CP v2

Tag: Maisto sauga

  • Lenkija ruošia griežtesnes taisykles maisto importui iš trečiųjų šalių: kas keistųsi

    Lenkija ruošia griežtesnes taisykles maisto importui iš trečiųjų šalių: kas keistųsi

    Lenkijos Sveikatos ministerija kartu su Žemės ūkio ir kaimo plėtros ministerija parengė teisės akto projektą, kuriuo siekiama sugriežtinti dalies į Lenkijos rinką patenkančių maisto produktų reikalavimus. Pagrindinis dėmesys nukreiptas į importą iš šalių, nepriklausančių Europos Sąjungai, ir į pesticidų likučių kontrolę.

    Pagal projektą kai kuriuose maisto produktuose nebebūtų leidžiama aptikti tam tikrų veikliųjų medžiagų likučių. Tarp įvardijamų medžiagų minimi glufosinatas, tiofanatas metilis, karbendazimas ir benomilas, kurių dalis ES jau yra uždrausta arba nebeturi galiojančio ES patvirtinimo.

    Kodėl griežtinama kontrolė?

    Lenkijos valdžios argumentas paprastas: jei ES ūkininkams taikomi griežti standartai, importuojami produktai taip pat turėtų atitikti lygiavertes taisykles. Anot žemės ūkio ministro Stefano Krajewskio, konkurencija nėra problema, tačiau ji turi vykti pagal vienodus reikalavimus visiems rinkos dalyviams.

    „Lenkijos ūkininkai nebijo konkurencijos, bet konkurencija turi remtis sąžiningomis ir vienodomis taisyklėmis“, – sakė Stefan Krajewski.

    Ministras pabrėžė, kad vartotojai turi teisę žinoti, kokios kokybės produktai patenka į parduotuves, o valstybė, derėdamasi dėl prekybos susitarimų, siekia turėti priemones blokuoti produktus, kuriuose randama ES rinkoje neleidžiamų pesticidų likučių.

    Ką tai reikštų vartotojams?

    Viceministrė Katarzyna Kęcka akcentavo, kad tikslas yra realiai didinti sveikatos saugą ir mažinti riziką, susijusią su medžiagomis, kurios, kaip įtariama, gali turėti neigiamą poveikį vaisingumui, vystymuisi, hormonų sistemai ar genetinei medžiagai. Jos teigimu, tai ypač aktualu nėščiosioms, vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms ir sergantiesiems lėtinėmis ligomis.

    „Svarbiausia mums yra vartotojų sveikata ir tai, kad žmonės valgytų sveiką maistą, pagamintą pagal europinius standartus“, – sakė viceministrė.

    Lenkijos žemės ūkio viceministrė Małgorzata Gromadzka taip pat akcentavo lygių sąlygų principą: jei produktai importuojami, jų gamintojams turėtų būti taikomi tokie pat reikalavimai, kaip ir vietos ūkininkams. Tai, jos teigimu, atliepia ir ūkininkų keliamus lūkesčius.

    Galimos pasekmės prekybai

    Jei projektas būtų priimtas, praktikoje tai galėtų reikšti griežtesnius importuojamos produkcijos patikrinimus, daugiau laboratorinių tyrimų ir aiškesnes taisykles, kada produktai neįleidžiami į rinką. Tokie pokyčiai paprastai didina tiekėjų atsakomybę ir gali paveikti importo grandines, ypač iš regionų, kuriuose leidžiamos ES uždraustos veikliosios medžiagos.

    Kita vertus, griežtesnė kontrolė gali turėti ir kainų aspektą: papildomi reikalavimai dažnai didina tiekėjų sąnaudas, o tai kai kuriais atvejais persiduoda galutinei produkto kainai. Vis dėlto sprendimo šalininkai pabrėžia, kad prioritetas turi būti sveikatos sauga ir vienodos konkurencinės sąlygos ES rinkoje.

