Europos Komisijos prekybos komisaras Marošas Šefčovičius antradienį turėtų susitikti su JAV prekybos vadovu Jamiesonu Greeru, kai transatlantinėje darbotvarkėje vėl išryškėjo muitų grėsmė. Įtampą pakurstė JAV prezidento Donaldo Trumpo pareiškimai apie galimus 25 proc. muitus į ES eksportuojamiems automobiliams.
Susitikimas planuojamas prieš G7 prekybos ministrų susitikimą Paryžiuje ir iš pradžių buvo numatytas dar iki naujausių viešų grasinimų tarifais. Vis dėlto dabar jis vertinamas kaip proga abiem pusėms sumažinti įtampą ir išsiaiškinti, ar Vašingtonas nesirengia veiksmų, kurie prieštarautų ankstesniems politiniams įsipareigojimams.
Praėjusią vasarą Škotijoje pasiektas Turnberry politinis susitarimas tarp Donaldo Trumpo ir Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen numatė viršutinę ribą JAV muitams ES prekėms. Pagal viešai aptariamas gaires, muitai ES prekėms neturėtų viršyti 15 proc., o mainais ES turėtų judėti link kai kurių tarifų mažinimo JAV prekėms.
Europos Komisija pirmadienį siekė pademonstruoti santūrumą ir pabrėžė, kad laikosi bendro pareiškimo nuostatų. Komisijos atstovas Thomas Regnier akcentavo, kad Briuseliui svarbiausia stabilumas ir prognozuojamumas, kurių tikisi tiek įmonės, tiek vartotojai.
„Tai ne pirmas kartas, kai girdime grasinimus. Išliekame ramūs ir sutelkti į bendro pareiškimo įgyvendinimą mūsų įmonių ir piliečių interesais“, – sakė Thomas Regnier.
Įtampa sutapo ir su platesniu politiniu fonu: viešojoje erdvėje aptarti nesutarimai dėl JAV požiūrio į karą Irane, taip pat Vašingtono pranešimai apie planuojamą 5 000 JAV karių išvedimą iš Vokietijos. Tokie signalai prisideda prie bendro neapibrėžtumo, kuris tarptautinėje prekyboje dažnai tiesiogiai veikia investicijų sprendimus.
Europos Parlamento tarptautinės prekybos komiteto pirmininkas Berndas Lange teigė, kad tarifų grėsmė gali būti nutaikyta būtent į Vokietijos automobilių gamintojus. Automobilių sektorius yra viena jautriausių sričių ES ir JAV prekyboje, nes tiekimo grandinės glaudžiai susietos, o bet koks muitų didinimas greitai persiduoda kainoms ir užsakymų apimtims.
JAV pusė taip pat viešai kritikavo ES dėl pernelyg lėto susitarimo įgyvendinimo. Briuselis aiškina, kad Turnberry susitarimo dalis ES viduje dar turi pereiti teisinius ir politinius derinimus, nes tam reikia valstybių narių ir Europos Parlamento sprendimų.
Šiuo metu ES institucijos derasi dėl mechanizmo, kaip pagal susitarimą mažinti ES tarifus JAV prekėms iki nulio. Europos Parlamento nariai lygiagrečiai įtvirtina saugiklius, kad ES nebūtų vienintelė šalis, besilaikanti įsipareigojimų, ir kad būtų sumažinta rizika, jog ateityje tarifai vėl taps politinio spaudimo priemone.
Europos Komisija pabrėžė, kad jei JAV veiksmai būtų laikomi nesuderinamais su politiniu susitarimu, Briuselis pasilieka teisę svarstyti visas galimybes. Tai apima tiek klasikines prekybos apsaugos priemones, tiek platesnį atsako spektrą, kurį ES pastaraisiais metais stiprino siekdama atgrasyti nuo ekonominio spaudimo.
Praėjusiais metais ES buvo parengusi atsakomųjų priemonių paketą, nukreiptą į apie 95 mlrd. eurų vertės JAV produktų importą, tačiau vėliau šios priemonės buvo sustabdytos. Kai kurios ES valstybės tuo metu ragino aktyviau taikyti ir ES kovos su ekonomine prievarta instrumentą, leidžiantį reaguoti ribojant licencijas ar tam tikras intelektinės nuosavybės teises.
Rinkoms ir gamintojams itin svarbu, ar šio savaitės dialogas sustabdys eskalaciją. Automobiliams taikomi papildomi muitai greitai paveiktų tiek eksportuotojus Europoje, tiek JAV vartotojus, nes didesnės importo sąnaudos paprastai virsta aukštesnėmis galutinėmis kainomis ir mažesne paklausa.
Leave a Reply