Indija artėja prie sprendimo pradėti didelės apimties paskatų programą, kuri turėtų paspartinti anglies dujinimo projektus ir naujas investicijas į kurą bei chemijos pramonę. Šalis siekia, kad vietinės žaliavos būtų plačiau naudojamos gaminant sintezės dujas, degalus ir chemikalus, taip mažinant priklausomybę nuo importo.
Viešai svarstomos programos vertė siekia apie 3,95 mlrd. JAV dolerių, tai yra maždaug 3,6 mlrd. eurų. Indijos ambicija – iki 2030 metų pasiekti 100 mln. tonų anglies dujinimo pajėgumų, todėl kalbama ne apie pavienius bandymus, o apie visos pramonės krypties stiprinimą.
Kodėl Indija renkasi dujinimą
Anglies dujinimas Indijoje pristatomas kaip strateginis instrumentas energetiniam saugumui ir pramonės savarankiškumui didinti. Pastaraisiais metais Azijoje išryškėję tiekimo ir kainų svyravimų rizikos veiksniai paskatino šalis ieškoti alternatyvų importuojamiems angliavandeniliams, ypač suskystintoms gamtinėms dujoms.
Indija turi vienas didžiausių anglies atsargų pasaulyje, o anglis išlieka jos energetikos sistemos pagrindas. Dėl augančio elektros poreikio ir pramonės plėtros šalyje prognozuojamas didesnis energijos suvartojimas, todėl vietinės žaliavos panaudojimas pristatomas kaip būdas stabilizuoti tiekimą ir kainą.
Europa: CO2 kainos keičia logiką
Europos kontekste anglies dujinimo ekonomika daug sudėtingesnė, nes emisijų kaštai daro tokius projektus sunkiai konkurencingus. Dėl to tradicinis kelias, kai dujinama anglis ir gaminamos pramoninės dujos ar degalai, daugeliu atvejų pralaimi alternatyvoms, paremtoms atsinaujinančia energija, energijos efektyvumu ar elektrifikacija.
Vis dėlto pati dujinimo technologinė kompetencija nepraranda reikšmės: ji gali būti pritaikoma kitoms žaliavoms, ypač biomasės ir atliekų srautams, kai tikslas yra pagaminti sintezės dujas, vėliau panaudojamas chemijos produktams ar degalams. Tokios kryptys dažniau siejamos su dekarbonizacijos tikslais, jei užtikrinama tvari žaliava ir skaidri emisijų apskaita.
Ar tema gali atgimti Lietuvoje?
Lietuvoje anglies dujinimo tema istoriškai buvo aptarinėjama regiono energetikos ir pramonės diskusijose, tačiau praktinių prielaidų dideliam anglies projektui nėra. Ribota vietinių tinkamų išteklių bazė ir CO2 kaštai reikštų, kad klasikinis anglies dujinimas vargiai galėtų tapti ekonomiškai pagrįstu sprendimu.
Vis dėlto pati idėja gali grįžti kitu pavidalu – per biomasės ar atliekų dujinimo technologijas, kurios teoriškai galėtų padėti tiekti žaliavą pramonei ir prisidėti prie tvaresnių degalų gamybos. Tai ypač aktualu aviacijos sektoriui, kuriam ES reguliavimas numato didėjančią tvarių aviacinių degalų dalį.
„Tokia anglies dujinimo apimtis, kuri atsipirktų ir patenkintų bent chemijos pramonės poreikius, reikalautų kelių milijonų tonų tinkamų savybių žaliavos, o esant CO2 kaštams tai būtų neapsimoka. Tačiau tuomet sukaupta žinios bazė gali būti panaudota, tik jau su biomasės žaliava“, – sakė prof. Marek Ściążko.
Ekspertų vertinimu, būtent perėjimas nuo anglies prie biomasės ar kitų alternatyvių srautų yra realistiškiausias kelias, jei dujinimo sprendimai regione ir vėl atsidurs darbotvarkėje. Praktinis įgyvendinimas priklausytų nuo žaliavos tiekimo grandinės, ekonomikos, emisijų reikalavimų bei investicijų į pramoninę infrastruktūrą.
Leave a Reply