėjų veidai

    Futbolo žaidimas „EA Sports FC 27“ sulaukė vieno didžiausių atnaujinimų nuo pat premjeros – žaidėjams išleistas 1.2.0 pataisymas, užimantis daugiau nei 3,8 GB.

    Pirmosiomis savaitėmis po pasirodymo žaidimas rinko gana palankius atsiliepimus, o, kaip rašo „Interia“, šįkart atnaujinimai labiau orientuoti į pastebėtų klaidų taisymą, o ne kardinalų žaidimo stiliaus keitimą.

    Pastaraisiais metais serija neretai sulaukdavo kritikos dėl greitų ir ryškių „gameplay“ korekcijų, kurios iš esmės pakeisdavo rungtynių eigą ir versdavo žaidėjus iš naujo prisitaikyti.

    Šis atnaujinimas apima ne tik dirbtinio intelekto ir judėjimo korekcijas aikštėje, bet ir karjeros režimui skirtus patobulinimus bei ryškius vizualinius pakeitimus.

    Kas keičiasi žaidimo eigoje

    Vienos svarbiausių korekcijų susijusios su dirbtiniu intelektu gynyboje. Tarp taisomų dalykų minimas pernelyg gilus krašto gynėjų atsitraukimas kai kuriose situacijose ir per lėtas grįžimas link savo vartų.

    Taip pat įtrauktos įvairios žaidėjų judėjimo korekcijos skirtingose epizodų fazėse ir rungtynių momentuose – tai turėtų padėti sklandžiau veikti veiksmams aikštėje.

    Naujovės karjeros režime ir derybose

    Vadybininko karjeros režime atsirado naujas nustatymas, leidžiantis personalizuoti, kokiu tempu žaidėjai atgauna energiją.

    Dar viena korekcija paliečia perėjimų derybas: siūlomi vaidmenys komandoje nuo šiol bus siejami ir su garantuojamu atlyginimu.

    Be to, ištaisytas klaidos atvejis, kai žaidėjai prašydavo daugiau laiko aikštėje net tada, kai komandoje jau turėdavo pagrindinį vaidmenį – tai buvo dažnas ilgiau karjeros režime žaidžiančių vartotojų nusiskundimas.

    Vizualiniai pakeitimai: dešimtys naujų veidų

    Atnaujinimas reikšmingai paliečia ir grafiką, tiksliau – futbolininkų išvaizdą. Skelbiama, kad 1.2.0 versija prideda 61 naują žaidėjų veidą ir 32 atnaujintus futbolininkų atvaizdus.

    Tarp pavyzdžių minimi naujus veidus gavę Manchester United puolėjas Benjaminas Šeško, meksikietis Eliasas Montielis ir anglų gynėjas Djedas Spence’as, o atnaujintas, be kita ko, ir Arsenalo puolėjo Viktoro Gyökereso atvaizdas.

    Žaidėjams tai reiškia ne tik smulkesnę vizualinę autentiką, bet ir platesnį pataisymų paketą, kuris, sprendžiant iš apimties, yra vienas svarbiausių nuo „EA Sports FC 27“ debiuto.

  • JAV esą siūlo Rusijai „kontrolę“ Donbase mainais į karo pabaigą – Ukraina nepritaria

    JAV derybininkai esą svarsto pasiūlymą, kuris leistų Rusijai skelbti visišką kontrolę Donbase mainais į karo Ukrainoje pabaigą. Apie tai pranešė britų savaitraštis „The Economist“.

    Pasak publikacijos, siūlymas būtų susijęs ne su realiu Ukrainos kontroliuojamų miestų perdavimu Maskvai, o su administracinių ribų pakeitimu dviejuose rytų Ukrainos regionuose – Donecko ir Luhansko srityse.

    Tokiu atveju Rusija galėtų teigti, kad kontroliuoja visą teritoriją, į kurią reiškia pretenzijas, nors dalį miestų ir toliau valdytų Kyjivas. Tai būtų politinis „pilnos kontrolės“ naratyvas, paremtas perbraižytomis ribomis.

    Vis dėlto Kyjivas tokį variantą vertina skeptiškai: straipsnyje cituojamas Ukrainos pareigūnas pabrėžė, kad kol vyksta karas, su tuo nesutiktų „jokiomis aplinkybėmis“.

    Garantijos mainais į teritorinį kompromisą

    Publikacijoje teigiama, kad JAV derybininkai svarsto, jog Vladimiras Putinas galėtų sutikti su amerikietiškomis saugumo garantijomis Ukrainai, kurios būtų kuriamos pagal NATO 4 arba 5 straipsnių mechanizmus.

    Tačiau Kyjive esą abejojama, ar JAV prezidentas Donaldas Trumpas būtų pasirengęs tokių garantijų laikytis praktikoje.

    Tuo metu Maskva, kaip rašoma, nerodo ženklų, kad būtų pasirengusi pritarti daugianacionalinių pajėgų dislokavimui Ukrainoje, kurios užtikrintų saugumą po galimų paliaubų.

