Europos Sąjungoje vėl atsinaujina diskusija, ar įšaldyti Rusijos valstybiniai aktyvai galėtų tapti papildomu finansavimo šaltiniu Ukrainos gynybai ir atstatymui. Nyderlandai siekia, kad šis klausimas sugrįžtų į Bendrijos darbotvarkę, o iniciatyvą, kaip skelbiama, palaiko ir dalis Šiaurės bei Baltijos šalių.
Kalbama apie iki 210 mlrd. eurų vertės Rusijos aktyvus, įšaldytus po plataus masto invazijos į Ukrainą 2022 metais. Didelė šių lėšų dalis yra susijusi su vertybiniais popieriais ir laikoma Europos finansų infrastruktūroje, todėl bet koks sprendimas turėtų ir finansinių, ir teisinių pasekmių.
Kas siūloma ir kodėl dabar?
Idėja paprasta: vietoje naujų bendrų skolų ar papildomų įnašų iš valstybių biudžetų būtų ieškoma būdų panaudoti įšaldytą Rusijos turtą Ukrainos poreikiams. Šią kryptį dažniau remia šalys, kurios nori mažinti spaudimą ES skolinimuisi ir sparčiau rasti stabilų, ilgalaikį finansavimo mechanizmą.
Diskusijoms grįžtant, ES tuo pat metu yra suplanavusi reikšmingą paramą Ukrainai ir per paskolų bei biudžetines priemones. Vis dėlto Bendrijoje pripažįstama, kad Ukrainos finansiniai poreikiai išlieka dideli, o karo trukmė ir intensyvumas toliau didina spaudimą ieškoti papildomų šaltinių.
Kur slypi didžiausios rizikos?
Didelė įšaldytų aktyvų dalis laikoma Belgijoje veikiančioje finansinių vertybinių popierių depozitoriumo infrastruktūroje, todėl Briuselis ir Belgijos valdžia jautriai vertina galimų teisminių ginčų ir atsakomųjų veiksmų riziką. Jei Rusija bandytų ginčyti sprendimus teismuose, išaugtų finansinės atsakomybės ir reputacinės žalos tikimybė.
Prieštaravimų kelia ir platesnis precedentas: Europos institucijos bei dalis valstybių narų baiminasi, kad tiesioginis konfiskavimas galėtų sukelti abejonių dėl turto apsaugos euro zonoje. Tai ypač aktualu pasaulinių investuotojų pasitikėjimui, nes finansų rinkose svarbios ne tik politinės deklaracijos, bet ir nuspėjamos taisyklės.
Koks realistiškiausias kelias?
Praktiškiausiu kompromisu dažnai laikomas modelis, kai naudojamas ne pats turtas, o pajamos, generuojamos iš įšaldytų aktyvų investavimo ar administravimo. Tokia schema paprastai vertinama kaip lengviau apginama teisiškai, nes kalbama apie uždirbtas palūkanas ar kitą grąžą, o ne apie pagrindinės sumos perėmimą.
ES diplomatiniuose sluoksniuose prognozuojama, kad klausimas vėl gali iškilti artimiausiais mėnesiais, ypač jei Ukrainos finansavimo poreikiai viršys dabartinius planus. Galutinis sprendimas priklausys nuo to, ar pavyks suderinti teisinius saugiklius, politinę valią ir rizikos pasidalijimą tarp valstybių narių.
„Turime rasti sprendimą, kuris būtų ir veiksmingas Ukrainai, ir teisiškai atsparus Europos Sąjungai“, – sakė vienas su derybomis susipažinęs ES pareigūnas.
Leave a Reply