CP v2

Tag: Infliacija

  • Pasaulio banko įspėjimas: dėl Artimųjų Rytų įtampos 2026 metais brangs energija ir maistas

    Pasaulio bankas naujausioje Commodity Markets Outlook apžvalgoje perspėja, kad dėl geopolitinės įtampos Artimuosiuose Rytuose ir sutrikimų energijos tiekimo grandinėse pasaulinės žaliavų kainos gali vėl kilti. Baziniame scenarijuje nurodoma, kad energijos kainos šiemet didės apie 24 proc., o bendras žaliavų brangimas sieks apie 16 proc.

    Tokie pokyčiai paprastai veikia ne iš karto, tačiau bangomis persiduoda į ekonomiką: pirmiausia brangsta degalai ir elektra, vėliau kyla transporto bei gamybos sąnaudos, o galiausiai tai atsispindi maisto ir paslaugų kainose. Pasaulio bankas pabrėžia, kad dėl to daugelyje šalių gali sustiprėti infliacinis spaudimas ir sulėtėti augimas.

    Ką rodo naftos kainų scenarijai

    Didžiausias dėmesys skiriamas naftai, nes ji greičiausiai perduoda kainų šoką visai ekonomikai. Apžvalgoje teigiama, kad jei padėtis svarbiuose jūrų maršrutuose stabilizuosis ir tiekimas palaipsniui atsistatys, vidutinė „Brent“ naftos kaina 2026 metais galėtų siekti apie 80 eurų už barelį, palyginti su maždaug 64 eurais 2025 metais.

    Vis dėlto Pasaulio bankas įvardija ir rizikos scenarijų: jei konfliktas eskaluotųsi, o atakos prieš energetikos infrastruktūrą ar laivybos ribojimai užsitęstų, nafta galėtų brangti gerokai labiau. Tokiu atveju 2026 metais vidutinė „Brent“ kaina gali priartėti prie maždaug 107 eurų už barelį lygio.

    Brangs metalai ir tai svarbu Europai

    Ataskaitoje atkreipiamas dėmesys ir į pramoninių metalų kainas: aliuminio, vario bei alavo paklausą kelia energetikos transformacija, elektromobilių gamyba ir sparčiai auganti duomenų centrų infrastruktūra. Pasaulio banko vertinimu, dėl paklausos ir pasiūlos apribojimų šių metalų kainos gali kilti iki rekordiškai aukštų lygių.

    Europai tai aktualu ne tik pramonės konkurencingumo prasme, bet ir dėl investicijų į elektros tinklus bei atsinaujinančią energetiką, kur reikalingi dideli vario ir aliuminio kiekiai. Kainoms kylant, projektų kaštai didėja, o tai gali ištempti įgyvendinimo terminus arba branginti galutinę energiją vartotojams.

    Infliacija gali užsitęsti

    Pasaulio bankas prognozuoja, kad besivystančiose šalyse infliacija 2026 metais vidutiniškai gali siekti 5,1 proc., tai yra maždaug 1 procentiniu punktu daugiau, nei buvo numatyta metų pradžioje. 2025 metais, banko vertinimu, šis rodiklis sudarys apie 4,7 proc.

    „Karas pasaulio ekonomiką veikia bangomis: pirmiausia kyla energijos kainos, vėliau brangsta maistas, o galiausiai įsibėgėja infliacija, kuri gali priversti centrinius bankus laikyti palūkanas aukštesnes ilgiau“, – sakė Pasaulio banko vyriausiasis ekonomistas Indermit Gill.

    Pasaulio bankas pabrėžia, kad labiausiai pažeidžiami yra mažas pajamas gaunantys namų ūkiai, nes didesnę dalį biudžeto jie skiria maistui ir energijai. Didesnę riziką patiria ir besivystančios valstybės, kurių skolos našta jau dabar yra didelė, o brangesnis finansavimas apsunkina galimybes amortizuoti kainų šoką.

    Banko vertinimu, jei nepalankus scenarijus išsipildytų, infliacija besivystančiose šalyse galėtų priartėti prie 5,8 proc. ir tapti aukščiausia nuo 2022 metų. Tokia dinamika reikštų, kad kainų stabilizavimas užtruktų, o ekonomikos augimas trumpuoju laikotarpiu būtų silpnesnis.