  • Bulvės folijoje orkaitėje: šefas įspėja apie vieną saugos niuansą ir kada taip kepti verta

    Kepdami bulves aliuminio folijoje daugelis tikisi greitesnio rezultato ir minkštesnio vidaus. Vis dėlto virtuvės profesionalai primena, kad šis įprotis gali turėti ne tik skonio, bet ir maisto saugos pasekmių, ypač kai bulvės po kepimo paliekamos suvyniotos.

    Atsargumas susijęs su tuo, kad folija sulaiko drėgmę ir šilumą, todėl bulvė labiau garinama nei kepama. Dėl to žievė dažnai tampa minkšta, o vidus – drėgnesnis, nei kepant bulvę atvirai ant grotelių ar skardos.

    Pagrindinė problema atsiranda ne kepimo metu, o vėliau, kai iškepta bulvė atvėsta, bet lieka suvyniota. Šiluma ir drėgmė folijos viduje sudaro palankesnes sąlygas bakterijoms daugintis, jei jos jau buvo ant produkto ar pateko iš aplinkos.

    Maisto saugoje ypač akcentuojama vadinamoji pavojinga temperatūrų zona, kai maistas laikomas nei pakankamai karštas, nei pakankamai šaltas. Jei bulvė ilgiau išlieka šilta ir uždara, rizika didėja, todėl rekomenduojama ją kuo greičiau išvynioti ir tinkamai laikyti.

    Folija praverčia situacijose, kai bulvę reikia apsaugoti nuo tiesioginės kaitros ar pelenų, pavyzdžiui, kepant ant grilio ar žarijų laužavietėje. Tokiu atveju apvyniojimas padeda išvengti apdegimo ir leidžia tolygiau iškepti, kai šilumos šaltinis sunkiau kontroliuojamas.

    Vis dėlto ir čia svarbu, kas vyksta po kepimo. Iškeptos bulvės nereikėtų ilgai laikyti suvyniotos ir šiltos, o ypač palikti „pasitroškinti“ folijoje kambario temperatūroje.

    Jei bulves kepate orkaitėje, paprasčiausias sprendimas yra kepti jas be folijos, kad oda labiau apskrustų, o drėgmė galėtų pasišalinti. Tai dažnai pagerina ir tekstūrą, ir skonį, ypač jei bulvė prieš kepimą lengvai patepama aliejumi ir pasūdoma.

    Jeigu vis dėlto renkatės foliją, saugiausia ją nuimti iškart ištraukus bulves iš orkaitės ar grilio. Likusias bulves reikėtų kuo greičiau atvėsinti ir laikyti šaldytuve, o prieš valgant gerai pašildyti iki karšto patiekalo temperatūros.

  • Pesticidų „purvina dvylika“: kuriuose vaisiuose ir daržovėse lieka daugiausia likučių

    Nauji moksliniai tyrimai rodo, kad dalis maiste ir vandenyje aptinkamų cheminių medžiagų, įskaitant pesticidus, gali paveikti žarnyno mikrobiomą labiau, nei manyta anksčiau. Tyrėjai atkreipia dėmesį, kad poveikis nėra vien teorinis: su likučiais susiduriama kasdien, nes jie patenka į įprastus vaisius, daržoves ir geriamąjį vandenį.

    Žurnale Nature Microbiology publikuotame darbe apžvelgta, kaip įvairios plačiai paplitusios medžiagos gali slopinti naudingų žarnyno bakterijų augimą ir keisti jų veiklą. Mokslininkai pabrėžia, kad net chemikalai, sukurti veikti konkrečius kenkėjus ar piktžoles, gali turėti netiesioginį poveikį žmogaus organizmui per mikrobiomą.

    „Nustatėme, kad daugelis cheminių medžiagų, nors ir sukurtos veikti konkrečius taikinius, taip pat veikia žarnyno bakterijas. Kai kurių jų poveikis buvo gerokai stipresnis, nei tikėjomės“, – sakė viena iš tyrimo bendraautorių Indra Rou.

    Tyrime išskirta, kad ypač didelį dėmesį verta skirti pesticidams, tarp jų herbicidams ir insekticidams, kurie naudojami žemės ūkyje. Tyrėjai taip pat kelia hipotezę, kad kai kurios bakterijos, bandydamos prisitaikyti prie cheminių medžiagų poveikio, gali įgyti atsparumo mechanizmų, kurie gali sietis ir su atsparumo antibiotikams didėjimu.

    Praktinis patarimas, kurį kartoja ir visuomenės sveikatos specialistai, išlieka paprastas: vaisius ir daržoves reikėtų kruopščiai nuplauti po tekančiu vandeniu. Tai nepanaikina visų likučių, ypač jei dalis jų yra įsigėrę į žievę ar minkštimą, tačiau gali sumažinti ant paviršiaus esančių medžiagų kiekį.

    Aplinkosaugos ir vartotojų organizacija Environmental Working Group (EWG) kasmet skelbia sąrašą produktų, kuriuose, remiantis laboratorinių tyrimų duomenimis, dažniau aptinkama daugiau pesticidų likučių. Šis sąrašas dažnai vadinamas purvina dvylika ir naudojamas kaip orientyras, kuriuos produktus žmonės, jei turi galimybę, dažniau renkasi ekologiškus.

    Į purvina dvylika EWG sąrašuose paprastai patenka lapiniai žalumynai ir uogos, taip pat keli vaisiai bei bulvės. Minimi produktai yra špinatai, lapiniai kopūstai, braškės, vynuogės, nektarinai, persikai, vyšnios, obuoliai, gervuogės, kriaušės, bulvės ir mėlynės.

    Kartu EWG skelbia ir vadinamąjį švarų penkioliktuką, tai yra produktus, kuriuose likučiai aptinkami rečiau arba mažesniais kiekiais. Šiuose sąrašuose dažniau minimi ananasai, saldieji kukurūzai, avokadai, papajos, svogūnai, šparagai, kopūstai, žiediniai kopūstai, arbūzai, mangai, bananai, morkos, pievagrybiai ir kiviai.

    Specialistai pabrėžia, kad vaisių ir daržovių vartojimo atsisakyti nereikėtų, nes jų nauda mitybai yra didelė. Tačiau sąmoningas pasirinkimas, sezoniškumas, patikima kilmė, kruopštus plovimas ir, jei įmanoma, ekologiškų produktų rinkimasis jautriausioms grupėms gali padėti sumažinti nereikalingą kasdienę pesticidų likučių naštą.

  • Indaplovė, ledinis vanduo ir aliejus su druska: triukai, kurie virtuvėje taupo laiką

    Indaplovė, ledinis vanduo ir aliejus su druska: triukai, kurie virtuvėje taupo laiką

    Kasdienėje virtuvėje dažnai daugiausia laiko suvalgo ne pats gaminimas, o smulkūs pasiruošimo darbai: kur padėti šluostę, kaip greitai paruošti ingredientus ar nuvalyti lipduko klijus nuo stiklainio. Būtent todėl paprasti, bet praktiški triukai neretai duoda didžiausią efektą.

    Vienas elementariausių sprendimų – tvarkingai džiovinama šluostė. Jei nėra patogios vietos, ją galima pakabinti ant čiaupo užtvirtinus paprasta gumyte: šluostė mažiau kontaktuoja su kriaukle, greičiau džiūsta ir būna po ranka.

    Socialiniuose tinkluose vis dar pasitaiko patarimų maistą šildyti ar net gaminti indaplovėje, sandariai uždarytuose stiklainiuose. Tačiau maisto saugos specialistai pabrėžia, kad tai rizikinga, ypač kai kalbama apie žalią mėsą, nes indaplovės ciklo temperatūra ir trukmė ne visada užtikrina pakankamą kaitinimą visame produkte.

    Saugumo požiūriu vištienai ir kitai paukštienai svarbu pasiekti bent 74 laipsnių temperatūrą produkto viduje. Jei tokios kontrolės nėra, didėja tikimybė, kad pavojingos bakterijos nebus sunaikintos, todėl mėsą patikimiau ruošti orkaitėje, keptuvėje ar kitais įprastais būdais.

    Kur kas universalesnis ir saugesnis triukas – svogūnų traškumas. Plonai pjaustytus svogūnus pamirkius lediniame vandenyje apie 20 minučių, sumažėja aštrumas, o tekstūra tampa maloniai traški, todėl toks ingredientas tinka salotoms ir greitiems užkandžiams.

    Dar vienas kasdien praverčiantis sprendimas – lipdukų klijų likučių šalinimas nuo stiklainių. Patepus paviršių aliejumi ir užbarsčius druskos, druska veikia kaip švelnus abrazyvas, o aliejus padeda atpalaiduoti klijus, todėl juos dažnai pavyksta nuvalyti greičiau ir be aštresnių chemikalų.

    Norint greito sotaus patiekalo, žmonės neretai renkasi paprastą makaronų ar greitai paruošiamų makaronų variantą su kiaušiniais, sūriu ir mėsa. Vis dėlto mitybos specialistai primena, kad tokiuose produktuose paprastai būna daugiau druskos, todėl verta stebėti porcijų dydį ir dažniau papildyti patiekalą daržovėmis.

    Laiką virtuvėje dažnai taupo ne sudėtingi įrankiai, o keli aiškūs įpročiai: švara darbo vietoje, ingredientų paruošimas iš anksto ir saugūs gaminimo metodai. Paprasti sprendimai padeda greičiau pasiekti rezultatą ir išvengti nereikalingų rizikų.

  • ES perspėja: daugiau pesticidų pažeidimų paprikose, vynuogėse ir alyvuogių aliejuje, importas stringa dažniau

    ES perspėja: daugiau pesticidų pažeidimų paprikose, vynuogėse ir alyvuogių aliejuje, importas stringa dažniau

    EFSA duomenys: dauguma mėginių atitinka normas

    Europos maisto saugos institucija (EFSA) skelbia, kad pesticidų likučių viršijimai kai kuriose populiariose kultūrose fiksuojami dažniau, o importuojami produktai pasienio patikrose „krenta“ kelis kartus dažniau nei ES užaugintas maistas. Vis dėlto bendra žinia vartotojams raminanti: didžioji dalis tikrintų mėginių atitiko teisines ribas.

    EFSA metinė ataskaita, apimanti 2024 metų duomenis, rodo, kad apie 99 proc. mėginių neviršijo nustatytų didžiausių leistinų pesticidų likučių kiekių. Institucija pabrėžia, kad teisės aktuose numatytos ribos paprastai nustatomos gerokai žemiau lygių, kurie galėtų kelti riziką sveikatai.

    Kur daugėja viršijimų?

    Ataskaitoje išskiriamos saldžiosios paprikos: jų mėginiuose viršijimų dalis, lyginant su 2018 metais, beveik padvigubėjo. Panaši kryptis matoma ir valgomosiose vynuogėse bei pirmojo spaudimo alyvuogių aliejuje, kurių patikrose viršijimai taip pat fiksuojami dažniau.

    Pokyčiai pastebėti ir kituose produktuose: pavyzdžiui, vištų kiaušiniuose, kurie prieš kelerius metus buvo vertinami kaip „švarūs“ pagal šį rodiklį, dabar randama atvejų, kai viršijamos leistinos ribos. EFSA akcentuoja, kad viršijimas savaime nereiškia, jog produktas automatiškai nesaugus, tačiau tai signalas stiprinti kontrolę ir ieškoti priežasčių.

    Importas pasienyje atmetamas dažniau

    EFSA duomenimis, aukštesnės rizikos importuojami produktai ES pasienio patikrose atmetami gerokai dažniau nei ES užauginti, nors abiem atvejais atmetimų dalis išlieka nedidelė. Iš 39 433 2024 metais patikrintų aukštesnės rizikos mėginių 3,6 proc. buvo atmesti ir į rinką nepateko.

    Tarp dažniau neatitikimų sulaukusių produktų minimi, pavyzdžiui, iš Indijos importuojami kmynai, iš Turkijos atvežami granatai ir pomidorai, taip pat žalioji arbata iš Kinijos ir Vietnamo. Tokie skaičiai kursto diskusijas Briuselyje, kiek griežtai turėtų būti prižiūrimas importas ir kaip užtikrinti vienodas konkurencijos sąlygas ūkininkams.

    Kas lemia viršijimus ir ką daro ES?

    Ataskaitoje pažymima, kad dalis problemų ES užaugintuose produktuose siejama su etefonu, brandinimą skatinančia medžiaga, kuri vis pasirodydavo paprikų ir bananų mėginiuose, nors šioms kultūroms ji nėra patvirtinta. Kiti dažniau viršijimuose aptinkami veiklieji junginiai yra insekticidas flonikamidas ir herbicidas gliufosinatas, kurie ES leidžiami, tačiau kai kuriais atvejais nustatomi viršijant ribas.

    Europos Komisija pastaraisiais metais žadėjo griežtinti importo kontrolę ir stiprinti pasienio patikras, reaguodama į ūkininkų protestus bei argumentus dėl nevienodų standartų. EFSA savo ruožtu pabrėžia, kad bendras vartotojų rizikos lygis išlieka žemas, tačiau tendencijos atskirose produktų grupėse rodo poreikį tikslinti kontrolės prioritetus.

    „Didžiausios leistinos ribos nustatomos su saugos atsarga, todėl pats viršijimas nebūtinai reiškia, kad maistas yra nesaugus“, – teigiama EFSA išvadų santraukoje.

    Vartotojams specialistai primena, kad riziką mažina įvairi mityba, vaisių ir daržovių plovimas bei, kai įmanoma, lupimas. Tuo pačiu tikimasi, kad artimiausiu metu daugiau dėmesio bus skiriama tikslinėms patikroms ten, kur viršijimų kreivė kyla sparčiausiai.

  • Kiaušinius šaldytuve laikote neteisingai? Specialistai įvardijo tikslų terminą ir vietą

    Kiaušinius šaldytuve laikote neteisingai? Specialistai įvardijo tikslų terminą ir vietą

    Kiaušiniai daugelyje namų atsiduria šaldytuvo durelėse esančiose įdubose, tačiau maisto saugos specialistai pabrėžia, kad tai viena prasčiausių vietų laikymui. Durelėse temperatūra dažniau svyruoja dėl nuolatinio atidarinėjimo, o tai trumpina produkto šviežumą ir didina bakterijų dauginimosi riziką.

    Maisto saugos rekomendacijos paprastos: kiaušinius geriausia laikyti stabiliausioje ir vėsiausioje šaldytuvo zonoje. Dažniausiai tai yra vidurinė arba apatinė lentyna arčiau galinės sienelės, kur šaltis pasiskirsto tolygiau ir rečiau kinta.

    Kiek laiko kiaušiniai išsilaiko?

    Parduotuvėje pirkti kiaušiniai, laikomi šaldytuve, paprastai išlieka tinkami vartoti kelias savaites nuo supakavimo datos, jei nepažeistas lukštas ir laikymo sąlygos stabilios. Praktikoje daugelyje šalių dažnai minimas apie 3–5 savaičių laikotarpis, tačiau tiksli trukmė priklauso nuo tiekimo grandinės ir laikymo temperatūros.

    Ūkiuose surinkti, neplauti kiaušiniai gali išsilaikyti ilgiau, nes ant lukšto esanti natūrali apsauginė plėvelė sumažina drėgmės netekimą ir mikroorganizmų patekimą į vidų. Nuplovus kiaušinį ši natūrali apsauga silpnėja, todėl jam ypač svarbus pastovus laikymas šaltai.

    Kodėl skiriasi laikymo įpročiai Europoje?

    Dalis Europos šalių kiaušinių prekyboje nelaiko šaldytuve, nes gamybos grandinėje dažniau vengiamas intensyvus plovimas, kad išliktų natūrali apsauginė plėvelė. Tokiu atveju kiaušiniai trumpesnį laiką gali būti laikomi ir kambario temperatūroje, tačiau svarbiausia taisyklė išlieka ta pati: vieną kartą atšaldžius, jų nebereikėtų laikyti šiltai.

    Lietuvoje vartotojams saugiausia laikytis konservatyvaus scenarijaus: kiaušinius laikyti šaldytuve ir vengti temperatūros kaitos. Papildomai rekomenduojama jų neperdėti į dureles, laikyti originalioje dėžutėje, kuri sumažina kvapų įsigėrimą ir apsaugo nuo drėgmės svyravimų.

    Kaip patikrinti, ar kiaušinis dar geras?

    Specialistai primena, kad vien data ant pakuotės ne visada pasako viską, todėl verta įvertinti ir požymius. Sugedusį kiaušinį dažniausiai išduoda nemalonus kvapas, neįprasta konsistencija arba pažeistas, lipnus lukštas.

    Jei kyla abejonių, saugiausia kiaušinį įmušti į atskirą indą ir tik tada naudoti gaminimui. Tai padeda išvengti situacijos, kai dėl vieno sugedusio kiaušinio tenka išmesti visą patiekalą.

  • Kaip išsaugoti šviežias braškes stiklainiuose be cukraus: metodas su vandens vonia ir citrina

    Šviežias braškes galima išlaikyti stiklainiuose ir be cukraus, jei laikomasi saugaus konservavimo principų. Dažniausiai tam pasirenkamas kaitinimas vandens vonioje, o rūgštis iš citrinos sulčių padeda stabilizuoti skonį ir sumažinti mikroorganizmų dauginimosi riziką.

    Tokios atsargos ypač praverčia, kai norisi uogų desertams, blynams ar kepiniams, bet vengiate papildomo saldinimo. Vis dėlto svarbu suprasti, kad braškės yra mažai rūgštus produktas, todėl higiena ir tinkamas apdorojimas čia lemia ne tik rezultatą, bet ir saugumą.

    Cukrus dažnai naudojamas kaip konservantas, nes mažina vandens aktyvumą ir taip slopina mikroorganizmų augimą. Tačiau konservuojant be cukraus šį vaidmenį iš dalies perima kaitinimas ir rūgštingumo didinimas, dažniausiai naudojant citrinos sultis.

    Rūgštesnė terpė padeda lėčiau gesti, o kaitinimas sunaikina dalį mikroorganizmų. Vis dėlto vien citrinos sultys nėra stebuklinga garantija, todėl būtina tiksliai laikytis švaros, kaitinimo laiko ir sandarinimo taisyklių.

    Pirmiausia atrinkite tvirtas, nepažeistas ir nepernokusias braškes, nes minkštos greičiau sukrenta ir praranda tekstūrą. Uogas kruopščiai nuplaukite, nusausinkite ir pašalinkite kotelius, kad stiklainiuose neliktų papildomos drėgmės bei nešvarumų.

    Stiklainius ir dangtelius būtina švariai išplauti ir sterilizuoti, nes net menkas užterštumas gali sugadinti visą partiją. Uogas dėkite į stiklainius negrūsdami per stipriai, kad vanduo galėtų tolygiai pasiskirstyti.

    Į kiekvieną stiklainį supilkite po kelis šaukštus citrinos sulčių, o tuomet užpilkite vandeniu taip, kad uogos būtų visiškai apsemtos. Prieš užsukdami dangtelius nuvalykite stiklainio kraštus, kad sandarinimas būtų švarus ir patikimas.

    Puodo dugne patiesti audinį ar rankšluostį verta tam, kad stiklainiai tiesiogiai nesiremtų į metalą ir nekiltų temperatūrinio skilimo rizika. Sustatykite stiklainius, pripilkite vandens maždaug iki dangtelių lygio, užvirinkite ir kaitinkite apie 30 minučių.

    Po kaitinimo stiklainius palikite atvėsti tame pačiame vandenyje, neskubėkite jų traukti į šaltą orą ar dėti ant šalto paviršiaus. Atvėsusius stiklainius perkelkite į tamsią, vėsią vietą ir stebėkite, ar dangteliai tinkamai įtraukti, ar nėra pratekėjimo požymių.

    Konservuojant namuose svarbiausia laikytis patikrintų maisto saugos rekomendacijų, nes neteisingai paruoštos atsargos gali kelti rimtą riziką sveikatai. Jei kyla abejonių dėl rūgštingumo ar proceso, saugiausia rinktis patikimus receptus, naudoti tikslius kiekius ir nenaudoti pažeistų dangtelių.

