Lenkijos įmonės vis aktyviau ieško augimo užsienyje, o dabartiniai geopolitiniai ir prekybos pokyčiai Europoje atveria naujų galimybių eksportuotojams. Vis dėlto, norint greitai pasinaudoti atsirandančiomis nišomis, dažnai prireikia ne tik pardavimų, bet ir tvirto finansinio „užnugario“.
Europos tiekimo grandinės pastaraisiais metais tampa trumpesnės, o gamyba ir pirkimai dažniau perkeliami arčiau galutinių rinkų. Tai stiprina regioninių tiekėjų pozicijas ir didina spaudimą įmonėms užsitikrinti patikimus atsiskaitymus, apyvartinį kapitalą ir rizikų valdymą, ypač dirbant su naujais užsienio partneriais.
Eksporto galimybėms reikia greičio
Europos ekonomikos kongrese kalbėjęs „UniCredit“ stebėtojų tarybos pirmininkas Wojciechas Sobieraj pabrėžė, kad įmonėms svarbiausia yra ne „mechanika“, kaip tiksliai įplaukia pinigai ar kokiu instrumentu kredituojama tarptautinė veikla. Jo teigimu, didžiausią vertę dabar kuria gebėjimas greitai susirasti klientų ir užimti atsiveriančias rinkos nišas.
„Įmonės neturėtų dabar susitelkti į tai, kaip tiksliai atsiskaito kontrahentas ar kaip finansuoti tarptautinę veiklą, jos turėtų koncentruotis į tai, kaip pasinaudoti atsiradusiomis verslo progomis“, – sakė Wojciechas Sobieraj.
Tokio „greičio“ poreikis ypač išryškėja, kai tenka vienu metu derėtis dėl naujų sutarčių, didinti gamybos apimtis ir prisiimti ilgesnius atsiskaitymo terminus. Praktikoje tai reiškia didesnį apyvartinio kapitalo poreikį, didesnę valiutų svyravimo riziką ir būtinybę drausti ar kitaip valdyti neapmokėjimo riziką.
Kur bankai gali suteikti pranašumą
Anot W. Sobieraj, bankų vaidmuo tarptautinėje plėtroje yra padėti įmonėms sutelkti dėmesį į pardavimus ir santykių kūrimą, o finansinius procesus padaryti kuo paprastesnius. Tam svarbūs ne tik kreditai, bet ir atsiskaitymų infrastruktūra, prekybos finansavimas, garantijos bei konsultacijos, kaip saugiau dirbti su naujais kontrahentais.
„UniCredit“ atstovas taip pat akcentavo modelį, kai klientui banke priskiriamas vienas aiškus kontaktinis asmuo, koordinuojantis sprendimus skirtingose šalyse. Tokia schema gali sutrumpinti sprendimų priėmimo laiką, kai įmonė pradeda veiklą naujoje rinkoje ar plečia tiekimo grandinę keliose valstybėse iš karto.
Skaitmenizacija ir DI keičia bankininkystę
Bankai vis dažniau derina tradicinę bankininkystę su fintech sprendimams būdingomis skaitmeninėmis paslaugomis. Tai apima greitesnį dokumentų tvarkymą, automatizuotą rizikos vertinimą, patogesnį sąskaitų ir mokėjimų administravimą bei sprendimus, kuriuose vis dažniau pasitelkiamas DI.
W. Sobieraj teigimu, skirtis tarp „banko“ ir „fintecho“ labiausiai išlieka pačių bankininkų mąstyme, o klientų lūkesčiai vis labiau suvienodėja. Įmonės nori, kad paslaugos būtų greitos, aiškios ir patikimos, nepriklausomai nuo to, kas jas teikia.
Šiame kontekste konkurencinis pranašumas tenka toms finansų institucijoms, kurios gali pasiūlyti ir tarptautinį tinklą, ir paprastą kasdienę skaitmeninę patirtį. Eksportuojančioms įmonėms tai gali reikšti mažiau „trinties“ pradedant dirbti naujose rinkose ir daugiau laiko skirti klientų paieškai.
Leave a Reply