Uzbekistanas per tarptautines partnerystes į nacionalinį elektros tinklą jau integravo 5 600 megavatų saulės ir vėjo elektrinių galios. Valdžia tikina, kad atsinaujinančių šaltinių dalis elektros gamyboje priartėjo prie 30 proc., o iki 2030 metų siekiama ją padidinti iki 54 proc.
Tokie planai siejami su augančiu elektros poreikiu ir siekiu stiprinti energetinį saugumą, mažinant priklausomybę nuo gamtinių dujų. Pastarasis aspektas Centrinėje Azijoje tampa ypač aktualus dėl svyruojančių kuro kainų, eksporto įsipareigojimų ir didėjančio vidaus vartojimo.
„Per maždaug 29 milijardų eurų investicinius projektus elektros gamyba išaugo 1,5 karto ir pasiekė 87 milijardus kilovatvalandžių“, – sakė prezidentas Shavkatas Mirziyoyevas.
Šis skaičius rodo ne tik naujų elektrinių plėtrą, bet ir bandymą modernizuoti visą sistemą, kad ji atlaikytų sparčiai augančias apkrovas. Regionui būdinga problema yra tinklų pralaidumas ir balansavimas, kai saulės bei vėjo gamyba kinta priklausomai nuo oro.
Atsinaujinanti energetika ir tinklai
Viena ryškiausių krypčių – didelės apimties saulės projektai, kuriuos remia tarptautinės finansų institucijos. Tarp jų minimas Samarkando regione vystomas projektas, kuriam paramą teikia Azijos plėtros bankas.
„Kai bus baigta, ši Samarkando saulės elektrinė pagamins pusę gigavato atsinaujinančios energijos ir taps didžiausia Centrinėje Azijoje“, – sakė Azijos plėtros banko atstovė Kanokpan Lao-Araya.
Kartu su nauja generacija valdžia pabrėžia būtinybę investuoti į perdavimo infrastruktūrą ir tinklo stabilumą. Praktikoje tai reiškia modernizuojamas pastotes, papildomas jungtis, skaitmenizuotą valdymą bei priemones, leidžiančias greičiau reaguoti į gamybos svyravimus.
Kodėl svarbios energijos kaupimo sistemos?
Didėjant saulės ir vėjo daliai, sistemai reikia lankstumo, todėl vis dažniau akcentuojamos energijos kaupimo technologijos. Kaupimo sistemos leidžia sugerti perteklių, kai gamyba didelė, ir jį grąžinti į tinklą piko metu, kai vartojimas auga.
Tai ypač reikšminga šalims, kurios iki šiol rėmėsi šiluminėmis elektrinėmis ir gamtinėmis dujomis kaip balansavimo priemone. Kuo daugiau kaupimo ir tinklo valdymo sprendimų, tuo mažesnis poreikis laikyti brangius rezervinius pajėgumus.
Energetikos posūkis susietas su DI
Uzbekistanas atsinaujinančią energetiką sieja ne tik su pramone ar buitiniu vartojimu, bet ir su skaitmeninės ekonomikos ambicijomis. Valdžia kalba apie DI laboratorijas, didelio masto duomenų centrus ir jų energijos poreikį.
Šioje kryptyje minima Saudo Arabijos bendrovė „ACWA“, dalyvaujanti keliuose projektuose. Planuojama, kad dalis duomenų centrų bus maitinami atsinaujinančia energija, o tai svarbu tiek patikimumui, tiek tarptautiniams tvarumo reikalavimams.
„Dabar atvežame DI duomenų centrą. IT parke Taškente statomas šimtaprocentinis žalias duomenų centras“, – sakė „ACWA“ valdybos pirmininkas Muhammadas Abunayyanas.
Duomenų centrai visame pasaulyje tampa vienu sparčiausiai augančių elektros vartotojų, todėl šalys, galinčios pasiūlyti stabilią ir konkurencingą energiją, įgyja papildomą pranašumą. Kartu tai kelia naujus iššūkius tinklams, nes dideli skaitmeniniai objektai reikalauja ir aukšto patikimumo, ir prognozuojamo tiekimo.
Lygiagrečiai Uzbekistanas siekia pritraukti užsienio kapitalą ir diegti viešojo bei privataus sektoriaus partnerystės modelius. Šalies institucijos akcentuoja reformas, kurios, tikimasi, mažins reguliavimo rizikas ir spartins infrastruktūros projektų įgyvendinimą.
Leave a Reply