    Atidarius stiklainį, braškes laikykite šaldytuve ir suvartokite per trumpą laiką, kaip ir bet kurį kitą greitai gendantį produktą. Jei atsiranda neįprastas kvapas, putojimas, pakitusi spalva ar išsipūtęs dangtelis, tokio produkto vartoti nereikėtų.

  • Šantažas su kūdikių tyrele: „HiPP“ produktuose rasta nuodų, reikalauta 2 mln. eurų

    Austrijoje policija sulaikė 39 metų įtariamąjį, siejamą su šantažo byla, kai kūdikių maisto stiklainiuose aptikta pavojinga medžiaga. Pareigūnai kol kas viešai nedetalizuoja sulaikymo aplinkybių, tačiau tyrimas vykdomas kaip galimo tyčinio užteršimo atvejis.

    Vietos žiniasklaida skelbia, kad kūdikių maisto gamintoja „HiPP“ gavo elektroninį laišką su reikalavimu sumokėti 2 milijonus eurų. Laiškas, kaip teigiama, buvo išsiųstas kovo 27 dieną, tačiau bendrovė jį pastebėjo per vėlai, nes pašto dėžutė tikrinta retai.

    Nurodytas apmokėjimo terminas esą siekė šešias dienas ir iki laiško pastebėjimo jau buvo pasibaigęs. Tuo metu institucijos pradėjo vertinti, ar grėsmė vartotojams yra izoliuota, ar gali būti platesnė, apimanti kelias šalis.

    Atšaukimas palietė tris šalis

    Pirmasis pavojingas atvejis užfiksuotas prieš maždaug dvi savaites, kai viename morkų ir bulvių tyrelės stiklainyje aptikta nuodų. Reaguodama į tai, „HiPP“ pradėjo atšaukimą, o saugos tarnybos ir policija ėmė tikrinti prekybos grandines.

    Iš viso, kaip skelbiama, aptikti penki užteršti stiklainiai, rasti Austrijoje, Čekijoje ir Slovakijoje. Produktai iš parduotuvių lentynų buvo pašalinti dar iki jiems patenkant pas pirkėjus, tačiau pareigūnai įspėja, kad bent vienas įtartinas stiklainis teoriškai dar gali būti apyvartoje.

    Ką tėvams svarbu patikrinti

    Tėvai raginami prieš vartojimą itin atidžiai apžiūrėti kūdikių maisto pakuotes, ypač jei namuose yra anksčiau įsigytų stiklainėlių. Dėmesį verta atkreipti į dangtelio būklę, sandarumą ir bet kokius atidarymo požymius, taip pat į neįprastą kvapą ar pakitusį turinį.

    Austrijos maisto saugos institucijos įspėja stebėti vaiko savijautą, jei jis jau valgė šio prekės ženklo tyreles. Įtarus apsinuodijimą ar pastebėjus nerimą keliančius simptomus, rekomenduojama nedelsti ir kreiptis į medikus.

  • Grilis jau čia: šie triukai padės iškepti sultingą vištieną, o ne sausą „padą“

    Grilis jau čia: šie triukai padės iškepti sultingą vištieną, o ne sausą „padą“

    Kas dažniausiai išsausina vištieną

    Prasidėjus grilinimo sezonui vištiena daugeliui tampa lengviausiu pasirinkimu, tačiau būtent ji dažniausiai nuvilia sausumu. Pagrindinė klaida – per aukšta kaitra ir per ilgas kepimas, ypač kai ant grotelių dedama nevienodo storio krūtinėlė.

    Kepant svarbu atskirti gabalus: sparneliai ir šlaunelės natūraliai riebesnės, todėl atlaidesnės klaidoms, o krūtinėlė perdžiūsta greičiausiai. Jei vištiena dedama tiesiai virš liepsnos, paviršius apdega, o vidus dar nespėja saugiai iškepti.

