CP v2

Tag: Startuoliai

  • „Rightcharge“ pritraukė apie 580 000 eurų: nori suvienodinti įmonių elektromobilių įkrovimo apmokėjimą Europoje

    „Rightcharge“ pritraukė apie 580 000 eurų: nori suvienodinti įmonių elektromobilių įkrovimo apmokėjimą Europoje

    Jungtinės Karalystės elektromobilių įkrovimo atsiskaitymų startuolis „Rightcharge“ pritraukė apie 580 000 eurų augimo finansavimą. Lėšos bus skirtos plėtrai Europoje ir platformos tobulinimui, kad įmonių autoparkams būtų paprasčiau valdyti įkrovimo išlaidas.

    Finansavimo raundą vedė esamas investuotojas „Soulmates Ventures“, prisidėjo „BlackWood Ventures“ ir „Purple Ventures“. Bendrovė teigia, kad naujas kapitalas taip pat padės stiprinti partnerystes ir spartinti klientų pritraukimą.

    Vienas sprendimas namams ir viešoms stotelėms

    „Rightcharge“ kuria sistemą, kuri sujungia namų ir viešojo įkrovimo mokėjimus į vieną valdymo aplinką. Praktikoje tai reiškia, kad įmonė gali aiškiau matyti, kiek kainuoja įkrovimas skirtingose vietose, ir paprasčiau apskaityti su tuo susijusias išlaidas.

    Vienas svarbiausių platformos elementų yra automatizuotas vairuotojų kompensavimas už namuose sunaudotą elektrą įkraunant įmonės elektromobilį. Tokiais atvejais kompensacijos dažnai virsta rankiniu procesu, kai tenka rinkti įrodymus, skaičiuoti tarifus ir derinti išmokas.

    Kodėl tai aktualu autoparkams?

    Įmonėms elektrifikuojant autoparkus, įkrovimo infrastruktūra ir atsiskaitymai išlieka fragmentuoti: skirtingi tinklai, skirtingi tarifai, nevienodos ataskaitos. Dėl to finansų ir transporto valdymo komandoms didėja administracinė našta, o duomenų palyginamumas tampa sudėtingas.

    „Rightcharge“ akcentuoja, kad jų sprendimas gali reikšmingai sumažinti įkrovimo sąnaudas ir su tuo susijusį administravimą, o kartu padėti tiksliau sekti su įkrovimu susijusias emisijas. Tokie įrankiai tampa vis svarbesni įmonėms, kurios siekia aiškesnės išlaidų kontrolės ir nuoseklesnių tvarumo rodiklių.

    „Pastarųjų metų klientų reakcija patvirtino, kad sprendžiame didelę autoparkų problemą. Po pradinio finansavimo viršiję ambicingiausias augimo prognozes, šį finansavimą skirsime plėtrai Europoje ir produkto gerinimui“, – sakė „Rightcharge“ įkūrėjas ir vadovas Charlie Cookas.

    Bendrovė nurodo per metus smarkiai padidinusi pasikartojančias pajamas ir išplėtusi tiesioginių klientų bazę. Taip pat pasirašyti pirmieji susitarimai licencijuoti namų įkrovimo kompensavimo technologiją autoparkų tiekėjams, o tai gali pagreitinti plėtrą naujose rinkose.

    Artimiausiu laikotarpiu „Rightcharge“ ketina investuoti į pardavimus, strategines integracijas ir platformos funkcijų plėtrą. Įmonė taip pat signalizuoja, kad šis etapas yra pasiruošimas didesniam A serijos investicijų raundui ateityje.

  • Briuselio DI maisto kokybės startuolis „Backbone“ pritraukė 4 mln. eurų: ką tai keis gamintojams

    Investicija į kokybės ir atitikties platformą

    Briuselyje įsikūręs maisto pramonės kokybės ir atitikties sprendimus kuriantis startuolis „Backbone“ pranešė pritraukęs 4 mln. eurų išankstinės pradinės stadijos investiciją. Gautas lėšas bendrovė ketina skirti rinkodarai ir spartesniam produkto vystymui.

    Investicijos raundui vadovavo fondas Pitchdrive, prie jo prisidėjo PROfounders Capital ir Passion Capital bei esami investuotojai, taip pat keli Belgijos maisto verslo atstovai. Startuolis veikia kaip duomenų ir procesų „operacinė sistema“, skirta kokybės valdymui ir reguliacinei atitikčiai.

    Kokią problemą sprendžia „Backbone“

    Pasak „Backbone“, dauguma maisto gamintojų turi visus reikalingus duomenis kokybiškesniems sprendimams, tačiau jie išsibarstę per skirtingas komandas ir sistemas. Receptūros informacija dažnai lieka technologų ar tyrimų padaliniuose, tiekėjų duomenys – pirkimuose, laboratoriniai rezultatai – atskirose ataskaitose, o reikalavimai – kokybės skyriuje.

    „Maisto įmonė šiandien turi visus duomenis, kurių reikia geresniems kokybės sprendimams, bet skirtingi duomenų taškai tarpusavyje nekalba“, – sakė vienas iš „Backbone“ įkūrėjų Louis Opsomer.

