CP v2

Tag: Dirbtinis intelektas

  • PKO BP akcijos muša rekordus Varšuvos biržoje: kapitalizacija artėja prie 35 mlrd. eurų ribos

    Didžiausio Lenkijos banko PKO BP akcijos Varšuvos biržoje pasiekė naujas istorines aukštumas. Ketvirtadienio prekybos sesijos pabaigoje viena akcija kainavo apie 26,4 euro, taip pagerindama ankstesnį rekordą, fiksuotą liepos 10 dieną.

    Kartu augo ir banko rinkos vertė: kapitalizacija viršijo maždaug 33 mlrd. eurų. Rinkoje vis dažniau kalbama, kad artimiausiu metu reali ir psichologiškai svarbi 35 mlrd. eurų riba, jei investuotojų paklausa išliks panaši.

    Kodėl investuotojai perka bankus?

    PKO BP kilimas vyksta platesniame bankų sektoriaus brangimo kontekste, kurį sustiprino paskelbti antrojo ketvirčio rezultatai. Nors kai kurių bankų pelnai, lyginant su praėjusiais metais, mažėjo, rinkos dalyviai tai sieja ir su mokesčių aplinkos pokyčiais, o ne vien su veiklos silpnėjimu.

    Bankų akcijoms palankiai veikia ir aukštesnės palūkanų normos, didinančios grynąsias palūkanų pajamas. Tuo pat metu kreditavimo paklausą palaiko auganti ekonomika: didėja įmonių investicinių paskolų poreikis, aktyvesnė išlieka ir vartojimo bei būsto paskolų rinka.

    Artimiausias katalizatorius – dividendai

    Trumpuoju laikotarpiu papildomu stimulu PKO BP akcijai gali tapti dividendų sezonas. Pagal paskelbtą informaciją, akcininkams numatytas 1,43 euro bruto dividendas už akciją iš 2025 metų pelno, o teisę į dividendus suteikianti paskutinė diena – rugpjūčio 5 diena.

    Išmokėjimas planuojamas rugpjūčio 13 dieną, todėl iki šių datų rinkoje dažnai suaktyvėja investuotojų dėmesys, ypač tų, kurie orientuojasi į pajamingumą. Tiesa, po ex-dividend datos akcijos kaina įprastai gali koreguotis, nes rinkoje atsispindi išmokėta suma.

    Metų dinamika rodo stiprų trendą

    Per maždaug metus PKO BP akcijos pabrango apie 100 proc., o tai rodo nuoseklų investuotojų optimizmą dėl banko rezultatų ir sektoriaus perspektyvų. Toks augimas siejamas ir su masto efektu: PKO BP yra rinkos lyderis, todėl geresni makroekonominiai ciklai jam dažnai suteikia didesnį pagreitį.

    Bankas ketina skelbti antrojo ketvirčio ir pirmojo pusmečio finansinius rezultatus rugpjūčio 13 dieną. Jei rodikliai pranoks rinkos lūkesčius, tai gali tapti dar vienu impulsu tęsti kilimą, tačiau bet koks nusivylimas prognozėmis padidintų korekcijos riziką.

  • Vokietijoje gali pritrūkti benzino ir dyzelino: Reino seklumas brangina pervežimą ir degalus

    Vokietijoje dėl užsitęsusios kaitros ir menko kritulių kiekio smarkiai nukrito Reino vandens lygis, o tai jau kelia riziką degalų tiekimui. Reinas yra viena svarbiausių šalies vidaus transporto arterijų, kuria į pramonės regionus gabenami naftos produktai, chemijos žaliavos ir kiti kroviniai.

    Didžiausia problema – laivybos apribojimai, kai seklėjant upei baržos ir tanklaiviai nebegali plaukti su įprastu kroviniu. Esant itin žemam vandens lygiui, laivai priversti gabenti tik nedidelę dalį to, ką įprastai, o dalis maršrutų tampa techniškai neįmanomi.

    Reino seklumas riboja laivybą

    Vandens lygis ties Kaubu, laikomu vienu kritinių Reino ruožų, priartėjo prie pastarųjų metų minimumų. Toks seklumas ypač skausmingas todėl, kad ši vieta yra siaura ir jautri pokyčiams, o būtent per ją eina reikšminga krovininė srovė tarp Šveicarijos, Vokietijos pramonės centrų ir Nyderlandų uostų.

    Degalų sektoriaus atstovai perspėja, kad pasiekus tam tikrą ribą dauguma tanklaivių nebegali plaukti arba turi radikaliai mažinti krovinį. Praktikoje tai reiškia ne tik lėtesnį tiekimą, bet ir didesnį pervežimų skaičių tam pačiam degalų kiekiui pristatyti.

    Brangsta frachtas, brangsta ir degalai

    Logistikos grandinėje tokie apribojimai greitai virsta kainomis: vežėjams tenka skaičiuoti didesnes sąnaudas, o užsakovams – mokėti už brangesnį frachtą. Kai vienu reisu galima gabenti tik dalį krovinio, o alternatyvos, pavyzdžiui, geležinkelis ar autocisternos, taip pat ribotos, rinkoje sparčiai kyla transportavimo tarifai.