  • „Citi“ vadovė įspėja: nafta jau virš 100, o karas gali pakeisti viską – recesija dar neatšaukta

    „Citi“ vadovė įspėja: nafta jau virš 100, o karas gali pakeisti viską – recesija dar neatšaukta

    „Citi“ Jungtinės Karalystės vadovė Tiina Lee teigia, kad pasaulio ekonomikos augimas 2026 metais išlieka atsparesnis, nei daugelis prognozavo, todėl recesija šiuo metu nėra bazinis scenarijus. Pasak jos, finansų rinkos kol kas veikia tvarkingai net ir didėjant geopolitinei įtampai.

    Vis dėlto didžiausias trumpalaikis rizikos veiksnys – energijos kainos. Konfliktui Artimuosiuose Rytuose užsitęsus, „Brent“ rūšies naftos kaina rinkose perkopė 100 JAV dolerių ribą už barelį, o tai reiškia akivaizdų spaudimą infliacijai ir įmonių sąnaudoms.

    Nafta ir infliacija: ką tai reiškia

    Analitikai dažnai pabrėžia, kad staigus naftos brangimas tiesiogiai didina transporto, gamybos ir šildymo kaštus, o tai gali sulėtinti vartojimą. Centriniai bankai tokiose situacijose susiduria su dilema: ar labiau saugoti augimą, ar griežčiau valdyti infliaciją.

    T. Lee akcentavo, kad ilgesnis ir gilesnis konfliktas būtų kitoks scenarijus rinkoms. Jei įtampa išsilaikytų ilgą laiką, naftos kaina, jos vertinimu, galėtų priartėti prie 110–140 eurų už barelį lygio, priklausomai nuo tiekimo trikdžių masto.

    JAV ekonomika ir DI efektas

    Pasak „Citi“ atstovės, ryškiausias atsparumo pavyzdys išlieka JAV, kur augimą palaiko investicijos ir darbo rinka. Ji nurodė, kad technologijų banga, ypač DI sprendimų diegimas, skatina naują produktyvumo ir kapitalo investicijų ciklą.

    Banko vertinimu, šiuo metu bręsta galimybės duomenų infrastruktūros, energijos ir skaitmenizacijos srityse. Tokios kryptys, kaip duomenų centrai, elektros tinklų atnaujinimas ir didesnis efektyvumas pramonėje, tampa strateginėmis ne tik technologijų bendrovėms, bet ir tradiciniam verslui.

    Sandoriai suaktyvėjo, bet rizikos liko

    T. Lee taip pat atkreipė dėmesį į suaktyvėjusią įmonių susijungimų ir įsigijimų rinką. Pasak jos, vadovai, su kuriais kalbasi bankas, išlieka optimistiški dėl augimo galimybių, o strategiškai pagrįsti sandoriai vyksta net ir neapibrėžtoje aplinkoje.

    Kartu ji pabrėžė, kad rizikos neišnyko: geopolitika, energijos kainos ir prekybos santykių įtampa gali greitai pakeisti investuotojų nuotaikas. Štai kodėl, nors recesija nėra pagrindinis scenarijus, ji vis dar išlieka reali alternatyva, jei šokai užsitęstų.

  • CBOS apklausa: rekordinė dalis lenkų savo finansus vertina gerai, bet nerimas dėl ateities išlieka

    CBOS apklausa: rekordinė dalis lenkų savo finansus vertina gerai, bet nerimas dėl ateities išlieka

    Naujausia CBOS apklausa rodo, kad Lenkijoje užfiksuotas rekordinis gyventojų skaičius, teigiamai vertinančių savo namų ūkių finansinę padėtį. Tyrime 39 proc. respondentų nurodė, jog jiems gyventi sekasi gerai, o dalis, sakanti, kad pajamų pakanka daugeliui poreikių be ypatingo taupymo, pasiekė istoriškai aukščiausią lygį.

    CBOS duomenimis, 32 proc. apklaustųjų tvirtino, kad pinigų užtenka daugeliui išlaidų be specialaus taupymo, o 7 proc. teigė gyvenantys labai gerai ir galintys sau leisti tam tikrą prabangą. Tokia struktūra leidžia daryti išvadą, kad po pandemijos ir aukštos infliacijos laikotarpio daliai visuomenės finansinis komfortas akivaizdžiai sustiprėjo.

    Kas vis dar jaučia spaudimą?

    Vis dėlto didžiausia grupė išlieka tie, kurie savo situaciją apibūdina kaip vidutinę. 49 proc. respondentų nurodė, kad kasdienėms reikmėms lėšų pakanka, tačiau didesniems pirkiniams tenka taupyti, todėl bendra gerėjimo tendencija ne visiems reiškia vienodą finansinę laisvę.

