CP v2

Tag: Savivaldybės

  • Vietinė rinkliava už atliekas: kodėl mokate ir negyvendami, bei kokias paslaugas gaunate iš tikrųjų

    Vietinė rinkliava už atliekas: kodėl mokate ir negyvendami, bei kokias paslaugas gaunate iš tikrųjų

    Dalis sodus, sodybas ar kelis būstus turinčių gyventojų, gavę sąskaitą, stebisi: kodėl reikia mokėti už atliekų tvarkymą, jei objekte nuolat negyvenama. Specialistai pabrėžia, kad vietinė rinkliava nėra vien mokestis už išvežtą maišą atliekų.

    Vietinė rinkliava veikia kaip viešosios infrastruktūros finansavimo modelis: sistema turi būti pasirengusi veikti nuolat, nepriklausomai nuo to, ar į sodybą atvykstama savaitgaliais, ar tik kelis kartus per sezoną. Dėl to rinkliava apima ne tik faktinį surinkimą, bet ir visos sistemos palaikymą.

    Už ką iš tikrųjų mokama

    Panevėžio regioninio atliekų tvarkymo centro atstovas Mindaugas Varnas aiškina, kad vietinė rinkliava paprastai skaičiuojama kiekvienam nekilnojamojo turto objektui atskirai. Ji taikoma tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims, turintiems objektų savivaldybės teritorijoje ar joje vykdantiems veiklą.

    Sumokėta rinkliava patenka į savivaldybės biudžetą ir skiriama užtikrinti paslaugas, kuriomis gali naudotis mokėtojai. Tai apima ne tik mišrių komunalinių atliekų, bet ir pakuočių, tekstilės, maisto atliekų surinkimą, taip pat šalia konteinerių paliktų atliekų sutvarkymą pagal nustatytą tvarką.

    Gyventojams dažnai suteikiami individualūs konteineriai, o jiems susidėvėjus ar sugedus, jie remontuojami arba keičiami. Jei dėl privažiavimo ar kitų aplinkybių individualus aptarnavimas neįmanomas, naudojamasi bendro naudojimo konteinerių aikštelėmis.

    Ką galima priduoti be papildomo mokesčio

    Vietinės rinkliavos mokėtojai dažniausiai turi teisę nemokamai priduoti didelių gabaritų atliekas, senus baldus, buitinę techniką, padangas, statybos ir griovimo atliekas bei pavojingas atliekas į specialias surinkimo aikšteles. Be to, daugelyje savivaldybių kelis kartus per metus organizuojamas didelių gabaritų ir pavojingų atliekų surinkimas apvažiavimo būdu pagal iš anksto skelbiamus grafikus.

    Tokios paslaugos ypač aktualios tiems, kurie į sodybą atvyksta sezoniškai ir tada tvarkosi aplinką, remontuoja ar keičia baldus. Net jei kasdien atliekų nesusidaro, prireikus sistema turi būti pasiekiama ir veikti be papildomų, netikėtų mokesčių.

    „Gyventojai dažnai net nesusimąsto, kada jau naudojasi atliekų tvarkymo sistema, nes tai yra tapę kasdienybės dalimi“, – sakė Mindaugas Varnas.

    Kada rinkliavą galima sumažinti

    Praktikoje vietinė rinkliava neretai susideda iš pastoviosios ir kintamosios dalių. Pastovioji dalis skirta išlaidoms, kurios patiriamos nepriklausomai nuo atliekų kiekio, todėl ją paprastai moka visi nekilnojamojo turto objektų savininkai.

    Kintamoji dalis siejama su komunalinių atliekų paėmimu ir tvarkymu, todėl kai kuriais atvejais ji gali būti mažinama arba netaikoma. Pavyzdžiui, kai įrodoma, kad gyvenamosios paskirties objekte faktiškai niekas negyvena, tačiau konkrečias sąlygas, dokumentus ir terminus nustato kiekviena savivaldybė atskirai.

    Turint kelis objektus, pavyzdžiui, butą ir sodybą skirtingose savivaldybėse, taisyklės taip pat gali skirtis. Dėl to gyventojams rekomenduojama pasitikrinti savivaldybės patvirtintą rinkliavos skaičiavimo tvarką ir lengvatų taikymo sąlygas.

  • Pakeisti ir naujai suteikti adresai: ką būtina pasitikrinti Registrų centre ir kada tai svarbu

    Pakeisti ir naujai suteikti adresai: ką būtina pasitikrinti Registrų centre ir kada tai svarbu

    Savivaldybė informuoja apie pakeistus ir naujai suteiktus adresus, vadovaudamasi Pavadinimų gatvėms, pastatams, statiniams ir kitiems objektams suteikimo, keitimo ir įtraukimo į apskaitą tvarkos aprašu, patvirtintu vidaus reikalų ministro 2011 metų sausio 25 dieną įsakymu Nr. 1V-57.

    Tokie sprendimai aktualūs gyventojams ir verslui, kai keičiasi gatvių pavadinimai, numeracija, atsiranda naujų pastatų ar patikslinamos ribos. Praktikoje tai reiškia, kad gali keistis oficialus adresas dokumentuose ir registruose.

    Kada adreso pasikeitimas svarbiausias?

    Adresas yra vienas pagrindinių duomenų, naudojamų Registrų centro, pašto ir kurjerių sistemose, savivaldybių paslaugose, taip pat sutartyse ir sąskaitose. Jei adresas neatnaujintas, gali vėluoti korespondencija, kilti nesklandumų pristatant siuntas ar identifikuojant objektą.

    Nekilnojamojo turto sandoriuose, paveldėjimo, statybų užbaigimo ar įkeitimo procesuose tikslus adresas tampa ypač svarbus, nes jis siejamas su unikaliu objekto identifikavimu registruose. Dėl neatitikimų kartais prireikia papildomų patikslinimų ar dokumentų.

    Kaip pasitikrinti ir ką daryti?

    Informaciją apie pakeistus bei suteiktus adresus skelbia Registrų centras. Gyventojams rekomenduojama pasitikrinti, ar jų deklaruota gyvenamoji vieta ir dokumentuose nurodomas adresas sutampa su aktualiais duomenimis.

    Jei adresas pasikeitė, dažniausiai verta atnaujinti jį sutartyse su paslaugų teikėjais, pranešti darbovietei, ugdymo įstaigoms ar kitoms institucijoms, kurios naudoja korespondencijos adresą. Verslui tai taip pat gali būti aktualu sąskaitoms, pristatymams ir klientų informavimui.

    Kodėl savivaldybės skelbia šią informaciją?

    Adreso suteikimas ar pakeitimas yra viešojo administravimo dalis, susijusi su teritorijų planavimu, nauja statyba, infrastruktūros plėtra ir duomenų tikslinimu. Skelbimas leidžia gyventojams laiku sužinoti apie pasikeitimus ir išvengti praktinių nesklandumų.

    Jei kyla klausimų, ar konkretus objektas patenka į pakeitimų sąrašą, rekomenduojama remtis oficialiai paskelbtais Registrų centro duomenimis ir, prireikus, kreiptis į savivaldybės administraciją dėl paaiškinimų.

  • Anykščių rajono savivaldybė ieško Socialinės paramos skyriaus vyriausiojo specialisto: terminas artėja

    Anykščių rajono savivaldybė ieško Socialinės paramos skyriaus vyriausiojo specialisto: terminas artėja

    Anykščių rajono savivaldybė paskelbė atranką į Socialinės paramos skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas. Kandidatams tai galimybė prisijungti prie komandos, kuri kasdien sprendžia gyventojams aktualius socialinės pagalbos ir paslaugų klausimus.

    Skelbime nurodoma, kad paraiškų teikimo terminas baigiasi 2026 metų birželio 1 dieną. Iki šios datos pretendentai turi pateikti reikiamus dokumentus pagal valstybės tarnybos atrankų tvarką.

    Tokiose pareigose įprastai tenka vertinti gyventojų prašymus, rengti sprendimų projektus, koordinuoti paramos skyrimą ir užtikrinti, kad procesai atitiktų teisės aktų reikalavimus. Darbas paprastai reikalauja tikslumo, gebėjimo bendrauti su žmonėmis ir orientacijos į rezultatą.

    Praktikoje socialinės paramos srityje dažniausiai svarbūs ir skaitmeniniai įgūdžiai, nes didelė dalis paslaugų administravimo vyksta informacinėse sistemose. Savivaldybėms taip pat aktualu trumpinti gyventojų aptarnavimo laiką ir aiškiau komunikuoti sprendimų motyvus.

    Norintiems kandidatuoti aktualiausia iš anksto pasitikrinti atrankos sąlygas, reikalaujamą kvalifikaciją ir dokumentų sąrašą. Terminas iki 2026 metų birželio 1 dienos reiškia, kad delsimas gali kainuoti galimybę dalyvauti atrankoje.

  • Šeimai draugiškiausia savivaldybė: pirmieji apdovanojimai Lietuvoje ir Švenčionių įvertinimas

    Šeimai draugiškiausia savivaldybė: pirmieji apdovanojimai Lietuvoje ir Švenčionių įvertinimas

    Gegužės 15 dieną minint Tarptautinę šeimos dieną Lietuvoje pirmą kartą surengti apdovanojimai šeimai draugiškiausioms savivaldybėms. Iniciatyva siekiama atkreipti dėmesį į vietos valdžios sprendimus, kurie realiai palengvina šeimų kasdienybę ir kuria patrauklesnes sąlygas gyventi regionuose.

    Apdovanojimus inicijavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kartu su Aplinkos, Kultūros, Sveikatos apsaugos, Švietimo, mokslo ir sporto bei Vidaus reikalų ministerijomis. Organizatoriai pabrėžia, kad tai ne tik simbolinis įvertinimas, bet ir būdas išryškinti veiksmingas praktikas, kurias galėtų perimti kitos savivaldybės.

    Ką vertino komisija?

    Savivaldybės buvo kviečiamos teikti paraiškas įvairiose nominacijose, apimančiose šeimoms svarbias sritis: būsto prieinamumą, paslaugų pasiekiamumą, švietimą, sveikatą, kultūrą ir saugią aplinką. Pasak iniciatorių, šeimai palanki savivaldybė šiandien vertinama ne vien pagal vieną projektą, o pagal nuoseklią politiką ir paslaugų kokybę.

    Toks požiūris atspindi ir pastarųjų metų tendencijas Lietuvoje: savivaldybėms tenka vis svarbesnis vaidmuo sprendžiant demografinius iššūkius ir skatinant žmones likti ar grįžti į regionus. Praktikoje tai reiškia ne tik darželių vietas ar užimtumo paslaugas, bet ir prieinamą būstą, sutvarkytas viešąsias erdves bei patogų susisiekimą.

    Švenčionys įvertinti už būsto proveržį

    Tarp beveik 50 paraiškas pateikusių savivaldybių buvo pastebėta Švenčionių rajono savivaldybė. Jai skirta Aplinkos ministerijos įsteigta nominacija už proveržį didinant būsto prieinamumą šeimoms.

    Savivaldybė teigia nuosekliai investuojanti į gyvenamosios aplinkos gerinimą: atnaujinamas būstas, tvarkomos viešosios erdvės, gerinama infrastruktūra. Tokie sprendimai, ypač mažesniuose miestuose ir rajonuose, dažnai tampa lemiami šeimoms renkantis, kur kurtis ilgesniam laikui.

    Organizatoriai pabrėžia, kad apdovanojimų tikslas yra skatinti savivaldybes konkuruoti idėjomis, o ne vien biudžetais, ir stiprinti bendradarbiavimą tarp institucijų. Tikimasi, kad iniciatyva taps kasmetine ir padės aiškiau matyti, kurios priemonės iš tiesų veikia šeimų gerovei.

  • Šiaulių regiono savivaldybių delegacija Kroatijoje ieškojo idėjų ES projektams ir 2028–2034 planams

    Šiaulių regiono savivaldybių delegacija Kroatijoje ieškojo idėjų ES projektams ir 2028–2034 planams

    Gegužės 11–15 dienomis Šiaulių regiono plėtros tarybos savivaldybių delegacija darbo vizitu lankėsi Kroatijoje. Kelionėje dalyvavo merai, vicemerai ir administracijų atstovai, o Pakruojo rajonui atstovavo meras Saulius Margis, vicemerė Simona Lipskytė ir Strateginio planavimo bei investicijų skyriaus vedėja Lina Mikolaitytė.

    Delegaciją priėmė Lietuvos ambasadorius Kroatijoje Eduardas Borisovas ir Lietuvos garbės konsulė Zadaro apskrityje Marija Koić Pašić. Zadare susitikimuose dalyvavo miesto meras Šime Erlić, miesto tarybos pirmininkas Ivica Žuvela bei apskrities vadovai.

    Ko ieškota Zadare?

    Vizito metu pagrindinis dėmesys skirtas Europos Sąjungos investicijoms ir praktiniams projektų įgyvendinimo sprendimams savivaldos lygmeniu. Aptarta, kaip planuojami ir administruojami jau įgyvendinti viešosios infrastruktūros projektai, kokie veiklos modeliai padeda užtikrinti jų tęstinumą, o kokie rizikos veiksniai dažniausiai stabdo darbus.

    Taip pat kalbėta apie pasirengimą būsimam 2028–2034 metų laikotarpiui, kai savivaldybėms aktualu iš anksto turėti projektinių idėjų portfelį ir aiškiai pagrįstus prioritetus. Šiaulių regiono ir Zadaro regiono atstovai akcentavo, kad panašūs iššūkiai dažniausiai kyla dėl infrastruktūros modernizavimo, turizmo srautų valdymo, paveldo pritaikymo ir viešųjų paslaugų efektyvinimo.

    ES lėšomis atnaujinti objektai

    Darbinę programą papildė susipažinimas su objektais, kurie pastatyti ar atnaujinti pasitelkiant ES finansavimą. Delegacija apžiūrėjo Zadaro sporto areną, daugiafunkcį sporto centrą su baseinu ir tarptautinį povandeninės archeologijos centrą, įkurtą pritaikius istorinį pastatą.

    Aptariant paveldo integravimą į šiuolaikinį miesto gyvenimą, išskirtas ir etnografinis Dalmatijos regiono kaimas, kaip pavyzdys, kai tradicijos, edukacija ir turizmas sujungiami į vieną kryptingą produktą. Savivaldybių atstovai akcentavo, kad panašūs sprendimai aktualūs ir Lietuvoje, ypač ieškant būdų, kaip išlaikyti lankytojų susidomėjimą neapsiribojant vien sezoninėmis iniciatyvomis.

    Kultūrinė programa ir bendradarbiavimo kryptys

    Vizito metu vyko ir oficialus renginys Zadaro Gubernatoriaus rūmuose, kur atidaryta paroda, skirta Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-osioms gimimo metinėms. Tokie kultūriniai renginiai dažnai tampa papildomu impulsu instituciniam bendradarbiavimui, kai greta projektinių temų stiprinami ir tarpinstituciniai ryšiai.

    Delegacijos teigimu, Kroatijoje pamatyti pavyzdžiai parodė, kad didelę vertę kuria nuoseklus paveldo pritaikymas, aiški infrastruktūros objektų eksploatavimo strategija ir gebėjimas atnaujintas erdves užpildyti veiklomis. Šios įžvalgos turėtų prisidėti formuojant Šiaulių regiono savivaldybių prioritetus ir rengiant projektines iniciatyvas artėjantiems finansavimo etapams.

    Publikacija parengta pagal Pakruojo rajono savivaldybės pateiktą informaciją.

  • McLaren įvažiavo į duobę ir „suvalgė“ savivaldybės biudžetą: kompensacija siekė 100 tūkst. eurų

    McLaren įvažiavo į duobę ir „suvalgė“ savivaldybės biudžetą: kompensacija siekė 100 tūkst. eurų

    Duobėta kelio danga vairuotojams dažniausiai baigiasi pradurtomis padangomis ar sugadintu ratlankiu, o nuostoliai būna palyginti nedideli. Tačiau vienoje Lenkijos savivaldybėje įprastas eismo įvykis virto brangiai kainavusia pamoka, kai į duobę įvažiavo „McLaren 570 GT“.

    Tokiais atvejais vairuotojas gali reikalauti žalos atlyginimo iš kelio valdytojo, nes šis privalo užtikrinti saugią infrastruktūros būklę. Savivaldybės paprastai apsidraudžia civilinės atsakomybės draudimu, kad kompensacijos nebūtų mokamos tiesiai iš biudžeto.

    Vis dėlto savanoriškame civilinės atsakomybės draudime esminė detalė yra garantinės sumos dydis, tai yra maksimali riba, kurią padengia draudikas. Skirtingai nei privalomuose draudimuose, ši riba dažnai pasirenkama pačios organizacijos: mažesnė suma reiškia mažesnę įmoką, bet ir didesnę riziką.

    Šį kartą draudimo apsaugos nepakako, nes vien „McLaren“ remonto darbai ir logistika kainavo neįprastai brangiai. Žala buvo vertinama kompleksiškai, įskaitant automobilio transportavimą į servisą ir kitas su incidentu susijusias išlaidas.

    Kaip skelbta, bendra išmoka siekė apie 100 000 eurų, o draudimo garantinė suma buvo išnaudota. Likusią dalį savivaldybei teko primokėti iš savo lėšų, tai yra iš mokesčių mokėtojų pinigų.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad tokios istorijos vis dažniau primena apie rizikų vertinimą viešajame sektoriuje. Brangūs automobiliai keliuose tampa kasdienybe, o vienas incidentas gali ištuštinti ne tik draudimo limitą, bet ir priversti peržiūrėti savivaldybių draudimo sąlygas bei kelių priežiūros prioritetus.

  • Spaudi mygtuką ir parkuoji nemokamai? 15–20 min. triukas, kurio stokoja daugelis miestų

    Spaudi mygtuką ir parkuoji nemokamai? 15–20 min. triukas, kurio stokoja daugelis miestų

    Miestai vis dažniau plečia mokamo parkavimo zonas ir kelia įkainius, argumentuodami siekiu didinti automobilių vietų kaitą. Praktikoje vairuotojai už trumpą sustojimą dažnai sumoka tiek pat, kiek ir už ilgesnį laiką, ypač kai mokėjimas skaičiuojamas šuoliais. Dėl to daugelyje Europos šalių ieškoma sprendimų, kurie skatintų trumpalaikį parkavimą be biurokratijos.

    Vienas paprasčiausių modelių kai kuriose šalyse vadinamas „bandelės“ mygtuku. Paspaudus jį parkomatas išspausdina bilietą, leidžiantį nemokamai stovėti trumpą laiką, dažniausiai 15–20 minučių. Idėja tokia, kad žmogus trumpam užsuka į parduotuvę ar atsiimti siuntos ir greitai atlaisvina vietą kitiems.

    Toks sprendimas efektyviai didina rotaciją ten, kur didžiausios spūstys kyla dėl trumpų sustojimų. Tačiau tam būtina kontrolė, kad sistema nevirstų piktnaudžiavimo schema, kai kas 20 minučių pasiimamas naujas nemokamas bilietas. Dėl šios rizikos kai kuriuose miestuose nemokamas laikas įgyvendinamas ne per viešus parkomatus, o per privačių aikštelių taisykles.

    Nemokamas laikas prekybos aikštelėse

    Praktinis variantas dažnai taikomas prekybos centrų ar parduotuvių aikštelėse, ypač ten, kur šalia daug biurų. Verslai paprastai nenori apmokestinti savo klientų, bet siekia apsisaugoti nuo vairuotojų, paliekančių automobilius visai darbo dienai. Dėl to įrengiami parkomatai arba numerių atpažinimo kontrolė, tačiau mokestis taikomas tik viršijus nustatytą laiką.

    Net jei pirmosios minutės yra nemokamos, dažnai vis tiek reikia pasiimti bilietą arba registruoti automobilį, kad būtų aiški atvykimo pradžia. Taip administratoriui lengviau atskirti klientus nuo ilgalaikių statytojų ir pritaikyti mokestį tik tiems, kurie viršijo limitą. Vairuotojams svarbu atkreipti dėmesį į ženklinimą ir aikštelės taisykles, nes jos gali skirtis net tame pačiame mieste.

    Ne „bauda“, o papildoma įmoka

    Daugelis vairuotojų vis dar vadina tokius pranešimus baudomis, tačiau teisiškai dažnai tai yra papildoma rinkliava ar papildoma įmoka už taisyklių nesilaikymą. Tai reiškia, kad ji taikoma pagal vietinės rinkliavos ar aikštelės naudojimosi tvarką, o ne kaip Kelių eismo taisyklių pažeidimas. Konkrečias sumas ir apmokėjimo terminus nustato savivaldybės arba aikštelių administratoriai.

    Per pastaruosius metus daug kur didėjo ne tik parkavimo tarifai, bet ir papildomos įmokos už neapmokėtą stovėjimą. Pavyzdžiui, 50 Lenkijos zlotų dydžio įmoka atitinka apie 12 eurų, o 250 zlotų jau siekia apie 58 eurus. Kai kur taikomas ir mažesnis tarifas, jei suma sumokama per trumpą laiką, pavyzdžiui, per 7 dienas.

    Ekspertai pabrėžia, kad trumpalaikio nemokamo parkavimo mechanizmai veikia tik tada, kai aiškiai apibrėžtas laikas, paprasta bilieto gavimo tvarka ir reali kontrolė. Miestams tai gali būti alternatyva nuolatiniam tarifų kėlimui, o vairuotojams tai sumažina stresą, kai reikia sustoti kelioms minutėms. Vis dėlto kiekvienu atveju būtina įsitikinti, kokios taisyklės galioja konkrečioje zonoje ar aikštelėje.

  • Gegužės 15 dieną minima Tarptautinė šeimos diena: Visagino meras primena, nuo ko prasideda miestas

    Gegužės 15 dieną minima Tarptautinė šeimos diena: Visagino meras primena, nuo ko prasideda miestas

    Gegužės 15 dieną minima Tarptautinė šeimos diena, skirta atkreipti dėmesį į šeimos svarbą visuomenei ir valstybės vaidmenį kuriant sąlygas šeimų gerovei. Ši diena kasmet tampa proga kalbėti apie tarpusavio ryšius, vaikų auginimą, emocinį saugumą ir bendruomeniškumą.

    Visagino savivaldybės meras Erlandas Galaguz sveikinime pabrėžė, kad miestas prasideda nuo žmogaus ir namų, kuriuose laukiama artimųjų. Pasak mero, iš stiprių ir saugių šeimų formuojasi stipri bendruomenė, o tai ilgainiui kuria gyvybingą, augantį miestą.

    „Miestas prasideda nuo žmogaus. Nuo namų, kuriuose vakare laukiama sugrįžtančių artimųjų“, – sakė Visagino savivaldybės meras Erlandas Galaguz.

    Tarptautinė šeimos diena Jungtinių Tautų iniciatyva minima nuo 1994 metais, kai buvo siekiama sutelkti dėmesį į socialinius, ekonominius ir demografinius pokyčius, darančius įtaką šeimoms. Šiuolaikiniame kontekste vis dažniau akcentuojama ir tai, kad šeimos gerovę lemia ne tik asmeniniai santykiai, bet ir viešosios paslaugos bei aplinka, kurioje šeimos gyvena.

    Savivaldybių vaidmuo čia ypač svarbus, nes būtent vietos lygmeniu šeimos tiesiogiai susiduria su sprendimais dėl ugdymo įstaigų prieinamumo, neformalaus vaikų užimtumo, socialinių paslaugų, būsto politikos ir saugios viešosios erdvės. Meras akcentavo, kad didesnis dėmesys šeimų gerovei nacionaliniu mastu gali suteikti savivaldybėms daugiau galimybių stiprinti aplinką, kurioje būtų gera auginti vaikus ir planuoti ateitį.

    Šventės proga Visagino meras dėkojo skirtingoms miesto šeimoms, išskirdamas ir jaunas, ir ilgametes tradicijas puoselėjančias, gausias bei tik pradedančias bendrą kelią. Sveikinime linkėta daugiau šilumos, tarpusavio supratimo, jaukių akimirkų drauge ir stiprios sveikatos.

  • Joniškio ir Šiaulių regiono delegacija Zadare: kaip Kroatija greitina ES projektus ir partnerystes

    Joniškio ir Šiaulių regiono delegacija Zadare: kaip Kroatija greitina ES projektus ir partnerystes

    Gegužės 11–15 dienomis Joniškio rajono savivaldybės meras Gediminas Čepulis ir administracijos direktorius Aivaras Rudnickas kartu su Šiaulių regiono savivaldybių atstovų delegacija oficialaus vizito metu lankėsi Zadaro savivaldybėje Kroatijoje. Pagrindinis kelionės tikslas buvo praktiškai susipažinti su Kroatijos savivaldos veikimu ir tuo, kaip vietos valdžia planuoja bei įgyvendina ES fondų finansuojamus projektus.

    Susitikimuose su Zadaro miesto meru Šime Erlić ir savivaldybės komanda aptartos miesto plėtros kryptys, aplinkosaugos sprendimai, skaitmeninės iniciatyvos ir socialinės integracijos politika. Delegacija domėjosi, kokie valdymo modeliai padeda išvengti vėlavimų ir kaip organizuojamas projektų parengimas, viešieji pirkimai bei rizikų kontrolė.

    Vizito metu taip pat įvyko pokalbiai su Zadaro apskrities vadovybe, kur akcentuota ES investicijų reikšmė infrastruktūros atnaujinimui ir viešųjų paslaugų stiprinimui. Aptariant apskrities ekonominį potencialą, daug dėmesio skirta transporto, turizmo ir kultūros projektams, kurie daro tiesioginę įtaką regiono konkurencingumui ir gyventojų mobilumui.

    Praktinė vizito dalis apėmė ir tarptautinio bendradarbiavimo galimybes: savivaldybių atstovai svarstė, kaip partnerystės gali padėti greičiau keistis gerosiomis praktikomis, pritraukti ekspertų ir tikslingiau planuoti investicijas. Tokie ryšiai dažnai tampa pagrindu bendrai rengti tarptautines iniciatyvas, ypač kai kalbama apie darnų judumą, skaitmenizaciją ir socialinių paslaugų prieinamumą.

    Delegacija dalyvavo Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-osioms gimimo metinėms skirtos parodos atidaryme Zadaro nacionaliniame muziejuje. Kultūrinė programa vizituose paprastai laikoma svarbia „minkštosios diplomatijos“ dalimi, kuri padeda stiprinti institucinius ryšius ir pristatyti Lietuvos kultūrą tarptautinėje erdvėje.