    Rinkos dalyviai skaičiuoja, kad frachto pabrangimas tiesiogiai persiduoda degalinių kainoms, nes didesnė pervežimo savikaina įskaičiuojama į galutinę benzino ir dyzelino kainą. Vartotojams tai dažniausiai matoma ne iš karto, tačiau kelių savaičių laikotarpiu kainų pokyčiai tampa akivaizdesni, ypač regionuose, labiau priklausomuose nuo upių logistikos.

    Klimato rizika tampa ilgalaike

    Ekspertai pabrėžia, kad žemų vandens lygių epizodai Reine vis dažniau siejami su pasikartojančiomis karščio bangomis Europoje. Tai verčia transporto ir energetikos įmones planuoti alternatyvius tiekimo scenarijus, didinti sandėliavimo apimtis ir peržiūrėti maršrutus, kad būtų sumažinta priklausomybė nuo vieno transporto koridoriaus.

    Vokietijai tai ypač jautru dėl didelio pramonės tankio Reino baseine ir glaudžių ryšių su Roterdamo uostu, per kurį į Europą patenka didelė dalis naftos produktų. Jei sausros sąlygos užsitęs, įtampa tiekimo grandinėse gali išlikti, o degalų kainų svyravimai – tapti dažnesni.

  • Rusijos kuro krizė gilėja: eksportą riboja iki 2027 metų, po Ukrainos smūgių trūksta degalų

    Rusijos vyriausybė paskelbė pratęsianti benzino ir dyzelino eksporto ribojimus iki 2027 metų sausio 31 dienos. Priemonė aiškinama siekiu stabilizuoti vidaus rinką ir užtikrinti degalų tiekimą regionams, kuriuose pastaraisiais mėnesiais fiksuotas trūkumas.

    Eksporto apribojimai Rusijoje taikomi etapais: benzino išvežimą į užsienį valdžia buvo sustabdžiusi nuo balandžio pradžios, o dyzelino eksporto kontrolė sugriežtinta liepą. Be to, buvo įvesti ir atskiri apribojimai aviaciniam kurui, kurie turėtų galioti iki lapkričio pabaigos.

    Kas išprovokavo trūkumą?

    Degalų krizė siejama su Ukrainos smūgiais dronais į Rusijos naftos perdirbimo ir energetikos infrastruktūrą. Tokios atakos mažina perdirbimo pajėgumus, apsunkina logistiką ir verčia valdžią daugiau produkcijos palikti vidaus rinkoje, kad būtų suvaldytos kainos.

    Regionuose, kur problemos tapo labiausiai matomos, buvo įvedami laikini degalų pardavimo ribojimai vienam asmeniui. Rusijos pareigūnai viešai pripažino, kad kai kuriose šalies dalyse tiekimo grandinės vis dar stringa, o degalų stygius neišnyko.

    Perdirbimo apimtys krenta, eksportas traukiasi

    Rusijos žiniasklaidoje skelbta, kad naftos perdirbimas birželį sumažėjo iki maždaug 4,1 mln. barelių per dieną ir tai yra vienas žemiausių lygių per kelerius metus. Mažesnės apimtys reiškia, kad rinkoje atsiranda mažiau benzino ir dyzelino, todėl eksporto ribojimai tampa greitu, bet skausmingu sprendimu.

    Dar prieš kelerius metus Rusija buvo tarp reikšmingų benzino eksportuotojų, tačiau dabar vis didesnė produkcijos dalis nukreipiama į vidaus vartojimą. Tai keičia ir regioninių rinkų balansą, nes eksportas tradiciškai padėdavo palaikyti rafinerijų pelningumą ir reguliuoti perteklių.

    Ne pirmas kartas, bet šįkart ilgesniam laikui

    Rusija panašius eksporto stabdymus buvo taikiusi ir 2023 bei 2024 metais, kai po ankstesnių atakų bangų siekė sumažinti kainų šuolius ir papildyti vidaus atsargas. Tuomet ribojimai paprastai trukdavo kelis mėnesius, o vėliau būdavo švelninami.

    Dabartinis terminas iki 2027 metų signalizuoja, kad valdžia problemą vertina kaip ilgalaikę ir susijusią ne tik su sezoniniais svyravimais, bet ir su nuolatiniu infrastruktūros pažeidžiamumu. Tai didina riziką, kad vidaus rinkoje apribojimai gali būti pratęsiami ar koreguojami priklausomai nuo situacijos rafinerijose ir logistikos grandinėse.

  • „Grupa Kęty“ signalizuoja, kad pramonėje pagerėjimo nematyti, bet planuoja apie 115 mln. eurų dividendų

    Lenkijos pramonės grupė „Grupa Kęty“ antrąjį metų ketvirtį baigė rekordiniais rezultatais, kurie buvo kiek geresni nei rinkos lūkesčiai. Vis dėlto bendrovė pripažįsta, kad makroekonominė aplinka išlieka sudėtinga, o pramonės atsigavimo ženklų kol kas nematyti.