    Startuolis kuria sluoksnį, kuris sujungia dokumentus, bandymų rezultatus, tiekėjų informaciją ir reikalavimus, o kontekstą paverčia praktiškai panaudojamu. Idėja paprasta: vietoj to, kad kokybės informacija būtų tik „užregistruota“, ji tampa įrankiu ankstyviau pastebėti rizikas ir priimti sprendimus realiuoju laiku.

    DI agentai vietoj rankinių patikrų

    „Backbone“ teigia, kad kokybės užtikrinimas maisto sektoriuje vis dar dažnai priklauso nuo rankinio darbo ir atskirų failų. Įmonės nurodo, jog reikšminga dalis gamintojų kasdienėms kokybės užduotims iki šiol naudoja skaičiuokles, dokumentus ir elektroninį paštą.

    Didžiausi kaštai paprastai atsiranda ne dėl vieno didelio incidento, o dėl daugybės smulkių neatitikčių, kurios pastebimos per vėlai. Tiekėjo keitimas, nauja receptūra ar pakuotės korekcija gali sukelti visą grandinę papildomų patikrų ir duomenų suvedimo, kai kelios komandos dubliuoja tą patį darbą.

    „Backbone“ planas – ant sujungtų duomenų sluoksnio kurti DI agentus, kurie perimtų pasikartojančias užduotis: sektų sertifikatų galiojimą, sulygintų laboratorinius rezultatus su specifikacijomis, automatiškai fiksuotų incidentus ir paruoštų sprendimų prioritetus. Visa tai turėtų susitelkti į vieną „kokybės valdymo pultą“, skirtą tiek komandų darbui, tiek vadovybei.

    Plėtra už Belgijos ribų

    Startuolis įkurtas 2025 metais, o jo steigėjai anksčiau dirbo technologijų ir procesų valdymo srityje. „Backbone“ sprendimas apima tiekėjų sekimą, dokumentų kontrolę, incidentų valdymą ir atitikties analizę – tai funkcijos, kurios maisto gamyboje tiesiogiai susijusios su rizikų valdymu.

    Įmonė praneša jau išplėtusi klientų ratą už Belgijos ribų, įskaitant Jungtinę Karalystę ir Nyderlandus. „Backbone“ taip pat bendradarbiauja su maisto saugos ir kokybės konsultacijų partneriais, siekdama greičiau diegti sprendimą skirtingose gamybos grandyse.

    Pasak vienos iš įkūrėjų Siska Lannoo, tikslas – kad iki 2028 metų pabaigos „Backbone“ veiktų 250 gamybos vietų. „Maisto pramonė metų metus investavo į ERP sistemas ir linijines kokybės kontrolės sistemas, kad viską užregistruotų. Kitas žingsnis yra priversti tą informaciją dirbti“, – sakė ji.

  • Kipro startuolis „Piney“ pritraukė 1,6 mln. eurų: nuomos objektų valdymo platformą plečia už Europos ribų

    Kipro startuolis „Piney“ pritraukė 1,6 mln. eurų: nuomos objektų valdymo platformą plečia už Europos ribų

    Kipre įkurtas startuolis „Piney“, teikiantis trumpalaikės ir vidutinės trukmės nuomos objektų valdymo operacijų paslaugas, pritraukė 1,6 mln. eurų investiciją. Įmonė teigia, kad lėšos bus skirtos technologijų vystymui ir plėtrai už Europos ribų, kur pirmuoju žingsniu tapo startas JAV.

    Finansavimo raundui vadovavo „Uni.fund“, kuris buvo pagrindinis investuotojas ir ankstesniame 1,2 mln. eurų raunde 2024 metų gruodį. Prie šio etapo prisijungė ir „33East“, o investuotojų bazėje taip pat minima „VENTERI Capital“.

    „Piney įgyvendino tai, ko tikėjomės nuo pirmos investicijos: disciplinuotą augimą, tvirtą vieneto ekonomiką ir produktą, kuriuo turto valdytojai remiasi kasdien. Todėl jų plėtra už Europos ribų buvo natūralus kitas žingsnis“, – sakė „Uni.fund“ partneris Sotiris Papantonopoulos.

    Kas yra „Piney“ ir kuo išsiskiria

    „Piney“ įkurta 2022 metais ir save pozicionuoja ne kaip tradicinę valymo įmonę, o kaip operacinį sluoksnį nuomos turto valdytojams. Ji apima valymą, skalbimą, patalynės ir tekstilės valdymą, svečių priemonių tiekimą bei jų paruošimą, o visi procesai koordinuojami per įmonės technologijų platformą.

    Startuolis skaičiuoja, kad šis modelis gali sumažinti turto valdytojų operacinį krūvį iki 80 proc., nes darbai planuojami automatizuotai, o kokybė stebima realiu laiku. Tokia kryptis atliepia platesnę rinkos tendenciją, kai svetingumo sektoriuje vis daugiau dėmesio skiriama veiklos standartizavimui ir procesų skaitmeninimui, ypač valdant didelius būstų portfelius.

