Avokadas pastaraisiais metais tapo vienu dažniausiai aptariamų vaisių sveikos mitybos kontekste. Dietologai pabrėžia, kad net ir nedidelė porcija gali prisidėti prie geresnės savijautos, nes avokade gausu nesočiųjų riebalų, skaidulų ir mikroelementų.
Dažnai minima rekomendacija – suvalgyti maždaug pusę avokado per dieną arba kelis kartus per savaitę. Tokia porcija leidžia gauti naudingų medžiagų, bet kartu neperlenkti lazdos su kalorijomis, nes 100 gramų avokado vidutiniškai turi apie 160 kilokalorijų.
Kas avokade svarbiausia?
Pagrindinė avokado vertė – mononesotieji riebalai, ypač oleino rūgštis, siejama su palankesniu poveikiu širdies ir kraujagyslių sistemai. Šie riebalai mityboje dažnai siejami su geresne lipidų pusiausvyra, kai subalansuota dieta padeda mažinti per aukštą MTL cholesterolio rodiklį.
Avokadas taip pat išsiskiria kalio kiekiu, o šis mineralas svarbus normaliai kraujospūdžio kontrolei. Ne mažiau reikšmingos ir skaidulos: viename vaisiuje jų gali būti daug, todėl avokadas ilgiau suteikia sotumo jausmą ir padeda palaikyti reguliarią žarnyno veiklą.
Vaisiuje aptinkama vitaminų E, K, B grupės vitaminų, taip pat folio rūgšties. Šios medžiagos svarbios normaliai nervų sistemos veiklai, kraujodarai ir ląstelių apsaugai nuo oksidacinio streso, ypač kai mityboje trūksta augalinių riebalų šaltinių.
Nauda akims ir cukraus kontrolei
Avokade randama liuteino ir zeaksantino – antioksidantų, siejamų su regėjimo apsauga ir mažesne su amžiumi susijusių akių ligų rizika. Dėl to avokadas dažnai rekomenduojamas kaip vienas iš produktų, kuriuos verta įtraukti į įvairesnę kasdienę mitybą.
Dar vienas dažnai minimas privalumas – poveikis gliukozės svyravimams. Kadangi avokade yra ir riebalų, ir skaidulų, toks derinys gali lėtinti angliavandenių įsisavinimą ir padėti išlaikyti tolygesnį sotumą po valgio.
Kada reikėtų atsargumo?
Nors avokadas laikomas maistingu pasirinkimu, jis netinka visiems vienodai. Žmonėms, turintiems alergiją lateksui, gali pasireikšti kryžminės reakcijos, todėl naujus produktus verta įtraukti atsargiai, stebint organizmo reakciją.
Dėl didesnio vitamino K kiekio avokadas gali būti aktualus tiems, kurie vartoja kraują skystinančius vaistus. Tokiais atvejais svarbiausia ne staigiai keisti įprastą racioną, o dėl mitybos korekcijų pasitarti su gydytoju ar dietologu.
Kasdienybėje avokadą lengviausia valgyti žalią: sutrinti su trupučiu druskos ir citrinos sulčių, tepti ant pilno grūdo duonos, dėti į salotas ar dubenėlius su daržovėmis. Ilgai kaitinti jo nerekomenduojama, nes dalis jautresnių medžiagų gali prarasti vertę, o skonis pakinta.
Leave a Reply