Tag: Vokietija

  • Vokietijos jaunimo metų žodis 2026: „crashout“, „ragebait“ ar „peak“ ir ką jie reiškia

    Vokietijos jaunimo metų žodis 2026: „crashout“, „ragebait“ ar „peak“ ir ką jie reiškia

    Finalininkai paaiškės Frankfurte

    Vokietijoje artėja jaunimo metų žodžio 2026 metų atomazga: leidykla „Langenscheidt“ šį šeštadienį Frankfurto knygų mugėje ketina paskelbti, kuris terminas laimėjo jaunimo balsavimą.

    Šiemet į finalą pateko trys angliški arba iš anglų kalbos kilę žodžiai: crashout, ragebait ir peak. Balsuoti galėjo 11–20 metų jaunuoliai, o bendra balsų suma siekė kelis šimtus tūkstančių.

    Ką reiškia crashout, ragebait ir peak?

    Terminas crashout apibūdina situaciją, kai žmogus praranda savitvardą, sprogsta emociškai ar „išeina iš rėmų“. „Langenscheidt“ komisija pabrėžia, kad žodis dažnai vartojamas ironiškai, kai audringa reakcija kyla dėl menkniekio.

    Ragebait reiškia socialinių tinklų įrašus ar vaizdo įrašus, kurie specialiai kuriami tam, kad išprovokuotų pyktį. Tokiam turiniui būdingi sąmoningai aštrūs teiginiai, akivaizdžios manipuliacijos ar klaidinanti informacija, nes emocingos reakcijos didina pasiekiamumą.

    Peak jaunimo kalboje naudojamas kaip aukščiausios kokybės, geriausio varianto ar „dešimt iš dešimties“ sinonimas. Tai žodis, kuriuo apibūdinamas pikas, viršūnė ar ryškiausias įspūdis, dažnai siejamas su socialinių tinklų vertinimo kultūra.

    Kodėl jaunimo žodyną formuoja socialiniai tinklai

    Leidyklos analizė rodo, kad trys lyderiai surinko apie 43 proc. visų balsų, o pati iniciatyva rengiama nuo 2008 metų. Organizatoriai atkreipia dėmesį, kad anglicizmai jaunimo kalboje išlieka tendencija, kuri ypač matoma trumpų vaizdo įrašų platformose.

    Į dešimtuką šiemet taip pat pateko 67, išpopuliarėjęs per „TikTok“, interneto memus ir muziką, tačiau iki finalinio trejeto neprasibrovė. Leidykla pripažįsta, kad jaunimo kalbos mados keičiasi greitai, o prognozuoti nugalėtoją darosi vis sunkiau.

    Diskusijų sukėlė ir komisijos sprendimas atmesti žodį Mehrzweckeier, nes jis buvo siejamas su koordinuota kampanija ir asmeniniu įžeidimu. Organizatorių teigimu, tokie kriterijai taikomi tam, kad balsavimas neatspindėtų vienadienių politinių akcijų ar nukreipto puolimo.

  • Mokytojų algos Europoje: kur jos didžiausios ir kodėl realiai laimi visai ne Danija?

    Mokytojų algos Europoje: kur jos didžiausios ir kodėl realiai laimi visai ne Danija?

    Mokytojų algos: skirtumai milžiniški

    Europoje mokytojų atlyginimai skiriasi kelis kartus, o vien nominalūs skaičiai dažnai klaidina. Naujausioje OECD ataskaitoje „Education at a Glance 2026“ lyginamos 28 švietimo sistemos, pateikiant 2025 metų duomenis.

    OECD skaičiuoja metines vidutines viso etato 25–64 metų mokytojų pajamas prieš mokesčius. Į jas įtraukiamas bazinis atlygis, priedai, premijos, apmokėjimas už atostogas ir kiti su darbu susiję mokėjimai.

    Pagal šiuos duomenis pradinių klasių mokytojų metiniai atlyginimai 2025 metais svyravo nuo 18 669 eurų Turkijoje iki 74 086 eurų Danijoje. Tarp geriausiai apmokamų taip pat atsidūrė Islandija, Airija, Vokietija ir Austrija.

    Didžiosios ekonomikos: Vokietija pirma

    Lyginant didžiąsias Europos ekonomikas, ryškiausiai išsiskiria Vokietija, kur mokytojų atlyginimai yra didžiausi. Jungtinės Karalystės regionuose pateikiami rodikliai taip pat aukšti ir daug kur viršija 50 000 eurų per metus.

    Prancūzijoje mokytojų metinis atlyginimas siekia apie 41 968 eurus, o Italijoje jis vienas mažiausių tarp didžiųjų ekonomikų ir sudaro apie 32 100 eurų. Ispanijos duomenų šiame palyginime nepateikta.

    Dalis šalių lieka gerokai žemiau 25 000 eurų ribos, tarp jų minimos Čekija, Vengrija, Slovakija, Rumunija, Latvija, Graikija ir Turkija. Tai, pasak ekspertų, didina riziką pritrūkti mokytojų, ypač regionuose.

    Ką keičia pragyvenimo kaina?

    Nominalus atlyginimas neatskleidžia, kiek iš tiesų galima nusipirkti, todėl vis dažniau vertinama perkamoji galia. Euronews perskaičiavo OECD duomenis pagal Eurostato perkamosios galios paritetus, kad būtų galima palyginti šalis atsižvelgiant į kainų lygį.

    Pagal perkamąją galią pradinių klasių mokytojai daugiausia gali įsigyti Vokietijoje, o mažiausiai – Graikijoje. Ši perspektyva parodo, kad vien didelis nominalus atlygis dar negarantuoja didesnio realaus pragyvenimo lygio.

    Europos švietimo darbdavių federacijos atstovas Danielis Wisniewski pabrėžia, kad skirtumai išlieka net pakoregavus dėl kainų. Tam įtakos turi nacionalinės atlygio politikos, kvalifikaciniai reikalavimai, karjeros laiptai ir alternatyvios galimybės rinkoje.

    „Dideli mokytojų atlyginimų skirtumai atspindi ne vien kainų lygį: svarbios ir šalies pajamos, karjeros struktūra, kvalifikacijos bei mokesčių ir išmokų sistema“, – sakė Danielis Wisniewski.

    Kitas svarbus pjūvis – ugdymo pakopa: vyresniųjų klasių mokytojai daugelyje šalių uždirba daugiau nei pradinių klasių pedagogai. OECD duomenimis, išimtys minimos Turkijoje ir Šiaurės Airijoje, o Lietuvoje ir Estijoje atlygis abiem pakopoms nurodomas vienodas.

    Kodėl Europa nerimauja dėl mokytojų trūkumo?

    Atlyginimai tapo viena pagrindinių priežasčių, kodėl dalyje Europos valstybių vis sunkiau pritraukti ir išlaikyti mokytojus. OECD analizė rodo, kad mokytojų pajamos dažnai atsilieka nuo panašaus išsilavinimo darbuotojų atlygio, todėl profesija praranda konkurencingumą.

    Europos kontekste tai siejama ir su demografinėmis tendencijomis: senstančiu pedagogų korpusu bei lėtesniu naujų specialistų atėjimu. Augant darbo krūviui ir administraciniams reikalavimams, vienkartiniai priedai ne visuomet kompensuoja ilgalaikį atotrūkį nuo kitų sektorių.

    Ekspertai pabrėžia, kad sprendimai dažniausiai remiasi keliais ramsčiais: aiškiomis karjeros pakopomis, konkurencingais baziniais atlyginimais, papildomomis garantijomis ir geresnėmis darbo sąlygomis mokyklose. Kitu atveju mokytojų trūkumas gali tapti ilgalaike problema net ir ekonomiškai stipriose valstybėse.

  • Airija siūlo nukirpti 141 mlrd. eurų ES biudžeto: kam klius skaudžiausiai?

    Airija siūlo nukirpti 141 mlrd. eurų ES biudžeto: kam klius skaudžiausiai?

    Airija, šiuo metu pirmininkaujanti ES Tarybai, pateikė siūlymą mažinti kitą daugiametį ES biudžetą 141 mlrd. eurų. Taip Dublinas siekia priartinti susitarimą su vadinamųjų taupiųjų valstybių grupe, kuriai toną dažnai užduoda Vokietija.

    Siūlomas 2028–2034 metų daugiametės finansinės programos biudžetas sudarytų apie 1 622 mlrd. eurų 2025 metų kainomis. Tai būtų maždaug 8 proc. mažiau, nei buvo siūliusi Europos Komisija, tačiau vis dar gerokai daugiau nei dabartinis ES ilgalaikis biudžetas.

    Daugiausia karpoma konkurencingumui

    Pagal pirmininkaujančios šalies parengtą vadinamąją derybų dėžutę didžiausia mažinimų našta tektų konkurencingumo, mokslinių tyrimų ir gynybos programoms. Šių sričių finansavimas siūlomas apkarpyti apie 13 proc., iki 456 mlrd. eurų.

    Globalios partnerystės ir pagalbos trečiosioms šalims kryptis Global Europe būtų mažinama apie 17 proc., iki 157 mlrd. eurų. Tuo metu administracinės ES institucijų išlaidos siūlomos mažinti apie 8,8 proc., iki 95 mlrd. eurų.

    Ūkininkams ir regionams mažiau, bet švelniau

    Didžiausia ES išlaidų dalis – sanglaudos, žemės ūkio ir žuvininkystės finansavimas – būtų apkarpyta palyginti nedaug. Šiai krypčiai siūloma mažinti apie 3 proc., iki 914 mlrd. eurų, siekiant apsaugoti jautriausias valstybių narių prioritetų sritis.

    Airijos valstybės ministras Europos reikalams Thomas Byrne pabrėžė, kad dokumentas skirtas suartinti skirtingas pozicijas ir rasti pusiausvyrą tarp naujų prioritetų, tokių kaip konkurencingumas ir gynyba, bei tradicinių politikų, ypač žemės ūkio ir sanglaudos.

    „Derybų dėžutė siekia suartinti labai skirtingas valstybių narių pozicijas ir priartinti sprendimą dėl biudžeto trilemų“, – sakė Thomas Byrne.

    Nauji ES pajamų šaltiniai

    Airijos kompromisiniame tekste numatomas ir naujas vadinamųjų nuosavų išteklių paketas, iš kurio į ES biudžetą kasmet galėtų įplaukti apie 55 mlrd. eurų. Nuosavi ištekliai reiškia ES mastu surenkamas įmokas ar mokesčius, kurie tiesiogiai papildo bendrą kasą.

    Vienas didžiausių pokyčių – siūlymas didinti anglies dioksido korekcinio mechanizmo pasienyje įplaukų dalį, kuri keliautų į ES biudžetą, nuo 75 proc. iki 90 proc. Taip pat siūloma lankstesnė taršos leidimų prekybos sistemos įplaukų integracija toms valstybėms, kurios remiamos Modernizavimo fondo lėšomis.

    Tekste išlaikomi ir Europos Komisijos siūlymai dėl tabako akcizo nuosavo ištekliaus, įmonių ištekliaus bei elektroninių atliekų įmokos, taip pat numatoma, kad ES pasiliktų 90 proc. muitų pajamų. Tačiau neįtraukti Europos Parlamento siūlyti nauji ištekliai, susiję su skaitmeninėmis paslaugomis, internetiniais lošimais ir kriptoturtu.

    Politinis spaudimas auga

    Biudžeto derybas apsunkina artėjantys rinkimų ciklai keliose didžiosiose ES valstybėse, todėl siekiama politinį susitarimą pasiekti iki metų pabaigos. Skirtingos stovyklos jau dabar siunčia priešingus signalus: vieni ragina ryškiai mažinti biudžeto apimtį, kiti reikalauja pirmiausia saugoti paramą regionams ir ūkininkams.

    Švedijos ES reikalų ministrė Jessica Rosencrantz viešai pareiškė, kad siūlomas derybų dokumentas, jos vertinimu, vis dar reiškia per didelį ir sunkiai įperkamą biudžeto augimą. Tai rodo, kad net ir kompromisinis variantas gali neįtikinti taupiųjų šalių.

    Artimiausiomis dienomis Airijos siūlymą aptars ES ambasadoriai ir Bendrųjų reikalų taryba, o galutinį politinį impulsą turėtų suteikti Europos Vadovų Taryba, kuri planuoja diskusijas spalio 15 dieną ir spalio 16 dieną. Nuo šių pokalbių priklausys, ar ES biudžeto derybos pajudės iš aklavietės, ar įtampa tarp prioritetų tik didės.

  • 5 metai darbo Vokietijoje ir teisė į dar vieną pensiją: ką pateikti Sodrai ir kada kreiptis

    Legalus darbas užsienyje gali reikšmingai paveikti būsimos pensijos dydį ir net atverti kelią į atskirą išmoką iš kitos valstybės. Jei žmogus dirbo pagal tos šalies taisykles ir mokėjo socialinio draudimo įmokas, sulaukęs pensinio amžiaus jis gali gauti pensiją ir iš Lietuvos, ir iš užsienio.

    Tokia praktika dažniausia taikoma Europos Sąjungos ir Europos ekonominės erdvės šalyse bei Šveicarijoje, kur galioja socialinės apsaugos sistemų koordinavimo principai. Tai reiškia, kad skirtingose šalyse sukaupti draudimo laikotarpiai gali būti įvertinami nustatant teisę į išmoką, o kiekviena valstybė moka savo dalį už joje sukauptą stažą.

    Kaip veikia dviejų pensijų principas?

    Svarbu suprasti, kad dviejų pensijų gavimas paprastai nereiškia dvigubos tos pačios pensijos už tą patį laikotarpį. Kiekviena šalis apskaičiuoja ir moka savo pensijos dalį pagal joje sukauptą socialinio draudimo stažą ir įmokas, todėl žmogus gali gauti kelias atskiras išmokas į tą pačią sąskaitą.

    Skirtingose valstybėse galioja nevienodi reikalavimai dėl minimalaus stažo ar pensinio amžiaus, todėl teisė į išmoką gali atsirasti skirtingu metu. Dėl to prieš pateikiant prašymą verta įsivertinti, kuriose šalyse buvo dirbta, ar darbas buvo legalus ir ar buvo mokamos socialinio draudimo įmokos.

    Vokietija: užtenka penkerių metų

    Vokietijoje vienas svarbiausių kriterijų teisei į senatvės pensiją yra minimalus draudimo laikotarpis, kuris dažnu atveju siekia 5 metus. Tai reiškia, kad asmuo, kuris Vokietijoje buvo apdraustas ir mokėjo įmokas bent penkerius metus, gali įgyti teisę į Vokietijos pensijos išmoką.

    Praktikoje tokia išmoka gali būti palyginti nedidelė, tačiau ji mokama kaip atskiras mokėjimas greta Lietuvoje paskirtos pensijos. Be to, užsienyje sukauptas laikotarpis kai kuriais atvejais gali padėti įrodyti reikiamą stažą, kai jo trūksta Lietuvoje.

    Kur kreiptis ir kokių dokumentų reikia?

    Dėl užsienio pensijos dažniausiai nereikia atskirai važiuoti į kitą šalį: prašymas teikiamas Lietuvoje per Sodrą. Sodra perduoda duomenis ir dokumentus atitinkamos valstybės institucijai, kuri įvertina stažą, įmokas ir priima sprendimą dėl išmokos.

    Paprastai prašoma pateikti informaciją apie darbo laikotarpius užsienyje ir turimus tai patvirtinančius dokumentus. Jei dalies dokumentų žmogus nebeturi, institucijos dažnai tikrina duomenis per nacionalines sistemas, tačiau procesas gali užtrukti ilgiau.

    Prašymą galima pateikti ir nuotoliniu būdu per elektronines paslaugas, naudojantis tapatybės patvirtinimo priemonėmis. Tam, kad išmoka būtų paskirta laiku, kreiptis rekomenduojama iš anksto, dar prieš planuojamą pensijos skyrimo datą.

  • Didžiausias Europos šnipinėjimo skandalas po Šaltojo karo: Vokietijoje sulaikytas buvęs BND vadovas

    Didžiausias Europos šnipinėjimo skandalas po Šaltojo karo: Vokietijoje sulaikytas buvęs BND vadovas

    Vokietijoje prasidėjo itin retas ir politiškai jautrus tyrimas: federaliniai prokurorai sulaikė 80-metį buvusį užsienio žvalgybos tarnybos BND vadovą Augustą Hanningą. Jam pareikšti įtarimai dėl išdavystės pobūdžio šnipinėjimo, pasikėsinimo šnipinėti ir kitų su slapta informacija susijusių nusikaltimų.

    Bylos esmė, anot prokuratūros, siejama su tuo, kad Hanningas esą ilgą laiką gavo slaptus BND dokumentus iš buvusio artimiausio pavaldinio, identifikuojamo kaip Manfredas D. Tvirtinama, kad medžiaga galėjo būti naudojama privačiai konsultacinei veiklai ir teikiant analizes klientams.

    Įtarimų branduolys – tūkstančiai dokumentų

    Prokurorai skelbia, kad nuo 2010 metų iki 2022 metų birželio Hanningui galėjo būti perduota apie 2 000 BND dokumentų. Dalis jų, kaip teigiama, buvo skirti tik vidaus žvalgybos darbui ir naudojami informuojant aukščiausio rango Vokietijos pareigūnus.

    Vokietijos teisėsaugos vertinimu, tokio masto informacijos nutekėjimas kelia riziką ne tik nacionaliniam saugumui, bet ir partnerių pasitikėjimui. Žvalgybos bendradarbiavimas Europoje remiasi prielaida, kad dalijami duomenys bus apsaugoti, o nutekėjimai dažnai verčia peržiūrėti informacijos mainų apimtį ir prieigos taisykles.

    „Jis turėjo konfidencialių dokumentų. Tačiau neteisinga teigti, kad juose buvusi informacija buvo perduota Vokietijos Federacinei Respublikai kenkiančiais tikslais ar už atlygį. Tai parodys tolesnis tyrimas“, – sakė Hanningui atstovaujantis advokatas.

    Kodėl ši byla ypač nepatogi Berlynui

    Tyrimas vyksta tuo metu, kai Vokietijoje diskutuojama apie žvalgybos įgaliojimų stiprinimą ir teisinės bazės atnaujinimą. Pastaraisiais metais Europos valstybės dažniau kalba apie hibridines grėsmes, kibernetines atakas, dezinformaciją ir bandymus verbuoti informacijos šaltinius per verslo ar konsultacinę veiklą.

    Byla nepatogi ir dėl reputacinio faktoriaus: buvęs BND vadovas ilgus metus turėjo prieigą prie jautriausių valstybės paslapčių, o po tarnybos pasitraukimo, kaip nurodoma viešai skelbiamuose duomenyse, aktyviai veikė privačiame sektoriuje. Toks „sukamųjų durų“ efektas žvalgybos bendruomenėje vertinamas kaip papildoma rizika, nes komerciniai interesai gali susikirsti su saugumo reikalavimais.

    Kaip tyrimas iškilo į paviršių

    Viešai skelbiama, kad tyrimo kryptis sustiprėjo po kratos, atliktos Hanningo namuose ir su veikla susijusiose patalpose kitame tyrime. Vėliau rasti skaitmeniniai dokumentai, kaip teigiama, ir tapo pagrindu platesniam federalinių prokurorų tyrimui dėl valstybės paslapčių tvarkymo.

    Manfredas D., buvęs Hanningo štabo vadovas, pasak prokuratūros, ilgą laiką išliko aukštose pareigose ir dirbo su keliais vėlesniais BND vadovais. Šiuo metu, remiantis oficialia informacija, abu įtariamieji yra suimti, o tyrimas turėtų atsakyti, kam konkrečiai galėjo būti panaudota slapta informacija ir kokia žala galėjo būti padaryta.

  • JK ir Vokietija kuria pramonės technologijų koridorių: DI ir kvantams skirs 20 mln. eurų

    JK ir Vokietija kuria pramonės technologijų koridorių: DI ir kvantams skirs 20 mln. eurų

    Jungtinė Karalystė ir Vokietija pradeda naują pramonės technologijų koridorių, kuriuo siekiama paspartinti DI ir kitų pažangių technologijų diegimą, didinti produktyvumą ir pritraukti investicijų. Iniciatyva pristatyta Jungtinės Karalystės ministrui pirmininkui lankantis Berlyne.

    Abi šalys tikisi, kad koridorius paskatins daugiau partnerystių tarp įmonių abipus Šiaurės jūros, o kartu padės kurti gerai apmokamas darbo vietas ir greičiau komercializuoti inovacijas. Akcentuojama, kad tai bus tiltas tarp sparčiai augančių technologijų bendrovių, stambios pramonės ir kapitalo.

    Tarp pirmųjų konkrečių planų minimas Miunchene įsikūrusios robotikos tyrimų įmonės „MicroAGI“ plėtimasis Londone. Skelbiama, kad tai turėtų sukurti 180 naujų, aukštos kvalifikacijos darbo vietų ir sustiprinti bendrovės tyrimų bei produktų vystymo pajėgumus.

    Dar vienas pavyzdys yra energetikos bendrovė „Proxima Fusion“, plečianti veiklą Culhamo mokslo ir inovacijų klasteryje. Nurodoma, kad iki 2028 metų darbuotojų skaičius šiame padalinyje galėtų išaugti net keturis kartus, jei bus įgyvendinti numatyti projektai.

    Iniciatyva siejama su vadinamąja Kensingtono sutartimi, apibrėžiančia dvišalį bendradarbiavimą ir platesnę ekonominę partnerystę. Pranešama, kad ją remia ir didelės Vokietijos pramonės grupės, tarp jų Allianz, Bosch, RWE ir Siemens.

    Šalių susitarimu numatoma ir bendra apie 20 mln. eurų vertės finansavimo priemonė kvantinių technologijų moksliniams tyrimams paspartinti. Kvantinės technologijos vis dažniau laikomos strategine sritimi, kuri gali turėti reikšmingą poveikį kibernetiniam saugumui, medžiagų mokslui ir skaičiavimų našumui.

    „Kartu su Jungtine Karalyste kuriame tvirtą starto aikštelę DI įmonėms, kad jos galėtų augti tarptautiniu mastu“, – sakė Vokietijos federalinis skaitmeninės transformacijos ir valdžios modernizavimo ministras Karstenas Wildbergeris.

    „Culhamas telkia vieną stipriausių sintezės inžinerijos kompetencijų pasaulyje, todėl komandos plėtra atspindi mūsų ilgalaikį įsipareigojimą Jungtinei Karalystei“, – sakė „Proxima Fusion“ bendraįkūrėjas ir vadovas Francesco Sciortino.

    Prie praktinių žingsnių prisideda ir Jungtinėje Karalystėje įsikūrusi DI programinės įrangos bendrovė „Quantexa“, pranešusi apie ketinimą Vokietijoje kurti suverenų padalinį. Jis būtų skirtas technologijų diegimui ir sprendimų pritaikymui abiejose rinkose, ypač srityse, kur svarbus duomenų valdymas ir reguliacinė atitiktis.

    Fone išlieka ir platesni Jungtinės Karalystės planai kvantinių kompiuterių srityje: šalis anksčiau skelbė siekianti iki 2030-ųjų pradžios sukurti didelio masto kvantinius kompiuterius savo teritorijoje. Tuo pat metu Vokietija išlieka vienu svarbiausių Jungtinės Karalystės prekybos partnerių, o tai suteikia papildomą ekonominį pagrindą technologiniam suartėjimui.

  • Vokietijos „Quantum Systems“ Ukrainai ruošia dešimtis tūkstančių dronų: taikysis į Geran žiemą

    Vokietijos „Quantum Systems“ Ukrainai ruošia dešimtis tūkstančių dronų: taikysis į Geran žiemą

    Vokietijos bendrovė „Quantum Systems“ paskelbė planuojanti Ukrainai perduoti dešimtis tūkstančių perėmimo dronų SPYS, skirtų kovai su rusiškais reaktyviniais bepiločiais Geran-4 ir Geran-5. Pirmieji keli tūkstančiai į frontą turėtų pasiekti dar šiemet, o pagrindinis tikslas – sustiprinti miestų apsaugą prieš žiemos sezoną.

    Įmonės viceprezidentas Matthiasas Lehna teigė, kad gamybos apimtys turėtų siekti kelis tūkstančius dronų per mėnesį. Planuojama pasinaudoti jau veikiančiomis linijomis, kurios anksčiau buvo pritaikytos perėmimo dronui Strila, o finansavimas siejamas su Vokietijos karine parama Ukrainai.

    SPYS yra bendras „Quantum Systems“ ir Ukrainos gamintojo WIY Drones projektas, vystomas per „Quantum WIY Industries“ partnerystę. Sprendimas nuo pat pradžių buvo derinamas prie Ukrainos oro gynybos realijų ir kuriamas remiantis kovine patirtimi, sukaupta naudojant ankstesnius perėmimo sprendimus.

    Gamintojo pateikiamais duomenimis, SPYS maksimalus greitis siekia apie 480 kilometrų per valandą, o kreiserinis – 200–250 kilometrų per valandą. Skelbiama, kad tipinė skrydžio trukmė yra apie 5 minutės, o kovinės dalies masė – apie 300 gramų; taip pat nurodoma, kad naudojami ukrainietiški „Motor-G“ varikliai.

    Perėmimo dronas gali startuoti nuo žemės arba nuo nešėjo platformos ir naudoja galutinio nutaikymo sistemą, kuriai padeda dirbtinis intelektas bei radarų duomenys. Ukrainos šaltiniai anksčiau buvo paskelbę vaizdo įrašą, kuriame SPYS numuša reaktyvinį Geran-5, tačiau pats sprendimas dar įvardijamas kaip esantis kovinių bandymų stadijoje.

    M. Lehna taip pat akcentavo, kad Ukrainos rezultatai kovojant su reaktyviniais dronais gerėja: nuo anksčiau buvusio labai žemo efektyvumo rodiklis esą pakilo virš 30 proc., o kai kuriomis naktimis – ir virš 50 proc. Jis pabrėžė, kad tai lemia priemonių visuma, įskaitant taktikos adaptaciją, F-16 panaudojimą ir privačių įmonių sprendimus, o ne vien perėmimo dronai.

    Jei skelbiami planai bus įgyvendinti, tai galėtų tapti vienu didžiausių viešai įvardytų perėmimo dronų tiekimų Ukrainai. Tokia parama išryškina ir bendrą tendenciją: oro gynyboje vis didesnę reikšmę įgauna pigesni, greitai gaminami perėmimo sprendimai, galintys sumažinti brangių raketų poreikį bei greičiau prisitaikyti prie nuolat kintančių atakų profilių.

  • EBPO įspėja: realūs atlyginimai smuks Italijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje ir JK – kodėl laimi Vokietija

    EBPO įspėja: realūs atlyginimai smuks Italijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje ir JK – kodėl laimi Vokietija

    Realiųjų atlyginimų, tai yra darbo užmokesčio, įvertinto atsižvelgiant į infliaciją, perspektyvos didžiosiose Europos ekonomikose išsiskiria. EBPO užimtumo perspektyvų apžvalga rodo, kad nuo 2026 metų pirmojo ketvirčio iki 2027 metų pirmojo ketvirčio realusis darbo užmokestis turėtų mažėti Italijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje ir Jungtinėje Karalystėje, o Vokietijoje – augti.

    Ataskaitoje pabrėžiama, kad prognozes veikia geopolitinis neapibrėžtumas ir laikinai išaugusios energijos sąnaudos, kurios gali didinti infliacinį spaudimą bei silpninti darbo rinkas. Toks derinys dažniausiai reiškia lėtesnį atlyginimų augimą nei kainų kilimas, todėl perkamoji galia traukiasi.

    Euro zonos vaizdas ir rizikos

    EBPO vertinimu, visoje euro zonoje realieji atlyginimai 2026 metų viduryje gali būti maždaug 0,4 proc. mažesni nei 2026 metų pradžioje, o į 2026 metų pradžios lygį grįžti 2027 metų pirmąjį ketvirtį. Iki 2027 metų pabaigos euro zonoje numatomas apie 0,7 proc. realiųjų atlyginimų augimas, tačiau atskiros šalys judės nevienodai.

    Skirtumus tarp valstybių, anot EBPO ekonomistų, lemia skirtingos infliacijos trajektorijos, nedarbo prognozės ir darbo rinkos įtampa. Kai darbo jėgos trūksta, darbdaviai lengviau kelia atlyginimus, o kai nedarbas didėja, atlyginimų derybinė galia silpnėja.

    Italija ir Ispanija: kritimas, kuris užsitęs

    Italijai prognozuojamas didžiausias realiųjų atlyginimų nuosmukis iš analizuojamų penkių ekonomikų. EBPO skaičiavimais, 2026 metų trečiąjį ketvirtį realusis darbo užmokestis gali būti apie 1,9 proc. mažesnis nei 2026 metų pradžioje, o iki 2027 metų pabaigos vis dar išlikti apie 0,6 proc. žemiau pradinio lygio.

    Vienas iš veiksnių, minimų EBPO analizėje, yra energijos kainų jautrumas ir poveikis infliacijai, ypač šalims, labiau priklausomoms nuo importuojamų energijos išteklių. Kuo ilgiau aukštos energijos kainos persiduoda į vartojimo kainas, tuo sunkiau atlyginimams pasivyti infliaciją.

    Ispanijoje prognozuojamas mažesnis, bet labiau užsitęsiantis smukimas. EBPO vertinimu, realieji atlyginimai 2026 metų antroje pusėje gali kristi iki maždaug 0,7 proc. žemiau 2026 metų pradžios lygio ir išlikti tokie per visus 2027 metus, todėl metų pabaigoje Ispanija gali fiksuoti didžiausią bendrą minusą tarp penkių šalių.