    Augimas Europoje ir startas JAV

    Per laikotarpį po ankstesnio finansavimo raundo 2024 metų pabaigoje „Piney“ teigia išplėtusi aptarnaujamų objektų skaičių nuo 1 300 iki 5 000. Įmonė veikia Ispanijoje, Portugalijoje, Graikijoje, Kipre, Prancūzijoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose, o didžiausia jos rinka dabar įvardijama Ispanija.

    Ispanijoje komandos dirba Madride, Barselonoje ir Malagoje, paraleliai palaikomos operacijos kitose Europos šalyse. Plėtra į JAV pradėta nuo Majamio, kuris, pasak bendrovės, pasirinktas kaip bandomasis modelis tolimesniam augimui už Europos ribų.

    „Šis raundas yra apie tai, kad tai, ką įrodėme Europoje, perkeltume į pasaulinį mastą. Per mažiau nei dvejus metus beveik keturis kartus padidinome aptarnaujamų objektų skaičių, o vis labiau DI pagrįsta technologija leidžia išlaikyti tokį tempą“, – sakė „Piney“ įkūrėjas ir vadovas Nicolas Chrysostomou.

    DI praktikoje: kokybės kontrolė realiu laiku

    Viena iš krypčių, į kurią „Piney“ žada investuoti, yra DI įrankių integracija į kasdienius procesus. Įmonė nurodo, kad jos platforma jau geba realiu laiku peržiūrėti nuotraukas, kurias darbuotojai daro patikrinimų metu, ir fiksuoti galimas problemas dar prieš komandai paliekant objektą.

    Toks požiūris sprendžia dažną trumpalaikės nuomos iššūkį, kai klaidos aptinkamos tik po svečio skundo, o taisymas tampa brangesnis ir rizikingesnis reputacijai. „Piney“ teigimu, augant platformos brandai DI bus diegiamas ir kituose veiklos etapuose, siekiant didesnio mastelio bei vienodesnės paslaugos kokybės skirtingose rinkose.

  • Miunchene įsikūrusi „Zeit AI“ pritraukė 4,3 mln. eurų: kuria Europai autonominį duomenų inžinierių

    Miunchene įsikūrusi „Zeit AI“ pritraukė 4,3 mln. eurų: kuria Europai autonominį duomenų inžinierių

    Kas yra „Zeit AI“ ir ką kuria

    Miunchene įsikūręs startuolis „Zeit AI“ pranešė uždaręs 4,3 mln. eurų finansavimo raundą. Bendrovė teigia kurianti autonominį duomenų inžinierių, skirtą Europos vidutinėms įmonėms, kurios turi daug duomenų, bet dažnai stokoja resursų jiems praktiškai įdarbinti.

    Įmonė įkurta 2024 metais, ją įsteigė buvę „Palantir“ darbuotojai Leopold von Waldthausen ir Marvin Bornstein. Pagrindinis produktas „ZeitMind“ pozicionuojamas kaip DI pagrįsta sistema, galinti sujungti įmonės ERP, CRM ir šimtus kitų šaltinių į analizėms bei automatizavimui paruoštą duomenų sluoksnį.

    Investuotojai ir akcentas į suverenumą

    Raunde dalyvavo „Y Combinator“, Oksfordo universiteto Seed fondas, „Sequoia Capital“ Scout fondas, ACE Ventures ir Hasso Plattner VC. Prie investuotojų prisidėjo ir keli žinomi verslo bei visuomenės veikėjai, tarp jų buvęs Vokietijos finansų ministras Christian Lindner ir futbolininkas Mario Götze.

    Pasak investuotojų, svarbi „Zeit AI“ žinutė yra suvereni infrastruktūra ir duomenų apdorojimas Europoje. Bendrovė nurodo, kad klientų duomenys apdorojami tik Europoje esančiuose duomenų centruose, o sprendimas orientuotas į reikalavimus, kurie kyla iš ES reguliavimo ir duomenų lokalizavimo praktikų.

    „Europos pramonės bazė negali perduoti sprendimų, kurie ją valdo, išorės tiekėjams. „Zeit AI“ yra viena iš nedaugelio bendrovių, kurios suverenią infrastruktūrą paverčia numatytuoju pasirinkimu, o ne kompromisu“, – sakė Hasso Plattner VC partneris Jens Schmidt-Sceery.

    Kokią problemą sprendžia ir kaip tai veikia

    „Zeit AI“ teigimu, daugelis vidutinio dydžio įmonių formaliai valdo savo duomenis, tačiau praktiškai remiasi rankiniais procesais, ypač finansų planavimo ir analizės srityje. Ten, kur ERP ar FP&A sistemos nepadengia poreikių, atsiranda „Excel“ sprendimai, kurie kartojasi kas mėnesį ir ilgainiui tampa brangūs.

    Bendrovė aiškina, kad „ZeitMind“ leidžia darbuotojui aprašyti norimą ataskaitą, analizę ar automatizavimą, o DI agentas tą pačią dieną sukuria sprendimą. Taip siekiama sumažinti priklausomybę nuo vidinės IT komandos, kuri vidutinėse įmonėse dažnai būna ribota.

    „Galėtume valdyti šią įmonę pelningai, tačiau dabar spartiname per pastaruosius dvejus metus sukurtą planą ir plečiame komandą Europoje, įskaitant Miuncheną ir netrukus atidaromą biurą Londone“, – sakė „Zeit AI“ vadovas ir vienas įkūrėjų Leopold von Waldthausen.

    Tarp įvardytų klientų yra technologijų grupė Kolbenschmidt, žemės ūkio technikos gamintojas Horsch, logistikos bendrovė Wahl & Co, konsultacijų įmonė Stern Stewart & Co bei Liuksemburge įsikūrusi aviacijos bendrovė Jetfly Aviation. Pasak „Zeit AI“, pritrauktos lėšos bus skirtos plėtrai, didesnei rinkos aprėpčiai ir inžinierių samdai, kurie diegia sprendimą klientuose.

    Tokie projektai Europos rinkoje išsiskiria tuo, kad DI pritaikomas ne kaip atskiras pokalbių įrankis, o kaip infrastruktūrinė funkcija, jungianti verslo sistemas ir standartizuojanti duomenis. Būtent čia paprastai slypi didžiausi kaštai ir ilgiausiai trunkantys projektai, todėl investuotojai vis dažniau ieško sprendimų, kurie duomenų parengimą automatizuoja, užtikrina audituojamumą ir atitiktį.

  • JK „Strolll“ gavo 5 mln. eurų iš Innovate UK ir investuotojų: ką kurs AR neuroreabilitacijai

    JK „Strolll“ gavo 5 mln. eurų iš Innovate UK ir investuotojų: ką kurs AR neuroreabilitacijai

    5 mln. eurų impulsas „Strolll“ plėtrai

    Jungtinės Karalystės MedTech bendrovė „Strolll“, kuri kuria kaip medicinos prietaisas sertifikuojamą programinę įrangą neuroreabilitacijai, pritraukė naują finansavimą. Investicijų raundui vadovavo IW Capital, prisidėjo Cleveland Clinic ir Future Planet Capital Regional.

    Atskirai „Innovate UK“ bendrovei skyrė 4,18 mln. eurų inovacijų paskolą ir 813 200 eurų „Growth Catalyst Investor Partnerships“ programos paramą. Šios dvi priemonės kartu sudaro 5 mln. eurų finansavimą, nukreiptą į du skirtingus projektus.

    „Mūsų komanda siekia iš esmės pakeisti reabilitaciją žmonėms, gyvenantiems su neurologiniais sutrikimais. Šis finansavimas padės greitinti misiją didinti pacientų įsitraukimą, remti jų pažangą ir padėti specialistams teikti veiksmingą neuroreabilitaciją platesniam pacientų ratui“, – sakė „Strolll“ vadovas ir bendraįkūrėjas Jorgen Ellis.

    „Strolll“ įkurta 2018 metais ir vysto skaitmeninės terapijos sprendimus, kurie pacientams pateikiami per papildytosios realybės akinius. Bendrovė akcentuoja, kad sprendimai skirti terapijai tiek klinikoje, tiek namuose, o tikslas yra padaryti reabilitaciją labiau įtraukiančią ir lengviau pasiekiamą.

    DI ir biomechanikos laboratorija greitesniems vertinimams

    Didžiausia „Innovate UK“ dalis – 4,18 mln. eurų inovacijų paskola – skirta „StrolllAssessment“ platformos plėtrai. Ši kryptis apima DI taikymą kartu su pilnai sukomplektuota biomechanikos laboratorija, kuri turėtų atkartoti realias reabilitacijos sąlygas.

    Bendrovė teigia, kad sprendimas orientuotas į klinikinių vertinimų validavimą ir standartų laikymąsi, o kelių tyrimų vykdymas lygiagrečiai gali sutrumpinti procesus nuo metų iki kelių mėnesių. Praktiniu požiūriu tai reikštų greitesnį naujų skaitmeninių neuromotorinių vertinimų patikrinimą ir spartesnį jų diegimą.

    „Per dvi inovacijas „Strolll“ užsitikrino „Innovate UK“ palaikymą, nes įrodė techninį pranašumą ir patikimą kelią į komercinę sėkmę. Vėlyvos stadijos inovacijų rizikos mažinimas per skolos finansavimą, kartu suteikiant dotaciją šalia privataus kapitalo, parodo mūsų tikslą pateikti tinkamą priemonę tinkamu metu, kad augimas spartėtų“, – sakė „Innovate UK“ investicijų vadovas Scott O’Brien.

    Sprendimas ūmiems, lovoje gulintiems pacientams

    Antroji finansavimo kryptis – 813 200 eurų parama pagal „Growth Catalyst Investor Partnerships“ ir papildomas investuotojų kapitalas, viršijantis 1,16 mln. eurų. Šios lėšos skirtos „StrolllAcute“ – lovos režimo pacientams pritaikytai papildytosios realybės reabilitacijos sistemai.

    „Strolll“ pozicionuoja „StrolllAcute“ kaip sprendimą ankstyvai terapinei intervencijai ūmios būklės skyriuose, kai pacientas dar negali aktyviai judėti ar lengvai pasiekti įprastų reabilitacijos priemonių. Pabrėžiama, kad sistema kuriama taip, jog būtų galima ją integruoti į esamus skyriaus darbo procesus nepadidinant personalo krūvio.