    Be to, Rusija nėra atsisakiusi ir anksčiau keliamų reikalavimų – kad Ukraina paskelbtų neutralumą ir ribotų savo ginkluotųjų pajėgų dydį.

    Europa prie derybų stalo – ar tai padės?

    JAV valstybės sekretorius Marco Rubio Paryžiuje po G7 ministrų susitikimo sakė, kad pirmoji derybų Abu Dabyje diena buvo „labai vaisinga“ ir kad Vašingtonas siekia išplėsti formatą, įtraukiant Europos atstovus.

    Rubio teigimu, JAV tikslas – kad europiečiai būtų tiesiogiai atstovaujami derybose ir „būtų prie stalo“.

    Pasak jo, JAV ir Europos sąjungininkų tikslai sutampa: užbaigti karą ir užtikrinti, kad jis nepasikartotų. Tačiau, kalbėdamas apie Rusijos pasirengimą kompromisui, Rubio pabrėžė, kad tai dar tik tikrinama.

    „The Economist“ taip pat nurodo, kad Ukrainos ir Europos pareigūnai nuogąstauja: platesnis derybų formatas, apimantis ir Europos saugumo klausimus, galėtų suteikti Rusijai daugiau galimybių vilkinti kelią į susitarimą dėl paliaubų.

  • Trans Polonia derasi dėl pavojingų krovinių vežėjo perėmimo: taikinio apyvarta siekia 200–300 mln. eurų

    Lenkijos transporto ir logistikos operatorius „Trans Polonia Group“ (TPG) pranešė pasiekęs išskirtinumo (ekskliuzyvumo) derybose etapą, siekdamas įsigyti Europos bendrovę, veikiančią pavojingų krovinių ir skystų žaliavų pervežimo rinkoje.

    Įsigyjamas subjektas įvardijamas kaip svarbus logistikos partneris didžiausioms gamybos įmonėms Vakarų Europoje ir Jungtinėje Karalystėje. Apie sandorį lapkričio 10 dieną pranešta per TPG komunikaciją investuotojams.

    TPG teigimu, planuojama įsigyti įmonė per metus generuoja 200–300 mln. eurų apyvartą, tačiau jos pavadinimas neskelbiamas. Tolimesni žingsniai priklausys nuo to, kaip įvertinti finansiniai ir veiklos duomenys.

    Grupė numato atlikti „due diligence“ (išsamų patikrinimą), po kurio bus galima tiksliau nustatyti galutinę įpareigojančio pasiūlymo kainą ir sandorio sąlygas.

    Kas būtų įsigyjama kartu su įmone

    TPG vadovas Dariusz Cegielski pabrėžė, kad chemijos žaliavų ir degalų gamybos bei prekybos rinka Europoje laikoma strategine, todėl stipresnės pozicijos joje kūrimas yra svarbi grupės kryptis.

    Pasak jo, kartu su taikiniu būtų perimama ne tik veikla, bet ir pardavimų organizacija, sertifikatai, atliktų darbų istorija, ryšiai su klientais bei operacinis „know-how“ – panašiai, kaip buvo vykdant ankstesnį „Nijman/Zeetank“ įsigijimą.

    Įsigyjama bendrovė, kaip nurodoma, turi ilgą veiklos istoriją pavojingų krovinių transporto rinkoje. Jos specializacija – petrocheminių produktų ir skystos chemijos pervežimas, o veiklos geografija apima didžiausias Vakarų Europos valstybes.

    Plėtra Vakarų Europoje ir ARA regione

    TPG teigimu, sandoris gerokai praplėstų grupės veiklos mastą, nes sustiprintų pozicijas ne tik Vakarų Europoje, bet ir ARA regione (Amsterdamas–Roterdamas–Antverpenas), kuris yra vienas svarbiausių Europos chemijos ir naftos produktų logistikos centrų.

    Bendrovės valdyba žada apie tolesnius įsigijimo proceso etapus informuoti atskirai, kad investuotojams būtų aiškesnė augimo strategijos eiga ir galimas susijungimų bei įsigijimų projektų poveikis.

    Kuo užsiima „Trans Polonia Group“

    „Trans Polonia Group“ yra transporto ir logistikos operatorius, specializuojantis skystų cheminių ir maistinių žaliavų, taip pat degalų (LPG) bei bitumo masių ir cemento pervežime. Po „Nijman/Zeetank Holding B.V.“ įsigijimo grupės veiklos segmentus papildė ir stiklo transportavimas.

    Grupė veikia visoje Europoje ir turi šešias operacines lokacijas: dvi Lenkijoje, taip pat padalinius bei atstovybes Nyderlanduose, Vokietijoje, Ispanijoje, Belgijoje ir Jungtinėje Karalystėje.

    Nurodoma, kad grupės parką sudaro daugiau nei 1 000 kelių transporto vienetų ir 530 tankkonteinerių, o pati „Trans Polonia“ Varšuvos vertybinių popierių biržoje kotiruojama nuo 2008 metų.