CP v2

Tag: Maisto sauga

  • Nepulkite išmesti suvytusių daržovių: paprastas triukas su lediniu vandeniu jas atgaivina

    Suvytusios daržovės ar žalumynai ne visada reiškia, kad produktą būtina išmesti. Dažnai pakanka kelių paprastų veiksmų, kad lapai vėl taptų traškūs, o stiebai atgautų standumą.

    Pirmiausia apžiūrėkite daržoves ir nupjaukite visas pažeistas, pajuodusias ar pradėjusias pūti vietas. Jei matote pelėsį, jaučiate aitrų kvapą arba minkštimas akivaizdžiai irti, tokio produkto geriau nenaudoti.

    Tuomet paruoškite dubenį ledinio vandens ir panardinkite suvytusius žalumynus ar daržoves 15–30 minučių. Tvirtesnėms daržovėms, pavyzdžiui, šakniavaisiams, gali prireikti iki 1 valandos.

    Stiebinius produktus, tokius kaip smidrai, brokoliai ar žalumynai su kotais, patogu statyti į indą su vandeniu kaip gėles. Prieš tai patrumpinkite kotų galus, kad augaliniai audiniai lengviau sugertų vandenį.

    Kas iš tiesų vyksta?

    Daugelio daržovių tekstūrą lemia vandens kiekis ląstelėse. Po derliaus nuėmimo vandens atsargos nebeatsinaujina, todėl produktas garina drėgmę, praranda stangrumą ir pradeda vysti.

    Ledinis vanduo padeda laikinai atkurti vadinamąjį ląstelių turgorą, kai audiniai vėl prisipildo vandens ir sutvirtėja. Dėl to salotos, salierų stiebai ar žolelės dažnai pastebimai atgauna formą.

    Saugumas ir laikymas

    Išėmę produktus iš vandens, nuplaukite juos po šaltu tekančiu vandeniu ir labai gerai nusausinkite. Lapines daržoves geriausia džiovinti švariu rankšluosčiu ar popieriniais rankšluosčiais, kad neliktų perteklinės drėgmės.

    Svarbu žinoti, kad vanduo gali paskatinti bakterijų dauginimąsi, todėl atgaivintas daržoves verta suvartoti kuo greičiau. Praktikoje saugiausia jas sunaudoti per 2 dienas ir nelaikyti sandariai šlapias uždarytas šaldytuve.

    Norint, kad žalumynai ilgiau išliktų švieži, juos verta laikyti suvyniotus į sugeriantį rankšluostį ir įdėtus į maišelį ar dėžutę. Bulves geriausia laikyti tamsioje, sausoje, gerai vėdinamoje vietoje, vengiant šviesos ir drėgmės.

  • Neskubėkite išimti kiaušinių iš dėžutės: štai kodėl taip pataria maisto saugos ekspertai

    Kiaušinių perkėlimas į šaldytuvo durelių laikiklius daugeliui atrodo patogus, tačiau maisto saugos specialistai pataria verčiau palikti juos originalioje kartoninėje dėžutėje. Ji ne tik apsaugo nuo smūgių, bet ir padeda išlaikyti stabilesnes laikymo sąlygas, ypač jei šaldytuvas dažnai varstomas.

    Didžiausia problema laikant kiaušinius durelėse yra temperatūros svyravimai. Kaskart atidarius šaldytuvą, šiltesnis oras pirmiausia pasiekia būtent durelių zoną, todėl produktai ten patiria dažnesnius pokyčius, o tai gali trumpinti šviežumo laiką.

    Kodėl dėžutė svarbi šviežumui?

    Kiaušinio lukštas yra tvirtas, tačiau porėtas, todėl gali sugerti ryškius kvapus iš aplinkinių produktų, pavyzdžiui, žuvies, svogūnų ar rūkytų gaminių. Kartoninė pakuotė veikia kaip papildomas barjeras ir sumažina kvapų perdavimo tikimybę.

    Ne mažiau svarbu ir tai, kad dėžutė padeda kiaušiniams išlikti taisyklingoje padėtyje. Laikant smailiu galu žemyn, oro kamera lieka viršuje, o tai padeda ilgiau išsaugoti kokybę ir mažina trynio prisilietimo prie lukšto riziką.