    Finansavimas sustiprina „Strolll“ galimybes plėsti produktų portfelį ir greitinti kūrimo darbus, o kartu – konkuruoti augančioje skaitmeninės sveikatos ir MedTech rinkoje. Šioje srityje vis dažniau akcentuojamas klinikinis pagrįstumas, duomenų kokybė ir realus įdiegimas ligoninėse, o ne vien technologinė naujovė.

  • Startuolis „Tensive“ gavo 20 mln. eurų EIB paskolą: kaip REGENERA keičia krūties atkūrimą

    Milane veikiantis medicinos technologijų startuolis „Tensive“ pritraukė 20 mln. eurų Europos investicijų banko paskolą, skirtą biorezorbuojamos technologijos REGENERA plėtrai. Lėšos bus nukreiptos į mokslinius tyrimus, klinikines studijas, CE žymėjimo procesą, gamybos didinimą ir pasirengimą komerciniam startui.

    Paskola suteikta kaip konvertuojamoji ir sudaro maždaug pusę bendrovės 40 mln. eurų finansavimo plano. Projektą remia Europos Komisijos programa InvestEU, kurios tikslas – palengvinti strateginių inovacijų finansavimą Europoje.

    „EIB detaliai įvertino mūsų klinikinius įrodymus ir reguliacinę bylą, todėl įsipareigojo skirti 20 mln. eurų, kad REGENERA, po teigiamų pagrindinės klinikinės studijos rezultatų, pasiektų Europos chirurgus“, – sakė „Tensive“ vadovas Sanjay Kakkar.

    Pasak jo, šis sprendimas turėtų paspartinti ir papildomo nuosavo kapitalo pritraukimą. Bendrovė siekia pasiūlyti sprendimą pacientėms, kurioms po krūties vėžio operacijų, ypač po dalinės krūties pašalinimo procedūrų, dažnai trūksta patikimų ir estetiškai prognozuojamų rekonstrukcijos alternatyvų.

    Kas yra REGENERA?

    REGENERA – kempinę primenantis biorezorbuojamas karkasas, implantuojamas operacijos metu į audinių ertmę. Jo paskirtis – padėti atkurti tūrį ir sudaryti sąlygas natūraliam paciento audinių ataugimui, o pačiam implantui laikui bėgant palaipsniui rezorbuotis.

    Bendrovė teigia, kad medžiaga savo konsistencija artima riebaliniam audiniui, todėl gali prisitaikyti prie chirurginės ertmės be sudėtingo formavimo. Tokia savybė, anot kūrėjų, leidžia lengviau integruoti sprendimą į įprastą operacijos eigą ir sumažinti papildomų intervencijų poreikį ateityje.

    Dar vienas praktinis aspektas – aiškus implanto matomumas diagnostiniuose tyrimuose, kuris gali padėti tiksliau planuoti spindulinę terapiją ir stebėseną. Tai ypač svarbu, kai po operacijos būtina tiksliai atskirti pakitimus nuo aplinkinių audinių ir suvaldyti klaidingų interpretacijų riziką.

    Klinikiniai duomenys ir reguliaciniai žingsniai

    „Tensive“ skelbia, kad jų vykdomoje pagrindinėje klinikinėje studijoje (NCT05941299) dalyvavo 94 pacientės, o didžioji dalis jų jau peržengė 12 mėnesių stebėsenos ribą. Bendrovės pranešime nurodoma, kad 12 mėnesių laikotarpiu daugumoje vertinamų atvejų fiksuoti geri arba labai geri kosmetiniai rezultatai, išliko aukštas chirurgų pasitenkinimas, o pacientių savijautos vertinimai reikšmingai pagerėjo.

    Taip pat akcentuojama, kad REGENERA netrukdė onkologiniam vaizdinimui, o tai laikoma kritiniu kriterijumi diegiant naujus implantus po onkologinių operacijų. Atskiras ankstyvas tyrimas, kuriame stebėta ilgalaikė dinamika, pasak bendrovės, rodo išliekantį tūrio užpildymą, kraujagyslių formavimąsi implanto vietoje ir tai, kad laikui bėgant karkasas rezorbuojasi.

    Įmonė prognozuoja, kad Europos Sąjungoje reguliacinis patvirtinimas galėtų būti gautas 2027 metų pradžioje, tačiau galutinis terminas priklausys nuo vertinimo eigos ir pateikiamų duomenų apimties. Tuo metu paskolos lėšos turėtų padėti užtikrinti ir gamybos mastelio didinimą, kas dažnai tampa vienu sudėtingiausių etapų tarp klinikinio įrodymo ir realios prieigos ligoninėse.

    Kodėl EIB finansavimas svarbus?

    Pagal susitarimą EIB suteikia iki 20 mln. eurų konvertuojamosios paskolos, kuri gali būti panaudota dalimis. Tokia struktūra dažnai vertinama kaip mažiau nuosavą kapitalą praskiedžiantis finansavimo būdas, nes įmonei leidžia pasistūmėti iki komercinės stadijos neparduodant reikšmingos įmonės dalies ankstyvame etape.