    Marinatas ir paruošimas – pusė darbo

    Sultingumą labiausiai pagerina marinatas su rūgštine terpe, pavyzdžiui, jogurtu ar citrinų sultimis: ji švelniai minkština raumenų skaidulas. Praktikoje tai reiškia, kad mėsa po kepimo būna švelnesnė ir mažiau linkusi prarasti drėgmę.

    Kitas paprastas triukas – suvienodinti storį. Vištienos krūtinėlė dažnai būna nelygi, todėl ją verta lengvai pamušti iki panašaus storio, kad iškeptų tolygiai ir plonesnės vietos neišsausėtų.

    Prieš kepant mėsą geriau išimti iš šaldytuvo ir leisti jai sušilti iki artimos kambario temperatūrai. Tada ji greičiau ir tolygiau pasiekia reikiamą vidinę temperatūrą, o paviršius mažiau linkęs perkepti.

    Kaitra, temperatūra ir „poilsis“ po kepimo

    Vištieną verta kepti ant vidutinės ar vidutiniškai didelės kaitros, vengiant tiesioginių liepsnų. Krūtinėlei dažnai pakanka maždaug 6–8 minučių iš kiekvienos pusės, tačiau tikslus laikas priklauso nuo gabalo storio ir grilio tipo.

    Saugiausias orientyras – vidinė temperatūra: storiausioje vietoje vištiena laikoma paruošta, kai pasiekia 72–75 laipsnius Celsijaus. Tam patikimiausia naudoti virtuvinį termometrą, nes vien pagal spalvą ar sultis lengva suklysti.

    Nuo grotelių nuėmus mėsą, jos nereikėtų iškart pjaustyti. Palikite 5–10 minučių „pailsėti“, kad sultys tolygiau pasiskirstytų ir neištekėtų į lėkštę – tuomet kąsnis išliks sultingas.

  • Visi ją meta, bet be reikalo: ši braškės dalis valgoma ir gali duoti netikėtos naudos

    Daugelis, valgydami braškes, automatiškai nupjauna ir išmeta žalią viršūnėlę su lapeliais. Tačiau mitybos specialistai atkreipia dėmesį, kad ši braškės dalis yra valgoma, o joje esantys augaliniai junginiai gali papildyti uogos maistinę vertę.

    Braškės ir taip vertinamos dėl vitamino C, mangano bei skaidulų, tačiau žaliojoje dalyje aptinkama ir kitų biologiškai aktyvių medžiagų. Tyrimuose akcentuojami polifenoliai ir kiti antioksidantai, kurie organizme siejami su mažesne oksidacine pažaida ir uždegiminiais procesais.

    „Braškės lapeliai ir koteliai yra valgomi, o jų sudėtyje gali būti antioksidantų, kurie papildo uogų teikiamą naudą“, – sakė dietologė Čelsi Edvards.

    Praktikoje ši braškės dalis daugeliui nepatinka dėl kiek kartesnio, žoliško skonio ir šiurkštesnės tekstūros. Visgi, jei uoga gerai nuplauta, viršūnėlę galima suvalgyti kartu su pačia uoga arba sumalti trintuve gaminant kokteilį, tuomet skonis beveik nebesijaučia, o skaidulų kiekis gali būti didesnis.

    Svarbiausia sąlyga – kruopštus nuplovimas, nes žalioji viršūnėlė, kaip ir visas vaisiaus paviršius, gali turėti nešvarumų ar augalų apsaugos priemonių likučių. Jei braškės kilmė kelia abejonių arba jos buvo gausiai apdorotos, saugesnis pasirinkimas gali būti viršūnėlę nupjauti.

    Ne visiems ši braškės dalis tinka vienodai. Jautresnį skrandį turintiems žmonėms žaliųjų dalių sutraukiamosios medžiagos gali dirginti gleivinę, todėl, pajutus diskomfortą, geriau jų vengti.

    Atsargumas rekomenduojamas ir mažiems vaikams, nes lapelių tekstūra sunkiau virškinama. Taip pat reikėtų įvertinti individualią toleranciją: jei po suvalgymo atsiranda pykinimas ar pilvo nemalonūs pojūčiai, viršūnėlės geriau nevalgyti.