    Dar 11 proc. apklaustųjų sakė gyvenantys kukliai ir priversti labai taupiai tvarkyti kasdienį biudžetą, o 1 proc. nurodė, kad pinigų trūksta net baziniams poreikiams. Šie rodikliai pabrėžia, kad pajamų ir išlaidų įtampa visuomenėje išlieka, nors bendras fonas gerėja.

    Ramybė dėl rytojaus auga, bet ne visiems

    Apklausa rodo ir atsargų optimizmą vertinant ateitį. 34 proc. respondentų teigė visiškai ramūs dėl savo finansinės ateities, tai daugiau nei prieš metus, kai tokią poziciją deklaravo 30 proc. apklaustųjų.

    Tuo pat metu 23 proc. prisipažino jaučiantys baimę dėl skurdo, o 40 proc. sakė tiesiogiai skurdo nebijantys, tačiau realiai įsivertina, kad materialinė padėtis gali pablogėti. Šis derinys atskleidžia, kad geresni dabarties vertinimai dar nereiškia visiško pasitikėjimo ilgesniu laikotarpiu.

    Kam sekasi geriausiai?

    CBOS akcentuoja, kad geriausiai savo materialinę padėtį vertina jauni žmonės, didmiesčių gyventojai ir turintys aukštesnį išsilavinimą. Daugiau pozityvių vertinimų fiksuota ir tarp 3–4 asmenų namų ūkių, studentų bei vadovų ir specialistų.

    Prastesnės nuotaikos būdingesnės vyresniems gyventojams, ypač pensininkams, taip pat vieno asmens namų ūkiams, kai juos sudaro vyresni nei 55 metų žmonės. Tyrimo kontekste tai rodo ryškėjančią finansinio saugumo takoskyrą pagal amžių, namų ūkio dydį ir socialinę padėtį.

    Apklausa atlikta 2026 metų kovo 5–15 dienomis, taikant mišrią metodiką, o imtį sudarė 1 012 suaugusių Lenkijos gyventojų. CBOS nurodo, kad subjektyvūs finansinės padėties vertinimai nuo 2024 metų gerėja ir šių metų rezultatai pranoksta tiek priešpandeminį lygį, tiek pernai fiksuotą rekordą.

  • Rinkos taikstosi su brangia nafta: įtampa dėl Irano ir Fed sprendimai žada ilgą periodą

    Rinkos taikstosi su brangia nafta: įtampa dėl Irano ir Fed sprendimai žada ilgą periodą

    Nafta vėl tapo pagrindiniu rizikos veiksniu

    Pasaulio finansų rinkos į naują savaitę įžengė su padidėjusiu nervingumu: brangios naftos perspektyva vis labiau įsitvirtina, o investuotojai vertina geopolitikos ir centrinių bankų signalų derinį. Pastarosiomis dienomis kainų kryptį formuoja ne vien paklausa, bet ir rizikos priedas, atsirandantis dėl galimų tiekimo sutrikimų.

    Didžiausias jautrumas išlieka energetikos segmente, nes nafta yra vienas svarbiausių infliaciją veikiančių išteklių. Kai energijos žaliavos išlieka brangios, verslui didėja transporto ir gamybos sąnaudos, o gyventojams tai greitai atsispindi degalinių švieslentėse.

    Iranas ir Ormūzo sąsiauris: rinkos vertina blogiausią scenarijų

    Rinkos nuotaikas temdo neapibrėžtumas dėl Irano ir regiono saugumo, ypač kalbant apie Ormūzo sąsiaurio pralaidumą. Tai vienas strategiškai svarbiausių pasaulio energijos koridorių, todėl net ir užuominos apie galimus ribojimus ar incidentus paprastai iškart įkainojamos naftos kainoje.

    Investuotojai taip pat vertina informaciją apie Irano eksporto galimybes ir logistinius apribojimus, nes bet koks papildomas spaudimas tiekimui didina kainų svyravimus. Tokioje aplinkoje rinka dažniau remiasi atsargumo principu, o ne optimistinėmis prielaidomis, kad įtampa greitai atslūgs.

    Kodėl brangios naftos laikotarpis gali užsitęsti

    Signalus apie ilgesnį brangios naftos etapą sustiprina ir ateities sandorių rinka: kai vėlesnių mėnesių kontraktai nemažėja, tai rodo, kad dalis dalyvių nemato greito atpigimo. Tokia struktūra dažnai siejama su rizika, kad tiekimo grandinėje gali išlikti trikdžių, o atsargų atkūrimas vyks lėčiau.