    „Europos inovacijų sveikatos srityje, ypač moterų sveikatos, rėmimas yra EIB grupės misijos esmė. Šis finansavimas padės „Tensive“ vystyti perspektyvią regeneracinę technologiją, galinčią spręsti svarbius nepatenkintus poreikius krūties vėžio priežiūroje“, – sakė EIB viceprezidentė Gelsomina Vigliotti.

    Bendrovė nurodo, kad likusiai finansavimo plano daliai ji toliau derasi su instituciniais investuotojais ir galimais strateginiais partneriais. Platesniame kontekste tai atspindi augantį susidomėjimą regeneracinės medicinos ir pažangių biomaterialų sprendimais Europoje, kur investuotojai vis dažniau ieško klinikiniu įrodymu paremtų technologijų, galinčių sumažinti pakartotinių operacijų riziką ir pagerinti ilgalaikius pacientų rezultatus.

  • „Uplift Ventures“ startuoja su 100 mln. eurų fondu: taikosi į Europos deeptech Seed ir A etapą

    „Uplift Ventures“ startuoja su 100 mln. eurų fondu: taikosi į Europos deeptech Seed ir A etapą

    Rizikos kapitalo bendrovė „Uplift Ventures“ paskelbė pradedanti pirmąjį 100 mln. eurų fondą, skirtą investuoti į naujos kartos Europos deeptech startuolius. Fondas orientuosis į vėlyvą Seed ir A serijos etapus, kuriuose technologinėms įmonėms dažnai pritrūksta užtikrinto kapitalo spartesniam augimui.

    Bendrovė teigia siekianti užpildyti vieną ryškiausių Europos ekosistemos spragų, kai proveržio technologijas kuriančios komandos jau turi produktą ir trauką, tačiau investuotojai vis dar nedrąsiai vertina didesnės rizikos, ilgesnio įgyvendinimo ciklo projektus. Pastaraisiais metais susidomėjimas deeptech Europoje auga, tačiau finansavimas dažnai koncentruojasi į vėlyvų etapų didžiuosius sandorius.

    „Uplift Ventures“ planuoja iš fondo paremti iki 20 startuolių ir dalį kapitalo skirti atrinktiems deeptech fondams, kad sukurtų platesnį tarptautinį tinklą. Tokia strategija paprastai leidžia fondams ne tik investuoti tiesiogiai, bet ir greičiau pasiekti specializuotas kompetencijas, klientus bei bendrainvestuotojus įvairiose rinkose.

    Investicijų kryptys apima fizinio pasaulio DI sprendimus, energetikos inovacijas, įmonėms skirtus DI produktus ir logistikos technologijas. Nors pagrindinis dėmesys bus Europai, bendrovė numato investicijas ir Jungtinėse Valstijose, kur daliai deeptech komandų svarbi partnerystė su pramonės lyderiais ir ankstyvas įėjimas į didelę rinką.

    Prie „Uplift Ventures“ komandos prisijungia generalinis partneris Christianas Noske, turintis daugiau nei dešimtmetį patirties investuojant į deeptech Europoje. Anksčiau jis vadovavo Europos investicijoms „NGP Capital“, taip pat buvo vienas iš „BMW i Ventures“ ir „Alliance Ventures“ įkūrėjų.

    „Per daugelį metų investuojant į deeptech matėme, kiek skirtingų būdų šioms įmonėms nepavyksta, ir kas iš tiesų reikalinga išskirtiniams rezultatams“, – sakė Christianas Noske.

    „Uplift Ventures“ pabrėžia lankstų dalyvavimo finansavimo raunduose modelį: fondas gali būti pagrindinis investuotojas, bendrai vadovauti raundui arba prisijungti kaip dalyvaujantis investuotojas. Tokia taktika leidžia prisitaikyti prie skirtingų sektorių dinamikos, ypač kai deeptech įmonėms svarbūs ne vien pinigai, bet ir prieiga prie pramonės partnerių, talentų bei reguliavimo kompetencijų.

    Fondas taip pat turi strateginį užnugarį: jį remia „Jungheinrich“, įsipareigojusi ilgalaikiam bendradarbiavimui. Tokios partnerystės deeptech srityje dažnai tampa papildomu pranašumu startuoliams, nes padeda greičiau testuoti sprendimus realioje pramoninėje aplinkoje ir sparčiau pasiekti pirmuosius didelius klientus.

  • Nyderlanduose įsikūręs DI startuolis „Wonderful“ pritraukė 510 mln. eurų: vertė šoktelėjo iki 4,6 mlrd.

    Nyderlanduose įsikūręs DI startuolis „Wonderful“ pritraukė 510 mln. eurų: vertė šoktelėjo iki 4,6 mlrd.

    Nyderlanduose įsikūręs dirbtinio intelekto (DI) paslaugas verslui kuriantis startuolis „Wonderful“ pranešė pritraukęs apie 510 mln. eurų investiciją. Po šio etapo bendrovės vertinimas siekia maždaug 4,6 mlrd. eurų.