    Įmonė pabrėžia, kad geopolitinės įtampos ir svyruojanti paklausa daro spaudimą daugeliui klientų sektorių, tačiau žaliavų pusėje pavyko išnaudoti palankesnes sąlygas. Tai padėjo išlaikyti aukštą veiklos efektyvumą ir sustiprinti pinigų srautus.

    Kas atvedė iki rekordo?

    Per ketvirtį „Grupa Kęty“ pardavimo pajamos augo, o svarbiausią indėlį davė aliuminio veiklos kryptis ir lanksčių pakuočių segmentas. Bendrovė nurodo, kad rezultatams įtakos turėjo stabilūs arba augantys gamybos apimčių rodikliai ir nuosekliai valdoma savikaina.

    Vadovybė taip pat akcentuoja, kad kai kuriose srityse paklausa laikosi geriau nei euro zonoje. Pasak bendrovės, Lenkijos statybų rinkoje situacija atrodo tvirtesnė, tačiau pramonėje bendra nuotaika išlieka prasta, o užsakymų ir lūkesčių rodikliai nežada greito lūžio.

    „Pramonėje pagerėjimo kol kas nematome“, – sakė „Grupa Kęty“ finansų vadovas Rafałas Warpechowskis.

    Dividendai ir skolos dinamika

    Nepaisant atsargių signalų dėl pramonės, „Grupa Kęty“ planuoja reikšmingą išmoką akcininkams. Bendrovė paskelbė ketinanti antrąją metų pusę dividendams skirti beveik pusę milijardo zlotų, tai yra apie 115 mln. eurų, išmokant dviem dalimis – rugsėjo ir lapkričio mėnesiais.

    Įmonė nurodo, kad jos grynoji skola sumažėjo, o santykis tarp grynosios skolos ir EBITDA laikosi apie 1. Tokį finansinį profilį, pasak bendrovės, padėjo užtikrinti aukšti veiklos rezultatai, leidę finansuoti ir augantį apyvartinio kapitalo poreikį.

    Investicijos mažinamos, bet projektai tęsiami

    Kartu su dividendų planais „Grupa Kęty“ mažina šių metų investicijų biudžetą. Dabar planuojama investuoti apie 250–260 mln. zlotų, tai yra maždaug 58–60 mln. eurų, o tai būtų 9–12 mln. eurų mažiau nei numatyta anksčiau.

    Bendrovė aiškina, kad dalis išlaidų perkeliama į vėlesnį laikotarpį, dalies atsisakoma arba jos optimizuojamos. 2026 metų investicijos galėtų siekti apie 300 mln. zlotų, tai yra apie 69 mln. eurų, o vienas didesnių projektų – nauja gamybos linija Osvencime, kurios vertė vertinama 90–100 mln. zlotų, arba apie 21–23 mln. eurų.

    „Grupa Kęty“ taip pat pažymi, kad investicijos finansuojamos specialiai tam skirtais investiciniais kreditais. Tokia struktūra leidžia išlaikyti veiklos lankstumą, tačiau vadovybė pabrėžia, kad tolesni sprendimai priklausys nuo paklausos dinamikos ir žaliavų rinkos.

  • EDF vėl įjungia mažąjį atomą: „Nuward“ SMR ieško investuotojų, po kritikos dėl kainos – naujas planas

    Prancūzijos energetikos grupė EDF iki metų pabaigos planuoja pritraukti investuotojų ir pramonės partnerių savo dukterinei bendrovei „Nuward“, kuri kuria mažus moduliuosius branduolinius reaktorius (SMR). Anksčiau EDF buvo pristabdžiusi pirminį projektą, nes jį įvertino kaip per brangų, tačiau dabar bendrovė siekia sugrįžti su patobulinta koncepcija ir nauju finansavimo modeliu.

    EDF tikslas – suburti būsimų europinių klientų ir technologinių partnerių ratą, kuris padėtų finansuoti pirmąją reaktorių seriją ir pritaikyti ją realiems pramonės poreikiams. Toks kelias pasirinktas dėl to, kad SMR technologija Europoje dar nėra pasiekusi masinės gamybos stadijos, o projektų komercinė sėkmė priklauso nuo užsakymų portfelio ir aiškios kainodaros.

    Kas yra SMR ir kodėl jų laukia pramonė

    Maži moduliuojieji reaktoriai paprastai vertinami kaip lankstesnė alternatyva didelėms atominėms elektrinėms: jų blokai mažesni, teoriškai greičiau statomi, o gamyba standartizuojant komponentus galėtų mažinti kaštus. Dalis pramonės įmonių SMR mato kaip galimybę turėti stabilesnį mažai anglies dioksido išskiriantį elektros ir šilumos šaltinį, ypač kai reikia užtikrinti nuolatinį energijos tiekimą.

    EDF kontekstas čia svarbus: Prancūzijoje branduolinė energetika išlieka pagrindinė elektros gamybos ašis, o pati EDF valdo didelį reaktorių parką. Tačiau naujų projektų kaštų rizika Europoje tapo itin jautri tema po kelių brangusių ir vėlavusių didelių reaktorių statybų, todėl SMR modeliams keliami aukšti komercinio pagrįstumo reikalavimai.

    „Nuward“ planai ir terminai

    Anksčiau EDF buvo skelbusi ambicijas iki 2050 metų išvystyti kelių dešimčių mažų reaktorių programą, o „Nuward“ reaktoriaus koncepciją užbaigti antroje šio dešimtmečio pusėje. Įmonė taip pat yra minėjusi, kad pirminis sumanymas buvo peržiūrėtas dėl per didelės kainos, todėl dabar ieškoma sprendimų, kaip projektą supaprastinti ir padaryti patrauklesnį pirkėjams.

    „Finansavimo strategija siekia suburti Europos klientus ir pramonės partnerius, kad jie padėtų parengti pirmąją reaktorių seriją pagal jų poreikius“, – sakė EDF atstovas.

    Rinkos dalyviai atkreipia dėmesį, kad didžiausias iššūkis SMR segmente – ne vien technologija, o gebėjimas užtikrinti pakankamą užsakymų kiekį ir finansavimo struktūrą dar prieš pradedant statybas. Dėl to EDF noras iki metų pabaigos susirasti partnerius signalizuoja, kad „Nuward“ projektas pereina nuo inžinerinės idėjos prie komercinio modelio tikrinimo.

    Pasaulinės lenktynės: kas arčiausiai finišo

    SMR projektai vystomi keliuose regionuose, tačiau Vakarų rinkose dažnai išskiriamas Kanados Ontarijas, kur statomas BWRX-300 tipo mažasis reaktorius. Tokie projektai laikomi svarbiais, nes reali statyba ir eksploatacijos patirtis gali tapti etalonu kitiems užsakovams, vertinantiems terminų ir biudžeto rizikas.

    Kinija taip pat yra deklaravusi siekius greičiau pereiti prie komercinės SMR plėtros, o tai didina spaudimą Europos ir Šiaurės Amerikos bendrovėms parodyti apčiuopiamą progresą. Šiame kontekste EDF sugrįžimas prie „Nuward“ gali būti bandymas neužleisti rinkos konkurentams ir išlaikyti prancūzų įtaką naujos kartos branduolinėje energetikoje Europoje.

    Lietuvai ir regionui tema aktuali platesniame kontekste, nes dalis Vidurio Europos šalių SMR vertina kaip galimą sprendimą pramonei ir šilumos ūkiui, tačiau galutinius sprendimus dažnai lems reguliavimo aiškumas, finansavimo sąlygos ir pirmųjų projektų rezultatai. Kol kas SMR rinka išlieka pažadų ir demonstracinių projektų etape, todėl kiekvienas žingsnis link investuotojų pritraukimo tampa svarbiu lakmuso popierėliu, ar technologija iš tiesų gali tapti konkurencinga.

  • QatarEnergy perka JAV SGD krovinius: siekia išlaikyti tiekimą Azijai po sutrikimų Ormūzo sąsiauryje

    „QatarEnergy“ pranešė iš JAV įsigijusi 33 suskystintų gamtinių dujų (SGD) krovinius, kad kompensuotų dėl logistikos sutrikimų laikinai sustabdytas tiekimo apimtis. Kroviniai nupirkti iš „Venture Global LNG“, o jų bendra vertė, rinkos vertinimu, siekia apie 930 000 000 eurų.

    Šis sprendimas siejamas su išaugusia rizika ir apribojimais Ormūzo sąsiauryje, per kurį keliauja reikšminga dalis Persijos įlankos energetinių srautų. Pasak bendrovės, dėl infrastruktūros pažeidimų ir laivybos ribojimų ji buvo priversta aktyvuoti sutartyse numatytas force majeure nuostatas, todėl daliai klientų tiekimas laikinai strigo.

    Kur nukreipti kroviniai?

    Didžioji dalis JAV įsigytų SGD krovinių buvo nukreipta Azijos pirkėjams, kuriems dėl sutrikimų kilo didžiausia rizika likti be suplanuotų pristatymų. Tokia praktika rinkoje nėra įprasta kasdienybė, tačiau dideli tiekėjai kartais ją pasitelkia, kai nori įvykdyti įsipareigojimus ir sumažinti sutartinių baudų ar reputacinių nuostolių tikimybę.

    Pagal viešai skelbtą informaciją, į Bangladeshą, Indiją, Japoniją ir Pietų Korėją jau atvyko 28 tanklaiviai su SGD, o dar 5 kroviniai yra pakeliui. Tai rodo, kad bendrovė pasirinko brangų, bet greičiausiai greičiausią būdą stabilizuoti tiekimą, pasinaudodama lanksčia JAV SGD rinka.

