CP v2

Tag: Startuolis

  • Britų „Ponda“ ieško naujų investuotojų: augalinė BioPuff izoliacija madai žada plėtrą

    Didžiosios Britanijos Bristolyje įsikūrusi biomaterialų bendrovė „Ponda“ pradėjo naują sutelktinio finansavimo kampaniją platformoje „Republic“. Įmonė siekia pritraukti bent 230 000 eurų, kad galėtų didinti augalinės izoliacijos BioPuff gamybos apimtis ir paspartinti komercinę plėtrą.

    „Ponda“ teigimu, iki šiol iš viso pritraukta apie 5 600 000 eurų, įskaitant dotacijas ir apdovanojimus. Pernai lapkritį įmonė taip pat skelbė apie 2 000 000 eurų pradinės stadijos investicijų etapą, o dabartinis finansavimas orientuotas į gamybos mastelio didinimą, procesų stiprinimą ir produkto įvedimą į platesnę rinką.

    „Mada jau daug metų kalba apie geresnių medžiagų poreikį, tačiau tikras išbandymas yra tai, ar jos gali veikti gaminiuose, tiekimo grandinėse ir reikšmingu mastu. Būtent tai kuriame su BioPuff: ne tik naują izoliaciją, bet ir sistemą, kuri sujungia produkto savybes su šlapynių atkūrimu“, – sakė „Ponda“ bendraįkūrėjas ir vadovas Julianas Ellis-Brownas.

    Kas yra BioPuff ir kodėl tai svarbu?

    BioPuff yra augalinė izoliacija, gaminama iš pluošto, išgaunamo iš šlapynėse auginamo plačialapio švendro (Typha). Bendrovė pabrėžia, kad žaliava gaunama taikant paludikultūrą, kai ūkininkaujama ne nusausintuose, o vėl sudrėkintuose durpynuose ir kitose šlapiose teritorijose.

    Toks modelis siekia spręsti dvi problemas vienu metu: mažinti priklausomybę nuo iškastinės kilmės sintetinių užpildų ir kartu skatinti šlapynių atkūrimą. „Ponda“ argumentuoja, kad nusausintos šlapynės tampa reikšmingu šiltnamio efektą sukeliančių dujų šaltiniu, todėl jų atkūrimas gali turėti didelę klimato naudą.

    Investuotojų dėmesys biomedžiagoms auga

    Pastaraisiais metais Europoje ryškėja tendencija finansuoti mažesnio anglies pėdsako, celiuliozės pagrindu kuriamas ir žiediškumą skatinančias medžiagas. Šiame kontekste „Ponda“ kampanija papildo platesnį signalą rinkai, kad prekės ženklai ieško alternatyvų tiek tradiciniams pūkams, tiek naftos pagrindu gaminamiems užpildams.

    Įmonė skelbia, kad BioPuff jau buvo išbandyta su tokiais prekių ženklais kaip „Stella McCartney“, „Berghaus“, „Ahluwalia“ ir „Sheep Inc.“. Pasak „Ponda“, ankstyvas naudojimas realiuose produktuose turėtų padėti įrodyti, kad medžiaga gali atitikti praktinius reikalavimus, o ne būti vien laboratorinis prototipas.

    „Partnerių, tokių kaip H&M Foundation ir Parley for the Oceans, parama padėjo patvirtinti mūsų darbo aktualumą. Dabar galimybė yra įrodyti, kad regeneracinės medžiagų sistemos gali būti komerciškai gyvybingos ir realiai naudingos prekės ženklams“, – pridūrė Julianas Ellis-Brownas.

    Jei gamybos mastelis bus sėkmingai padidintas, „Ponda“ tikisi pereiti nuo bandomųjų partijų prie stabilesnio tiekimo platesniam klientų ratui. Tai svarbu ir dėl to, kad madai mažinant poveikį klimatui, vien prototipų nebeužtenka, rinkai reikia pakankamų apimčių, pastovios kokybės ir aiškiai suvaldytų tiekimo grandinių.

  • Dovanų platforma „Flowwow“ tampa „Udora“: atsiskiria nuo Rusijos ir pritraukia 8,5 mln. eurų plėtrai Europoje

    Dovanų prekyvietė „Flowwow“ keičia pavadinimą į „Udora“ ir skelbia užbaigusi prekės ženklo atnaujinimą, susietą su ilgesnį laiką planuotu atsiskyrimu nuo buvusių operacijų Rusijoje. Bendrovė teigia, kad nuo šiol veiks kaip visiškai savarankiškas verslas, orientuotas į tarptautines rinkas, o Europos augimas įvardijamas kaip vienas pagrindinių prioritetų.

    Kartu „Udora“ pranešė pritraukusi 8,5 mln. eurų privačių investicijų, kurias ketina skirti gilesniam įsitvirtinimui Europos šalyse, prekių katalogo plėtrai ir personalizacijos sprendimams. Bendrovės teigimu, būstinė įsikūrusi Dubajuje, o Rusijoje veikianti dalis ir toliau vystysis atskirai savo ekosistemoje.

    Kas keičiasi klientams ir pardavėjams?

    „Udora“ veikia kaip tarpininkaujanti platforma, jungianti pirkėjus su vietiniais floristais, konditeriais ir smulkiaisiais gamintojais. Bendrovė nurodo, kad dirba daugiau nei 50 rinkų ir per 1 500 miestų, o kataloge siūloma daugiau nei 150 000 prekių daugiau nei 25 kategorijose.

    Modelis paremtas vietiniais nepriklausomais pardavėjais: užsakymus įgyvendina smulkusis ir vidutinis verslas, o platforma suteikia skaitmeninę infrastruktūrą, rinkodaros įrankius ir prieigą prie pasikartojančių pirkėjų. Tokia schema, pasak bendrovės, leidžia mažesniems pardavėjams pasiekti auditoriją, kurios savarankiškai jie nepasiektų.

    Europa ir DI personalizacija

    Bendrovė sako, kad Europoje paklausiausios kategorijos išlieka gėlės, po jų rikiuojasi konditerija, augalai ir personalizuotos dovanos. Tolimesnė plėtra numato asortimento didinimą, įtraukiant daugiau namų dekoro, dovanų rinkinių ir kitų regioninėms progoms pritaikytų sprendimų.

    Svarbi kryptis yra DI pagrįsta personalizacija: planuojama gerinti dovanų paieškos ir pirkimo patirtį, pritaikant pasiūlymus pagal naršymo ir pirkimo istoriją. Taip pat minimi norų sąrašai, prenumeratos tipo dovanos ir platesnės pristatymo galimybės, įskaitant siuntimą paštu tose kategorijose, kur tai aktualu.

    Augimo tikslai po investicijų

    „Udora“ tikisi, kad po prekės ženklo atnaujinimo ir investicijų pavyks paspartinti augimą, didinti pardavėjų bazę ir plėsti kategorijas. Bendrovė viešai komunikuoja tikslus pasiekti 350 000 užsakymų pasauliniu mastu ir auginti pardavėjų skaičių 40 proc.

    Taip pat nurodoma ambicija pasiekti apie 23 mln. eurų bendrąją prekių vertę, kurią turėtų lemti plėtra į naujas kategorijas ir didesnis pasikartojančių pirkėjų srautas. Europos rinkose, kur elektroninė prekyba yra brandi ir konkurencinga, tokie tikslai reikš ir agresyvesnį vietinį prisitaikymą bei aiškesnį diferenciavimą nuo bendrinių prekyviečių.

    „Udora yra projekto evoliucija po dešimtmečio, kai jungėme žmones per vietinius kūrėjus. Dabar pereiname į etapą, kai siekiame giliau įsitvirtinti rinkose, kuriose veikiame, geriau prisitaikyti kiekviename regione ir kurti pažangias technologijas, kad dovanų atradimas bei pirkimas būtų paprastesnis“, – sakė „Udora“ vadovas ir įkūrėjas Slava Bogdan.

  • Berlyno „Patronus“ pritraukė 11 mln. eurų: išmanusis laikrodis senjorams ir šeimos programėlė

    Berlyno „Patronus“ pritraukė 11 mln. eurų: išmanusis laikrodis senjorams ir šeimos programėlė

    Berlyne įsikūręs senjorų priežiūros startuolis „Patronus“ pranešė uždaręs 11 mln. eurų investicijų raundą. Bendrovė kuria mobilų avarinės pagalbos išmanųjį laikrodį ir šeimos programėlę, o gautas lėšas ketina skirti plėtrai ir naujiems produktams, susijusiems su gerove bei kasdieniu skaitmeniniu palydovu.

    Raundui vadovavo 3TS Capital Partners, prisidėjo „Grazia Equity“ ir ankstesni investuotojai „Singular“, „Burda Principal Investments“, „Adjacent“, NAP bei UVC Partners. „Patronus“ pozicionuoja save kaip alternatyvą tradiciniams skubios pagalbos iškvietimo pakabukams, kurie, nors naudojami dešimtmečius, dažnai lieka stalčiuje ar ant naktinio staliuko.

    „Norime sukurti pasaulį, kuriame senėjimas reiškia saugumą, savarankiškumą ir ryšį. Technologija turi prisitaikyti prie žmonių, o ne atvirkščiai“, – sakė „Patronus“ įkūrėjas Benas Staudtas.

    Startuolį 2022 metais įkūrė Benas Staudtas ir Timas Wagneris. Pasak bendrovės, klasikiniai avariniai pakabukai dažnai suvokiami kaip stigmatizuojantys, nepatogūs ir vizualiai primenantys medicininį prietaisą, todėl dalis vartotojų jų nenuolat dėvi.

    „Patronus“ teigia, kad prieš pristatydama pirmąjį produktą komanda konsultavosi su daugiau nei 1 000 potencialių klientų. Iš šių pokalbių išryškėjo, kad problema dažnai yra ne techninė, o susijusi su orumu ir kasdienio naudojimo įpročiais.

    Bendrovės laikrodis, kaip teigiama, išoriškai primena įprastą aksesuarą, turi integruotą SIM kortelę ir gali veikti nepriklausomai nuo namų interneto tinklo. Paspaudus mygtuką, vartotojas sujungiamas su skubios pagalbos centru, kuris, anot įmonės, veikia visą parą Vokietijoje.

    Kartu su laikrodžiu sukurta programėlė šeimos nariams, kurioje matoma, ar laikrodis dėvimas, ar žmogus išėjo iš namų, taip pat jo buvimo vieta. Įvykus nelaimei, artimieji gauna pranešimą ir gali susisiekti per laikrodį.

    „Patronus“ skelbia, kad laikrodį kasdien dėvi 85 proc. vartotojų, o aktyvių naudotojų skaičius siekia apie 25 000. Bendrovė taip pat nurodo, kad jų sprendimas jau buvo panaudotas daugiau nei 500 000 skubios pagalbos skambučių, o su senjorais per programėlę susietų šeimos narių yra apie 50 000.

    Viena iš naujų krypčių, kurią „Patronus“ įvardija kaip prioritetą, yra vienišumo mažinimas vyresniame amžiuje. Tam kuriamas DI paremtas skaitmeninis palydovas laikrodyje, kuris būtų pasiekiamas nuolat, tačiau, bendrovės teigimu, neturėtų pakeisti žmogiško ryšio.

    Ankstesniais metais „Patronus“ jau buvo pritraukusi didesnį finansavimą plėtrai, o dabartinis 11 mln. eurų raundas rodo investuotojų dėmesį vadinamajai senėjimo technologijų rinkai. Europoje augant vyresnio amžiaus gyventojų daliai, sprendimai, sujungiantys saugumą, savarankiškumą ir ryšį su artimaisiais, tampa vis svarbesne skaitmeninės sveikatos ir priežiūros ekosistemos dalimi.

  • Amsterdamo fondas „QDNL Participations“ tapo „Ground State Ventures“: kvantinių technologijų fondui pritraukė 75,2 mln. eurų

    Amsterdamo fondas „QDNL Participations“ tapo „Ground State Ventures“: kvantinių technologijų fondui pritraukė 75,2 mln. eurų

    Amsterdame įsikūrusi rizikos kapitalo bendrovė, iki šiol veikusi „QDNL Participations“ vardu, paskelbė apie prekės ženklo keitimą į „Ground State Ventures“. Kartu įmonė pranešė, kad jos ankstyvosios stadijos kvantinių technologijų fondas jau yra pritraukęs daugiau kaip 75,2 mln. eurų ir ruošiasi galutiniam lėšų pritraukimo etapui.

    Pasak bendrovės, pervadinimas susijęs su išsiplėtusiu požiūriu į rinką ir augančiomis galimybėmis kvantinių technologijų srityje. Fondas planavo surinkti apie 59,8 mln. eurų, tačiau, didėjant investuotojų susidomėjimui, ši riba buvo viršyta.

    Kas keičiasi su nauju pavadinimu

    „Ground State Ventures“ įkūrėjas ir generalinis partneris Ton van ’t Noordende teigia, kad kvantinės informacijos era jau kuriama dabar, o fondas siekia derinti gilų mokslo supratimą su rizikos kapitalo logika. Jo teigimu, tikslas yra suburti fondą, galintį užtikrinti išskirtinę grąžą investuotojams ir padėti formuoti rinkos kategoriją.

    Bendrovė aiškina, kad terminas ground state kvantinėje fizikoje reiškia bazinę dalelės energijos būseną, nuo kurios, pridėjus energijos, galima pasiekti sužadintą būseną. Analogiškai fondas siekia suteikti kapitalo ir pagalbos ankstyvos stadijos komandoms, kad jos sparčiau pereitų nuo idėjos prie proveržio rinkoje.

    Fondo kryptis ir portfelis

    Bendrovė įkurta 2022 metais ir pradžioje daugiausia koncentravosi į Nyderlanduose veikiančius kvantinių technologijų startuolius. Tarp ankstyvųjų investicijų minimos Europos įmonės „QuantWare“, „Qblox“, „QphoX“, „QT Sense“ ir „Q*Bird“.

    Pastaruoju metu fondas aktyviau veikia tarptautiniu mastu ir prisidėjo prie pirmųjų finansavimo etapų JAV startuoliuose „Diffraqtion“, „Quantum Elements“ ir „SiC Systems“, taip pat Šveicarijoje veikiančioje „Rhonexum“. Pasak fondo, tai atspindi siekį ieškoti stipriausių komandų neapsiribojant viena geografija.

    „Ground State Ventures“ investuoja į kvantinių technologijų startuolius ankstyviausiose stadijose, daugiausia dėmesio skirdamas kvantiniam skaičiavimui, kvantiniams jutikliams, ryšiui ir infrastruktūrai. Bendrovė pabrėžia, kad be pirmojo čekio taip pat planuoja tęstinį finansavimą, kai įmonės auga ir pereina į vėlesnius etapus.

    Partneriai ir rinkos kontekstas

    2023 metais prie komandos prisijungė „Rigetti Computing“ įkūrėjas Chad Rigetti, tapęs partneriu. Fondas taip pat nurodo rėmęs jo naują projektą „Sygaldry“ ir dalyvavęs finansavimo etapuose, kai įmonė pritraukė apie 118,9 mln. eurų.

    Chad Rigetti teigia, kad, būdamas pirmosios kvantinių technologijų bangos dalimi, gerai supranta, ko reikia kuriant naują kartą, o fondas struktūruojamas taip, kad galėtų anksti atpažinti komerciškai ir techniškai perspektyviausius sprendimus. Jo teigimu, svarbu ne tik investuoti, bet ir padėti komandoms pereiti sudėtingus technologinius bei rinkos etapus.

    „Ground State Ventures“ nurodo turinti stiprią mokslinę ir inžinerinę kompetenciją, įskaitant fizikos mokslų daktarus, dirbančius JAV, Nyderlanduose ir Jungtinėje Karalystėje. Bendrovės vertinimu, būtent ši kombinacija tampa kritiškai svarbi kvantinių technologijų srityje, kur investuotojams reikia įvertinti ne tik verslo modelį, bet ir fundamentinį technologijos realumą.

  • Kopenhagos „Performativ“ pritraukė 11,96 mln. eurų: DI valdomai turto valdymo platformai – plėtra Europoje

    Kopenhagos „Performativ“ pritraukė 11,96 mln. eurų: DI valdomai turto valdymo platformai – plėtra Europoje

    Kopenhagoje įsikūręs startuolis „Performativ“ pritraukė 11,96 mln. eurų A serijos investiciją, kurią skirs DI pagrįstai turto valdymo operacinei sistemai plėsti. Bendrovė kuria vadinamąją „front-to-back“ platformą, skirtą turto ir investicijų valdytojams, taip pat privačiams bankams.

    Investicijos raundui vadovavo Deutsche Börse Group, prisijungė Rabo Investments, taip pat investuotojai ir ankstesni rėmėjai, tarp jų FinTech Collective ir Danijos valstybinis fondas EIFO. Sandorio užbaigimas, pasak bendrovės, turėtų įvykti artimiausiu metu.

    „Per pastaruosius šešerius metus tapome viena pirmaujančių platformų mažiems ir vidutiniams turto valdytojams Europoje, modernizuodami senas veiklos sistemas DI pagrįstais procesais“, – sakė „Performativ“ vadovas Albertas Geisleris Foxas.

    „Performativ“ teigia sprendžianti vieną didžiausių turto valdymo rinkos problemų – išskaidytą technologinę infrastruktūrą, kai portfeliai, analizė, klientų ataskaitos, atitiktis ir prekyba valdomi per kelias tarpusavyje prastai susijusias sistemas. Bendrovės kuriamas sprendimas pateikiamas kaip debesijos SaaS paslauga ir sujungia kelias kritines funkcijas į vieną platformą.

    Praktikoje tai reiškia, kad įmonės gali centralizuoti kelių depozitoriumų ir duomenų šaltinių informaciją, automatizuoti ataskaitų rengimą, supaprastinti atitikties procesus ir sumažinti rankinio darbo apimtį. „Performativ“ taip pat akcentuoja įdiegtus DI agentus, kurie turėtų padėti automatizuoti pasikartojančias užduotis per visą investavimo ciklą.

    Deutsche Börse Group atstovas Christianas Kromannas teigė, kad investicija papildo grupės investicijų valdymo sprendimų kryptį ir stiprina vadinamąjį „buy side“ ekosistemos pasiūlymą. Bendrovės tikslas – spartinti investicijų valdymo pramonės transformaciją, kurioje vis didesnę reikšmę įgauna duomenų integralumas ir procesų automatizavimas.

    Gavusi naują finansavimą, „Performativ“ planuoja gilinti darbą su didesnėmis finansų institucijomis, kurioms reikalingas sudėtingesnių duomenų struktūrų palaikymas, didesni apdorojami kiekiai ir aukštesni ataskaitų bei reguliacinės atitikties standartai. Tai ypač aktualu privačiams bankams ir didelio masto turto valdymo paslaugų teikėjams, kurie siekia modernizuoti technologinį pagrindą nekeičiant visos veiklos architektūros iš karto.

    Bendrovė taip pat tęs plėtrą Europoje, išlaikydama dėmesį turto ir aktyvų valdytojams, tačiau tuo pat metu didindama orientaciją į privačius bankus. „Performativ“ jau buvo pritraukusi 5,5 mln. eurų pradinę investiciją 2023 metais, o naujasis raundas rodo augantį investuotojų dėmesį finansų infrastruktūrai, kuri sujungia duomenis, atitiktį ir automatizavimą į vieną, lengviau plečiamą sistemą.

  • Stokholmo „Redpine“ pritraukė 6,8 mln. eurų: licencijuoti duomenys DI agentams vietoj skreipinimo

    Stokholmo „Redpine“ pritraukė 6,8 mln. eurų: licencijuoti duomenys DI agentams vietoj skreipinimo

    Stokholme įsikūręs startuolis „Redpine“ pritraukė 6,8 mln. eurų pradinio etapo investiciją, kurią planuoja skirti licencijuotų, aukštos kokybės duomenų prieigai DI agentams ir įmonėms. Bendrovė teigia sprendžianti vieną didžiausių šiuolaikinių DI problemų: patikimo, teisėtai naudojamo turinio trūkumą, kai atvirai prieinamos informacijos dalis yra ribota.

    Investicijų etapui vadovavo „NordicNinja“, prisidėjo „Luminar Ventures“ ir „node.vc“, taip pat grupė strateginių verslo angelų. Tarp jų minimi keli technologijų sektoriaus vadovai ir įkūrėjai, o bendrovė pabrėžia, kad tokia investuotojų sudėtis svarbi ne tik kapitalu, bet ir prieiga prie tarptautinių partnerių bei patirties, reikalingos plėtrai.

    Kas yra „Redpine“ platforma?

    „Redpine“ save pozicionuoja kaip duomenų prieigos sluoksnį DI agentams, o ne kaip tradicinį duomenų brokerį ar interneto turinio nuskaitymo paslaugą. Platforma veikia per API ir yra pritaikyta taip, kad agentai galėtų surasti reikalingą kontekstą ir gauti licencijuotą turinį iš teisėtų šaltinių, už kurį atsiskaitoma pagal naudojimą.

    Bendrovė teigia, kad vietoje automatinio skreipinimo kuria tiesioginius licencijavimo santykius su turinio savininkais. Tokiu būdu, pasak įmonės, turinio kūrėjai ir duomenų savininkai išlaiko kontrolę, o DI kūrėjai gauna aiškiai apibrėžtas, atitiktį užtikrinančias prieigos sąlygas.

    Kodėl licencijuoti duomenys tampa kritiniai?

    DI sistemoms vis dažniau keliami reikalavimai ne tik generuoti atsakymus, bet ir pagrįsti juos patikimais šaltiniais, mažinti vadinamąsias haliucinacijas bei laikytis autorių teisių ir duomenų naudojimo taisyklių. Dėl to didėja poreikis struktūruotiems, patikrintiems ir teisiškai aiškiems duomenų rinkiniams, ypač mokslo, teisės, medicinos ir finansų srityse.

    „Redpine“ akcentuoja, kad jos vertė slypi ne vien duomenų „sandėlyje“, bet ir realaus laiko kokybės vertinime bei atrankoje, kai pateikiamas aktualiausias kontekstas konkrečiai užklausai. Tai aktualu DI agentams, kurie turi veikti tiksliai, o klaidos ar netikslūs šaltiniai gali lemti neteisingus sprendimus ar atitikties rizikas.

    Kur bus skiriami 6,8 mln. eurų?

    Bendrovė skelbia, kad gautas lėšas naudos tarptautinei plėtrai ir platformos vystymui spartinti, įskaitant paieškos ir rezultatų reitingavimo technologijas. Kartu planuojama plėsti partnerystes su duomenų ir turinio savininkais, kad būtų užtikrinta prieiga prie didelės vertės, neviešų duomenų rinkinių.

    „Redpine“ taip pat ketina stiprinti komandą inžinerijos, duomenų mokslo ir komercinės plėtros srityse. Įmonė nurodo, kad komandoje jau yra patirties iš kelių Šiaurės šalių technologijų bendrovių, o prie valdybos prisijungs investuotojų atstovas.

    „Mes nekrapštome duomenų iš interneto. Mes bendradarbiaujame ir kuriame licencijavimo ryšius, kad kokybiški duomenys teisėtai patektų į DI sistemas“, – sakė „Redpine“ atstovas.

    Įmonė įkurta 2024 metais, o kartu su nauja investicija bendra pritraukta suma, pasak „Redpine“, pasiekė 9 mln. eurų. Startuolis tikisi, kad licencijuotų duomenų infrastruktūra taps vienu iš kertinių elementų augant DI agentų ekonomikai, kai automatizuotos sistemos vis dažniau vykdys užduotis realiame verslo ir mokslo procese.

  • ES ir Ukraina skiria 160 mln. eurų gynybos technologijoms: ar pinigai pasieks fronto sprendimus?

    Europos Sąjunga ir Ukraina pristatė gynybos inovacijų programą, kurios bendra vertė siekia apie 160 mln. eurų. Iniciatyva siekiama paspartinti dvigubos paskirties technologijų kūrimą ir gamybą, tačiau pagrindinis klausimas lieka praktinis: ar finansavimas laiku pasieks įmones, kurios sprendimus realiai diegia mūšio lauke.

    Programa paskelbta Briuselyje vykusio ES ir Ukrainos verslo susitikimo metu, o jos prioritetai apima bepilotes oro, sausumos ir jūrų sistemas, elektroninės apsaugos sprendimus, ryšių ir navigacijos technologijas, kosmoso srities komponentus bei kitas šiuolaikinei gynybai kritiškai svarbias kryptis. Šios sritys per pastaruosius metus tapo ypač svarbios dėl sparčiai kintančio karo pobūdžio ir trumpėjančių technologinių ciklų.

    Kaip sudėliotas finansavimas

    Numatoma, kad apie 140 mln. eurų sudarys ES garantijos, o dar apie 21 mln. eurų bus skirta investicinėms dotacijoms. Tokia struktūra kuriama tam, kad per bankus ir finansų tarpininkus būtų galima pritraukti gerokai didesnį finansavimo srautą ir, pagal programos logiką, atverti kelią iki maždaug 400 mln. eurų paskolų kapitalo investicijoms bei apyvartinėms lėšoms.

    Gynybos technologijų rinkoje tai reikšminga detalė, nes daugeliui komandų didžiausia kliūtis būna ne idėjos ar prototipai, o galimybė stabiliai finansuoti gamybą, komponentų tiekimą, atsargas ir diegimą. Kitaip tariant, poreikis dažnai artimesnis gamybos ir tiekimo grandinių finansavimui nei klasikinei rizikos kapitalo logikai.

    Ukrainos ekosistemos akcentas: mastelis, o ne tik inovacija

    Su Ukraina susiję gynybos technologijų kūrėjai pabrėžia, kad garantijų mechanizmas gali būti geriau pritaikytas sektoriaus realybei nei vien dotacijos. Londone ir Kyjive veikianti „Offset Labs“, kuri kuria DI modelius signalų ir balso apdorojimui operacinėse sąlygose, teigia, kad būtent skolos finansavimas daugeliui gynybos technologijų įmonių labiau dera su verslo modeliu, kai reikia užtikrinti tiekimą ir vykdyti sutartinius įsipareigojimus.

    „Didžiausias šios programos privalumas yra 140 mln. eurų ES garantijų. Dotacijos ir rizikos kapitalas dažnai atsiduria dėmesio centre, tačiau skolos finansavimas labiau atitinka daugumos gynybos technologijų įmonių modelį“, – sakė „Offset Labs“ bendraįkūrėjas Borysas Nadykto.

    Kita iniciatyvos ašis yra patikimumas: ar finansavimas bus nukreiptas į sprendimus, kurie praeina realius bandymus, o ne lieka pristatymų skaidrėse. Londone įkurta „Occam Industries“, vystanti kompiuterine rega paremtą autopilotą FPV dronams, akcentuoja, kad karo sąlygomis technologijos vertinamos be nuolaidų, todėl paramos programų sėkmė priklauso nuo gebėjimo finansuoti tikrą, pamatuojamą naudą.

    „Ukraina yra savotiškas slėginis katilas, kuriame greitai paaiškėja, kas veikia, o kas ne. Kare nėra vietos sprendimams tik dėl grožio, svarbiausia yra vertė ir realus pritaikymas“, – sakė „Occam Industries“ vadovas Gui Wainwright.

    Kyjive veikianti gynybos inovacijų bendruomenė taip pat primena, kad nemaža dalis Ukrainos komandų jau turi patikrintas technologijas ir net pasirašytas pirkimų sutartis. Tačiau praktikoje dažnai trūksta ne naujų idėjų, o apyvartinių lėšų ir instrumentų, leidžiančių vykdyti užsakymus, finansuoti gamybą ir valdyti rizikas.

    „Ukrainos kūrėjams iš Europos partnerių reikia daugiau nei vien paskirtų sumų. Reikalingos apyvartinių lėšų priemonės, sąskaitų finansavimas, užsakymų pagrindu teikiamos paskolos, eksporto kreditai ir draudimas, susietas su sutartine paklausa“, – sakė „Defence Builder Ecosystem“ prezidentė Daria Yaniieva.

    Kas lems, ar programa suveiks

    Ekspertų vertinimu, šios iniciatyvos sėkmę lems keli veiksniai: greitis, biurokratinių barjerų mažinimas, aiškūs atrankos kriterijai ir reali integracija į Europos pirkimų bei tiekimo grandines. Jei įmonės gaus finansavimą per vėlai arba jis bus per smulkiai išskaidytas, programa gali prarasti poveikį dinamiškoje gynybos technologijų rinkoje.

    Kita vertus, jei garantijos ir investicinės dotacijos bus suderintos su bankais, gamintojais ir viešaisiais pirkimais taip, kad įmonės galėtų planuoti gamybą mėnesiais, o ne savaitėmis, tai gali tapti lūžio tašku. Tuomet ES parama būtų matuojama ne pareiškimais, o realiai pagamintais, pristatytais ir veikiančiais sprendimais.

    Galiausiai ši programa vertinama ir kaip platesnio Ukrainos technologijų įsitvirtinimo Europoje dalis. Su Ukraina siejami technologijų kūrėjai pabrėžia, kad talentų netrūksta, tačiau augimą riboja prieiga prie kapitalo, rinkų ir distribucijos kanalų, todėl kryžminės partnerystės su Europos pramone ir finansų sektoriumi gali turėti ilgalaikį efektą.

    „Ukraina tapo viena greičiausiai besimokančių DI ekosistemų iš būtinybės. Silpnoji vieta nėra talentai, o prieiga: prie kapitalo, platinimo ir gilesnės integracijos su Europos rinkomis“, – sakė „Reface“ bendra vadovas Anton Volovyk.

    Apibendrinant, 160 mln. eurų programa gali būti reikšminga ne dėl simbolikos, o dėl mažiau matomų, bet kritiškai svarbių dalykų: garantijų, apyvartinių lėšų, gamybos pajėgumų ir užsakymų užtikrinimo. Būtent šiose vietose ir spręsis, ar Europa sugebės greitai paversti paramą gynybos pajėgumais.

  • „Forest“ pritraukė dar 31 mln. eurų: kaip plės dalijamų e. dviračių tinklą Londone

    Londone veikianti dalijamų elektrinių dviračių operatorė „Forest“ pritraukė papildomus 31 mln. eurų finansavimo ir iš viso padidino savo Series B raundą iki 46 mln. eurų. Bendrovė skelbia, kad lėšos bus nukreiptos į plėtrą sostinėje, technologijų vystymą ir saugumo bei parkavimo kontrolės sprendimus.

    Pasak įmonės, dalis kapitalo yra nuosavybės investicijos, kurias skyrė „OKAI“ ir keli esami investuotojai, o kita dalis sudaryta iš turtu užtikrinto finansavimo, suteikto esamo skolintojo „Fintex Capital“. Toks derinys leidžia didinti parką ir infrastruktūrą neapsiribojant vien tik rizikos kapitalo injekcijomis.

    Plėtra, infrastruktūra ir kontrolė

    „Forest“ teigia, kad naujas finansavimas pagreitins veiklos mastelio didinimą visame Londone, o kartu leis daugiau investuoti į dviračių infrastruktūrą. Bendrovė akcentuoja parkavimo vietas ir jų atitikties kontrolę, nes tai yra viena jautriausių dalijamos mikromobilumo paslaugos vietų miestų centruose.

    Įmonė nurodo jau investavusi į 2 600 parkavimo vietų ir planuoja šią kryptį tęsti, kad sumažintų netvarkingai paliekamų transporto priemonių problemą. Praktikoje tai reiškia daugiau aiškiai pažymėtų stovėjimo zonų ir griežtesnę skaitmeninę kontrolę programėlėje.

    Augantis naudojimas ir konkurencija mieste

    Bendrovė, įkurta 2020 metais, skelbia aptarnaujanti apie 1,5 mln. naudotojų ir vykdanti maždaug 2 mln. kelionių per mėnesį Londono rajonuose. „Forest“ taip pat teigia, kad jos veikla organizuojama taip, jog paslauga būtų be tiesioginių emisijų, o dviračiai ir aptarnavimo transportas būtų maitinami atsinaujinančia energija.

    Paklausą tokio tipo paslaugoms dažnai padidina viešojo transporto trikdžiai: bendrovė nurodė, kad per neseniai vykusius metro streikus kelionių skaičius buvo išaugęs apie 30 proc. Tai išryškina dalijamų elektrinių dviračių vaidmenį kaip alternatyvos, kai miestas susiduria su mobilumo apkrovomis.

    Partnerystė su gamintoju ir saugumo akcentas

    Finansavimo sandoryje dalyvaujantis „OKAI“, kuris yra „Forest“ elektrinių dviračių gamintojas, įgijo mažumos paketą. Bendrovės teigimu, tai suteiks daugiau įtakos dviračių dizainui ir gamybos sprendimams, kad parkas tarnautų ilgiau, o priežiūra būtų efektyvesnė.

    „Tai buvo išskirtinio augimo laikotarpis, o šis finansavimas rodo akcininkų pasitikėjimą mūsų gebėjimu atsakingai plėstis Londone“, – sakė „Forest“ finansų vadovas Jose Eluchans.

    „Fintex Capital“ vadovas Robertas Stafleris teigė, kad skolintojas plečia turtu užtikrinto finansavimo liniją, mat paslaugos paklausa didėja. Bendrovė pabrėžia, kad papildomi ištekliai bus skirti ir saugumo funkcijoms, ir parkavimo taisyklių laikymuisi gerinti.

  • „Freepik“ virsta „Magnific“: DI kūrybos platforma iš Malagos pasiekė apie 196 mln. eurų ARR

    Malagoje įsikūrusi bendrovė „Freepik“ pristatė naują prekės ženklą „Magnific“ ir persiorientavo į DI paremtą kūrybos platformą. Įmonė teigia, kad vienoje aplinkoje apjungia vaizdų generavimą, vaizdo ir garso įrankius, raiškos didinimą, bendradarbiavimo funkcijas, 3D galimybes ir fotobankų turinį.

    „Magnific“ skelbia pasiekusi apie 196 mln. eurų metinių pasikartojančių pajamų (ARR) ir turinti daugiau nei 1 mln. mokančių prenumeratorių. Taip pat nurodoma, kad platformą naudoja per 250 verslo klientų, tarp kurių minimi BBC ir kitos tarptautinės bendrovės.

    Vienas ryškiausių akcentų – augimas be JAV rizikos kapitalo investicijų. Įmonė tai pateikia kaip signalą, kad Europos kūrybinių technologijų rinka bręsta, o produktų plėtra ir tarptautinė plėtra gali būti finansuojama iš veiklos pajamų ir prenumeratos modelio.

    „Pramonės revoliucija sukūrė mėlynųjų apykaklių darbus, o skaitmeninė revoliucija – baltųjų. Kūrėjai netrukus taps galingesni, nei kas tikėjosi: tai be apykaklių ekonomika, ir ji jau prasidėjo“, – sakė „Magnific“ vadovas Joaquín Cuenca.

    Įmonė pradėjo veiklą 2010 metais kaip grafinių resursų paieškos ir turinio platforma, o dabar akcentuoja integruotą kūrybos procesą. Tokia kryptis atliepia platesnę rinkos tendenciją: komandos vis dažniau renkasi ne pavienius DI įrankius, o vieną sistemą, kurioje galima generuoti, redaguoti, derinti ir valdyti turinį kampanijoms.

    „Magnific“ teigia turinti daugiau kaip 250 mln. kūrybinių resursų biblioteką ir siūlanti realaus laiko bendradarbiavimo darbo erdves. Bendrovė akcentuoja, kad tai leidžia greičiau prototipuoti vizualus, standartizuoti kūrybinę kokybę ir sklandžiau pritaikyti turinį skirtingoms rinkoms.

    2026 metų sausį pristatytas verslo planas mažesnėms komandoms, pasak įmonės, per šešias savaites perkopė 2 000 prenumeratų ribą ir toliau auga maždaug 150 naujų komandų per savaitę. „Magnific“ taip pat nurodo, kad 72 proc. naujų kūrėjų save įvardija kaip pradedančiuosius, o tai sieja su mažėjančiais barjerais kurti profesionalios kokybės turinį.

    Konkurencinėje aplinkoje „Magnific“ save pozicionuoja greta kitų generatyvinio turinio platformų, o dėmesį sutelkia į darbo eigos sujungimą vienoje vietoje. Įmonės teigimu, tai padeda organizacijoms mažinti įrankių fragmentaciją ir geriau valdyti kūrybinės gamybos kaštus bei laiką.

    „Žmonės matė fragmentus: „Freepik“ kaip fotobanką, „Magnific“ kaip raiškos didinimo įrankį. Pirmą kartą visa sistema matoma kaip viena platforma“, – sakė Joaquín Cuenca.

    Naująjį „Magnific“ identitetą įmonė kūrė kartu su prekės ženklo ir strategijos agentūra Area17. Pasak bendrovės, atnaujinimas skirtas aiškiau komunikuoti, kad tai ne vien atskiras įrankis, o pilnas kūrybos sprendimų rinkinys nuo idėjos iki galutinio turinio paruošimo.

  • Frankfurto „QuoIntelligence“ pritraukė 7,3 mln. eurų: plės ES reikalavimus atitinkančią grėsmių žvalgybą

    Frankfurto „QuoIntelligence“ pritraukė 7,3 mln. eurų: plės ES reikalavimus atitinkančią grėsmių žvalgybą

    Frankfurte įsikūrusi grėsmių žvalgybos bendrovė „QuoIntelligence“ užbaigė A serijos investicijų etapą ir pritraukė 7,3 mln. eurų. Įmonė teigia, kad lėšos bus skirtos plėtrai į rinką, produkto vystymui ir komandos augimui.

    Investicijų etapui vadovavo „Elevator Ventures“, kuri yra „Raiffeisen Bank International“ rizikos kapitalo padalinys, o kartu vadovavo Heseno žemės investuotoja „BMH Beteiligungs-Managementgesellschaft Hessen“ (BMH). Prie etapo prisidėjo ir anksčiau investavusi „eCAPITAL ENTREPRENEURIAL PARTNERS“ bei „Mercurius Private Equity“.

    Kas yra Unified Risk Intelligence?

    „QuoIntelligence“ pozicionuoja savo pasiūlą kaip Unified Risk Intelligence, kai sujungiami kibernetinių grėsmių, fizinių rizikų ir geopolitinių signalų vertinimai. Įmonės tikslas yra ne vien siųsti perspėjimus, o pateikti kontekstualizuotas įžvalgas, kurias organizacijos gali paversti sprendimais.

    Pasak bendrovės, jos modelis orientuotas į klientus, kurie neturi vidinių grėsmių žvalgybos komandų, tačiau jiems vis dažniau tenka įrodyti rizikų valdymo brandą. Įmonė akcentuoja, kad parengta žvalgyba gali būti panaudojama iškart, nereikalaujant ilgo vidinių procesų kūrimo.

    NIS2 ir DORA spaudimas didina paklausą

    „QuoIntelligence“ pabrėžia, kad ES reguliavimas, ypač NIS2 direktyva ir DORA reglamentas, rizikos valdymą daugeliui organizacijų paverčia nebe konkurenciniu pranašumu, o privalomu minimumu. Tai ypač aktualu finansų sektoriui ir tiekimo grandinėms, kuriose reikalaujama aktyvesnės priežiūros.

    Įmonė teigia, kad NIS2 ir DORA kartu reikšmingai išplečia organizacijų ratą, kurioms tenka diegti nuolatinį, į ateitį orientuotą kibernetinių rizikų valdymą. Dėl to auga poreikis sprendimams, kurie padeda greitai įsivertinti rizikas ir dokumentuoti priimtus sprendimus.

    Europos duomenų jurisdikcija kaip konkurencinis veiksnys

    Dar vienas akcentuojamas veiksnys yra augantys reikalavimai, kad jautrūs duomenys būtų tvarkomi ES jurisdikcijoje. „QuoIntelligence“ teigia, kad tai kai kuriais atvejais riboja ne ES tiekėjų paslaugų naudojimą ir atveria galimybes Europoje kuriamiems sprendimams.

    Bendrovė nurodo, kad yra įsteigta pagal Vokietijos teisę, taip pat veikia per subjektus Ispanijoje ir Italijoje, o duomenis laiko ES jurisdikcijoje. Tai, įmonės vertinimu, svarbu klientams, kuriems tenka derinti saugumo, tiekimo grandinės ir atitikties reikalavimus.

    „Aukščiausio lygio grėsmių žvalgyba dažnai apibūdinama kaip tai, ką gali sukurti tik didelės komandos. „QuoIntelligence“ sukūrėme tam, kad įrodytume priešingai: mūsų vizija yra Unified Risk Intelligence, kai kibernetinės grėsmės, fizinės rizikos ir geopolitiniai signalai susilieja į sprendimus, o ne tik perspėjimus, ir tai pasiekiama per kelias valandas nuo įdiegimo, laikantis Europos teisės“, – sakė „QuoIntelligence“ vadovas ir įkūrėjas Marco Riccardi.

    Įmonė taip pat teigia, kad jos platforma „Mercury“ naudoja DI, tačiau rezultatus peržiūri ir kontekstualizuoja analitikų komanda Europoje. Be to, pristatomas pokalbinis analitiko asistentas KARLA, skirtas supaprastinti prieigą prie įžvalgų skirtingiems organizacijos lygiams.

    Strategine prasme „QuoIntelligence“ išskiria finansų sektorių kaip vieną svarbiausių augimo krypčių, ypač dėl DORA reikalavimų. Bendrovė tvirtina, kad „Elevator Ventures“ ryšiai DACH ir Vidurio bei Rytų Europoje gali padėti spartinti pardavimų plėtrą.

    „QuoIntelligence“ įkurta 2020 metais Frankfurte. Bendrovė nurodo, kad 2023 metais buvo pritraukusi 5 mln. eurų pradinio etapo investiciją, o dabar planuoja stiprinti platinimo partnerių kanalą, dirbant su sistemų integratoriais, perpardavėjais ir paslaugų teikėjais.