    Tai yra C serijos investicijų raundas, kuriam vadovavo esamas investuotojas Insight Partners. Prie finansavimo taip pat prisijungė „Salesforce“ bei keli kiti anksčiau investavę fondai, tarp jų Index Ventures, IVP, Vine Ventures, 9Yards ir Bessemer Venture Partners.

    Naujas finansavimas paskelbtas praėjus maždaug šešiems mėnesiams po ankstesnio etapo, kai bendrovė buvo pritraukusi apie 140 mln. eurų, o jos vertė siekė apie 1,8 mlrd. eurų. Iš viso „Wonderful“ jau yra pritraukusi daugiau nei 740 mln. eurų.

    Startuolis buvo įkurtas Izraelyje, tačiau dabar jo pagrindinė būstinė yra Amsterdame. Bendrovė teigia, kad naują kapitalą planuoja skirti produkto tobulinimui ir intensyviam komandų plėtimui.

    „Per 20 mėnesių nuo starto mūsų sprendimai realiai veikia su šimtais agentų, sistemų ir darbo srautų daugiau nei 30 rinkų“, – sakė „Wonderful“ atstovai.

    „Su nauju kapitalu dar labiau stiprinsime vertę klientams, samdysime šimtus inžinierių ir plėsime produkto galimybes visame įmonių segmente“, – teigė bendrovė.

    „Wonderful“ kuria platformą, kuri padeda įmonėms automatizuoti užduotis pasitelkiant DI, įskaitant DI agentus ir pritaikytas aplikacijas. Bendrovė nurodo veikianti daugiau nei 35 rinkose ir turinti apie 650 darbuotojų.

    Pastaraisiais metais įmonių susidomėjimas DI sprendimais sparčiai auga, ypač ten, kur siekiama sumažinti pasikartojančių procesų kaštus ir paspartinti klientų aptarnavimą. Investuotojai vis dažniau vertina ne tik technologiją, bet ir gebėjimą greitai diegti sprendimus realiuose verslo procesuose bei kurti ilgalaikes pajamas iš prenumeratos ar paslaugų.

  • Vokietijos kosmoso startuolis „HyImpulse“ pritraukė per 50 mln. eurų: tikslas – europietiški startai

    Vokietijos kosmoso startuolis „HyImpulse“ pritraukė per 50 mln. eurų: tikslas – europietiški startai

    Investicija į europietišką startų grandinę

    Vokietijoje įsikūrusi kosmoso technologijų bendrovė „HyImpulse“ paskelbė pritraukusi daugiau nei 50 mln. eurų „Series A“ etapo pratęsimo investiciją. Įmonė kuria komercines suborbitines ir orbitines raketas, o gautas kapitalas turėtų paspartinti programų vystymą Europoje.

    Finansavimo etapą kartu vedė fondai JOIN Capital ir Ace Capital Partners, prisijungė ir nauji investuotojai, tarp jų North Ventures, BW-Capital, Bayern Kapital bei Vokietijos aviacijos ir kosmoso centras DLR. Kartu investuoti tęsė ir esami akcininkai, įskaitant Campus Founders Ventures.

    „Šis finansavimas rodo investuotojų pasitikėjimą mūsų komanda, technologija ir komercine vizija. Europai reikia suverenių, greitų ir ekonomiškai tvarių paleidimo pajėgumų“, – sakė „HyImpulse“ vadovas Christianas Schmiereris.

    Hibridinis variklis ir du keliai į rinką

    „HyImpulse“ įkurta 2018 metais kaip DLR atskirta įmonė, o jos pagrindas – nuosava hibridinės traukos technologija. Bendrovė teigia, kad sistemoje derinamas ne sprogus parafino kuras ir skystasis deguonis, siekiant paprastesnės architektūros ir didesnio saugumo.

    Įmonė vysto tiek suborbitines, tiek orbitines paslaugas, orientuodamasi į bandymų, tyrimų ir gynybos poreikius, kur svarbus greitas pasirengimas ir lankstumas. Pastaraisiais metais Europoje šis segmentas įgauna pagreitį dėl augančių saugumo rizikų ir noro mažinti priklausomybę nuo ne europietiškų paleidimo pajėgumų.

    Ką reiškia SR75 ir būsima SL1 raketa

    Bendrovė jau turi komercinę suborbitinę platformą SR75 ir 2024 metais įvykdė pirmąją skrydžio kampaniją Koonibba bandymų poligone Pietų Australijoje. Kitas SR75 startas planuojamas iš „SaxaVord Spaceport“ Škotijoje.

    „HyImpulse“ nurodo, kad SR75 ir suborbitinė kryptis gali būti naudojama hipergarsiniams bandymams, grėsmių imitacijai ir moksliniams eksperimentams, o skrydžių profilis esą gali pasiekti iki Mach 15. Tuo pačiu įmonė ruošia orbitinės raketos SL1 pirmąjį skrydį, kuris turėtų tapti žingsniu į reguliarias palydovų paleidimo paslaugas.