    Ką tai reiškia Europai?

    Nors istorijoje minimi kroviniai pirmiausia skirti Azijai, pats precedentas svarbus ir Europai, kuri pastaraisiais metais remiasi SGD kaip vienu pagrindinių dujų tiekimo diversifikavimo instrumentų. JAV SGD rinka išlieka viena lanksčiausių, todėl ekstremaliose situacijose ji tampa alternatyva tiek Azijos, tiek Europos pirkėjams, kai tradiciniai maršrutai susiduria su geopolitiniais trikdžiais.

    Vis dėlto tokie pirkimai paprastai reiškia didesnę kainų riziką, nes skubūs sandoriai dažnai sudaromi pagal tuo metu galiojančias rinkos kainas ir laivybos tarifus. Energetikos analitikai pabrėžia, kad būtent transporto saugumas ir „siaurųjų vietų“ jūrų logistikoje problema pastaraisiais metais tapo vienu esminių veiksnių, lemiančių SGD tiekimo patikimumą.

    „QatarEnergy“ šį žingsnį pristato kaip geros valios sprendimą, kuriuo siekiama išlaikyti ilgus metus kurtą patikimo tiekėjo reputaciją, net jei tai reiškia dideles papildomas sąnaudas. Rinkoje tai vertinama kaip signalas, kad didieji SGD tiekėjai, kilus krizei, gali ieškoti alternatyvių šaltinių, tačiau tokia strategija nebus nei pigi, nei visada prieinama visiems klientams vienodai.

  • Izera vėl grįžta į politikų kalbas: kas sustabdė projektą ir kada realiai galėtų prasidėti statybos

    Lietuviškai tariant, Izera tapo projektu, kuris per beveik dešimtmetį taip ir neperžengė nuo ambicijų prie gamybos slenksčio. Lenkijos politikai ją periodiškai pristato kaip proveržio simbolį, tačiau realybėje planai keitėsi, o sprendimai strigo.

    Viešojoje erdvėje Izera glaudžiai siejama su buvusiu Lenkijos ministru pirmininku Mateuszu Morawieckiu. Jo ankstesnės kalbos apie elektromobilumą ilgainiui virto politiniu įsipareigojimu, kuris vėliau tapo našta, kai projektui pritrūko aiškios krypties ir finansavimo.

    Kaip turėjo gimti Izera

    Projektą vykdyti buvo įkurta bendrovė „Electromobility Poland“, kurią iš pradžių rėmė valstybės valdomos energetikos įmonės. Pradinis tikslas buvo sukurti kuo labiau vietinį produktą: nuo dizaino iki komponentų ir technologijų, tačiau toks kelias pasirodė per brangus ir per lėtas.

    Todėl pasirinktas automobilių pramonėje įprastas modelis: įsigyti paruoštą techninę platformą ir ant jos kurti savo modelį. „Electromobility Poland“ buvo pasirinkusi Kinijos koncerno „Geely“ elektrinę platformą SEA, kuri naudojama ir kitų grupės prekių ženklų automobiliuose.

    Kodėl projektas įstrigo

    Tuometinė projekto situacija atrodė pažengusi: buvo numatytas sklypas gamyklai, viešai skelbta apie pasirengimą statyboms, vyko rangos planavimas. Vis dėlto lemiamu momentu pritrūko pinigų, o ilgalaikis laukimas tik augino rizikas ir mažino partnerių motyvaciją.

    Didelę įtaką turėjo ir politiniai sprendimai dėl KPO lėšų. Projektas buvo siejamas su europiniu finansavimu, tačiau dėl užsitęsusių ginčų ir vėlesnių sprendimų dalį paramos perkelti bei struktūrą keisti, faktinis startas nusikėlė, o projektui teko iš esmės persiderėti dėl kelio į priekį.

    Europa juda pirmyn, o partneriai renkasi kitus kelius

    Kol Izera ieško naujo technologinio partnerio, „Geely“ Europoje pasirinko praktiškesnį kelią: oficialiai paskelbta apie bendrą įmonę su „Ford“ Ispanijoje, Valensijoje. Ten planuojama gaminti elektrifikuotus modelius Europos rinkai, o nauja gamybos banga turėtų startuoti 2028 metais.

    Šis pavyzdys parodo, kaip greitai juda rinka, kai sutampa investicijos, valstybės parama ir aiškus sprendimų priėmimas. Izera tuo metu lieka labiau politiniu pasakojimu nei pramoniniu faktu, nes be stabilaus finansavimo ir partnerystės gamybos grafikai lengvai virsta tik dar viena data kalendoriuje.

    Kada realiai galėtų prasidėti statybos?

    Dabartinis grafikas, skelbiamas projekto kontekste, numato susitarimą su nauju technologiniu partneriu rudenį, o statybų pradžią pavasarį 2027 metais. Tačiau tokie terminai jautrūs politiniams ciklams, nes sprendimai dėl valstybės dalyvavimo, paskolų ir garantijų dažnai tampa rinkimų diskusijų dalimi.

    Izera istorija tapo pamoka, kad vien vizijos nepakanka: elektromobilių pramonėje laimi tie, kurie greitai apsisprendžia, užsitikrina kapitalą ir pasirašo ilgalaikes tiekimo bei technologijų sutartis. Kitu atveju projektas rizikuoja dar kartą būti „perkrautas“ ir vėl atsidurti starto pozicijoje.

    „Bendra įmonė Europoje atspindi mūsų įsipareigojimą atviram, bendradarbiavimu grįstam produktų vystymui ir augimo strategijai“, – sakė „Geely Auto Group“ viceprezidentas Alex Nan.

    „Tai, kas pasiekta Valensijoje, nuolat remiant Ispanijos vyriausybei ir regiono valdžiai, yra viešojo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimo pavyzdys visai Europai“, – sakė „Ford of Europe“ vadovas Jim Baumbick.

  • Vokietijos „Deutsche Bahn“ po 7 metų vėl pelninga: augo keleivių srautai, bet skolos didėja

    Vokietijos geležinkelių koncernas „Deutsche Bahn“ 2026 metų pirmąjį pusmetį stabilizavo finansus ir po septynerių metų pertraukos pagrindinėje veikloje vėl fiksavo teigiamą grynąjį rezultatą. Bendrovė pranešė, kad grynasis pelnas siekė 147 mln. eurų, kai prieš metus buvo patirta 760 mln. eurų nuostolių.

    Pajamos per pusmetį augo 1,8 proc. ir pasiekė 13,6 mlrd. eurų. Koreguotas veiklos pelnas prieš palūkanas ir mokesčius gerėjo daugiau kaip 650 mln. eurų iki 415 mln. eurų, o pati įmonė rezultatų šuolį sieja tiek su paklausa, tiek su kaštų mažinimu.

    „Pirmą kartą per septynerius metus mūsų geležinkelių veikla vėl atnešė grynąjį pelną. Tai sėkmė, tačiau būsiu visiškai patenkinta tik tuomet, kai pagerės ir kasdienių vežimų kokybė“, – sakė „Deutsche Bahn“ vadovė Evelyn Palla.

    Kas tempė rezultatą aukštyn?

    Bendrovė nurodo, kad teigiamą pokytį lėmė geresnė atskirų padalinių operacinė veikla, pirmieji taupymo sprendimai ir greitėjantis darbuotojų skaičiaus mažinimas centrinėje administracijoje bei vidinių paslaugų grandyse. Tai atitinka 2026 metais patvirtintos strategijos DB 2035 kryptį, kurioje akcentuojamas patikimumas, paslaugų kokybė ir ekonominis stabilumas.

    „Deutsche Bahn“ taip pat fiksavo didesnius keleivių srautus. Per 2026 metų pirmąjį pusmetį traukiniais keliavo daugiau nei 960 mln. žmonių, maždaug 17 mln. daugiau nei prieš metus, o tai sudaro apie 1,8 proc. augimą.

    Rekordinės investicijos ir didėjanti našta

    Finansų pagerėjimas vyko kartu su rekordinėmis investicijomis į infrastruktūrą ir parką. Bendros investicijos per pusmetį augo 18 proc. iki 8,7 mlrd. eurų, o investicijos iš nuosavų lėšų šoktelėjo 89 proc. iki 3,4 mlrd. eurų.

    Didžiausia dalis lėšų skirta ilgus metus atidėliotai geležinkelių tinklo modernizacijai, kuri Vokietijoje laikoma vienu svarbiausių pralaidumo ir punktualumo gerinimo veiksnių. Tačiau dideli projektai turi ir kitą pusę: grynoji finansinė skola nuo metų pradžios išaugo apie 1 mlrd. eurų ir birželio pabaigoje siekė 21,6 mlrd. eurų.

    „Niekada anksčiau federalinė valdžia ir geležinkeliai per vieną pusmetį nebuvo investavę tiek daug į infrastruktūrą. Jei išlaikysime tokį tempą, sukursime pagrindą ilgalaikiai stabiliai geležinkelių sistemai“, – teigė Evelyn Palla.

    DB Cargo: iki lūžio taško liko nedaug

    Atskirai išskiriamas krovinių vežimo padalinys DB Cargo, svarbus ir regione, nes jo įmonės veikia įvairiose Europos rinkose. Bendrovė pripažįsta, kad krovinių apimtys ir pajamos mažėjo dėl silpnesnės paklausos iš plieno, chemijos ir automobilių pramonės.

    Vis dėlto DB Cargo veiklos rezultatas, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, gerėjo 96 mln. eurų. Padalinys pusmetį baigė su 1 mln. eurų nuostoliu, o tai, pačios bendrovės vertinimu, reiškia, kad pelningumo riba jau labai arti.