    JK ir Prancūzija: skirtingi atsigavimo tempai

    Jungtinėje Karalystėje EBPO numato staigesnį kritimą 2026 metais, kai realieji atlyginimai gali pasiekti apie 1,6 proc. minusą ketvirtąjį ketvirtį. Vis dėlto prognozuojama, kad 2027 metais situacija gerės ir metų pabaigoje realusis darbo užmokestis gali būti apie 1 proc. didesnis nei 2026 metų pradžioje.

    Prancūzijoje prognozuojamas santykinai nedidelis nuosmukis, žemiausias taškas, EBPO skaičiavimais, gali būti 2026 metų antrąjį ketvirtį, kai realieji atlyginimai būtų apie 0,5 proc. mažesni. Vėliau jie turėtų palaipsniui grįžti į 2026 metų pradžios lygį, o 2027 metų pabaigoje rodyti tik nežymų, apie 0,1 proc., prieaugį.

    Kodėl Vokietija išsiskiria?

    Vokietija yra vienintelė iš penkių šalių, kur EBPO prognozuoja nuoseklų realiųjų atlyginimų augimą per visą laikotarpį. 2026 metais augimas, kaip numatoma, būtų nedidelis, tačiau 2027 metais turėtų paspartėti ir metų pabaigoje pasiekti apie 1,7 proc. virš 2026 metų pradžios lygio.

    Tokią kryptį, remiantis EBPO vertinimu, palaiko įtemptesnė darbo rinka ir kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas, taip pat palankesnės nedarbo perspektyvos. Be to, ekonominį aktyvumą gali stiprinti fiskalinės priemonės ir produktyvumo atsigavimas, suteikiantis daugiau erdvės deryboms dėl atlyginimų.

    „Po silpnų realiųjų atlyginimų metų nominalūs atlyginimai ėmė vytis infliaciją, o tam padėjo kolektyvinės derybos“, – sakė darbo rinkos tyrėjas, komentuodamas Vokietijos tendencijas.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad realiųjų atlyginimų dinamika artimiausiais metais išliks jautri energijos kainoms ir geopolitikai. Jei infliacija vėl pagreitėtų, o ekonomikos augimas sulėtėtų, darbuotojų perkamoji galia daugelyje šalių gali patirti naują spaudimo bangą.

  • Vokietija ruošiasi parduoti „Uniper“ kontrolę: dėl daugiau nei 13 mlrd. eurų varžosi keli stambūs žaidėjai

    Vyriausybė pradėjo pardavimo procesą

    Vokietijos finansų ministerija tęsia pasirengimą parduoti kontrolinį energetikos bendrovės „Uniper“ paketą ir jau renka pirminius pasiūlymus. Tai vienas didžiausių pastarųjų metų sandorių Europos energetikos sektoriuje, galintis iš esmės pakeisti jėgų balansą dujų importo ir elektros gamybos grandinėje.

    Šiuo metu valstybė valdo apie 99,12 proc. „Uniper“ akcijų, tačiau planuojama atsisakyti iki 74,12 proc. paketo. Tai reiškia, kad kontrolė turėtų sugrįžti į privačias rankas, o valstybės vaidmuo įmonėje mažėtų iki mažumos lygio.

    Kodėl reikia parduoti iki 2027 metų?

    Pardavimo priežastis siejasi su 2022 metais suteikta valstybės pagalba, kai „Uniper“ gelbėjimui buvo skirta apie 13,5 mlrd. eurų. Tuomet, išaugus dujų kainoms ir nutrūkus daliai rusiškų tiekimų, bendrovė patyrė didžiulių nuostolių vykdydama įsipareigojimus pagal ankstesnes ilgalaikes sutartis.

    Europos Komisijai vertinant valstybės pagalbos sąlygas, Vokietija įsipareigojo iki 2027 metų pabaigos sumažinti dalyvavimą „Uniper“ kapitale. Praktikoje tai reiškia pareigą parduoti kontrolę, paliekant galimybę turėti tik blokuojančią dalį, jei būtų pasirinktas toks scenarijus.

    „Pagal Europos Komisijos sprendimą Vokietija turi iki 2027 metų pabaigos perleisti kontrolę, palikdama tik mažumos paketą“, – sakė su procesu susipažinęs šaltinis.

    Kas domisi „Uniper“?

    Tarp potencialių pirkėjų minimi tiek strateginiai energetikos rinkos dalyviai, tiek stambūs investiciniai fondai. Rinkoje aptariamas Norvegijos „Equinor“ interesas, Čekijos energetikos grupė EPH, taip pat Šiaurės Amerikos kapitalo fondai ir konsorciumai.

    Viešai aptariama, kad pasiūlymus ar susidomėjimą yra išreiškę „Brookfield“ kartu su Kanados pensijų investicijų valdytoju, taip pat „KKR“ su Vokietijos RWE, o tarp naujesnių vardų minimas „Apollo Global Management“. Šiame etape paprastai vertinamas ne tik siūlomas įkainis, bet ir pirkėjo gebėjimas užtikrinti ilgalaikį finansavimą bei suderinamumą su energetinio saugumo reikalavimais.