    Vizito metu savivaldybių atstovai apsilankė Lietuvos Respublikos ambasadoje Kroatijoje ir susitiko su ambasadoriumi Eduardu Borisovu bei lietuvių bendruomenės atstovais. Susitikime aptartas savivaldybių vaidmuo įgyvendinant diasporos politiką, taip pat galimybės ieškoti miestų partnerių ir kurti praktinį bendradarbiavimą su Kroatijos savivaldybėmis.

    Kaip pabrėžė delegacijos nariai, susitikimuose daugiausia dėmesio skirta projektų įgyvendinimo iššūkiams ir sprendimams, kurie leidžia geriau planuoti terminus, finansinius srautus ir rezultatus. Tokia patirtis aktuali ir Lietuvos savivaldybėms, ruošiantis naujų investicijų ciklams bei siekiant, kad ES lėšos kuo greičiau virstų apčiuopiama nauda gyventojams.

    Joniškio rajono savivaldybė informavo, kad vizitas buvo orientuotas į patirties apsikeitimą ir konkrečių bendradarbiavimo krypčių paiešką. Tikimasi, kad užmegzti kontaktai prisidės prie efektyvesnio projektų valdymo ir stipresnių tarptautinių ryšių Šiaulių regione.

  • Seime pagerbti šeimai draugiškiausi: Molėtų rajono atstovai – tarp renginio dalyvių

    Seime pagerbti šeimai draugiškiausi: Molėtų rajono atstovai – tarp renginio dalyvių

    Gegužės 15 dieną Seime surengtas iškilmingas renginys „Šeimai draugiškiausia savivaldybė“, kuriame pristatytos savivaldybių iniciatyvos, stiprinančios šeimų gerovę ir paslaugų prieinamumą. Renginyje pagerbti tie miestai ir rajonai, kurie, vertinant jų veiksmus ir rezultatus, nuosekliai kuria šeimoms palankesnę aplinką.

    Į apdovanojimų renginį atvyko ir Molėtų rajono savivaldybės atstovės: vicemerė Vaida Saugūnienė, Socialinės paramos skyriaus vedėja Rasa Karūžaitė bei Luokesos seniūnijos seniūnė Neringa Šiaulienė. Savivaldybė pabrėžė, kad dalyvavimas tokiuose susitikimuose svarbus ne tik kaip pripažinimas, bet ir kaip galimybė perimti gerąsias praktikas.

    Šeimai draugiškų sprendimų poreikis pastaraisiais metais tik auga, nes savivaldybėms tenka spręsti kelias tarpusavyje susijusias užduotis: mažinti socialinę atskirtį, užtikrinti vaikų priežiūros paslaugas ir gerinti pagalbą pažeidžiamoms šeimoms. Praktikoje tai dažniausiai reiškia ne vienkartines iniciatyvas, o ilgalaikę paslaugų plėtrą ir jų derinimą tarp skirtingų įstaigų.

    Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos komunikacijoje akcentuojama, kad savivaldybių vaidmuo čia yra esminis, nes būtent vietos lygmeniu sprendžiama dėl pagalbos šeimai prieinamumo ir konkrečių programų įgyvendinimo. Tokie apdovanojimai tampa proga įvertinti pažangą ir atkreipti dėmesį į veiksmingiausius modelius, kuriuos gali taikyti ir kitos savivaldybės.

    Molėtų rajono savivaldybės atstovų dalyvavimas renginyje rodo siekį išlikti aktyvia nacionalinių iniciatyvų dalimi ir stiprinti bendradarbiavimą su institucijomis bei kitomis savivaldybėmis. Tikimasi, kad aptartos patirtys prisidės prie tolesnių sprendimų, gerinančių paslaugas šeimoms Molėtų rajone.