CP v2

Tag: Širdies ir kraujagyslių ligos

  • Traški džiūvėsėlių apvalkalas ir kepimas aliejuje: kodėl toks maistas greitai didina kalorijas

    Traški džiūvėsėlių plutelė daugeliui patiekalų suteikia malonų skonį, tačiau tokia tekstūra dažnai pasiekiama didele aliejaus kaina. Mėsą ar žuvį apvoliojus miltuose, kiaušinyje ir džiūvėsėliuose, kepant susidaro porėtas sluoksnis, kuris riebalus sugeria gerokai intensyviau nei pats produktas.

    Praktikoje tai reiškia paprastą dalyką: kepant drėgmė iš mėsos garuoja, o jos vietą iš dalies užima riebalai. Dėl to patiekalo energinė vertė gali šoktelėti labai smarkiai, ypač jei kepama gilioje keptuvėje ar aliejaus nepagailima, o plutelė dar kartą pamirkoma ir apvoliojama.

    Kodėl kalorijų tampa tiek daug?

    Kalorijų šuolį lemia riebalų kiekis, o riebalai yra pati kaloringiausia maistinė medžiaga. Vienas gramas baltymų turi apie 4 kilokalorijas, o vienas gramas riebalų apie 9 kilokalorijas, todėl net nedidelis papildomai sugerto aliejaus kiekis ryškiai pakeičia galutinį rezultatą lėkštėje.

    Pavyzdžiui, orkaitėje kepta vištienos porcija be apvalkalo gali turėti apie 300 kilokalorijų, o apvoliojus ir iškepus keptuvėje energinė vertė neretai peržengia 600 kilokalorijų ribą. Skirtumas susidaro ne tik dėl pačios paniruotės, bet ir dėl aliejaus, kuris į ją įsigeria kepimo metu.

    Ką tai reiškia sveikatai?

    Dažnai naudojami kvietiniai miltai ir džiūvėsėliai yra labiau perdirbtas produktas, kuriame vyrauja greitai pasisavinami angliavandeniai. Toks derinys su riebalais didina bendrą dienos kalorijų perteklių, o ilgainiui tai siejama su didesne antsvorio ir nutukimo rizika.

    Ilgalaikis kalorijų perteklius ir didesnis sočiųjų riebalų kiekis racione gali nepalankiai veikti širdies ir kraujagyslių sistemą, didinti aterosklerozės riziką. Ypač svarbu atkreipti dėmesį, jei paniruoti ir kepti patiekalai tampa kasdieniu įpročiu, o daržovių, skaidulų ir nesočiųjų riebalų racione trūksta.

    Aukšta temperatūra ir nepageidaujamos medžiagos

    Rizika slypi ne vien kalorijose. Kepant aukštoje temperatūroje, ypač kai maistas stipriai paruduoja ar net pridega, gali formuotis nepageidaujami junginiai, siejami su didesne ilgalaike sveikatos rizika.

    Tarp dažniausiai minimų yra akrilamidas, kuris susidaro kaitinant krakmolingus produktus, taip pat kai kurios kitos medžiagos, atsirandančios intensyviai kaitinant mėsą ir riebalus. Dėl to rekomenduojama vengti stipraus apskrudinimo iki tamsiai rudos spalvos ir neperkaitinti aliejaus.

    Jei norisi traškumo, verta dažniau rinktis orkaitę ar karšto oro gruzdintuvę, o apvalkalui naudoti rupesnius, maistingesnius variantus, pavyzdžiui, maltus riešutus, sėklas ar sėlenas. Tokie pasirinkimai paprastai sugeria mažiau riebalų ir suteikia daugiau skaidulų, tačiau traškumo pojūtis išlieka.

    Didžiausią poveikį turi dažnis ir bendras kontekstas: jei paniruoti patiekalai atsiranda retkarčiais, o kasdienybėje vyrauja daržovės, pilno grūdo produktai ir pakankamas baltymų kiekis, jie nebūtinai taps problema. Tačiau kai traškūs kepti patiekalai dominuoja, verta peržiūrėti įpročius ir kepimo būdą.

  • Ar kiaušiniai kasdien tikrai kelia cholesterolį? Nauji tyrimai ir mitybos ekspertų atsakymai

    Ar kiaušiniai kasdien tikrai kelia cholesterolį? Nauji tyrimai ir mitybos ekspertų atsakymai

    Kiaušiniai jau dešimtmečius kelia diskusijas: vieni juos laiko idealiu baltymų šaltiniu, kiti baiminasi dėl cholesterolio ir širdies ligų rizikos. Pastaraisiais metais mitybos mokslas vis dažniau pabrėžia, kad svarbiausia yra bendra mitybos struktūra, o ne vienas produktas.

    Šiuolaikinės mitybos gairės daugelyje šalių nebesutelkia dėmesio į griežtą maistinio cholesterolio ribojimą visiems žmonėms. Tyrimai rodo, kad daugumai sveikų suaugusiųjų kiaušinių vartojimas turi nedidelį poveikį kraujo cholesterolio rodikliams, o didesnę įtaką daro sočiųjų ir transriebalų perteklius bei bendras kalorijų balansas.

    Kiaušiniai vertinami dėl maistinės vertės: juose gausu visaverčių baltymų, taip pat yra cholino, vitamino D, B grupės vitaminų, seleno ir antioksidantų liuteino bei zeaksantino, siejamų su akių sveikata. Dėl sotumo efekto kiaušiniai neretai padeda lengviau suvaldyti alkį ir užkandžiavimą, todėl gali būti naudingi planuojant subalansuotą mitybą.

    Vis dėlto atsakymas, ar galima kiaušinius valgyti kasdien, priklauso nuo žmogaus sveikatos būklės ir įpročių. Sergant 2 tipo cukriniu diabetu, turint nustatytą dislipidemiją ar širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių, dėl dažnesnio kiaušinių vartojimo verta pasitarti su gydytoju ar dietologu, nes daliai žmonių lipidų rodikliai gali būti jautresni.

    Ne mažiau svarbu ir tai, kaip kiaušiniai paruošiami. Virti, plakti be perteklinių riebalų ar kepti su nedideliu kiekiu nesočiųjų riebalų paprastai laikomi palankesniais pasirinkimais nei patiekalai, kuriuose kiaušiniai derinami su daug sočiųjų riebalų turinčiais produktais.

    Renkantis parduotuvėje dėmesį verta atkreipti į ženklinimą: 0 reiškia ekologišką, 1 – laisvai laikomų vištų, 2 – laikomų ant kraiko, 3 – narvuose laikomų vištų kiaušinius. Kokybiški kiaušiniai nepakeis subalansuotos mitybos, tačiau gali būti patogus ir maistingas kasdienio raciono komponentas.

  • Pavojingiausias moterų amžius: po 45-erių šios ligos gali smogti viena po kitos

    Gydytojai pabrėžia, kad moterų sveikatai vienas jautriausių etapų dažniausiai prasideda perimenopauzės ir menopauzės laikotarpiu, kuris daugeliui moterų pasireiškia maždaug nuo 45 iki 55 metų. Šiuo metu mažėjantis estrogenų kiekis keičia širdies ir kraujagyslių, kaulų, medžiagų apykaitos bei urogenitalinės sistemos veiklą, todėl kai kurių ligų rizika gali augti greičiau.

    Medikai akcentuoja, kad menopauzė nėra liga, tačiau hormonų svyravimai ir vėlesnis stabiliai žemesnis estrogenų lygis gali „atverti duris“ lėtinėms būklėms. Dėl to svarbiausia tampa ne pavieniai simptomai, o bendra rizikų kontrolė ir reguliari prevencija, ypač jei yra paveldimumas ar kiti rizikos veiksniai.

    Viena didžiausių grėsmių šiame amžiuje – širdies ir kraujagyslių ligos, nes po menopauzės didėja aterosklerozės, padidėjusio kraujospūdžio ir infarkto rizika. Riziką papildomai didina rūkymas, mažas fizinis aktyvumas, padidėjęs cholesterolio kiekis ir pilvinis nutukimas, kuris dažnai sustiprėja sulėtėjus medžiagų apykaitai.

    Kita dažna problema – kaulų retėjimas ir osteoporozė, nes sumažėjus estrogenams greitėja kaulinio audinio netekimas. Tai reiškia didesnę lūžių tikimybę, ypač krentant, todėl gydytojai ragina neapsiriboti vien kalciu maiste, o vertinti visumą: vitamino D stoką, raumenų būklę, pusiausvyrą ir kritimų prevenciją.

    Su amžiumi didėja ir kai kurių onkologinių ligų rizika, o krūties vėžys išlieka vienas aktualiausių, todėl ypač svarbūs profilaktiniai patikrinimai. Taip pat daugėja 2 tipo cukrinio diabeto atvejų, ypač esant antsvoriui, miego trūkumui ir mažam fiziniam aktyvumui, todėl verta reguliariai sekti gliukozės rodiklius ir ilgalaikę glikemijos kontrolę.

    Menopauzės laikotarpiu daliai moterų išryškėja arba sustiprėja ir kiti sutrikimai: sąnarių skausmai, šlapimo nelaikymas, pasikartojančios šlapimo takų infekcijos, makšties gleivinės sausumas. Gydytojai pažymi, kad šios problemos dažnai nutylimos, tačiau šiandien yra daugiau efektyvių gydymo ir pagalbos būdų nei anksčiau, todėl nereikėtų kentėti tyliai.

    „Menopauzė yra natūrali gyvenimo dalis, tačiau jos metu verta peržiūrėti savo rizikos veiksnius ir prevencijos planą, nes kai kurios ligos šiame etape progresuoja greičiau“, – sako gydytojai.

    Specialistai pataria šiuo laikotarpiu ypač nuosekliai laikytis prevencijos: reguliariai matuoti kraujospūdį, tikrinti cholesterolį ir gliukozę, aptarti krūties vėžio patikros grafiką, o prireikus įvertinti kaulų mineralinį tankį. Ne mažiau svarbūs ir kasdieniai įpročiai: bent vidutinio intensyvumo fizinis aktyvumas, jėgos pratimai raumenims bei kaulams, pakankamas baltymų kiekis, miegas ir streso valdymas.

    Gydytojai primena, kad savijautos pokyčiai po 45 metų ne visada turi būti nurašomi amžiui. Jei vargina užsitęsęs nuovargis, stiprūs karščio pylimai, miego sutrikimai, krūtinės skausmas, staigūs nuotaikos pokyčiai ar dažni šlapinimosi sutrikimai, vertėtų kreiptis į šeimos gydytoją ar gydytoją ginekologą ir sudaryti aiškų ištyrimo bei stebėsenos planą.

  • Kraujospūdis ir kava: kas keičiasi, kai sumažinate kofeino, ir kam tai svarbiausia

    Kofeinas kai kuriems žmonėms gali laikinai padidinti kraujospūdį, todėl sprendimas sumažinti kavos ar kitų kofeino šaltinių vartojimą neretai siejamas su savijauta ir širdies bei kraujagyslių rizika. Dietologai pabrėžia, kad poveikis nėra vienodas visiems: svarbi dozė, vartojimo laikas ir individualus jautrumas.

    Kraujospūdžio rodmenys paprastai apima sistolinį (viršutinį) ir diastolinį (apatinį) spaudimą. Amerikos širdies asociacija pažymi, kad vyresniems nei 50 metų žmonėms sistolinis kraujospūdis dažnai geriau atspindi širdies ligų riziką, todėl būtent šis rodiklis dažniausiai atsiduria specialistų dėmesio centre.

    Specialistai aiškina, kad kofeinas gali trumpam paskatinti streso hormonų, pavyzdžiui, adrenalino, išsiskyrimą. Dėl to padažnėja širdies ritmas, o kraujagyslės gali susiaurėti, todėl sistolinis spaudimas trumpam pakyla.

    Be to, kofeinas slopina adenozino poveikį. Adenozinas organizme prisideda prie kraujagyslių atsipalaidavimo, tad sumažėjus šiam efektui kraujagyslės gali išlikti labiau įsitempusios, o spaudimas pakilti.

    Dažniausiai minimas pokytis yra mažesni trumpalaikiai kraujospūdžio šuoliai po kavos ar kitų kofeino gėrimų. Kofeino poveikis spaudimui kai kuriems žmonėms ryškiausias per pirmas 30–120 minučių, tačiau jautresniems jis gali tęstis ir ilgiau.

    Jei kava geriama kelis kartus per dieną, šuoliai gali kartotis, o dienos eigoje kraujospūdžio kreivė tampa mažiau stabili. Sumažinus kofeino, daliai žmonių spaudimas dienos metu gali svyruoti mažiau, o kartu gali stabilizuotis ir širdies ritmas bei energijos lygis.

    Ilgalaikė hipertenzijos rizika paprastai mažinama gyvenimo būdo pokyčiais, ir kofeino ribojimas gali būti vienas iš jų, ypač jei per dieną suvartojama daug kofeino. JAV Maisto ir vaistų administracija nurodo, kad daugumai suaugusiųjų iki 400 miligramų kofeino per parą paprastai laikoma saugia riba, tačiau jautrumas gali labai skirtis.

    Mokslinėje literatūroje aptariama, kad didelės kofeino dozės gali skatinti dažnesnius kraujospūdžio pakilimus, o ilgainiui tai kai kuriems žmonėms gali prisidėti prie nuolat aukštesnių rodmenų. Didesnės rizikos grupėje dažniausiai minimi asmenys, kurių hipertenzija blogai kontroliuojama, taip pat tie, kurie pastebi ryškų spaudimo šuolį po kavos.

    „Žmonėms, kurių kraujospūdis blogai kontroliuojamas, vertėtų vengti didelių, staigių kofeino dozių“, – sako dietologė.

    Staigus kavos atsisakymas kai kuriems sukelia galvos skausmą, mieguistumą ar dirglumą, todėl dažniausiai rekomenduojamas laipsniškas mažinimas. Praktinis būdas yra maišyti įprastą kavą su kava be kofeino ir palaipsniui didinti kavos be kofeino dalį.

    Taip pat verta įvertinti paslėptus kofeino šaltinius, nes jo gali būti ne tik kavoje, bet ir arbatoje, energiniuose gėrimuose, kai kuriuose sporto papilduose, šokolade ar kolos tipo gėrimuose. Jei popietinė kava tapo įpročiu, ją kartais gali pakeisti trumpas pasivaikščiojimas ar vanduo, ypač jei nuovargį sustiprina skysčių trūkumas.

    Jei turite diagnozuotą hipertenziją, vartojate vaistus arba pastebite ryškias reakcijas į kofeiną, saugiausia sprendimus aptarti su gydytoju. Individualus planas dažnai duoda daugiau naudos nei kategoriškas visko atsisakymas.

  • Arbūzas ne vien vanduo: tyrimai rodo naudą širdžiai ir mitybai, išryškėjo svarbios medžiagos

    Arbūzas dažnai laikomas tiesiog gaiviu vasaros desertu, tačiau naujesni tyrimai rodo, kad jo vertė gali būti gerokai didesnė nei vien skysčių papildymas. Mokslininkai sieja reguliarų arbūzo vartojimą su geresne bendro raciono kokybe ir rodikliais, svarbiais širdies bei kraujagyslių sistemai.

    Šią išvadą sustiprina keli skirtingi tyrimų tipai: nuo didelių gyventojų mitybos duomenų analizės iki kontroliuojamų klinikinių bandymų, kuriuose vertintas arbūzų sulčių poveikis kraujagyslėms. Nors tai nereiškia, kad arbūzas yra gydymo priemonė, mokslo duomenys padeda aiškiau suprasti, ką iš tiesų duoda šis vaisius.

    Arbūze natūraliai yra L-citrulino ir L-arginino aminorūgščių, kurios dalyvauja azoto oksido gamyboje organizme. Azoto oksidas padeda kraujagyslėms atsipalaiduoti ir plėstis, o tai siejama su geresne kraujotaka ir širdies bei kraujagyslių funkcija.

    Be to, arbūzas yra vitamino C šaltinis ir turi likopeno, kuris priskiriamas antioksidantams. Likopenas ypač būdingas raudonai minkštimo spalvai ir tiriamas dėl galimos sąsajos su mažesniu oksidaciniu stresu bei širdies sveikatai palankiais mechanizmais.

    Analizuojant JAV Nacionalinės sveikatos ir mitybos tyrimo duomenis, arbūzą valgantys vaikai ir suaugusieji dažniau turėjo kokybiškesnį bendrą racioną. Tokie žmonės vidutiniškai gaudavo daugiau skaidulų, magnio, kalio, vitaminų A ir C, taip pat daugiau karotinoidų, įskaitant likopeną.

    To paties tipo analizėse dažnai pastebima ir kita tendencija: arbūzo vartotojai įprastai suvartoja mažiau pridėtinio cukraus bei sočiųjų riebalų. Specialistai pabrėžia, kad tai greičiausiai atspindi bendrus mitybos įpročius, tačiau vis tiek rodo, jog arbūzas gali būti patogus būdas didinti vaisių kiekį racione.

    Atskiras klinikinis tyrimas vertino, ar arbūzų sultys gali padėti palaikyti kraujagyslių funkciją laikotarpiais, kai padidėja gliukozės kiekis kraujyje. Tyrime dalyvavo 18 sveikų jaunų žmonių, kurie dvi savaites kasdien vartojo arbūzų sultis, o poveikis buvo lyginamas su kontrolinėmis sąlygomis.

    Rezultatai parodė požymių, kad arbūzų sulčių vartojimas galėjo padėti palaikyti kraujagyslių reakciją esant hiperglikemijai, taip pat buvo fiksuoti pokyčiai, susiję su širdies ritmo kintamumu. Vis dėlto tyrėjai akcentavo, kad imtis nedidelė, todėl išvadoms patvirtinti reikalingi didesni ir ilgesni tyrimai.

    „Nors tyrimo imtis buvo nedidelė ir reikia daugiau duomenų, šie rezultatai papildo įrodymų visumą, rodančią, kad reguliarus arbūzo vartojimas gali būti naudingas širdies bei medžiagų apykaitos sveikatai“, – sakė mitybos ir maisto mokslų tyrėjas Jackas Losso.

    Arbūzas yra mažo kaloringumo vaisius, o didžiąją jo dalį sudaro vanduo, todėl jis dažnai pasirenkamas karštu oru ar po fizinio aktyvumo. Būtent dėl didelio vandens kiekio jis gali padėti padidinti bendrą skysčių ir vaisių suvartojimą, ypač žmonėms, kuriems sunku suvalgyti rekomenduojamą vaisių kiekį.

    Mitybos specialistai primena, kad didžiausią naudą duoda bendras mitybos paveikslas: įvairūs vaisiai, daržovės, pakankamai skaidulų, ribojamas pridėtinis cukrus ir sotieji riebalai. Arbūzas šiame kontekste gali būti paprastas, skanus pasirinkimas, papildantis racioną kalio, vitamino C ir bioaktyvių medžiagų šaltiniu.

    Tuo pačiu svarbu atsižvelgti į individualius poreikius: sergant cukriniu diabetu ar turint kitų sveikatos būklių, vaisių kiekį ir porcijas verta derinti su gydytoju ar dietologu. Tyrimai rodo perspektyvą, tačiau arbūzas nėra „vienas sprendimas viskam“.

  • Magnetinių audrų kalendorius iki gegužės 27 dienos: kam gali pašokti spaudimas ir ką daryti

    Ateinančiomis dienomis geomagnetinė situacija turėtų būti gana rami, tačiau jautresni žmonės vis tiek gali pastebėti savijautos pokyčių. Specialistai primena, kad prognozės gali kisti, nes Saulės aktyvumas kartais pasikeičia staigiai, o poveikis Žemei priklauso nuo kelių veiksnių.

    Pagal pateikiamą prognozę, gegužės 22 dieną magnetosfera turėtų stabilizuotis, o aktyvumas sieks apie 2 balus. Tai paprastai siejama su mažesne rizika miego sutrikimams, galvos skausmams ar nuovargiui.

    Gegužės 23 ir 24 dienomis numatomas žemas, vadinamas žalias lygis, kai aktyvumas laikosi apie 2–3 balus. Daugumai žmonių tai yra įprastos dienos, tačiau meteojautrūs asmenys kartais praneša apie dirglumą ar lengvą silpnumą net ir esant nedideliems svyravimams.

    Gegužės 25 dieną taip pat prognozuojamas stabilus fonas, apie 2 balus, todėl didesnių trikdžių nenumatoma. Tuo pat metu išankstiniai skaičiavimai rodo, kad artimiausias ryškesnis suaktyvėjimas gali pasireikšti gegužės 27 dieną, tačiau tokia prognozė dar gali būti patikslinta.

    Kas yra magnetinė audra?

    Magnetinė audra kyla tuomet, kai po Saulės žybsnių ar vainikinės masės išmetimų į kosmosą išlekia įkrautų dalelių srautas. Pasiekęs Žemę, jis sujudina planetos magnetinį lauką, o tai gali sutrikdyti radijo ryšį, navigacijos sistemas ir sustiprinti poliarinių pašvaisčių tikimybę.

    Mokslininkai pabrėžia, kad tiesioginis ryšys tarp geomagnetinių audrų ir konkrečių sveikatos simptomų nėra vienareikšmiškai įrodytas visoms grupėms. Vis dėlto medicinos praktikoje pripažįstama, kad daliai žmonių tokiais laikotarpiais dažnėja nusiskundimai galvos skausmu, miego kokybės prastėjimu ar kraujospūdžio svyravimais.

    Kam verta būti atidesniems?

    Didesnio dėmesio sau dažniausiai prašoma skirti žmonėms, turintiems širdies ir kraujagyslių ligų, sergantiems hipertenzija, taip pat vyresnio amžiaus asmenims. Jautriau į bet kokį papildomą stresą gali reaguoti ir tie, kurie gyvena lėtinio nuovargio, įtampos ar miego trūkumo sąlygomis.

    Tarp dažniau minimų pojūčių išlieka galvos skausmas, spaudimo pokyčiai, bendras silpnumas, padidėjęs nerimas ar mieguistumas dieną. Jeigu simptomai stiprūs, užsitęsia ar kartojasi, tai laikoma priežastimi pasitarti su gydytoju, o ne vien sieti savijautą su kosmine orų prognoze.

    Ką daryti, kad savijauta būtų stabilesnė?

    Gydytojai pataria laikytis paprastų, bet efektyvių principų: gerti pakankamai vandens, laikytis įprasto miego režimo ir vengti persitempimo. Taip pat rekomenduojama riboti alkoholį, o kofeino vartojimą derinti su individualia savijauta, ypač jei anksčiau pasitaikė spaudimo svyravimų.

    Jeigu vartojate paskirtus vaistus nuo kraujospūdžio ar kitų lėtinių ligų, svarbu jų nevartoti nereguliariai ir turėti po ranka. Staiga pablogėjus būklei, atsiradus krūtinės skausmui, dusuliui, stipriam silpnumui ar neurologiniams simptomams, būtina nedelsti ir kreiptis skubios pagalbos.

  • Ilgas sėdėjimas kasdien: ką rodo nauji tyrimai ir kokie paprasti įpročiai mažina žalą

    Pastaraisiais metais keitėsi akcentas: svarbu ne tik bendras sėdėjimo laikas, bet ir tai, kiek ilgai sėdima be pertraukų. Net žmonės, kurie sportuoja po darbo, gali patirti neigiamų pasekmių, jei didžiąją dienos dalį praleidžia nejudėdami.

    Moksliniuose darbuose dažnai minimas orientyras yra maždaug 8–10 valandų sėdėjimo per dieną, o kai kuriuose tyrimuose didesnė rizika ryškėja perkopus apie 11 valandų. Vis dėlto specialistai pabrėžia, kad „blogiausia“ ne vien skaičius, o įprotis sėdėti ilgais, nenutrūkstamais intervalais.

    Pavyzdžiui, didelė stebėjimo apimties analizė, publikuota Amerikos širdies asociacijos žurnale 2024 metais, parodė, kad vyresnėms moterims, kurios sėdėjo ilgiau nei 11 valandų per dieną, per stebėjimo laikotarpį buvo fiksuojama didesnė mirtingumo rizika nei toms, kurios sėdėjo mažiau. Tyrėjai atkreipė dėmesį ir į tai, kad ypač svarbūs buvo ilgi sėdėjimo „blokai“ be atsistojimo.

    Viena dažniausiai aptariamų priežasčių susijusi su raumenų darbu. Kai sėdime, didieji raumenys, ypač kojų, dirba minimaliai, todėl mažėja gliukozės „panaudojimas“ ir gali blogėti medžiagų apykaitos rodikliai, įskaitant riebalų kiekį kraujyje.

    Kita kryptis siejama su kraujotaka ir kraujagyslių būkle. Ilgai sėdint sulenktos kojos ir menkas judėjimas gali prisidėti prie prastesnės kraujotakos apatinėse galūnėse, o ilgainiui tai siejama su kraujagyslių standėjimu, kuris laikomas vienu širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių.

    Praktiškai daug žmonių greičiausiai pirmiausia pajunta ne „skaičius tyrimuose“, o kasdienius simptomus: nugaros, kaklo skausmą, pečių juostos įtampą, nuovargį. Specialistai tai sieja su laikysenos pokyčiais ir „išjungtais“ stabilizuojančiais raumenimis, kai kūnas ilgai išlieka vienoje padėtyje.

    Nors sportas yra labai svarbus, vis daugiau duomenų rodo, kad vien treniruotės vakare ne visada kompensuoja visą dieną trunkantį sėdėjimą. Todėl rekomendacijos vis dažniau orientuojamos į dienos eigos keitimą: trumpas, bet dažnas judėjimas gali būti ypač efektyvus.

    Tyrimuose nagrinėti sprendimai paprastai yra paprasti: atsistoti kas 30–60 minučių, kelias minutes paeiti, atlikti lengvus judesius, pakeisti pozą. Nedidelės apimties eksperimentiniuose darbuose fiksuota, kad kelių minučių aktyvios pertraukos gali palankiai veikti kraujospūdį ir gliukozės kontrolę, palyginti su visišku neatsistojimu.

    Dar vienas praktiškas kelias yra darbo aplinkos pritaikymas. Reguliuojamo aukščio stalai, leidžiantys kaitalioti sėdėjimą ir stovėjimą, kai kuriuose tyrimuose siejami su mažesniu nejudrumo laiku ir mažesniais nugaros bei kaklo skausmais, tačiau pabrėžiama, kad ir stovėti be pertraukų nereikėtų.

    Specialistų patarimas dažnai skamba paprastai: tikslas nėra visą dieną stovėti ar visą dieną judėti, o kuo dažniau keisti padėtį. Kitaip tariant, geriausiai veikia ne viena „ideali“ poza, o nuolatinis, saikingas kaitaliojimas.

    Kasdienybėje tam padeda įprotį „pririšti“ prie rutinos: trumpai paeiti po darbo skambučio, lipti laiptais vietoj lifto, nueiti atsigerti vandens ne į artimiausią virtuvėlę, o į tolimesnę. Tokie maži sprendimai per savaitę gali reikšmingai sumažinti bendrą sėdėjimo laiką ir ilgiausius sėdėjimo intervalus.

  • Dietologai įvardijo kasdienai geriausią duoną: kuo ji pranašesnė už baltą ir daugiasėklę

    Duona daugeliui išlieka kasdienio raciono dalimi, tačiau pasirinkimas parduotuvėse toks platus, kad ne visada aišku, kuri išties palankiausia sveikatai. Dietologai, vertinantys sudėtį ir maistinę vertę, dažniausiai išskiria vieną aiškų lyderį – 100 proc. pilno grūdo duoną.

    Specialistų teigimu, jos pranašumas slypi ne madoje, o grūdo sandaroje. Pilno grūdo produktuose išsaugomos visos trys dalys – sėlenos, gemalas ir endospermas, todėl kartu gaunama daugiau skaidulų ir mikroelementų nei renkantis rafinuotų miltų gaminius.

    „Duoną, kurioje yra 100 proc. pilno grūdo, dažnai rekomenduoju dėl geros maistinės vertės ir to, kad ją paprasta rasti daugelyje parduotuvių“, – sakė registruota dietologė Caroline West Passerrello.

    Pilno grūdo duona paprastai turi daugiau geležies, magnio, B grupės vitaminų ir įvairių augalinių junginių, kurie siejami su mažesniu uždegiminių procesų aktyvumu organizme. Dėl didesnio skaidulų kiekio toks produktas lėčiau virškinamas, ilgiau suteikia sotumo ir padeda stabiliau palaikyti energiją dienos metu.

    Dietologai atkreipia dėmesį, kad baltos duonos pagrindas dažniausiai yra rafinuoti kvietiniai miltai, todėl joje paprastai mažiau skaidulų ir mineralų. Dėl to gliukozės kiekis kraujyje gali kilti greičiau, o sotumo jausmas dažniau būna trumpalaikis, ypač jei tokia duona valgoma be baltymų ar riebalų šaltinio.

    Ilgalaikėse mitybos rekomendacijose pilno grūdo produktai dažnai siejami su palankesniais širdies ir kraujagyslių sistemos rodikliais bei mažesne 2 tipo diabeto rizika. Šie ryšiai daugiausia aiškinami skaidulų poveikiu cholesterolio apykaitai, sotumui ir gliukozės svyravimų mažinimui, nors galutinį rezultatą lemia visas racionas ir gyvenimo būdas.

    Kita dažna klaida – pasitikėjimas užrašais ant pakuotės. Žodžiai apie grūdus ar sėklas ne visada reiškia, kad duona pagaminta iš pilno grūdo miltų, nes „daugiasėklė“ ar „daugiagrūdė“ duona gali būti kepama iš rafinuotų miltų, tik papildyta sėklomis.

    Norint pasirinkti tikrai pilno grūdo variantą, dietologai pataria pirmiausia tikrinti sudėtį: pirmasis ingredientas turėtų būti 100 proc. pilno grūdo miltai. Taip pat verta atkreipti dėmesį, ar sudėtyje nėra pridėtinio cukraus, o skaidulų kiekis vienoje porcijoje nėra simbolinis.

  • Mokslininkai įspėja: viena nakties funkcija gali sieti stresą, širdį ir demenciją

    Mokslininkai įspėja: viena nakties funkcija gali sieti stresą, širdį ir demenciją

    Demencijos riziką didinantys veiksniai dažnai atrodo kaip atskiri galvosūkiai: lėtinis stresas, depresija, širdies ir kraujagyslių ligos, senėjimas. Tačiau nauja mokslinių tyrimų apžvalga siūlo bendrą giją, galinčią paaiškinti, kodėl šie dalykai taip dažnai eina kartu.

    Pasak neuromokslininkų, svarbiausias jungiamasis elementas gali būti miegas, tiksliau, tai, kas per miegą vyksta smegenyse. Tyrėjai vis daugiau dėmesio skiria smegenų gebėjimui naktį šalinti medžiagų apykaitos atliekas, kurios kaupiasi dieną.

    Miegas ir smegenų valymo hipotezė

    Pastarąjį dešimtmetį daug diskusijų kelia glinfatinė sistema – smegenų skysčių apytakos ir šalinimo tinklas, pirmiausia aprašytas gyvūnų modeliuose, o vėliau tiriamas ir žmonėms. Hipotezė teigia, kad ši sistema padeda išplauti medžiagas, siejamas su neurodegeneraciniais procesais.

    Vis dėlto mokslinis vaizdas nėra vienareikšmis: dalis darbų rodo didesnį aktyvumą miego metu, o kai kurie naujesni eksperimentai kelia klausimų, ar visada miegas reiškia intensyvesnį toksinų šalinimą. Dėl to vis dažniau akcentuojama ne vien miego trukmė, o jo kokybė ir miego architektūra.

    Kas vyksta per ne REM miegą?

    Apžvalgoje pabrėžiama, kad ne REM miego metu smegenyse veikia suderinti neuromoduliatorių, tokių kaip noradrenalinas, serotoninas, dopaminas ir acetilcholinas, ritmai. Jie siejami ne tik su nuotaika ar dėmesiu, bet ir su kraujagyslių tonuso pokyčiais.

    Idėja tokia: reguliarūs cheminių signalų svyravimai gali skatinti švelnų kraujagyslių išsiplėtimą ir susitraukimą, o tai padeda judėti smegenų skysčiui ir palaiko vadinamąsias naktines smegenų tvarkos funkcijas. Kai miegas fragmentuotas, nepakankamas ar paveiktas tam tikrų vaistų, šie ritmai gali išsiderinti.

    „Daugelis sutrikimų, didinančių demencijos riziką, kartu ardo ir smegenų miego ritmus“, – sakė Ročesterio universiteto neuromokslininkė Maiken Nedergaard.

    „Mūsų darbai leidžia manyti, kad tai gali būti ne atskiri reiškiniai, o susiję per smegenų gebėjimą per miegą pašalinti atliekas“, – pridūrė ji.