    Kuo „Uniper“ patraukli investuotojams?

    „Uniper“ laikoma strategiškai svarbia dėl reikšmingo vaidmens Vokietijos energijos sistemoje: ji dalyvauja dujų importo grandinėje, valdo infrastruktūrą ir užima svarbią vietą elektros gamyboje. Bendrovė taip pat turi didelės apimties dujų saugyklų pajėgumus, kurie tapo kritiškai svarbūs po 2022 metų energetikos krizės.

    Patrauklumą didina ir diversifikuotas gamybos portfelis, apimantis dujines elektrines bei atsinaujinančią energetiką. Tokia struktūra suteikia investuotojams galimybę dalyvauti tiek trumpalaikiuose rinkos stabilizavimo sprendimuose, tiek ilgalaikėje energetikos transformacijoje.

    Sandorį konsultuoja investiciniai bankai „UBS“ ir „JPMorgan“, kurie turėtų atrinkti dalyvius į kitą etapą. Galutiniai sprendimai priklausys nuo kainos, reguliacinių institucijų požiūrio ir to, kokį vaidmenį Vokietija nuspręs pasilikti strateginėje infrastruktūroje.

  • Nutekėjo Assassin’s Creed Hexe siužetas: laukia raganų medžioklės ir netikėta giminystė

    Nutekėjo Assassin’s Creed Hexe siužetas: laukia raganų medžioklės ir netikėta giminystė

    Internete pasirodė nauja informacija apie „Ubisoft“ kuriamą žaidimą „Assassin’s Creed Hexe“. Remiantis viešai aptariamais aktorių atrankų aprašymais, serija šį kartą gali pasukti tamsesne kryptimi ir atsitraukti nuo pastarųjų dalių milžiniško atviro pasaulio formulės.

    Nutekėjusios detalės leidžia manyti, kad „Assassin’s Creed Hexe“ bus labiau linijinis, su aiškiau režisuotomis misijomis ir mažiau išskydusiu turiniu. Toks sprendimas atitiktų dalies žaidėjų kritiką, kad naujausiose serijos dalyse apimtis tapo svarbesnė už tempą ir istorijos koncentraciją.

    Veiksmas, kaip teigiama, būtų perkeltas į XVI amžiaus Vokietiją, į raganų medžioklėmis paženklintą laikotarpį. Tai istoriškai siejama su religiniais konfliktais, vietos teismų praktika ir visuomenės baimėmis, kurios neretai virsdavo brutaliomis represijomis.

    Pagrindine heroje, atrankų dokumentuose įvardijama laikinu vardu Petra, turėtų tapti dvidešimt kelerių metų maištinga moteris, kuri nepaiso jai primetamų socialinių normų. Pagal nutekėjimą ji būtų apkaltinta raganavimu ir priversta slėptis bei kovoti dėl išlikimo.

    Prieglobsčio jai esą suteiktų Motina Gertrud, buvusi žiniuonė, gyvenanti izoliacijoje po ankstesnių kaltinimų. Istorijoje minimas ir priešiškas judėjimas, vadinamas Avinėlio ordinu, kuris šiuo laikotarpiu turėtų atlikti tam tikrą serijai įprastų antagonistų vaidmenį.

    Nutekėjusiose užuominose minima ir šeimos linija: tėvas Konradas apibūdinamas kaip religingas, tačiau su purvinu darbu susijęs žmogus, o kai kuriose interpretacijose jam priskiriama budelio profesija. Motina Brigitte pristatoma kaip akušerė, o didžiausia intriga siejama su galimu ryšiu su Auditore kraujo linija, kuri „Assassin’s Creed“ visatoje yra simboliškai reikšminga.

    Taip pat kalbama apie šiuolaikines scenas ir ryšį su „Animus Hub“, anksčiau vadintu „Infinity“. Nutekėjimuose minima Anna, karjerą iškelianti veikėja, per kurią žaidėjas galėtų matyti šiuolaikinės linijos įvykius ir korporacinių struktūrų užkulisius.

    Geografiškai istorija siejama su Augsburg miestu, o vėlesniuose papildymuose galėtų atsirasti ir Würzburg. Nors nutekėjimuose užsimenama apie vidinius pokyčius studijoje ir dalies darbuotojų pasitraukimą restruktūrizacijos metu, teigiama, kad projektas turėtų judėti pagal planą.

    Kol kas „Ubisoft“ oficialiai nepatvirtino nutekėjusių siužeto detalių, todėl informaciją verta vertinti atsargiai. Vis dėlto kryptis į tamsesnę, labiau koncentruotą patirtį rodo, kad leidėjas gali siekti atnaujinti serijos ritmą ir sugrąžinti aiškesnį pasakojimo stuburą.

    Premjeros laikas, remiantis neoficialiomis užuominomis, galėtų būti ne anksčiau nei 2027 metų antra pusė. Tai reikštų, kad iki oficialaus pristatymo dar gali keistis tiek veikėjai, tiek struktūra, tačiau pati idėja apie raganų medžioklių epochą jau dabar kursto diskusijas tarp serijos gerbėjų.