    Apsauga nuo pažeidimų ir kryžminės taršos

    Net ir nepastebimos mikroįtrūkio vietos lukšte gali tapti vartais mikroorganizmams, o kiaušinio turinys yra terpė, kurioje jie gali daugintis. Dėžutė sumažina kiaušinių daužymosi tikimybę ir padeda atskirti juos nuo kitų produktų, jei lukštas būtų pažeistas ar suteptas.

    Praktiškas pliusas ir kasdienybėje: originalioje pakuotėje paprasčiau sekti galiojimo datą bei sunaudoti senesnius kiaušinius pirmiausia. Tai ypač aktualu šeimoms, kurios šaldytuve laiko kelias skirtingas kiaušinių pakuotes.

    Kaip laikyti kiaušinius namuose?

    Geriausia kiaušinius laikyti pagrindinėje šaldytuvo dalyje, arčiau galinės sienelės, kur temperatūra stabiliausia. Įprastai šaldytuve siekiama kelių laipsnių virš nulio, o būtent stabilumas yra svarbiau nei patogi vieta durelėse.

    Dar viena dažna klaida yra kiaušinių plovimas prieš dedant į šaldytuvą. Ant lukšto gali būti natūralus apsauginis sluoksnis, todėl kiaušinius rekomenduojama plauti tik prieš pat naudojimą, kad nesumažėtų jų atsparumas aplinkos poveikiui ir nesutrumpėtų laikymo laikas.

  • Šių patiekalų viešbučio pusryčiuose geriau vengti: ekspertai įspėja dėl apsinuodijimų

    Šių patiekalų viešbučio pusryčiuose geriau vengti: ekspertai įspėja dėl apsinuodijimų

    Atostogos su viešbučio švedišku stalu daugeliui atrodo kaip nerūpestingas malonumas, tačiau būtent bufetuose dažnai pasitaiko ir maisto saugos klaidų. Apsinuodijimai maistu kelionėse nėra reti, o didžiausia rizika kyla tada, kai patiekalai laikomi netinkamoje temperatūroje ar juos liečia daug žmonių.

    Maisto saugos specialistai pabrėžia vadinamąją pavojingą temperatūrų zoną, kai maistas būna per šiltas šaldymui, bet per vėsus saugiam laikymui karštai. Tokiose sąlygose bakterijos gali daugintis labai sparčiai, o simptomai, priklausomai nuo sukėlėjo, pasireiškia nuo kelių valandų iki kelių dienų.

    Žalios salotos ir lapinės daržovės

    Iš pirmo žvilgsnio salotos atrodo vienas saugiausių pasirinkimų, tačiau žalios lapinės daržovės neretai siejamos su žarnyno infekcijų protrūkiais. Didžiausia problema ta, kad jos dažniausiai neapdorojamos termiškai, todėl patogenai, patekę ant produkto, nepašalinami karščiu.

    Riziką didina ir praktiniai veiksniai: lapai auga arti žemės, ant jų gali patekti dirvožemio ar vandens tarša, o viešbučiuose salotos kartais ilgai stovi kambario temperatūroje. Jei matote apvytusias, suglebusias salotas ar padažais jau aplietą mišinį, tai gali būti ženklas, kad produktas laikomas per ilgai.

    Kiaušiniai, dešrelės ir kiti karšti patiekalai

    Kiaušinienė, virtos dešrelės ar keptos dešros dažnai laikomos metaliniuose induose su pašildymu, tačiau reali temperatūra ne visada išlieka pakankamai aukšta. Jei indų dugne patiekalas vos šiltas, o ne karštas, bakterijoms tai tampa palanki terpė.

    Ypač atsargiai verta vertinti patiekalus, kurie akivaizdžiai pastovėję: apdžiūvę kraštai, sukietėjusi plutelė ar susisluoksniavęs padažas rodo, kad maistas ilgai stovėjo. Tokiais atvejais saugiau rinktis ką tik paruoštą variantą, pavyzdžiui, omletą ar kiaušinį, pagamintą gyvai prie jūsų.

    Pjaustyti vaisiai, minkšti sūriai ir šaltos mėsos gaminiai

    Pjaustyti melionai, arbūzai ir paruoštos vaisių salotos vilioja, bet nuluptas ir supjaustytas vaisius greitai praranda apsaugą. Drėgna, maistinga terpė, ypač šiltoje salėje, sudaro sąlygas mikroorganizmams daugintis, o problemą sustiprina ir tai, kad ne visada aišku, kiek laiko vaisiai jau stovi padėkle.

    Šaltibarščių zonai artimi produktai, tokie kaip minkšti sūriai, pjaustyti sūriai ar mėsos gaminiai, turėtų būti laikomi aiškiai atšaldyti. Jei lėkštės padėtos be šaldymo pagrindo, ant produktų matosi išdžiūvę kraštai, pakitusi spalva ar susikaupęs riebalų blizgesys, tai signalas, kad maistas galėjo per ilgai būti šilumoje.

    „Jeigu abejojate dėl temperatūros ar šviežumo, saugiausia rinktis produktus, kuriuos galite nusilupti patys, arba patiekalus, paruoštus iš karto ir patiektus karštus“, – sako maisto saugos ekspertai, primindami paprastą taisyklę: karštas turi būti karštas, o šaltas – šaltas.

    Norint sumažinti riziką, verta ateiti pusryčiauti anksčiau, kai maistas ką tik papildytas, rinktis gyvo gaminimo stoteles ir imti vientisus vaisius, kuriuos nusilupsite patys. Taip pat pravartu stebėti, ar bufete yra akivaizdžiai veikiantis šaldymas, o karšti patiekalai iš tiesų garuoja, o ne tik atrodo šilti.

  • Ką geriausia šaldyti liepą: šių vaisių ir daržovių pikas trumpas, vėliau bus brangu

    Ką geriausia šaldyti liepą: šių vaisių ir daržovių pikas trumpas, vėliau bus brangu

    Liepa – pats metas pasiruošti atsargų rudeniui ir žiemai, kai dalis sezoninių vaisių ir daržovių tampa prastesnio skonio ir gerokai brangesni. Šaldymas namuose leidžia išsaugoti derliaus skonį, o kartu sumažinti maisto švaistymą, nes perteklių galima suvartoti vėliau.

    Maisto šaldymas laikomas vienu saugiausių konservavimo būdų, nes žema temperatūra sustabdo bakterijų dauginimąsi ir sulėtina kokybės prastėjimą. Vis dėlto svarbiausia šaldyti šviežius, prinokusius, bet nepernokusius produktus, nes nuo jų būklės labiausiai priklauso skonis ir tekstūra po atitirpinimo.

    Liepos derliaus pikas dažnai sutampa su uogų ir dalies daržovių gausa, todėl tai patogiausias laikas pasiruošti naminių šaldytų atsargų. Praktikoje geriausiai pasiteisina šaldyti braškes, vyšnias, trešnes, avietes, serbentus ir mėlynes, nes žiemą jos dažniau būna brangesnės, o pasirinkimas mažesnis.

    Iš daržovių liepos pradžioje ir viduryje verta pasirūpinti ankstyvais žiediniais kopūstais, brokoliais, šparaginėmis pupelėmis, žirneliais, cukinijomis ir krapais. Tokie produktai po atitirpinimo labiau tinka sriuboms, troškiniams, omletams ar kokteiliams, nes dalis jų praranda traškumą.

    Geriausiam rezultatui svarbu produktus nuplauti, gerai nusausinti ir supjaustyti porcijomis, kad vėliau nereikėtų atitirpinti viso kiekio. Uogas dažnai patogu pirmiausia užšaldyti paskleidus plonu sluoksniu, o tik tada suberti į indelius, kad jos nesuliptų į vieną gumulą.

    Daržovėms dažnai praverčia trumpas apvirimas ir atšaldymas, nes tai padeda išlaikyti spalvą ir skonį. Taip pat verta nepamiršti užrašyti užšaldymo datos, nes net ir šaldiklyje ilgainiui silpnėja aromatas, o netinkamai supakuoti produktai gali įgauti pašalinių kvapų.

    Specialistai primena, kad saugiausia šaldyti greitai ir laikyti pastovią žemą temperatūrą, o atitirpintų produktų pakartotinai nebeužšaldyti. Jei šaldiklyje trūksta vietos, realiai daugiausia vietos sutaupo uogų ir pjaustytų daržovių porcijavimas, taip pat naudojami sandarūs maišeliai, išspaudžiant kuo daugiau oro.

  • Verdantis ar atvėsintas vanduo agurkams? Ši klaida lemia, ar rauginys bus kietas ir traškus

    Agurkų rauginimas atrodo paprastas: vanduo, druska, česnakas, krapai ir stiklainis. Tačiau praktikoje net viena smulki detalė, ypač sūrymo temperatūra, gali nulemti, ar agurkai liks traškūs, ar greitai suminkštės. Svarbu ir druskos kiekis, priedai, kurie sutvirtina struktūrą, bei tai, kaip agurkai sudedami į stiklainį.

    Dažniausia minkštėjimo priežastis yra natūralūs agurkuose esantys fermentai, kurie šilumoje greičiau ardo pektinus, atsakingus už tvirtą minkštimą. Kai stiklainiai laikomi per šiltoje vietoje, procesas paspartėja, o rezultatas gali tapti vandeningas ir tuščiaviduris. Todėl fermentacijai ypač svarbi vėsesnė, stabili aplinka.

    Reikšmę turi ir patys agurkai: peraugę, su labiau išsivysčiusiomis sėklomis, dažniau praranda stangrumą. Geriausiai tinka maži, kieti, ką tik nuskinti agurkai, kurių odelė nepažeista. Jei agurkai ilgiau pastovėję, jie praranda drėgmę ir elastingumą, todėl sūryme greičiau suminkštėja.

    Sūrymo temperatūra ir druska

    Renkantis, kuo užpilti agurkus, dažniausiai svarstoma, ar vanduo turi būti verdantis, ar atvėsintas. Karšta užpylimo temperatūra pagreitina procesą, bet kartu padidina riziką pažeisti odelę ir paskatinti minkštėjimą. Jei naudojamas karštas vanduo, verta leisti jam atvėsti maždaug iki 70 laipsnių, o ne pilti ką tik užvirusį.

    Sūrymo stiprumas taip pat kritiškas: per silpnas skatina nepageidaujamų mikroorganizmų veiklą ir prastesnę tekstūrą, per stiprus gali „užspausti“ fermentaciją ir išbalansuoti skonį. Dažnai taikomas praktinis santykis yra vienam litrui vandens įdėti vieną kupiną valgomąjį šaukštą druskos. Rekomenduojama naudoti nejoduotą akmens druską, nes joduota kartais gali pakeisti skonį ir drumstinti sūrymą.

    Ką duoda krienai ir lapai

    Traškumo paslaptis neretai slypi prieduose, kurie į sūrymą išskiria natūralių rauginančių medžiagų. Krienų lapai, ąžuolo, vyšnių ar juodųjų serbentų lapai turi junginių, padedančių sutvirtinti agurko paviršių ir pristabdyti minkštėjimą. Dėl to tokie priedai tradiciškai laikomi vienu patikimiausių būdų apsaugoti tekstūrą.

    Česnakas dažniausiai dedamas ne tik dėl skonio, bet ir dėl poveikio mikroflorai, o krapai suteikia klasikinį aromatą. Svarbu nepersistengti su lapais: keli lapai vienam stiklainiūi dažniausiai pakanka, o per didelis kiekis gali suteikti kartumo ir pakeisti sūrymo spalvą. Skonis ir traškumas čia turi būti derinami, o ne „užmušami“ priedais.

    Kaip sudėti į stiklainį

    Net ir geras sūrymas nepadės, jei agurkai stiklainyje bus sudėti taip, kad dalis jų kyšos virš skysčio. Patikima praktika yra agurkus statyti vertikaliai ir glaudžiai, kad jie nekiltų į viršų ir sūrymas tolygiai apsemtų kiekvieną agurką. Ant viršaus galima uždėti krienų lapą, kuris veikia kaip natūralus „prispaudėjas“.

    Fermentacijos pradžioje svarbu leisti pasišalinti susidarančioms dujoms, todėl dangtelio nereikėtų užsukti iki galo, ypač pirmosiomis dienomis. Per sandariai uždarytas stiklainis gali pradėti leisti sūrymą arba net išstumti dangtelį. Toks paprastas žingsnis padeda išvengti gedimo ir užtikrina stabilesnį rūgimo procesą.

  • Lašiša orkaitėje: 12 minučių triukas 200 laipsnių temperatūroje padeda išvengti sausos žuvies

    Lašišos kepimas orkaitėje atrodo paprastas, tačiau būtent laikas ir temperatūra dažniausiai nulemia, ar žuvis bus sultinga, ar taps sausa ir kieta. Daugelyje namų virtuvių pasiteisina taisyklė: 200 laipsnių temperatūroje vidutinio storio lašišos filė dažnai iškepa maždaug per 12 minučių.

    Vis dėlto vieno universalaus atsakymo nėra, nes rezultatą lemia filė storis, pradinė žuvies temperatūra ir norimas iškepimo lygis. Storesniam gabalui paprastai prireikia kelių papildomų minučių, o plonesnis gali perkepti net ir laikantis „saugios“ trukmės.

    Kas iš tiesų lemia sultingumą

    Patikimiausias būdas išvengti spėliojimo yra maisto termometras, nes lašiša greitai pereina ribą tarp sultingos ir perdžiūvusios. Per ilgai kepta žuvis praranda drėgmę, baltymai stipriau susitraukia, todėl tekstūra tampa kieta, o paviršiuje dažniau matosi baltos išbėgusios sultys.

    Kita vertus, daliai žmonių nepatinka mažiau iškepusios žuvies tekstūra, be to, svarbu laikytis maisto saugos principų. Dėl to temperatūros patikrinimas kepimo pabaigoje laikomas profesionalia praktika, leidžiančia tiksliai sustabdyti kepimą tinkamu momentu.

    Karščiau ir greičiau: kodėl tai populiarėja

    Socialiniuose tinkluose ir kulinarų bendruomenėse pastaraisiais metais ypač išpopuliarėjo karšto ir trumpo kepimo metodas. Jo logika paprasta: aukštesnė temperatūra greičiau suformuoja išorę, o vidus išlieka drėgnesnis, jei tik žuvis neperlaikoma.

    „Kepu apie 200–220 laipsnių konvekcinėje orkaitėje trumpiau, viskas priklauso nuo storio: išorė iškepa, o vidus lieka sultingas, labiausiai nemėgstu perkeptos lašišos“, – sakė vienas namų virtuvės entuziastas diskusijoje apie lašišos kepimą.

    Šis metodas ypač patogus vakarienei, kai norisi greitai paruošti patiekalą ir pritaikyti jį skirtingiems skoniams. Lašiša gerai „priima“ tiek paprastą druskos ir citrinos derinį, tiek glajus ar marinatus, o aukštesnė temperatūra padeda greičiau išryškinti jų skonį.

    Dažniausios klaidos, kurios sugadina rezultatą

    Viena dažniausių klaidų yra orientuotis tik į minutes, neatsižvelgiant į filė storį ir orkaitės ypatumus. Skirtingos orkaitės realiai gali „rodyti“ nevienodą karštį, o konvekcija dažnai kepimą pagreitina.

    Taip pat verta prisiminti, kad žuvis dar šiek tiek „atsineša“ kaitros ir po išėmimo iš orkaitės, todėl per ilgas kepimas iki pat norimos ribos gali baigtis sausesne tekstūra lėkštėje. Jei siekiate stabiliai gero rezultato, termometras ir keli bandymai su savo orkaite paprastai duoda daugiau naudos nei bet kuri universali taisyklė.

  • Švedų triukas su kava ir kiaušiniu: žada lengvesnį svorį ir pagalbą kepenims – ką sako mokslas

    Skandinavijoje kartais sutinkamas neįprastas gėrimas – kava su kiaušiniu. Ji dažniausiai ruošiama taip, kad žalias kiaušinis (kai kada ir su švariai nuplauta lukšto dalimi) sumaišomas su malta kava, užpilamas karštu vandeniu ir vėliau perkošiamas. Šalininkai teigia, kad taip kava tampa švelnesnė ir mažiau karti.

    Toks paruošimo būdas turi techninį paaiškinimą: kiaušinio baltymai kaitinami sukimba ir gali surišti dalį smulkių dalelių, todėl gėrimas tampa skaidresnis. Panašus principas taikomas ir kai kuriuose sultiniuose ar vyno skaidrinime, todėl šis triukas nėra vien tik folkloras. Vis dėlto skonis ir tekstūra labiausiai priklauso nuo kavos rūšies, malimo, virimo trukmės ir košimo.

    Kalbant apie svorio mažinimą, verta atskirti tai, kas pagrįsta, nuo to, kas yra perdėta. Kofeinas gali trumpam sumažinti apetitą ir padidinti budrumą, o kai kuriems žmonėms padeda lengviau laikytis dienos režimo. Tačiau vien kavos gėrimas, net ir su kiaušiniu, savaime nėra tvarus būdas mažinti svorį be mitybos, miego ir fizinio aktyvumo pokyčių.

    Kepenų tema taip pat dažnai minima neatsitiktinai: mokslinėje literatūroje nuosekliai aptariama, kad reguliarus kavos vartojimas siejamas su mažesne kai kurių kepenų ligų rizika ir geresniais kepenų fermentų rodikliais daliai žmonių. Svarbu tai, kad šis galimas poveikis paprastai siejamas su pačia kava, o ne su kiaušiniu joje. Kitaip tariant, kiaušinis čia nėra būtina sąlyga, jei žmogus kavą toleruoja.

    Maistinė vertė, palyginti su juoda kava, iš tiesų pasikeičia: į gėrimą patenka baltymų ir riebalų, o kartu ir daugiau kalorijų. Tai gali būti naudinga, jei kava geriama vietoj užkandžio, bet gali ir trukdyti, jei taip tiesiog pridedama papildomų kalorijų prie įprastos mitybos. Be to, jautresniems žmonėms riebesnis gėrimas gali sukelti skrandžio diskomfortą.

    „Kava gali turėti palankių sąsajų su kepenų sveikata, tačiau tai nereiškia, kad bet kuris madingas jos variantas automatiškai taps liekninančiu ar gydomuoju gėrimu“, – pabrėžia mitybos specialistai, vertindami socialiniuose tinkluose plintančias rekomendacijas.

    Jei vis dėlto norisi išbandyti, maisto sauga turi būti pirmoje vietoje. Naudokite tik šviežius kiaušinius, kruopščiai nuplaukite lukštą, venkite šio gėrimo nėštumo metu, esant nusilpusiam imunitetui ar jei gydytojas rekomenduoja vengti termiškai nepakankamai apdorotų kiaušinių. Taip pat pravartu atsiminti, kad per didelis kofeino kiekis gali didinti nerimą ir trikdyti miegą.

    Galiausiai, kava su kiaušiniu gali būti įdomus kulinarinis eksperimentas ir švelnesnio skonio alternatyva. Tačiau stebuklingų pažadų dėl svorio ar kepenų „valymo“ geriau neperimti nekritiškai: daug svarbiau bendri gyvenimo būdo sprendimai ir individuali sveikatos situacija.

  • Paaiškėjo, kas tiekia „Taco Bell“ salotas: FDA įvardijo „Taylor Farms“ po parazito protrūkio

    JAV greitojo maisto tinklų tiekimo grandinės dažniausiai lieka paslaptyje, tačiau ligų protrūkiai ir produktų atšaukimai kartais priverčia įvardyti konkrečius tiekėjus. Šįkart dėmesio centre atsidūrė „Taylor Farms“ – bendrovė, kurios pjaustytos ledinės salotos siejamos su „Taco Bell“ restoranų tiekimu.

    JAV Maisto ir vaistų administracija (FDA) nurodė, kad „Taylor Farms de Mexico“ tiekė smulkintas ledines salotas „Taco Bell“ restoranams Kentukyje, Mičigane, Indianoje, Vakarų Virdžinijoje ir Ohajuje. Šis ingredientas susietas su kelių valstijų susirgimų protrūkiu, kurį sukėlė ciklosporos parazitas.

    „Taylor Farms“ – 1995 metais Bruce’o Tayloro įkurta įmonė, išaugusi į vieną didžiausių šviežiai paruoštų daržovių ir salotų produktų tiekėjų Šiaurės Amerikoje. Vartotojams ji labiausiai žinoma dėl paruoštų salotų rinkinių, tačiau verslas apima ir daržovių mišinius, paruoštus valgyti dubenėlius, padėklus bei kitus patogiam vartojimui paruoštus produktus.

    Reaguodama į situaciją, bendrovė pranešė laikinai pašalinusi iš tiekimo visas ledines salotas, gaunamas iš centrinės Meksikos, kol bus atlikti papildomi patikrinimai. Įmonė taip pat akcentavo, kad jos firminiai salotų rinkiniai ir kiti „Taylor Farms“ prekės ženklu parduodami produktai esą nebuvo susiję su minėtu įvykiu, nes juose ledinių salotų nėra.

    Ciklosporozė paprastai plinta per užterštą maistą ar vandenį, o simptomai dažniausiai apima vandeningą viduriavimą, pilvo spazmus, pykinimą ir nuovargį. JAV sveikatos institucijos ne kartą pabrėžė, kad ypač rizikingi yra žali, termiškai neapdoroti produktai, todėl tiekėjams ir restoranams tenka didelė atsakomybė už plovimo, laikymo temperatūrų ir atsekamumo procedūras.