    Prie kainų tvirtumo prisideda ir platesnis kontekstas: energetikos rinkoje svarbus ne vien dabartinis balansas, bet ir lūkesčiai dėl OPEC plius politikos, JAV skalūnų gavybos tempo bei pasaulio ekonomikos augimo. Jei infliacija išlieka atspari, o ekonomika nekrenta į gilią recesiją, naftos paklausa paprastai išlieka pakankama palaikyti aukštesnes kainas.

    Fed posėdis ir technologijų milžinų rezultatai: dvigubas spaudimas investuotojams

    Be geopolitikos, šią savaitę dėmesio centre atsiduria JAV centrinio banko sprendimai ir komunikacija. Rinkoms svarbu ne tik palūkanų normos, bet ir tonas: užuominos apie ilgesnį aukštų palūkanų laikotarpį paprastai stiprina dolerį ir didina spaudimą rizikingesniam turtui.

    Lygiagrečiai tęsiasi intensyvus įmonių rezultatų sezonas, o didžiausi technologijų sektoriaus vardai tradiciškai daro reikšmingą įtaką indeksams ir bendrai rizikos tolerancijai. Kai didelių bendrovių prognozės būna atsargesnės, rinkose dažniau stiprėja svyravimai, o investuotojai dar jautriau reaguoja į žaliavų kainų šuolius.

    Valiutų rinkoje tokiais laikotarpiais paprastai didėja reakcija į bet kokią naują informaciją, ypač jei ji keičia lūkesčius dėl palūkanų normų krypties JAV ir euro zonoje. Jei energijos kainos išlieka aukštos, centriniams bankams tampa sunkiau greitai pereiti prie palūkanų mažinimo, nes infliacijos rizika atsinaujina.

    Praktinė pasekmė vartotojams aiški: kai rinka pradeda „normalizuoti“ brangią naftą, tikėtis greito degalų atpigimo tampa sunkiau. Artimiausią kainų kryptį lems tai, ar sumažės įtampa dėl Irano ir ar JAV centrinis bankas pasiųs signalus, mažinančius finansinių sąlygų griežtumo lūkesčius.

  • Vokietija sėdi ant 440 mlrd. eurų aukso: ekonomistai siūlo parduoti dalį rezervo

    Vokietija sėdi ant 440 mlrd. eurų aukso: ekonomistai siūlo parduoti dalį rezervo

    Vokietija valdo vieną didžiausių pasaulyje aukso atsargų, o viešojoje erdvėje vėl įsižiebė ginčas, ar dalį jų nereikėtų paversti pinigais. Vokietijos centrinis bankas Bundesbank turi apie 3 350 tonų aukso, nusileisdamas tik Jungtinėms Valstijoms.

    Pastaraisiais metais aukso kaina šoktelėjo, todėl bendra šių atsargų vertė vertinama maždaug 440 mlrd. eurų. Šis skaičius tapo argumentu tiems, kurie siūlo dalį rezervo panaudoti valstybės ir gyventojų finansiniam spaudimui mažinti.

    Vokietijos ekonominių tyrimų instituto (DIW) vadovas Marcelis Fratzscheris teigia, kad aukso rezervas yra tarsi krizėms skirtas taupyklės fondas. Jo vertinimu, nedidelės dalies pardavimas galėtų padėti finansuoti priemones, kurios palengvintų naštą namų ūkiams ir verslui, arba būti nukreiptas į švietimą bei infrastruktūrą.

    Kontekstas tam palankus: infliacijos poveikis išlieka jautrus, o kai kurios vartojimo kategorijos brangsta sparčiau už bendrą vidurkį. Pavyzdžiui, su vairavimu susijusių prekių ir paslaugų krepšelis, skaičiuojamas Vokietijos statistikos institucijų, 2026 metų kovą buvo 6,7 proc. didesnis nei prieš metus.

    Kur laikomas Vokietijos auksas?

    Ne visas Bundesbank auksas yra Frankfurte. Apie 1 236 tonos laikomos JAV federalinio rezervo sistemos saugyklose Niujorke, dar apie 404 tonos saugomos Londone, o likusi dalis yra Vokietijoje.

    Tokia struktūra susiformavo istoriškai: po Antrojo pasaulinio karo Vokietija kaupė prekybos perteklių, o pagal Bretton Woods sistemą jis buvo konvertuojamas į auksą. Kai 8-ajame dešimtmetyje sistema žlugo, auksas daugeliu atvejų liko ten, kur buvo laikomas.

    Bundesbank yra vykdęs ir repatriaciją. 2017 metais iš Prancūzijos centrinio banko saugyklų buvo perkelta apie 374 tonos, kaip argumentą įvardijant bendrą euro zonos valiutą ir pasikeitusį atsargų valdymo poreikį.

