Šveicarija atlaisvina 45 mln litrų dyzelino iš strateginių rezervų: ką tai reikš kainoms ir eismui

Written by

in

Šveicarijos Federalinis ekonominio aprūpinimo biuras (FONES) federalinės valdžios prašymu nusprendė atlaisvinti 45 mln litrų dyzelino iš šalies strateginių rezervų. Šis sprendimas priimtas reaguojant į įtemptą tiekimo situaciją pasaulinėse energijos rinkose ir augantį spaudimą degalų kainoms.

Institucijos vertinimu, į rinką išleidžiamas kiekis sudaro beveik 4 proc. strateginėse atsargose sukaupto dyzelino. Skaičiuojama, kad tai atitinka maždaug 900 000 standartinių užpylimų po 50 litrų, o degalai pirmiausia turėtų pasiekti didmeninę rinką.

Kaip veikia strateginės atsargos?

Šveicarijoje galioja reikalavimas, kad naftos produktų atsargų pakaktų maždaug 4,5 mėnesio vidutiniam šalies vartojimui. Šios atsargos laikomos tiek valstybiniuose, tiek privačiuose sandėliuose, kad esant krizei būtų galima stabilizuoti tiekimą ir išvengti staigių sutrikimų.

FONES pabrėžia, kad rezervų atlaisvinimas nėra ilgalaikis sprendimas, o greito reagavimo priemonė, skirta sumažinti momentinę įtampą tiekimo grandinėje. Tokios priemonės dažniausiai taikomos tuomet, kai rinkoje daugėja neapibrėžtumo dėl logistikos, perdirbimo pajėgumų ar geopolitinių veiksnių.

Kainos vienos didžiausių Europoje

Šveicarijoje degalų kainos tradiciškai priskiriamos prie didesnių Europoje, o dyzelinas ir benzinas pastaruoju metu išliko brangūs. Vietos žiniasklaida skelbė, kad dyzelino litro kaina siekė apie 2,46–2,50 Šveicarijos franko, o benzino apie 2,12–2,15 franko.

Perskaičiavus į eurus pagal apytikrį kursą, tai būtų atitinkamai apie 2,55–2,59 euro už litrą dyzelino ir apie 2,20–2,23 euro už litrą benzino. Kainos gali skirtis priklausomai nuo regiono ir degalinių tinklo, tačiau bendras lygis išlieka aukštas.

Svarstomas ir 80 km per valandą ribojimas

Jei tiekimo sunkumai pasaulinėse rinkose užsitęstų, valdžia neatmeta papildomų priemonių, nukreiptų į degalų vartojimo mažinimą. Tarp galimų scenarijų minima ir laikina didžiausio leistino greičio mažinimo priemonė magistralėse.

Skelbiama, kad svarstomas ribojimas galėtų paliesti apie 1 600 kilometrų automagistralių, o greitis būtų mažinamas nuo įprastų 120 iki 80 kilometrų per valandą. Tokie ribojimai paprastai vertinami kaip būdas sumažinti degalų sąnaudas ir stabilizuoti paklausą, kai rinka patiria spaudimą.

Comments

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *