CP v2

Tag: Vitaminas C

  • Raudonasis kivis užkariauja virtuvę: skonis lyg kiwi ir uogų miksas, o naudos – apstu

    Kas yra raudonasis kivis?

    Raudonasis kivis – tai iš aktinidijų (Actinidia) genties išvestos veislės, išsiskiriančios švelnesniu skoniu ir ryškiu rausvu ar rubininiu žiedu vaisiaus centre. Iš išorės jis primena įprastą kivi, tačiau dažniausiai būna smulkesnis, su plonesne odele ir menkesniu plaukelių sluoksniu.

    Šios veislės paplito kaip selekcijos ir kryžminimo rezultatas, siekiant sukurti desertinį, saldesnį vaisių su įspūdinga spalva. Tarptautinėje prekyboje ryškiausiai minimos „Zespri“ linijos, tarp jų ir „RubyRed“, kurios pastaraisiais sezonais dažniau pasirodo ne tik nišinėse, bet ir didžiųjų tinklų lentynose.

    Skonis, sezonas ir kaip išsirinkti

    Pagrindinis skirtumas nuo žaliojo kivi – skonis: raudonasis dažniausiai mažiau rūgštus, sultingesnis ir aiškiai saldesnis. Dalis ragaujančių jį apibūdina kaip kivi, uogų ir labai prinokusių vynuogių derinį, su lengva tropine nata.

    Lietuvoje raudonasis kivis paprastai yra sezoninė naujiena, dažniau pasirodanti pavasarį ir vasaros pradžioje, ypač per egzotinių vaisių ar premium produktų kampanijas. Renkantis verta ieškoti vaisių, kurie yra lengvai pasiduodantys spaudimui, bet neturi įdubimų, šlapių patamsėjimų ar pažeistos odelės.

    Jei kivis kietas, jis gali ramiai prinokti kambario temperatūroje per kelias dienas. Spartesniam nokimui padeda laikymas šalia obuolių ar bananų, nes šie vaisiai išskiria etileną, skatinantį brendimą.

    Maistinė vertė ir kam reikėtų atsargumo

    Raudonasis kivis vertinamas dėl vitamino C ir skaidulų, o spalvą jam suteikiantys augaliniai pigmentai siejami su antioksidacinių junginių gausa. Vitaminas C svarbus imuninei sistemai ir kolageno sintezei, o skaidulos prisideda prie normalios virškinimo funkcijos.

    Vis dažniau kalbama ir apie kivi vartojimą su odele, nes joje gali būti papildomų skaidulų ir dalies antioksidantų. Vis dėlto odelę reikėtų rinktis tik tuomet, kai ji plona, vaisius kruopščiai nuplautas, o žmogus neturi jautrios burnos gleivinės ar dirginimo požymių.

    Kaip ir kiti kivi, raudonasis gali sukelti alergines reakcijas, ypač žmonėms, jautriems kivi, lateksui ar kai kuriems žiedadulkių alergenams. Simptomai gali svyruoti nuo burnos niežulio iki rimtesnių reakcijų, todėl pirmą kartą ragaujant verta pradėti nuo mažesnės porcijos.

    Mokslinėje literatūroje dažnai minimas kivi ir miego ryšys: viename tyrime dalyviai, turėję miego sunkumų, keturias savaites valgė kivi prieš miegą, o rezultatai rodė palankius miego kokybės pokyčius. Vis dėlto tai nėra universali rekomendacija visiems, o efektas priklauso nuo individualios būklės ir visos miego higienos.

    Virtuvėje raudonasis kivis ypač tinka pusryčiams ir desertams: prie natūralaus jogurto, varškės, avižinės košės, chia pudingo ar šalto sūrio pyrago. Dėl ryškios spalvos jis dažnai naudojamas kaip dekoras, todėl geriausia jį dėti pačioje pabaigoje, prieš pat patiekimą.

    Sūresniuose deriniuose jis gerai „žaidžia“ su rukola, špinatais, avokadu, feta ar ožkos sūriu, taip pat su skrudintomis sėklomis. Jei planuojate laikyti desertą šaldytuve ilgiau, kivi įmaišyti verta paskutinę minutę, kad skonis ir tekstūra išliktų stabilūs.

  • Gvajava parduotuvėje atrodo kaip kriaušė: kuo ji naudinga odai, raumenims ir imunitetui

    Iš pirmo žvilgsnio gvajava gali pasirodyti kaip nedidelė kriaušė ar žalsvas obuolys, tačiau tai tropinis vaisius, vis dažniau atsirandantis ir didesnėse Europos parduotuvėse. Ji turi ploną žievelę, šviesų arba rausvą minkštimą ir smulkias sėklas, o sunokusi kvepia intensyviai ir saldžiai.

    Mitybos specialistai gvajavą dažnai mini dėl itin didelio vitamino C kiekio. Įvairių mitybos duomenų bazėse nurodoma, kad 100 gramų žalios gvajavos gali turėti apie 200 miligramų vitamino C ar net daugiau, todėl pagal šį rodiklį ji lenkia daug įprastų citrusinių vaisių.

    Skonis ir kaip ją valgyti?

    Sunokusi gvajava paprastai būna saldi, lengvai rūgštelėjusi ir labai aromatinga, o skonis gali priminti kriaušės, braškių ir citrusų derinį. Nesunokęs vaisius dažniau būna kietesnis, aitresnis ir mažiau sultingas, todėl verta rinktis minkštesnį, stipriau kvepiantį.

    Gvajavą galima valgyti žalią: ją pakanka nuplauti, perpjauti ir valgyti kartu su žievele bei sėklomis. Jei sėklos atrodo per kietos, minkštimą galima išskobti šaukšteliu arba pertrinti per sietelį, o gautą masę naudoti glotnučiams, jogurtui ar desertams.

    Kuo gvajava naudinga?

    Didžiausias šio vaisiaus privalumas yra vitaminas C, kuris svarbus imuninės sistemos veiklai ir padeda apsaugoti ląsteles nuo oksidacinio streso. Jis taip pat reikalingas kolageno gamybai, todėl gvajava dažnai siejama su odos, dantenų ir kraujagyslių būklės palaikymu.

    Gvajavoje yra ir skaidulų, kurios prisideda prie žarnyno veiklos ir gali padėti palaikyti reguliarų tuštinimąsi. Vis dėlto jautresniems žmonėms didesnė porcija iš karto gali sustiprinti pilvo pūtimą, todėl naują vaisių geriau išbandyti nuo mažesnio kiekio.

    Dar vienas svarbus elementas yra kalis, reikalingas normaliai raumenų funkcijai ir padedantis palaikyti įprastą kraujospūdį. Be to, gvajavoje aptinkama augalinių antioksidantų, pavyzdžiui, polifenolių ir karotenoidų, kurie mityboje vertinami kaip papildomas ląstelių apsaugos šaltinis.

    Kam vertėtų būti atsargesniems?

    Gvajavos turėtų vengti jai alergiški žmonės, o turintiems jautrų virškinimą, dirgliosios žarnos sindromą ar polinkį į viduriavimą verta pradėti nuo kelių gabalėlių. Jei po vaisiaus jaučiamas diskomfortas, geriau jo nepadauginti arba rinktis kitus, lengviau toleruojamus vaisius.

    Žmonės, sergantys cukriniu diabetu, gvajavą gali įtraukti į racioną, tačiau svarbu ją skaičiuoti kaip angliavandenių šaltinį ir derinti su bendru dienos meniu. Esant inkstų ligoms ar taikant dietą su ribojamu kalio kiekiu, didesnius gvajavos kiekius verta aptarti su gydytoju ar dietologu.

    Šis tekstas yra informacinio pobūdžio ir nepakeičia individualios gydytojo ar dietologo konsultacijos. Jei turite lėtinių ligų ar vartojate vaistus, prieš reikšmingai keičiant mitybą verta pasitarti su specialistu.

  • Svoris auga nors sportuojate ir laikotės dietos? Kaltas gali būti kortizolis – štai ką daryti

    Svoris auga nors sportuojate ir laikotės dietos? Kaltas gali būti kortizolis – štai ką daryti

    Kortizolis dažnai vadinamas streso hormonu, tačiau jo funkcijos kur kas platesnės. Jis padeda palaikyti stabilų gliukozės kiekį kraujyje, reguliuoja kraujospūdį, dalyvauja medžiagų apykaitoje ir imuninės sistemos veikloje. Natūraliai ryte kortizolio daugiau, o vakare jo turėtų mažėti, kad organizmas pasiruoštų poilsiui.

    Problemos prasideda tuomet, kai stresas tampa ne trumpu epizodu, o kasdieniu fonu. Nuolatinė įtampa, miego trūkumas, darbas spaudžiant terminams ir per menka regeneracija gali palaikyti organizmą nuolatinio budrumo režime. Tokiu atveju dažniau suaktyvėja apetitas, didėja potraukis saldiems ir riebiems produktams.

    Moksliniai tyrimai rodo, kad užsitęsęs stresas siejamas ne tik su didesniu suvalgomo maisto kiekiu, bet ir su prastesniais pasirinkimais. Dažniau griebiamasi labai kaloringų, greitai suvalgomų, stipriai perdirbtų produktų, nes organizmas ieško greitos energijos. Tai nebūtinai yra valios trūkumas, o fiziologinis atsakas į įtampą.

    Padidėjęs kortizolio lygis kai kuriems žmonėms gali būti susijęs su didesniu visceralinių riebalų kaupimu, tai yra riebalais aplink vidaus organus. Vis dėlto vien iš pilvo apimties spręsti, kad tai vadinamasis kortizolio pilvas, būtų klaida. Svorį lemia daug veiksnių, tarp jų mityba, judėjimas, amžius, genetika, vartojami vaistai ir kiti hormoniniai pokyčiai.

    Kortizolis gali apsunkinti svorio kontrolę ir netiesiogiai, per kasdienius įpročius. Kai miegas prastas, o nervų sistema nuolat per daug aktyvi, dažniau užkandžiaujama, mažėja motyvacija judėti ir sudėtingiau planuoti valgymus. Prie to gali prisidėti ir gliukozės bei insulino svyravimai, didinantys alkio priepuolių tikimybę.

    Kalbant apie streso valdymą neretai minima vitaminas C, nes jis svarbus imuninei sistemai, kolageno gamybai ir apsaugai nuo oksidacinio streso. Kai kurie tyrimai leidžia manyti, kad pakankamas vitamino C kiekis gali švelninti dalį organizmo reakcijų į stresą. Tačiau tai nereiškia, kad papildai išspręs problemą arba sustabdys svorio augimą be kitų pokyčių.

    Saugiausia vitaminą C vertinti kaip kasdienės mitybos dalį. Jo gausu paprikose, petražolių lapuose, juoduosiuose serbentuose, braškėse, kiviuose, citrusiniuose vaisiuose, brokoliuose, briuseliniuose kopūstuose, žiediniuose kopūstuose, kopūstuose, pomidoruose ir špinatuose. Didelės papildų dozės kai kuriems žmonėms gali sukelti pilvo skausmą, viduriavimą ar pūtimą.

    Vienu produktu ar vienu įpročiu kortizolio suvaldyti nepavyks, tačiau organizmui padeda nuoseklūs, paprasti sprendimai. Didžiausią reikšmę turi miegas, jo trukmė ir pastovus režimas. Taip pat padeda reguliarus, bet organizmo nealinantis judėjimas, pavyzdžiui, vaikščiojimas, lengvas važiavimas dviračiu, joga ar kvėpavimo pratimai.

    Svarbus ir valgymo ritmas, nes ilgos pertraukos, valgymas skubant bei diena, paremta kava ir saldžiais užkandžiais, gali didinti energijos svyravimus. Praktikoje dažniausiai geriau veikia sotūs, subalansuoti valgiai su baltymais, daržovėmis, pilno grūdo produktais ir sveikais riebalais. Tai padeda išlaikyti stabilesnį sotumą ir mažina spontaniškų užkandžių poreikį.

    Jeigu svoris auga greitai, nors mityba ir fizinis aktyvumas iš esmės nepasikeitė, verta pasitarti su gydytoju. Ypač jei kartu atsiranda padidėjęs troškulys, dažnas šlapinimasis, aukštas kraujospūdis, raumenų silpnumas, nemiga, nuotaikų svyravimai, nereguliarios mėnesinės ar neįprasti odos pokyčiai. Kartais tokie simptomai gali būti susiję su vaistais, pavyzdžiui, ilgai vartojamais steroidais, arba antinksčių ir hipofizės sutrikimais.

    Tokiais atvejais vien bendrų kraujo tyrimų gali nepakakti, o gydytojas gali rekomenduoti tikslingus kortizolio tyrimus kraujyje, seilėse arba paros šlapime. Svarbiausia neapkaltinti savęs disciplina, jei pastangos neduoda rezultato. Kartais kūnas į pervargimą reaguoja anksčiau, nei žmogus spėja tai aiškiai įvardyti, todėl pirmas žingsnis gali būti miegas, režimas ir profesionali konsultacija.

  • Ilgaamžiškumo uoga, kurią verta valgyti dabar: kuo braškės naudingos ir kaip išsaugoti žiemai

    Braškės dažnai vadinamos viena vertingiausių sezono uogų ne vien dėl skonio. Jose gausu vitamino C, antioksidantų ir skaidulų, todėl šviežios braškės gali prisidėti prie imuninės sistemos veiklos ir bendros savijautos, ypač šiltuoju metų laiku.

    Mitybos specialistai pabrėžia, kad antioksidantai maiste siejami su mažesniu oksidaciniu stresu, o tai svarbu ilgalaikei sveikatai. Braškėse esantys polifenoliai ir kiti bioaktyvūs junginiai tiriami dėl galimo teigiamo poveikio kraujagyslėms, uždegiminiams procesams ir medžiagų apykaitai.

    Braškės taip pat naudingos dėl skaidulų, kurios padeda virškinimui ir ilgiau išlaiko sotumo jausmą. Nors uogos yra saldžios, jų energinė vertė paprastai nėra didelė, todėl jos dažnai pasirenkamos kaip deserto alternatyva, kai norisi mažiau pridėtinio cukraus.

    Sezono laikas svarbus

    Didžiausia nauda paprastai siejama su prinokusiomis, natūraliai sezono metu užaugintomis uogomis. Ilgai transportuojamos ar ne iki galo prinokusios braškės gali būti mažiau aromatingos, o jų maistinių medžiagų kiekis priklauso nuo veislės, auginimo sąlygų ir laikymo trukmės.

    Perkant verta atkreipti dėmesį į uogų kvapą, spalvą ir konsistenciją: jos turėtų būti ryškios, be pelėsio požymių, o koteliai žali. Uogas geriausia nuplauti prieš pat valgant, nes nuplautos ir ilgiau laikomos jos greičiau minkštėja.

    Kaip išsaugoti braškes žiemai?

    Norint išlaikyti kuo daugiau vertingų medžiagų, dažnai rekomenduojamas greitas užšaldymas. Tam tinka sausai nusausintos uogos: jas galima paskleisti vienu sluoksniu, trumpai pašaldyti, o vėliau suberti į maišelius ar dėžutes.

    Termiškai apdorojant, ypač ilgai verdant su dideliu cukraus kiekiu, dalis jautresnių vitaminų gali sumažėti. Dėl to vis dažniau renkamasi šaldymas arba trintos uogos su nedideliu cukraus kiekiu, laikomos šaldiklyje, kai svarbiausia išsaugoti skonį ir aromatą.

    Jei turite jautrumą braškėms ar alergijų, į mitybą jas verta įtraukti atsargiai. O sergant lėtinėmis ligomis ar laikantis specialios dietos, geriausia pasitarti su gydytoju ar dietologu, kiek ir kaip dažnai uogas rinktis.

  • Pinigai į klozetą: kurie vasaros uogų vitaminai iš organizmo dingsta per kelias valandas

    Vasaros uogos dažnai vadinamos vitaminų bomba, tačiau dalis jų naudos gali būti trumpalaikė. Specialistai primena, kad ne visi vitaminai organizme kaupiami, todėl suvalgius daugiau nei reikia perteklius tiesiog pašalinamas.

    Kurie vitaminai kaupiasi, o kurie ne?

    Žmogaus organizmas vitaminus skirsto pagal tai, kaip jie tirpsta ir kaip yra pasisavinami. Riebaluose tirpūs vitaminai paprastai gali būti sukaupiami, o vandenyje tirpūs dažniausiai organizme neužsibūna.

    Riebaluose tirpūs vitaminai A, D, E ir K gali būti kaupiami kepenyse ir riebaliniame audinyje. Dėl to jų atsargos gali būti naudojamos ilgiau, tačiau per didelis kiekis kai kuriais atvejais didina perdozavimo riziką.

    Vandenyje tirpūs vitaminai, tokie kaip vitaminas C ir dauguma B grupės vitaminų, paprastai nekaupiami. Su maistu gautas perteklius dažniausiai gana greitai pašalinamas per šlapimo sistemą, todėl bandymas prisivalgyti uogų vienu kartu tam, kad vitaminų užtektų žiemai, nėra veiksmingas.

    Kodėl vienkartinis perteklius nepadeda?

    Praktikoje tai reiškia, kad svarbiausia yra reguliarumas, o ne rekordai. Organizmui naudingiau kasdien gauti pakankamą kiekį vitaminų ir kitų medžiagų, nei vieną dieną smarkiai viršyti įprastą normą.

    Vasaros uogos vertingos ne tik dėl vitaminų, bet ir dėl skaidulų bei polifenolių, kurie siejami su širdies ir kraujagyslių sistemos bei medžiagų apykaitos rodikliais. Vis dėlto net ir šios medžiagos geriausiai „veikia“ tada, kai uogos tampa subalansuotos mitybos dalimi, o ne trumpu eksperimentu.

    Sezoniškumas: kodėl žieminė braškė nuvilia

    Dar vienas svarbus akcentas yra sezoniškumas. Natūralaus sezono metu sunokusios uogos paprastai būna aromatingesnės, o jų skonis dažnai atspindi didesnę brandą, kuri susijusi ir su bioaktyvių medžiagų kiekiu.

    Ne sezono metu užaugintos uogos neretai skinamos anksčiau, kad atlaikytų transportavimą ir sandėliavimą. Dėl to jos gali būti mažiau kvapnios, o pirkėjui susidaro įspūdis, kad už ryškią išvaizdą sumokama, bet reali nauda ir skonis ne visuomet pateisina kainą.

    Specialistai pataria vitaminų ir kitų naudingų medžiagų šaltinius rinktis įvairius: uogas derinti su daržovėmis, ankštinėmis kultūromis, pilno grūdo produktais ir pakankamu baltymų kiekiu. Tokia kasdienė rutina dažniau duoda apčiuopiamą rezultatą nei trumpalaikis persivalgymas uogomis.

  • Pinigai į klozetą: šie vitaminai iš vasaros uogų pasišalina per kelias valandas

    Vasarą daug kas tikisi uogomis „prisikaupti“ vitaminų ilgam laikui, tačiau mitybos specialistai primena, kad toks planas dažnai neveikia. Didelė dalis vitaminų organizme neužsilaiko, todėl perteklius tiesiog pasišalina su šlapimu per kelias valandas.

    Pagrindinė taisyklė paprasta: vitaminai skirstomi į riebaluose tirpius ir vandenyje tirpius. Nuo šio skirtumo priklauso, ar organizmas gali bent kiek jų sukaupti, ar jie bus greitai pašalinami.

    Kurie vitaminai gali kauptis?

    Riebaluose tirpūs vitaminai A, D, E ir K yra tie, kurių atsargos gali būti kaupiamos kepenyse ir riebaliniame audinyje. Dėl to jie gali išlikti organizme ilgiau, tačiau tai nereiškia, kad jų reikia vartoti be saiko.

    Specialistai pabrėžia, kad būtent šių vitaminų perdozavimas yra realesnė rizika, nes jie šalinami lėčiau. Todėl papildus ar labai koncentruotus produktus verta vartoti atsakingai, o ne remiantis principu „daugiau reiškia geriau“.

    Kodėl uogų vitaminai greitai dingsta?

    Dauguma vitaminų, kuriais garsėja vasaros derlius, yra vandenyje tirpūs, pavyzdžiui, vitaminas C ir B grupės vitaminai. Organizmas jų beveik nekaupia, todėl suvartojus daugiau nei reikia, perteklius greitai pasišalina.

    Dėl šios priežasties bandymas vienu kartu suvalgyti labai daug uogų, tikintis „atsargų“ žiemai, neduoda laukiamo efekto. Naudingiau tokius produktus valgyti reguliariai, o ne epizodiškai dideliais kiekiais.

    Sezoniškumas: kodėl žieminė braškė nuvilia?

    Mitybos praktikoje akcentuojama ir sezoniškumo reikšmė: didžiausia maistinė vertė paprastai būna tada, kai vaisiai ir uogos sunoksta natūraliai. Ne sezono metu užauginti produktai neretai būna mažiau aromatingi ir gali turėti mažesnę dalį kai kurių biologiškai aktyvių medžiagų.

    „Vitaminų neįmanoma prisikaupti kibirais, ypač jei kalbame apie vandenyje tirpius vitaminus“, – sako mitybos ekspertė.

    Norint realios naudos, svarbiausia yra nuoseklumas: įvairi mityba, pakankamai daržovių, vaisių ir uogų viso sezono metu, o prireikus ir papildų pasirinkimas pasitarus su gydytoju ar vaistininku.

  • Kolagenas nyksta po 25-erių: 5 kasdienių įpročių, kurie grąžina odos stangrumą

    Kolagenas nyksta po 25-erių: 5 kasdienių įpročių, kurie grąžina odos stangrumą

    Kolagenas yra vienas svarbiausių organizmo struktūrinių baltymų, lemiantis odos stangrumą ir elastingumą, taip pat prisidedantis prie sąnarių, kaulų, sausgyslių ir kraujagyslių būklės. Su amžiumi natūrali kolageno sintezė lėtėja, todėl pirmieji pokyčiai dažniausiai pastebimi veide: atsiranda smulkesnių raukšlelių, oda tampa sausesnė, labiau suglebusi.

    Dermatologai pabrėžia, kad vien kremų ar papildų neužtenka, jei kasdieniai įpročiai nuolat ardo kolageno skaidulas. Didžiausią įtaką daro saulės spinduliai, rūkymas, lėtinis stresas, miego trūkumas ir mityba, kurioje gausu pridėtinio cukraus.

    Vienas svarbiausių žingsnių yra sumažinti cukraus perteklių. Kai mityboje daug saldumynų ir saldintų gėrimų, organizme aktyvėja glikacijos procesai, kurie gali „kietinti“ kolageno skaidulas ir silpninti jų funkciją, todėl oda praranda elastingumą.

    Kitas kasdienis įprotis, turintis didžiausią įrodymų bazę, yra apsauga nuo ultravioletinių spindulių. UVA spinduliai veikia ištisus metus ir prasiskverbia net pro langų stiklą, o ilgainiui skatina vadinamąjį fotosenėjimą, kai kolageno tinklas odoje ardomas greičiau.

    Praktikoje tai reiškia paprastą taisyklę: kasdien naudoti plataus spektro apsaugą nuo saulės, ypač veidui ir kaklui, net ir debesuotomis dienomis. Daugelis specialistų kasdienai rekomenduoja ne mažesnį nei SPF 30, o ilgiau būnant lauke – dar didesnę apsaugą, atnaujinant ją pagal poreikį.

    Kolageno gamyba neprasidės, jei organizmui trūks „statybinių“ medžiagų, todėl mityboje svarbus pakankamas baltymų kiekis. Kolagenas sudarytas iš aminorūgščių, ypač glicino ir prolino, todėl verta pasirūpinti kokybiškais baltymų šaltiniais, tokiais kaip žuvis, paukštiena, kiaušiniai ar ankštinės kultūros.

    Ne mažiau svarbūs ir mikroelementai, dalyvaujantys audinių atsinaujinimo procesuose. Kasdienėje mityboje praverčia cinko ir vario šaltiniai, pavyzdžiui, riešutai, sėklos ar pilno grūdo produktai, nes šie elementai siejami su normalia odos būkle.

    Vitamino C vaidmuo kolageno sintezėje yra kritinis, nes jis būtinas kolageno formavimosi procesams. Todėl kasdien įtraukus produktų, kuriuose gausu vitamino C, pavyzdžiui, paprikų, citrusinių vaisių, kivių ar petražolių, galima sustiprinti mitybos pagrindą, kuris padeda odai atsinaujinti.

    Odos išvaizdą stipriai veikia ir miegas. Gilaus miego metu organizmas pereina į atstatymo režimą, o ilgalaikis miego trūkumas palaiko aukštesnį streso hormonų lygį, kuris gali spartinti baltymų irimą bei didinti uždegiminius procesus.

    Specialistai dažniausiai akcentuoja ir streso valdymą: nuolatinė įtampa skatina elgseną, kuri kenkia odai, pavyzdžiui, prastesnę mitybą, daugiau saldumynų, mažiau judėjimo ir trumpesnį miegą. Net paprasti vakaro ritualai, tokie kaip ramus pasivaikščiojimas ar kvėpavimo pratimai, padeda stabilizuoti dienos ritmą.

    Galiausiai, rūkymas laikomas vienu agresyviausių odos senėjimą greitinančių veiksnių, nes blogina audinių aprūpinimą deguonimi ir siejamas su spartesniu kolageno ir elastino irimu. Atsisakius rūkymo, oda dažnai greičiau atgauna gyvybingesnę spalvą, o ilgalaikėje perspektyvoje mažėja ir ankstyvo suglebimo rizika.

    Nors kolageno nykimas yra natūrali senėjimo dalis, kasdieniai sprendimai gali pastebimai sulėtinti šį procesą. Jei odos pokyčiai ryškūs, vargina sąnarių skausmai ar atsiranda kitų sveikatos simptomų, verta pasitarti su šeimos gydytoju ar dermatologu, kad priežastys būtų įvertintos kompleksiškai.

  • 4 kartus daugiau vitamino C nei apelsine: šis vaisius iš „Biedronka“ stebina nauda

    Gvajava – egzotiškas, intensyviai kvepiantis vaisius, vis dažniau pasirodantis ir Europos parduotuvių lentynose. Jis vertinamas dėl didelės vitamino C koncentracijos, skaidulų ir kitų biologiškai aktyvių medžiagų, siejamų su imuniteto ir odos būklės palaikymu.

    USDA duomenimis, 100 gramų gvajavos gali būti apie 228 miligramai vitamino C, kai apelsine tokio paties kiekio paprastai būna apie 50 miligramų. Dėl to gvajava dažnai minima kaip vienas vitamino C gausiausių vaisių, nors tikslūs kiekiai gali skirtis priklausomai nuo veislės ir sunokimo.

    Vitaminas C svarbus kolageno sintezei, todėl mityboje jo pakankamumas siejamas su normalia odos, kraujagyslių ir dantenų funkcija. Jis taip pat prisideda prie normalios imuninės sistemos veiklos ir padeda apsaugoti ląsteles nuo oksidacinio streso.

    Ne mažiau svarbus ir skaidulų kiekis, dėl kurio gvajava gali būti sotesnis užkandis. Skaidulos prisideda prie normalios žarnyno veiklos, o subalansuotoje mityboje padeda palaikyti stabilesnį gliukozės kiekį kraujyje.

    Šis vaisius taip pat aprūpina kaliu, kuris svarbus normaliai širdies ir nervų sistemos veiklai. Gvajavoje randama ir kitų antioksidantų, tokių kaip likopenas, beta karotenas, polifenoliai bei flavonoidai, tačiau jų kiekiai skiriasi pagal veislę ir laikymo sąlygas.

    Virtuvėje gvajava universali: ją galima valgyti žalią, supjaustyti gabalėliais ir dėti į jogurtą, košę, vaisių salotas ar glotnučius. Kai kuriose virtuvėse ji naudojama ir pikantiškuose patiekaluose, pavyzdžiui, kaip priedas prie padažų, nes saldžiarūgštis skonis padeda subalansuoti riebesnius produktus.

    Renkantis gvajavą verta atkreipti dėmesį į aromatą ir sunokimą: prinokęs vaisius paprastai kvepia saldžiai ir egzotiškai, o minkštimas būna švelnesnis. Kaip ir su kitais vaisiais, svarbiausia yra bendras mitybos kontekstas: gvajava gali praturtinti racioną, tačiau nepakeičia įvairios mitybos ir sveiko gyvenimo būdo.

  • Mokslininkai rado netikėtą ryšį: vitaminas C gali lėtinti smegenų senėjimą

    Mokslininkai rado netikėtą ryšį: vitaminas C gali lėtinti smegenų senėjimą

    Žmogaus organizmas pats nepasigamina vitamino C, todėl jo atsargos priklauso nuo kasdienės mitybos. Ši medžiaga dažniausiai siejama su imunine sistema ir antioksidaciniu poveikiu, tačiau vis daugiau dėmesio skiriama ir jos vaidmeniui nervų sistemoje.

    Vitamino C reikia biocheminiams procesams, susijusiems su neuromediatorių sinteze, taip pat apsaugai nuo oksidacinio streso, kuris laikomas vienu iš veiksnių, galinčių prisidėti prie neuronų pažeidimo senstant. Tyrėjai pabrėžia, kad smegenys šią medžiagą aktyviai kaupia.

    Įdomu tai, kad vitamino C koncentracija smegenų skystyje gali būti maždaug dvigubai didesnė nei kraujyje. Toks skirtumas leidžia manyti, jog organizmas smegenų funkcijoms užtikrinti šią maistinę medžiagą laiko prioritetine.

    Naujų duomenų pateikė Hirosaki universiteto mokslininkų atliktas tyrimas, publikuotas žurnale PLOS One. Jie analizavo 2 044 Japonijos gyventojų, vyresnių nei 64 metų, duomenis, įvertinę vitamino C kiekį kraujo plazmoje ir atlikę galvos smegenų magnetinio rezonanso tyrimus.

    Rezultatai parodė aiškią sąsają: didesnis vitamino C kiekis kraujyje buvo susijęs su didesniu pilkosios medžiagos tūriu. Pilkoji medžiaga svarbi atminčiai, informacijos apdorojimui, emocijų reguliacijai ir judesių kontrolei, o jos mažėjimas laikomas vienu iš įprastų smegenų senėjimo požymių.

    Tyrėjai taip pat vertino vadinamąjį numatytojo režimo tinklą, kuris aktyvus net tuomet, kai žmogus neatlieka konkrečios užduoties. Šis tinklas siejamas su autobiografine atmintimi, dėmesio valdymu, ateities planavimu ir savęs suvokimu.

    Nustatyta, kad didesnis vitamino C kiekis buvo susijęs ir su stipresniu ryšiu šio tinklo viduje. Ankstesni moksliniai darbai yra rodę, kad numatytojo režimo tinklo ryšių silpnėjimas dažniau stebimas sergant Alzheimerio ar Parkinsono ligomis, taip pat esant depresijos simptomams.

    Vis dėlto autoriai pabrėžia, kad tai yra stebimasis tyrimas, todėl jis neįrodo priežastinio ryšio. Kitaip tariant, iš šių rezultatų negalima tiesiogiai teigti, kad būtent vitaminas C lemia lėtesnius smegenų pokyčius, nes įtaką gali daryti ir bendra mitybos kokybė, fizinis aktyvumas ar kiti sveikatos veiksniai.

    „Mūsų duomenys leidžia kelti hipotezę, kad vitamino C gausesnė mityba gali padėti palaikyti smegenų sveikatą ir mažinti su amžiumi susijusį pažintinių funkcijų silpnėjimą“, – sakė tyrime cituojamas radiologas Tomohiro Shintaku.

    Praktikoje vitaminas C pirmiausia siejamas su subalansuota mityba, o ne su didelėmis papildų dozėmis. Daug jo turi ne tik citrusiniai vaisiai, bet ir juodieji serbentai, saldžiosios paprikos, petražolių lapai, braškės, kiviai, brokoliai bei briuseliniai kopūstai.

    Naujausi rezultatai papildo vis didėjantį mokslinių įrodymų lauką, kad kasdieniai mitybos įpročiai gali būti svarbūs ne tik bendrai savijautai, bet ir smegenų funkcijų išsaugojimui vyresniame amžiuje. Tyrėjai ragina tęsti darbus, kurie padėtų patikrinti, ar vitamino C didinimas mityboje gali turėti apčiuopiamą poveikį pažintinėms funkcijoms ilgalaikėje perspektyvoje.

  • Vienas sveikiausių vasaros vaisių jau turguose: kardiologai vardija, kuo jis naudingas širdžiai

    Vienas sveikiausių vasaros vaisių jau turguose: kardiologai vardija, kuo jis naudingas širdžiai

    Vasara – metas, kai širdžiai palanki mityba tampa paprasčiausia: turguose ir parduotuvėse gausu sezoninių uogų bei vaisių, turinčių kalio, skaidulų, vitamino C ir polifenolių. Šios medžiagos siejamos su geresne kraujagyslių funkcija, palankesniais cholesterolio rodikliais ir kraujospūdžio kontrole. Svarbiausia – rinktis kuo mažiau perdirbtus produktus ir vaisiais keisti saldumynus.

    Vienas ryškiausių vasaros sezono pasirinkimų – juodieji serbentai. Jų sezonas trumpas, todėl verta išnaudoti laiką, kai uogos šviežios, tvirtos ir intensyvios spalvos. Būtent spalva dažnai signalizuoja apie antocianinus – antioksidantus, kurie gali prisidėti prie mažesnio oksidacinio streso ir uždegiminių procesų organizme.

    Juodieji serbentai išsiskiria dideliu vitamino C kiekiu, taip pat turi skaidulų ir kitų polifenolių. Skaidulos padeda ilgiau jaustis sotiems ir gali prisidėti prie mažesnio mažo tankio cholesterolio kiekio, kai jos vartojamos nuosekliai, kaip visos mitybos dalis. Kasdienė sauja uogų tinka košei, natūraliam jogurtui, kefyrui ar kokteiliui be papildomo cukraus.

    „Vaisiai ir uogos nepakeičia vaistų nuo hipertenzijos ar dislipidemijos, tačiau gali būti paprasta ir veiksminga prevencijos dalis, jei jais pakeičiami saldumynai ir itin perdirbti užkandžiai“, – sako mitybos specialistai.

    Vasarą širdžiai palankiame racione dažnai minimos ir vyšnios bei trešnės. Jos suteikia kalio, o vyšnių raudoną spalvą lemia antocianinai – tie patys antioksidantai, kurių gausu ir kitose tamsiose uogose. Kalis svarbus normaliai raumenų, įskaitant širdies raumenį, veiklai ir prisideda prie skysčių balanso, kuris aktualus per karščius.

    Avietės, mėlynės ir miško uogos taip pat vertinamos dėl skaidulų ir polifenolių. Jos patogios kaip užkandis, o kartu lengvai priderinamos prie širdžiai palankių produktų, pavyzdžiui, avižų, riešutų, sėklų ar raugintų pieno gaminių be pridėtinio cukraus. Tiesa, jautresnį virškinimą turintiems žmonėms didesnės porcijos vienu kartu gali sukelti pilvo pūtimą.

    Tarp vasaros vaisių dažnai išskiriamas ir arbūzas – pirmiausia dėl skysčių. Nors jis nėra itin koncentruotas vitaminų šaltinis, karštomis dienomis gali prisidėti prie geresnės hidratacijos, o vietoje saldintų gėrimų ar ledų tampa racionalesniu pasirinkimu. Vis dėlto tai vis tiek vaisius, todėl jo porcijos turėtų išlikti saikingos.

    Dietologai primena paprastą taisyklę: daugiausia naudos duoda ne sultys, o visas vaisius ar uoga. Valgant visą produktą gaunama daugiau skaidulų, sotumas išlieka ilgiau, o gliukozės lygio svyravimai paprastai būna mažesni nei išgėrus sulčių. Geriausias rezultatas pasiekiamas tada, kai uogos ir vaisiai tampa dalimi bendro širdžiai palankaus modelio: daugiau daržovių, ankštinių, pilno grūdo produktų, žuvies ir mažiau druskos bei pridėtinio cukraus.