    Kodėl tai svarbu kasdienybei?

    Ši kryptis padeda paaiškinti, kodėl lėtinis stresas, depresija ar širdies ir kraujagyslių ligos neretai siejasi su prastesniu miegu, o ilgainiui ir su didesne pažinimo sutrikimų rizika. Tai nereiškia, kad miegas vienas sukelia demenciją, tačiau jis gali būti svarbi grandis bendrame rizikos mechanizme.

    Ekspertai pabrėžia, kad miego ir demencijos ryšį dar reikia tiksliai patvirtinti priežastiniais tyrimais, ypač su žmonėmis. Vis dėlto praktinė žinutė aiški: nuoseklus miego režimas, kokybiškas nakties poilsis ir miego sutrikimų diagnostika gali būti reikšminga prevencijos dalis, greta fizinio aktyvumo, širdies sveikatos kontrolės ir psichikos sveikatos priežiūros.

    Apžvalga publikuota žurnale Science, o jos autoriai ragina miegą vertinti ne kaip pasyvų poilsį, bet kaip aktyvų, koordinuotą smegenų palaikymo procesą, galintį turėti reikšmę senėjimo ir neurodegeneracijos eigai.

  • Mokslininkai įspėja: ši kraujo grupė iki 60-ies gali didinti ankstyvo insulto riziką

    Mokslininkai įspėja: ši kraujo grupė iki 60-ies gali didinti ankstyvo insulto riziką

    Naujas didelės apimties genetinių duomenų tyrimas rodo, kad kraujo grupė gali būti susijusi su ankstyvo insulto rizika. Didžiausias ryšys fiksuotas A grupės A1 pogrupyje, kai insultas ištinka iki 60 metų.

    Tyrime, publikuotame žurnale Neurology, buvo apjungti 48 genetiniai tyrimai. Iš viso analizuoti apie 17 000 insultą patyrusių žmonių duomenys ir beveik 600 000 kontrolinės grupės dalyvių, o amžius siekė 18–59 metus.

    Rezultatai parodė, kad A1 pogrupį lemianti genetinė variacija buvo siejama su maždaug 16 proc. didesne ankstyvo insulto tikimybe, palyginti su kitomis kraujo grupėmis. Tuo metu O1 pogrupis buvo susijęs su maždaug 12 proc. mažesne ankstyvo insulto rizika.

    Vis dėlto mokslininkai pabrėžia, kad tai nėra priežastis žmonėms pagal kraujo grupę skubėti tikrintis ar keisti gydymo planus. Papildoma rizika laikoma nedidele, o svarbiausi išlieka gerai žinomi ir koreguojami veiksniai, tokie kaip kraujospūdis, rūkymas, cholesterolio kiekis, nutukimas, cukrinis diabetas ir fizinio aktyvumo stoka.

    Kodėl kraujo grupė gali būti svarbi?

    Kol kas nėra aišku, kodėl A grupė gali būti susijusi su didesne ankstyvo insulto rizika. Tyrimo autoriai akcentuoja tikėtiną sąsają su kraujo krešėjimo mechanizmais, įskaitant trombocitų aktyvumą, kraujagyslių sienelės ypatumus ir kraujyje cirkuliuojančius baltymus, kurie gali didinti polinkį formuotis krešuliams.

    Tyrime taip pat išskirtas skirtumas tarp ankstyvų ir vėlyvų insultų. Lyginant atvejus iki 60 metų ir po 60 metų, A grupės ryšys su rizika vyresniame amžiuje tapo nereikšmingas, kas leidžia manyti, kad ankstyvą insultą dažniau lemia kiti biologiniai keliai nei vėlyvą.

    Ką rodo duomenys apie B grupę?

    Analizėje pastebėta ir B kraujo grupės sąsaja: žmonės su B grupe turėjo apie 11 proc. didesnę insulto tikimybę, nepriklausomai nuo amžiaus. Tačiau ir šis ryšys vertinamas atsargiai, nes genetiniai ryšiai ne visada tiesiogiai reiškia priežastinį poveikį.

    Ekspertai primena, kad kraujo grupė yra nekoreguojamas veiksnys, todėl praktiškai svarbiausia sutelkti dėmesį į prevenciją. Reguliarus kraujospūdžio sekimas, pakankamas fizinis aktyvumas, subalansuota mityba, rūkymo atsisakymas ir gydytojo paskirtų vaistų vartojimas reikšmingai mažina insulto riziką nepriklausomai nuo genetinių ypatumų.

    Be to, mokslininkai atkreipia dėmesį į imties ypatumus: nemaža dalis dalyvių buvo europinės kilmės, todėl ateities tyrimams svarbu įtraukti daugiau skirtingų populiacijų. Tai padėtų tiksliau įvertinti, ar kraujo grupės ir insulto ryšys vienodai pasireiškia įvairiuose regionuose.