    „Deutsche Bahn“ prognozuoja, kad per visus 2026 metus pajamos gali siekti apie 28 mlrd. eurų, o veiklos pelnas prieš palūkanas ir mokesčius – apie 600 mln. eurų. Didžiausiu iššūkiu įvardijama DB Cargo restruktūrizacija, kuri turi vykti silpnos ekonominės konjunktūros ir infrastruktūros ribotumų sąlygomis.

  • „Microsoft“ rekordas sprogdino akcijas: kas vyksta su DI ir kodėl „Meta“ investuotojus nuvylė

    „Microsoft“ rekordas sprogdino akcijas: kas vyksta su DI ir kodėl „Meta“ investuotojus nuvylė

    „Microsoft“ skaičiai viršijo lūkesčius

    „Microsoft“ paskelbė rekordinį ketvirčio grynąjį pelną, o investuotojams teigiamai sureagavus akcijos prieš biržos atsidarymą šoktelėjo iki 10 proc. Rinką labiausiai nuramino bendrovės prognozės: tikimasi spartesnio „Azure“ debesijos verslo augimo ir didesnių nei prognozuota pajamų.

    Bendrovė nurodė, kad liepos–rugsėjo ketvirčio pajamos turėtų siekti 78,5–79,5 mlrd. eurų. Tai reikštų maždaug 16–17 proc. augimą, o „Azure“ pajamų augimas, perskaičiavus pastoviomis valiutomis, prognozuojamas apie 45 proc., kai ankstesnį ketvirtį siekė 43 proc.

    Debesija ir DI tampa varikliu

    Per balandžio–birželio ketvirtį „Microsoft“ pajamos išaugo 18 proc. iki 78,7 mlrd. eurų ir pranoko analitikų lūkesčius. Grynasis pelnas pakilo 31 proc. iki 31,3 mlrd. eurų, tačiau į rezultatą įtrauktas ir apie 2,8 mlrd. eurų nerealizuotas vertės prieaugis dėl investicijos į DI bendrovę „Anthropic“.

    Debesijos segmento „Microsoft Cloud“ pajamos per ketvirtį sudarė 51,9 mlrd. eurų, tai yra 27 proc. daugiau nei prieš metus. „Azure“ ir kitos debesijos paslaugos augo 43 proc., o pati bendrovė pripažino, kad klientų paklausa kai kuriais atvejais vis dar viršija turimus pajėgumus, nors infrastruktūra buvo plečiama.

    „Šiais metais „Azure“ pajamos pirmą kartą viršijo 87,4 mlrd. eurų, o „Microsoft 365 Copilot“ peržengė 30 mln. mokamų vietų ribą“, – sakė „Microsoft“ vadovas Satya Nadella.

    Milžiniškos investicijos ir rinkos nervingumas

    Rinkoje pastaruoju metu daugėjo klausimų, ar didžiulės investicijos į DI infrastruktūrą atsipirks, todėl „Microsoft“ prognozės ir augantys „Azure“ skaičiai tapo svarbiu signalu visam sektoriui. Finansų direktorė Amy Hood investuotojams pabrėžė, kad 2026 kalendorinių metų kapitalo išlaidų planai iš esmės nesikeičia.

    Po apskaitos pakeitimo bendrovės pateikiama kryptis priartėja prie maždaug 152,9 mlrd. eurų, tačiau, pasak vadovybės, tai labiau techninis suvienodinimas, o ne realus investicijų mažinimas. Toks tonas išsiskiria iš dalies konkurentų, kurie pastaruoju metu linkę nuolat didinti planuojamas išlaidas infrastruktūrai.

    „Meta“ pajamos augo, bet pelną spaudė kaštai

    Tuo pat metu „Meta“ pranešė apie mažesnį nei tikėtasi pelną, nors pajamos augo ir viršijo Volstrito prognozes. Per balandžio–birželio ketvirtį bendrovės pelnas siekė 13,8 mlrd. eurų, tai yra 14 proc. mažiau nei prieš metus.

    „Meta“ pajamos padidėjo 28 proc. iki 53,1 mlrd. eurų, tačiau sąnaudos išaugo net 55 proc. iki 36,7 mlrd. eurų. Rezultatus blogino apie 2,1 mlrd. eurų susiję teisiniai kaštai ir maždaug 1,03 mlrd. eurų išeitinės išmokos po darbuotojų mažinimo, todėl veiklos marža smuko iki 31 proc., kai prieš metus siekė 43 proc.

    „DI jau šiandien spartina mūsų pagrindinį verslą, kuria naujos kartos produktus ir atveria visiškai naujas galimybes įmonėms“, – teigė „Meta“ vadovas Markas Zuckerbergas.

    Šie rezultatai išryškino skirtingą dviejų technologijų milžinių dinamiką: „Microsoft“ investuotojai labiau vertina aiškiai monetizuojamą debesijos ir darbo įrankių ekosistemą, o „Meta“ atveju augančios pajamos kol kas neužgožia didelių teisinių ir restruktūrizavimo kaštų. Rinkoms tai signalas, kad DI lenktynėse vis svarbesnė tampa ne tik plėtra, bet ir kaštų kontrolė bei aiškus pelningumo kelias.

