Europos Sąjungos bandymai vienu metu ir reguliuoti, ir dereguoti dirbtinio intelekto (DI) rinką stringa, o verslas perspėja apie lėtėjantį inovacijų tempą. Tokią mintį Europos ekonomikos kongrese išsakė „Meta“ viešosios politikos direktorius Vidurio ir Rytų Europai Jakubas Turowskis, kritiškai įvertinęs ES DI aktą ir vadinamąjį Omnibus paketą.
Pasak jo, DI aktas buvo priimtas per anksti, kai dar trūko aiškumo, kaip greitai vystysis DI technologijos ir kokių praktinių taisyklių labiausiai reikės rinkai. Dėl to, anot J. Turowskio, Europa nuo pat pradžių užsidėjo papildomą stabdį sektoriui, kuriame konkurencija su JAV ir Kinija jau ir taip ypač intensyvi.
Skaitmeninė rinka vis dar suskaidyta
Vienas didžiausių ES iššūkių, kurį akcentavo „Meta“ atstovas, yra skaitmeninio reguliavimo fragmentacija. Nors ES siekia bendrosios rinkos, praktikoje technologijų įmonės dažnai turi prisitaikyti prie skirtingų nacionalinių interpretacijų ir priežiūros praktikų, o tai didina kaštus ir neapibrėžtumą.
J. Turowskio teigimu, kai reguliavimas dubliuojasi arba skirtingose šalyse taikomas nevienodai, tai ypač kerta per startuolius. Auganti įmonė, užuot planavusi plėtrą vienoje didelėje rinkoje, priversta galvoti apie 27 atskiras taisyklių ir priežiūros ekosistemas, o tai lėtina mastelio didinimą ir investicijų pritraukimą.
„Reguliavimas dažnai dubliuojasi, o tai kuria reguliacinį neapibrėžtumą“, – sakė Jakubas Turowskis.
Kodėl Europa atsiliko DI lenktynėse?
Diskusijoje buvo priminta, kad ankstesnėse technologijų bangose Europa turėjo labai stiprias pozicijas, ypač telekomunikacijų sektoriuje. Tačiau pastaraisiais dešimtmečiais technologijų lyderystė vis labiau persikėlė į JAV ir Aziją, o didžiausių pasaulio DI bendrovių viršūnėse europietiški vardai pasirodo retai.
Priežasčių, kodėl Europa sunkiau konkuruoja, yra kelios. Viena jų siejama su išteklių kaina: dideliems DI modeliams reikia milžiniškos skaičiavimo galios ir duomenų centrų infrastruktūros, o tai reiškia dideles ir stabilias elektros sąnaudas. Jei energija brangesnė, brangsta ir eksperimentavimas, ir produktų kūrimas.
Kita dažnai įvardijama kliūtis yra rizikos kapitalo dinamika. JAV rinka įprastai toleruoja didesnę riziką ir greitesnį kapitalo įliejimą į augimo stadijos įmones, o Europoje investavimo kultūra dažnai konservatyvesnė, ypač kai verslas dar negeneruoja didelių pajamų.
„Buvo tikima, kad mūsų pridėtinė vertė bus geriausios taisyklės, kurias kopijuos kiti. Tai neveikia“, – sakė Jakubas Turowskis.
Omnibus paketas: per mažas pokytis?
Europos Komisija pasiūlė vadinamąjį skaitmeninį Omnibus paketą, kuriuo siekiama supaprastinti dalį skaitmeninių reikalavimų ir sumažinti administracinę naštą. Diskusijose dažniausiai minimos sritys, susijusios su BDAR taikymu ir DI akto įgyvendinimo detalėmis, ypač ten, kur įmonės mato perteklinius arba besidubliuojančius įpareigojimus.
Tačiau „Meta“ atstovas suabejojo, ar Omnibus pakeitimai bus pakankami, kad realiai pagerintų situaciją. Jo vertinimu, bandymas dalinai „atlaisvinti“ sistemą, nepersvarstant jos iš esmės, gali turėti tik kosmetinį efektą, o rinkos problemų neišspręsti.
„Turiu jausmą, kad klijuosime pleistrą ant lūžusios kojos, o rezultatas bus niekas arba beveik niekas“, – sakė Jakubas Turowskis.
Daugiau vilčių jis sieja su platesne Europos Komisijos iniciatyva, vadinama Digital Fitness Check, kurios tikslas yra peržiūrėti skaitmeninį reguliavimą kaip visumą. Tokia peržiūra galėtų padėti aiškiau identifikuoti taisyklių dubliavimąsi, įvertinti jų poveikį konkurencingumui ir priimti sprendimus, kurie skatintų vieningesnę skaitmeninę rinką.
Ši tema ypač aktuali ir dėl DI akto įsigaliojimo grafiko, kai skirtingi reikalavimų blokai pradedami taikyti etapais. Verslui tai reiškia, kad dar kelerius metus teks gyventi tarp pereinamųjų laikotarpių, papildomų gairių ir praktinių išaiškinimų, kurie realų aiškumą dažnai suteikia tik po kurio laiko.
Leave a Reply