    „Viskas, ką galime padaryti, tai užtikrinti, jog taikome žinomas priemones, kad mūsų gaminamas maistas būtų saugus“, – sakė Bruce’as Tayloras.

    „Taylor Farms“ vardas JAV jau anksčiau buvo minimas viešai dėl tiekimo grandinės incidentų. Pastaraisiais metais bendrovė ne kartą susidūrė su produktų atšaukimais, o tokie atvejai paprastai skatina griežtinti kontrolę laukuose, perdirbimo cechuose ir logistikos grandinėje, ypač kai produkcija skirta greitojo maisto tinklams, kuriuose ingredientai sunaudojami dideliais kiekiais.

    Maisto saugos ekspertai pažymi, kad panašios situacijos vis dažniau atkreipia dėmesį į visos tiekimo grandinės skaidrumą ir atsekamumą. Didieji tinklai ir tiekėjai investuoja į papildomus testavimus, greitesnį partijų susekimą ir prevencines priemones, kad vienos žaliavos problema netaptų plataus masto visuomenės sveikatos krize.

  • Nėštumo mitybos spąstai: šių produktų geriau atsisakyti, nes jie gali pernešti bakterijas

    Nėštumo mitybos spąstai: šių produktų geriau atsisakyti, nes jie gali pernešti bakterijas

    Kodėl rizika nėštumo metu didėja?

    Nėštumas keičia imuninės sistemos veiklą, todėl kai kurios infekcijos, kurios įprastai praeina lengvai, būsimai mamai ir vaisiui gali sukelti rimtų komplikacijų. Didžiausią grėsmę dažniausiai kelia maistu plintančios bakterijos ir parazitai, ypač listerija, salmonelės ir toksoplazmozės sukėlėjas.

    Specialistai pabrėžia, kad svarbu ne tik valgyti daugiau vitaminų ar mineralų, bet ir sąmoningai rinktis saugius produktus. Nėštumo metu ypač svarbi tinkama terminė maisto apdorojimo temperatūra, švara virtuvėje ir aiškus produktų kilmės bei sudėties supratimas.

    Žali produktai ir nepakankamas terminis apdorojimas

    Viena dažniausių klaidų – vartoti žalią arba nepakankamai termiškai apdorotą mėsą ir žuvį. Tokiuose produktuose gali būti salmonelių, kampilobakterijų, taip pat listerijos, o kai kuriais atvejais ir parazitų, galinčių sukelti toksoplazmozę.

    Listeriozė laikoma viena pavojingiausių infekcijų nėštumo metu, nes bakterija gali patekti per placentą ir pakenkti vaisiui. Būsimai mamai simptomai kartais primena lengvą peršalimą, tačiau pasekmės gali būti itin skaudžios – nuo persileidimo iki priešlaikinio gimdymo.

    Žali kiaušiniai ar patiekalai su jais taip pat kelia riziką dėl salmonelių. Dėl to nėštumo metu saugiausia rinktis tik pilnai termiškai apdorotus kiaušinius ir vengti patiekalų, kuriuose kiaušiniai lieka žali arba pusžaliai.

    Žuvis: nauda išlieka, bet svarbu pasirinkimas

    Žuvis yra svarbus omega-3 riebalų rūgščių šaltinis, tačiau nėštumo metu svarbu atkreipti dėmesį į gyvsidabrio riziką. Didesnės plėšrios žuvys dažniau kaupia sunkiuosius metalus, todėl jų patariama vengti arba vartoti itin retai.

    Gyvsidabris gali neigiamai veikti vaiko nervų sistemos vystymąsi, todėl saugesnis pasirinkimas – mažesnės žuvys, kurios paprastai turi mažesnę sunkiųjų metalų koncentraciją. Ne mažiau svarbu, kad žuvis būtų tinkamai iškepta ar išvirta, o ne valgoma žalia.

    Nepasterizuoti pieno produktai ir pelėsis

    Nėštumo metu rekomenduojama atsisakyti nepasterizuoto pieno ir iš jo pagamintų produktų, nes jie gali būti listerijos šaltinis. Perkant sūrius ar kitus pieno gaminius verta patikrinti etiketę ir įsitikinti, kad produktas pagamintas iš pasterizuoto pieno.

    Taip pat svarbu atsargiai vertinti produktus su matomu pelėsiu. Tokiais atvejais nepakanka nupjauti „blogą“ vietą – saugiau išmesti visą produktą, nes mikroorganizmai gali būti išplitę plačiau, nei matosi plika akimi.

