Persijos įlankoje įstrigo apie 900 laivų: Hormūzo sąsiaurio blokada kelia naftos ir dujų kainas

Persijos įlankoje balandžio 29 dieną buvo susitelkę apie 900 įvairių tipų prekybinių laivų, skelbia jūrų eismo stebėjimu besispecializuojanti bendrovė AXSMarine. Situacija susiformavo praėjus maždaug dviem mėnesiams po karo tarp JAV, Izraelio ir Irano pradžios bei smarkiai apribojus laivybą Hormūzo sąsiauryje.

Duomenys rodo, kad daliai laivų vis dėlto pavyko palikti įlanką: vasario 28 dieną šiame regione buvo fiksuojami 1 114 laivų. Tačiau srautai išlieka sutrikę, o laivų eilės rodo, kad logistikos grandinė šiame maršrute vis dar neveikia įprastu tempu.

Ryte akvatorijoje buvo daugiau kaip 270 tanklaivių, taip pat beveik dvi dešimtys metanovežių ir per 30 laivų, skirtų suskystintųjų gamtinių dujų kroviniams. Tokio masto sankaupos paprastai reiškia ne tik laiko praradimą, bet ir didesnes degalų, draudimo bei įgulų kaštų sąnaudas, kurios galiausiai persiduoda į žaliavų kainas.

Analitinė bendrovė „Kpler“ nurodo, kad Persijos įlankoje yra ir 118 konteinerinių laivų, tarp jų 30 Irano. Taip pat fiksuota 15 pasaulyje didžiausio laivyno operatoriaus MSC ir 13 trečio pagal dydį operatoriaus CMA CGM laivų, o tai rodo, kad sutrikimai paliečia ne vien energetinių žaliavų, bet ir bendrų krovinių srautus.

Kodėl Hormūzas toks svarbus?

Hormūzo sąsiauris jungia Persijos įlanką su Arabijos jūra ir yra vienas svarbiausių pasaulio energetikos „butelio kaklelių“. Įprastomis sąlygomis per šį maršrutą gabenama apie 20 proc. pasaulyje suvartojamos naftos ir suskystintųjų gamtinių dujų.

Po JAV ir Izraelio smūgių Iranas įvedė beveik visišką sąsiaurio blokadą, kuri didžiąja dalimi išsilaiko iki šiol. Tuo pat metu JAV pajėgos vykdo atskirus veiksmus, ribojančius Irano uostų jūrinį pasiekiamumą, todėl regione susidaro dvigubas spaudimas laivybai.

Ką tai reiškia kainoms ir tiekimui?

Apribojus judėjimą, kroviniai pradeda kauptis, o pristatymo terminai tampa sunkiau prognozuojami, ypač tanklaiviams ir SGD kroviniams. Rinkose tai dažnai virsta rizikos priedu kainose: pabrangsta transportavimas, kyla draudimo tarifai, o pirkėjai ieško alternatyvių tiekimo šaltinių.

Be tiesioginio poveikio energijos ištekliams, sutrikimai veikia ir platesnę prekybą, nes įlankoje įstringa konteineriniai laivai. Tai gali lemti prekių vėlavimus, didesnes logistikos sąnaudas ir papildomą spaudimą infliacijai šalyse, kurios priklausomos nuo importo.