  • „Samsung“ pelnas šoktelėjo 1 814 proc.: DI bumas kelia lustų kainas, bet įmonė įspėja dėl stygiaus

    „Samsung“ pelnas šoktelėjo 1 814 proc.: DI bumas kelia lustų kainas, bet įmonė įspėja dėl stygiaus

    DI bumas kelia rekordus

    Pietų Korėjos technologijų milžinė „Samsung Electronics“ pranešė, kad 2026 metų balandžio–birželio laikotarpiu pasiekė rekordinį veiklos pelną. Jis sudarė apie 54 mlrd. eurų ir, bendrovės duomenimis, buvo daugiau nei 19 kartų didesnis nei prieš metus.

    Įmonė nurodė, kad pelnas, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, augo 56 proc. Rezultatus daugiausia tempė puslaidininkių padalinys, kuriam ypač palanki tapo pasaulinė DI infrastruktūros plėtra.

    Puslaidininkių verslo veiklos pelnas, skaičiuojant pagal suapvalintus bendrovės pateiktus skaičius, siekė apie 53,8 mlrd. eurų. Tai yra 223 kartus daugiau nei prieš metus, kai pelnas sudarė apie 241 mln. eurų.

    „Samsung“ aiškino, kad augimą lėmė kylantys lustų įkainiai ir didėjantys pažangios didelės spartos atminties mikroschemų, naudojamų DI sistemoms, pardavimai. Tuo metu telefonų, televizorių ir buitinės technikos segmente rezultatams spaudimą darė didesnės komponentų sąnaudos.

    Rekordinės pajamos ir rinkos nervingumas

    Ketvirčio pajamos, pasak bendrovės, pakilo iki maždaug 103,5 mlrd. eurų ir tapo visų laikų rekordu. Įmonė prognozuoja, kad antroje metų pusėje atminties produktų paklausa išliks didelė, nes duomenų centrai toliau plečia DI pajėgumus.

    Kartu „Samsung“ pabrėžė, kad serverių lustų rinka išlieka įtempta, o pasiūla gali nespėti su paklausa. Toks disbalansas, technologijų sektoriui masiškai investuojant į skaičiavimo infrastruktūrą, kelia ir kainas, ir rizikas.

    Rezultatai paskelbti praėjus dienai po to, kai konkurentė SK Hynix taip pat fiksavo rekordinį ketvirtį, išaugus DI paklausai. Vis dėlto akcijų rinkoje abiejų įmonių vertė šią savaitę smarkiau svyravo, nes investuotojai vertino planus agresyviai plėsti gamybos pajėgumus.

    Pietų Korėjos rinkoje didelę įtaką dažnai daro mažmeniniai investuotojai, todėl kainų šuoliai ir kritimai gali būti aštresni. Papildomą spaudimą kelia ir auganti konkurencija, ypač Kinijos gamintojams siekiant sparčiau didinti puslaidininkių savarankiškumą.

    Įspėjimas: trūkumas gali užsitęsti

    „Samsung“ atminties lustų padalinio vadovas Kim Jaejune teigė, kad pasiūlos ir paklausos atotrūkis, bendrovės vertinimu, gali dar labiau didėti 2027 metais. Jo teigimu, įtampa tiekimo grandinėje gali išlikti ir 2028 metais.

    „Nepaisant mūsų pastangų didinti gamybą, paklausos augimas lenkia mūsų galimybes“, – sakė Kim Jaejune.

    Bendrovė nurodė, kad jos pirmoji lustų gamykla Taylor mieste Teksase turėtų pradėti veikti šiais metais. Taip pat planuojama antroji gamykla, kuri, esant dabartiniams planams, masinę gamybą galėtų pradėti 2030 metais.

    Kim Jaejune taip pat teigė, kad „Samsung“ yra užsitikrinusi ilgalaikes tiekimo sutartis su penkiomis didžiausiomis pasaulio duomenų centrų bendrovėmis ir yra arti susitarimų su dar penkiomis didelėmis įmonėmis. Konkrečių pavadinimų bendrovė nenurodė.

    „Samsung“ ir SK Hynix kartu pagamina apie du trečdalius pasaulio atminties lustų, todėl jų investicijos ir pajėgumų planai daro įtaką visai rinkai. Analitikai atkreipia dėmesį, kad pelnai šiuo metu aukšti, tačiau investuotojai vis dažniau vertina, ar dešimčių milijardų eurų investicijos užtikrins tvarų grąžos lygį.

    Pastaruoju metu DI plėtra persikelia iš eksperimentų į pramoninius diegimus, o tai reiškia didesnį ilgalaikį atminties ir skaičiavimo lustų poreikį. Tačiau tokia plėtra kartu didina riziką, kad pramonė susidurs su ilgesniais pristatymo terminais ir dar griežtesne konkurencija dėl pajėgumų.