    Rinka: nuo mažųjų palydovų iki gynybos užsakymų

    Įmonė skelbia, kad jos užsakymų portfelis suborbitinėms ir orbitinėms programoms viršija 350 mln. eurų. Toks skaičius atspindi bendrą tendenciją Europoje, kur mažųjų palydovų rinka ir gynybiniai poreikiai didina spaudimą turėti daugiau vietinių, greitai pasiekiamų startų galimybių.

    „HyImpulse“ teigimu, papildomas kapitalas bus skirtas paslaugų komercializavimui, gamybos pajėgumų plėtrai ir veiklos mastelio didinimui. Bendrovė dirba keliuose padaliniuose, o komandoje yra daugiau nei 100 darbuotojų Neuenstadt, Ottobrunn ir Glazge.

  • „Uplift Ventures“ startuoja su 100 mln. eurų fondu: taikosi užpildyti Europos DeepTech spragą

    „Uplift Ventures“ startuoja su 100 mln. eurų fondu: taikosi užpildyti Europos DeepTech spragą

    Naujas fondas ir ambicija

    Vokietijoje, Hamburge ir Berlyne veikianti rizikos kapitalo platforma „Uplift Ventures“ pristatė pirmąjį 100 mln. eurų fondą. Jo tikslas – investuoti į naują Europos DeepTech įkūrėjų kartą ir sumažinti finansavimo trūkumą, kuris ypač juntamas vėlyvoje „Seed“ bei „Series A“ stadijose.

    Fondas remiamas Vokietijos intralogistikos grupės Jungheinrich, kuri ir įkūrė „Uplift Ventures“. Skelbiama, kad kapitalas bus paskirstytas iki 20 startuolių ir daliai atrinktų DeepTech fondų, daugiausia Europoje bei JAV.

    Kur dingsta pinigai DeepTech etapams?

    „Uplift Ventures“ teigimu, viena didžiausių Europos technologijų ekosistemos problemų išlieka vadinamasis finansavimo tarpas: kai ankstyvų investicijų dar yra, tačiau didesnėms, rizikingoms ir ilgesnio atsipirkimo DeepTech plėtros stadijoms kapitalo pritrūksta.

    Tai ypač aktualu sektoriams, kuriuose produktų kūrimo ciklai ilgi, reikalingas sudėtingas reguliavimas, prototipai, gamybiniai bandymai ir brangi infrastruktūra. Tokiais atvejais investuotojai dažnai tikisi kantraus kapitalo ir komandos, kuri supranta ne tik programinę įrangą, bet ir pramonės realybę.

    „DeepTech reikalingas kantrus kapitalas ir partneriai, suprantantys pramonės iššūkius bei verslo ambiciją. „Uplift Ventures“ investuoja į būsimus pramonės lyderius, o mums tai svarbu ir dėl finansinės grąžos, ir dėl 2030 metų bei vėlesnės strategijos“, – sakė Jungheinrich vadovas Larsas Brzoska.

    Į ką investuos „Uplift Ventures“

    Fondas planuoja koncentruotis į keturias kryptis: fizinį DI, energetiką, įmonėms skirtą DI ir logistiką. Tokia kombinacija atspindi tiek Europos pramonės stiprybes, tiek rinkos spaudimą greitinti automatizavimą, energijos efektyvumą ir tiekimo grandinių atsparumą.

    Skelbiama, kad „Uplift Ventures“ sandoriuose ketina būti lanksti: priklausomai nuo įmonės poreikių, fondas gali veikti kaip pagrindinis investuotojas, bendrai vadovauti raundui arba prisijungti kaip dalyvaujantis investuotojas.

    Kas vadovaus fondui

    Naujojo fondo vadovu kaip steigėjas ir generalinis partneris tapo Christianas Noske. Jis turi daugiau nei 10 metų DeepTech investavimo patirties, dirbo su Europos investicijomis NGP Capital, taip pat buvo vienas iš BMW i Ventures ir Alliance Ventures steigėjų.

    Prie „Uplift Ventures“ vadovų komandos taip pat minimi Kerkas Wichmannas, Christina Hammes ir Maike Steding. Investicijų komandą papildo Katharina Schild, Lukas Böttcher, Susan Suzart ir Helge Jelinski, turintys patirties fonduose ir organizacijose, kurios investavo į dešimtis startuolių.

    „Per metus investuodami į DeepTech matėme ir daugybę būdų, kaip tokios įmonės žlunga, ir tai, ko reikia išskirtiniams rezultatams. Europa turi turėti specializuotus DeepTech investuotojus, kurie ateina ilgam laikui“, – sakė Christianas Noske.

    „Uplift Ventures“ įkurta 2025 metais ir veikia kaip nepriklausomai valdoma platforma, remiama Jungheinrich. Įmonė jau yra pastačiusi vidinį atitikties automatizavimo startuolį turnus.ai ir anksčiau investavo į kelis Europos DeepTech fondus.

    Artimiausiais mėnesiais platforma planuoja plėsti komandą ir pradėti pirmąsias 2026 metais numatytas investicijas. Fondo strategijoje akcentuojama, kad ryšiai su pramonės žaidėjais ir globalus tinklas turėtų padėti startuoliams ne tik gauti kapitalo, bet ir greičiau rasti partnerystes bei klientus.