Europos iniciatyvos EU–INC įkūrėjai viešai kreipėsi į ES valstybių ir vyriausybių vadovus, perspėdami, kad derybose nyksta esminės nuostatos, nuo kurių priklauso būsimos EU „Inc“ prasmė. Pasak kampanijos atstovų, be šių taisyklių vieninga visos Europos įmonės forma gali likti tik gražia idėja, kuri realiai nepalengvins startuolių plėtros bendrojoje rinkoje.
EU „Inc“ dažnai vadinama vadinamuoju 28-uoju režimu: pasirenkamu europiniu įmonės modeliu, kuris leistų steigti ir valdyti verslą per sienas nebesusiduriant su 27 skirtingomis korporatyvinės teisės sistemomis. Idėja ypač svarbi technologijų startuoliams ir sparčiai augančioms bendrovėms, kurioms laikas ir teisinė trintis neretai tampa brangesni už patį produktų kūrimą.
„Mums reikia EU „Inc“, kurią startuoliai iš tiesų galėtų naudoti, o ne kompromiso, kuris tik imituotų reformą“, – sakė vienas iniciatyvos bendraautorių, komentuodamas, kad dabar derybose rizikuojama „išimti variklį“ iš viso projekto.
Iniciatyvos šalininkai išskiria penkis elementus, be kurių EU „Inc“ nebūtų pakankamai patraukli ir praktiška. Pirmasis yra laisvė registruoti įmonę pasirinktoje ES valstybėje, nepaisant to, kur ji samdo darbuotojus ar vykdo veiklą, tačiau kartu išlaikant aiškias pareigas mokesčių ir atitikties srityse. Antrasis elementas – vienodesnė darbuotojų akcijų opcionų sistema, nes skirtingos nacionalinės taisyklės apsunkina talentų pritraukimą ir konkurenciją su JAV kompanijomis.
Trečiuoju akcentuojamas centralizuotas skaitmeninis registras: ne dar viena nacionalinių sistemų sąsaja, o bendras europinis standartas su aiškiais nuosavybės, valdymo ir dokumentų patvirtinimo mechanizmais. Ketvirtasis principas – darbuotojų apsauga pagal šalį, kurioje jie dirba: iniciatyvos autoriai teigia, kad EU „Inc“ neturi tapti priemone apeiti vietos darbo teisę ar silpninti kolektyvinių garantijų. Penktasis – prieinamumas visoms įmonėms, kad modelis nebūtų apribotas siaurai apibrėžtomis „inovatyviomis“ kategorijomis ar dydžio kriterijais.
Vis dėlto EU „Inc“ kritikai, įskaitant dalį profesinių sąjungų, baiminasi vadinamojo reguliacinio arbitražo: scenarijaus, kai bendrovės registruotųsi šalyse su silpnesne darbuotojų apsauga, o realią veiklą vykdytų kitur. Kita rizika – spaudimas darbo užmokestį keisti opcionais ir neapibrėžtumas darbuotojų teisių srityje įmonės nemokumo atveju. Šie argumentai stiprina politinį spaudimą įstatymo projektą griežtinti, tačiau startuolių bendruomenė įspėja, kad per didelė korekcijų kaina gali būti reformos veiksmingumas.
Praktinė fragmentacijos kaina, pasak investuotojų ir steigėjų, jau dabar matuojama prarastais sandoriais ir atidėta plėtra. Ankstyvosios stadijos investicijose teisinės išlaidos ir dokumentų derinimo trukmė gali tapti neproporcingos palyginti su investuojama suma, o skirtingos korporatyvinės formos ir akcininkų teisės kelia papildomų klausimų tarptautiniams fondams. Dėl to kai kurie steigėjai pasirenka paprastesnes jurisdikcijas už Europos ribų, nors verslą kuria ir komandą samdo ES.
EU „Inc“ šalininkai taip pat pabrėžia skaitmeninimo aspektą: steigimas ir baziniai įmonės valdymo veiksmai turėtų vykti nuotoliu, per aiškius terminus, o ne priklausyti nuo fizinių procedūrų ir nacionalinių formalumų. Tokia logika ypač aktuali DI ir programinės įrangos sektoriuose, kur greitis dažnai lemia, ar įmonė spės išnaudoti rinkos langą. Pasak kampanijos atstovų, Europa rizikuoja prarasti konkurencingumą ne dėl idėjų stokos, o dėl pernelyg lėto ir nevienodo taisyklių įgyvendinimo.
„Steigėjai turi kurti produktus, o ne leisti dienas tvarkydami dokumentus skirtingose valstybėse“, – teigiama kampanijos žinutėje, kurioje raginama reformą išsaugoti praktišką ir pritaikomą realioms įmonėms.
Artimiausios derybos parodys, ar EU „Inc“ taps realiu įrankiu, mažinančiu kliūtis veikti visoje ES, ar kompromisu, kuris neatneš žadėto lūžio. Startuolių bendruomenė ragina politikus išlaikyti pusiausvyrą: užtikrinti darbuotojų teises ir kartu nesukurti tokio reglamentavimo, kuris paliktų Europą su dar viena reforma „ant popieriaus“.
Leave a Reply