    Politinis spaudimas didėja

    Diskusijos apie aukso grąžinimą į Vokietiją periodiškai atsinaujina, ypač augant geopolitinei įtampai. Kai kurie politikai ir mokesčių mokėtojų atstovai viešai kelia klausimą, ar pasitikėjimas JAV kaip saugotoja nebuvo susilpnintas pastarųjų metų politinių sprendimų.

    2026 metų kovą partija Alternatyva Vokietijai (AfD) Bundestage inicijavo siūlymą grąžinti visą valstybės auksą į šalį. Kartu buvo iškelta ir idėja, kad tokios atsargos ateityje galėtų tapti atrama galimai nacionalinei valiutai, kas faktiškai reikštų euro atsisakymo scenarijaus svarstymą.

    Kiti parlamentarai tokią kryptį atmetė, argumentuodami, kad diskusija tampa politiniu triukšmu, o atsargos Niujorke suteikia operacinį lankstumą. Taip pat pabrėžiama, kad auksas laikomas saugiai ir išlieka Bundesbank valdymo kontrolėje.

    Kodėl Bundesbank neskuba parduoti?

    Bundesbank nuosekliai laikosi pozicijos, kad aukso atsargos yra ilgalaikis pasitikėjimo finansų sistema ramstis. Centriniai bankai auksą paprastai vertina ne kaip kasdienį biudžeto finansavimo šaltinį, o kaip rezervą ekstremaliems sukrėtimams ir pasitikėjimo krizėms.

    Šalininkai, siūlantys parduoti dalį aukso, akcentuoja, kad tabu nėra būtinas, jei sprendimai būtų riboti, skaidrūs ir turėtų aiškų ekonominį tikslą. Vis dėlto praktikoje toks žingsnis reikštų ne tik finansinį, bet ir politinį signalą rinkoms, todėl sprendimų priėmėjai vengia staigių judesių.

    Kol kas aukso pardavimo idėja išlieka diskusijų lauke, o parlamente pasiūlymai dėl atsargų laikymo vietos ir valdymo nukreipiami svarstyti atsakingiems komitetams. Artimiausi sprendimai priklausys nuo infliacijos dinamikos, fiskalinio spaudimo ir politinės daugumos požiūrio į rezervų paskirtį.

  • Rinkų naujienos: kas iš tikrųjų judina akcijas ir kriptovaliutas, ir ką verta stebėti šiandien

    Rinkų naujienos: kas iš tikrųjų judina akcijas ir kriptovaliutas, ir ką verta stebėti šiandien

    Rinkų naujienos dažniausiai prasideda nuo vieno paprasto klausimo: kas šią dieną iš tiesų stumia kainas į viršų ar žemyn. Likvidžiuose aktyvuose, tokiuose kaip akcijos ar kriptovaliutos, kryptį lemia ne vien antraštės, bet ir tai, kaip nauja informacija keičia investuotojų lūkesčius.

    Akcijų rinkoje didžiausią svorį paprastai turi įmonių rezultatai, prognozės ir vadovų komentarai, taip pat palūkanų normų trajektorija bei infliacijos duomenys. Kai rinkos tikisi mažesnių palūkanų, dažniau brangsta augimo įmonės, o griežtesnės politikos signalai neretai sustiprina svyravimus ir mažina rizikos apetitą.

    Kriptovaliutų segmente kainų judesius dažnai pagreitina didelė prekybos svertu dalis ir staigūs likvidavimai, todėl reakcijos gali būti aštresnės nei tradicinėse rinkose. Be to, svarbūs reguliavimo sprendimai, didžiųjų biržų veiksmai, institucinių produktų raida ir likvidumo pokyčiai, ypač kai rinkoje suaktyvėja stambūs dalyviai.

    Struktūrizuoti produktai ir išvestinės priemonės taip pat prisideda prie dienos dinamikos, nes pasirinkimo sandorių pozicionavimas gali sustiprinti judėjimą tiek kylant, tiek krentant. Praktikoje tai reiškia, kad net ir santykinai nedidelė naujiena kartais sukelia didesnę reakciją, jei ji sutampa su rinkos techniniais lygiais ar svarbių kontraktų galiojimo pabaiga.

    Norint atsirinkti, kas aktualu, investuotojai dažniausiai stebi ekonominį kalendorių, centrinių bankų signalus, stambių bendrovių pranešimus ir rinkos rizikos rodiklius. Trumpuoju laikotarpiu antraštės gali „pajudinti“ grafiką, tačiau ilgiau išlieka tie veiksniai, kurie keičia pinigų kainą, pelnų perspektyvą ir bendrą likvidumą.