    Daržovės, vaisiai ir daigai

    Daržovės ir vaisiai turėtų sudaryti svarbią nėščiosios mitybos dalį, tačiau jie privalo būti kruopščiai nuplauti po tekančiu vandeniu. Tai ypač aktualu, jei produktai valgomi žali, nes paviršiuje gali būti patogenų ar dirvožemio likučių.

    Atsargumo ypač reikalauja daigai, nes jų auginimo sąlygos gali būti palankios bakterijoms, o vien plovimas ne visada užtikrina saugumą. Jei norisi daigų, saugesnis kelias – rinktis termiškai apdorotus arba jų laikinai atsisakyti.

    Alkoholis, nikotinas ir kofeinas

    Nėštumo metu nėra laikoma, kad egzistuoja saugi alkoholio dozė, nes jis laisvai pereina placentą ir gali veikti vaisiaus vystymąsi. Dėl to gydytojai rekomenduoja visišką abstinenciją viso nėštumo metu.

    Tas pats principas taikomas ir nikotinui, įskaitant pasyvų rūkymą bei elektronines cigaretes. Tabako dūmuose esančios medžiagos mažina deguonies tiekimą ir didina nėštumo komplikacijų riziką, todėl svarbu vengti ir prirūkytų patalpų.

    Galiausiai verta riboti ir didelės koncentracijos kofeiną, ypač energiniuose gėrimuose. Jei kyla abejonių dėl konkretaus produkto, saugiausia sprendimą aptarti su nėštumą prižiūrinčiu gydytoju ar akušere.

    „Nėštumo metu svarbiausia taisyklė yra paprasta: jei produktas kelia abejonių dėl šviežumo, kilmės ar apdorojimo, jo geriau atsisakyti“, – sako specialistai.

    Saugus pasirinkimas dažniausiai remiasi trimis principais: tinkama temperatūra gaminant maistą, švari virtuvė ir aiškiai suprantama produkto sudėtis. Tokie įpročiai mažina apsinuodijimų ir infekcijų riziką bei padeda ramiau jaustis visus devynis mėnesius.

  • Šito nedėkite į raugintų agurkų stiklainį: sugadinsite viską ir teks išmesti

    Rauginant agurkus klaidų pasitaiko dažniau, nei atrodo, o viena netinkama detalė gali sugadinti visą stiklainį. Svarbiausia taisyklė – nenaudoti pažeistų, sumuštų ar pradėjusių minkštėti agurkų, nes tokia žaliava greičiau genda ir skatina nepageidaujamų mikroorganizmų dauginimąsi.

    Ne mažiau svarbu tai, ką dedate kartu su agurkais. Į stiklainį nereikėtų dėti sugedusių prieskonių ar žolelių, taip pat nešvarių, neperplautų lapų, nes su jais į rauginį lengvai patenka pelėsiai ir bakterijos. Prieš rauginimą verta pasirūpinti švara: gerai išplauti stiklainius, dangtelius ir įrankius, kad fermentacija vyktų saugiai.

    Atidarius stiklainį apie gedimą dažniausiai signalizuoja pelėsis, aitrus, pūvimą primenantis kvapas arba minkšti, slidūs agurkai. Įspėjimas yra ir pakitusi užpilo konsistencija, kai jis tampa tirštas, tempiamas ar aiškiai gleivėtas. Tokiais atvejais turinį saugiausia išmesti, o ne bandyti gelbėti.

    Dar vienas blogas ženklas – stipriai išsipūtęs dangtelis dar prieš atidarymą. Tai gali reikšti, kad stiklainyje vyko nevaldoma fermentacija arba prasidėjo gedimo procesai, todėl ragauti nerekomenduojama. Ypač svarbu neignoruoti požymių, jei produktas laikytas šiltai ar ilgai stovėjo atidarytas.

    Kad agurkai pavyktų traškūs, juos reikėtų laikyti vėsiai ir tamsiai, o atidarytą stiklainį kuo greičiau grąžinti į šaldytuvą. Taip pat svarbu, kad agurkai būtų pilnai apsemti užpilu, nes sąlytis su oru didina pelėsio riziką. Jei kyla abejonių dėl kvapo ar išvaizdos, saugiausia taisyklė paprasta: geriau išmesti, nei rizikuoti sveikata.